Jaunimo darbuotojo diena bus minima gegužės 14 d., Lituanistinės mokyklos diena – rugpjūčio 10 d., Mecenatystės diena – lapkričio 15 d.

Jaunimo darbuotojo dieną įtraukti į atmintinas dienas pasiūliusi Seimo narė liberalė Edita Rudelienė sako, kad ši diena bus ne tik darbuotojų šventė, tačiau ir priminimas visuomenei, kad jaunimo darbuotojo profesija yra svarbi mūsų senėjančioje visuomenėje, užtikrinanti jaunimui teikiamų paslaugų svarbą.

Ši atmintina diena, anot jos, sudarys palankias sąlygas jaunimo darbuotojų bendruomenei dalyvauti šventiniuose susibūrimuose, skatins susipažinti su šia profesija ir pagaliau suteikti jai oficialų statusą.

Atmintina diena pagerbti lituanistines mokyklas pasiūlė Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė. Pasak jos, ši iniciatyva atsirado siekiant įprasminti lituanistinių mokyklų misiją – kurti ir saugoti lietuvišką tapatybę pasaulio lietuvių bendruomenėse, ugdyti atsakingą, aktyvią jaunąją lietuvių kartą emigracijoje.

Pasak D. Asanavičiūtės, daugelyje šalių lituanistinė mokykla yra lietuvių bendruomenės židinys.

Rugpjūčio 10-ąją pasirinkta minėti Lituanistinės mokyklos dieną, nes 2012 metų rugpjūčio 10 dieną Pasaulio lietuvių bendruomenė XIV Seime priėmė rezoliuciją „Dėl užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo perdavimo Švietimo ir mokslo ministerijai“. Joje teigiama, kad „užsienio lietuvių lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ryšių su užsienio lietuviais sritis“.

Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, šiuo metu užsienyje veikia daugiau nei 240 lituanistinio švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 11 tūkst. mokinių, dirba apie 1 200 mokytojų.

Siekiant formuoti pagarbos mecenatams tradiciją, Atmintinų dienų sąrašą papildyti Mecenatystės diena pasiūlė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Planuojama, kad lapkričio 15 d. nuolat vyktų nacionalinių, savivaldybės ir bendruomenės mecenatų pagerbimo renginys. Tarptautinė Mecenatystės diena lapkričio 15 d. minima daugelyje šalių, įskaitant JAV ir Kanadą.

Ketvirtadienį Atmintinų dienų įstatymo pataisas palaikė 104 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė.

Galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme nėra jaunimo darbuotojams, mecenatystei ir lituanistinėms mokykloms užsienyje atminti skirtų dienų.

 Antradienį tai siūlančias parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo pataisas po svarstymo palaikė 114 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras.

Įstatymo pataisų dar laukia galutinė – priėmimo stadija.

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus pasiūlė projektą papildyti nauja sąlyga, kad apdovanojimas po mirties galėtų būti įteiktas tik tais atvejais, kai kandidatūra buvo pateikta komisijai jam esant gyvam.

Kaip jau skelbta, įstatymo pataisos dėl galimybės apdovanoti Aleksandro Stulginskio žvaigžde po mirties buvo inicijuotos po žinios apie sovietmečio disidentės, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbės, vienuolės Felicijos Nijolės Sadūnaitės mirtį.

„Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijai buvo pateikta F. N. Sadūnaitės kandidatūra jai esant gyvai. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad nutarimo projektas dėl apdovanojimo paskyrimo buvo pateiktas Seimui, kai kandidatė buvo gyva“, – sakė A. Vinkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visi Seimo įsteigti apdovanojimai – Laisvės premija, Gabrielės Petkevičaitė-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“, Valstybės Nepriklausomybės stipendija negali būti skiriami asmeniui po mirties.

A. Vinkaus teigimu, galimi atvejai, kai apdovanojimas skiriamas po mirties, bet laureato šeimos nariai ir artimiausi giminaičiai taip pat yra mirę.

„Tai lemtų keblios situacijos susidarymą – pagal įstatymą nebūtų kam įteikti apdovanojimo“, – pateikdamas savo pasiūlymą sakė A. Vinkus.

Jei šeimos nariai ir artimieji giminaičiai yra mirę, apdovanojimas, anot A. Vinkaus, gali būti įteiktas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris rūpinasi asmens, kuriam skirtas apdovanojimas po mirties, viso gyvenimo nuopelnų ir atminimo įamžinimu.

Tokiu atveju sprendimą, kam bus įteiktas apdovanojimas, priimtų Seimo valdyba.

Šiuo metu Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatyme nustatyta, kad apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui, taip pat likviduotam, reorganizuotam juridiniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta bankroto byla.

ELTA primena, kad balandžio 9 d. parlamentarai po svarstymo pritarė Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai parlamento vadovei Irenai Degutienei ir kovo pabaigoje mirusiai sovietmečio disidentei, vienuolei F. N. Sadūnaitei.

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas įsteigė Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ųjų metinių proga, siekdamas pagerbti iškilią Aleksandro Stulginskio asmenybę.

Šiuo Seimo apdovanojimu siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų laimėjimus bei indėlį, puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

2022 m. pirmaisiais Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureatais tapo prezidentas Valdas Adamkus ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatorius Ričardas Džozefas Durbinas.

2023 metais Aleksandro Stulginskio žvaigžde buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

Šiuo metu draudžiama rūkyti daugiabučių balkonuose, kai bent vienas gyventojas prieštarauja rūkymui.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas įregistravęs J. Sabatauskas sako, kad siekia ištaisyti, jo nuomone, teisės ir demokratinių principų neatitinkančią normą, kuomet vienas asmuo gali nuspręsti už visus daugiabučio butų savininkus.

„Dabartinis reguliavimas neatitinka nei demokratijos, nei teisės principų. Dėl bendro turto, bendros tvarkos daugiabučiuose sprendžia dauguma gyventojų, t.y. čia yra taikoma taip vadinama 50+1 taisyklė. (...) Tuo tarpu dabartinis reguliavimas sukuria jokia logika, demokratija ir teisės principais neparemtą išimtį, leidžiančią vos vienam, jokių išskirtinių įgaliojimų, deleguoto atstovavimo neturinčiam vienam gyventojui priimti sprendimą už visą daugiabutį", – sako J. Sabatauskas.

Jis pabrėžia, kad pagal galiojantį įstatymą tokį draudimą visam namui gali inicijuoti ne tik buto savininkas, bet ir buto nuomininkas, deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą.

Dar didesnė problema, anot J. Sabatausko, atsiranda kai rūkoma ne balkonuose, o savo bute, prie atviro lango, prie ventiliacijos angų ar  gartraukių. Pasak jo, tai reiškia, kad anksčiau jokios problemos neturėję butų gyventojai dėl bendros ventiliacijos sistemos  gali ne tik jausti nemalonius kvapus, tačiau ir patirti žalą sveikatai.

„Šios problemos užkardyti praktiškai neįmanoma, kadangi daugiabučiai naudoja bendrą ventiliacijos sistemą. Tai reiškia, kad nustatyti name rūkančius asmenis, tam tikru metu padariusius konkretų pažeidimą yra praktiškai neįmanoma, jau nekalbant apie tokio pažeidimo įrodinėjimą“, – sako įstatymo pataisų autorius.

Kaune per trejus metus buvo nubausta 30 asmenų, tuo tarpu Vilniuje – nei vieno. 

Seimo nario J. Sabatausko nuomone, galiojanti įstatymo nuostata dėl draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose yra ne tik nedemokratiška, bet ir praktiškai neveikianti.

„Kaune per trejus metus buvo nubausta 30 asmenų, tuo tarpu Vilniuje – nei vieno. Savivaldybių  atstovų teigimu, taip yra todėl, kad apie pažeidimus pranešantys asmenys nepateikia įrodymų, o įrodinėjimo ar prevencijos naštą siekia perkelti savivaldybių Viešosios tvarkos skyriams arba policijos pareigūnams“, – sako Seimo narys J.Sabatauskas.

Jis tikisi, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas dėl įrodymais nepagrįstų skundų sumažės savivaldybių Viešųjų tvarkų skyrių, policijos darbo krūviai.

Jeigu Seimas pritartų J. Sabatausko parengtam projektui, būtų uždrausta rūkyti „daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai daugiau nei puse namo butų savininkų prieštarauja rūkymui“.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 sausio 1 d.

ELTA primena, kad 2020 metų spalio 1 d. Seimas uždraudė rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.

Už tokias įstatymo pataisas balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 7 parlamentarai.

 Jeigu Seimas pritartų jo įregistruotoms CK pataisoms, bet kokio dydžio jiems skirtą paramą nebereikėtų forminti pas notarą. Anot A. Bagdono, paramos sutarčiai sudaryti pakaktų rašytinės formos.

Pagal dabar galiojančią CK nuostatą, paramos sutartis, kurios suma didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, turi būti tvirtinama pas notarą.

Pastaraisiais metais įmonėms ir gyventojams pradėjus remti Ukrainą didesnėmis sumomis, toks teisinis reikalavimas, A. Bagdono akimis, pasidarė nepraktiškas ir varginantis.

„Notarinės formos reikalavimas dovanoms yra suprantamas, nes taip valstybė saugosi nuo pinigų plovimo ir kitų finansinių nusikaltimų. Tačiau notarinės formos prievolė paramai neturi jokios apčiuopiamos prasmės. Juk toks sandoris vyksta tarp dviejų juridinių asmenų, kurie ir be notaro paslaugų vykdo apskaitą, teikia paramos ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Todėl bet kokio dydžio paramos sutarčiai sudaryti visiškai užtenka rašytinės formos“, – mano Seimo Ekonomikos komiteto narys A. Bagdonas.

Didesnės vertės paramos sutartis tvirtinant pas notarą, A. Bagdono teigimu, paramos davėjai kartais turi dirbtinai sumažinti paramos sumą, kad išvengtų biurokratinių procedūrų.

„Kai reikia laukti notaro parašo, visuomeninės organizacijos praranda daug brangaus laiko. O laikas ypač svarbus, kai reikėjo skubiai teikti pagalbą nukentėjusiems nuo pandemijos ar remiant Ukrainos kovotojus“, – teigia A. Bagdonas.

Parlamentaras tikisi, kad CK pataisos  sukurs aiškesnę paramos teikimo procedūrą ir paskatins įmones, organizacijas ir gyventojus labiau prisidėti prie paramos teikimo.

CK pataisas, kurias inicijavo Seimo narys Andrius Bagdonas kartu su Nacionaline nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicija ir NVO teisės institutu, savo parašais parėmė Liberalų sąjūdžo ir kitų frakcijų atstovai.

Toks komisijos kvietimas adresuotas visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, kūrybinėms sąjungoms, bendruomenėms, akademinei bendruomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems gyventojams.

Surinkus 2027 metų siūlymus, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdžiuose vyks nominuojamų metų atranka, planuojamos diskusijos su istorikais, politikais, įvairiomis institucijomis, bendruomenėmis ir asociacijomis.

Atmintini metai nustatomi ir skelbiami vadovaujantis Seimo nutarime „Dėl atmintinų metų skelbimo tvarkos“ nustatytais principais.

Lietuvos valstybingumui svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų.

Lietuvos Respublikos piliečiams, pilietinei savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos minimos pradedant 100-osiomis metinėmis kas 50 metų.

Iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.

Atmintini metai skelbiami ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki atmintinų metų pradžios. Taip siekiama laiku numatyti valstybei reikšmingų minėjimų įgyvendinimui reikalingą biudžetą, parengti programas ir planuojamas priemones.

ELTA primena, kad Seimas yra paskelbęs 2024 atmintinus metus: NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės ir Diplomatų Lozoraičių metais.

2025 m. yra paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.

2026 m. bus Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės metais.

Galiojančiame BK numatyta atsakomybė už manipuliavimą profesionaliose sporto varžybose, tuo tarpu Sporto įstatyme yra apibrėžiamas manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybų rezultatais.

„Skirtingiems teisės aktams operuojant skirtingomis sąvokomis susidaro teisės kolizija, kuomet nebėra aiški BK taikymo sritis. Lietuvos teisės aktuose, išskyrus BK, nėra įtvirtinta „profesionalaus sporto“ sąvoka. Taigi, šiuo atveju tampa nebeaišku, kokia taikomos atsakomybės sritis – ar ši nuostata taikoma tik aukščiausio sportinio meistriškumo sportininkams, sporto klubams, ar į ją patenka ir žemesnės, pusiau mėgėjiškos komandos ir sportininkai. Tuo tarpu „aukšto meistriškumo sporto varžybų“ sąvoka yra aiškiai apibrėžta Sporto įstatyme“, – aiškina BK pataisas inicijavęs Seimo vicepirmininkas J. Sabatauskas.

Pasak jo, naujas reguliavimas padės aiškiau apibrėžti ir teisinę atsakomybę, kuri apimtų gerokai daugiau asmenų ir klubų dalyvaujančių sporto varžybose.

„Tarptautinės lažybų bendrovės siūlo lažintis ir dėl varžybų, kurios vyksta ne aukščiausiame ir kartais net ne antrame pagal stiprumą sporto divizione, dėl ko susidaro rizika manipuliacijoms mažesnės svarbos varžybose, kuriose rungiasi ir atlyginimų negaunantys asmenys. Taigi, šioje vietoje tampa nebeaišku, ar už manipuliacijas taip vadinamose pusiau profesionalų varžybose  yra taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – pastebi J. Sabatauskas.

Pagal pasiūlytą BK pataisų projektą, „tas, kas neteisėtai paveikė sąžiningą aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą arba rezultatą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“.

Siūloma, kad naujos nuostatos įsigaliotų šių metų  gegužės 1 d.

Taip devyniais balsais „už“ nutarė trečiadienį posėdžiavęs parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pritaręs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai.

„Manome, kad būtų pažeidžiamos Konstitucijos nuostatos, nes asmeniui be jokio teisinio pagrindo būtų taikoma teisinė atsakomybė, lygiai tokia pat, kaip ir asmeniui, pažeidusiam teises normas. Toks atsakomybės taikymo modelis neatitinka mūsų Konstitucijoje įtvirtinto reguliavimo“, – komiteto posėdyje sakė Teisės departamento  direktorius Dainius Zebleckis.

Asmeniui be jokio teisinio pagrindo būtų taikoma teisinė atsakomybė, lygiai tokia pat, kaip ir asmeniui, pažeidusiam teises normas.

Taip jis įvertino Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama pažaboti svetimą automobilį vairavusius ir „uždirbtų“ baudų nemokančius vairuotojus.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimą, Seimo Teisės departamentas pastebi, kad  „transporto priemonės savininkui (valdytojui) būtų perkelta kito asmens atsakomybė, nors jis nebūtų padaręs jokios visuomenei pavojingos ir draustinos veikos“. 

Toks teisinis reguliavimas, teisininkų nuomone, neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo.

Įstatymų pataisas parengęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma  siūlo numatyti, kad jei automobilio savininkas perduoda vairuoti jį kitam asmeniui, tai solidariai turėtų sumokėti baudą už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Toks asmuo laiduotų valstybei baudos už padarytą administracinį nusižengimą sumokėjimą „kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis.“ Jei asmuo, už kurį jis laidavo, nesumokėtų baudų, jam, kaip ir kitiems skolininkams, nebūtų išduodamas ir keičiamas vairuotojo pažymėjimas.

Įstatymo projekte kalbama tik apie tokius atvejus, kai automobilio vairavimas yra perduodamas tokiam vairuotojui, kuris nedirba ar nevykdo kitos tęstinės veiklos ir kurio gyvenamoji vieta nežinoma.

Seimo Teisės departamento nuomone, šiomis nuostatomis būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.

„Žmonės, kurie dirba ir turi pastovią gyvenamąją vietą, būtų laikomi kitokie negu tie, kurie nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Visi turi būti vienodai traktuojami prieš įstatymą“, – sakė D. Zebleckis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Irenos Haase nuomone, Teisės departamento  pateikti motyvai yra teisingi.

„Pasiūlytas reguliavimas suponuoja, kad tas asmuo, kuris perima tą transporto priemonę, iš anksto žinos, kad  gali padaryti administracinį nusižengimą, o automobilio  savininkas vis tiek tą baudą už jį sumokės. Pasiūlytos pataisos nelabai suderinamos su Konstitucija. Administracinė nuobauda skiriama asmeniui, kuris padaro administracinį nusižengimą“, – sakė I. Haase.

Kaip ELTA jau skelbė, siekiant sumažinti skaudžių eismo įvykių keliuose skaičių, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma parengė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jis pasiūlė vairuotojų atsakomybės modelį, kuris, jo nuomone, turėtų pažaboti piktybiškus, svetimą automobilį vairavusius ir „uždirbtų“ baudų nemokančius vairuotojus.

Pasak projektus parengusio J. Razmos, tam tikra kategorija vairuotojų sistemiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, vairuoja ne savo automobilį, o padarę pažeidimą nesumoka baudų ir toliau daro pažeidimus.

Reikėtų pagalvoti, ar tam tikrais atvejais nereikėtų kalbėti ir apie automobilio savininko atsakomybę, kai sistemiškai daromi pažeidimai, nors ne pats savininkas būtų vairavęs. 

„Todėl manau, kad reikėtų pagalvoti, ar tam tikrais atvejais nereikėtų kalbėti ir apie automobilio savininko atsakomybę, kai sistemiškai daromi pažeidimai, nors ne pats savininkas būtų vairavęs. Jeigu jis žino, kad automobilį duoda tokiam asmeniui, kuris greičiausia nesumokės baudos padaręs pažeidimą, manau, kad tam tikra dalis kaltės yra ir jo. Tokius atvejus, kai savininkas automobilį duoda asmeniui, kuris niekur nedirba, kurio gyvenamoji vieta irgi nelabai aiški, siūlau traktuoti kaip laidavimą dėl galimos baudos sumokėjimo. Tai reiškia, kad jeigu atitinkamos tarnybos nesugebėtų išieškoti baudos iš pažeidimą padariusio vairuotojo, tada atsakytų automobilio savininkas kaip laiduotojas“, – Eltai yra sakęs J. Razma.

Jo nuomone, toks reguliavimas  paskatintų automobilių savininkus geriau pagalvoti ir įvertinti situaciją prieš duodant automobilį kitiems vairuoti.

Antradienį Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos pateikti Seimo statuto pakeitimo projektai sulaukė pritarimo po pateikimo. Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete Seimo plenarinėje salėje jie vėl atsiras birželio vienuoliktą.

J. Razmos nuomone, deramą tautos atstovavimą apkaltos proceso metu užtikrintų viešas balsavimas, kuris pašalintų prielaidas Seimo nario laisvą mandatą naudoti asmeniniais ir grupiniais interesais.

Parengti Statuto pataisas J. Razmą paskatino pernai susiklosčiusi situacija, kai įkalinimo bausmę atliekančiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui parlamentas nepanaikino mandato.

„Šiuo projektu siūloma pagalvoti, koks vis dėlto – slaptas ar atviras balsavimas būtų tinkamesnis, kai sprendžiama dėl Seimo nario mandato panaikinimo po įvykusios apkaltos procedūros. Dabar Statute griežtai pasakyta, kad gali būti tik slaptas balsavimas. Siūlau tą griežtą reikalavimą išbraukti. Tokiu atveju Seimas iš esmės turėtų laisvas rankas, ar slaptą balsavimą nusistatyti, ar vis dėlto palikti atvirą balsavimą”, – pateikdamas projektą sakė J. Razma.

Pritardamas jam  konservatorius Kęstutis Masiulis akcentavo, kad demokratija – viešas procesas.

„Demokratiniai sprendimai turėtų būti maksimaliai viešai matomi ir žmonės turėtų vertinti savo rinktų politikų poelgius”, – sakė K. Masiulis.

Už projektą po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 39, susilaikė 23 parlamentarai.  Beje, sėkmingas buvo tik trečias balsavimas, nes prieš tai buvę du balsavimai pasibaigė lygiosiomis.

Mažiau abejonių Seimo nariai turėjo dėl Statuto pataisų, siūlančių nemokėti išeitinių išmokų nuteistiems parlamentarams. Po pateikimo jas palaikė 98 Seimo nariai, vienas buvo prieš, susilaikė aštuoniolika tautos atstovų.

„Tai klausimas apie teisingumą, atsiskaitinėti tokiais atvejais su buvusiais Seimo nariais tikrai nebūtų gražu”, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Jeigu Seimas priimtų J. Razmos pateiktas Statuto pataisas, dėl apkaltos formuluočių Seimas galėtų balsuoti atvirai. Taip pat Seimo narys, kuris kadencijos metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ar Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją bei sulaužęs duotą priesaiką, negautų išeitinės kompensacijos.

Šiuo metu Statutas numato slaptą balsavimą, kai „balsuojama dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu.

Galiojančiame Statute nėra numatyta išimtis neišmokėti išeitinės išmokos kadenciją baigusiam Seimo nariui, kai jis kadenciją baigia būdamas įkalinimo įstaigoje.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad reikia sudaryti galimybę Seimo nariams balsuoti atvirai.

„Mano pozicija tokia, kad visais tokiais atvejais, ar tai neliečiamybės atėmimas, ar apkaltos, reikia balsuoti atvirai, tą visada deklaruoju. Manau, kad Seimui palikti galimybę apsispręsti – protinga”, – žurnalistams Seime antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė taip pat pritaria siūlymui nuteistiems parlamentarams nemokėti išeitinės išmokos.

„Yra tokie atvejai, jie, žinoma, išskirtiniai, labai apmaudūs, kai tos išeitinės išmokos neturėtų būti”, – sakė Seimo pirmininkė.

Pernai, gruodį, Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti keturi nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo.

2023 m. lapkričio 22 d. Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Seimo nariui V. Gapšiui skyrė keturis su puse metų nelaisvės.

Kovo 1 d. įsigaliojo tokias naujoves įteisinančios Seimo priimtos Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisos.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas inicijavęs Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas sako, kad Lietuvos istorinė vėliava yra viena seniausių Europoje ir tuo galės įsitikinti pas mus atvykstantys svečiai.

„Lietuviškų simbolių puoselėjimas itin svarbus šiame geopolitiniame kontekste, kaip ir pats simbolizmas yra svarbus aspektas tautinės dvasios palaikymui ir stiprinimui. Lietuvos gyventojai ir svečiai, turi prisiminti ir žinoti, kad Lietuva ilgametę istoriją turinti, ją puoselėjanti ir jos šaknimis besiremianti – valstybė”, – Eltai sakė Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Istorinės Vyčio vėliavos iškėlimas pasienio kontrolės punktuose yra lygiagretus Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimui. Ji turės būti nuolat iškelta tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Taip pat įsigaliojusios įstatymo pataisos skatins gyventojus kelti istorinę vėliavą prie gyvenamųjų namų valstybei svarbių istorinių datų metu. Įstatyme įvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava gali būti iškeliama prie, virš ar ant gyvenamųjų namų gyventojų iniciatyva.

Įsigaliojęs įstatymas taip pat numato, kad Lietuvos valstybės istorinės vėliava yra keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų ir Liepos 6, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas Seimas priėmė pernai gruodžio 12 d.

Už balsavo 70 Seimo nariai, prieš – 49, susilaikė šeši parlamentai.

„Noriu akcentuoti, kad įstatymo projektas yra tik bazinės, pagrindinės, tik būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui kartu nesusituokus. Projektas skiriasi nuo anksčiau teikto (Partnerystės įstatymo – ELTA) ir labai prašau jūsų šį konsensusą įvertinti teigiamai“, – pristatydama įstatymo projektą teigė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Seimo narė pabrėžė, kad šiame projekte nėra jokios aliuzijos į Civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka.

„Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Dėl to lydinčiuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, taip pat Civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure ir juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą“, – akcentavo ji.

J. Sejonienė: projektu nėra sudaromos sąlygos įsivaikinti tos pačios lyties poroms

J. Sejonienė teigė, kad nėra jokio pagrindo sakyti, kad siūlomu projektu būtų sudarytos sąlygos tos pačios lyties poroms įsivaikinti.

„Žinau, kad gali kilti nuogąstavimų, kad dabar civilinė sąjungą sudarę žmonės galės įsivaikinti vaikus. Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje įrodyta, kad valstybės turi teisę taikyti skirtingą reglamentavimą sutuoktiniams ir nesusituokusioms – esančioms partnerystėje ar analogiškai gyvenantiems žmonėms. Šiuo įstatymo projektu tokios pačios nuostatos taikomos ir heteroseksualioms ir homoseksualioms poroms. Taigi niekaip negalima teigti, kad tokiu įstatymu būtų galimybė homoseksualams įsivaikinti“, – sakė politikė ir pažymėjo, kad siūloma iniciatyva palies tik tas poras, kurioms šis įstatymas aktualus.

Neabejoju, kad toks teisinis reguliavimas, koks yra numatytas projekte, yra svarbus ir palies tik tuos žmones, kuriems jis yra aktualus.

„Neabejoju, kad toks teisinis reguliavimas, koks yra numatytas projekte, yra svarbus ir palies tik tuos žmones, kuriems jis yra aktualus ir niekaip nepalies mūsų kitų bendrapiliečių“, – tikino J. Sejonienė.

Visgi šis Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seimo posėdžių salėje sulaukė nemažai kritikos.Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas kritikavo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas praktiškai nesiskiria nuo Seimo pateikimo stadijoje atmesto Partnerystės įstatymo projekto.

„Man toks vaizdas, kad čia yra toks pats iš esmės projektas, tas pats Raskevičius, tik ponios Jurgitos Sejonienės asmenyje. Ir iš esmės tai yra dūmų uždanga, pasimokymas iš pirminių klaidų, kai pirmą kartą buvo teikiamas įstatymo projektas ir buvo pralaimėta keliais balsais. Ta dūmų uždanga tam, kad ta pirmoji, bent jau mažoji, pergalė įvyktų bent jau pateikimo stadijoje“, – teigė jis.

Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas taip pat kėlėklausimą, kokiais argumentais remiasi valdantieji, pasak jo, stumdami šį projektą.

A. Veryga kėlė klausimą, kaip projektas prisidės prie Lietuvos išlikimo

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Aurelijus Veryga teiravosi, kaip Civilinės sąjungos įstatymas, projekto teikėjos J. Sejonienės nuomone, prisidės, kad Lietuva ir lietuvių tauta išliktų.

„Noriu paklausti, ar jūs, teikdama šį projektą, galvojate apie šiek tiek bendresnį kontekstą, ką mes norime apskritai pasiekti kaip šalis, kaip valstybė, ar mes norime išlikti, išgyventi, norime klestėti, norime, augti, ar norime tiesiog važiuoti ta kryptimi, kada po truputį viskas krypsta kažkokių asmeninių patogumų, malonumų link ir mes tiesiog nykstame“, – svarstė A. Veryga.

„Tai noriu paklausti, kaip šitas projektas prisidės prie to, kad mes apskritai išliktume kaip šalis, valstybė ir tauta?“ – pridūrė jis.

V. Kopūsto / BNS nuotr.

Savo ruožtu J. Sejonienė atkirto, kad labai daug išsivysčiusių, demokratiškų pasaulio šalių turi panašų reglamentavimą.

„Aš jums galėčiau atsakyti klausimu į klausimą, kurioje iš jų sumažėjo gimstamumas būtent po panašaus projekto įteisinimo? Kad žmonės apskritai dėl emancipacijos, matyt, vėliau kuria santuokas, mažiau gimdo vaikų, ypač Vakarų šalyse, aš dėl to sutinku, bet ryšio su panašiu reguliavimu, kad mažintų gimstamumą, mažintų santuokų skaičių, tokių duomenų neturiu“, – pabrėžė J. Sejonienė.

Opozicija kėlė klausimą, ar įstatymas atitinka krikščioniškas vertybes

Opozicijoje esantys ir iniciatyvai dėl civilinės sąjungos nepritariantys parlamentarai J. Sejonienės pristatytą įstatymo projektą kritikavo akcentuodami nuodėmės prieš Dievą faktorių.

„Noriu paklausti jūsų kaip krikščionis. Šiandien vienalyčių asmenų santykis, ar tai būtų civilinė sąjunga, ar partnerystė, ar šeima, yra laikoma nuodėme. Kad ir kaip ten būtų ir kaip mes ,interpretuotume... Neatrodo, kad mes krikščionys, jūsų asmenyje tampame dviveidžiais. Kai reikia, mes tampame krikščionimis, nueiname į bažnyčią, prašome Dievo paramos (...). Ar jūs kaip krikščionė, kalbėjote su Vyskupų Konferencijos teisininkais, ir kokia jų nuomonė į tai?“, – teiravosi „valstietis“ Algimantas Dumbrava.

„Esu praktikuojanti katalikė, 15 metų gyvenu civilinėje ir bažnytinėje santuokoje ir nejaučiu jokios grėsmės dėl tokio įstatymo ir teisinio reguliavimo įteisinimo“, – atsakė J. Sejonienė.

Savo ruožtu „valstietė“ Asta Kubilienė stebėjosi, kad minėtą įstatymą pristato partijos, kurioje figūruoja žodis „krikščionys“, atstovė.

„Jūs deklaruojate, kad esate praktikuojanti katalikė, bet iš tikrųjų yra siekiama tų pačių tikslų, kaip ir Partnerystės įstatymo projekte. Siekiate, kad būtų įteisintas alternatyvus santuokai šeimos teisinių santykių sukūrimo institutas, apimantis ir tos pačios lyties poras. Ar matote skirtumą tarp vyro ir moters kuriamos šeimos ir tos pačios lyties porų bendro gyvenimo?“ – teiravosi A. Kubilienė.

„Kaip krikščionė, kaip katalikė aš manau, kad tolerancija ir empatija yra labai svarbios vertybės. Išskirti ir sumenkinti kažkokį žmogų nėra krikščioniška. Dėl to ir teikiu šį įstatymo projektą“, – sakė politikė.

Tvirtinant ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Jonas Jarutis frakcijos vardu paprašė iš jos išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Visgi Seimas šiam prašymui nepritarė.

V. Kopūsto / BNS nuotr.

Dėl šio klausimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymu buvo padaryta pusvalandžio pertrauka. Seimas Laisvės frakcijos prašymu pusvalandžiui atidėjo ir paraleliai Seime svarstomas Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio sąvoką“.

Šiame projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.

Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.

„Valstiečiai“ praėjusią savaitę pagrasino, kad valdantiesiems neatsitraukus nuo Civilinės sąjungos įstatymo bei valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, partija pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos.

ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Tuo tarpu Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Seimas svarstys  „artimo ryšio“ instituto įteisinimą

Seimas svarstys siūlymą Civilinį kodeksą papildyti „artimo ryšio“ institutu.

Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tokiai Seimo pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Pauliaus Saudargo pateiktai iniciatyvai. Už projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, 23 buvo prieš, 30 parlamentarų susilaikė. Į Seimo salę projektas sugrįš birželio 21 d.

P. Saudargo teigimu, artimą ryšį, preziumuojama, turi „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo“.

Projektas numato, kad įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį. Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra, pagal siūlomą reglamentavimą, „pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.“

„Kviečiu palaikyti projektą, nes  jis paliečia daug platesnį žmonių ratą, kurie galėtų fiksuoti artimą ryšį“, – sakė P. Saudargas. Pasak jo, tai asmenys, kuriuos sieja pvz. globos ar rūpybos, tarpusavio išlaikymo santykiai,  kartu gyvenantys broliai ir seserys.

„Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais“, – numato naujos siūlomos Civilinio kodekso nuostatos.

Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.