„Tai yra bloga žinia partijai, bet esame pergyvenę kur kas sudėtingesnius laikus“, – žurnalistams trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Parlamento vadovė patvirtino, jog siūlys partijai Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, šį klausimą artimiausiu metu svarstys liberalų valdyba.

„Aš tikiu šita organizacija ir siūlysiu kolegoms kreiptis į aukštesnę instanciją. (...) Artimiausiu metu turėsime valdybos posėdį ir manau, kad su kolegomis valdyboje spręsime, ar skųsti šį teismo nuosprendį aukštesnei instancijai“, – sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat sakė tikinti partija, pabrėžė, jog po korupcijos skandalo ji atsinaujino ir yra „smarkiai pasikeitusi nuo E. Masiulio laikų“.

Aš tikiu šita organizacija ir siūlysiu kolegoms kreiptis į aukštesnę instanciją.

„Aš šia organizacija tikiu, joje yra daug naujų žmonių, frakcijoj yra žmonės, kurie gavo pasitikėjimą po 2020 metų, aš partijos pirmininke pirmą kartą buvau išrinkta 2019 metais, praėjus trejiems metams po E. Masiulio skandalo. Tai kelias, kurį nuėjome ir toliau einam, mes reorganizavomės iš karto po 2016 metų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų vadovė taip pat sakė, kad ir sumokėjusi teismo skirtą baudą partija ras būdų, kaip vykdyti kampaniją.

„Manau, kad galėsime, ne pirmą kartą partijoje sprendžiame sudėtingus laikus ir praeityje pavykdavo sėkmingai su jais susidoroti. Baudą teks sumokėti, bet pinigai dar nėra viskas, manau, kad ieškosime sprendimų ir rasime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Partijai sukrėtimas buvo 2016 metais, o dabar organizacija kita, ir žmonės ne kartą jau yra gavę rinkėjų pasitikėjimą, tai aš viliuosi, kad to šis sprendimas nepakeis“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

E. Gentvilui kelia abejonių teismo sprendimas „MG Baltic“ byloje

Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad jam kelia abejonių Apeliacinio teismo sprendimas „MG Grupė“ byloje. Todėl liberalas tikina, kad ateinantį antradienį partijos valdyba svarstys kasacinio skundo galimybę.

„Visų pirma, krenta į akis stipriai skirtingi dviejų instancijų teismų sprendimai. Kai vienas teismas visus išteisina, o kitas visus vienaip ar kitaip įvertina kaip nusižengusius. Tai, matyt, kad Liberalų sąjūdis svarstys kasacinio skundo galimybę. Antradienį rinksis partijos taryba ir ten bandysime spręsti klausimą, ar kreipiamės kasaciniu skundu“, – Eltą informavo E. Gentvilas.

Politikas atkreipia dėmesį, kad Apeliaciniame teisme nagrinėjant bylą nebuvo pateikti jokie nauji įrodymai.

„Apeliaciniame teisme nebuvo teikiami jokie nauji faktai ar įrodymai, lyginant su tuo, kas buvo ankstesnėje instancijoje. Kitaip sakant, nebuvo papildyta, neatsirado jokių naujų aplinkybių. Tai du teismai, gretai esantys, teisėjai koridoriuje susitinkantys turbūt, mato tuos pačius dalykus ir vienas sako – juoda, kitas sako – balta“, – sakė E. Gentvilas.

„Tai keistoka, kaip sakoma, kad negalima kritikuoti teismų sprendimų, bet abejoti man niekas negali drausti“, – pažymėjo jis.

Politikas tikina ir toliau neįžvelgiantis Liberalų sąjūdžio kaltės šioje istorijoje.

Visų pirma, krenta į akis stipriai skirtingi dviejų instancijų teismų sprendimai.

„Kalbant apie mūsų partiją aš ir toliau nesuprantu, ką partija galėjo daryti, jeigu jokie partijos veiksmai neužfiksuoti. Yra vertinimai dėl frakcijos narių vienokių ar kitokių balsavimų, kurie nepatvirtina „MG Baltic“ norų ir kas įdomiausia, kad frakcija nėra partija, frakcija nėra juridinis asmuo“, – sakė E Gentvilas, pažymėdamas, kad nagrinėjamu laikotarpiu Liberalų sąjūdžio frakcijoje Seime buvo bent keturi nepartiniai asmenys.

„Baudžiama partija, dėl to, kad jos fanų klubas Seime kažką blogai padarė. Tai būtų tas pats kas bausti Kauno „Žalgirį“ kaip juridinį asmenį dėl kokių nors sirgalių gatvėje padarytų išdaigų. Tai taip ir jaučiamės kalti“, – teigė jis.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir beveik 19 tūkst. eurų bauda.

Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui skirtos atitinkamai beveik 19 tūkst. ir daugiau nei 15 tūkst. eurų baudos. G. Steponavičius buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, paskelbimo dieną, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Šiandien iš ryto atsakiau, kad nepriimu aš to pasiūlymo jo, – BNS penktadienį sakė A. Valotka. – Nei vertinu, nei nevertinu pastabos. Yra pastaba ir... tai yra praeitis, nesuksiu dėl to galvos.“

S. Kairys pastabą inspekcijos vadovui skyrė šiam pavežėjus įvardinus kalbant „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. Pastarasis vėliau teigė norėjęs pasakyti tiurkų, tačiau netinkamai ištarė šį žodį.

Dėl tokio VKI vadovo pasisakymo ministras kreipėsi ir į lygių galimybių kontrolierę, prašant įvertinti, ar A. Valotkos žodžiai nediskriminavo kitataučių.

Ši konstatavo neturinti teisinio pagrindo vertinti A. Valotkos teiginių, vis dėlto nurodė, kad išsakyti žodžiai „teoriškai galėjo įžeisti Konferencijos dalyvius, net jeigu jie ir nekalba VKI viršininko minėta „čiurkų“ kalba ir nesietini su šia kalba kalbančiais asmenimis“.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė taip pat teigė, kad „tokie ar panašūs žodžiai, juos išsakius, pavyzdžiui, darbo santykių kontekste, išsakyti kolegų atžvilgiu ar teikiant paslaugas bei parduodant prekes, išsakyti klientų atžvilgiu, būtų galimai vertinami kaip priekabiavimas dėl tautybės, etninės kilmės, rasės, kalbos ar kitų tapatybės požymių“.

„Atsižvelgiant į tai, A. Valotkos pasisakymus turėtų vertinti asmenį į pareigas skirianti institucija“, – sakė ji.

Nei vertinu, nei nevertinu pastabos. Yra pastaba ir... tai yra praeitis, nesuksiu dėl to galvos.

S. Kairys BNS penktadienį teigė, kad „ministerija savo vertinimą jau yra padariusi“.

„Ponas Valotka turi antrą pastabą ir pasiūlymą trauktis iš pareigų. Nežinau, ko dar reikia, ką jam dar kas turi pasakyti, kad žmogus priimtų sprendimus, kokie, mano galva, šitoje situacija yra ne tik reikalingi, bet jau būtini“, – teigė ministras.

„Dar nemačiau jokio atsakymo“, – pridūrė jis.

S. Kairys sako nematantis galimybės toliau dirbti su A. Valotka, tačiau atleisti jo negali

Kultūros ministras S. Kairys sako nebematantis galimybės toliau dirbti su VKI vadovu A. Valotka, tačiau teigia neturintis teisinių galimybių atleisti vadovo šiam atsisakius trauktis iš pareigų.

„Aš teisiškai padariau visus įmanomus veiksmus, kaip išeiti iš šios situacijos, nes tikrai Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas neturėtų viešųjų renginių metu kalbėti kažkokiu sovietiniu žargonu, naudodamas tokius išsireiškimus kaip „čiurkos“ ar panašius, vėliau išsiginant tų žodžių“, – teigė S. Kairys.

Anot S. Kairio, jam susidaro įspūdis, kad A. Valotka šį klausimą regi kaip asmeninį savo ir ministro konfliktą, nors komisijos vadovui bandoma pasakyti, jog šis ne pirmą kartą „rodo nepagarbą tikrai nemenkai visuomenės daliai“.

„Pasiūlymo nutraukti darbo santykius nepriima, bet akivaizdu, kad pats laiško tonas ir argumentacija, deja, nepanaši, kad gerbiamas Valotka būtų pasidaręs išvadas. Kažkaip jaučiasi, kad asmeniniai interesai jam svarbiau už įstaigos misiją, už reputaciją, žmonių pasitikėjimą“, – tvirtino S. Kairys.

Anot kultūros ministro, vis dėlto ši situacija neleidžia A. Valotkos „nei kaip nors nubausti, nei jį atleisti“, nes inspekcijos vadovas galėtų sprendimus skųsti teismams, reikalauti žalos atlyginimo.

„Aš bendro darbo su juo nematau, matau tik asmeninių interesų dominavimą virš valstybės. Ir jei jis mano savo laiške rašydamas, kad „inspekcija yra autonomiška institucija ir ministrui su inspekcijos vadovu nėra jokio reikalo gyvai bendrauti dažnai“, tai manau, kad žmogus iš principo nesupranta, nei kur jis yra, nei ką daro, nei kokia jo misija“, – svarstė ministras.

„Jis nuolat pabrėžia, kad turi didžiulį žmonių palaikymą ir panašiai. Tegu dalyvauja rinkimuose, daro politinę karjerą ir tada galės būti teisus“, – pridūrė S. Kairys.

Jis taip pat sakė, jog reikėtų skirti didesnį dėmesį reglamentuojant VKI ir kitų valstybės institucijų veiklą, kai demonstruojama „nepagarba valstybei“.

Anot S. Kairio, dėl A. Valotkos kenčia pačios inspekcijos įvaizdis, dėl to gimsta įvairių iniciatyvų Seime siekiant keisti Valstybinės kalbos įstatymą, pertvarkyti institucinę sąrangą.

Kažkaip jaučiasi, kad asmeniniai interesai jam svarbiau už įstaigos misiją, už reputaciją, žmonių pasitikėjimą.

„Būtent tai iššaukia Valotka savo veiksmais“, – sakė jis.

Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad VKI vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavežėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.

A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.

„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.

Pirmoji pastaba Kalbos inspekcijos vadovui skirta šių metų rugpjūtį už tai, kad šis LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo VKI vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.

Pavasarį VKI raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, kad nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai irgi sulaukė politikų kritikos.

„Čia yra toks klausimas, kur nėra kažkokio labai paprasto atsakymo“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė.

Taip ji kalbėjo Krašto apsaugos ministerijai (KAM) raginant šį klausimą aptarti Valstybės gynimo taryboje.

Pasak I. Šimonytės, viena vertus, tai užtikrintų Lietuvos apginamumą, nes galimas priešas tokius ginklus jau naudoja, kita vertus – pasitraukimas iš tarptautinio susitarimo gali kenkti Lietuvos reputacijai.

„Tas pasvėrimas nėra toks paprastas, kaip galbūt atrodo iniciatoriams. Čia jau VGT vadovo ir sekretoriato apsisprendimas, kada tokį klausimą traukti į darbotvarkę“, – kalbėjo premjerė.

Prezidentūra BNS pirmadienį nurodė, kad galimo pasitraukimo iš susitarimo dėl kasetinių šaudmenų VGT artimiausiu metu svarstyti neketina.

Tas pasvėrimas nėra toks paprastas, kaip galbūt atrodo iniciatoriams.

Kaip skelbia „Delfi“, KAM laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai, nes ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat „kitos šalys mūsų sąjungininkės, su kuriomis planuojame kartu gintis nuo galimos agresijos: Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija“.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.

V. Čmilytė-Nielsen: VGT nėra poreikio spręsti klausimą dėl kasetinių sprogmenų susitarimo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad iš šalies bei krašto apsaugos sistemos vadovų sudarytai VGT nėra poreikio svarstyti pasitraukimo iš susitarimo dėl kasetinių sprogmenų klausimą.

Jos nuomone, tai siūlanti Krašto apsaugos ministerija pirmiausiai turėtų suformuoti savo poziciją.

„Manau, kad pirmiausia ministerija, kuri atsakinga už šiuos klausimus, šiuo atveju, Krašto apsaugos ministerija, turi savo suformuoti poziciją ir tik vėliau, matyt, jei bus poreikis, bus diskutuojama kituose formatuose. Nėra kol kas kažkokio poreikio, mano galva, VGT formate tai aptarinėti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė parlamento vadovė.

Penktą kartą sostinėje rengiamo Lietuvos, Latvijos ir Estijos festivalio „Baltic Pride“ dalyviai, kurių daugumą sudaro jaunimas, mosavo LGBTIQ, Lietuvos, Ukrainos vėliavomis, yra pasipuošę įvairiaspalviais rūbais ir kostiumais.

Vėlyvą popietę nuo Bernardinų sodo pajudėjusi eisena kiek daugiau nei po valandos pasiekė Baltojo tilto prieigas, kur rinkosi į renginio tęsinį – čia vyksiantį koncertą.  

Eisenoje važiavo keliolika „vaivorykštės“ spalvomis papuoštų automobilių, autobusų. Iš jų skambėjo muzika, šalia šoko renginyje dalyvaujantys žmonės.

Vilniuje vykstančiame „Baltic Pride“ dalyvavo pramogų pasaulio atstovai, visuomenininkai, Lietuvos ir užsienio šalių politikai, diplomatai.

Sostinės policija teigia incidentų nefiksavusi, pareigūnų duomenimis, iš viso eisenoje žingsniavo per 4,5 tūkst. žmonių. Organizatoriai planavo, kad jų bus iki 10 tūkstančių.

Žinutė politikams

Kaip BNS sakė vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, visuomenė tampa tolerantiškesnė, todėl renginys vis labiau tampa švente, o ne protestu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad pokyčiai „nėra visur tolygūs“.

„Mes matome, kaip visuomenė keičiasi, tampa atviresnė, tačiau šiek tiek atsilieka mūsų politikai. Mes bandome nusiųsti žinutę, jog ir mes esame rinkėjai, jūs turite mus išgirsti ir pamatyti“, – kalbėjo V. Simonko.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Mes matėme, kas buvo per paradą Kaune, turbūt Kaunas turės praeiti tą patį kelią, kurį praėjo Vilnius“, – pridūrė jis.

Pirmą kartą eisenoje dalyvausi 19-metė studentė iš Latvijos BNS sakė esanti patenkinta, jog čia „gali būti savimi“.

„Esu labai patenkinta ir manau, kad dalyvausiu kituose renginiuose. Tai yra protestas už žmogaus teises, bet man tai – ir vakarėlis, kuriame galiu didžiuotis būdama savimi“, – kalbėjo Anya Alkova.

Sostinėje pirmasis „Baltic Pride“ surengtas dar 2010-aisiais, tuomet neišvengta provokacijų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ne tik už lygybę, bet ir už taiką

Nors eisena „Už lygybę ir taiką“ – LGBTIQ renginys, čia dalyvauja ir šią bendruomenę palaikantys, bet jai nepriklausantys žmonės.

Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos.

Humoristas Paulius Ambrazevičius BNS teigė, kad tokie renginiai yra būtini, mat homoseksualių asmenų teisės vis dar nėra pilnai užtikrintos.

„Man tai toks natūralus dalykas palaikyti. (...) Aš einu čia ir kaip į palaikymą, ir kaip į šventę“, – teigė jis.

Pasak P. Ambrazevičiaus, tokios akcijos ypač svarbios, nes politikoje „vis dar yra homofobų“.

„Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos“, – teigė humoristas.

Tuo metu pirmą kartą renginyje dalyvavusi 35-erių rusė Ana Simanova teigė besidžiaugianti, kad renginyje atkreipiamas dėmesys ir į karą Ukrainoje, kur daugiau nei tris mėnesius Kremliaus pajėgos tęsia nuožmias atakas.

Pasak jos, žmones po truputį apima vadinamasis karo nuovargis, todėl labai svarbu neužsimiršti.

„Gali atrodyti, kad darai nepakankamai, bet visi turi stengtis daryti kiek gali daugiau ir nenuvertinti savo indėlio“, – kalbėjo dėl darbo pernai į Lietuvą atvykusi rusė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Organizatoriai planuoja, kad renginyje iš viso dalyvaus apie 10 tūkst. žmonių, renginyje dirbantys pareigūnai  sakė dar skaičiuojantys dalyvius.

Kvietė melstis, agitavo už „tradicinę šeimą“

„Baltic Pride“ oponentai Katedros aikštėje ragino rinktis viešai maldai, Vingio parke visuomenininkas Kristupas Krivickas kvietė į renginį „Už tradicinę šeimą“.

Greta keliolikos besimeldžiančiųjų buvo ir iki dešimties protestuotojų, jie laikė plakatus, nukreiptus prieš LGBTIQ bendruomenę, tačiau bendrauti su žiniasklaida nesutiko.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Tuo metu maldos akcijos organizatorius Jurgis Jonaitis žurnalistams sakė, jog malda skirta „atsilyginti Dievui ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai už viešai propaguojamas nuodėmes“.

Anot jo, popiežiaus Pranciškaus prieš trejus metus viešai išsakyta parama homoseksualiems asmenims negali pakeisti bažnyčios mokymų.

„Tai yra nuodėmė prieš prigimtį – sodomijos nuodėmė (...). Galbūt kai kurie jų ir yra krikščionys ar katalikai, bet reikėtų, visų pirma, išaiškinti žodžio „remia“ prasmę, o visų antra – popiežius negali kokiu nors savo teiginiu pakeisti bažnyčios mokymo. Tiesiog yra objektyvi nuodėmė“, – sakė jis.

Nuo ryto pievelėje priešais Vingio parko estradą vyko kitas su savivaldybe suderintas renginys – vaikų futbolo klubo gimtadienis, į jį susirinko apie penkis šimtus vaikų ir jų tėvų. Dauguma BNS kalbintų žmonių parke teigė atvykę būtent į futbolo šventę arba tiesiog leido laisvą laiką su šeima.

K. Krivickas BNS sakė siekęs renginį organizuoti centre, Bernardinų sode, tačiau šią erdvę užsisakė leidimus anksčiau su savivaldybę suderinę „Baltic Pride“ atstovai. Visuomenininkas teigė su savivaldybe suderinęs galimybę būti renginyje iki 500 asmenų, tačiau sakė atvykęs „vienas su savo šeima“ ir negalėjo pasakyti, kiek buvo atsiliepusiųjų į kvietimą.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Penkių vaikų tėvo teigimu, jam nerimą kelia Seime atsinaujinę svarstymai įteisinti civilinę sąjungą, taip pat per mažas dėmesys skiriamas šeimų, auginančių vaikus, problemoms, augančioms kainoms.

„O dabar mėnesių mėnesiais dirginama visuomenė vertybiniais pasaulėžiūros karais (...). Norime, kad šeimos Lietuvoje galėtų jaustis saugiai ir nebūtų pojūčio, kad kėsinamasi į pačią esmių esmę, į pamatą, šeimos sąvokos apibrėžimą“, – sakė K. Krivickas.

Jis teigė visiškai pritariantis „dėl laisvių ir teisių gyventi kaip tik nori žmonėms – dviese, trise“.

„Bet šeima, kaip sąvoka, turėtų būti apsaugota nuo bandymų primesti jai tai, ko neturėtų būti pagal mano įsivaizdavimą. Žūtbūtinis noras pavadinti dalyką šeima kelia tam tikrų emocijų, aš jas noriu išsakyti, parodyti, kad mes truputį kitaip matome dalykus, bet nesame nusiteikę priešiškai, ribojančiai“, – akcentavo jis.

LGBTIQ bendruomenei Lietuvoje daugybę metų raginant politikus įteisinti partnerystės institutą, Seimas gegužę ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius: civilinę sąjungą porai leidžiantį sudaryti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir konservatyvesnių politikų parengtas Civilinio kodekso pataisas dėl „artimo ryšio“.

Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Parlamentas praėjusį pavasarį atmetė ir šios kadencijos liberalių politikų parengtą Partnerystės įstatymo projektą. Vėliau kaip kompromisinis valdančiųjų atstovų buvo parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Baltijos šalių seksualinių mažumų eisena nuo 2010-ųjų kas tris metus vyksta Vilniuje, kitais metais – Rygoje ir Taline.

„Šiandien karas Ukrainoje, kuris tęsiasi jau aštuonerius metus, peraugo į kitą fazę, į aktyvių veiksmų fazę visoje Ukrainoje. Mes puikiai suprantame, ką tai reiškia Ukrainos žmonėms. (...) Jei reikalai klostytis blogai, o jie kol kas klostosi blogai, tai tikrai gali būti ir civilių, ir karinių aukų“, – ketvirtadienį kalbėjo R. Šimašius.

Vilniaus meras ragina Lietuvos medicinos personalą solidarizuotis ir suteikti, jei bus būtinybė, Ukrainos piliečiams medicininę pagalbą.

„Pirmiausia reikalinga medicininė pagalba. Kreipiuosi į gydytojus, medicinos personalą, mes skaičiuojame, kad bent apie tūkstantį žmonių galime priimti medicininei pagalbai. Jei to reikės, tai yra mūsų pareiga“, – į medikus kreipėsi Vilniaus meras.

Sostinės meras R. Šimašius ketvirtadienį pabrėžė, jog Vilnius pasirengęs priimti sužeistuosius bei apgyvendinti karo pabėgėlius. Suskaičiuota, jog turima galimybių apgyvendinti apie 3 tūkst. žmonių.

„Mūsų pajėgos tokios – butuose atlaisvintuose, vaikų namuose, kuriuos uždarinėjame yra 1 tūkst., sporto salėse dar plius apie 2 tūkst. vietų. Jei reikės bus daugiau“, – tiesioginėje transliacijoje sakė R. Šimašius.

„Kartu visi suvokiam, kad nei valstybė, nei miestas visko negali padaryt, reikia visų mūsų įsitraukimo. Jei turite galimybę priimti žmonių – sakykite. Pradeda veikti el. paštas pagalbaukrainai@vilnius.lt, jei turite idėjų, pasisiūlymų, sakykite, sureaguosime. Pagalba reikalinga“, – teigė meras.

Paskaičiuota, jog apie tūkstantį žmonių sostinė yra pasirengusi priimti medicininei pagalbai.

R. Šimašiaus teigimu, Vilniaus savivaldybė jau išreiškė poziciją Lvovui, su kuriuo palaiko draugiškus ryšius, kad yra pasirengusi pati vykti į Ukrainą ir parsivežti pastogės netekusius ukrainiečius.

„Skaičiuojame, kad apie tūkstantį žmonių galime priimti medicininei pagalbai, jei reikės. Tai mūsų pareiga. Lygiai taip pat gali tekti priimti šeimas, kurios neteko savo pastogės“, – sakė R. Šimašius.

„Pagalba tokia – patys nuvažiuojame parsivežti tas šeimas, kurios neteko pastogės. Nereikia priimti tų, žmonių, kurie turi pinigų čia atvykti ir nori išvengti mobilizacijos. Reikia padėt tiems, kuriems reikia pagalbos. Darysime sistemiškai, organizuotai“, – kalbėjo sostinės meras, ketvirtadienio popietę bendravęs su Lvovo meru ir išreiškęs Vilniaus poziciją dėl pagalbos.

„Panašu, kad mes šiandieną dar nespėjame. Penktadienį paskelbėme viešai projektą, gavome pirmadienį, antradienį nemažai įvairių pasiūlymų, diskusijų, tai komanda tebedirba. Gali būti, kad pradžiai dar, matyt, aptarsime pirmadienį neformaliame ministrų kabinete“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

Tuo metu premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė tvirtino, kad esminės diskusijos svarstant privalomus skiepus kyla dėl to, kurioms profesijoms reikalavimą taikyti.

„Dėl tų profesijų ir nesutariama (...), ar pradėti tik nuo medikų bendruomenės ir slaugos, globos namų, ar įtraukti ir mokytojus, kitas profesijas, kurios irgi turi kontaktines veiklas, viruso plitimas visoje bendruomenėje yra didelis, jei žiūrėsime į mokinius ir mokytojus, ar apsiriboti tik ties viena grupe“, – sakė ji.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.

Jei darbo pobūdis leidžia, neskiepytiems darbuotojams turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.

Pagal projektą, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.

„Nustatyta virš 80 nusikalstamos veikos epizodų, tiriama virš 150 nusikalstamų veikų. Nustatyta per 60 galimų įtariamųjų, iš kurių 20 – valstybės tarnautojų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinių tyrimų valdybos viršininkas Darius Balčiūnas.

Anot jo, tyrimas vykdytas daugiau nei metus, buvo atlikta per 170 kratų, operacijoje dalyvavo virš 100 STT pareigūnų. Veiksmai atlikti Vilniaus miesto savivaldybėje, Valstybinėje teritorijų planavimo inspekcijoje, Darbo inspekcijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre bei Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijoje.

STT Centrinių tyrimų valdybos viršininkas Darius Balčiūnas.  P. Peleckio / „BNS Foto“ nuotr.

„Pavyko atskleisti korupcinę schemą valstybinėse institucijose, atsakingose už teritorijų planavimą ir statybų valstybinę priežiūrą. Įtariama, kad valstybės tarnautojai per tarpininkus priimdavo kyšius įvairiose teritorijų planavimo dokumentų leidimo stadijose: išduodant statybos leidimus, viešinant, derinant projektus, priduodant įvairius nekilnojamojo turto objektus“, – sakė D. Balčiūnas.

Nustatyta virš 80 nusikalstamos veikos epizodų, tiriama virš 150 nusikalstamų veikų. Nustatyta per 60 galimų įtariamųjų, iš kurių 20 – valstybės tarnautojų.

Anot jo, ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, neteisėto praturtėjimo bei pinigų plovimo metu bus siekiama nustatyti, ar valstybės tarnautojai priimdavo kyšius, buvo reikalaujama teisėtą veiklą, ar už neteisėta, dirbtinai sudarydami biurokratines kliūtis.

Dešimtys tūkstančių eurų kyšių

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Justas Laucius sakė, kad byloje nustatyta, jog kyšius davė „ne viena ir ne dvi dešimtys papirkėjų“.

„Šiuo momentu nė vienam iš papirkėjų nėra įteiktas įtarimas“, – pridūrė jis.

J. Laucius akcentavo, kad jis kalba apie tiesiogiai ar per tarpininkus valstybės tarnautojus papirkinėjusius asmenis, kurie „į 60 galimų ir esamų ar virsiančių įtariamaisiais sąrašą kol kas dar neįeina“.

Prokuroras priminė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas asmuo, susitaręs perduoti kyšį asmeniui, kuris iš jo reikalavo kyšio ar provokavo ji duoti, kai kyšio davėjas „savanoriškai per kiek galima trumpesnį laiką“ informuoja teisėsaugą.

Kyšių sumos yra nuo kelių šimtų eurų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.

„Institucijų darbuotojams siūlau apmąstyti ir kreiptis su pareiškimais į Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinių tyrimų valdybą“, – sakė J. Laucius.

Anot D. Balčiūno, kyšių sumos yra „nuo kelių šimtų eurų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų“, tačiau didžiausių sumų teigė kol kas negalintis įvardinti.

Tyrimo duomenimis, dauguma atveju kyšiai būdavo įteikiami grynaisiais pinigais.

STT nuotr.

Figūruoja 50 statybos objektų

„Tiriamos nusikalstamos veikos, susijusios su 50 statybos objektų, turto vystytojų veikla taip pat tiriama – jų yra apie 23, tai – fiziniai ir juridiniai asmenys“, – tikino  STT atstovas.

J. Laucius patikino, kad tiriami „įvairaus dydžio“ juridiniai, bei atskiri fiziniai asmenys, o dauguma objektų, dėl kurių buvo siekiama poveikio, yra Vilniuje, dalis jų – pastatyti, dalis dar statomi.

Prokuroras tvirtino, kad tarp įtariamų 20 valstybės tarnautojų yra ir eilinių tarnautojų, ir turėjusių „tam tikrus valdingus įgaliojimus“ kitų darbuotojų atžvilgiu.

Kiti 40 asmenų, pasak prokuroro, yra nusikalstamos naudos gavėjai ir tarpininkai – valstybės tarnautojai, kurie turėjo galią priimti pageidaujamus sprendimus.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Justas Laucius.  P. Peleckio / „BNS Foto“ nuotr.

Įtariamiesiems – pasižadėjimas neišvykti

D. Balčiūno teigimu, vien šią savaitę sulaikyti 25 asmenys. J. Laucius sakė, kad suimtųjų kol kas nėra – kai kuriems jų paskirtos įvairios švelnesnės kardomosios priemonės, daugiausiai – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Prokuroras akcentavo, kad visos minėtos institucijos atliko „kažkokį vaidmenį“, reikalingą papirkėjui siekiant naudos, jis pabrėžė, kad „yra užčiuopta sisteminių dalykų“ tiriant korupcines veikas.

Jis neatskleidė, ar įtarimai pareikšti kai kurių Vilniaus savivaldybės skyrių vadovams, konkrečių nekilnojamojo turto vystymo bendrovių akcininkams, tačiau patikino, kad tyrime tikrai nefigūruoja miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ar kiti mero aplinkos, politinio pasitikėjimo asmenys.

Tiesiogiai su Vilniaus meru susijusių asmenų, iš jo artimojo rato, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ikiteisminiame tyrime nefigūruoja.

„Galiu paneigti – Vilniaus miesto vyriausiasis architektas šiame tyrime nefigūruoja jokiu statusu. Duomenų, kad gerbiamas Pakalnis galėtų būti kažkaip susijęs su šioje byloje tiriamomis veikomis, nėra (...). Tiesiogiai su Vilniaus meru susijusių asmenų, iš jo artimojo rato, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ikiteisminiame tyrime nefigūruoja“, – teigė J. Laucius.

Rasta per 300 tūkst. grynųjų

Tiriant galimą neteisėtą praturtėjimą, anot D. Balčiūno, aptikta daugiau nei 300 tūkst. grynųjų, jie rasti pas asmenis namuose, kai kuriais atvejais kyšiai buvo perduodami darbo vietose. Apie kitą galbūt neteisėtai įgytą turtą teisėsaugos atstovai kol kas nekalba.

STT atstovas neatmetė, kad įtariamųjų ratas plėsis – įtarimai kai kuriems įteikiami ir ketvirtadienį.

Apie teisėsaugos tyrimą pirmasis ryte pranešė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, anot jo, jį asmeniškai informavo STT vadovas Žydrūnas Bartkus.

Savo ruožtu aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad informaciją teisėsaugai tyrime teikė ir Aplinkos ministerijos bei Statybų inspekcijos vadovai, sakydamas, kad „šiandieninis tyrimas, manau, yra to pasikreipimo pasekmė“.

Spaudos konferencija:

Šimtų žmonių kolona, pasipuošusi vaivorykštės vėliavomis ir šūkiais, tokiais kaip „Born this way“ (angl. toks gimiau) ir „Mums nerūpi jūsų vaikai“, pajudėjo Laisvės alėja skambant energingai mušamųjų muzikai.

Renginio organizatoriai dalyvius aprūpino rožinėmis veido kaukėmis, ant kurių parašyta „Tyla = mirtis“.

Dalyviai eina dešiniąja Laisvės alėjos puse, skanduodami „Mes esame visur“ pritariant būgnams, likusios dvi alėjos sekcijos paliktos kitiems praeiviams ir žiūrovams. Žmonės stebi, filmuoja renginį, dalis lydi dalyvius šūksniais „gėda“, yra atsinešusiųjų dėžutes su kiaušiniais.

Renginį saugo gausios policijos pajėgos: šimtai pareigūnų tikrina į miesto centrą ateinančius žmones ir prižiūri tvarką. Centrinės miesto gatvė atitverta tvoromis.

Policija taip pat praneša fiksavusi keletą incidentų, yra sulaikytų asmenų.

„Prieš eitynes būta agresyviau nusiteikusių asmenų, norėjusių patekti, tačiau jie nebuvo įleisti į renginio vietą. Vienas asmuo sulaikytas dėl provokacijų ir kurstymo. Taip pat sulaukta pranešimo apie asmenis su šunimis prie Soboro“, – informavo Kauno apskrities policija.

Kaip BNS informavo įvykio vietoje esanti Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė, dar vienas incidentas užfiksuotas prie fontano Laisvės alėjoje – čia įvykus susistumdymui, pareigūnai išvedė asmenį atokiau nuo eisenos, jis nebuvo sulaikytas.

Renginio dalyvių laukė agresyviai nusiteikusių asmenų grupė, įvyko susistumdymas su pareigūnais, į eisenos dalyvius atskriejo keletas kiaušinių. Į tai minia atsakė šūkiais „demonstruokimės“.

Po keleto minučių specialiąsias priemones turintys pareigūnai praskynė kelią ir eisenai leido vykti toliau.

Tačiau vėliau kiaušiniai atskriejo ir iš Laisvės alėjoje esančių namų balkonų.

Eitynių dalyviams besirenkant, Nepriklausomybės aikštėje skambėjo tiek palaikančių juos miestiečių pasisakymai, tiek pasipiktinusių gyventojų balsai.

„Tai yra gamtos dovana ir mes nieko nepakeisime. (...) Jie – žmonės, didesni žmonės, nei tie, kurie prieš“, – kalbėjo vyresnio amžiaus vyras, atėjęs palaikyti dalyvių.

Tuo tarpu ant Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, žinomos kaip Soboras, laiptų susibūrė grupelė žmonių, kalbėjusių maldas.

„Niekas jų... aš taksistu buvau, veždavau juos ir panašiai. Lai susirenka, bet žmonės labiausiai piktinasi dėl eitynių, o ne dėl to, kad jie yra“, – kalbėjo buvęs politikas Vytautas Šustauskas, taip pat atėjęs į renginį.

Į renginį iš Vilniaus atvykęs Venjaminas, pasipuošęs aukštakulniais ir rožiniu sijonu, pasakojo, kad į Lietuvą prieš kelerius metus persikraustė iš Maskvos.

„Čia, Lietuvoje, laisviau, esu laisvas“, – žurnalistams sakė jis.

Jis teigė, jog žmonės jį pamatę reaguoja „beveik normaliai“.

Eitynės vyksta nuo Nepriklausomybės aikštės prie Soboro Laisvės alėja iki jos pabaigos, tuomet jų dalyviai apsisuks ir judės tuo pačiu maršrutu atgal. Eitynės pasibaigs vėl susirenkant Nepriklausomybės aikštėje.