Tarptautinėje specializuotos technikos parodoje lankėsi kompanijų, tarnybų, kurios rūpinasi aplinka, ekologija, antrinių žaliavų rūšiavimu, atstovai.

Jie domėjosi technikos naujovėmis, kurios palengvina šį procesą, darbą daro efektyvesnį.

Kompanijos "Sennebogen" produkciją Lietuvoje pristatančios įmonės "Palgardo kranai" direktorius Eugenijus Mantulovas pasakojo, kad itin didelio parodos lankytojų susidomėjimo sulaukė naujos kartos kompanijos "Sennebogen 817 E" krautuvas.

"Sennebogen 817 E" pasižymi universalumu. Šis hidraulinis krautuvas skirtas dirbti tiek patalpose, kur yra antrinių žaliavų rūšiavimo linijos, tiek atvirose aikštelėse, kur atvežamos ir sukraunamos pastarosios, kad būtų išrūšiuotos.

Gamindama techniką, įmonė "Sennebogen" ypač didelį dėmesį skiria ekologijai – atitinka visus griežto ES standarto reikalavimus, o į tai pastaruoju metu atsižvelgiama visame pasaulyje. Dirbant krautuvams ar keltuvams, nepamatysi rūkstant juodo dūmo, nes įrengti specialūs deginimo filtrai. Kad šie mechanizmai nekenksmingi aplinkai, rodo ir žalia jų spalva.

Kompanija "Sennebogen" yra vienas lyderių tarp tokios technikos gamintojų pasaulyje. Per 65-erius metus įmonė sukaupė didelę patirtį, ištobulino įrenginius, kad šie kuo labiau atitiktų klientų lūkesčius.

Vokiečių kompanijos gaminamos technikos pasiūla yra labai didelė. Įmonė prekiauja ratiniais, vikšriniais, ant bėgių statomais kranais, krautuvais, ne tik mobilia, naudojama uosto teritorijoje, sandėliuose, kelių priežiūros darbams technika, bet ir statybose reikalingais teleskopiniais kranais, kurių strėlės ilgis siekia net 154 metrus.

Šios kompanijos mechanizmus vis dažniau atranda ir Lietuvos įmonės. Ypač vertinamas šio gamintojo krautuvų, keltuvų mobilumas, efektyvumas, manevringumas, universalumas.

Lietuvos bendrovės gali susipažinti su naujausiais vokiečių kompanijos techniniais sprendimais. Juos pristato "Sennebogen" atstovas Lietuvoje – įmonė "Palgardo kranai", kuri veikia jau 20 metų.

Bendrovė ne tik tarpininkauja parduodama "Sennebogen" techniką, bet ir ją nuomoja. Kartu gali būti skiriamas ir profesionalus operatorius. Įmonė rengia ir tokių darbuotojų mokymus.

Bendrovė "Palgardo kranai" užsiima ir "Sennebogen" technikos priežiūra bei remontu.

Varvėjo ant viryklės

Bendrabučio tipo Poilsio g. 35 namo gyventojai pirmųjų pastato atnaujinimo darbų ėmėsi prieš trejus metus. Pasak klaipėdiečių, tai daryti vertė aplinkybės. Problemų name buvo ne viena.

Vieną pirmųjų apsispręsta remontuoti stogą, kuris buvo visiškai susidėvėjęs. Vanduo tekėjo į būstų vidų. Susidėvėjusi buvo ir lietaus nutekėjimo sistema.

„Nebebuvo įmanoma gyventi. Virtuvėje ant dujinės padėdavau dubenį, kad namuose nekiltų potvynis. Vasarą nuo įkaitusio stogo butas taip įšildavo, kad nebegalėdavome jame būti. Nuo stogo sklido ir nemalonus kvapas. Supratome, kad reikia imtis darbų“, – pasakojo moteris.

Moteris atkreipė dėmesį kad, Poilsio g. 35 namas pastatytas prieš 40 metų, o stogas nė karto nebuvo remontuotas. Tad būstų savininkai susitelkė ir jį atnaujino, apšiltino.

Gyventojai pasikeitė ir langus namo laiptinėje, kurie buvo nesandarūs, o kai kurie – užkalti fanera.

Poilsio g. 35 namo gyventojai apsisprendė toliau investuoti į energiją taupančias priemones. Name senas šilumos mazgas pakeistas į automatinį, reaguojantį į lauko oro temperatūrą.

Pasak gyventojų, ši investicija iš karto pasiteisino. Šilumos suvartojimas sumažėjo perpus.

„Anksčiau visą laiką šildydavo vienodai, nepriklausomai nuo oro temperatūros. Butuose buvo karšta. Visi langai atidaryti. Pakeitus šildymo mazgą, ši problema iš dalies išsisprendė. Gerokai sumažėjo ir sąskaitos už šildymą“, – džiaugėsi moteris.

Gyventojos teigimu, šilumos, reguliuojant šilumokaitį, būtų galima sutaupyti dar daugiau. Tačiau dar labiau sumažinti energijos tiekimo kol kas nesiryžtama, nes šaltų kampiniai butai.

„Dabar planuojame apšiltinti galines namo sienas. Kai šios bus sandarios, pradėsime kaip reikiant taupyti. Sąskaitos už šildymą dar sumažės. Dabar nesiimame veiksmų, nes nenorime, kad žmonės, gyvenantys kapiniuose būtuose, šaltų“, – tvirtino klaipėdietė.

Išsimokėjo ir nepajuto

Pasak moters, gyventojai namą atnaujina savo lėšomis, nes negauna jokios paramos iš valstybės, priešingai nei atliekantieji viso pastato renovaciją iš karto.

Tačiau gyventoja pabrėžė, kad mokesčiai už darbus nėra labai didelė našta, kaip mano kai kurie.

„Galima sakyti, kad jau sumokėjome už pusę namo renovacijos. Nelabai pasijuto. Atsiskaitėme ne iš karto, o per tam tikrą laiką. Tad mėnesinė įmoka buvo nelabai didelė“, – tvirtino moteris.

Gyventojai pasakojo, kad padėjo ir tai, jog darbams pinigai buvo taupomi iš anksto. Didesnės sumos atsidėtos vasarą, kai nereikia mokėti už šildymą.

„Dalį sumos už darbus sumokėjome iš karto. Atitinkamai buvo mažesnės mėnesinės įmokos. Toks sprendimas pasiteisino“, – pabrėžė moteris.

Pasak klaipėdietės, kai gyventojai patys inicijuoja darbus, nori atsinaujinti namą, padeda ir administratorius: „Pasakė, kad už kitus darbus galėsime išsimokėti per ilgesnį laiką.“

Paklausta, kodėl nesiryžo iš karto renovuoti visą namą, moteris teigė, kad to daryti neapsimoka.

„Mūsų name gyvena neturtingi žmonės. Retas norėtų imti paskolą iš banko 20-iai metų. Būsi skolingas ir negalėsi ramiai numirti. Tvarkomės po truputį, jaučiame naudą ir esame laimingi. Ne tik sutaupome, bet ir gyvename gražesniame name“, – akcentavo klaipėdietė.

Plane reikalingiausi darbai

Įmonės „Mano būstas“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas tvirtino, kad etapinės renovacijos imasi vis daugiau daugiabučių namų.

Atnaujinti pastatą pamažu skatina pasiekti rezultatai, kaimynų pavyzdžiai. Gyventojai įvertina tai, kad gali nesulaukti, kada paklius į valstybės remiamą renovacijos programą. Šiemet pagal pastarąją uostamiestyje numatyta renovuoti 19 daugiabučių, kai norinčiųjų yra kelis kartus daugiau.

Be to, gyventojai nenori imti paskolos iš banko ir įsipareigoti 20-iai metų. Atliekant etapinę renovaciją, mokama už konkrečius darbus. Išsimokėjimo terminas gali siekti iki penkerių metų.

Pasak J.Paulausko, apsisprendus imtis etapinės renovacijos, administratorius kartu su gyventojais parengia ilgalaikį reikalingiausių darbų planą. Šis įgyvendinamas pamažu.

„Prioritetas teikiamas energiją taupančioms priemonėms, kurios duoda didžiausią naudą, labiausiai taupo gyventojų pinigus. Keičiami langai, remontuojamas stogas, atnaujinamas šilumos punktas, šiltinamos probleminės sienos. Siekiame didžiausios naudos už mažiausią kainą. Tad neskubame gražinti fasadų. Šie darbai kainuoja daug, o realios naudos nepajusi“, – tvirtino vadovas.

Teigiama, kad, įgyvendinus tik vieną priemonę, šilumos suvartojimą galima sumažinti iki 50 proc. Etapinę renovaciją pasirinkę gyventojai palaipsniui atnaujins visą pastatą.

Įmonės „Paroc“ termoizoliacinių sistemų ekspertas Giedrius Gelusevičius pabrėžė, kad į pastato atnaujinimą reikia žiūrėti kaip į sisteminį dalyką.

„Vienos priemonės įgyvendinimas gali neatnešti tokios naudos, kurios tikisi gyventojai. Namas yra visuma, nėra atskirų konstrukcijų. Didžiausias rezultatas pasiekiamas, kai sistemiškai atnaujinamos visos konstrukcijos. Tuomet padidėja komforto lygis gyventojams. Girdisi mažiau triukšmo, yra didesnis sandarumas, sumažėja šilumos nuostoliai“, – akcentavo ekspertas.

Sąstingį pakeitė veiksmai

Prieš maždaug 20 metų įkurta daugiabučių namų savininkų bendrija "Spindulys" administruoja 20 pastatų. Šie išsidėstę ne viename rajone, o išsimėtę po miestą – Vytauto, Ligoninės, J.Janonio, Sportininkų, Klevų gatvėse.

Kai kurie bendrijos nariai teigė, kad ilgą laiką namuose vyravo sąstingis – nebuvo organizuojami rimtesni atnaujinimo darbai. Tačiau prieš dvejus metus, kai bendrijos pirmininkės pareigas pradėjo eiti Nina Jankūnienė, situacija pasikeitė kardinaliai.

Vienas seniausių Ligoninės g. 7 namo gyventojas Valerijus Gapaniukas džiaugėsi, kad pagaliau viskas pradėjo judėti į priekį. Laiptinėje buvo pakeisti langai, iš dalies atnaujinta šildymo sistema.

"Mūsų namas pastatytas prieš beveik 55 metus. Per šį laiką nelabai kas jame buvo daryta. Džiaugiamės, kad dabar padėtis pasikeitė. Vyko susirinkimai, apsisprendėme, kokius darbus būtina atlikti, ir įgyvendiname šį planą", – pasakojo vyras.

Pasak V.Gapaniuko, gyventojai jaučia darbų naudą. Iš dalies atnaujinus šildymo sistemą, vyro gaunamos sąskaitos už šildymą sumažėjo 50 proc.

"Kai išsimokėsime už šiuos darbus, planuojame atnaujinti namo elektros instaliaciją. Po truputį namas taps gražus ir tvarkingas", – pabrėžė gyventojas.

Problemas sprendžia operatyviai

V.Gapaniukas džiaugėsi iniciatyvia, veiklia, darbui atsidavusia bendrijos pirmininke. Pasak gyventojo, atnaujinant šildymo sistemą, ji nuolat kontroliavo, kaip vyksta darbai.

"Pirmininkei gali skambinti, ištikus bet kokiai bėdai. Viską padės išspręsti", – teigė V.Gapaniukas.

Vyrui pritarė ir J.Janonio g. 18 namo, kuris taip pat priklauso bendrijai "Spindulys", gyventoja Loreta Suzimova. Ji pabrėžė, kad pirmininkė operatyviai reaguoja į gyventojų prašymus, bėdas.

"Reikėjo atnaujinti elektros instaliaciją, suremontuoti sugriuvusius laiptus, namo lietaus nutekėjimo sistemą, darbai operatyviai suorganizuoti. Problemų buvo kilę ir dėl greta esančio namo kanalizacijos – nuotekos tekėjo į kiemą. Ši bėda pirmininkės dėka ir pašalinta. Ji net šalia esančios mokyklos mokinius, kurie ateina gaujomis rūkyti prie laiptinės durų, vaiko. Eina, kalbasi, barasi, aiškina jaunuoliams, kad taip elgtis negalima", – pasakojo moteris.

Pasisako už etapinę renovaciją

Anot N.Jankūnienės, bendrijai "Spindulys" priklausantys namai yra seni ir labai skirtingi, tad juose kyla ir labai įvairių problemų, kurias reikia spręsti.

"Organizuojame ir privalomuosius, avarinius darbus, kurių atidėlioti negalima, ir planinius. Stengiamės palaikyti kuo artimesnį kontaktą su gyventojais, įsiklausyti į jų pageidavimus, lūkesčius, norus. Gyventojų prioritetai ir poreikiai skiriasi. Vieni nori atnaujinti šilumos mazgą, kiti – remontuoti balkoną", – tvirtino pirmininkė.

N.Jankūnienė teigė, kad pastaruoju metu administruojami namai po truputį atnaujinami. Dauguma bendrijos narių pasisako už etapinę renovaciją.

Atliekami tie darbai, kurie namui reikalingiausi dabar ir daro jį energiškai efektyvesnį bei saugesnį. Dalyje bendrijos "Spindulys" prižiūrimų namų jau pakeisti laiptinės langai, šilumos mazgai, vamzdynai, atnaujinta elektros instaliacija.

"Dauguma gyventojų nori atsinaujinti po truputį. Už visišką pastato renovaciją pasisako maža dalis. Žmonėms patogiau, kai darbai atliekami palaipsniui. Esame sudarę reikalingiausių darbų sąrašus. Vienus atliekame, žmonės išsimoka, tada imamės kitų", – aiškino pirmininkė.

Bendrijos vadovė pabrėžė, kad, organizuojant darbus, stengiamasi, jog konkursuose dalyvautų kuo daugiau įmonių, o gyventojai sulauktų geriausio pasiūlymo kainos ir kokybės atžvilgiu.

Suteikia visą informaciją

Anot N.Jankūnienės, dabar svarbiausias ir sunkiausias uždavinys prižiūrimuose namuose pakeisti naujais susidėvėjusius vamzdynus, kanalizacijos stovus, šilumos mazgus.

"Organizuojant šiuos darbus, pasitaiko, kad kyla gyventojų nepasitenkinimas, nes nukenčia jų būstų sienos, o nemažai žmonių yra pasidarę remontus. Tačiau, jei šie darbai nebus atlikti, ateityje kils rimtesnių problemų", – įspėjo pirmininkė.

N.Jankūnienė džiaugėsi, kad dalis bendrijos narių labai iniciatyvūs ir patys kreipiasi dėl darbų, kuriuos reikia atlikti name, aktyviai dalyvauja susirinkimuose, padeda įveikti iškilusias bėdas.

Kitiems reikia parodyti problemą ir siūlyti ją spręsti. Dalį gyventojų imtis remonto paskatina kaimynų pavyzdys. Viename name buvo sumontuotas naujas šilumos mazgas.

Šalia esančio namo gyventojai tvirtino, kad palauks, kol baigsis šildymo sezonas, pažiūrės, įvertins, kiek pavyko sutaupyti kaimynams, ir tada apsispręs, ar imtis darbų.

Pasitaiko ir viskuo besipiktinančių žmonių, tačiau dažniausiai taip elgiasi tie, kurie nedalyvauja susirinkimuose, nesidomi, kas vyksta name.

"Turime kiekvieno susirinkimo protokolus ir visada galime pažiūrėti, ar žmogus dalyvavo, kaip balsavo. Gyventojams stengiamės suteikti visą informaciją. Kabiname ją skelbimų lentose, pateikiame kartu su sąskaitomis, norintiesiems siunčiame elektroniniu paštu. Paklausti dominančių dalykų bendrijos nariai gali ir telefonu. Palaikyti stipresnį ryšį su gyventojais padeda ir išrinkti namų atstovai", – pabrėžė pirmininkė.

Sąskaitos sumažėjo penktadaliu

Minijos gatvės 157-ojo bendrabučio tipo daugiabučio namo gyventojai atnaujinti šilumos punktą ir subalansuoti šildymo sistemą, sumontuojant ant stovų balansinius ventilius, apsisprendė prieš dvejus metus. Senojo įrenginio tarnavimo laikas artėjo į pabaigą.

"Gal dar vieną žiemą būtume pratempę, bet nenorėjome rizikuoti ir nebelaukėme paskutinės minutės", – sakė viena moteris.

Pasak gyventojų, darbai atlikti labai greitai, o pakeisti šilumokaitį ir subalansuoti šildymo sistemą kainavo nedaug. Be to, sudaryta galimybė atsiskaityti per metus.

"Mokėjome po 50 litų per mėnesį. Suma tikrai nebuvo labai didelė", – pažymėjo moteris.

Gyventoja patikino, kad, pakeitus šilumokaitį, sąskaitos už šildymą sumažėjo penktadaliu. Sausį, kai vyravo gana šalti orai, moters šeima, gyvenanti dviejų kambarių, 50 kv. m ploto bute, už šią paslaugą mokėjo 38 eurus.

"Šildymas labai daug nekainavo ir prieš pakeičiant šilumokaitį bei subalansuojant šildymo sistemą, bet dabar sąskaitos dar mažesnės", – sakė moteris.

Planuoja remontuoti toliau

Užbaigus darbus, Minijos gatvės 157-asis namas pradėjo šilti tolygiai. Anksčiau ne tik vieni būstai šalo, o kituose buvo per karšta, bet ir radiatoriai skirtingai šilo to paties buto skirtingose patalpose.

"Senojo įrenginio nebebuvo įmanoma sureguliuoti. Naujasis šilumokaitis automatiškai reaguoja į lauko temperatūrą ir atitinkamai šildo. Tai padeda sutaupyti", – atkreipė dėmesį moteris.

Prieš šilumokaičio atnaujinimą problemų Minijos gatvės 157-ojo namo gyventojams kilo ir dėl karšto vandens. Reikėdavo daug jo nuleisti, kol jis pradėdavo bėgti. Dabar nebeliko ir šio nepatogumo.

Gyventojai tvirtino, kad atnaujinti namą etapais pradėjo, nes nesitikėjo, jog pavyks patekti į visiškai renovuojamų namų sąrašą, kur darbus remia valstybė.

Dabar pastarųjų skaičius ribotas. Šiemet uostamiestyje pagal valstybės programą numatyta renovuoti 19 daugiabučių, nors norinčiųjų yra kelis kartus daugiau.

Minijos gatvės 157-ojo namo gyventojai ne tik pakeitė šilumokaitį ir subalansavo sistemą, bet jau anksčiau pakeitė stogą, elektros instaliaciją. Laiptinėje įrengtas ir apšvietimas, reaguojantis į judesį.

"Už šiuos darbus jau išmokėjome. Vasarą planuojame pakeisti laiptinės langus. Tikimės, kad tai taip pat padės taupyti šilumą. Po truputį atsinaujinsime namą. Tikrai verta ir apsimoka. Gal ateityje ir pastato sienas apšiltinsime, bet pirmiausia imamės reikalingiausių darbų", – pabrėžė gyventoja.

Rekomendavo ne laukti, o veikti

Anot Pastatų priežiūros tarnybos įmonės šildymo sistemų eksperto Artūro Adamonio, šiais laikais automatizuotas šilumos mazgas – neišvengiamas dalykas.

Pastarieji patys reaguoja į lauko oro temperatūrą. Galima nustatyti ir nakties režimą, kad būtų šildoma mažiau, ir taip taupyti gyventojų pinigus.

"Namas šyla kokybiškai ir niekam nereikia lakstyti, kas neišvengiama, esant elevatoriniam mazgui. Pastariesiems dabar sunku rasti dalių, juos sudėtinga sureguliuoti, o kartais ir neįmanoma. Be to, vis mažiau specialistų moka tai padaryti", – kalbėjo ekspertas.

A.Adamonio teigimu, elevatorinį šilumos punktą pakeitus automatizuotu, šilumos suvartojimas gali sumažėti 15–30 proc., priklausomai nuo to, kiek senasis įrenginys buvo tinkamai prižiūrimas.

Ekspertas pabrėžė, kad gyventojai turi investuoti į būstą ir nuolat juo rūpintis, jei nori gyventi saugiai, patogiai ir oriai.

"Jei atgyveno vamzdžiai, reikia juos keisti. Taip pat yra ir su radiatoriais, šilumos punktu. Reikia investuoti patiems ir nelaukti, kol kažkas už tave tai padarys", – akcentavo ekspertas.

Vis daugiau gyventojų tai supranta, o, praradę viltį tapti valstybinės renovacijos programos dalyviais, apsisprendžia patys atnaujinti namą etapais.

Įmonės "Mano būstas" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas teigė, kad būstų savininkai kartu su administratoriumi nusprendžia, kokie darbai reikalingiausi namui.

Prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, kas taupo gyventojų pinigus. Tarp tokių – šilumos punkto atnaujinimas, stogo remontas, kiaurų sienų šiltinimas, langų keitimas.

"Žiūrima, kad būtų didžiausia nauda už mažiausią kainą", – sakė vadovas.

Apsisprendus dėl reikalingiausių darbų, parengiamas ilgalaikis pastato atnaujinimo planas. Jame gyventojai mato, kada kokie darbai vyks, kiek jie kainuos. Tada startuoja darbai.

Parengia ilgalaikį planą

Šiemet uostamiestyje pagal valstybės programą numatyta renovuoti 19 daugiabučių.

Tokią kvotą nustatė Aplinkos ministerija, nors pasirengusių modernizacijai buvo keturis kartus daugiau, o norinčiųjų ir besiruošiančiųjų – dar didesnis skaičius.

Gyventojai supranta, kad rūpintis savo namu būtina, tačiau prarado viltį, kad šis kada nors pateks į laimingųjų, dalyvaujančių valstybės renovacijos programoje, kur kompensuojama dalis išlaidų darbams, sąrašą. Dėl to apsisprendžia atnaujinti namą etapais.

"Vis daugiau gyventojų suvokia, kad namai sensta, šilumos suvartojimas didėja, o atnaujinimas neišvengiamas. Tai skatina žmones imtis darbų", – tvirtino įmonės "Mano būstas" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas.

Būstų savininkai kartu su administratoriumi nusprendžia, kokie darbai reikalingiausi namui, pasirengia ilgalaikį daugiabučio namo atnaujinimo planą, kuris patvirtinamas susirinkimo metu, ir pradeda palaipsniui vykdyti darbus.

"Parengus ilgalaikį planą, žmonės aiškiai mato, kiek kainuos darbai, kiek truks ir kokia nauda bus", – nurodė vadovas.

Siekia didžiausios naudos

J.Paulauskas pasakojo, kad etapinę renovaciją jau yra pradėję ir vienus ar kitus darbus įgyvendinę daug namų.

Prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, tarp kurių – šilumos punkto atnaujinimas, stogo remontas, probleminių sienų šiltinimas, langų keitimas.

"Etapinės renovacijos metu pirmiausia atliekami svarbiausi ir reikalingiausi darbai. Tie kurie taupo energiją, o kartu ir gyventojų pinigus. Neskubama gražinti fasadų, nes tai kainuoja tikrai daug. Žiūrima, kad būtų didžiausia nauda už mažiausią kainą", – tvirtino vadovas.

Specialistai pabrėžė, kad net ir įgyvendinus vieną priemonę šilumos suvartojimą galima sumažinti iki 50 proc.

Tokius rezultatus pasiekė vienas uostamiesčio namas, kuris modernizavo šildymo sistemą. Prieš tai ši buvo visiškai išbalansuota, šiluma skverbėsi pro langus.

Kitas etapinės renovacijos privalumas – gyventojams nereikia įsipareigoti bankams 20 metų. Mokama už konkrečius, atliktus darbus.

Mokesčiai už darbus įtraukiami į sąskaitą už būsto priežiūrą. Išsimokėjimo terminas siekia iki penkerių metų. Jį nustato gyventojai susirinkimo metu.

"Atnaujinant namą etapais, gyventojai žingsnis po žingsnio artėja prie visiškos namo renovacijos", – pabrėžė J.Paulauskas.

Mokestis sumažėjo 30 proc.

Etapinė renovacija jau pradėta Nidos gatvės 50 daugiabučiame name.

Čia gyvenantis Vaidas Butkus pasakojo, kad darbų imtasi, nes norėta sumažinti išlaidas šildymui.

Pasak vyro, iš pradžių galvota imtis namo visiškos renovacijos, tačiau tam nepritarė gyventojų dauguma. Atkreiptas dėmesys, kad namas dar nėra prastos būklės. Nuo visiškos namo renovacijos atgraso ir kitų karti patirtis.

"Girdime daugiau neigiamų atsiliepimų nei teigiamų. Daugiabučiuose namuose renovacija stringa, darbai atliekami nekokybiškai, daug broko, viskas labai ilgai trunka. Vyrauja didelė netvarka", – pasakojo V.Butkus.

Tad gyventojai nusprendė namą, kuriame yra 30 butų, atnaujinti etapais. Pirmiausia modernizuotas šilumos mazgas. Darbai atsiėjo apie 10 tūkst. eurų.

"Kiek investavome į šilumos mazgą, tiek dabar mažiau mokame už šilumą. Mūsų namas blokuotas yra su kitu. Mes mokame 30 proc. pigiau už šildymą nei kaimynai", – teigė gyventojas.

V.Butkus atkreipė dėmesį, kad, pakeitus šilumos mazgą, pagerėjo gyvenimo kokybė. Butuose nebėra per karšta. Nebereikia nuolat kviesti prižiūrėtojo, kad prisuktų šilumą. Punktas turi automatinį daviklį, kuris reaguoja į oro temperatūrą ir atitinkamai šildo namą,

Nidos gatvės 50 namo gyventojai svarsto, ar imtis antrojo atnaujinimo etapo. Jame numatyta pakeisti šildymo sistemą – vamzdžius, kuriais šiluma keliauja į butus ir radiatorius.

"Antram etapui yra viskas paruošta. Žiūrėsime, ar pritars dauguma būstų savininkų. Dabar esame pasikeitę langus laiptinėje. Už juos išsimokėsime šiemet. Tad šildymo sistemos atnaujinimas galimas tik kitąmet. Viskas priklausys nuo gyventojų", – tvirtino klaipėdietis.

Dalis punktų jau susidėvėjo

Įmonės "Danfoss" Šildymo sistemų ekspertas Justas Rutkauskas pasakojo, kad renovavus vien tik šilumos punktą galima sutaupyti apie 20 proc. energijos.

"Žinoma, jei name situacija buvo labai prasta, sutaupymas gali būti didesnis", – teigė ekspertas.

J.Rutkauskas atkreipė dėmesį, kad prieš dešimtmetį šilumos punktai buvo atnaujinti apie 90 proc. daugiabučių namų šalyje. Dabar tą reikia daryti iš naujo.

"Šilumokaičiui – 10 metų yra daug. Per laiką susidėvi kai kurios dalys. Labai taupantys namai keičia ne visą šilumos punktą, o tik jo dalis, tačiau toks sprendimas nėra tinkamas. Taip sumontuojamos skirtingų gamintojų dalys, o galiausiai suderinti šilumos punktą, kad namas būtų tinkamai šildomas, tampa sudėtinga", – teigė ekspertas.

J.Rutkauskas patarė atnaujinti iš karto visą šilumos punktą: "Per penkerius metus žmonės išsimokės už naują įrenginį ir džiaugsis, o keitusieji tik detales turės seną su kai kuriais naujais komponentais, nors sumokės tiek pat".