Apskritai, maitinimo verslo atstovė pažymi, kad atlyginimai šiame sektoriuje pastaraisiais metais augo itin sparčiai, todėl Lietuvos banko siūlymas MMA padidinti dar 137,67 euro būtų sunkiai įgyvendinamas.

„Darbo užmokestis restoranuose ir viešbučiuose pakilo 24 proc. Dabar, kai dar apie 18-20 proc. žada kelti minimalų atlyginimą, tai aš nelabai matau, kaip verslas sugebės tiek pakelti ir atiduoti visas skolas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo E. Šiškauskienė.

Taip pat ji pabrėžė darbuotojų trūkumo problemą, su kuria susiduria maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų įmonės.

Nelabai matau, kaip verslas sugebės tiek pakelti ir atiduoti visas skolas.

„Nesuprantu, kur dingo žmonės, bet jie tiesiog dingo. Su darbuotojais yra katastrofa“, – pridūrė ji.

Kaip aiškina E. Šiškauskienė, šiam sektoriui keletą metų taikyti ribojimai sukūrė tam tikrą stigmą, taip pat sumažėjo šias specialybes besirenkančių studentų profesinėse mokyklose ar kolegijose.

„Daugelis jautėsi labai nesaugiai, ypač per pandemiją, kadangi viešbučiai buvo uždaryti, restoranai uždaryti. Žmonės persikvalifikavo į kitas įmones. Tai mes labai skaudžiai pajutome“, – tvirtino ji.

Tuo metu į Lietuvą atvykę ukrainiečiai, pasak maitinimo ir apgyvendinimo įmonių atstovės, iki galo neatsveria viso susidariusio darbuotojų trūkumo.

Evalda Šiškauskienė. D. Labučio/ELTA nuotr.

„Iš visų Lietuvoje įdarbintų 10 tūkst. ukrainiečių viešbučiai ir restoranai iš viso įdarbino 1 tūkst. 385 darbuotojus, bet daugelis jų vis tiek dairosi atgal. Jie norės grįžti, jie norės važiuoti namo. Matyt, čia liks ir dirbs nedidelis procentas“, – teigė E. Šiškauskienė.

ELTA primena, kad prieš penketą metų iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba apsisprendė, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis bus nustatomas 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.

Būtent remiantis šiais skaičiavimais, šią savaitę vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.

Pristatant skaičiavimus, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Kotryna Tamoševičienė tvirtino, kad šiuo metu nėra reikšmingų argumentų, dėl kurių reikėtų atsisakyti taikomos formulės tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad šiuo metu ekonomikos neapibrėžtumas yra didelis ir ekonomikos augimo rizikų balansas yra neigiamas.

Keturis kartus padidėjo sąnaudos restoranams

E. Šiškauskienė tvirtina, kad tai, jog Lietuvos didmiesčių restoranuose yra daug klientų, parodo tik įplaukų dalį, tačiau reali situacija šiame sektoriuje yra sunki. Pasak jos, 2021 m. pirmą ketvirtį buvo bankrutavę 13 restoranų, o šiuo metu tokių jau yra 30 – dėl pabrangusių žaliavų, darbuotojų atlyginimų kilimo 23 procentais ir infliacijos bei 56 mln. eurų atidėtų mokesčių.

„Visi mato paradinę pusę, įplaukas, bet niekas neklausia, žurnalistai, ekspertai, Lietuvos bankas, kas mane labai stebina, deklaruoja matydami tik įplaukas ir augančias pajamas, bet niekas nekalba apie sąnaudas. Prie keturis kartus padidėjusių sąnaudų dar yra 56 mln. eurų atidėtų mokesčių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė E. Šiškauskienė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė tvirtina, kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) duomenis, restoranų sektoriuje yra apie 200 mln. eurų šešėlyje ir, ištraukus šiuo pinigus iš šešėlio, galėtų būti padengti susidarę nuostoliai biudžetui, kurių, pasak Finansų ministerijos, per 1,5 metų susidarė 120 mln. eurų.

„Dabar nuo naujų metų bus įvedamos naujos kasų elektroninės programos, kur duomenys keliaus tiesiai į mokesčių inspekciją, ir praktiškai jau kaip nors išsisukinėti, apgaudinėti bus neįmanoma, bet tie reikalavimai yra tik tiems, kurie turi elektronines kasas, o tiems, kurie neturi, gali jų neturėti iki 2025 metų“, – sakė E. Šiškauskienė.

Mus tas nuoširdžiai stebina, kodėl yra ne visiems vienodi reikalavimai.

„Mus tas nuoširdžiai stebina, kodėl yra ne visiems vienodi reikalavimai, galėtume iš šešėlio išsiimti 200 mln. eurų ir leisti verslui išgyventi per šiuos metus“, – pridėjo ji.

Viešbučių restoranų asociacijos prezidentė sako, kad masinių bankrotų atveju kartu su jais įmonės nusitemps ir atidėtus mokesčius, ir vartojimo paskolas. Anot jos, taip nebus naudos biudžetui ir verslas bus žlugdomas, o viena iš priemonių, galinčių padėti restoranų sektoriui, galėtų būti 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo pratęsimas metams. „Esame vienas labiausiai nukentėjusių sektorių, kuris nelabai dar mato tą atsigavimą. Buvome labai ilgai uždaryti, tada buvome su galimybių pasais ir tokie faktoriai mus lietė labiausiai, kai tuo tarpu kiti sektoriai atsigavo, mes neatsigavome, tada smogė karas, užsieniečių nebuvimas“, – tikino verslininkė.

ELTA primena, kad birželio viduryje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybei susitikus su maitinimo įstaigų, sporto klubų, kino teatrų ir renginių atstovais, viceministras Vincas Jurgutis sakė, kad bus siūloma ir kitiems metams pratęsti 9 proc. lengvatinio PVM tarifo taikymą šiems sektoriams. Apgyvendinimo paslaugų sektoriui ministerija 9 proc. PVM tarifą siūlo palikti nuolatos.

Prasidėjus pandemijai 2020 m. maitinimo įstaigų apyvarta Lietuvoje krito 22 proc. Palyginimui – vidutinė visų verslų apyvarta krito tik 1 proc., pažymi ministerija. Lengvatinis PVM tarifas buvo įvestas antrą 2021 m. pusmetį. Bendra įmonių finansinė situacija 2021 m. pabaigoje buvo blogesnė nei prieš pandemiją, nes pajamos tik buvo atsistačiusios, tačiau išlaidos buvo 8,2 proc. didesnės.

Švelnėjant pandemijos ribojimams, 2021 m. apgyvendinimo įstaigų apyvarta augo 14 proc., tačiau tesiekė tik 63 proc. 2019 m. lygio.