Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, susirūpinimas dėl to ES šalių sostinėse yra skirtingas.

„Tikslas yra kitą savaitę, pirmadienį, per vykstančią Užsienio reikalų ministrų tarybą iškelti konkrečiai klausimą dėl galimų taikytinų sankcijų, kurias galėtų ES įvesti dėl sulaikymo“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.

„Aišku, kad reikia stebėti situaciją. Tai, ką mes matome šiandien, nereiškia, kad rytoj bus taip pat. Reikia būti pasirengus reaguoti į bet kurią pusę“, – pridūrė jis.

G. Landsbergio teigimu, ES turi būti pasirengusi griežtai reaguoti į toliau vykstantį Kremliaus režimo susidorojimą su pagrindiniu savo kritiku.

„Vakar pavyko susisiekti su nemažai sostinių ir pakalbėti. Gal tas susirūpinimo lygis ir skirtingas. Mes esame Rusijos realistai, gyvenantys pasienyje, bet yra daug tokio, sakyčiau, rusiško optimizmo ar sakyčiau link optimizmo: gal Rusija susipras ir pradės kalbėtis“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.

„Dabar gali būti, kad kai kurios ES sostinės atsibus iš tokio optimizmo ir grįš prie realizmo“, – sakė jis.

Anot G. Landsbergio, sankcijos pirmiausia galėtų būti taikomos Rusijos pareigūnams, susijusiems su A. Navalno sulaikymu, teismu.

Sekmadienį, iškart po Rusijos opozicijos veikėjo sulaikymo oro uoste, Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą ir paragino ES „svarstyti ribojamųjų priemonių įvedimą“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pabrėžė, kad Rusijos sprendimas sulaikyti A. Navalną prasilenkia su civilizuotos teisinės valstybės ir Europos Tarybos įtvirtintais žmogaus teisių principais.

A. Navalno areštą pasmerkė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei premjerė Ingrida Šimonytė.

Rusijos kalėjimų tarnyba pranešė, kad A. Navalnas Maskvos Šeremetjevo oro uoste sulaikytas, nes pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas.

A. Navalnas Vokietijoje kelis mėnesius gydytas po mėginimo jį nunuodyti. A. Navalnas sako, kas jį bandė nunuodyti FSB pareigūnai Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu.

„Tai bus nuolatinė ir pati moderniausia ekspozicija Rytų Europoje arba viena iš moderniausių. Kadangi erdvės ribotos, bus audiogidas, kompiuteriai, bus labai patogu moksleiviams ateiti. Rengsime konkursus, skatinsime domėtis jaunąją kartą“, – BNS sakė centro direktorius Adas Jakubauskas.

Nuolatinė ekspozicija bus įrengta Tuskulėnų dvaro rūmuose Vilniuje.

Ji bus skirta atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę bei politinę aplinką, naują žmogų.

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėjos Dovilės Lauraitienės teigimu, ekspozicija bus trijų lygmenų. Pirmasis – ideologinis, antrasis – vadinamasis pilkasis gyvenimas, trečiasis – tai, kas bus draudžiama, smerkiama.

„Kiekvieną lygmenį pristatys eksponatas ir bus žmonių prisiminimai apie tą įvykį, eksponatą“, – sakė ji.

Pavyzdžiui, kramtomoji guma. Sovietmečiu ji buvo kramtoma ne vieno žmogaus, ėjo iš burnos į burną, nes jos nebuvo. Tai tikrų žmonių prisiminimai.

„Pavyzdžiui, kramtomoji guma. Sovietmečiu ji buvo kramtoma ne vieno žmogaus, ėjo iš burnos į burną, nes jos (kramtomosios gumos – BNS) nebuvo. Tai tikrų žmonių prisiminimai“, – pasakojo D. Lauraitienė.

„Surinkome po kruopelytę iš visur – apie kavamalę, apie tualetinį popierių, deficitines prekes“, – sakė muziejininkė.

Dokumentus, nuotraukas, knygas, buities daiktus, žaislus – eksponatus muziejui sunešė patys Genocido centro darbuotojai, jų draugai, giminės, pažįstami, kiti.

„Dauguma eksponatų yra žmonių sunešti. Paskelbėme interneto svetainėje, centro darbuotojai labai prisidėjo, atnešė savo, draugų, giminių daiktus, jaunimas, kuris kraustė senelių, tėvų butus, neišmetė, paskambino, paklausė, ar reikia, atvežė, mes atsirinkome daiktus“, – pasakojo Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja.

Pasak jos, kiekvienoje temoje, kiekvienoje salėje bus įrengta ir interaktyvi erdvė, pateikiamas sovietinių laikų žodynas, dekonstrukciniai filmai, jie parodys skirtumą tarp realybės ir oficialios doktrinos. Taip pat bus galima atsakyti į viktorinos klausimus.

Pasak D. Lauraitienės, tokia ekspozicija reikalinga jaunajai kartai paaiškinti, kaip veikė sovietinė sistema, kaip gyventojai bukinti, keista pasąmonė.

„Mes buvome lyg laboratoriniai žmonės, iš kurių norėjo kažką sukurti“, – teigė ji.

Muziejininkė sakė, kad išeinančių lankytojų bus klausiama, kiek Lietuvoje yra likę homo sovieticus.

Atidaryti naująją ekspoziciją ketinama kovą.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę, prasidėjo jos politinės-socialinės ir ūkinės sanklodos griovimas, kultūros ir tradicinių dvasinių vertybių naikinimas bei priverstinis komunistinės pasaulėžiūros ir ideologijos diegimas visuomenėje. Šį procesą nutraukė Antrojo pasaulinio karo metais vykusi nacių okupacija, o 1944 metais prasidėjo sovietų reokupacija, ji truko iki 1990 metų, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę.

„Pagal šiandienos planus ir šiandieną matomus gaunamus preliminarius vakcinos skaičius, (...) „Modernos“ vakcina ir toliau bus vakcinuojami pirmieji skiepai, „Pfizer“ vakcina iki vasario antros savaitės yra tik antram skiepui paliekama“, – penktadienį sakė ministerijos atstovė.

Ji akcentavo, kad šis planas sudarytas remiantis šiuo metu gaunama informacija iš tiekėjo ir gali keistis atsižvelgiant į aplinkybes.

„Nuo vasario antros savaitės kažkurie „Pfizer“ vakcinos saugūs kiekiai bus skirti ir pirmai vakcinacijai, ir toliau tęsti revakcinaciją“, – sakė A. Šuksta.

Ji patvirtino, kad revakcinacija antruoju COVID-19 skiepu tiems, kurie buvo paskiepyti pirmieji, bus pradėta sekmadienį.

Lietuvos savivaldybės informuotos, kad dėl dvigubai sumažinto vakcinų kiekių pristatymo artimiausias tris savaites dozių pirmam skiepui nebus skirta nė vienai savivaldybei.

„Savivaldybėms jau išduoti vakcinos kiekiai nesikeičia, juos prašoma operatyviai sunaudoti. Naujai gautomis vakcinos dozėmis turėjo būti skiepijami kiti ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai“, – informuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

Kaip anksčiau penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, vėlų ketvirtadienio vakarą bendrovės informavo, kad artimiausias keturias savaites bus pristatyta ne 108 tūkst. 810 vakcinos dozė, o 54 tūkst. 405.

„Pfizer“ informavo laikinai sumažinanti COVID-19 vakcinos tiekimą, nes peržiūri savo technologinius procesus.

Ministerijos teigimu, „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos atstovas tikina, kad vėliau pristatomų vakcinų dozių kiekiai didės. Apie tikslų pristatomų vakcinų kiekį gamintojas informaciją žada pateikti artimiausiu metu.

Skiepijimo prioritetų eilė keičiama nebus, o vakcinacija toliau vyks taip pat kaip numatyta, tik truks ilgiau nei buvo planuota.

Pasak ministerijos, planuojami pristatyti kiekiai mažinami visoms Europos Sąjungos šalims.

Bendras Lietuvos užsakytų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų kiekis yra 3,1 mln. ir dėl šio laikino tiekimo sumažinimo nekis.

Gruodžio 27 dieną penkiose centrinėse šalies gydymo įstaigose „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta COVID-19 vakcina pradėti skiepyti pirmieji medikai.

Šia vakcina skiepijimas vyksta du kartus su trijų savaičių pertrauka po pirmo skiepo, o pakankama imuninės sistemos apsauga susidaro praėjus savaitei po antro skiepo.

Pirmieji skiepyti su COVID-19 pacientais dirbantys medikai.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyti 38 tūkstančiai žmonių. Skiepijimas antrąja doze kol kas nėra pradėtas.

„Vakar vėlai vakare gavome „Pfizer“ atstovybės informaciją, kad artimiausi keturi tiekimai visai Europos Sąjungai bus sumažinti perpus. (...) Mums nurodytos atstovybės priežastys – technologinė procesų peržiūra, kad vėliau būtų galima paspartinti gamybą, susijusią su papildomų gamyklų statymu ir papildomų Europos Komisijos 3 mln. dozių užsakymu, kuris padarytas prieš savaitę“, – penktadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Živilė Simonaitytė.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, „Pfizer“ pranešė, kad artimiausias keturias savaites Lietuvai bus pristatyta ne 108 tūkst. 810 vakcinos dozių, o 54 tūkst. 405.

Šiuo metu specialistai skaičiuoja reikiamus vakcinos kiekius antrai dozei tų asmenų, kurie jau yra paskiepyti.

„Užtikrinsime, kad skiepų užtektų paskiepyti asmenis antra vakcinos doze“, – BNS teigė ministerija.

Skiepijimo prioritetų eilė keičiama nebus, o vakcinacija toliau vyks taip pat kaip numatyta, tik truks ilgiau nei buvo planuota.

Ministerijos teigimu, „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos atstovas tikina, kad vėliau pristatomų vakcinų dozių kiekiai didės. Apie tikslų pristatomų vakcinų kiekį gamintojas informaciją žada pateikti artimiausiu metu.

Bendras Lietuvos užsakytų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų kiekis yra 3,1 mln. ir dėl šio laikino tiekimo sumažinimo nekis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyti 38 tūkst. žmonių. Skiepijimas antrąja doze kol kas nėra pradėtas.

„Reziumuodama tai, ką mes paveldėjome, labai drąsiai sakyčiau, kad Odontologų rūmai valstybės deleguotą funkciją – licencijavimą – vykdė neatsakingai ir labai formaliai“, – penktadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

Seimui pakeitus įstatymą, nuo praėjusių metų gegužės odontologų licencijavimą iš Odontologų rūmų perėmė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Pasak N. Ribokienės, odontologų savivaldos įstaiga tarnybai perdavė ne visus duomenis, todėl šiuo metu tam tikra šios srities medikų veikla yra apsunkinta.

„Ypatinga problema yra ta, kad jie neperdavė duomenų apie specialistų vykdytų profesinių kvalifikacijų tobulinimą. Dėl to, kad tai nebuvo padaryta, specialistams odontologams atsirado papildoma administracinė našta, nes užuot sutikrinusi duomenis Akreditavimo tarnyba, dabar, kai ateina licencijų sąlygų priežiūra, jie turi kreiptis į Odontologų rūmus dėl išrašų ar tam tikrų kopijų“, – sakė N. Ribokienė.

Anot jos, pradėjus tikrinti perimtus duomenis, paaiškėjo, kad dalis jų yra „nekorektiški ir netikslūs“.

„Akivaizdu, kad nevykdyta įstaigų licencijuojamos veiklos ir kokybės priežiūra“, – tvirtino Akreditavimo tarnybos vadovė.

Jos duomenimis, licencijas turėjo apie 100 įstaigų, kurios veiklos nevykdė penkerius metus ir ilgiau, tačiau jų licencijų galiojimas nebuvo nei panaikintas, nei sustabdytas.

„Taip pat įstaigos netikslino turimų licencijų pasikeitus registracijos, veiklos adresams ar neturint reikiamų specialistų“, – sakė N. Ribokienė.

„Aptikta atvejų, kai specialistų praktika įstaigoje negalėjo būti įskaitoma kaip teisėta, nes toms įstaigoms nebuvo suteikta teisė teikti tam tikrų licencijuojamų paslaugų“, – rastus pažeidimus vardijo ji.

Praėjusiais metais Akreditavimo tarnyba sustabdė 70 įstaigų, kurios nevykdė veiklos ir neteikė paslaugų, licencijų, sustabdyta 217 ir panaikintos 35 įstaigų licencijos, kurios nesumokėjo įmokų į Ligonių kasų administruojamą sąskaitą žalai atlyginti.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas šiuos pažeidimus pavadino šiurkščiais, tuo metu keli kiti komitetai nariai juos įvertino kaip smulkius neatitikimus.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkės Vilma Brukienė savo ruožtu per komiteto posėdį teigė, kad apklausus apie 40 proc. rūmų narių, 97 proc. jų pareiškė norintys, jog rūmams būtų grąžinta licencijavimo funkcija.

„Turime daug nusiskundimų iš savo narių ir galime pateikti, kur buvo blogai su Akreditavimo tarnyba“, – sakė ji, bet konkrečių problemų nenurodė.

Odontologų rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė tvirtino, kad visi duomenys Akreditavimo tarnybai perduoti, kaip to reikalavo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

„Atkreipiu dėmesį, kad nuo pat pradžių rūmai kėlė problemas, kad neįvertinama perdavimo tvarka iki galo, visos procedūros, kad bus kliūčių, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta“, – sakė ji.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga, kurio iniciatyva odontologų veiklos licencijavimas perduotas Akreditavimo tarnybai, penktadienį sakė, kad Odontologų rūmai buvo vienintelė medikų savivaldos organizacija, kuriai leista išduoti licencijas.

„Nėra labai gerai, kai tie patys žmonės išduoda licencijas ir paskui jas prižiūri. Aiškiai matyti, kad tas prižiūrėjimas buvo daugiau formalus“, – sakė jis.

Eksministras pabrėžė, kad licencijavimo funkcijos atėmimas nepanaikina pačių Odontologijos rūmų veiklos prasmės.

Licencijų išdavimas Odontologų rūmams buvo perduotas 2004 metais, bet jau 2015 metais Seime registruota iniciatyva valstybei perimti šią funkciją. Odontologų rūmams priešinantis tokiai iniciatyvai, pataisa priimta daugiau kaip po ketverių metų, o įsigaliojo ji nuo 2020 metų gegužės 1 dienos.

Naujos valdančiosios daugumos atstovai jau parengė ir registravo naujos redakcijos Odontologijos rūmų įstatymo projektą, pagal kurį narystė Odontologų rūmuose vėl būtų privaloma ir jie vėl išduotų licencijas.

Akreditavimo tarnybos duomenimis, šiuo metu odontologinės veiklos licencijas turi 2321 įstaiga, per 4,5 tūkst. odontologijos praktikos specialistų ir 4,6 tūkst. burnos priežiūros praktikos specialistų.

Už A. Kabišaičio skyrimą į KT balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 49, 19 susilaikė.

Advokatė Giedrė Lastauskienė gavo 72 Seimo narių balsus, prieš buvo 31 parlamentaras, susilaikė 24.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Algis Norkūnas sulaukė 64 Seimo narių palaikymo, prieš jo kandidatūrą buvo 35 parlamentarai, susilaikė 28.

A. Kabišaičio kandidatūrą į KT teikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nieslen, G. Lastauskienės – prezidentas Gitanas Nausėda, LAT teisėjo A. Norkūno – laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Per kandidatų svarstymo procedūrą Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas A. Kabišaičio kandidatūrą kritikavo dėl Teisės departamento teiktų pastabų šio Seimo nario inicijuotam Civilinio turto konfiskavimo įstatymui.

„Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai: tai Advokatų taryba, su „MG Baltic“ siejama V. Sutkaus vadovaujama Lietuvos verslo konfederacija ir Seimo Teisės departamentas. Teisės departamentas pateikė net 31 vieną pastabą, įrodinėdamas, kaip šis įstatymas pažeistų Konstituciją ir privatų interesą, nors Europos Žmogus Teisių Teisme tokios bylos yra laimėtos“, – sakė V. Bakas.

Rengiant šį įstatymą ypatingai oponavo ir atakavo trys subjektai.

Jis ragino Seimui daryti pauzę dėl naujų KT teisėjų skyrimo ir po rimtų diskusijų apie teismų darbą parinkti autoritetingus kandidatus į šias pareigas.

Pirmą kartą dėl kandidatų į KT Seimas balsavimo pernai balandį. Tuomet pritarimo nesulaukė visi trys pasiūlyti teisininkai. Be G. Lastauskienės bei A. Norkūno atmesta ir buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūra.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Jo kandidatūrą palaikė trys komiteto nariai, nė vienas nebuvo prieš, penki susilaikė.

Kitiems kandidatams – advokatės Giedrės Lastauskienės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo Algio Norkūno – komitetas pritarė.

TTK pirmininkas Stasys Šedbaras pranešė, kad už G. Lastauskienės kandidatūrą buvo septyni TTK nariai ir vienas susilaikė.

Jis taip pat informavo, kad A. Norkūno kandidatūrą palaikė šeši parlamentarai ir trys balsuodami susilaikė. Tačiau TTK dirba tik aštuoni Seimo nariai.

BNS atkreipus dėmesį į tai, S. Šedbaras patikslino, kad už A. Norkūno kandidatūrą balsavo šeši komiteto nariai, o susilaikė du.

A. Kabišaičio kandidatūrą į KT pasiūlė dar buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, o dabar ją oficialiai pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį per TTK posėdį laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Sigita Rudėnaitė atkreipė dėmesį, kad skiriasi Seimo nutarimų projektų formuoluotės dėl KT teisėjų.

Prezidentūros teiktame dokumente nenurodyta, kad G. Lastauskienė Konstitucinio Teismo teisėja skiriama devyneriems metams, parašyta, kad ji tiesiog skiriama KT teisėja.

S. Rudėnaitė tvirtino, kad būtent skirtingos formuluotės gali tapti pretekstu vėl nepaskirti KT teisėjų.

„Iki manęs priėjo toks gandas, kad sutrukdyti (paskyrimą – BNS) galėtų tokia procedūrų yda, nes skiriasi nutarimų formuluotės“, – teigė ji.

Aukščiausiojo Teismo vadovė TTK prašė pataisyti nutarimo projektą dėl G. Lastauskienės, nes jau yra buvęs precedentas, kai dėl ydingos formuluotės buvo pažeista Konstitucija.

Pernai balandį dėl Prezidentūros neteisingai parengto Seimo nutarimo S. Rudėnaitė be pagrindo buvo atleista iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Konstitucinis Teismas vėliau išaiškino, kad Prezidentūros teiktas dokumentas prieštaravo Konstitucijai.

Seimas dėl kandidatų į KT teisėjus planuoja balsuoti ketvirtadienį.

Dvi iš dabar pateiktų kandidatūrų pernai balandį Seime jau buvo atmestos – tai  prezidento Gitano Nausėdos teikta advokatės G. Lastauskienės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės S. Rudėnaitė siūlyta teisėjo A. Norkūno kandidatūra.

Tuomet pritarimo nesulaukė ir Seimo pirmininko V. Pranckiečio teikta buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūra. Vietoj jos dabar teiktas A. Kabišaitis.

Tuomet kaip pagrindinis priekaištas kandidatams minėta, jog tai nėra konstitucinės teisės specialistai.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

„Manau, kad tas klausimas tikrai vertas dėmesio, vertas diskusijos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ji.

„Turime, mano manymu, mažiau reikšmingų laisvų dienų Lietuvoje, ir tikrai sausio 13-oji galėtų būti ta diena, kai atmintis, istorija reikalauja susikaupimo, susitelkimo ir dėmesio“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį Seimas svarstys rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Joje reiškiama pagarba Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms, 1991 metų sausio 13-osios naktį apgynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bei siūloma sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena.

Pernai rugpjūtį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui keisti Atmintinų dienų įstatymą ir Darbo kodeksą numatant, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, taptų švenčių diena, t. y. nedarbo diena.

Šiuo metu ši diena yra atmintinų dienų sąraše.

Tačiau Seimas nepriėmė atitinkamos Darbo kodekso pataisos.

Pritarimą tokiai idėjai yra išreiškęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Pritardama sausio 13-ajai kaip šventinei dienai Vyriausybė siūlė, kad iš nedarbo dienų sąrašo būtų išbrauktos Vėlinės, minimos lapkričio 2-ąją.

Šiuo metu Lietuvoje yra 16 šventinių dienų. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuva yra viena daugiausiai nedarbo dienų turinčių ES valstybių narių.

Skaičiuojama, kad dėl vienos nedarbo dienos valstybės biudžetas netenka apie 50 mln. eurų.

Per sovietų agresiją 1991 metų sausį karinių veiksmų metu nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Vilniaus apygardos teismas pernai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų bei karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Taip pat pasiūlyta sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena.

Už konservatoriaus Emanuelio Zingerio rengtą dokumentą antradienį balsavo 117 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, vienas politikas susilaikė.

„Tai didingas Lietuvos žmonių ir lietuvių tautos įvykis. 30 metų nuo „Žalgirio mūšio“ – Sausio 13-osios – kurį mes laimėjome. Mes laimėjome šį mūšį, ir pasaulis tada aidu ataidėjo pripažinimą“, – pateikdamas projektą sakė parlamentaras.

Anot jo, rezoliucija norima nulenkti galvas prieš aukas.

Joje pažymima, kad 1991 metų sausį buvo atremta Sovietų Sąjungos agresija prieš 1990 metų kovo 11 dieną atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

„Sausio 13-oji yra vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos ir totalitarinio komunistinio režimo žlugimo, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo posovietinėje erdvėje, Vidurio ir Rytų Europos šalių sugrįžimo į demokratinių Europos valstybių šeimą“, – rašoma dokumente.

Anot jo, Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad laisvė nėra tik duotybė, ji nebuvo dovanota, o iškovota krauju.

Daugiausia diskusijų parlamente kėlė punktas dėl buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio paminėjimo.

Pirminiame dokumento variante priminta, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis“. Tačiau daliai opozicijos nuogąstaujant, jog tokiu būdu norima V. Landsbergį pripažinti buvus valstybės vadovu, ji pakeista taip: „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo, aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.

Rezoliucijoje taip pat atkreiptas dėmesys į propagandinę ir dezinformacinę veiklą, „kuria bandoma menkinti Lietuvos nepriklausomybę, laisvės gynėjų atminimą, iškreipti istoriją, kurstyti tautinę nesantaiką“.

Joje smerkiamas Rusijos Federacijos institucijų sprendimas persekioti Lietuvos teisėjus, prokurorus ir kitus teisėsaugos pareigūnus, tyrusius ir nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos metu.

Per sovietų agresiją 1991 metų sausį karinių veiksmų metu nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Daliai parlamentarų kilo nesklandumų jau tvirtinant darbotvarkę, du Seimo nariai atvyko į posėdžių salę ir piktinosi, kad negali dirbti įprastu būdu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuotoliniam posėdžiui pirmininkavo iš nuolatinės darbo vietos plenarinių posėdžių salėje, tačiau kiti parlamentarai dirbti salėje negalėjo.

Tą pabandę Mišrios Seimo narių grupės narys Kęstutis Glaveckas ir „valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad tokiu būdu apribota jų konstitucinė teisė vykdyti Seimo nario pareigą.

„Mes su kolega pasisakome, kad Konstitucija yra aukščiau už Seimo valdybos sprendimą. Valdyba negali atimti iš Seimo narių teisės dalyvauti posėdyje ir dalyvauti svarstant klausimus. Jeigu tokia teisė atimama, mano supratimu, pažeidžiama Konstitucija“, – žurnalistams Seime sakė K. Glaveckas.

Jis ir V. Ąžuolas tvirtino, kad Seimas turi užtikrinti galimybę politikams dalyvauti posėdyje ir nuotoliniu būdu, ir gyvai.

„Turi būti užtikrintos abi galimybės – ir dirbti salėje, ir dirbti per nuotolį“, – teigė V. Ąžuolas.

„Turbūt teks kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paklausti, kodėl apribojamos mūsų teisės“, – sakė jis.

Paklaustas, kodėl negali dirbti ne iš darbo vietos Seimo salėje, o pasijungdamas per kompiuterį, ką padarė per šimtas parlamentarų, K. Glaveckas tvirtino, kad jam nekilo problemų pasijungti nuotoliniam darbui, tačiau taip dirbant procedūros trunka daug ilgiau.

„Bloga, neefektyvi procedūra. Nematau pagrindo, kad visi turi dirbti per kompiuterį, aš, pavyzdžiui, noriu dirbti ne iš kompo. Daugelis kolegų nori dalyvauti salėje, diskutuoti, kalbėti su kolegomis“, – teigė politikas.

„Tam, kad balsuotume, reikia surinkti aštuonis kodus“, – tvirtino jis.

Antradienio rytą darbotvarkės tvirtinimas užtruko ilgiau nei pusvalandį. Daliai parlamentarų nepavyko pareikšti savo valios.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad jam pavyko autentifikuotis, tačiau sistema neleido balsuoti nei už, nei prieš. Dėl to paties skundėsi ir „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, ir „valstietis“ Jonas Jarutis, ir konservatorius Kęstutis Masiulis.

„Kažkas iš tikro stringa, tik iš antro karto pavyko identifikuotis, o kai norėjau balsuoti, parašė, kad neveikia kamera. Negalėjau balsuoti“, – sakė K. Masiulis.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis skundėsi, kad jam nesudaryta galimybė kalbėti dėl svarstomos įstatymo pataisos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuotolinio darbo pradžią įvertino kaip gerą.

„Įspūdis geras, pakankamai sklandžiai (vyksta darbas – BNS). Aišku, kaip ir galėjome tikėtis, procedūros vyksta atskirais atvejais gerokai lėčiau nei gyvo posėdžio metu. Seimo nariai nori replikuoti, pasisakyti kiekvienu klausimu, tai yra jų teisė, Manyčiau, svarbu, kad sistema veikia gana sklandžiai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ji.

Vertindama K. Glavecko ir V. Ąžuolo elgesį parlamento vadovė tvirtino, jog kiekvienas Seimo narys pats sprendžia, kiek konstruktyviam jam būti.

„Jei iš 141 Seimo nario maištauja tik du, manau, kad tai labai geras rezultatas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šį posėdį organizuojame nuotoliniu būdu ne dėl to, kad tai yra labai smagu ar dėl to, kad norisi išbandyti kitus posėdžiavimo būdus, bet dėl to, kad šalyje yra karantinas ir dėl to, kad yra labai daug sergančių žmonių“, – pabrėžė ji.

Šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai dėl koronaviruso pernai gruodį Seimas įteisino nuotolinio darbo galimybę.

Nuotoliniai Seimo posėdžiai vyksta naudojant „Microsoft Teams“ platformą.

Prieš pradėdami darbą parlamentarai privalo tapatybę patvirtinti naudodami mobilųjį elektroninį parašą arba „Smart-ID“ programėlę. Prieš kiekvieną balsavimą jie privalo ir nusifotografuoti.

Antradienį planuojama surengti du plenarinius posėdžius – rytinį ir vakarinį. Ketvirtadienį taip pat numatomas rytinis nuotolinis Seimo posėdis, o popiet parlamentarai jau rinksis į Seimo salę gyvai, nes turės būti surengtas slaptas balsavimas dėl kandidatų į Konstitucinį Teismą.