-
A. Dulkys iš pareigų atleidžia Nacionalinės laboratorijos vadovą 5
Skelbiama, kad tokį sprendimą ministras priėmė, susipažinęs su komisijos, tyrusios D. Bakšos veiklą, išvadomis.
„Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pasireiškė netinkamu NVSPL vadovo funkcijų vykdymu, o būtent – neteisėtu, neskaidriu valstybės biudžeto lėšų, skirtų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimui karantino metu, panaudojimu, saugios darbo aplinkos laboratorijoje neužtikrinimu, netinkamu žmogiškųjų išteklių valdymu“, – nurodoma pranešime.
Anot ministerijos, dalis darbo pareigų pažeidimų gali būti susijusi su žalos valstybės ir įstaigos biudžetui padarymu, o komisija dėl objektyvių priežasčių tikslaus žalos dydžio negalėjo nustatyti, todėl ministras A. Dulkys pavedė artimiausiu metu atlikti NVSPL veiklos finansinį auditą.
Ketvirtadienį telefonu atsiliepęs D. Bakša BNS atleidimą komentuoti atsisakė ir pasiūlė klausimus atsiųsti raštu.
Spalio 15-oji – paskutinė atleidžiamo Nacionalinės laboratorijos vadovo darbo diena. Jo pareigas laikinai eis NVSPL direktoriaus pavaduotoja Rosita Marija Balčienė.
Atlikus pirminį anonimiškai pateiktos informacijos patikrinimą, A. Dulkys Nacionalinės laboratorijos vadovą rugsėjo viduryje nušalino nuo pareigų ir inicijavo tyrimą dėl galimo D. Bakšos darbo pareigų pažeidimo.
Pats NVSPL vadovas tuomet teigė, kad nušalinimas jam buvo staigmena ir tai tėra nesusipratimas.
Teigė, jog „užsiima mobingu ir nepotizmu“
Anoniminiame laboratorijos darbuotojų skunde dėl D. Bakšos, BNS žiniomis, yra teigiama, jog vadovas nesirūpina kai kurių laboratorijos funkcijų išlaikymu, tačiau „užsiima mobingu ir nepotizmu“ įstaigos darbuotojų atžvilgiu. Jame taip pat nurodoma, kad darbuotojai spaudžiami išeiti iš darbo.
Skundo autorių teigimu, D. Bakša didžiausią dėmesį skyrė savo asmeniniam įvaizdžiui, be to, kitose darbovietėse ar nuotoliniu būdu dažnai dirbantis vadovas, pasak pavaldinių, retai pasirodydavo įstaigoje, kai kurie darbuotojai jo nesantys matę.
Anot kolegų, direktorius delsia pasirašyti dokumentus, tarp jų – ir dėl darbuotojų atlyginimų. Dėl nepasirašomų dokumentų, pasak jų, kyla problemų ir su viešųjų pirkimų laimėtojais bei kitomis institucijomis.
Anot skundą pateikusių asmenų, D. Bakšos vadovavimo laikotarpiu darbą paliko apie 40 darbuotojų, tarp jų – administracijos darbuotojai ir skyrių vadovai. Vietoj jų, kaip teigiama, nauji žmonės arba nepriimami, jų darbą užkraunant kitiems, arba priimami D. Bakšai artimi žmonės, sukuriant jiems specialias pareigas.
D. Bakšos vadovavimo laikotarpiu darbą paliko apie 40 darbuotojų, tarp jų – administracijos darbuotojai ir skyrių vadovai.
Skundą pateikę asmenys teigė, jog laboratorijos veiklos klausimai ir sprendimai priimami siaurame vadovui artimų žmonių rate, o kompetentingi įstaigos darbuotojai aptarimuose nedalyvauja, o sprendimai, „dažnai nelogiški ir prieštaringi“, yra nuleidžiami iš viršaus.
Kaip nurodoma skunde, įstaigoje D. Bakša įdarbino analitiką, su kuriuo darbuotojai turintys derinti savo užmokesčio klausimus. Analitikas, esą, klausimus sprendžia subjektyviai, be to,visus klausimus ragina spręsti žodžiu ir telefonu, nerašyti elektroninių laiškų, duoda nurodymus, sprendžia darbinius įstaigos klausimus.
Pasak skundo, įstaigos vadovas, pažeisdamas konfidencialumą, kitiems darbuotojams pasakoja apie žmones, kuriuos rengiasi atleisti.
Vienu metu derino du darbus
Kaip pernai gruodį skelbė BNS, pradėjęs darbą laboratorijoje, D. Bakša per trumpą laiką į atsakingas pareigas įstaigoje įdarbino ne vieną su stambiais verslais susijusį asmenį. Jis tuomet teigė nesidomintis, kokiomis kitomis veiklomis jie užsiima.
Tarp šių žmonių – NVSPL Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriuje naujai įsteigtose ekonomikos analitiko pareigose dirbantis verslininkas, „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės padėjėjas Kastytis Masalskas.
Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjus tyrimą dėl D. Bakšos, K. Masalskas nuo šių metų spalio 1 dienos pasitraukė iš užimamų pareigų.
Be to, pats D. Bakša iki šiol vadovavimą laboratorijai derino su dar vienomis pareigomis – direktoriaus patarėjo darbu puse etato Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.
Anksčiau BNS atleidžiamas Nacionalinės laboratorijos vadovas nurodė, jog ligoninės direktoriaus patarėjo pareigose jis dirba nuo 7.30 val. iki 12 val., o jo kaip laboratorijos vadovo darbo laikas prasideda 12 valandą.
Karjerą Vilniaus psichiatrijos ligoninėje teisininko išsilavinimą turintis D. Bakša pradėjo 2018 metų sausį, netrukus po to kai pasitraukė iš tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjo pareigų.
Iš ministro politinės komandos D. Bakšai teko trauktis 2017-ųjų pabaigoje, kai dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad jis galėjo spausti tuometinę viceministrę, jog konkurse į Valstybinės ligonių kasos direktoriaus postą turi laimėti ministerijoje projektų ir procesų valdymo patarėju dirbantis Igoris Baikovskis.
Ligoninės direktorius Arūnas Germanavičius yra sakęs, kad naujos patarėjo pareigos vos tik jam tapus vadovu įsteigtos pasikonsultavus su sveikatos apsaugos ministru A. Veryga.
D. Bakša sako nesutinkąs su SAM sprendimu ir ketina jį skųsti
Iš pareigų už šiurkštų pažeidimą atleidžiamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros vadovas D. Bakša sako ketinąs skųsti šį sprendimą ir teigia, kad buvo apribotos jo teisės į gynybą.
„(...) Nespėjau dar iki galo susipažinti su tais kaltinimais, kurie nugulė mano atžvilgiu. Bet jau vien atsižvelgiant į tai, kad mano teisė į gynybą buvo apribota, akivaizdu, kad planuoju skųsti tokį sprendimą“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Bakša.
Pasak jo, Sveikatos apsaugos ministerija apribojo jo teises į gynybą, kuomet pradėjusi tyrimą laikinai nušalino jį nuo pareigų.
D. Bakša aiškina, jog tokiu būdu negalėjo kalbėtis su atsakingais laboratorijos darbuotojais, prieiti prie dokumentų, reikalingų pagrįsti jo paaiškinimus ir poziciją.
„Mano nušalinimas įtakojo tai, kad aš negalėjau prieiti prie dokumentų. Nušalinus buvo pateiktas reikalavimas paaiškinti situaciją ir aš neturėjau galimybės nei su darbuotojais pakalbėti, kurie turėjo atitinkamas funkcijas, nei prieiti prie dokumentų. Tam kad galėčiau pagrįsti savo poziciją, man reikėjo prieigos, bet tai buvo apribota, ministras mane nušalino(...)“, – kalbėjo D. Bakša.
Tam kad galėčiau pagrįsti savo poziciją, man reikėjo prieigos, bet tai buvo apribota, ministras mane nušalino.
Buvęs laboratorijos vadovas svarstė, jog Sveikatos apsaugos ministerijos tyrimas buvo grindžiamas daugiausia informacija, gauta iš buvusių laboratorijos darbuotojų, tad poveikio jiems jis negalėjęs daryti ir nušalinimui pagrindo nebuvo.
„Ministerija nurodė man informaciją ir ji sietina su žmonėmis, kurie nebedirba įstaigoje“, – sakė D. Bakša, paklaustas, kaip nustatė, kad tiriami tik buvusių darbuotojų pranešimai.
Paskutinė D. Bakšos darbo NVSPL vadovo pareigose diena – spalio 15-oji.
Kaltinimus neigia
Atleistasis NVSPL vadovas neigė daugelį anoniminiame darbuotojų skunde minimų kaltinimų dėl mobingo, nepagrįsto lėšų naudojimo, darbo užmokesčių bei priedų skyrimo, didžiulės darbuotojų kaitos ir įdarbinamų D. Bakšai artimų asmenų.
Skunde nurodoma, kad D. Bakšai praėjusių metų spalį pradėjus vadovauti laboratorijai, per vienerius metus ją paliko apie 40 darbuotojų.
Buvęs vadovas nurodė, kad šis skaičius nėra tikslus, kartu teigė tiksliai negalįs įvardinti, kiek darbuotojų per jo vadovavimo laikotarpį paliko laboratoriją ir kiek buvo naujai įdarbintų. Jis patikino, kad darbuotojų kaitos mastas beveik nesiskyrė nuo prieš metus vykusios.
„Negalėčiau pasakyti tikslaus skaičiaus (laboratoriją palikusių darbuotojų – BNS). Buvome gavę šitą klausimą iš ministerijos, galiu tik pasakyti, kad skaičius iš esmės buvo gal keturiais procentais didesnis, nei praėjusiais metais“, – sakė D. Bakša.
Jis BNS taip pat teigė, kad įstaiga nuolatos juto darbuotojų trūkumą, nes dėl pandemijos valdymo jai buvo priskirta naujų papildomų funkcijų, tuo metu laboratorijos etatų skaičius nebuvo didinamas.
Analitiką priėmė per pandemiją
Tuo tikslu, anot jo, laboratorijoje į naujai įkurtas pareigas priimtas ekonomikos analitikas K. Masalskas.
Anoniminiame ministerijos nagrinėtame darbuotojų skunde nurodoma, kad šiam asmeniui vadovas buvo paskyręs neribotus, pareigybės neatitinkančius įgaliojimus, taip pat ir spręsti klausimus dėl darbuotojų darbo užmokesčių bei priedų. Daugelį pavedimų, kaip nurodoma skunde, K. Masalskas duodavęs žodžiu, vengdavęs pasirašyti ar raštu vizuoti dokumentus.
Darbe būdavau kiekvieną dieną, nuo pietų iki vėlyvo vakaro. Absoliuti dauguma darbuotojų žinojo tą dalyką ir žinojo, kad dokumentus pasirašinėjau iki vėlyvo vakaro.
„Kadangi dėl pandemijos funkcijų daugėjo, etatų nedaugėjo, tai įdarbinome dar vieną ekonomistą analitiką, kurį prijungėme, kad padėtų sutikrint tuos darbus, kuriuos atlikdavo darbuotojai ir kad galėtų sužiūrėti tuos priedus“, – sakė D. Bakša.
Kai kurie laboratorijos darbuotojai BNS yra nurodę, kad K. Masalskas buvo „faktiškasis įstaigos vadovas“, D. Bakša šių teiginių nekomentavo. Jis patvirtino papildomus įgaliojimus K. Masalskui suteikęs žodžiu.
„Tokie dalykai (papildomos funkcijos – BNS) specifiškai įsakymais nebuvo įforminami, nes darbuotojas gali atsisakyti. Tai papildomas darbas, kuris gali būti priskirtas tam tikram laikui. (...) Visam forminimui reiktų papildomų žmonių“, – aiškino atleistas NVSPL vadovas.
K. Masalskas, SAM pradėjus tyrimą, nuo spalio 1 dienos pasiraukė iš laboratorijos.
„Viskas pagal teisės aktus“
K. Masalskas bei visi kiti pastaraisiais metais laboratorijoje įsidarbinę darbuotojai buvo priimti be konkurso. Anot D. Bakšos, konkursų pagal teisės aktus nebuvo poreikio skelbti.
„Ar viskas vyko pagal teisės aktus? Viskas vyko pagal teisės aktus. Ar vyko konkursai? Konkursai nevyko, todėl, kad jie taikytini tik kelioms pareigybėms, kitoms absoliučiai daugumai nėra taikomi. O toms kelioms pareigybėms buvo įdarbinta terminuotam laikui, ką ir leidžia darbo kodeksas“, – aiškino D. Bakša.
Jis taip pat tikino spėjęs derinti vadovavimą NVSPL ir antrą darbą – patarėjo pareigas Vilniaus respublikinėje psichiatrijos ligoninėje. Skunde nurodoma, esą direktorius retai buvo matomas darbe, dažnai nepasiekiamas dokumentams pasirašyti, dėl to strigdavę kai kurie svarbūs sprendimai laboratorijoje.
„Darbe būdavau kiekvieną dieną, nuo pietų iki vėlyvo vakaro. Absoliuti dauguma darbuotojų žinojo tą dalyką ir žinojo, kad dokumentus pasirašinėjau iki vėlyvo vakaro. Realiai aš dokumentus paisrašinėdavau du kartus per dieną“, – sakė D. Bakša.
-
EŽTT minimi afganai atsirado prie Baltarusijos sienos, jie nebus įleisti 4
„Kaip ir buvo prognozuojama, jie atsirado ir atvyko iš Baltarusijos pusės, priėjo prie valstybės sienos, norėdami nelegaliai atvykti į Lietuvą“, – BNS sakė R. Liubajevas.
Pasak pasieniečių vado, ten buvo atvykusi ir migrantų advokatė, kuri bando įtikinti pareigūnus, kad šie žmonės privalo būti įleisti, vykdant EŽTT sprendimą.
Tačiau R. Liubajevas pabrėžė, kad Lietuva nebuvo įpareigota jų įsileisti – tik neišsiųsti, jeigu jie jau yra šalies teritorijoje, todėl migrantams nebuvo leista atvykti.
„Kadangi tie neteisėti migrantai atvyko neteisėtai, iš Baltarusijos teritorijos, jie nebuvo aptikti arba sulaikyti Lietuvos teritorijoje, jie buvo neįleisti į Lietuvos teritoriją“, – sakė jis.
Kadangi tie neteisėti migrantai atvyko neteisėtai, iš Baltarusijos teritorijos, jie nebuvo aptikti arba sulaikyti Lietuvos teritorijoje, jie buvo neįleisti į Lietuvos teritoriją.
„Žinome, kad teismas neįpareigoja Lietuvos įsileisti būtent tuos neteisėtus migrantus. Buvo labai konkrečiai nurodyta, kad Lietuva neturėtų išsiųsti tų migrantų, jeigu jie būtų sulaikyti arba aptikti Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo pasieniečių vadas.
VSAT duomenimis, afganistaniečiai atvyko be asmens tapatybės dokumentų – turėjo tik jų kopijas telefonuose, turėdami EŽTT sprendimo kopiją.
Pasak tarnybos vado, jiems suprantama kalba buvo pateikta informacija, kaip jie turėtų pasiprašyti prieglobsčio.
VSAT duomenimis, juos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai Ignalinos rajone sulaikė ketvirtadienį priešpiet, ką tik iš Baltarusijos neleistinoje vietoje pažeidusius sieną.
„Jie tiesiog priėjo iš Baltarusijos pusės, perėjo valstybės sieną ir buvo sulaikyti mūsų pareigūnų“, – sakė R. Liubajevas.
„Šiuo metu jie yra Baltarusijos teritorijoje“, – pridūrė jis.
R. Liubajevo žiniomis, migrantai atsitraukė į Baltarusijos gilumą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė anksčiau ketvirtadienį sakė, kad šis sprendimas neįpareigoja Lietuvos šių asmenų įsileisti ir tai pabrėžiama pačiame teismo sprendime.
Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.
Pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perėmusio Talibano režimo.
EŽTT buvo pranešta, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.
Advokatė tikina, jog jie buvo Lietuvos teritorijoje
Lietuvos pasieniečiams į Baltarusiją grąžinus afganistaniečius, minimus EŽTT sprendime, jų advokatė teigia, kad šie buvo sulaikyti Lietuvos teritorijoje.
„Ne, jie buvo Lietuvos teritorijoje ir pateikė pasieniečiams visus dokumentus“, – BNS ketvirtadienį sakė afganistaniečiams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „SPECTRUM LEGIS“ advokatė Asta Astrauskienė.
Ji teigė, kad susitiko su šiais asmenimis Lietuvos teritorijoje, įteikė jiems EŽTT sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o tada pati iškvietė Lietuvos pasieniečius.
„Susitikau, padaviau dokumentus, iškviečiau pareigūnus iš savo telefono“, – kalbėjo A. Astrauskienė. Ji pridūrė turinti vaizdo įrašą ir nuotraukų, įrodančių afganistaniečių buvimą Lietuvos teritorijoje.
Vėliau advokatė BNS pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas penkių vyrų būrelis, stovintis už Lietuvos pasieniečių. Taip pat pridėta mobiliojo telefono užfiksuota nuotraukų padarymo vieta, kurioje matoma, kad nuotraukos darytos Lietuvos teritorijoje netoli pasienio.
Ne, jie buvo Lietuvos teritorijoje ir pateikė pasieniečiams visus dokumentus.
Pasieniečiai, pasak jos, pervedė atvykėlius pėsčiomis atgal į Baltarusiją. Tikslios savo susitikimo su migrantais vietos advokatė sakė negalinti nurodyti. Anot jos, afganistaniečiai jau prieš kelias dienas buvo kirtę Lietuvos sieną ir slapstėsi netoli pasienio, miškuose.
Advokatė teigia perdavusi savo atstovaujamiesiems pareigūnų žodžius, kad šie turintys pasiprašyti prieglobsčio teisėtose sienos kirtimo vietose, nors, pasak jos, to padaryti yra neįmanoma.
„Aš paaiškinau savo atstovaujamiems asmenims, ką jiems bandė paaiškinti pareigūnai, kad jie norėdami pateikti prieglobsčio prašymą turės keliauti 20 kilometrų iki artimiausio pasienio posto, tačiau mes puikiai suprantame, kad tai nėra įgyvendinama, nes patys pasieniečiai paaiškino, kad Baltarusijos pareigūnai taip pat neįleidžia į teritoriją. Jie aiškina, kad jūs atvykote iš Lietuvos teritorijos pusės ir stumia juos atgal“, – teigė ji.
Iki tol A. Astrauskienė su migrantais teigia bendravusi telefonu. Jos duomenimis, tarp šių asmenų yra mokytojas, žurnalistas, studentai. Jie visi teigia, kad Afganistane jiems kiltų grėsmė, todėl atvyko į Baltarusiją, bet joje neturėjo galimybės pasiprašyti prieglobsčio Minske veikiančiose ambasadose.
„Kiek aš žinau, jie tokios galimybės neturėjo, nes buvo iš karto atvežti iki pasienio“, – teigė ji.
Išsamesnių duomenų, kokiais keliais Afganistano piliečiai atvyko į Baltarusiją, advokatė teigė neturinti. Jos žiniomis, į Baltarusiją atskrido lėktuvu, vėliau žmonių gabentojų buvo pervežti į pasienį su Lietuva.
Teisininkė teigė, kad ją migrantai susirado per neįvardintą teisininką, kuris prašė padėti. Ji patikino nebendradarbiaujanti su nelegaliais asmenų gabentojais.
Lietuvos pasieniečiai savo ruožtu teigia, kad Afganistano piliečiai atvyko į pasienį iš Baltarusijos pusės ir priėjo prie sienos, norėdami ją neteisėtai kirsti, ko Lietuvos pareigūnai jiems neleido padaryti.
Pasak Lietuvos pareigūnų, Lietuva nėra įpareigota jų įsileisti – tik neišsiųsti, jeigu jie jau yra šalies teritorijoje.
Pasieniečių duomenimis, afganistaniečiai atvyko be asmens tapatybės dokumentų – turėjo tik jų kopijas telefonuose, turėdami EŽTT sprendimo kopiją. Juos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai Ignalinos rajone sulaikė ketvirtadienį priešpiet.
Lietuvos pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad teismas galėjo būti suklaidintas dėl migrantų buvimo vietos.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pareiškė, kad manipuliuojant įvykiais Afganistane, bandoma atverti naują neteisėtos migracijos kelią.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.
