Gyvūnų prieglaudų atstovai vis dėlto turi dėl ko džiaugtis – šunų prieglaudose mažėja.

Tai byloja, kad keičiasi žmonių suvokimas, aplinka gyvūnams taip pat tampa draugiškesnė – daugėja galimybių pasiimti keturkojus į įvairius renginius, leidžiama juos atsivesti ir į kai kurias kavines ar kitas vietas.

Pasak „Linksmųjų pėdučių“ vadovės Simonos Šakinytės, Lietuvoje yra per 60 gyvūnų prieglaudų, visos jos pilnos.

„Pas mus yra gal 66 prieglaudos, jos pilnos gyvūnų. Kadangi bendraujame su kai kuriomis prieglaudomis, pastebėjome, kad šiek tiek mažėja šunų atidavimas į prieglaudas, kačių, deja, – ne“, – pažymėjo pašnekovė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 80 gyvūnų prieglaudų, daugiausia jų – sostinėje, Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone – devynios.

S. Šakinytė akcentavo, kad į prieglaudas atvežami šunys turi ne tik sveikatos, bet ir įvairių psichologinių problemų.

„Keičiasi priežastys. Seniau šunys būdavo dažniau tiesiog randami, dažniau atsivedami šuniukai, paskui vyko žmonių emigracija, o dabar vienas pagrindinių dalykų – vaiko gimimas. Nežinau, kas atsitiko ir kodėl. Dar viena dažniausių priežasčių – šuns charakterio problemos. Veisėjams ir visiems kitiems reikėtų „padėkoti“, nes dabar turime labai daug grynaveislių šunų su labai didelėmis ne tik sveikatos, bet ir psichologinėmis problemomis, tokių šunų be proto daug“, – teigė S. Šakinytė.

Pasak uostamiesčio renginyje dalyvavusio mero pavaduotojo Arvydo Cesiulio, moksleiviai skaitė pranešimus apie sveiką gyvenseną, pristatė savo atliktus tyrimus.

Buvo kalbama ir apie bendrą sveikatos situaciją mokyklose, pirmosios pagalbos suteikimą.

„Viskas prasideda nuo šeimos. Jeigu šeimoje sveikas gyvenimo būdas yra vertybė, tai ir vaikams tas dalykas toks bus. Mokykla turi prisidėti prie to, kad tam būtų sudarytos sąlygos. Viską pradėti reikėtų ir nuo visuomenės sveikatos. Galime parašyti daugybę gražių programų, bet jeigu niekas nemanys, kad jų reikalinga laikytis, taip ir nebus. Visi tai puikiai supranta“, – teigė A. Cesiulis.

Konferencijoje dalyvavo ir savo darbus pristatė klaipėdiečiai iš įvairių uostamiesčio mokyklų, taip pat moksleiviai iš Radviliškio rajono, Šiaulių, Pakruojo, Kauno, Vilniaus, Kretingalės, Plungės, Tauragės, Kazlų Rūdos, Prienų.

Buvo aptarti sveikos mitybos ir higienos įpročiai, vaisių ir daržovių nauda, žalingi įpročiai, technologijų žala, tvarumo perspektyvos, kritinis mąstymas, tolerancija ir daugelis kitų aktualių dalykų.

Tai, anot vaistininkų, rodo, kad gyventojai suvokia šios ligos grėsmę ir pasekmes, kurios liktų visam gyvenimui, jei liga nebūtų gydoma.

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė teigė, kad požiūris į erkinį encefalitą pasikeitė, žmonės tapo dėmesingesni.

„Vaistinėse sulaukiame vis daugiau pacientų, norinčių pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Vien kovo mėnesį pas mus pasiskiepijo net triskart daugiau pacientų negu vasarį. Tai leidžia manyti, kad žmonės iš tiesų vis dėmesingiau ir anksčiau pradeda saugotis šios ligos“, – pažymėjo R. Lipnevičiūtė.

Specialistai primena, kad erkinis encefalitas – nepagydoma liga, kuri gali pažeisti smegenis ir periferinius nervus. Tad jos negydant gali pasireikšti liekamieji reiškiniai, o kartais net ir paralyžius.

„Žvelgiant į sergamumo šia liga statistiką Europoje, netgi trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, ne visiškai pasveiko ir gyvena su tokiais liekamaisiais reiškiniais kaip nuolatiniai galvos skausmai, negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, elgesio pokyčiai. Kartais neišvengiama ir paralyžiaus. Tačiau tam užkirsti kelią galima pasiskiepijus nuo erkinio encefalito“, – paaiškino „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė.

Pasak jos, dar šiandien pasiskiepiję žmonės jau po pusantro mėnesio gali turėti iš dalies įgytą imunitetą šiai ligai.

„Įvykdžius visą pagrindinio skiepijimo planą, kurį sudaro trys skiepo dozės, įgyjame imunitetą, suteikiantį patikimą apsaugą. Antrąjį skiepą atlikti galima praėjus vos 14 dienų arba mėnesiui po pirmojo. Tada susidaro 70 proc. apsauga. O trečiajai dozei reikėtų atvykti praėjus 5–12 mėnesių nuo antrojo skiepo. Pabaigus pagrindinę skiepijimo schemą, palaikomoji dozė reikalinga po trejų metų. Labai svarbu laiku atvykti skiepų, todėl rekomenduojama vakcinacijos datas žymėti skiepų pase arba kalendoriuje“, – rekomendavo T. Gečienė.

Vaikas atsidūrė ligoninėje

Neseniai nelaimė nutiko vienam iš mokyklos ėjusiam moksleiviui.

Kovo pradžioje Žvejybos uosto rajono feisbuko paskyroje viena moteris rašė, kad vaikui įkando šuo. Netoliese buvęs gyvūno šeimininkas į šį įvykį nekreipė dėmesio.

„Apie 15 val. vaikučiui grįžtant namo iš mokyklos, jį užpuolė ir jam įkando šuo. Gėda šuns šeimininkui, kuris net nepasiteiravo vaikučio, kaip jis, ir pasišalino! Tikiuosi, karma neliks tau skolinga! Gal kas matėte ką nors? Ruože nuo „Gilijos“ mokyklos iki Nidos gatvės“, – skelbė moteris.

Klaipėdietė taip pat teigė, kad po įvykio prireikė medikų pagalbos. Vaikas atsidūrė ligoninėje, vėliau jo laukė penki skiepai nuo pasiutligės.

Pasidalinus šia istorija, atsiliepė nemažai gyventojų. Vieni tikino, kad tądien panašiu laiku pastebėjo kelias moteris, savo šunis vedžiojančias be pavadėlių. Kiti tvirtino, kad reikėtų nedelsiant kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimą, kad nusikaltimas būtų ištirtas.

„Išvis nesuprantu, kaip taip neatsakingai gali elgtis šeimininkai. Mano penkiametį irgi yra išgąsdinęs šuo, ačiū Dievui, buvo draugiškas, bet vaikui tas jo staigus puolimas pasirodė kitaip. Iki dabar jis jų bijo, puola į glėbį, nes bijo, kad užpuls. Ypač prie darželių ar mokyklų dauguma mėgėjai paleisti, o kaip tik tokiose vietose reikėtų elgtis atsakingiau. Gaila vaiko, tikiuosi, nieko rimta, ir viskas greitai praeis“, – savo istorija pasidalino kita klaipėdietė.

Pasiutligė – 100 proc. mirtina

Anot Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjo Džeraldo Kazio Sivickio, šunų įkandimų atvejai nėra dažni, bet dar pasitaiko.

„Pastaruoju metu buvo, kad žmogų apkandžiojo nepažįstamas šuo. Kieno tas šuo, niekas nežinojo. Tokių, kad ėjo su šeimininku ir įkando, irgi yra buvę, bet tai nėra labai dažni atvejai“, – sakė gydytojas.

Skiepyti reikia tada, kai įkanda neskiepytas, nepažįstamas šuo.

Jis taip pat nurodė, kad įkandus šuniui skiepai – būtini, kadangi susirgus pasiutlige žmogui išgyventi galimybių nėra.

„Skiepyti reikia tada, kai įkanda neskiepytas, nepažįstamas šuo. Skiepijame sukandžiotus vaikus nuo pasiutligės, kuri yra mirtina. Jeigu ja susirgs, šimtu procentų mirs, dar niekas neišgyveno. Per mėnesį – penki skiepai, juos gavus, net jeigu ir įkąstų pasiutęs gyvūnas, žmogus nesusirgtų, nes per mėnesį spėja susidaryti imunitetas“, – paaiškino D. K. Sivickis.

Anūkę sudraskė mirtinai

Šuns šeimininkui pateikus dokumentus, kad šuo buvo paskiepytas, sukandžioto žmogaus skiepyti nereikia.

Pastebima, kad dažniausi šunų įkandimai – į blauzdas.

„Visokių žaizdų ir sunkumo lygių pasitaiko. Dažniausiai kanda į blauzdas, nes lengviausia pasiekti. Priklauso nuo to, kiek grybštelėjo, jeigu per drabužius, kartais būna tik nubrozdinimai. Taip pat būna, kai šuo nedidelis, jo dantukai smulkūs, lieka žymelės po kelis milimetrus, ten nėra ką siūti. Bet buvo atvejis, kai mažametį sudraskė mirtinai. Kiek atsimenu, tai buvo nuosavas šuo“, – sakė D. K. Sivickis.

Šis skaudus įvykis nutiko 2003 m. Žardininkų g. bute. Virtuvėje močiutė buvo pasisodinusi ant kelių ir maitino devynių mėnesių anūkę. Moteriai iš rankos iškrito duonos riekė. Močiutė lenkėsi paimti jos nuo grindų, tada septynerių metų pitbulterjerų veislės šuo sugriebė mažylę už sprando.

Močiutė bandė spirti šuniui, prispaudė jį durimis, tačiau kai pitbulterjeras paleido auką, mergytė buvo nebegyva. Greitosios pagalbos medikai mergaitės nebegalėjo išgelbėti, pagalbos reikėjo ir šoko ištiktai moteriai.

Trūkumas: kartais šuo gali užpulti net ir savo šeimininką, tad patariama atidžiai stebėti gyvūno elgesį ir, esant būtinybei, kreiptis į specialistus. Vytauto Petriko nuotr.

Baudos – iki 550 eurų

Pareigūnai priminė, kad dėl gyvūnų nepriežiūros jų savininkams gresia atsakomybė.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio antrą ir trečią dalį, grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei sukėlusio gyvūno šeimininkui gresia bauda nuo 50 iki 120 eurų, jei pažeidimas įvykdomas pakartotinai, bauda gali išaugti iki 230 eurų.

Pagal to paties straipsnio ketvirtą ir penktą dalį, jei žala buvo padaryta, gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 550 eurų.

Baudžiamoji byla gali būti pradėta, jei gyvūno nepriežiūros pasekmės yra itin skaudžios. Be to, nukentėjusieji teismo keliu gali išsireikalauti atlyginti ir patirtą neturtinę žalą.

Puolė važiuojančius dviračiais

Pasak Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkės Rasos Bekėžienės, dažniausiai uostamiestyje žmonės skundžiasi dėl lakstančių palaidų šunų, kurie lodami puola praeivius ar dviračiais važiuojančius žmones. Yra buvę keletas atvejų, kai šunys žmonėms įkando.

Itin rimtų incidentų, sunkiai šunų sužalotų žmonių per pastaruosius keletą metų neužfiksuota.

Klaipėdos pareigūnų duomenimis, per 2022 m. Klaipėdos mieste pagal ANK 346 str. antrą ir trečią dalį buvo surašyti penki protokolai, pagal ANK 346 str. ketvirtą dalį – šeši.

Per 2023 m. sausį ir vasarį pagal ANK 346 str. antrą ir trečią dalį surašytas vienas protokolas.

Skundžiasi ir dėl lojimo

Gyvūnų laikymo Klaipėdos teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos apraše nurodyta, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.

Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje taip pat vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Jei vedžiojant šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose.

Pernai Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius gavo per 60 įvairių skundų ir pranešimų, susijusių su gyvūnų laikymo, vedžiojimo tvarkos pažeidimais.

Dažniausiai žmonės skundėsi dėl gyvūnų keliamo triukšmo, taip pat dėl nesurenkamų šunų ekskrementų ir šunų vedžiojimo be pavadėlio.

„Šiais metais gauti penki skundai dėl gyvūnų (šunų) keliamo triukšmo, vienas skundas dėl šuns vedžiojimo be pavadėlio ir vienas skundas dėl be priežiūros palikto šuns (šiuo atveju jo savininkas buvo miręs, gyvūnas perduotas į gyvūnų prieglaudą). Viešosios tvarkos skyrius pradėjo 11 administracinių teisenų dėl šunų vedžiojimo be pavadėlių viešosiose vietose“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Simona Šakinytė. Vytauto Petriko nuotr.

Kartais geriau užmigdyti

Gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė pažymėjo, kad jeigu šeimininkas nemoka „sutarti“ su savo keturkoju, turėtų kreiptis į šunų elgsenos specialistus, dresuotojus.

„Prieš daugelį metų galvojau, kad kiekvieną agresyvų šunį gali paversti neagresyviu, o dabar taip nebemanau. Manau, yra šunų, kuriuos galbūt reikėtų užmigdyti, tai geriau negu izoliuoti nuo visų ir uždaryti voljere. Be to, ne visais atvejais padeda specialistas. Jeigu tai yra įgimti dalykai, tokie kaip genetiškai įgimtas reaktyvumas, to negali išgyvendinti“, – tvirtino pašnekovė.

Šeimininkas turi padaryti viską, kad jo šuo netrukdytų gyventi kitiems žmonėms.

Bet kuriuo atveju, atsakomybė visų pirma tenka šuns šeimininkui, kuris turi perspėti apie galimą šuns elgesį ir neleisti, kad šuo būtų glostomas, jeigu į nepažįstamųjų prisilietimus jis reaguoja instinktyviai.

Taip pat primenama, kad tėvai savo vaikus privalo įspėti ir pamokyti, jog gatvėje pamatę šunis nepultų jų glostyti.

Agresyvių nėra daug

Per daugelį metų gyvūnų prieglaudos vadovė pastebėjo, kad tikrai agresyvių šunų nėra daug. Dažniausiai tokį jų elgesį lemia šeimininko elgesys su gyvūnu, tam tikrų ribų nenustatymas.

„Manau, jog šeimininkas turi būti suinteresuotas, kad jo šuo nepadarytų žalos. Mažai šunų yra tikrai agresyvių. Agresija gana retas dalykas. Šeimininkas turi padaryti viską, kad jo šuo netrukdytų gyventi kitiems žmonėms. Jeigu matai, kad tavo šuo gali net ir su pavadžiu išgąsdinti, pulti ar kąsti, tai uždėk antsnukį“, – priminė S. Šakinytė.

Į „Linksmąsias pėdutes“ kartais atvežami šunys, kurių šeimininkai jų atsisako dėl agresijos priepuolių, kurie, kaip vėliau paaiškėja, kyla dėl to, kad šuo buvo pernelyg lepinamas.

„Kartais per didelė meilė gali pridaryti bėdų. Šiuo metu turime šuniuką, kuris atvažiavo pas mus dėl resursų saugojimo, jis puolė šeimininkus ir jų vaikus. Nuoširdžiai kalbant, manau, kad problemos buvo dvi. Viena, šeimininkė ėjo į dresūrą, mokėsi, stengėsi, bet vyras nuo pat pradžių buvo nusiteikęs prieš. Kitas dalykas, ji taip jį mylėjo, kad žiauriai išlepino, šuo atvažiavo su dideliu maišu žaisliukų. Pirmas dalykas, ką padarėme, patraukėme visus žaislus, viską, ką norėtų saugoti. Tai buvo pirmas žingsnis į jo sveikimą“, – pasakojo S. Šakinytė.

Agresyvūs puolimai jau baigėsi, nors šuns dar laukia ilgas sveikimo procesas.

Anot kino teatro „ArleKinas“ vadovo Agniaus Acaus, tarp žiūrovų pastebėta tų, kurie į „Kino pavasarį“ atvyko pirmą kartą, jų įspūdžiai – įvairūs.

„Vienas klientas sakė, kad visi filmai – „su mintimi“. Ar yra festivalyje paprastų filmų? Ne, nėra, čia – „Kino pavasaris“. Visi filmai yra iš kokių nors festivalių, atrinkti. Šis festivalis turi labai gerą reputaciją. Gal kam nors filmas ir nepatinka, bet niekas neklausia, kodėl jis yra programoje. Viena vertus, pas mus, lyginant su pernai, yra didžiulis auditorijos padidėjimas. Tačiau, kita vertus, palyginus su Vilniumi ir Kaunu, lankomumas nėra didelis“, – pažymėjo pašnekovas.

Pabrėžiama, kad visų pirma tai – Vilniaus tarptautinis kino festivalis, tad vilniečiai yra pagrindiniai organizatoriai, su jais derinama viso festivalio programa.

Žmonės nėra pratę eiti į gerą kiną, nes jo tiesiog nėra, o jo nėra, nes platintojai mano, kad Klaipėdoje tokie filmai nesurinks žiūrovų.

„Žmonės nėra pratę eiti į gerą kiną, nes jo tiesiog nėra, o jo nėra, nes platintojai mano, kad Klaipėdoje tokie filmai nesurinks žiūrovų. Mes einame sunkiuoju keliu ir filmus rodome bet kuriuo atveju“, – sakė A. Acus.

Šių metų favoritu išrinktas režisierių Charlottes Vandermeersch ir Felixo van Groeningeno filmas „Aštuoni kalnai“.

„Jis buvo hitas tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek pas mus“, – tikino „ArleKino“ vadovas.

Klaipėdoje lankėsi ir kai kurių filmų režisieriai. Žiūrovai turėjo galimybę užduoti klausimus apie filmo kūrimo procesą, aktorius, scenas ir kita.

Tačiau visų režisierių pakviesti nėra galimybių, kadangi reikėtų ieškoti vietų, kur juos apgyvendinti.

„Pas mus buvo nemažai susitikimų, ir visi jie išėjo ne visai planuotai. Nebuvome į prekybą „paleidę“ visų kino seansų, tad organizatoriai kreipėsi ir pasiūlė rodyti kelis filmus, kurių režisieriai gali atvykti ir juos pristatyti“, – teigė A. Acus.

Filmai žiūrovams įdomūs ne tik tuo, kad yra nominuoti „Oskarams“, bet ir tuo, kad yra atviresni.

„Europietiški filmai, kurių čia buvo labai daug, yra daug drąsesni, rizikingesni. Tie filmai gali labai suerzinti, sužavėti, jie nėra „saugūs“. Manau, kad kai kuriuos jų rodyti atskirai – per daug rizikinga dėl tematikos, formos, istorijos papasakojimo sudėtingumo“, – teigė A. Acus.

Šiuo metu V. Grubliauską pavaduoja vicemeras Arvydas Cesiulis. O pats meras, nuo kovo 25 iki balandžio 1 d. viešintis Taivane, savo feisbuko paskyroje pasakoja išvykos detales, aplankytas parodas ir susitikimus su svarbiais asmenimis.

„Nors kadencija jau visiškai į pabaigą, bet darbų tikrai netrūksta. Gavęs asmeninį pasaulinės parodos „Smart City Summit & Expo“ organizatorių kvietimą, jau atvykau į Taipėjų Taivane, kur ir vyks šis įspūdingas renginys. Smagu, kad Lietuvai ir Klaipėdai skiriamas didžiulis dėmesys, tad organizatoriai geranoriškai padengia visas su kelione susijusias išlaidas, sudėliodami išskirtinai turiningą, įdomią ir mums naudingą programą iki pat menkiausių smulkmenų. O dar kai ir orai labai jau panašūs į mūsiškius, tad ir darbuotis bus lengviau, nepaisant to, kad visa tai vyks už ~ 14 tūkst. km, kuriuos nukeliauti reikėjo net 26 valandų“, – rašė V. Grubliauskas.

Galime ir turime mokytis, kaip tikrai ne pati didžiausia, tačiau išskirtinai inovatyvi valstybė.

Jis taip pat skelbė, kad vyko susitikimas su Lietuvos atstovybės Taivane vadovais, taip pat apsilankyta „2023 Smart City Summit“ parodoje ir diskusijoje.

Be viso to, buvo suplanuotas susitikimas su Tainano miesto vadovu Huang Wei-Che, taip pat su Kaohsiungo, vieno didžiausių uostamiesčių tame regione, vadovu Chen Chi-Mai.

Visuose šiuose susitikimuose buvo aptariamas bendravimo ir galimų investicijų bei bendradarbiavimo aspektų ateityje aptarimas.

„Galime ir turime mokytis, kaip tikrai ne pati didžiausia, tačiau išskirtinai inovatyvi valstybė, pasaulyje įnirtingai kovojanti dėl investicijų pritraukimo, pelnyto pripažinimo ir įvertinimo už įstabius savo pasiekimus ne tik puslaidininkių/lustų gamyboje. Taivanas drąsiai ir pelnytai diktuoja madas ir kalbant apie „Net Zero City“ filosofiją, „Smart City“ galimybes ir jų patirtis plačiame kontekste, o ir dar tikrai daug kur“, – rašė meras.

V. Grubliauskas pridūrė, kad tiki, jog Klaipėda atsiras šios šalies investuotojų planuose.

„Ir tai bus rimtas akordas kadencijos pabaigai, nes ekonominis/investicinis Klaipėdos potencialas neabejotinai matomas ir deramai vertinamas toli už mūsų šalies ribų. Tad dirbu ir dirbsiu aktyviai iki pat kadencijos pabaigos, kaip ir pridera, o apie vizito turinį – sugrįžus“, – pažadėjo uostamiesčio vadovas.

Buvo techninė pertrauka

Žurnalistams nuvykus į pasažą, buvo matyti judanti technika, darbuotojai tvarkė netoli pasažo esantį skverelį. Tačiau žmonės mano, kad darbai čia turėjo baigtis dar pernai.

„Mes, gyventojai, esame labai pasipiktinę. Vingio pasaže darbai turėjo baigtis jau seniai, gal 2022 m. gruodį. Aišku, kada nors ten bus gražu. Tačiau dabar, nors technika vis važinėja, rezultato nėra, viskas lyg stovi vietoje. Apskritai šis pasažas yra lyg Dievo užmirštas. Mūsų nuomone, reikėtų didesnės kontrolės su ten dirbančia įmone, nes kitaip niekada darbų nepabaigs“, – tikino klaipėdietis.

Nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d. daugelis darbų buvo sustabdyti dėl žiemiškų orų, vyko techninė pertrauka.

Sutartis – trejiems metams

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, su rangovu sudarytas žodinis susitarimas darbus pabaigti iki šių metų birželio 1 d., tačiau neatmetama ir tikimybė, kad visi darbai baigsis iki sutarties galiojimo termino – 2023 m. rugsėjo 30 d.

Planas – pabaigti darbus iki birželio 1 d.

Sutartis pasirašyta 2020 m. lapkričio 27 d., nustatytas statybų laikas – 27 mėnesiai.

„Po Vingio aikšte yra pakloti inžineriniai tinklai, taip pat sudėtos trinkelės, padaryta stoginės konstrukcija. Kadangi buvo žiema, buvo pertrauka. Dar liko ant tos stoginės konstrukcijos uždėti stiklą, kad stoginė būtų visiškai suformuota. Netoliese skvero, išeinant iš Vingio pasažo, kur yra pėsčiųjų takai, ten, mačiau, irgi darbuojasi. Yra veja, daromi pėsčiųjų takai. Taip pat yra formuojama nedidelė vaikų žaidimų aikštelė, o nuo daugiabučių namų daromas takas su nuolydžiu, kuris bus pritaikytas neįgaliesiems“, – teigė I. Kubilienė.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išsiskyrė nuomonės

Yra numatyti ir tualeto pastatymo darbai, kurie, tikėtina, užtruks.

„Planas – pabaigti darbus iki birželio 1 d., su rangovu taip buvome sutarę. Bet rangovas nėra iš tų, kurie sparčiai dirba“, – pažymėjo pašnekovė.

Anksčiau darbai esą strigo dėl nuomonių nesutapimo, tad teko naujai projektuoti jau parengtą projektą.

„Vasarą matysis, kad jau pabaiga, bet bus tokių dalykų, kurie nėra pabaigti dėl tam tikrų naujų projektavimo detalių“, – sakė I. Kubilienė.

Pažymima, kad didelė dalis parduotuvių – veikiančios, o kita dalis – tvarkomos.

„Nėra, kad ne visos veikia, yra keletas neveikiančių. Kiek mums teko kalbėti su savininkais tų, kurių neveikia, ten yra daromi patalpų vidiniai remontai“, – paaiškino I. Kubilienė.

Darbai Vingio pasaže atliekami pagal įmonės „Projektai ir Co“ parengtą techninį projektą.

Klaipėdos savivaldybės skelbtą supaprastintą atvirą konkursą darbams laimėjo įmonė „Stamela“.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, sergamumas gripu išaugo penktadaliu.

„Lyginant su praėjusia ir su dar ankstesne savaite, Klaipėdos mieste gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius 10 tūkst. gyventojų išaugo apie 20 proc. Kretingos rajone – panašiai, Palangos mieste – apie 30 proc., o Neringos mieste net truputį sumažėjo. Klaipėdos rajone ir Šilutės rajone – panašiame lygyje kaip ir buvo. Per pastarąsias dvi savaites sergančiųjų skaičius buvo panašus: 28–29 hospitalizuoti žmonės, iš jų užpraeitą savaitę buvo dešimt vaikų, praėjusią – šeši vaikai“, – teigė pašnekovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu labiau dominuoja B tipo gripas – tai lengvesnė šios ligos forma, ypač vaikams.

Tikėtina, kad gripo sezonas gali užsitęsti iki balandžio pabaigos, gal net gegužės vidurio.

„Dėl vakcinų – turime vasario duomenis, o už kovą turėsime pirmą balandžio savaitę. Skiepijimas – kuklokas. Vasario duomenimis, Klaipėdos mieste nuo gripo pasiskiepijo 21 žmogus, o Klaipėdos apskrityje paskiepyti 382 žmonės. Iš jų didžiąją dalį sudaro Šilutės rajone gyvenantieji“, – sakė R. Grigaliūnas.

Išaugusį sergamumą lemia tai, kad dabar pamirštamas atsargumas – prasidėjus COVID-19 pandemijai, būta įvairių apribojimų, žmonės buvo atsargesni, dėvėjo medicinines kaukes, turėjo mažiau kontaktų.

„Dar yra ir sezoniškumas, atšalę orai, ne visi žmonės išvystę įgūdžius. Kiti gal primiršo. Tikėtina, kad gripo sezonas gali užsitęsti iki balandžio pabaigos, gal net gegužės vidurio“, – svarstė specialistas.

Tad gyventojai skatinami laikytis rankų higienos taisyklių, kuo dažniau plauti rankas, kosėjant ir čiaudint užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje), taip pat vėdinti patalpas, dėvėti medicinines kaukes, o esant būtinybei – apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Skiepytis nuo gripo reikėtų tik visiškai pasveikus.

„Viskas turi būti daroma protingai. Tie virusai, ypač gripo, per karantiną „išalko“, ir žmonės kažkiek atsipalaidavo. Dabar ir orai tokie – ir šalta, ir vėjas. Temperatūrų kaita neigiamai veikia, vienam šalta, kitam karšta, tad reikia saugotis“, – pabrėžė R. Grigaliūnas.

Teigė, kad ėmė pykinti

Klaipėdietė vasario pabaigoje uostamiesčio „Topo centro“ parduotuvėje sūnui nupirko „Apple AirPods Pro (2nd generation)“ belaides ausines, už kurias sumokėjo 309 eurus.

Netrukus atžala prisipažino, kad klausantis muzikos būtent šiomis ausinėmis jam ima svaigti galva, pykinti.

„Prasideda dezorientacija, svaigsta galva, pykina. Tad jis nusprendė pasižiūrėti atsiliepimus apie tas ausines internete. Taip pat paklausinėjo bendraamžių, kurie irgi turi tokias pat ausines. Visi pasakojo tą patį. Kadangi daiktas yra brangus, vaikai bijo prisipažinti tėvams, kad jiems svaigsta galva, pykina, juk ne visų vaikų ryšys su tėvais yra geras. Bet mano vaikas man pasipasakojo. Sakė, kad ir per pertrauką pabuvus su ausinėmis ima pykinti, dėl to nukenčia ir pamokų kokybė“, – įtarė moteris.

Prasideda dezorientacija, svaigsta galva, pykina.

Įvardijo higienos preke

Susirūpinusi atžalos sveikata, moteris nutarė ausines grąžinti.

„Nuėjusi į parduotuvę, susidūriau su tokia situacija, gerai, kad vietoje neapsiverkiau. Numaniau, kad kai ateisiu prašyti grąžinti pinigus, jie nenorės jų atiduoti, priešinsis, bet kad būtent taip, tikrai nesitikėjau. Jie pradėjo klausinėti, ar gaminys blogas, kad noriu jį grąžinti. Pasakiau, kad ne, jis veikia, be to, puikiai žaloja sveikatą. Po to prie mūsų priėjo kitas vyras ir pasakė, kad jis, kaip tėvas, nebūtų rekomendavęs vaikui pirkti tokio produkto, nes jis esą žaloja smegenis“, – pažymėjo klaipėdietė.

Grįžusi iš prekybos centro moteris nutarė paskambinti į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) ir papasakoti savo istoriją.

„Paskambinau į VVTAT. Čia man pasakė, kad ausinės yra higienos prekė, tad jei jos jau panaudotos, prekė nebepriimama. Žinoma, kad ausinės panaudotos, juk mes tam jas ir pirkome. Be to, esmė ne tiek prekės grąžinimo reikale (nors būtų gerai), bet jos daromoje žaloje. Man specialistė pasakė, kad išdėstyčiau poziciją, tada kreiptųsi, tikrintų, bet reikėtų palaukti pusę metų“, – stebėjosi moteris.

Į gydytojus nesikreipė

Kol kas klaipėdietė į VVTAT skundo nerašė, nes jį išnagrinėti reikėtų daug laiko, taip pat tektų rinkti įrodymus ir rašyti raštus.

Gyventoja pažymėjo, kad į gydytojus dėl sūnaus sveikatos irgi nesikreipė.

„Man VVTAT pasakė, kad turėčiau eiti per visas gydymo instancijas, surinkti krūvą pažymų, neva įrodančių negalavimą. O ką ten įrodysi? Mano sūnaus dienotvarkė įtempta, jis mokosi, sportuoja, neturi tam laiko. Ne tas mūsų tikslas, kad eitume ir rinktume pažymas. Žinome, kad jo būklė puiki, nes turi tai įrodančias pažymas“, – tikino moteris.

Su ausinėmis moters sūnus būna, kol užsiima sportu. Tuo metu arba vėliau neva vėl ima pykinti, darosi silpna.

Tad šiuo metu brangiai atsiėjusios ausinės tiesiog lieka namuose. Tuomet sveikata esą tampa geresnė, silpnumo požymių nebėra.

Įspėjo: pasak specialistų, kenkia ne pačios ausinės, o rekomendacijų, kaip jomis naudotis, nesilaikymas. Evaldo Šemioto nuotr.

Prekė – negrąžinama

„Topo centro“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė tikino, kad įrenginio instrukcijoje yra visi reikiami patarimai, kaip saugiai naudotis tomis belaidėmis ausinėmis.

„Sužinoję apie šią situaciją, klientei iškart pasiūlėme įsigyto įrenginio techninius parametrus patikrinti specializuotame gamintojo produkcijos priežiūros servise. Taip pat kreipėmės ir į oficialius gamintojo produkcijos distributorius, kurie patvirtino, kad minima prekė atitinka visus kokybės ir saugumo reikalavimus bei sertifikatus. Įrenginio instrukcijoje taip pat yra nurodyta informacija ir patarimai, kaip tinkamai ir saugiai naudotis įrenginiu. Šio ir kitų gamintojų belaidės ausinės yra paklausi prekė, klientai jas dažnai renkasi dovanoms ir iki šiol nesame sulaukę pretenzijų ar nusiskundimų šia tema. Nuoširdžiai apgailestaujame dėl klientės patirtų išgyvenimų“, – teigė „Topo centro“ atstovė.

Ji taip pat nurodė, kad Mažmeninės prekybos taisyklių 17 punkte pateikiamas negrąžinamų prekių sąrašas, į kurį patenka ir elektrotechnikos įrenginiai.

Į šį sąrašą patenkančios prekės, jei yra tinkamos kokybės, gali būti grąžinamos tik pardavėjui sutikus.

„Mums rūpi mūsų klientai ir vidinėmis tvarkomis esame numatę galimybę prekes priimti atgal, jei pakuotės nėra pažeistos, o įrenginys – nenaudotas ir neaktyvuotas. Šiuo konkrečiu atveju įsigytos ausinės buvo norimos grąžinti išpakuotos ir naudotos. Tačiau tokiomis sąlygomis priimti atgal prekės negalime“, – taisykles paaiškino D. Zapkutė.

Klausa iš penkių pagrindinių mūsų pojūčių yra pažeidžiama dažniausiai ir sunkiai atstatoma.

Reikia laikytis rekomendacijų

VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė teigė, kad tarnyba tokio pobūdžio vartotojų skundų apskritai nėra gavusi.

„Paprastai prekės instrukcijoje ar kitoje informacijoje yra nurodyti prekės naudojimo reikalavimai, saugos įspėjimai. Todėl vartotojui labai svarbu perskaityti šią informaciją ir naudoti prekę tinkamai pagal pateiktas rekomendacijas. Pavyzdžiui, jei yra nurodytos rekomendacijos dėl garso stiprumo naudojant ausines, jų būtina laikytis. Kitaip gali būti, kad netinkamas prekės naudojimas sukels tam tikrą neigiamą poveikį vartotojo sveikatai ar savijautai“, – teigė D. Malinauskienė.

Vedėja priminė, kad, neradus kompromiso, klientas visada gali kreiptis į VVTAT.

„Visais atvejais, jei vartotojas mano, kad prekė yra nekokybiška, jis gali kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo reikalavimą. Jei problemos su pardavėju išspręsti nepavyksta, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Vartotojui būtina pateikti visus turimus įrodymus, kurie būtų vertinami atsižvelgiant į ginčo aplinkybes. Nagrinėjant ginčą VVTAT, gali būti vertinama ir prekės atitiktis nustatytiems reikalavimams“, – pažymėjo D. Malinauskienė.

Patarimas – riboti laiką

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Galvos-kaklo, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas gydytojas otorinolaringologas dr. Rimantas Mačiulaitis paaiškino, kokią žalą sveikatai gali padaryti gaminys, kai juo naudojamasi netinkamai.

„Sveikatai gali pakenkti ne pačios ausinės, tačiau pasirinktas per didelis garso intensyvumas, kuris matuojamas decibelais (dB), per aukštas klausymosi dažnis ar per ilga klausymosi trukmė. Svarbu žinoti, kad ausis – tai vienas sudėtingiausių ir jautriausių žmogaus organų. Klausa iš penkių pagrindinių mūsų pojūčių yra pažeidžiama dažniausiai ir sunkiai atstatoma“, – kalbėjo gydytojas.

Norint nepakenkti sveikatai, reikėtų riboti naudojimosi ausinėmis laiką.

„Rekomenduočiau vienu kartu ausinėmis naudotis ne ilgiau kaip 40 minučių ir daryti valandos ar dviejų pertrauką. Dar svarbiau – neviršyti 50–60 proc. maksimalaus nustatomo garso. Jei garsas viršija daugiau nei 60 dB, atsiranda tikimybė patirti akustinę traumą, kurios metu pažeidžiamas klausos nervas. Pirmieji simptomai: atsiranda ūžesys, cypimas ausyse, žmogus pradeda prasčiau girdėti, vėliau gali pasireikšti galvos skausmas ar svaigimas“, – perspėjo R. Mačiulaitis.

Lankėsi ir R. Wagneris

Anot istoriko, visoje Lietuvoje „Viktorijos“ viešbutis laikomas pačiu seniausiu. Jam skirtas sklypas miesto plane pažymėtas jau 1701 m., tad viešbutis, nors ir su pertraukomis, gyvuoja 322 m.

„Aišku, jis renovavosi, keitėsi, vystėsi, augo, didėjo, bet viešbutis liko, jo pavadinimas liko“, – pasakojo K. Demereckas.

Istorikas nurodė, kad 1855 m. „Baltojo žirgo“ viešbutį įsigijęs naujas savininkas Johannas Lipperis jį pavadino savo vardu – „Lipper Hotel“. Tačiau dėl nesėkmingos veiklos 1857 m. rugsėjo 3 d. viešbutis buvo parduotas aukcione už 12 100 talerių.

„Jau 1836 m. ten ridendavo kėglius, atvykę lankytojai žaisdavo. Žymiausias lankytojas, kiek teko važinėti po Europą, visur buvo R. Wagneris. Gastrolių metu jaunas R. Wagneris su šiek tiek vyresne žmona atvykęs gyveno viešbutyje. Klaipėdoje tuomet gastroliavo Karaliaučiaus teatras. Faktiškai tai buvo pats žymiausias žmogus“, – pasakojo K. Demereckas.

Pakrikštijo „Viktorijos“ vardu

Vėlesniais metais čia lankėsi ir daugybė kitų garbių svečių, kunigaikščių. Viename Mėmelio laikraštyje buvo spausdinama ne tik kokio rango žmonės apsistoję viešbutyje, bet ir nurodyta, iš kokių miestų, šalių jie atvykę.

J. Lipperio viešbutį nupirko Moritzas Antonas Gehringas, vyno prekybininkas iš Karaliaučiaus. Suremontuotas viešbutis nauju vardu „Victoria-Hotel“ atidarytas 1858 m. lapkričio 11 d. Viešbučio atidaryme, be kitų kūrinių, buvo grojama Ludwigo van Beethoveno penktoji simfonija C-mol.

1908 m. rugsėjo 11 d. „Victoria-Hotel“ už 185 tūkst. markių nusipirko „Union“ viešbučio senamiestyje savininkas Arthuras Ruthkowkis.

Viešbutis 1909 m. buvo renovuotas jugendo stiliumi. Tuomet jis tapo vienu gražiausių pastatų Klaipėdoje. Viešbutis buvo trijų aukštų, turėjo 30 kambarių, jame buvo elektra, centrinis šildymas, karštas vanduo, restoranas, dvi pokylių salės ir vasaros kavinė uždarame kieme.

Visi aukščiausio lygio svečiai buvo vežami į „Viktorijos“ viešbutį.

Pirmoji delegacija – iš Amerikos

Po Pirmojo pasaulinio karo buvo nutarta viešbutį renovuoti ir labiau išplėsti. Tačiau numatyta renovacija dėl infliacijos ir pokario suirutės neįvyko.

„Pirmoji delegacija, Lietuvai atsiėmus Klaipėdos kraštą, buvo amerikiečių karo jūrininkų. Į Dangę atplaukė ir joje stovėjo du karo laivai. Juos pasitiko Lietuvos kariškiai, tarp pasitinkančių buvo ir S. Darius kareivio lakūno apranga. Visi aukščiausio lygio svečiai buvo vežami į „Viktorijos“ viešbutį, kaip į respektabiliausią, geriausiai maitinantį, aukščiausios klasės viešbutį“, – sakė K. Demereckas.

Tuomet prasidėjo nauja viešbučio era. Nuo 1924 iki 1938 m. buvo specialūs laivų reisai iš Niujorko į Londoną, o iš Londono – į Klaipėdą.

Viešbutis vykdė ir kitokią veiklą: čia įsikūrė pirmasis automobilių klubas ir pirmasis šachmatų klubas. Per 1925–1926 m. įvyko du automobilių raliai.

„1931 m. Lietuva ne tik investavo į plentą, geležinkelį, uostą. Milijonines lėšas dėjo į Klaipėdos kraštą, kad jį įjungtų į Lietuvos bendrąjį tinklą ir parodytų vokiečiams, kad lietuviai yra turtingi, galingi, turi pajėgumą ir finansų. 1910 m. viešbutis tapo akcine bendrove, akcijas nupirko Lietuvos vyriausybė, ir viešbutis tapo Lietuvos nuosavybe“, – pasakojo istorikas.

Bombos viešbučio nepalietė

Per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėda buvo stipriai subombarduota, tačiau viešbutis „Viktorija“ išliko nesugriautas.

1950 m. parengtas apleisto viešbučio atstatymo ir rekonstrukcijos projektas. 1959 m. viešbutis atvėrė duris nauju pavadinimu – „Klaipėda“.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo privatizacijos etapas. Senajam viešbučiui buvo sugrąžintas „Viktorijos“ vardas.

O visiškai atnaujintas viešbutis „Victoria“ pirmuosius svečius priėmė 2022 m. balandžio 11 d. Dabar čia yra 105 kambariai, penkios konferencijų salės, sporto salė, SPA, vaikų kambarys, restoranas, barai.

K. Demerecko leidinys pretenduoja tapti populiariausia „Klaipėdos knyga 2022“. Klaipėdiečiai kviečiami dalyvauti ir išrinkti mėgstamą knygą I. Kanto bibliotekos padaliniuose.