Šią savaitę Seimas pritarė atitinkamų įstatymo pataisų pateikimui, toliau projektus svarstys Seimo komitetai. Už pataisas balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 22, 18 susilaikė.

Pristatydamas savo projektą „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis tvirtino, kad tai partijų diskriminacijos panaikinimas.

Pagal pataisas, atstovus į VRK deleguotų partijos, turinčios savo frakcijas Seime.

Šiuo metu atstovus į VRK po rinkimų deleguoja partijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Užpernai nuo Lietuvos socialdemokratų partijos atskilusi LSDDP yra vienintelė partija Seime, turinti savo frakciją parlamente, bet nedalyvavusi Seimo rinkimuose.

„Visi suprantame, kad tai yra tam tikras pritempimas prie situacijos. Teisinei sistemai turbūt nėra sveika, kai susidarius tam tikrai situacijai, parašomas teisės aktas. (...) Nemanot, kad reikėtų išlaukti tą periodą, tapti partija ir gyventi pagal tuos įstatymus, kurie galioja, o ne pritempti juos prie situacijos?“ – sakė konservatorius Edmundas Pupinis.

„Žinot, aš panašiai mąsčiau, kai buvau didelės partijos atstovas: ko čia tie mažiukai painiojasi. O kai atstovauji ne tokiai skaitlingai partijai, supranti, kad tik mažumos gali užtikrinti demokratiją, nes daugumoms kartais trūksta jautrumo, įsiklausymo, dėmesio mažiukams“, – atkirto J. Bernatonis.

Kitas konservatorius Jurgis Razma teigė, kad minėtomis pataisomis J. Bernatonis siekia VRK įdarbinti savo dabartinį padėjėją, buvusį ilgametį Rinkimų komisijos vadovą Zenoną Vaigauską.

J. Bernatonis neigė tokius spėliojimus: „Zenonas Vaigauskas tikrai nebus deleguotas į VRK, negali būti vienu metu VRK du pirmininkai“.

Pagal pateiktą projektą, parlamentinės Seimo frakciją turinčios partijos taip pat įgytų teisę dalyvauti sudarant vietos rinkimų komisijas.

„Jeigu partijos gauna biudžeto lėšų, tai jos turėtų valstybei ir atidirbti, turėtų dalyvauti organizuojant rinkimus“, – sakė J. Bernatonis.

Anksčiau valdančiųjų pastangomis Seimas pakeitė Partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą, kad rinkimuose nedalyvavusi LSDDP gautų valstybės biudžeto dotaciją.

Šiuo metu atstovus į prezidento, Seimo, Europos Parlamento rinkimų komisijas, be kitų institucijų siunčiamų darbuotojų, deleguoja daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusios partijos.

Pataisų iniciatorių teigimu, Seimo rinkimų komisijų sudarymo tvarka suvienodinama su savivaldos rinkimų komisijų sudarymo tvarka.  Per savivaldos rinkimus į apylinkių rinkimų komisijas savo atstovus siunčia parlamentines frakcijas turinčios partijos.

VRK įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad komisijos pirmininko pavaduotojai bei nariai jų prašymu galėtų būti įdarbinami komisijoje, tuomet jie negalėtų eiti kitų pareigų.

Šiuo metu vien komisijoje dirba tik VRK vadovė Laura Matjošaitytė, pavaduotojams bei nariams mokama pagal išdirbtas valandas.

Pataisos numato, kad komisijos pirmininko pavaduotojo, nario prašymu „Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar jis pagal pareigas dirba vien komisijoje“. Tai nustačius, VRK nariams galiotų tokie patys darbo užmokesčio apribojimai ir garantijos kaip šiuo metu pirmininkui – t. y. jie dirbtų komisijoje visu etatu, bet negalėtų gauti jokio kito atlygio, išskyrus už kūrybinę pedagoginę, mokslinę veiklą.

Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

„Taip, be abejonės, tai mūsų sprendimas“, – BNS sakė politikas, paklaustas, ar tebegalioja „valstiečių“ frakcijos sprendimas jį deleguoti į Seimo vadovybę.

„Tam, kad tai įvyktų, turi būti pasikeitimas Seimo pirmininko pozicijoje, nes Seimo pirmininkas siūlo pavaduotojus“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis teigė, kad dar nėra galutinio sprendimo, į kurias pareigas – parlamento vadovo ar pavaduotojo – jis pretenduotų.

Antradienį Seime žlugo slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Valdantieji planuoja kitą antradienį, spalio 22 dieną, perbalsuoti šiuo klausimu.

Kad parlamento vadovas būtų atleistas iš pareigų, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys iš 141.

R. Karbauskis tvirtino, kad atstatydinus Seimo pirmininką, Seimo vadovybės laukia dideli pokyčiai.

„(...) didieji pokyčiai Seimo vadovybėje prasidės, jeigu antradienį sugebėsime priimti sprendimą dėl Seimo pirmininko, tada tikrai jie prasidės dideli“, – BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Paprašytas patikslinti, kokie tie pokyčiai galėtų būtų, R. Karbauskis minėjo, kad pirmiausia Seimo vadovybėje pasikeis du žmonės.

Nepasitikėjimą V. Pranckiečiu „valstiečiai“ motyvuoja tuo, kad jis kenkė valdančiosios daugumos formavimuisi Seime.

Be to, „valstiečiai“ skelbia jau surinkę būtiną skaičių parašų paskelbti nepasitikėjimą Seimo vicepirmininku „tvarkiečiu“ Remigijumi Žemaitaičiu. Mat jis nebeatstovauja jokiai parlamento frakcijai.

Buvę „tvarkiečiai“ įsteigė naują frakciją „Lietuvos gerovei“, o likęs vienas R. Žemaitaitis buvo priverstas eiti dirbti į Mišrią Seimo narių grupę.

„Gali būti, kad kitą savaitę priimsime sprendimą nutraukti sutartį su partija „Tvarka ir teisingumas“, – BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jo teigimu, sprendimą turėtų priimti koalicijos partneriai, o jį patvirtinti partijos taryba.

R. Karbauskio teigimu, kitą savaitę iš „Tvarkos ir teisingumo“ turėtų pasitraukti paskutinis frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys.

„V. Kamblevičiaus man buvo pasakyta, kad kitą savaitę neliks nė vieno („tvarkiečio“ – BNS), tada mes turėsime faktinę priežastį nutraukti“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

„Jeigu nebelieka nė vieno tos partijos nario mūsų koalicijos frakcijoje Seime, logiška kelti klausimą, ar prasmė yra turėti koalicijoje partiją, kurios nė vieno atstovo nėra nė vienoje frakcijoje, kuri yra koalicijoje“, – tvirtino jis.

Liepą „Tvarka ir teisingumas“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį.

Rugsėjį visi Seimo „tvarkiečiai“, išskyrus partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, įkūrė naują frakciją „Lietuvos gerovei“. Šią savaitę didžioji dalis šios frakcijos narių pasitraukė ir iš partijos „Tvarka ir teisingumas“. Kol kas jai priklauso tik Seimo narys Kęstutis Bartkevičius.

Rugsėjo 19 dieną frakcija „Lietuvos gerovei“ su valdančiaisiais pasirašė susitarimą dėl bendro darbo Seime.

„Mano siūlymas yra kaip tokį paskutinį egzaminą registruoti tą pirmalaikių rinkimų idėją, įtraukti ją į darbotvarkę po balsavimo dėl Seimo pirmininko, pabalsuoti, tikintis, kad gal tai įneš šiek tiek ramybės ir sumažins sumaišties“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.

Jis pripažino, kad nerealu tikėtis, jog Seimas nuspręstų pasileisti, mat tam reikia mažiausiai 85 balsų iš 141.

„Tikrai labai stipriai abejoju, kad „valstiečiai“ ją palaikys. Manau, kad tai, ko jie labiausiai bijo, tai visuomenės teismo, kuris įvyktų dabar, jeigu įvyktų rinkimai“, – teigė G. Landsbergis.

Manau, kad tai, ko jie labiausiai bijo, tai visuomenės teismo, kuris įvyktų dabar, jeigu įvyktų rinkimai.

Pirmalaikių Seimo rinkimų idėją kelia opoziciniai liberalai.

Dar liepą Liberalų sąjūdžio atstovai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Eugenijus Gentvilas registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus 2019 metų spalio 9 dieną.

Dabar, jų teigimu, Seimas galėtų būti renkamas sausį.

„Užgautų asmeninių ambicijų karai, vieši galios žaidimai paminant teisę ir sveiką protą, panašu, galutinai paralyžiavo ir diskreditavo šalies parlamentą“, – teigiama penktadienį išplatintame liberalų pranešime.

Jų nuomone, pirmalaikiai Seimo rinkimai tampa bene vienintele racionalia išeitimi iš dabartinio politinio cirko.

Antradienį Seime žlugo slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Valdantieji „valstiečiai“ siekia, kitą antradienį pakartoti šį balsavimą.

Eiliniai Seimo rinkimai turi vykti 2020 metų spalį.

Paveldosaugininkai pabrėžia, kad tai pirminė istorinė šių pastatų paskirtis, visuomenei turėtų būti suteikta teisė susipažinti su vertinga centrinių paštų istorija ir interjeru.

„Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę“, – teigiama Valstybinės kultūros paveldo komisijos kreipimesi.

Anot jos, Kauno centrinio pašto rūmai yra vienas reikšmingiausių tarpukario laikotarpio  modernizmo architektūros objektų, jis išsiskiria modernizmo architektūros bei tautinio stiliaus derme ir architektūros tyrėjų yra laikomas etaloniniu pavyzdžiu.

„Šis objektas yra vienas iš pagrindinių elementų, sudarančių Kauno modernizmo architektūros nominacinę bylą, siekiant šią vertybę įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“, – teigia paveldosaugininkai.

Klaipėdos centrinis paštas yra įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekso pašto stotyje.

Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę.

„Tai vienas svarbiausių Klaipėdos istorinės dalies akcentų, pasižymintis šiam regionui būdingu neogotikos stiliumi, vidaus patalpų unikaliu interjeru ir įranga. Pastato bokšte yra veikiantis kariljonas, todėl privatizavimo metu būtina spręsti dėl šio varpų skambinimo įrenginio saugojimo ir naudojimo“, – nurodoma komisijos pranešime.

Tuo metu Vilniaus centrinio pašto pastatas yra dviejų epochų – XIX – XX amžių istorizmo-neorenesanso ir XX amžiaus antros pusės modernizmo – kūrinys. 1969 metais atliekant pastato rekonstrukciją, vieni žymiausi Lietuvos architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai išsaugojo istorinį fasadą, o viduje sukūrė naują erdvę, pritaikytą pašto funkcijai.

Valstybės įmonė Lietuvos paštas yra priėmęs sprendimą šiuos tris pastatus parduoti, nes jie per dideli jo reikmėms, o jų išlaikymas per brangus.

Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat prašo Kultūros paveldo departamento parengti minėtų objektų individualius apsaugos reglamentus prieš įtraukiant juos į privatizuojamų objektų sąrašą.

Dėl planų parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinius paštus susirūpinimą taip pat yra pareiškusi Lietuvos nacionalinė UNESCO, Lietuvos restauratorių sąjunga.

Festivalį, skirtą miesto istorijai, organizuoja viešoji įstaiga „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.

Jame bus pristatoma apie 50 renginių įvairiose miesto organizacijose bei viešose jo erdvėse.

„Festivalis turi kelis tikslus – išpasakoti pamirštas ar nutylėtas Kauno ir Kauno rajono istorijas, o kartu ir suburti miesto bendruomenes, institucijas ir entuziastus į kasmetinį renginį – juk istorijų pasakotojai iki šiol dar neturėjo savo festivalio“, – sakė viena jo iniciatorių, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.

Anot jos, festivalis įrodys, kad istorijų pasakojimas gali įgyti įvairiausias formas – ne tik tradicines ekskursijas. Istorijos gali būti pasakojamos garsu, šviesomis, dainavimu ir kitais būdais, padedančiais pažinti save, atrasti savyje empatiją, užuojautą, bendrystę.

Penktadienį specialus choras atliks muzikinę kantatą „Ramybės. Ramybės…“. Ją sukūrė rašytoja Daiva Čepauskaitė ir kompozitorius Vidmantas Bartulis, tikras gyventojų istorijas pavertę muzikos kūriniu.

Prie choro žada prisidėti ir keturių konfesijų šventikai.

Kiekvieną Istorijų festivalio rytą, dieną ir vakarą kauniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami patirti britų menininkės Jenny Kagan (Dženės Kagan) interaktyvią šviesos ir garso instaliaciją „Pavėjui“, reaguojančią į savo aplinką – senąsias Kauno kapines.

Anot organizatorių, bene garsiausiai nuskambėsiantis festivalio renginys – „Paskutinis koncertas“ Kauno geto orkestro atminti. Kauno kultūros centre, pastate, kur Antrojo pasaulinio karo metais veikė gestapas, sekmadienį skambės Kauno gete groti kūriniai – juos, taip pat ir gete kalėjusio kompozitoriaus Percy Haido (Persio Haido) sukurtą simfoninį veikalą „Geltonoji fantazija“, atliks Kauno miesto simfoninis orkestras.

Istorijų festivalis vyks iki spalio 24 dienos.

Už tai, kad balsavimas būtų kartojamas, ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 45 ir keturi Seimo nariai susilaikė.

Šį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės „valstietės“ Agnės Širinskienės siūlymą balsavimui teikė posėdžiui pirmininkavęs „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Tuo pačiu metu kitoje parlamento salėje posėdžiavo skubiai parlamento pirmininko V. Pranckiečio sukviesta Seimo valdyba. Ji taip pat svarstė, ar gali būti pakartotas balsavimas dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu.

„Sušaukiau pasitarti, kad jeigu yra noras balsuoti, ar mes galime balsuoti antrą kartą dėl procedūros atšaukimo. Po ilgų diskusijų buvo vieninga valdybos nuomonė, kad statute yra aiški norma – kad balsuoti dėl atšaukimo galima vieną kartą per sesiją“, – po valdybos posėdžio žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Statute yra aiški norma – kad balsuoti dėl atšaukimo galima vieną kartą per sesiją.

Jo teigimu, reikalavimas kartoti balsavimą yra neteisėtas ir jo negali būti.

V. Pranckietis pareiškė netrauksiąs į antradienio posėdžio darbotvarkę klausimo dėl jo atleidimo.

Seimo statute numatyta, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.

Tuo metu pirmoji Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė teigė, kad parlamentui priėmus sprendimą dėl slapto balsavimo pakartojimo, kyla neaiškumų, ar ši statuto nuostata tikrai galioja.

„Man kyla abejonių, noriu įsitikinti, ir iki antradienio sulauksime Teisės departamento išaiškinimo dėl tos normos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Baškienė.

Ji teigė, kad esant daugumos valiai, klausimą dėl pakartotinio nepasitikėjimo balsavimo bus privalu įrašyti į Seimo posėdžio darbotvarkę.

Siūlymą perbalsuoti dėl V. Pranckiečio atleidimo A. Širinskienė teikė argumentuodama, kad parlamentas pareiškė nepasitikėjimą antradienį balsus skaičiavusia Seimo narių grupe. Ši grupė vykdė slaptą balsavimą, per kurį V. Pranckietis išsaugojo postą.

Nepasitikėjimas šia grupe pareikštas, nes atnaujinta jos sudėtis nebuvo patvirtinta parlamente.

Antradienį nenumatytame posėdyje surengtas balsavimas dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu žlugo, jame dalyvavus tik 11 Seimo narių.

Procedūrą iš pradžių inicijavę valdantieji protestuodami balsavime nedalyvavo, nes procedūrą norėjo surengti ketvirtadienį, kai tikėjosi užsitikrinti reikiamą balsų skaičių.

Tam, kad Seimo pirmininkas būtų atstatydintas, reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.

„Valstiečiai“ V. Pranckietį kelis mėnesius ragino trauktis iš pareigų, nes pagal koalicijos partnerių susitarimą Seimo pirmininko postas turėtų atitekti „socialdarbiečiams“.

V. Pranckietis nesutinka trauktis pats, tvirtindamas, kad jo atstatydinimo siekia tik „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kerštaudamas už neklusnumą.

Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė galimo įvykių scenarijaus neatskleidžia, sakydama: „žiūrėsime, ką toliau darysime“.  

Į klausimą, ar dar šiandien gali būti bandoma sugrįžti prie nepasitikėjimo V. Pranckiečiu klausimo, A. Širinskienė atsakė: „politikoje visur ir viskas yra įmanoma“. „Kol diena nesibaigė, tol, matyt, yra įmanoma“, – kalbėdama su žurnalistais  ketvirtadienį svarstė A. Širinskienė.

Ji taip pat sakė, kad dėl Seimo pirmininko V. Pranckiečio elgesio per ketvirtadienio rytinį plenarinį posėdį planuojama pateikti naują skundą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Aš manau, kad dabar kiekviena  diena iš esmės tampa beveik pažeidimu, ką mes matėme ir šiandien ryte. Tai vėlgi, matyt, bus skundo objektas dėl Seimo pirmininko nenusišalinimo. Tikrai man labai gaila, kad Seimo pirmininkas, besilaikydamasis posto, jau pažeidinėja elementarias demokratijos taisykles, net nepateikia klausimų Seimui balsuoti“, – sakė A. Širinskienė.

Tikrai man labai gaila, kad Seimo pirmininkas, besilaikydamasis posto, jau pažeidinėja elementarias demokratijos taisykles.

Paklausta, ar „valstiečiai“ sieks nušalinti V. Pranckietį nuo pirmininkavo plenariniam posėdžiui, A. Širinskienė mano, kad V. Pranckietis, matyt, sieks dabar pirmininkauti nuo ryto iki vakaro.

„Aš manau, kad bus tokia situacija, kad V. Pranckietis  pirmininkavimą Seimo posėdžiams bijos atiduoti ir dabar jau pirmininkaus nuo ryto iki vakaro, septynias dienas per savaitę“, – svarstė A. Širinskienė.

Nori balsuoti iš naujo

Valdantieji „valstiečiai“ sieks, kad kitą antradienį Seime būtų pakartota procedūra dėl parlamento pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo.

„Antradienį mes šito dalyko, tikėtina, kad sieksime. Tą jau posėdžių salėje pasakėme“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Jos teigimu, pagrindo iš naujo balsuoti dėl V. Pranckiečio atleidimo iš pareigų suteikė ketvirtadienio parlamento balsavimas, kad nepasitiki balsų skaičiavimo komisija, antradienį vykdžiusia slaptą balsavimą, per kurį V. Pranckietis išsaugojo postą.

„Seimas labai aiškiai pasakė, kad tokia grupe, kuri skaičiuoja balsus, kuri nėra patvirtinta Seime, kur žmonės paskiriami be Seimo balsavimo, Seimas nepasitiki“, – sakė A. Širinskienė.

Už tai, kad balsų skaičiavimo grupei būtų pareikštas nepasitikėjimas, ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo aštuoni ir du susilaikė.

Pareiškus nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė pareiškė, kad statutas numato, jog „posėdžio pirmininko sprendimu arba frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, gali būti pakartotas balsavimas, po kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas“.

Nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisija A. Širinskienė argumentavo tuo, kad ji nebuvo patvirtinta parlamente. Be to, palyginti su rytinio posėdžio metu paskelbta komisijos sudėtimi, pasikeitė du nariai: tik vienu atveju „valstietė“ Rima Baškienė supainiojo pavardę skaitydama sąrašą, vietoj liberalo Jono Varkalio paminėjo „valstietį“ Juozą Varžgalį, o kitu – konservatorių Vytautą Kernagį išties pakeitė Irena Hasse.

Seimo narys konservatorius teisininkas Stasys Šedbaras stebėjosi, kad dėl galimų procedūrinių pažeidimų nesikreipta į Etikos ir procedūrų komisiją, bet pareikštas nepasitikėjimas balsų skaičiuotojais.

„Dabar arklys pastatytas už vežimo, ne prieš vežimą. (...) apeinant Etikos ir procedūrų komisiją, kuri yra vienintelė kompetentinga tokiems klausimams, daugumos balsavimo būdu tie klausimai yra sprendžiami“, – sakė jis.

S. Šedbaras atkreipė dėmesį, kad Etikos komisija jau nagrinėja kitus skundus dėl nenumatyto Seimo posėdžio surengimo antradienį, kai balsuota dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu.

Konservatorius teigė, kad tik Seimo daugumos balsai lems, ar į antradienio Seimo posėdžio darbotvarkę bus įtrauktas klausimas dėl nepasitikėjimo parlamento pirmininku.

V. Pranckietis vadina desperacija

Valdančiųjų siekius perbalsuoti dėl nepasitikėjimo juo Seimo pirmininkas V. Pranckietis vertina kaip pastarųjų desperaciją.

„Vyksta bet kokia desperacija, vadinkime ją širinskinine desperacija, su R. Karbauskio ir J. Bernatonio pagalba. Vykdo destrukciją Seime ir manau, kad jų veiksmai turi būti vertinami ir visuomenės, ir žiniasklaidos, ir galų gale to paties Seimo, nes peržengiamos visos padoraus proto ribos su tokiomis manipuliacijomis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Pranckietis.

V. Pranckiečio vertinimu, paskelbus nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupei ir sudarius naują, ši nebent galėtų perskaičiuoti įvykusio balsavimo biuletenius. Jų buvo vienuolika.

Nieko naujo, bet gal atsimuš jie kada nors į paprastą sieną, galvojau, kad mes pradėsime dirbti, bet jie nori ir toliau nedirbti.

„Nežinau, ką reiškia toks balsavimas, kai nepasitikima komisija, kuri balsus yra suskaičiavusi. Dabar kita komisija galbūt turėtų perskaičiuoti balsus, kurie buvo. Balsai yra saugomi, jei bus reikalaujama juos perskaičiuoti, juos perskaičiuos“, – sakė Seimo pirmininkas.

Parlamento vadovas taip pat svarstė, jog laikas formuoti naują daugumą, jei dabartinė veikia, jo žodžiais, destruktyviai.

„Nieko naujo, bet gal atsimuš jie kada nors į paprastą sieną, galvojau, kad mes pradėsime dirbti, bet jie nori ir toliau nedirbti. Kokia ta dauguma – jei dauguma destruktyvi, reikia formuoti kitą daugumą, žmonės ir toje frakcijoje nori dirbti normaliai“, – sakė V. Pranckietis, bet daugiau minties apie naują daugumą neplėtojo.

Antradienį nenumatytame posėdyje surengtas balsavimas dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu žlugo, jame dalyvavus tik 11 Seimo narių.

Procedūrą iš pradžių inicijavę valdantieji protestuodami balsavime nedalyvavo, nes procedūrą norėjo surengti ketvirtadienį, kuomet tikėjosi užtikrinti reikiamą balsų skaičių.

Tam, kad Seimo pirmininkas būtų atstatydintas, reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisija A. Širinskienė argumentavo tuo, kad ji nebuvo patvirtinta parlamente. Be to, palyginti su tyrinio posėdžio metu paskelbta komisijos sudėtimi, pasikeitė du nariai: tik vienu atveju „valstietė“ Rima Baškienė supainiojo pavardę skaitydama sąrašą, o kitu – posėdyje nebuvusį konservatorių Vytautą Kernagį išties pakeitė Irena Hasse.

„Už rugsėjo mėnesį dauguma mokytojų uždirbo mažiau. (...) Ką mes supratome, ir greičiausiai taip įvyks, kad pakeltų spalį atlyginimus, reikia sumažinti rugsėjį“, – trečiadienį sakė ji per opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdį.

J. Kiškienės teigimu, vieni mokytojai tvirtino gavę 100 eurų mažesnį darbo užmokestį, kiti – 60 eurų, treti – 50 eurų mažiau.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai priklausanti mokytoja BNS sakė, kad mokyklų vadovai nurodė įvairias priežastis, kodėl taip nutiko.

„Vienos sakė, kad pasikeis, išmokėjom ne visą sumą, kitos teigia, kad nesumokėjom už darbą su specialiųjų poreikių vaikais, trečiose mokyklose buvo derinamos kolektyvinės sutartys ir keitėsi sąlygos. Buvo daug visokių išgalvotų, sumąstytų priežasčių“, – teigė J. Kiškienė.

Rugsėjo pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė šių metų mokytojų atlyginimams papildomai skyrusi 14 mln. eurų. Anot jos, savivaldybių mokyklas turėjo pasiekti papildomi 11 mln. eurų mokytojų atlyginimams, įgyvendinant antrąjį etatinio darbo užmokesčio etapą, ir 3 mln. eurų  – dėl etatinio skiriami neformaliojo švietimo, profesinių, valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams.

Ką mes supratome, ir greičiausiai taip įvyks, kad pakeltų spalį atlyginimus, reikia sumažinti rugsėjį.

Žemynos progimnazijos mokytoja taip pat sakė, kad ministerijos prašymu mokytojai du mėnesius skaičiavo savo realų darbo laiką. Paaiškėjo, jog jie darbui skiria mažiausiai penkiomis valandomis ilgiau negu jiems yra atlyginama.

Anglų kalbos progimnazijoje mokanti pedagogė taip pat teigė iki šiol nežinanti, ar savo mokykloje turi visą etatą, ar tik dalį.

„Toks absurdas, esame visiškame chaose“, – sakė ji.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis Andrius Navickas tvirtino, kad derybos dėl kolektyvinės sutarties vyksta sunkiai, jas planuojama baigti šią savaitę.

„Jeigu sutarimo su konkrečiais siekiais nebus, planuojame kitą savaitę iš derybų trauktis ir inicijuosime kolektyvinio ginčo pradžią“, – sakė jis.

A. Navickas kritikavo ir patobulintą etatinio mokytojų apmokėjimo sistemą. Pasak jo, palikta per daug landų piktnaudžiavimui ir neūkiškumui.

„Tenka apgailestauti, kad daugelyje mokyklų kuriami netikri etatai, pavyzdžiui, mokyklų administracija užsirašo sau tas bendruomenines valandas. Mokyklos vadovas veda posėdį, jis turi etatą kaip vadovas ir dar kaip mokytojas rašo sau bendruomenines valandas, kad dalyvauja posėdyje“, – pasakojo profsąjungos pirmininkas.

Konservatorių frakcijos posėdyje dalyvavusi Medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė tvirtino, kad pernai išsikovoję algų pakėlimą šiemet yra užmiršti.

„Užmigę metai“, – sakė ji.

Ž. Gudlevičienės teigimu, žadamo atlyginimo padidėjimo realiai šiemet nebus arba bus labai nedidelis, nes įstaigos neturi tam lėšų.

„Vyriausybės programa buvo labai graži, turėjo būti nustatyti realūs paslaugų įkainiai, bet tų stambiųjų darbų pasigedome. (...) Jeigu būtų peržiūrėti, sutvarkyti įkainiai, ir atlyginimai būtų ženkliai padidėję“, – sakė ji.

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė savo ruožtu tvirtino, kad socialinių darbuotojų atlyginimai visuomet buvo ir liko vieni mažiausių tarp viešojo sektoriaus dirbančiųjų.

„Atsakingiems politikams kažkodėl atrodo, kad dirbti su neįgaliaisiais, su rizikos šeimomis, su benamiais, su vaikais, netekusiais globos, yra labai lengva“, – ironizavo ji.

Pasak J. Tamašauskienės, 2018 metais Utenoje socialinio darbuotojo atlyginimas tebuvo 500 eurų, nors tai yra profesionalas su aukštuoju išsilavinimu.

Susitikimas su viešojo sektoriaus profsąjungų atstovais surengtas artėjant kitų metų valstybės biudžeto svarstymui Seime.