Tapybos darbai, kuriuose vaizduojami peizažai, abstrakčios formos, skirtingų potėpių deriniai. Kad ir kokie skirtingi darbai, juos jungia simbolinė reikšmė – Lietuvos ir Ukrainos menininkų bendrystė. „Kalba Mariupolis“ – paroda, kurioje eksponuojami Ukrainos dailininkų darbai, vieni sukurti praėjusiais metais Lietuvoje vykusiame plenere, kiti – atvežti iš Ukrainos.

Darbus parodoje pristato šeši menininkai. Dailininkus įkvėpė kitokia gamta, išvykimas iš metalurgijos miesto Mariupolio.

Paroda „Kalba Mariupolis“ eksponuojama Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje, Vilniuje.

Suteikti rūpestį, šilumą ir meilę vaikams, kurie pastarųjų nesulaukia savo biologinėse šeimose, Lietuvoje tampa vis populiariau. „SOS vaikų kaimai Lietuva“ iniciatyva, šiuo metu šalyje yra 11 vaikus globojančių šeimų. Vaikų globa trunka iki vienerių metų, vėliau vaikai grąžinami į savo biologines šeimas, arba jiems surandami nuolatiniai globėjai.

Šeimos, kurių vaikai perduodami socialiniams globėjams, dažnai susiduria su įvairiomis problemomis, pavyzdžiui, priklausomybėmis ar socialinių įgūdžių stoka. Kai kuriais atvejais globojami vaikai yra tie, kurių atsisakė biologiniai tėvai.

Profesionaliems globėjams dažnai padeda globėjų centrai, padedantys užtikrinti, kad vaikai gaus visą reikalingą pagalbą. Pasibaigus laikinai globai, jei įmanoma, vaikai grąžinami į ženkliai pasikeitusias, palyginti su laikotarpiu, kuomet vaikai buvo perduoti socialinei globai, šeimas.

Socialinis globėjas, kaip ir paprastoje šeimoje, rūpinasi vaiku – veda pas gydytojus, į darželį, mokyklą. Dažnai vaikai nežino, kas yra tikra šeima ir kokie santykiai joje vyrauja, šiuo supažindinimu su įprastu šeimos gyvenimu ir užsiima profesionalūs globėjai.

Jis yra vienas iškiliausių šių dienų Izraelio rašytojų, kalbantis apie žmones, abejingumą ir žmogiškumo paieškas.

Rašytojas gimė 1936-aisiais Jeruzalėje. Studijavo literatūrą ir filosofiją Jeruzalės universitete. Ilgus metus dėstė literatūrą Haifos universitete ir svetur, jo žmona kilusi iš Lietuvos.

Rašytojo knygos išverstos į daugiau nei 20 kalbų, pernai jo romanas „Moteris Jeruzalėje“ išverstas ir į lietuvių kalbą. Knygoje pasakojama istorija apie moterį, žuvusią per savižudžio susisprogdinimą – ji niekam nereikalinga kelias dienas laikoma morge. Vienam žurnalistui susidomėjus šia moterimi, jos palaikų grąžinimu į Rusiją, iš kurios moteris atvyko į Jeruzalę, ima rūpintis kepyklos, kurioje moteris dirbo, žmogiškųjų išteklių vadybininkas.

A. B. Yehoshua savo romane gvildena pamatinius – tapatybės, savasties, priklausomybės vienai ar kitai vietai – klausimus. Iš niūraus įvykio jis surezga tikrą žmogiškąją tragikomediją, kurioje žmonės neturi vardų, o bičiulystė – tik darbo santykiai.

Ar žinote tą jausmą, kai užėjus į vieną ar kitą vietą užgniaužia kvapą? Viena tokių vietų – Antakalnyje pasislėpusi Vilniaus Išganytojo bažnyčia.

Ji praminta Sapiegų rūmų ansamblio perlu. Drauge su bažnyčia stovintis vienuolynas pradėtas statyti XVII amžiaus pabaigoje, bažnyčia – keleriais metais vėliau. Tai padaryta Lietuvos didžiojo etmono Jono Kazimiero Povilo Sapiegos ir čia įsikūrusių trinitorių vienuolių iš Ispanijos iniciatyva.

Anksčiau šioje bažnyčioje stovėjo ir Jėzaus Nazariečio skulptūra, pritraukdavusi tikinčiuosius.

Kitas bažnyčios išskirtinumas – unikali aštuonkampio forma ir įstabus kupolas, buvęs pats didžiausias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

„Šito kupolo ypatingumas yra, kad jis išilgintas kaip kiaušinio smaigalys. Vienas konstruktorius, kuris turi didelę patirtį, Jakovas Medelevičius, sako, kad šitas kupolas yra pastatytas be pastolių“, – apie kupolo ypatybes pasakoja joanitų vienuolis Jonas Chrizostomas Švita.

Po jo apsnigtais stogais šiuo metu iš viso gyvena kiek daugiau nei 574 tūkst. žmonių. Kokie žmonės gyvena tarp mūsų? Į šį klausimą atsakymą nesunkiai galima rasti apžvelgus prieš kelias dienas paskelbtus grupės „Code4Vilnius“ infografikus, juose  – Registrų centro surinkti duomenys apie Vilniaus miesto gyventojus, duomenys atnaujinami kas mėnesį.

Vilniaus mieste – įvairiausios žmonių grupės. Vyriausi sostinėje – 114 metų amžiaus moteris bei 108 erių vyras. Daugiau nei trečdalį vilniečių sudaro 20–45 metų amžiaus grupė, laikoma darbingiausia visuomenės dalimi.

Dėl padidėjusios ir vis augančios emigracijos Vilniuje gyvena vos 9 proc. jaunimo. Ketvirtadalį užima vidutinio amžiaus žmonės, kuriems yra nuo 46 iki 64 metų, o senjorų, vyresnių nei 65-eri, yra kiek daugiau nei vaikų iki 9-erių – 16 proc.  „Code for Vilnius“ apskaičiavo ir vilniečių vidutinį amžių – apie 40 metų.

„Kadangi jie [infografikai] yra labai tikslūs, mes galime juos panaudoti ne tik savo sistemoms, bet ir informavimui apie tai, kas yra mieste. [...] Kalbant apie paprastus pavyzdžius, tai sakykim, jeigu yra daugiabučių namų rajonas, aplink jį gali reikėti projektuoti žalias erdves arba gali nereikėti, jei ten gyvenantys žmonės nėra tuo suinteresuoti. Galbūt reikia statyti vaikų žaidimo aikšteles, jeigu ten yra vaikų – pagal tai mes galime apspręsti, kur ką daryti yra efektyviau , naudingiau, prasmingiau, o kur galbūt geriau pasitelkti kitus sprendimus“, – apie infografikų pritaikymą pasakoja Vilniaus mero patarėjas Povilas Poderskis.

Su šiuo instrumentu merginą supažindino Julius Vilnonis ir Giedrius Kuprevičius, jie Austėjai perdavė savo žinias.

Šiais metais A. Staniunaitytė baigė muzikos pedagogiką, dirba vargonininke Kauno Jono Pauliaus II parapijoje bei muzikos mokytoja vaikų darželyje. Šiais mokslo metais Austėja pradeda studijuoti muzikos terapiją Vilniaus universitete. Nors muzikantės dienotvarkė atrodo itin įtempta, mergina sako, kad karilijonui laiko visada atrandanti. Šiuo instrumentu ėmė groti, nes buvo pastebėta dėl muzikinio talento.

A. Staniunaitytė groja 1937 metais Kaune įkurdintu karilijonu. Šiuo metu jį sudaro 49 skirtingų dydžių bei savito skambesio varpai. Instrumentu grojama ir rankomis, ir kojomis, reikia nemažai fizinių jėgų. Austėja juokauja, kad galbūt dėl to Lietuvoje ji yra vienintelė moteris, pasirinkusi karilijoninko profesiją. Kitas iššūkis daugeliui – stiprus varpų garsas, prie kurio priprasti ir Austėjai prireikė nemažai laiko.