Pirminiais duomenimis, meru išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Laimutis Ragaišis.

„Nepasikeitė. Du balsus radome papildomai J. Rasiko naudai“, – BNS sakė Ignalinos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Rasa Šatienė.

Rinkimų naktį suskaičiavus balsus, paaiškėjo, kad L. Ragaišis surinko 3615 rinkėjų balsų, dabartinis meras socialdemokratas Justas Rasikas – 3513, tai yra 102 balsais mažiau. Po perskaičiavimo skirtumas sumažėjo iki 100 balsų.

Visų balsų perskaičiavimas surengtas gavus J. Rasiko skundą.

„Dauguma komisijos narių pasisakė už perskaičiavimą motyvuodami tuo, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl rinkimų skaidrumo šioje savivaldybėje“, – BNS sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė.

Galutinius savivaldos rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija planuoja tvirtinti penktadienį. Iki to laiko turi būti išnagrinėti visi skundai, galintys turėti įtakos rinkimų rezultatams.

Šis draudimas negaliotų tik laikinai gyventi Lietuvoje leidimą turintiems Rusijos piliečiams, kurie savo šalyje yra persekiojami nedemokratinio režimo ir negali grįžti į kilmės šalį.

Tokiai įstatymo normai Lietuvos parlamentarai pritarė antradienį svarstydami Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo projektą.

Už projektą po svarstymo balsavo 113 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, devyni susilaikė. Iki jo priėmimo liko vienas balsavimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyva siūloma įstatyme nustatyti, kad „sustabdoma Rusijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų (...) teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje“.

Išimtį norima taikyti tik tiems rusams, kurie turi išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai tam tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija, nes tie žmonės savo šalyje yra persekiojami.

„Nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilnojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams“, – savo pataisą argumentavo L. Kasčiūnas.

Anot jo, siūloma pataisa leis sumažinti galimas rizikas.

Nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilnojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams.

Be to, pagal kitą pataisą ketinama viešai skelbti tas Lietuvos politikų valdomas ar su jais susijusias įmones, bendroves, kurios šiuo metu plėtoja ryšius su Rusija ir Baltarusija.

Seimas šiuo metu svarsto įstatymų pataisų paketą, didinantį atsakomybę už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų pažeidimą, numatantį ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Siūloma priimti specialų naują Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą. Į jį būtų perkelti ir visi šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai.

Šiame įstatyme būtų įtvirtinta, kad stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas. Nebūtų priimami ir prašymai dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo.

Taip pat šių valstybių piliečiams nebebūtų suteikiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Išimtis būtų taikoma, kai dėl vizų išdavimo tarpininkautų Lietuvos URM arba jeigu asmenys jau turi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES šalyje.

Projekte numatyta, kad į Lietuvą per ES išorės sieną atvykstantiems rusams būtų taikoma individuali patikra vertinant jų keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši patikra nebūtų taikoma diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.

Numatyta, kad šis įstatymas galiotų metus – iki 2024 metų balandžio 14 dienos.

Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už minėtų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už įvestų sankcijų nesilaikymą.

Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.

Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.

Už tokią rezoliuciją antradienį balsavo 114 parlamentarų, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

„Visų pirma kviečiame Europos Sąjungą ir jos valstybės nares bendrais veiksmais išplėsti ES teisinę sistemą, pagal kurią valstybės būtų pripažįstamos terorizmą remiančiomis ir teroristines priemones naudojančiomis valstybėmis, raginame užtikrinti Europos Sąjungos sankcijų politikos įgyvendinimą užkertant kelią bet kokiam sankcijų apėjimui (...)“, – sakė rezoliucijos iniciatorius liberalas Raimundas Lopata.

„Išties pritariu jūsų rezoliucijos tekstui, kad ragina Lietuva Europą, bet turbūt Lietuva ir turi rodyti pavyzdį. Man tai nesuprantama, kaip iki šiol dar per Lietuvos teritoriją keliauja rusiškos dujos į Karaliaučių. Lietuva gauna pinigus, ima iš teroristinės Rusijos pinigus už tą tranzitą. Vokiečiai kažkaip tai sugebėjo susitvarkyti su „Nord Stream“. Kada Lietuva susitvarkys?“ – klausė „darbietis“ Artūras Skardžius.

Pagal priimtą dokumentą, Lietuvos Vyriausybei siūloma tarptautiniu lygmeniu kelti Rusijos pripažinimo terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe klausimą, o jos atsakomybės už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ar genocidą Ukrainoje bei Specialiojo Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo įsteigimo klausimus kelti ir spręsti tiek Europos Sąjungos, tiek viso demokratinio pasaulio lygmeniu.

Lietuvos Seimas dar pernai gegužę pripažino Rusiją terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe už pradėtą karą Ukrainoje ir ten vykdomus nusikaltimus.

Nauja rezoliucija taip pat Vyriausybė raginama ES lygiu siekti, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsakytų partijos, tai yra partija „Vieningoji Rusija“, Rusijos komunistų partija, Rusijos liberalų demokratų partija, „Teisingoji Rusija“, o jų nariai turėtų būti įtraukti į ES sankcijų sąrašus.

Be to, siūloma griežtinti atsakomybę už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir mėginimus jas apeiti, sukurti veikiantį nacionalinį kontrolės mechanizmą ir priemones, kurios užtikrintų ne tik dvejopo naudojimo prekių, bet ir galimai dvejopo naudojimo prekių arba jautrių technologijų, kurios gali būti panaudotos karinėms reikmėms, eksporto ir tranzito kontrolę.

„Esu gavęs kitų Seimo narių, sėdinčių (Seimo salėje – BNS) prie P. Gražulio, kad tai yra ne pirmas kartas, kai daromas toks veiksmas ir balsuojama už kitus Seimo narius“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.

„Jeigu Seimas pritars specialiai Seimo komisijai, šituos pareiškimus tikriausiai reikės vertinti ir rinkti papildomus įrodymus“, – pridūrė parlamentaras.

Anot jo, Seimo nariai pamena konkrečius tokio P. Gražulio elgesio atvejus.

Laisvės frakcijos narys inicijuoja apkaltą P. Gražuliui už tai, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

„Seimo narys sąmoningai balsavo už kitą Seimo narį, sulaužė Konstituciją ir Seimo nario priesaiką“, – teigė T. V. Raskevičius.

Seimo narys sąmoningai balsavo už kitą Seimo narį, sulaužė Konstituciją ir Seimo nario priesaiką.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad reikėtų panagrinėti P. Gražulio veiksmus.

„Reikėtų panagrinėti tą klausimą, apsispręsime tik dėl komisijos, yra terminas iki gegužės 1-osios pateikti išvadą, ir tuomet Seimas apsispręstų dėl tolesnių veiksmų. Tai aš balsuosiu už“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Tuo metu socialdemokratas L. Jonauskas tvirtino nematąs pagrindo apkaltai, skriaudos nejaučiąs, o P. Gražulio elgesį vadino klaida.

„Padaryta klaida, akivaizdu, reikia atleisti (...) Manau, kad (P. Gražulis – BNS) daro daug tų klaidų, bet iš kiekvienos jis pasimoko“, – kalbėjo politikas.

„Manyčiau, kad (apkalta – BNS) greičiausiai perteklinė priemonė, juoba, kad jau netrukus iš teismo turėtų atkeliauti kitos žinios, ir tas mandatas savaime gali nutrūkti“, – sakė L. Jonauskas.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

L. Jonauskas pasakojo su P. Gražuliu ne kartą kalbėjęs, kodėl šis balsavo už jį: „Petras sako, kad nepamena, galbūt impulsyviai tai padarė, jis tos akimirkos neprisimena“.

Petras sako, kad nepamena, galbūt impulsyviai tai padarė, jis tos akimirkos neprisimena.

Seimas antradienį ketina svarstyti siūlymą pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui dėl to, kad šis balsavo už kitą Seimo narį.

Pirmiausia bus sprendžiama, ar sudaryti laikinąją komisiją, kuri iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.

Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

„Ponia I. Haase antrą kadenciją dirba TTK, turinti teisininko išsilavinimą, ir manom, kad susitvarkys su šitomis pareigomis ir užduotimis, ir šiandien tiesiog bendrai pasveikinome“, – BNS antradienį sakė TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasak jos, frakcija antradienį svarstė dvi kandidatūras į šias pareigas – I. Haase ir Andriaus Vyšniausko, bet pastarasis atsiėmė savo kandidatūrą kolegės naudai. I. Haase kandidatūrai pritarta bendru sutarimu.

„Svarstėm ir kitą kandidatūrą, A. Vyšniausko, bet jis pats išreiškė paramą Irenai. Manau, kad kiekvienas politikas turi savo pliusų, bet šiame etape frakcija deleguoja Ireną“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

I. Haase pakeis Konstitucinio Teismo teisėju paskirtą Stasį Šedbarą.

Socialdemokratai naujos kadencijos taryboje turės 16 vietų iš 27. Keturis mandatus gavo konservatoriai, tris – demokratai, du – „valstiečiai“, po vieną – „darbiečiai“ ir Krikščionių sąjunga.

Pats socialdemokratas P. Isoda meru perrinktas per pirmąjį rinkimų turą surinkęs beveik 60 proc. rinkėjų balsų.

Į pirmąjį posėdį naujoji valdžia planuoja rinktis balandžio 24 dieną.

„Tas tarpas labai didelis nuo kovo 5 dienos (rinkimų dienos – BNS). Bet įstatymas taip numato. Šioks toks nepatogumas. Kai tęstinumas yra, tai gal ir nieko tokio, bet jei būtų išrinkta visiškai nauja valdžia, gali dar ir žalos padaryti savivaldybei. Tas tarpas galėtų būti trumpesnis“, – BNS sakė meras, laukiantis naujos pradžios.

– Nuo ko pradėsite naują kadenciją? Ar bursite koaliciją, nepaisant to, kad turite daugumą?

– Pradėsime nuo priesaikų, kaip numatyta.

Apsitarėme su būsima frakcija, kad planuojame oficialių koalicijų taryboje nedaryti, bandysime dėliotis vieni. Kalbėjau jau praktiškai su visais naujai išrinktais tarybos nariais, tik su konservatoriais dar planuoju susitikti, kaip dirbsime.

Bet šiuo atveju tiek į politinio pasitikėjimo pareigūnų pozicijas, tiek į komitetų vadovų planuojame skirti mūsų partijos atstovus, kadangi laimėjome 16 iš 27 vietų. Kitus kolegas kviesime bendradarbiauti neformaliai, be didelių įsipareigojimų.

Kitus kolegas kviesime bendradarbiauti neformaliai, be didelių įsipareigojimų.

– Kaip keisis politinė komanda?

– Bus pokyčių. Sutarėme, kad administracijos direktorius lieka tas pats (Karolis Podolskis – BNS), vicemeru bus dabartinis vicemeras Artūras Visockis, į kitas dvi vicemerų pareigas siūlysime dabartinę patarėją Agnę Pavelčikienę ir dabartinį administracijos direktoriaus pavaduotoją Valdą Tumelį. Taip turėtų atrodyti politinė komanda.

– Ar visa ši komanda pagal partinę priklausomybę yra socialdemokratai?

– Taip, socialdemokratai. Kadangi mūsų 16, planuojame, kad visas pozicijas užims mūsų komandos nariai.

– Ta dauguma taryboje, kurią laimėjote, kai nebereikia sudaryti koalicijos, kiek palengvins darbą, sprendimų priėmimą? Tai pliusas ar minusas?

– Manau, kad pliusas. Nepaisant skambių antraščių, pas mus partijoje nėra jokios diktatūros ir tikrai ne meras ar kitas asmuo ką nors diktuoja. Vyksta rimtos diskusijos tarpusavyje. Diskusijos sunkiausios būna viduje. Yra nuomonių yra įvairovė.

Turime stiprią daugumą, su ja darbas einasi geriau. Turime politinę programą, kurią žmonės patvirtino balsuodami, todėl nebus jokio politinio šantažo balsuosiu-nebalsuosiu, jeigu tu man tą, tai balsuosiu, jei ko nors neduosi, tada nebalsuosiu.

Labai svarbu, kad brandi politinė komanda gali dėliotis, tartis, daryti darbus pagal programą ir nebijoti, kad vieną dieną kas nors nepavyks. Dar kai argumentais įrodinėja, jog gerai ar negerai, viskas tvarkoje, bet pasitaiko ir politinio šantažo. Šitoje kadencijoje galėsime to išvengti.

– Kurių pažadų įgyvendinimo marijampoliečiai gali tikėtis pirmiausia?

– Nėra taip, kad kuris nors pažadas yra pirmas arba antras. Visose srityse darbai suplanuoti ir jie vyksta.

Neseniai baigėme pirkimus dėl vieno darželio, vienos progimnazijos, daugiafunkcinio centro renovacijos. Sporto centre vyksta suplanuotų darbų pirkimai. Kaip tik procedūros į pabaigą dėl tilto Aušros gatvėje per Šešupę techninio projekto atnaujinimo, vyksta arenos projekto ekspertizė. Tai didesni darbai. Aišku, yra ir smulkesnių.

Šių metų biudžetas jau suplanuotas, tai pagal jį darbai ir daromi. Investuotojų pritraukimas, LEZ infrastruktūros projekto pabaigimas, gatvių apšvietimo projektas šiais metais turėtų būti baigtas, naujų konteinerių aikštelių įrengimas ir konteinerių pakeitimas.

– Jūsų politinių varžovų rinkimų pažaduose buvo ir nemokamas viešasis transportas, ir profesionaliojo scenos meno įstaigos statuso grąžinimas Marijampolės dramos teatrui, daug kitų pasiūlymų. Neplanuojate iš jų ką nors perimti?

– Dabar kaip tik vyksta dramos teatro kapitalinė renovacija. Jeigu viskas seksis gerai, šiais metais ji bus baigta. Tiek vidaus, tiek išorės. Dabar viskas statybų įkarštyje.

Dramos teatrui tikrai aiškiai iškeltas siekis būti profesionaliu, dėl to sutaria visos partijos. Bet tikrai neplanuojame atkurti atskiro jo juridinio asmens, nes tam nematome prasmės. Valdymas optimizuotas, visi teatro ištekliai turi būti skirti kūrybinei veiklai, o ne papildomai administracijai.

Dėl viešojo transporto per rinkimų kampaniją aiškiai pasakiau, kad mes nematome tikslo daryti viešąjį transportą nemokamą. Kai kurie kolegos išvis siūlė tokį daryti tik mieste. Tai išvis būtų nesąžininga, nes turime ir kaimiškas vietoves, ir priemiestį, ir miestą. Turėtų būti visiems arba niekam. Šiuo atveju tiems, kam lengvatos reikalingos, jie jas gauna – vaikai, neįgalieji, pensininkai, o kiti, kas gali susimokėti tą simbolinį mokestį, nes tikrai ten nėra dideli pinigai, turėtų susimokėti. Visi tokie pažadai kainuoja didelius pinigus.

Nesakau, kad niekada, bet šiame etape prasmės nėra. Kaip tik diegiame elektroninį bilietą, kad dar geriau matytume apskaitą, srautus, kur kiek reikia autobusų. Planuojame, kad elektroninis bilietas pradės veikti birželį.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Kada Marijampolė turės krepšinio areną?

– Viskas priklausys nuo finansavimo, mes pasirengę dėti savo dalį. Bandome įrodyti, kad šis projektas patektų tarp ES finansuojamų projektų. Aišku, kreipsimės į Vyriausybę paramos. Nė viena arena nėra pastatyta be Vyriausybės paramos.

Turime statybos leidimą, baigiame projekto ekspertizę, tada kalbėsime su Vyriausybe dėl finansavimo. Per dvejus–trejus metus tikrai galima pastatyti tokį objektą.

– Atidarysite prieš kitus savivaldos rinkimus?

– Būtų gerai anksčiau. Bet viskas priklauso nuo teigiamo nacionalinės valdžios požiūrio.

– Ką laikote didžiausiu naujos kadencijos iššūkiu?

– Turbūt tuos didžiuosius objektus – tiltą ir areną. Jie priklauso ne tik nuo mūsų. Čia didžiausi ir brangiausi darbai.

– Kaip vertinate naujus mero įgaliojimus, su kuriais teks dirbti artimiausius ketverius metus?

– Man gaila, kad meras nėra tarybos narys. Mes vis tiek save įsivaizduojame politikais. Tas modelis, kuris baigia galioti, buvo gal ir visai neblogas.

Pažiūrėsime, kaip pavyks pasidalyti tą administracinį darbą su vicemerais, administracijos direktoriumi. Aš darbo, atsakomybės. Nebijau. (Pagal naują įstatymą, meras bus tik vykdomosios valdžios atstovas, nebus tarybos narys, jis valdys visus savivaldybės išteklius – BNS).

Ten, kur meras ir dauguma bus skirtingų pažiūrų, ne tos pačios partijos, ten bus tikrai labai didelės kovos ir dėl jų nukentės žmonės. Taryba galės atleisti mero politinio pasitikėjimo žmones, merui pasiskyrus kitus, vėl galės atleisti. Ir taip gali ta kova tęstis be galo.

Man gaila, kad meras nėra tarybos narys. Mes vis tiek save įsivaizduojame politikais.

Meras valdys išteklius, teisis su taryba, ginčysis. Dabar buvo labai aišku – nesutari su dauguma, nepasiskiri politinio pasitikėjimo pareigūnų ir tiesioginis valdymas atsiranda. Kaip šioje kadencijoje matėme, kelioms savivaldybėms nedaug trūko iki tiesioginio valdymo.

Dabar niekada merui nebus jokio pavojaus, kol savivaldybė visai nesugrius ekonomiškai ar finansiškai. Man atrodo, jog ten, kur nebus sutarimo, meras su taryba kariaus, o kentės žmonės, visa savivalda.

Bet ten, kur konfliktų nebus, kaip, pavyzdžiui, pas mus, man atrodo, bus galima dirbti. Aišku, dabartinis modelis yra geresnis, bet dirbsime ir prie šito.

– Meru esate išrinktas per pirmąjį turą, gavote praktiškai 60 proc. rinkėjų balsų. Ar šis pasitikėjimas negali tapti jūsų tramplinu į Seimą kitąmet?

– Ne. Tikrai tvirtai galiu atsakyti, kad tikrai neplanuoju. Įsipareigojimas Marijampolei yra pagrindinis mano tikslas. Ateitis parodys, bet dabar tą pasitikėjimą suprantu, jog žmonės nori, kad čia būčiau. Garantuoju, kad kitais metais nedalyvausiu Seimo rinkimuose.

Už tokį sprendimą balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 13 politikų.

„Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2022 metų gruodžio 21 dieną konstatavo, kad 2022 metų rugsėjo 15 dieną Seimo vakarinio posėdžio metu Seimo narys Petras Gražulis balsavo ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį jam nematant“, – pristatydamas iniciatyvą sakė Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.

„Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuotoje vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kaip Seimo narys P. Gražulis balsavimo metu ištiesia ranką per stalą ir paliečia objektą, esantį ant stalo ties kito Seimo nario darbo vietoje esančiu informaciniu pultu“, – tvirtino jis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2022 metų gruodžio 21 dieną konstatavo, kad 2022 metų rugsėjo 15 dieną Seimo vakarinio posėdžio metu Seimo narys Petras Gražulis balsavo ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį jam nematant.

Parlamentarams buvo parodytas su šiuo įvykiu susijęs vaizdo įrašas.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė tvirtino, kad įraše nematyti, ar P. Gražulis paspaudė mygtuką, ar nepaspaudė.

P. Gražulis savo ruožtu tvirtino nepamenantis, ar balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, ar ne.

„Aš nežinau, ar balsavau, aš nežinau, ar nebalsavau. Po trijų mėnesių, kai ateina ir pasako: ar tu balsavai? Jūs man pasakykite, ką prieš pusę metų valgėte, ar prieš tris dienas. Jūs pasakysite, ką valgėte? Jūs nežinosite, ką valgėte. Kada mes daug kartų balsuojame, kaip man prisiminti?“ – tvirtino parlamentaras.

Aš nežinau, ar balsavau, aš nežinau, ar nebalsavau.

„Jeigu balsavau, aš atsiprašiau ir dabar atsiprašau, suklydau. Tai nebuvo mano piktybinis veiksmas“, – pabrėžė jis.

P. Gražulis teigė apkaltos nebijąs ir lygino save su sovietų valdžios persekiotu kunigu Alfonsu Svarinsku.

Anot P. Gražulio, šis sakydavęs, kad jeigu sovietų valdžia jį persekioja, vadinasi, jis tarnauju Dievui, o jeigu sovietų valdžia imtų jį girti, tai reikštų, jog tarnauja velniui.

„Perfrazuoju šituos žodžius dabartinei situacijai: jeigu konservatorių valdančioji dauguma kartu su profesionalu T. V. Raskevičiumi mane persekioja, tarnauju tautai. Jeigu mane jie girtų, tarnaučiau šitam klanui, šitai sistemai, kuri užvaldžiusi yra Lietuvą“, – kalbėjo Seimo narys.

„Per 50 metų okupacijos metų mes mažiau sukomunistėjome, negu per 30 nepriklausomybės metų suhomoseksualėjome“, – pareiškė jis.

Pagal priimtą Seimo nutarimą, laikinoji komisija iki gegužės 1-osios turės atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar pagrindas apkaltai, ar ne.

Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Apkalta parlamentarui, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininkui P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą L. Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.

Išrinkus merus 60-yje savivaldybių, paaiškėjo, kad 22 miestai ir rajonai turės naujus vadovus, 12 dabartinių savivaldybių vadovų perrinkti antrajame ture, dar 26 merai išrinkti per pirmąjį rinkimų turą prieš dvi savaites.

BNS pateikia per pirmąjį ir per antrąjį balsavimo turus išrinktus 60 Lietuvos savivaldybių merus.

1. Akmenės rajonas – socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas (perrinktas I ture)

2. Alytaus miestas – socialdemokratas Nerijus Cesiulis (perrinktas I ture)

3. Alytaus rajonas – demokratė Rasa Vitkauskienė (nauja)

4. Anykščių rajonas – „valstietis“ Kęstutis Tubis (naujas)

5. Birštonas – socialdemokratė Nijolė Dirginčienė (perrinkta I ture)

6. Biržų rajonas – socialdemokratas Kęstutis Knizikevičius (naujas)

7. Druskininkai – nepartinis Ričardas Malinauskas (perrinktas I ture)

8. Elektrėnai – liberalas Gediminas Ratkevičius (naujas)

9. Ignalinos rajonas – „valstietis“ Laimutis Ragaišis (naujas)

10. Jonavos rajonas – socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius (perrinktas I ture)

11. Joniškio rajonas – liberalas Vitalijus Gailius (perrinktas I ture)

12. Jurbarko rajonas – save išsikėlęs Skirmantas Mockevičius (perrinktas II ture)

13. Kaišiadorių rajonas – liberalas Šarūnas Čėsna (naujas)

14. Kalvarijos – nepartinis Nerijus Šidlauskas (naujas)

15. Kauno miestas – nepartinis Visvaldas Matijošaitis (perrinktas I ture)

16. Kauno rajonas – socialdemokratas Valerijus Makūnas (perrinktas I ture)

17. Kazlų Rūda – nepartinis Mantas Varaška (perrinktas I ture)

18. Kelmės rajonas – partija „Laisvė ir teisingumas“ Ildefonsas Petkevičius (perrinktas II ture)

19. Kėdainių rajonas – socialdemokratas Valentinas Tamulis (perrinktas II ture)

20. Klaipėdos miestas – nepartinis Arvydas Vaitkus (naujas)

21. Klaipėdos rajonas – „valstietis“ Bronius Markauskas (perrinktas II ture)

22. Kretingos rajonas – nepartinis Antanas Kalnius (perrinktas I ture)

23. Kupiškio rajonas – konservatorius Dainius Bardauskas (perrinktas II ture)

24. Lazdijų rajonas – demokratė Ausma Miškinienė (perrinkta II ture)

25. Marijampolė – socialdemokratas Povilas Isoda (perrinktas I ture)

26. Mažeikių rajonas – socialdemokratė Rūta Matulaitienė (nauja)

27. Molėtų rajonas – konservatorius Saulius Jauneika (perrinktas I ture)

28. Neringa – demokratas Darius Jasaitis (perrinktas I ture)

29. Pagėgiai – liberalas Vaidas Bendaravičius (perrinktas II ture)

30. Pakruojo rajonas – socialdemokratas Saulius Margis (perrinktas I ture)

31. Palanga – konservatorius Šarūnas Vaitkus (perrinktas I ture)

32. Panevėžio miestas – nepartinis Rytis Mykolas Račkauskas (perrinktas I ture)

33. Panevėžio rajonas – socialdemokratas Antanas Pocius (naujas)

34. Pasvalio rajonas – konservatorius Gintautas Gegužinskas (perrinktas II ture)

35. Plungės rajonas – liberalas Audrius Klišonis (perrinktas I ture)

36. Prienų rajonas – socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas (perrinktas I ture)

37. Radviliškio rajonas – socialdemokratas Kazimieras Račkauskis (naujas)

38. Raseinių rajonas – „valstietis“ Arvydas Nekrošius (naujas)

39. Rietavas – liberalas Antanas Černeckis (perrinktas I ture)

40. Rokiškio rajonas – socialdemokratas Ramūnas Godeliauskas (perrinktas I ture)

41. Skuodo rajonas – „valstietis“ Stasys Gutauskas (naujas)

42. Šakių rajonas – „valstietis“ Raimondas Januševičius (naujas)

43. Šalčininkų rajonas – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Zdzislav Palevič (perrinktas I ture)

44. Šiaulių miestas – nepartinis Artūras Visockas (perrinktas I ture)

45. Šiaulių rajonas – „valstietis“ Česlovas Greičius (naujas)

46. Šilalės rajonas – nepartinis Tadas Bartkus (naujas)

47. Šilutės rajonas – demokratas Vytautas Laurinaitis (perrinktas II ture)

48. Širvintų rajonas – Lietuvos regionų partija Živilė Pinskuvienė (perrinkta I ture)

49. Švenčionių rajonas – partija „Laisvė ir teisingumas“ Rimantas Klipčius (perrinktas I ture)

50. Tauragės rajonas – liberalas Dovydas Kaminskas (perrinktas I ture)

51. Telšių rajonas – socialdemokratas Tomas Katkus (naujas)

52. Trakų rajonas – liberalas Andrius Šatevičius (perrinktas II ture)

53. Ukmergės rajonas – demokratas Darius Varnas (naujas)

54. Utenos rajonas – nepartinis Marijus Kaukėnas (naujas)

55. Varėnos rajonas – nepartinis Algis Kašėta (perrinktas II ture)

56. Vilkaviškio rajonas – socialdemokratas Algirdas Neiberka (perrinktas I ture)

57. Vilniaus miestas – konservatorius Valdas Benkunskas (naujas)

58. Vilniaus rajonas – socialdemokratas Robertas Duchnevič (naujas)

59. Visaginas – „valstietis“ Erlandas Galaguz (perrinktas II ture)

60. Zarasų rajonas – liberalė Nijolė Guobienė (nauja)

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per pakartotinį balsavimą K. Tubis surinko 52 proc. balsų, jo varžovas socialdemokratas Dainius Žiogelis – 46 proc. balsų.

„Ta istorija suglumino rinkėjus. (...) Tos dvi dienos agitacijos prieš mane iš VRK pusės ir devynios dienos, kada negalėjome agituoti, tai pirmiausia labiausiai džiaugiuosi rinkėjų sąmoningumu, jie prisimena, kaip dirbome užpraeitą kadenciją, kaip Anykščiai pakilo, kaip jie tvarkėsi. Juk žmonės turi atmintį“, – sekmadienio vakarą BNS sakė K. Tubis.

Socialdemokratas D. Žiogelis įsitikinęs, jog plačiai nuskambėjusi K. Tubio pašalinimo iš rinkimų ir vėliau grąžinimo į juos istorija šiam politikui padėjo laimėti kovą.

„Aišku, kad padėjo, jis gi nuskriaustas, jis kovoja su sistema, o žmonės nemėgsta sisteminių dalykų“, – BNS sakė socialdemokratas.

„Tokios nemokamos reklamos, kokią gavo, mes nė viena partija negalėjome nusipirkti“, – pridūrė jis.

Labiausiai džiaugiuosi rinkėjų sąmoningumu, jie prisimena, kaip dirbome užpraeitą kadenciją, kaip Anykščiai pakilo, kaip jie tvarkėsi. Juk žmonės turi atmintį.

K. Tubiui Anykščių rajono savivaldybės taryboje reikės suformuoti valdančiąją koaliciją, nes jo atstovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra iškovojusi septynias vietas iš 25. Po penkis mandatus yra gavę socialdemokratai ir konservatoriai, po keturis – liberalai ir demokratai.

K. Tubis tvirtino į koaliciją kviesiąs visas politines jėgas.

D. Žiogelis savo ruožtu sakė kol kas nematąs galimybės dirbti koalicijoje su išrinktuoju meru.

„Aš šventai esu įsitikinęs, kad nuteistas už tai, jog eidamas pareigas darė nusikaltimą, žmogus į tas pačias negali grįžti. Bet tai mano asmeninė nuomonė“, – teigė jis.

D. Žiogelis prognozavo, kad šių rinkimų rezultatai sulauks nemažai skundų. Anot jo, jau pirmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketina nagrinėti su tuo susijusį konservatorių skundą.

„Teismui apskųstas VRK sprendimas grąžinti K. Tubį į rinkimus“, – tvirtino socialdemokratas.

„Teismų bus daugiau nei balsavimų“, – pridūrė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir kai kurie kiti politikai anksčiau yra minėję, jog geriausia būtų Anykščiuose surengti naujus tiesioginius mero rinkimus.

Buvęs ilgametis policijos pareigūnas K. Tubis Anykščių rajono mero pareigas jau yra ėjęs 2015–2019 metais. Tuomet jis rinkimuose dalyvavo su Liberalų sąjūdžiu.

Šiai metais po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, VRK K. Tubį pašalino iš kovos, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

Kadangi K. Tubis į rinkimus grąžintas jau prasidėjus balsavimui iš anksto, VRK nutarė panaikinti antradienį balsavusiųjų Anykščių rajono rinkėjų balsus ir pakvietė juos atvykti balsuoti dar kartą. Šia galimybe pasinaudojo 74 anykštėnai iš 100.

Per pirmąjį rinkimų turą K. Tubis Anykščiuose surinko daugiausia – 29,39 proc. – rinkėjų balsų. Socialdemokratas D. Žiogelis buvo antras su 19,45 proc. rinkėjų palaikymu.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Taip, jau viskas, panašu, kad laimėjau“, – sekmadienio vakarą BNS sakė politikas.

Anot parlamentaro, pergalę lėmė rinkėjų pasitikėjimas, nes daug metų būdamas Seimo nariu jis susitikinėjo su gyventojais, domėjosi jų interesais.

„Visą laiką prieš balsuodamas Seime konsultuodavausi, tardavausi, ką jie galvoja. Matyt, tai ir padėjo. Žmonės matė, kad atliepiu jų lūkestį“, – teigė A. Nekrošius.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, už jį balsavo apie 53 proc. rinkėjų, jo varžovas, dabartinis meras konservatorius Andrius Bautronis surinko maždaug 46 proc. balsų.

Žmonės matė, kad atliepiu jų lūkestį.

A. Nekrošius į parlamentą 2020 metais išrinktas vienmandatėje Raseinių-Kėdainių apygardoje, tai reiškia, kad čia turės vykti Seimo nario rinkimai.

Jo vadovaujami Raseinių „valstiečiai“ naujos kadencijos taryboje turės penkias vietas iš 25.

Daugiausia mandatų – septynis – šioje taryboje yra gavę konservatoriai, šešias vietas iškovojo socialdemokratai, tris – politinis komitetas „Tau, kraštieti!“, po du – Regionų partija ir Darbo partija.

A. Nekrošius sakė dėl koalicijos sudarymo kalbėsiąs su visais išrinktais politikais.

„Esame atviri, kurie norės skaidrios ir doros savivaldos, tuos ir kviečiame“, – teigė jis.

Tarp galimų partnerių A. Nekrošius minėjo socialdemokratus, politinio komiteto atstovus.

„Pagrindiniai darbai vyks rytoj, šiandien švenčiame“, – BNS sakė Seimo narys.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.