Iš viso patikrinta 110 trečiųjų šalių vilkikų. Visi, neturėję reikiamų dokumentų, grąžinti į Lenkiją, pirmadienį pranešė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

„Institucijos reaguoja į situaciją – išaugusį transporto priemonių srautą, todėl svarbu užtikrinti, kad krovininės transporto priemonės važiuotų su reikiamais dokumentais ir leidimais. Šiuo atveju – trečiųjų šalių leidimais, be kurių į Lietuvos teritoriją jie negali įvažiuoti“, – BNS Plius sakė LTSA komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė.

Anot jos, didžioji dauguma patikrintų vilkikų buvo iš Kazachstano, taip pat Uzbekijos, Kirgizijos bei kitų Vidurio Azijos šalių. Pasitaikė ir vilkikų iš Serbijos.

Teigiama, kad Lenkijos pareigūnai nustatė, jog Serbijos vežėjai neretai naudoja suklastotus leidimus, todėl Lietuvos pareigūnai taip pat atkreips didesnį dėmesį šį šią problemą.

Institucijos reaguoja į situaciją – išaugusį transporto priemonių srautą, todėl svarbu užtikrinti, kad krovininės transporto priemonės važiuotų su reikiamais dokumentais ir leidimais.

LTSA kartu su Valstybine sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos muitinės departamentu bei policija vilkikų patikrą pasienyje su Lenkija pradėjo nuo vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį, jos trukmė yra neterminuota. Taip siekiama užtikrinti, kad trečiose šalyse registruoti vilkikai turėtų per Lietuvą važiuoti reikalingus kelionės leidimus.

Tokių veiksmų imtasi po to, kai Lenkija nuo vasario 21 dienos per vienintelį pasienyje su Baltarusija esantį vilkikams skirtą pasienio kontrolės punktą Koroščine pradėjo praleisti tik Europos Sąjungos (ES) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) šalims priklausančius vilkikus.

Portalas Logistyka.rp.pl anksčiau skelbė, kad Koroščino punktu naudojosi ne tik Lenkijos ir Baltarusijos, bet taip pat ES nepriklausančių Serbijos, Turkijos, Moldovos, Vidurinės Azijos bei kitų šalių vežėjai, kurie dabar norėdami patekti į Baltarusiją turi vykti per Lietuvos arba Latvijos pasienio kontrolės punktus.

Lenkijai apribojus vilkikų praleidimą, išaugo jų eilės Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, didžiausia eilė yra Medininkų punkte – čia patikros pirmadienio rytą laukė apie 500 vilkikų, kuriems eilėje teks stovėti iki dviejų parų.

„Galimam tokiam Lenkijos sprendimui buvo pasiruošta iš anksto. Lietuvos muitinės postai pasienyje su Baltarusija šiuo metu dirba viršydami savo pajėgumus, praleidžiame daugiau automobilių nei standartiškai numatyta. Tam prireikė pasitelkti papildomas pajėgas iš mobiliųjų grupių pareigūnų“, – BNS Plius sakė Muitinės atstovė ryšiams su žiniasklaida Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Anot jos, Lietuvos pareigūnams padidinus vilkikų pralaidumą, jų eilės formuojasi jau ties įvažiavimu į Baltarusijos teritoriją.

„Šiuo metu mes išleidžiame į Baltarusiją daugiau vilkikų nei jie gali priimti, kas reiškia, jog eilės faktiškai formuojasi jau už Lietuvos ribų. Visgi nevertėtų pamiršti, jog muitinė privalo užtikrinti ir Europos Sąjungos ribojančių priemonių bei tarptautinių sankcijų kontrolę, nepaisant to, kokie tuo metu yra intensyvūs transporto priemonių srautai“, – aiškino L. Laurinaitytė-Grigienė.

Lietuvos muitinės postai pasienyje su Baltarusija šiuo metu dirba viršydami savo pajėgumus, praleidžiame daugiau automobilių nei standartiškai numatyta.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis nurodė, kad nepaisant padidėjusių vilkikų eilių ir transporto priemonių srautų pasienyje, papildomų pareigūnų pajėgumų kol kas neprireikė.

„Per savaitę Lenkijos sienos su Baltarusija uždarymas vilkikams tikrai pasijautė, matome ir padidėjusias eiles, ir padidėjusį krovininio transporto eismo intensyvumą. Visgi, kadangi mūsų pareigūnų atliekamos patikros procedūros laikas yra ganėtinai trumpas, mes pajėgūs užtikrinti numatytą pralaidumą“, – BNS Plius tvirtino G. Mišutis.

„Natūralu, jog padidėjus automobilių srautams jie pradėjo labiau strigti muitinės postuose, kadangi po sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paskelbimo šie pareigūnai gerokai intensyviau vykdo krovinių ir dokumentų patikras, kas užima daugiau laiko“, –  pridūrė jis.

Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų punkte pirmadienio rytą patikros laukė 500 vilkikų, Šalčininkų – 230 vilkikų, Medininkuose įvažiavimo į Baltarusiją vairuotojams tenka laukti apie 48 valandas, Šalčininkuose – 22 valandas. Raigardo punkte patikros laukia 175, o Lavoriškių punkte – 150 vilkikų, laukimo laikas čia siekia atitinkamai 19 ir 14 valandų.

Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto duomenimis, Benekainių punkte eilėje stovi daugiau kaip 200, Kamieny Loho punkte – daugiau kaip 10, Kotlovkos punkte – daugiau kaip 40 vilkikų. Pervalko ir Vizdžių punktuose eilių nėra. Baltarusijos pasienyje su Lenkija esančiame Kozlovičių patikros punkte eilėje stovi daugiau kaip 50 vilkikų.

Lenkija nuo vasario 21 dienos uždarė pasienio kontrolės punktą Koroščine trečiųjų šalių vilkikams ir nurodė, kad šių šalių vežėjai į Baltarusiją turi vykti per Lietuvos arba Latvijos pasienio kontrolės punktus. Portalas Logistyka.rp.pl anksčiau skelbė, kad Koroščino pasienio punktu naudojosi ne tik Lenkijos ir Baltarusijos, bet taip pat ES nepriklausančių Serbijos, Turkijos, Moldovos bei kitų šalių vežėjai.

Lietuvos kelių tarnybų pareigūnai sekmadienį pradėjo nuolat tikrinti trečiųjų šalių krovininių transporto priemonių kelionės leidimus pasienyje su Lenkija, ties buvusiu Kalvarijos pasienio kontrolės punktu.Taip siekiama užtikrinti, kad trečiose šalyse registruotos transporto priemonės turi per Lietuvą važiuoti reikalingus kelionės leidimus. Neturintys tokių leidimų vilkikai neįleidžiami į Lietuvą.

„Didelė dalis įmonių jau apsiprato su mažėjančiu vartojimu Europoje ir kol kas tęsia reikalus savo įprastu režimu“, – BNS Plius sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, Lietuvos transporto sektorius apie 75 proc. paslaugų eksportuoja į Europos rinką ir dėl to turi imunitetą neigiamiems geopolitiniams veiksniams, o tam tikrų naujų galimybių atveria ir didėjanti infliacija.

„Įmonės laiku pasidarė namų darbus ir didžiąja dalimi liko nepaveiktos kaimynystėje įsiplieskusio konflikto. Tuo pačiu Europoje vykstant infliacinei krizei Lietuvos transportininkams bei pramonininkams atsirado naujų galimybių užsidirbti, kadangi kylant kainoms Vakarų Europos įmonės dar labiau ieškos pigesnių prekių bei paslaugų, kurias galima rasti ir Lietuvoje“, – pabrėžė A. Izgorodinas.

Ruduo bus įdomus tiek logistikos bendrovėms, tiek klientams

Logistikos eksperto Edmundo Daukanto teigimu, tiek logistikos bendrovėms, tiek jų klientams reikėtų tikėtis „labai įdomaus rudens“, kadangi keisis paslaugų kainodara, o tai pajus jų pirkėjai.

„Buvo įprasta, jog iš Lietuvos yra pigu išvežti eksportą ir brangu atsivežti importą, o dabar šis vaizdas pradėjo keistis. Mūsų gamintojai tikriausiai nelabai maloniai jaučiasi norėdami vežti savo produkciją į Vidurio Europą. Kainos eksporto paslaugoms bus gerokai didesnės nei jie buvo suplanavę“, – BNS Plius sakė E. Daukantas.

„Kas liečia importą, bankų teigimu, vartotojai pinigų dar vis turi, o tai reiškia, jog importo į Lietuvą bus ir rudenį tai labai nepasikeis“, – pridūrė jis.

Anot E. Daukanto, Rusijai ir Baltarusijai paskelbtos sankcijos turi tiesioginį poveikį Lietuvos sandėliavimo rinkai ir rudenį jis tik didės.

„Lietuvos sandėliuose šiai dienai stovi tuntai sankcionuojamų rusiškų ir baltarusiškų prekių. Tai sukuria sandėliavimo vietų trūkumą ir taip esant įtemptai situacijai rinkoje. Lietuvos sandėliuose ir taip buvo mažoka vietos, o šių krovinių nėra kur dėti. Jų parduoti neįmanoma, juos kainuoja ten laikyti, bet maža to, kai kuriais atvejais net neaišku, kas už tai turi mokėti“, – aiškino E. Daukantas.

Jo teigimu, Kinijos sprendimas nutraukti ryšius su Lietuva susisiekimo srityje šalies bendrovėms didelio poveikio neturės – didžioji dalis į Lietuvą iš Kinijos patenkančių prekių pastaruoju metu keliaudavo per Lenkiją, Vokietiją.

Kelių transporto srityje svarbiausiu iššūkių liks darbuotojų trūkumas

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, pagrindiniu transporto sektoriaus iššūkiu lieka darbuotojų trūkumas. Jo teigimu, kaimyninėse šalyse užsieniečių įdarbinimo sąlygos yra paprastesnės, todėl Lietuva sparčiai praranda konkurencingumą rinkoje.

„Tai bus pagrindinė transportininkų problema rudenį ir žiemą. Lietuvos valdžioje esantys sprendimų priėmėjai nerodo, jog siekia kaip nors pagreitinti vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procesus“, – BNS Plius aiškino P. Drižas.

Anot jo, permainų galima tikėtis kitų metų pradžioje įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, pagal kurias užsieniečių dokumentų tvarkymą iš konsulinių skyrių perims Migracijos departamentas ir dokumentus dėl leidimo gyventi bus galima pateikti nuotoliniu būdu.

„Tuo tarpu Lenkija dėl daug paprastesnių ir greitesnių įdarbinimo procedūrų sparčiais tempais atiminėja rinką iš Lietuvos, vairuotojams iš trečiųjų šalių renkantis dirbti tos šalies bendrovėse. Taip Lietuvos transporto pajėgumų pasiūla tampa vis mažesnė, dėl ko artėjant kalėdiniam sezonui mūsų šalies įmonės susidurs su labai rimtomis problemomis“, – pabrėžė P. Drižas.

Jo teigimu, taip pat senka šiems metams skirtos vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotos, kurioms pasibaigus darbuotojų paieškos procesas dar labiau prailgs.

Klaipėdos uosto krova turėtų atsigauti

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) direktorius Vaidotas Šileika mano, jog šiemet pastebimai sumenkusi Klaipėdos uosto krova rudenį turėtų atsigauti.

„Artėjant rudeniui krova tradiciškai šiek tiek auga, kadangi prasideda derliaus nuėmimo ir jo eksporto per Klaipėdos uostą laikotarpis. Taip pat pradedama ruoštis ir kalėdiniam laikotarpiui, prieš kurį krovinių apyvarta taip pat didėja“, – BNS Plius sakė V. Šileika.

Pasak jo, Klaipėdos uosto krovos bendrovės dirba ne tik su Lietuvos eksportuotojais bei importuotojais, bet aptarnauja ir tranzitinius krovinius.

„Šiuo metu auga krovinių srautai iš Vidurio Azijos šalių bei Ukrainos, tačiau dėl vykstančio karo yra labai sudėtinga nuspėti ilgalaikę perspektyvą – augs jie toliau ar mažės. Visgi tai kol kas padeda dalinai kompensuoti praradimus dėl nutrūkusio trąšų bei statybinių medžiagų tranzito“, – aiškino V. Šileika.

Tiek P. Drižas, tiek V. Šileika pripažino, kad didelį nerimą ir neapibrėžtumą kelia vis dar kylančios energijos kainos.

„Šiuo metu net sunku prognozuoti, kaip stipriai vežėjų bendrovėms keisis sąnaudos ir kaip tai paveiks pervežimų įkainius, kurie, kaip žinia, su pavėlavimu sureaguoja į rinkos pokyčius. Reikėtų turėti omenyje, jog žemesnės nei Vakaruose paslaugų kainos yra vienas pagrindinių mūsų konkurencinių pranašumų“, – sakė P. Drižas.

V. Šileikos teigimu, augančios energetinių išteklių kainos didina veiklos sąnaudas, todėl uosto krovos bendrovės gali prarasti dalį krovinių. Anot jo, augančios kainos mažina konkurencingumą, palyginti su kaimyninių šalių uostais.

„Tarkime, su Rygos uostu mes konkuruojame iš esmės dėl tų pačių krovinių ir tų pačių krypčių. Dėl didėjančių sąnaudų esame priversti kelti ir mūsų paslaugų įkainius, kas Rygos uostą daro patrauklesnį mūsų esamiems ir potencialiems klientams“, – pabrėžė V. Šileika.

Pasak jo, vis aktualesnė tampa ir dėl uoste užstrigusių krovinių mažėjančių krovos pajėgumų problema.

„Terminaluose turime krovinių, kurie dėl esamos geopolitinės padėties vėluoja išvykti. Pagrinde tai Ukrainos kroviniai. Dėl to mažėja galimybės priimti naujus bei vietinius krovinius“, – tęsė jis.

Tuo metu A. Izgorodinas pažymėjo, kad vartojimo krizė Europoje dar tik prasidėjo ir artimiausiais mėnesiais situacija tikriausiai blogės.

„Nepaisant dabartinių teigiamų tendencijų Lietuvos transportininkams vertėtų ruoštis blogiausiam scenarijui ir toliau diversifikuoti savo veiklą rinkose, kur esame stiprūs“, – tvirtino A. Izgorodinas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigiamai vertina EK sprendimą.

„Mes buvome likę nežinioje ir labai gerai, jog pavyko pasiekti šiokį tokį susitarimą, kadangi buvo įmanoma tolesnė įvykių eskalacija. Sankcionuotos prekės sudarė viso labo apie 10–15 proc. viso krovinių srauto į Kaliningrado sritį. Likusias prekes ir toliau vežėme mes bei kiti Rytų Europos vežėjai“, – BNS Plius sakė Z. Buivydas.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius P. Drižas teigė, jog didžiųjų Lietuvos vežėjų draudimas gabenti sankcionuotas prekes tranzitu nepaveiks, nes jie ten nieko nevežė.

Mes buvome likę nežinioje ir labai gerai, jog pavyko pasiekti šiokį tokį susitarimą.

„Galiu kalbėti tik už aljanso narius, tačiau neturiu žinių, jog kas nors iš mūsų narių, didžiausių Lietuvos transportininkų, dar vykdė kokią nors veiklą Kaliningrado srityje. Taip, kai kurios įmonės turi filialus pačioje Rusijoje, bet, mano žiniomis, bet kokie reisai į Kaliningradą buvo nutraukti prasidėjus karui Ukrainoje“, – BNS Plius sakė P. Drižas.

„Lietuvos geležinkelių“ ir Muitinės departamento atstovai BNS naujos tvarkos kol kas nekomentavo. 

EK trečiadienį leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą ir atgal per ES teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams.

„Šiomis gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte, nepažeidžiant ES valstybių narių pareigos atlikti veiksmingą kontrolę“, – rašoma Komisijos pranešime spaudai.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Maskvos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui ir kitiems juodiesiems metalams.

Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų metų ribose, taip siekiant užtikrinti, jog į Kaliningradą vežamos sankcionuotos prekės atitiktų realią paklausą vietoje ir nebūtų eksportuojamos į Bendrijos šalis.

Valstybės narės taip pat turės stebėti, ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti apeiti  sankcijas.

Nepaisant atnaujintų gairių, toliau išlieka draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo sankcionuojamų prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo.

„Kovoti su Rusijos agresija stabdant vilkikų eismą, tačiau neskelbti embargo visoms kitoms transporto rūšims, yra tas pats, kas kovoti su alkoholizmu uždraudžiant konjaką, tačiau leidžiant toliau gerti degtinę“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas.

Lenkijos ministrų kabineto atstovas Piotras Miuleris dar kovo viduryje pareiškė, kad Lenkija kartu su Baltijos šalimis sieks apriboti sunkvežimių judėjimą į Rusiją ir Baltarusiją bei neatmetė galimybės, kad toks sprendimas gali būti priimtas ir be bendro Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimo.

Kovoti su Rusijos agresija stabdant vilkikų eismą, tačiau neskelbti embargo visoms kitoms transporto rūšims, yra tas pats, kas kovoti su alkoholizmu uždraudžiant konjaką, tačiau leidžiant toliau gerti degtinę.

Lietuvos Vyriausybės atstovai BNS Plius Lenkijos siūlymo iki šiol nekomentavo, tačiau antradienį susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrais paraginęs Briuselį visoje ES uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją bei Baltarusiją ir atgal.

Lenkijoje protestuotojai jau maždaug dvi savaites su pertraukomis blokuoja kelią link rytinėje šalies dalyje esančio Koroščino pasienio punkto, reikalaudami uždrausti prekybą su Rusija ir Baltarusija bei spausdami Maskvą nutraukti karą Ukrainoje. Pirmadienį maždaug valandą trukęs protestas buvo surengtas ir netoli Medininkų punkto Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.

„Linava“ pasigenda informacijos dėl galimo sienų uždarymo

Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, transporto ir logistikos verslo bendruomenė su nerimu laukia žinių dėl sausumos sienų su Baltarusija uždarymo.

„Šiuo metu tokie svarstymai vyksta ES atsakingose institucijose. Vežėjus tai neramina, nes per mažai informacijos šiuo klausimu iš atsakingų Lietuvos institucijų. O jos labai reikia tam, kad verslas galėtų ruoštis pokyčiams, planuoti“, – BNS Plius sakė vienas „Linavos“ vadovų.

Anot jo, gerokai sumažėjus krovinių gabenimo krypčių per Baltarusiją ir Rusiją, masiškai ginti tėvynės išvykusių vairuotojais dirbusių ukrainiečių ir nesant galimybės įdarbinti rusus ir baltarusius, Lietuvos transporto verslas ieško vairuotojų kitose  trečiosiose šalyse.

„Šiuo metu Lietuvos verslininkai aktyviai žvalgosi darbuotojų Uzbekistane, Kazachstane, Kirgizijoje, net tolimojoje Indijoje. Uždarius sienas su Baltarusija dar labiau mažėtų tranzitinių kelių, tektų atsisakyti kai kurių klientų – užsakovų, o tai reiškia – ir pajamų. Reikėtų ieškoti naujų užsakymų Vakaruose. Ne visoms įmonėms gali pavykti persiorientuoti, todėl jos bankrutuos“, – aiškino Z. Buivydas.

„Daliai pavyks, ypač toms, kurios turi santaupų ir yra dirbusios ar šiuo metu dirba su Vakarų rinkomis. Visgi transporto sektorius neišvengiamai nukraujuos – liks dar mažiau įmonių mūsų šalies transporto sektoriuje“, – pridūrė jis.

Z. Buivydas pabrėžė, kad susiduriant su tokiais iššūkiais verslas nori daugiau aiškumo iš Lietuvos institucijų, kaip krypsta diskusijos ES dėl sienų uždarymo.

„Reikia kuo daugiau aiškumo verslui iš atsakingų šalies institucijų, kad galėtume planuoti ir ieškoti galimybių persiorientuoti. Mes turime ruoštis visiems galimiems pokyčiams“, – tvirtino Z. Buivydas.

E. Daukantas: sienų uždarytas būtų naudingas Lenkijos vežėjams

„Linekos“ prezidento E. Daukanto teigimu, nutraukus vilkikų srautus tarp Rytų Europos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos,  ypač jei tai būtų padaryta be Europos Vadovų Tarybos sprendimo, daugiausiai laimėtų ir savo pozicijas sustiprintų Lenkijos vežėjai, tuo metu prieš Ukrainą agresiją vykdančioms valstybėms tai ypatingos žalos nepadarytų.

„Rusija šiek tiek, labai nejuntamai, nukentės, bet stipriausiai nukentės Lietuvos transporto sektorius, o tai sudarys Lenkijos įmonėms galimybę turėti vienu konkurentu į šiaurę nuo savęs mažiau. Lenkai jaučia lietuvių konkurenciją, o lietuviai nuo šio sprendimo stipresni netaps“, – BNS Plius sakė E. Daukantas.

Pasak jo, Lietuvoje transporto ir logistikos sektorius į biudžetą suneša daugiau kaip 10 proc. pajamų, tuo metu Lenkijoje šis rodiklis nesiekia 6 procentų.

E. Daukanto teigimu, įgyvendinus ketinimus nutraukti vilkikų eismą į Rusiją bei Baltarusiją problemų iškiltų ir su Vidurinės Azijos šalimis dirbančioms Lietuvos bendrovėms.

„Toje pusėje mums reikalinga ne tik Rusija ir Baltarusija, ten yra Kazachstanas bei kitos vidurinės Azijos šalys, su kuriomis mes dirbame. Kaip tos logistikos grandinės veiks, nutraukus vilkikų eismą su šalimis, kurias būtina kirsti? Aš neaiškinu, kaip reikia daryti, o tiesiog sakau, jog tai yra klausimas, į kurį turi būti atsakyta“, – pabrėžė E. Daukantas.

Pasak „Linekos“ prezidento, Lenkijai ir Baltijos šalims vienašališkai nutraukus vilkikų susisiekimą su Rusija ir Baltarusija, tikėtina, kad pastarųjų šalių vežėjai rastų alternatyvius kelius kroviniams gabenti.

„Uždarius išvažiavimą rusiškiems automobiliams per Lietuvą, Lenkiją ir kitas kaimynines šalis, jie ieškos kelių per kitur. Bet tai reiškia ir tai, jog lietuvių ir lenkų vilkikai taip pat į Rusiją daugiau neįvažiuos – įvažiuos vengrų, čekų ir taip toliau. Toks vienašališkas sprendimas nesulaukiant kitų valstybių palaikymo yra tas pats, kas mėginti sunervuoti Rusiją patiems sau nusikertant koją“, – tvirtino E. Daukantas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos logistikos grandinėse svarbiausias vaidmuo tenka geležinkeliams, o patys rusų vežėjai nėra tokie aktyvūs Europos rinkoje, kad šalis patirtų nuostolių jos netekus.

„Rusijai dabar yra gyvybiškai svarbu išlaikyti vidinę logistiką, ypač karo metu, kadangi tarptautinė prekyba faktiškai baigėsi. Tuo tarpu Europos logistikos lyderiai, deklaruodami, jog nutraukė visas importo ir eksporto operacijas Rusijoje, kas sudaro apie 10 proc. jų verslo toje šalyje, ir toliau sėkmingai vykdo vidinius pervežimus“, – aiškino E. Daukantas.

„Tame tarpe Vokietijos geležinkeliai („Deutsche Bahn – BNS Plius) su visomis savo dukterinėmis įmonėmis“, – pridūrė jis.

„Linekos“ prezidento teigimu, užsienio prekybos su Rusija apimtys ir taip mažėja, todėl vilkikų eismo stabdymas tam didelės įtakos neturės.

Išeitis – visos prekybos su Rusija ir Baltarusija stabdymas

Bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad visiškai nutraukus prekybą su Rusija Lietuvos ekonomika didelių praradimų nepatirtų. Tačiau jis pripažino, kad dėl nutrūkusio tranzito Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui kiltų iššūkių.

„Reeksporto aspektas yra labai svarbus, nes čia Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos iš tiesų yra pakankamai didelė – jai pernai teko apie 25 proc. visų mūsų reeksporto apimčių. Tai yra tranzitinės prekės, kurios važiuoja per Lietuvą į Rusiją, ir šį tranzitą aptarnauja logistikos ir transporto sektorius“, – BNS Plius sakė A. Izgorodinas.

Pasak jo, dėl priklausomybės nuo Rusijos visas sektorius, įskaitant sandėliavimo paslaugas, turės susitaikyti su tam tikrais nuostoliais ir perorientuoti veiklą kitomis kryptimis.

„Reeksportuojamos prekės, pavyzdžiui, vežamos iš Vokietijos, kurį laiką yra sandėliuojamos Lietuvoje ir tada jau gabenamos į Rusiją. Kita vertus, šiuo metu ekonomika ES šalyse atsigauna, ką rodo ir Europos Centrinio Banko ketinimai kelti palūkanas, todėl tuos sandėlius bus galima užpildyti ES skirtomis prekėmis“, – aiškino A. Izgorodinas.

„Žinoma, tam tikras kritimas būtų, tačiau jis būtų trumpalaikis ir ilgalaikėje perspektyvoje mums tai didelės įtakos neturės“, – pridūrė jis.

Ekonomisto teigimu, jau dabar Lietuvos transporto paslaugų eksporte dominuoja Europos Sąjungos rinka, sudaranti gerokai didesnę dalį nei Rusija, o pastarosios rinkos praradimas padėtų per Lietuvą einantiems transporto srautams persiorientuoti iš Rytų-Vakarų krypties į Šiaurės-Pietų arba Šiaurės-Vakarų kryptis.

Jis pabrėžė, kad dar mažesnė priklausomybė nuo prekybos su Rusija yra vertinant tik lietuviškos kilmės prekes – čia Rusijai pernai teko tik 17-ta vieta, arba 1,7 proc. (apie 300 mln. eurų) viso lietuviškos kilmės prekės eksporto.

Jo teigimu, didelių rizikų nekelia ir Rusijos importo praradimas, nes atmetus beveik 70 proc. sudarančias gamtines dujas ir naftą, jo struktūroje dominuoja geležis, plienas, plastikai, trąšos, druskos produktai ir kita žemos pridėtinės vertės žaliava, kurią galima pakeisti kitų šalių tiekėjais.

„Pasienyje buvo techninių ir organizacinių priežasčių toms eilėms susidaryti, tai negalima sakyti, jog jos nebuvo sprendžiamos ir tai neprisidėjo prie eilių sumažinimo. Tačiau pagrindinė priežastis vis gi ta, jog vis mažiau įmonių nori arba dėl naujai paskelbtų sankcijų gali dirbti su Rusija ar Baltarusija“, – BNS sakė Edmundas Daukantas.

Anot „Linekos“ vadovo, didelės įtakos turi ir tai, jog masiškai mažėja baltarusiškų ir rusiškų prekių paklausa.

„Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą visi girdėjome raginimus boikotuoti rusiškas prekes. Prekybos tinklai neilgai truko tų prekių atsisakyti visiškai. Savaime suprantama, kad jei tos prekės nėra užsakinėjamos, sunkvežimiai jų ir neveža. Nevertėtų pamiršti ir to, jog panašūs sentimentai figūruoja ir kitoje sienos pusėje“, – pridūrė „Linekos“ vadovas.

Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų pasienio punkte leidimo įvažiuoti į Baltarusiją ketvirtadienį laukė 69 vilkikai, Šalčininkų – 58, Raigardo – 10, Lavoriškių punkte – 30.

Eilės iš Baltarusijos pusės taip pat gerokai trumpesnės nei buvo pastaruoju metu. Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto duomenimis, Vidžių kontrolės punkte leidimo įvažiuoti į Lietuvą laukia apie 250 vilkikų, Kotlovkoje – daugiau nei 260, Kamieny Lohe – 230, Pervalke – daugiau kaip 250, Benekainių punkte – daugiau kaip 260 vilkikų.

Važiuojant iš Baltarusijos į Latviją patikros laukia daugiau kaip 900, į Lenkiją – apie 1,8 tūkst. vilkikų.

Minskas kaltina su Baltarusija besiribojančias ES valstybes nevykdant susitarimo dėl sunkvežimių praleidimo.

Lietuvos muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius sako, kad eiles lemia pandeminė situacija, muitinės darbą papildomai apkraunantys išaugę kontrabandos srautai bei nevykstanti komunikacija su Baltarusijos tarnybomis.

„Bendravimas su Baltarusija praktiškai nevyksta, (...) dėl kokių priežasčių pas juos būna situacija, kai naktį po kelias valandas nevažiuoja transporto priemonės į Lietuvos pusę, mes (atsakymų – BNS) negauname“, – BNS sakė V. Volungevičius.

Pasak muitinės atstovo, papildomų trikdžių sukėlė ir tai, jog kai kurios įmonės nesuderino savo informacinių sistemų su vasario 9 dieną atnaujinta muitinės tranzito sistema.

„Jie neatliko namų darbų ir įvyko tam tikri trikdžiai, kada pasienyje dirbantys muitinės tarpininkų atstovai negalėjo pateikti elektroniniu būdu deklaracijų dėl to, kad jų naudojamos informacinės sistemos negalėjo susikalbėti su muitinės sistemomis“, – sakė V. Volungevičius.

Jo teigimu, įtakos eilėms turi ir pernai lapkritį uždarytas Kužnicos-Bruzgių postas Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, per kurį atvykdavo daugiau nei 580 vilkikų.

Visas šitas srautas, dar apie 600 krovininių transporto priemonių, pasklido į Lietuvą.

„Visas šitas srautas, dar apie 600 krovininių transporto priemonių, pasklido į Lietuvą“, – teigė V. Volungevičius.

Jo teigimu, vilkikų eilės išaugusios ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Lenkijos pasienyje su Baltarusija.

Baltarusijos valstybės sienos komitetas penktadienį pareiškė, kad nė viena su Baltarusija besiribojančių ES šalių nevykdo susitarimo dėl sunkvežimių praleidimo, skelbia naujienų agentūra „Interfax“. Komiteto duomenimis, per pastarąją parą į Lietuvą įleisti sunkvežimiai sudarė tik 66 proc., o į Lenkiją ir Latviją – po 73 proc. galimo pralaidumo.

Bendras laukiančių vilkikų skaičius Baltarusijos pasienyje su ES šalimis penktadienio rytą priartėjo prie 5,25 tūkst.: į Lietuvą – apie 2,7 tūkst., į Latviją – apie 1,18 tūkst., į Lenkiją – beveik 1,37 tūkst. vilkikų.

Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų punkto aikštelėje penktadienį ryte leidimo įvažiuoti į Baltarusiją laukė 193, Šalčininkų – 160, Raigardo – 130, Lavoriškių – 20 vilkikų, o patikros laukimo laikas siekia nuo 5 iki 42 valandų.

Lietuvos nacionalinės logistų ir ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidento Edmundo Daukanto teigimu, labai didelę reikšmę turės tai, ar karinio konflikto tarp Rusijos Ukrainos atveju įsitrauks NATO.

„Kas bus, jei kils karas? Blogai bus, labai paprastas atsakymas. (...) Labai daug kas priklauso, ar Europa ir NATO nuspręs teikti pagalbą Ukrainai. Jeigu prasidėtų pagalba, iš karto matytume ekstremalius krovinių judėjimus į tą pusę, kas gali sukelti didelę sumaištį ir geležinkeliuose, ir kelių transporte“, – BNS sakė E. Daukantas.

Jis pabrėžė, kad logistikos bendrovės potencialius karinius konfliktus vertina labai rimtai. Anot asociacijos vadovo, patyrę logistai grėsmes savo verslui mato, net jei konfliktai vyksta Sirijoje ar Somalyje.

„Žmonėms, dirbantiems su tiekimo grandinėmis, konflikto atveju pirmas klausimas yra, ar į jį įsikiš didžiosios valstybės. Jeigu į konfliktą įsitraukia NATO, tai ir taip didelis jūrinių konteinerių trūkumas išauga labai stipriai. Iškart pasijunta konteinerių stoka taikioje prekyboje“, – aiškino E. Daukantas.

Anot jo, tiekimo grandinėms didelės įtakos turės ir Rusijos veiksmai.

„Mes vis kalbame apie tą sudėtingą transportą „šilko keliu“. Jeigu į konfliktą įsivelia Rusija, tai ji savo geležinkelius, be abejo, prioretizuos kariniams reikalams. O tai reiškia, kad geležinkelių grafikų, švelniai tariant, nebūtų laikomasi taip gerai, kaip iki tol“, – sakė E. Daukantas.

Pasak jo, net ir kilus nedideliam konfliktui tiekimo grandinės trūkinėja kur kas didesniu spinduliu nuo veiksmų epicentro, o nuo to visų pirma nukenčia valdantieji tiekimo kanalus įmonėms – gamybininkai, siekdami apsaugoti savo verslą, perkelia gamybą į kitus regionus.

„Jau dabar kalbama, kad sunkvežimių trūksta, vairuotojų trūksta, konteinerių trūksta. Jeigu konfliktas prasidės, resursų poreikis tame regione pasijus dar aštriau. Kokio dydžio regione? Beskite skriestuvą į Kijevą ir brėžkite 1,5 tūkst. kilometrų spindulį – užkabinsite pusę Europos“, – tvirtino „Linekos“ vadovas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, prasidėjus karo veiksmams tarp Rusijos ir Ukrainos tikriausiai kuriam laikui būtų stabdomas krovinių gabenimas į Ukrainą.

„Tokiu atveju svarbiausia būtų imtis priemonių, kurios padėtų apsaugoti transporto įmonių darbuotojus, pirmiausia tolimųjų reisų vairuotojus. Tokios rekomendacijos būtų mūsų asociacijos nariams“, – BNS sakė A. Burba.

Anot jo, prognozuoti galimus konflikto nuostolius Lietuvos logistikos ir transporto bendrovėms šiuo metu yra labai sudėtinga.

Lietuvos didžiausių vežėjų įmonėms atstovaujančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas pabrėžė, kad nors Europos rytuose tvyro įtemptos nuotaikos, kol kas niekas nesitiki, jog tai realizuotųsi į aktyvų karinį konfliktą.

„Mes visada turime tai omenyje, įdėmiai sekame visą geopolitinę situaciją tiek spaudoje, tiek savo kanalais. Rusija šiai dienai yra trečia pagal transporto apimtis rinka Lietuvos įmonėms ir mes bet kuriuo atveju turime atkreipti dėmesį į bet kokius geopolitinius pokyčius“, – sakė jis.

Tačiau TTLA vadovas kol kas susilaikė nuo konkretesnių geopolitinės situacijos vertinimų iš verslo perspektyvos, kadangi rinka į tai reaguoja itin jautriai.

Klaipėdos uostas, anot direkcijos vadovo Algio Latako, turi sudarytus krizių valdymo planus, kaip jis turėtų veikti potencialaus karinio konflikto atveju.

„Visi šie planai sudėlioti ir aprašyti, tačiau karinio konflikto atveju sprendimai dėl to, kaip turėtų būti elgiamasi ir kaip turėtų būti organizuojama bei reguliuojama visa uosto veikla, jau būtų nebe mūsų. Tačiau aš tikiuosi, jog iki tokių bjaurių scenarijų neprieisime“, – šią savaitę per spaudos konferenciją teigė A. Latakas.

Kijevas, JAV ir Europos šalys reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų, sutelktų netoli Ukrainos rytinės sienos, nors Maskva ne kartą tvirtino, kad joks puolimas neplanuojamas.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, teiginius apie visišką pasienio kontrolės punktų uždarymą politikai turėtų  išsakyti tik labai nuodugniai viską apgalvoję.

„Negalima taip drąsiai į viešumą paleisti tokių dalykų (...) Kai politikai daro pareiškimus, jog uždarys sienas, verslas į tai reaguoja akimirksniu ir labai jautriai. Tai iškart gali atsiliepti visoje logistinėje grandinėje. Atsiranda labai daug klausimų pas klientus, pas užsakovus apie tai, ką daryti su prekėmis, kuriuos jau važiuoja link Lietuvos. Visa logistinė grandinė gali subyrėti dėl vieno neatsargiai ištarto žodžio“, – BNS tvirtino P. Drižas.

Jis pabrėžė, kad verslas puikiai supranta, kokia šiuo metu yra situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

„Suprantame ką valstybė daro ir nuo ko bando apsisaugoti, bet reikia suprasti ir tai, jog pasienyje sugriežtinus transporto priemonių patikrą reikia atitinkamai padidinti ir žmogiškųjų išteklių kiekį prie pasienio punktų, kad nebūtų dirbtinai sudaromos vilkikų eilės ir nebūtų sutrikdytos logistinės grandinės“, – aiškino P. Drižas.

Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos prezidento Erlando Mikėno teigimu, dėl kelių atskirų atvejų nevertėtų bloginti situacijos visam krovininio transporto sektoriui.

„Manau, jog 99,9 proc. vairuotojų neužsiima nelegalų gabenimu. Tai nėra mūsų biznis. Mes norime vežti krovinius saugiai ir greitai. Prisiminus situaciją su nelegaliais migrantais, kurie mėgino patekti į Jungtinę Karalystė, jie tiesiog savavališkai patekdavo į transporto priemones. Galbūt ir šiais atvejais vyko kažkas tokio“, – BNS sakė E. Mikėnas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas prognozavo, kad pasienio kontrolės punktuose sugriežtinus vežėjų patikrą dar labiau išaugtų vilkikų eilės.

„Vežėjai, esant galimybėms, jau ir dabar renkasi alternatyvius tarptautinius kelius kroviniams gabenti, tačiau pasirinkimas yra labai ribotas. Tai yra pasienio kontrolės punktai ties Baltarusija, Latvija, Lenkija ir Rusija“, – BNS teigė Z. Buivydas

„Tai reiškia, kad pasirinkus kitus maršrutus ženkliai brangs pervežimų paslaugos, už tai brangiau mokės užsakovai, kurie laukia krovinių, neabejotinai tai pajus ir vartotojai, nes jiems brangs prekė, kuri turi pasiekti galutinį vartotoją“, – pridūrė jis.

Anot „Linavos“ atstovo, jei nutiktų taip, kad pasienio kontrolės punktai būtų laikinai uždaryti, transporto sektoriui tai būtų juodžiausias scenarijus Lietuvos istorijoje per visą nepriklausomybės laikotarpį.

„Jei tokie sprendimai yra svarstomi, prašome, kad Vyriausybė ir VRM kalbėtųsi su vežėjais ir tartųsi, kaip rasti geriausias išeitis. Suprantame situacijos sudėtingumą ir esame pasiruošę bendradarbiauti, tik labai prašome dialogo, o ne vienpusių sprendimų“, – sakė Z. Buivydas.

A. Bilotaitė penktadienį pareiškė, jog dėl padažnėjusių nelegalių migrantų bandymų vilkikais patekti į Lietuvą, bus sugriežtinama transporto priemonių patikra Lietuvos–Baltarusijos pasienyje. Jei ši priemonė nepasiteisintų, anot ministrės, galimas ir pasienio patikros punktų uždarymas.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija. Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.