„VSD tikrai šito proceso nenustūmė į šoną, tie procesai stebimi, su jais pačiais šnekamės. VSD tikrai atlieka savo darbą: informacija pateikiama sprendimų priėmėjams, institucijoms, labai stipriai bendradarbiaujama įvairiausiais klausimais. VSD savo funkciją atlieka“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Darius Jauniškis.

Jis dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, skirtame aptarti grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Jame svarstyta A. Paleckio šalininkų veikla, kai jie vyksta į Minską susitikti su oficialiais pareigūnais, gegužės 9-ąją dalyvavo vadinamosios Pergalės dienos minėjime. Tuomet viena iš jų, Erika Švenčionienė, prašė Aliaksandro Lukašenkos kuo ilgiau taikyti bevizį režimą, kad lietuviai galėtų pigiau nusipirkti trąšų, degalų.

Pasak Lietuvos pareigūnų ir politikų, nors šie asmenys yra išnaudojami priešiškos valstybės propagandos, kol kas nėra pagrindo Lietuvoje jiems taikyti teisinės atsakomybės.

„Žmonės važiuoja į šalis, kurios yra priešiškos mums, formuoja tam tikrus naratyvus, siunčia video vaizdus ir perša savo nuomonę, kad neva atstovauja tautai, – tiesą sakant nežinau, kas jiems tokius įgaliojimus davė. Kita vertus, mes gyvename demokratinėje valstybėje, kiekvienas gali reikšti savo nuomonę, kol ji neperžengia tam tikrų ribų, kol ta propaganda ar tam tikri veiksmai nesukuria riaušių ar kitų grėsmių valstybei“, – sakė VSD direktorius.

Jo teigimu, jeigu ta veikla pereitų į atvirą kenkimą valstybei, tuomet būtų galima pritaikyti atsakomybę.

Žmonės važiuoja į šalis, kurios yra priešiškos mums, formuoja tam tikrus naratyvus, siunčia video vaizdus ir perša savo nuomonę, kad neva atstovauja tautai, – tiesą sakant nežinau, kas jiems tokius įgaliojimus davė.

Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas informavo, kad planuojama peržiūrėti Baudžiamojo kodekso nuostatas dėl nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.

„Kalbėsiu su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru, kad jis atkreiptų toje darbo grupėje, kuri peržiūrės visą Baudžiamąjį kodeksą, ypatingą dėmesį tam 16 skyriui ir paieškotų teisinių formuluočių, kurios leistų mums būtų lankstesniems taikant tam tikras nuostatas ir užkardant tokius atvejus ateityje, kad tos propagandinės akcijos iš tikrųjų nevirstų realiai organizuotu veikimu prieš valstybę padedant kitai valstybei“, – tvirtino jis.

Komiteto vadovo teigimu, Baudžiamąjį kodeksą reikia pritaikyti prie naujos realybės.

Kita vertus, jis teigė, kad į Minską važinėjantys A. Paleckio šalininkai reikšmingesnės įtakos Lietuvos visuomenei neturi.

„Gal šiek tiek pajuokaudamas apie juos (A. Paleckio šalininkus – BNS) sakau, kad jeigu tai yra Lukašenkos režimo įtakos bazė Lietuvoje, tai manau, kad visai neblogai nacionalinio saugumo požiūriu atrodome“, – kalbėjo NSGK vadovas.

„Jeigu Baltarusijos užsienio reikalų ministras sėdi su tais veikėjais prie stalo ir kalbasi lyg su kokiais nors tautos atstovais, labai liūdnai atrodo Baltarusijos galimybės daryti įtaką Lietuvos politiniam procesui, nes tai yra visiškos politinės marginalijos, neturinčios jokio realaus poveikio mūsų politiniame gyvenime“, – sakė L. Kasčiūnas.

Lietuvos piliečių delegacija pasivadinusi grupė žmonių pirmą kartą į Baltarusiją nuvyko sausio mėnesį. Jie teigė siekiantys atkurti Vilniaus santykius su Minsko režimu. Vėliau vizitų būta daugiau, pastarąjį kartą gegužės 9-ąją jie Minske jie šventė vadinamąją Pergalės dieną.

Dauguma šių asmenų yra buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio A. Paleckio naujo judėjimo „Teisingumo aušra“ nariai.

„Be abejonės, tris kartus išaugus srautams iš Lietuvos, tris kartus didėja ir rizikos, kad važiuos žmogus, kuris ten negalėtų važiuoti, kad važiuos žmogus, kurio silpnybėmis ar kitomis gyvenimo detalėmis bus pasinaudota, ir jis gali būti pažeidžiamas“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Tikrai kol kas nėra apokaliptinių atvejų, kad užsidegtų raudonos lemputės, bet rizikos yra, reikia jas valdyti. Manau, verta galvoti apie tam tikrą socialinę kampaniją“, – teigė jis.

Šis klausimas pirmadienį aptartas NSGK svarstant žvalgybos tarnybų pateiktą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus.

Parlamentaro teigimu, jau pats vykimas į šalį, kuri kariauja su Ukraina, kelia klausimų, kita vertus, Lietuvos piliečius būtina įspėti, kas jiems gresia.

L. Kasčiūnas neatmetė, kad Baltarusijos sprendimas pratęsti bevizį režimą gali būti susijęs ir su žvalgybiniais interesais.

Balandžio viduryje Minskui pranešus apie mėnesiui įvedamą bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams, Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į pas juos atvykstančius Lietuvos piliečius.

Pasak Lietuvos žvalgybos, atrenkant potencialų taikinį, įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas.

„Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose“, – teigė VSD.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį teigė, kad paskelbus apie vizų atsisakymą, vykstančiųjų iš Lietuvos į Baltarusiją, padaugėjo tris kartus.

Anot jo, balandį prieš įvedant šį režimą per parą į kaimyninę valstybę išvykdavo vidutiniškai iki 450 asmenų, įskaičiuojant vilkikų vairuotojus, gegužę šis srautas siekia 1500.

Pasak vado, lietuviai tvirtina vykstantys apsipirkti, užsipilti degalų.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė apie bevizio režimo Lietuvos ir Latvijos piliečiams pratęsimą iki 2022 metų pabaigos.

Baltarusija bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams įvedė nuo balandžio 15-osios, tačiau tuomet tvirtino, kad laikinai – vienam mėnesiui.

„Matome susiformavusį naują kelią, tai yra kelias per Rusiją, Maskvą. Žmonės atvyksta į Maskvą, kadangi į Baltarusiją patekimas yra neribojamas, patenka į Baltarusiją, ir Baltarusijos režimo žmonių yra nukreipiami į Europos Sąjungą. Tikrai neturėtume apsigauti, nors skaičiai šiomis dienomis yra mažesni, ataka dar yra nepasibaigusi“, – pirmadienį LRT sakė D. Domarkas.

Pasak VSAT atstovo, taip pat nauja tai, kad Maskvos maršrutu į Europos Sąjungą per Lietuvos sieną patekti bando neteisėti migrantai ne tik iš Artimųjų Rytų, bet ir Kubos.

„Turim tokius duomenis, kad skrydžiai yra į Maskvą, ne tik iš Artimųjų Rytų, pavyzdžiui, iš Kubos, ir tada traukiniais į Baltarusiją, o iš Baltarusijos nukreipiami į Europos Sąjungą“, – sakė D. Domarkas.

„Žiūrėdami į skaičius, kas vyksta prie mūsų sienos, matome, kad tie skaičiai lyg ir sumažėję, bet tai labai apgaulinga. Ką mes matome – bangas, kažkurią savaitę dešimtys migrantų bando patekti į Europos Sąjungą, kažkuriomis dienomis tik vienetai, ir tai yra didžiulis pavojaus ženklas, nes mes matome, kad tą ataką kontroliuoja Baltarusijos režimas“, – kalbėjo D. Domarkas.

Atvyksta indai, kubiečiai

Atsidarius naujam neteisėtos migracijos keliui per Maskvą, pakito kilmės šalys, iš kurių atvyksta migrantai, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.

„Geografija pasikeitė iš esmės. Praėjusiais metais dauguma neteisėtų migrantų atvyko iš Irako, Kurdistano. Šių metų vasario, kovo, balandžio mėnesiais dauguma buvo Indijos, Kubos piliečiai, taip pat Šri Lankos, Sirijos, Afganistano piliečiai“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Rustamas Liubajevas.

Anot jo, taip nutiko dėl to, kad pavyko uždaryti neteisėtos migracijos kanalą iš Irako per Minską, tačiau atsidarė naujas kelias per Rusiją.

Beveik visi neteisėti migrantai, kurie sulaikomi prie sienos su Baltarusija, atvyko būtent per Rusiją.

„Geografija pasikeitė, nes pavyko sustabdyti visus reisus iš Azijos valstybių į Baltarusiją. Taip pat dėl tokios gana griežtos Lietuvos politikos pavyko suvaldyti situaciją prie valstybės sienos. Be to, matyt, ir pats režimo vadovas Aliaksandras Lukašenka prarado interesą, kadangi suprato, jog nepavyko pasiekti savo politinių tikslų organizuojant hibridinę ataką prieš Lietuvą ir kitas ES valstybes, ir jis tiesiog nemato perspektyvų naudoti neteisėtą migraciją kaip ginklą prieš Europą“, – teigė pasieniečių vadas.

Pasak jo, nuo vasario stebima nauja tendencija – iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai mėginantys patekti užsieniečiai būna atskridę į Maskvą ar kitą Rusijos miestą, po to jau vyksta į Baltarusiją ir bando patekti į ES.

„Beveik visi neteisėti migrantai, kurie sulaikomi prie sienos su Baltarusija, atvyko būtent per Rusiją“, – tvirtino R. Liubajevas.

Anot jo, dėl karo Ukrainoje neteisėta migracija kaip ginklu prieš kitas valstybes nėra aktyviai naudojamasi, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, R. Liubajevo teigimu, to gali griebtis ir Rusijos režimas.

„Šiuo metu tai mažai tikėtina, kad gali būti organizuota tokia hibridinė ataka, kadangi pagrindinis dėmesys nukreiptas į Ukrainą. Bet ilgalaikėje perspektyvoje neteisėta migracija gali būti panaudota siekiant politinių tikslų. Tuomet jos taikiniu gali tapti visos ES valstybės“, – sakė jis.

Lietuvos pasieniečiai pirmadienį pranešė, jog tris paras iš eilės nuo penktadienio nefiksavo sieną iš Baltarusijos pusės bandančių kirsti migrantų.

Iš viso šiemet pasieniečiai apgręžė 1621 iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusį patekti užsienietį. Pernai nuo rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų į Lietuvą iš Baltarusijos nepateko 8106.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš maždaug metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Renginiu „Visos šeimos – svarbios“ paminėta Tarptautinė šeimos diena.

Pasak jo vedėjos aktorės Elžbietos Latėnaitės, norėta išreikšti palaikymą įvairioms šeimoms.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų turėti galimybę rintis, kokioje šeimoje gyventi, kaip gyventi.

„Pernelyg ilgai mūsų valstybė svarsto, ar visos šeimos yra vienodai svarbios“, – sakė ji.

Parlamento vadovė vylėsi, kad iki šios Seimo kadencijos pabaigos bus priimtas vienos lyties partnerystę įteisinantis įstatymas.

„Mes šiandien turime skolą žmonėms, kurie gyvena kartu, kurie yra įsipareigoję, kuri turi jausmų“, – tvirtino ji.

Mes šiandien turime skolą žmonėms, kurie gyvena kartu, kurie yra įsipareigoję, kuri turi jausmų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad politikų bandymai nubrėžti, kas yra meilė, kas yra grožis, net teisingumas yra pasmerktas nesėkmei.

„Vis dėlto tikiuosi, kad gyvenimas žengia nenumaldomai į priekį, ir tie dalykai, kurie prieš kurį laiką atrodė neakivaizdūs, vėliau pasirodo akivaizdūs“, – teigė ji.

Vyriausybės vadovė priminė, kad dabar nebeįsivaizduojama, jog moterims, neįgaliesiems būtų sakoma: „Nelįskit į akis“.

Per renginį transliuotas ir prezidento Gitano Nausėdos vaizdo sveikinimas.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Jis sakė, kad stipri šeima kuria stiprią valstybę, ją privalu puoselėti, o sprendimų priėmėjai privalo veidu atsigręžti į šeimas.

„Šeimos gerovė – tai valstybės gerovė. Sprendimų priėmėjai privalo veidu atsigręžti į šeimas: gerbti šeimos vertybes, skatinti šeimų kūrimąsi, pasirinkimą turėti vaikų, padėti juos auginti, kurti draugiškas sąlygas visiems dirbantiems tėvams“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, „stipri šeima kuria stiprias bendruomenes, atsakingą ir veiklią pilietinę visuomenę“, „stipri šeima kuria stiprią valstybę“. Jis pabrėžė, kad nuo šeimos gerovės priklauso ir valstybės gerovė.

Renginį „Visos šeimos – svarbios“ organizuojančios asociacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ viena iš įkūrėjų Rasa Račienė teigė, kad surengti tokią šventę paskatino noras atkreipti dėmesį į LGBTQ+ žmones bei jų gyvenimus, kai nevyksta „Pride“ mėnuo ir tam skirti renginiai.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Tuo pačiu metu Kauno rajone Lietuvos šeimų sąjūdis surengė „Šeimų maršą“ už tradicinę šeimą.

Seime šiuo metu rengiamas naujas Partnerystės įstatymo projektas, siekiant Lietuvoje įteisinti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Pernai toks projektas atmestas.

Anot pranešimo, 1996 metais gimęs Lukas Rabašauskas perlipo per įstaigos tvorą.

Paskelbta jo paieška. Turinčius informacijos apie L. Rabašausko buvimo vietą prašoma pranešti telefonu 112.

Šią savaitę jis priėmė atitinkamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas.

Pagal jas, kapavietės kapinėse ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai.

Pataisą pateikusi „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė teigė siekianti lygiateisiškumo visiems gyventojams, mat už kapavietes mokėti nereikia, o už vietą kolumbariume imamas mokestis.

„Pa­si­do­mė­jus, tas dy­dis įvai­rus – nuo 1 tūkst. iki 700 eu­rų vien­kar­ti­nis mo­kes­tis. Jei­gu į tą pa­čią ni­šą įde­da­ma dau­giau ur­nų, ima­mams pa­pil­do­mas mo­kes­tis. To­dėl net ir kai ima­mas mo­kes­tis, aš vis tiek ne­ma­tau jo­kio ko­lum­ba­riu­mų sta­ty­mo pro­ver­žio sa­vi­val­dy­bė­se. O ko­lum­ba­riu­mų sta­ty­mas bent apie ke­tu­ris kar­tus su­ma­žin­tų ka­pi­nių te­ri­to­ri­jų plėt­rą“, – tvirtino parlamentarė.

Dabar įstatyme numatyta, kad už savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos suteikimą mokamas savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestis.

Seimo Aplinkos komitetas nepritarė „darbietės“ siūlymui, teikdamas, kad savivaldybės įstatymais nėra įpareigotos jų prižiūrimose kapinėse įrengti kolumbariumų, tai jos daro savo iniciatyva bei lėšomis.

„Įpareigojimas neatlygintinai suteikti ne tik kapavietę, bet ir kolumbariumo nišą gali turėti priešingą efektą – stipriai apriboti vietos savivaldos norą investuoti į minėto statinio statybą, taip sumažinant laidojimo kolumbariumuose prieinamumą“, – teigiama komiteto išvadoje.

Konservatorius Kęstutis Masiulis per Seimo posėdį tvirtino, kad kolumbariumas yra statinys ir už jį reikia mokėti.

„Ko­lum­ba­riu­mas yra sta­ti­nys, tai mes ga­li­me ta­da no­rė­ti, kad ir kop­ly­čios bū­tų ko­kios nors. Ki­ti pa­si­lai­do­ja Kel­mė­je, Ro­mos ten to­kia kop­ly­tė­lę yra pa­si­sta­tę ar dar kaž­ką. Gal už dy­ką ir to­kius da­ly­kus pa­sta­ty­ki­me? Na, ne, tai yra sta­ti­nys ir tai kai­nuo­ja pi­ni­gus. Že­mę vals­ty­bė ga­li su­teik­ti ne­mo­ka­mai, o ten, kur kai­nuo­ja jau pi­ni­gus, vis dėl­to rei­kė­tų su­si­mo­kė­ti“, – sakė jis.

Priimtame projekte taip pat suteikta teisė organizuoti palaikų laidojimą ne tik mirusių asmenų sutuoktiniams, bet ir jų partneriams.

Taip pat patikslinta palaikų ekshumavimo tvarka. Numatyta, kad kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami palaidoto žmogaus sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų, įvaikių, tėvų, įtėvių, jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymu. Jeigu giminaičių nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, ekshumuoti galima Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu, turint atitinkamą leidimą.

Pakeitimai, jei jiems pritars prezidentas Gitanas Nausėda, įsigalios lapkričio 1 dieną.

„Nesutarus dėl kertinių sprendimų, pats susitarimas tampa panašus į ne vieną jau turimą strateginį dokumentą nacionalinio saugumo srityje, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo strategiją. Jo reikšmė iš esmės sumažėja“, – BNS penktadienį sakė Kęstutis Budrys.

Anot jo, nuvilia tai, kad partijoms nepavyko sutarti dėl 3 proc. gynybai skyrimo ir visuotinio šaukimo.

Prezidentas anksčiau siūlė partijų susitarime fiksuoti 3 proc. BVP krašto apsaugai.

„Tuo labiau, kad vos prieš pusantro mėnesio dėl gynybos finansavimo didinimo visų parlamentinių partijų atstovai lyg ir buvo vieningi“, – sakė patarėjas.

Jis pabrėžė, kad prezidentas nuosekliai sieks, jog Lietuva didintų ir finansavimą gynybai, ir šauktinių skaičių.

Siekdami įgyvendinti totalinės gynybos principą, neturėsime kitos išeities kaip pereiti prie visuotinės karo prievolės.

„Rusijos agresija parodė ne vieną sritį, kurioje turėsime didinti investicijas: oro erdvės gynyba, kranto gynybos sistemos, amunicijos atsargų pildymas ir kitos. Siekdami įgyvendinti totalinės gynybos principą, neturėsime kitos išeities kaip pereiti prie visuotinės karo prievolės“, – tvirtino K. Budrys.

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad dalis G. Nausėdos siūlymų numatyti susitarimo projekte.

„Dalis jų buvo įtraukta į partijų susitarimo projektą ir tai džiugina: priimančios šalies infrastruktūros plėtra iki pajėgumo priimti ne mažiau 20 tūkst. sąjungininkų karių su įranga ir technika; atskira ilgalaikė valstybinė saugumo stiprinimo programa civilinei saugai ir gynybai; investavimas į žvalgybos pajėgumus“, – vardijo patarėjas.

Seimo darbo grupė penktadienį baigė derinti partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo sustiprinimo – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma dokumente įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.

Pagal projektą, susitarime taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. BVP dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.

Susitarimo projekte dar numatyta įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.

Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.

Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma dokumente įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.

„Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo įgyvendinimui privalu skirti papildomą finansavimą, jis negali būti vykdomas profesinės kariuomenės modernizacijos sąskaita“, – teigiama dokumento projekte.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, nors neįsipareigojama siekti visuotinio šaukimo į karo tarnybą, dedamas akcentas didinti šauktinių skaičių.

„Dabar jau atėjo Vyriausybės siūlymas dėl ribinių (kariuomenės – BNS) skaičių kitiems metams, viršutinė riba yra 4400 šauktinių, o jeigu pradėtume šaukti po mokyklos, Krašto apsaugos ministerijos studija rodo, kad pašauktume 6100. Per penkerius–septynerius metus, kai investuosime į infrastruktūrą, kai parengsime karininkus, kurie dirbs su šauktiniais, mes de facto pasieksime visuotinio šaukimo efektą“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Konservatorių atstovas vis dėlto apgailestavo, kad visuotinio šaukimo sąvokos dokumente nebus.

„Gaila, kad nepavyko susitarti dėl visuotinio privalomo šaukimo. Mūsų politinė partija tvirtai to siekė, bet mes pasirinkome susitarimą kaip vertybę, susitarimą, kuris yra strateginis ir labai svarbus. Mes įsipareigojome, kad nuo 2024 metų eisime į rinkimus su labai aiškia programa siekti visuotinio privalomo šaukimo“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Gaila, kad nepavyko susitarti dėl visuotinio privalomo šaukimo. Mūsų politinė partija tvirtai to siekė, bet mes pasirinkome susitarimą kaip vertybę, susitarimą, kuris yra strateginis ir labai svarbus.

Partijų atstovai nesutarė ir dėl konkretaus procento, kuris turėtų būti skiriamas krašto apsaugai finansuoti.

Pagal projektą, susitarime būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokie asignavimai bus siekiami išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.

Pasak L. Kasčiūno, tokiu būdu įtvirtinamas mažiausias galimas finansavimo dydis ir paliekama galimybė spręsti dėl lėšų skyrimo pagal poreikį.

„Paliekamos laisvos rankos. Jeigu, pavyzdžiui, kada nors darysime didesnį pirkinį, gal reikės skirti daugiau nei 3 BVP. Kam uždėti sau apynasrį? O gal reikės mažiau? Finansavimą modeliuosime pagal krašto apsaugos sistemos poreikius“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau siūlė susitarime fiksuoti 3 proc. BVP krašto apsaugai.

Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.

Anksčiau politikai jau yra numatę susitarime įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.

Numatyta, kad šis susitarimas galios iki 2030 metų.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.