„Tai tarpinė vieta, kad žmonės nestovėtų lauke, laikinai gali prisiglausti darželio aktų salėje“, – BNS antradienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Edita Zdanevičienė.

Savo ruožtu ugniagesiai toliau gesina kiek anksčiau antradienį po sprogimo daugiabutyje kilusį gaisrą.

Darbams vadovaujantis ugniagesys Vytautas Nenartavičius žurnalistams sakė, kad per gaisrą nukentėjo penki žmonės, o viename butų galėjo būti likęs vaikas.

„Matyt, skaudžiausia informacija yra tai, kad galimai viduje yra likęs vaikas (...) Ta informacija tokia... Mes ją gavome iš motinos, kuri išvežta į ligoninę, tiksliau kol kas pasakyti negalime“, – teigė jis.

„Dėl daugiabutyje Viršuliškėse kilusio gaisro evakuoti 30 butų gyventojai, dabartinėmis žiniomis nukentėjo penki žmonės. Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi laikinu gyventojų apgyvendinimu“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė V. Benkunskas.

Į įvykio vietą atvyko ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, ji teigė, kad laikinu žmonių apgyvendinimu pasirūpins savivaldybė.

„Buvau susisiekusi su Vilniaus miesto meru, aptarėme su juo situaciją, žmonėmis bus pasirūpinta“, – teigė ministrė.

Tuo metu sostinės valdžia nurodė, kad žmonės bus apgyvendinti viešbučiuose.

„Pastato būklė dar yra vertinama. Laukiame dar ekspertų išvadų. Pagal tai priklausys, kada gyventojai, ar galės grįžti į pastatą“, – BNS sakė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Nukentėjusiame name šiuo metu nėra nei vandens, nei šildymo.

„Degusiuose butuose yra sugriuvusios namo perdangos. Užgesinus gaisrą bus vykdomi baigiamieji darbai – kad degimas neatsinaujintų, ardomos konstrukcijos ir panašiai. Tie darbai tikrai užtruks. Įvykio aplinkybės dar gali pasikeisti – galime turėti ir ne tokių džiugių naujienų“, – portalui kauno.diena.lt teigė PAGD atstovė.

Gaisro gesinimui sutelktos didelės ugniagesių pajėgos – aštuonios autocisternos, dvejos automobilinės kopėčios, veikia darbų koordinavimo štabas, į įvykio vietą taip pat buvo nusiųsti keturi policijos ekipažai, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) specialistai, medikai, Aplinkos ministerijos ir Vilniaus savivaldybės atstovai.

Dėl ko įvyko sprogimas, kol kas nežinoma.

„Priežastys yra tos pačios, jos yra sisteminės – nepakankamas finansavimas sveikatos sistemai. Mokėjimas už paslaugas – įkainiai – yra nepakankami, tai verčia medikus dirbti žymiai daugiau. Dėl to žmonės persidirba, perdega, ir perdegimas lemia depresiją, klaidingus sprendimus, klaidas darbe, kas dar labiau didina įtampą ir santykį tarpusavyje – žinome, kiek yra mobingo sveikatos sistemoje“, – Eltai situaciją komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė.

„Mes visą laiką kalbame apie orias darbo sąlygas, apie orius darbo atlyginimus – to mes tikrai neturime, medikai priversti dirbti didesniais krūviais“, – jai antrino Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė.

Medikų atstovės taip pat pastebi, kad gydytojai vis dar nenoriai kreipiasi pagalbos dėl patiriamų psichologinių problemų. R. Kiršienės teigimu, medikai nenori kreiptis į specialistus, kurie dažnu atveju yra kolegos.

„Medikų bendruomenėje yra pakankamai didelė psichologinės pagalbos stigma, nes kažkaip nelabai medikai nori kreiptis psichologinės pagalbos, vis tiek tuo labiau eini pas kolegą“, – Eltai kalbėjo LSADPS pirmininkė.

LMS pirmininkė A. Gerliakienė pabrėžė, kad medikai neturėtų galvoti, jog su psichologinėmis problemomis jie gali susitvarkyti patys. Ji ragina gydytojų bendruomenę neignoruoti šios problemos ir kreiptis pagalbos.

Medikų bendruomenėje yra pakankamai didelė psichologinės pagalbos stigma, nes kažkaip nelabai medikai nori kreiptis psichologinės pagalbos, vis tiek tuo labiau eini pas kolegą.

„Galimybių šiais laikais tikrai yra, tačiau stigmatizavimas būtent šių problemų medikų bendruomenėje yra milžiniškas. Vengiama kreiptis tiek, kiek reikėtų, nes matau medikų tarpe tokią iliuziją, kad jie patys gali susitvarkyti. Tai aš noriu pasakyti, kad tikrai negali, nes labai sunku pamatyti save iš šono, praktiškai neįmanoma“, – sakė A. Gerliakienė.

„Kad įvertintume žmogaus elgesį, būtinai reikia specialisto, neužtenka draugo, neužtenka gero giminaičio, reikia specialisto, kuris ne tik išklausys, bet ir patars, ką reikėtų daryti, kokių veiksmų imtis, kad situacija gerėtų. Skatinčiau medikų bendruomenę neignoruoti šios pagalbos ir labai atsakingai įvertinti savo būklę, kreiptis pagalbos, kalbėtis“, – akcentavo LMS atstovė.

Kai kurios medikų savižudybės – slepiamos

A. Gerliakienė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie galimi savižudybės atvejai medikų bendruomenėje yra slepiami.

„Dar galiu pasakyti, kad Šiaulių ligoninėje irgi galimai buvo suicido atvejis, apie kurį uždrausta kalbėti darbuotojams. Užmegzti kontaktą su darbuotojais nepavyko, iš pradžių jie norėjo kalbėtis, paskui išsigando ir nekalbėjo. Tai čia dar ir slėpimo atvejis“, – užsiminė LMS pirmininkė.

„Jeigu Santaros atvirai reaguoja ir daro viską, kad ištirtų situaciją ir pagerintų darbuotojų būklę, tai Šiaulių ligoninėje yra atvirkščias reagavimas ir užslėpti bandoma“, – palygino atvejus A. Gerliakienė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pranešė, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbęs gydytojas atėmė sau gyvybę. Pasak ministro, šiuo metu policija atlieka tyrimą, psichologai teikia pagalbą kolegoms ir artimiesiems.

BNS nuotr.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos patvirtino, kad antradienį iš gyvenimo pasitraukė abdominalinės chirurgijos gydytojas, vadovas robotinei chirurgijai dr. M. P.

Anot Santaros klinikų, didelę dalį savo veiklos gydytojas skyrė kepenų transplantacijoms, onkologinių pacientų gydymui, studentų ir rezidentų mokymui. Nuo 2023 m. vasaros gydytojui buvo patikėta vadovauti robotinės chirurgijos grupei.

Nusiųstos krizių psichologų komandos

Sveikatos apsaugos ministro (SAM) patarėjas Tomas Bagdonas teigė, kad SAM į klinikas jau išsiuntė krizių psichologų komandas, kurios konsultuoja įstaigos darbuotojus.

„Šiandieną vyksta tyrimas, mūsų pagrindinė prerogatyva yra pasirūpinti tiek darbuotojais, tiek ir artimaisiais. Tiek ir pačios Santariškės deda pastangas – jų vidiniai psichologai dirba – tiek iš ministerijos yra nusiųsti (psichologai – ELTA)“, – žurnalistams teigė T. Bagdonas.

Pasak jo, poreikį gauti psichologinę pagalbą išsakė 70 įstaigos darbuotojų.

„Pagrindinis dalykas trumpuoju laiku – suteikti psichologinę pagalbą. Ką mes girdime, tai tikrai poreikis yra milžiniškas“ , – sakė jis.

T. Bagdonas taip pat pažymėjo, kad kol kas nėra gauta jokių duomenų, kad prieš iš gyvenimo pasitraukusį gydytoją būtų taikytas mobingas.

„Mes tokių domenų neturime, paskutiniu metu negauta iš darbuotojų jokių raštų“, – sakė ministro atstovas.

„Dėl to ir yra numatytas atlyginimų kėlimas dviem etapais. Tai suteikia mums ir saugumo, kad jeigu nepasiteisins Finansų ministerijos prognozės, tą jau matysime, bus indikacijos pirmaisiais ketvirčiais kitų metų ir bus galima peržiūrėti biudžetą“, – Eltai trečiadienį komentavo G. Jakštas.

„Jei tos prognozės nepasiteisins, tai antrasis kėlimas galės būti didesnis tiek, kad iš tikrųjų būtų pasiektas 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio tikslas. Tą esame suplanavę ir numatę“, – pridūrė ministras.

Anot jo, jei kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs sparčiau, biudžetas taip pat bus didesnis nei šiuo metu prognozuojama. Tai, pabrėžė ministras, leis rasti papildomų lėšų didesniam mokytojų atlyginimų kėlimui.

„Ekonomikoje viskas yra susiję. Jeigu gausis taip, kad vidutinis šalies darbo užmokestis auga sparčiau, matyti, kad ekonomika vystosi sparčiau negu prognozuota, ir biudžetas galbūt bus surenkamas didesnis negu prognozuota. Tai mes su Finansų ministerija esame sutarę, kad jeigu nepasiteisins prognozės, bus rastos papildomos lėšos“, – aiškino G. Jakštas.

Mes su Finansų ministerija esame sutarę, kad jeigu nepasiteisins prognozės, bus rastos papildomos lėšos.

Šiuo metu Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis didės 6,5 proc. Visgi tiek Lietuvos bankas, tiek Europos Komisija (EK) numato didesnį atlyginimų augimą – apie 7 proc.

Vyriausybė yra numačiusi kitais metais mokytojų atlyginimus didinti po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. Vis dėlto, toks darbo užmokesčio didinimas netenkina Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS). Šios profsąjungos nariai trečiadienį atnaujino streiką, tikėdamiesi, kad Seimo nariai išgirs mokytojų prašymą didinti atlyginimus bent 32 proc.

Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas trečiadienį ryte paragino Seimo narius balsuoti dėl valstybės biudžeto „sąžiningai“ ir atsižvelgti į mokytojų prašymus.

„Tikrai kviestumėme Seimo narius šiandien ateiti į mitingą, bendrauti su mokytojais, išgirsti juos ir balsuoti ne taip galbūt, kaip liepia partijos vadovai, bet balsuoti pagal sąžine (...), įsiklausant ir atstovaujant mokytojus, visuomenę“, – LRT radijui kalbėjo LŠDPS pirmininkas.

Antradienį prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė išreiškė abejones dėl to, ar bus pasiektas nacionaliniame partijų susitarime įrašytas tikslas mokytojų atlyginimus didinti tiek, kad jie pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio kitais metais.

ELTA primena, kad trečiadienį streikuoti ketina virš 3 tūkst. pedagogų ir 200 ugdymo įstaigų. Pirmąją streiko dieną planuojamas ir mokytojų mitingas prie Seimo.

Ministerijos teigimu, švietimo biudžetas kitąmet augs beveik puse milijardo – 496 mln. eurų, arba 14 procentų, palyginus su 2023-aisiais. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso sudarys daugiau nei 4 mlrd. eurų.

Daugiausia papildomai skiriamų lėšų (352,6 mln. eurų) biudžeto projekte numatyta skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti.

Seimo pirmininkė: finansavimas švietimui galėtų didėti tik mažinant jį kitoms sritims

Finansavimas švietimui tenkinant streikuojančios pedagogų profesinės sąjungos reikalavimus galėtų dar didėti tik mažinant asignavimus kitoms sritims, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Matome, kokia yra situacija, koks yra biudžeto projektas, kokia yra raudonoji linija, riba – 3 procentai, iš esmės dabartiniame projekte ji yra pasiekta. Nebent tik būtų sumažintas finansavimas kažkuriai kitai sričiai. kitų galimybių kaip ir nėra“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino patikslintą kitų metų biudžeto projektą, jame daugiausia papildomų lėšų – 157 mln. eurų – numatoma keliams. Toliau biudžeto projektas grįš į Seimą.

Profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas sako besitikintis „sąžiningo balsavimo“ Seime priimant biudžetą ir tenkinant šios profesinės sąjungos reikalavimus.

„Sąžiningas balsavimas, mano galva, yra įgyvendinimas to, kas buvo pažadėta pasirašant nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Ir tai yra didelis įsipareigojimas. Matome, kad liūto dalis padidinimo finansavimo apskritai iš visų sektorių nueina būtent švietimo sektoriui. Ir tai, man rodosi, yra svarbu, reikia įvertinti“, – profsąjungos vadovo pareiškimus įvertino V. Čmilytė-Nielsen.

„Jei reikėtų daugiau – žinoma, galima grįžti prie biudžeto peržiūrėjimo. Tai esame darę ne vieną kartą per šią kadenciją, kai buvo poreikis, neprognozuota situacija. Tai jeigu bus tokia, tai Seimas tikrai pasirengęs bus grįžti“, – sakė ir Seimo pirmininkė.