„Tiesiog nesutapo požiūriai į tam tikrus dalykus“, – ketvirtadienį BNS sakė parlamentarė.

Ji teigė kol kas dirbsianti Mišrioje Seimo narių grupėje.

Į Seimą politikė išrinkta pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, bet 2021 metų rugsėjį iš jos pasitraukė ir su keliais kolegomis įkūrė Demokratų frakciją.

Tolesnių politinių planų L. Mogenienė neatskleidė.

Jai pasitraukus Demokratų frakcijoje liko 15 narių.

Prieš mėnesį šią frakciją paliko Seimo narys Zenonas Streikus.

Už pritarimą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 29, susilaikė 12 parlamentarų.

Toliau išvadą nagrinės Seimo komitetai.

Laikinosios komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė, kad išvadas būtina patvirtinti, nes nuo to priklauso ir laikinųjų komisijų, ir pranešėjo instituto ateitis.

„Iš esmės mes kalbame ne tik apie laikinųjų Seimo komisijų ateitį, mes kalbame apie parlamento galių diskreditavimą“, – tvirtino Seimo narys.

Anot jo, atliekant tyrimą, „įvyko precedento neturintys atvejai, kada specialiųjų tarnybų vadovai nebendradarbiavo su komisija, nepateikė informacijos, kai kurie liudydami melavo“.

„Iš principo mes kalbame apie parlamento gebėjimą ir galėjimą vykdyti savo konstitucines galias ir kontrolę“, – sakė V. Bakas.

Jeigu neišgelbėsime pranešėjo instituto, kova su korupcija, su piktnaudžiavimais, manyčiau, taps vargu, ar įmanoma.

Jo teigimu, nuo Seimo požiūrio į šias išvadas priklausys ir pranešėjo instituto likimas.

„Jeigu neišgelbėsime pranešėjo instituto, kova su korupcija, su piktnaudžiavimais, manyčiau, taps vargu, ar įmanoma. Žmonės bijos pranešti tiek prokuratūrai, nekalbu jau apie informacijos pateikimą Seimui. Manyčiau, tai kirstų pasitikėjimą pačiu Seimu“, – kalbėjo V. Bakas.

Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino įžvelgiantis specialiųjų tarnybų siekį nustatyti, jog Seimas neturi teisės analizuoti kai kurių dalykų.

„Mano manymu, vyksta konstitucinis konfliktas tarp Seimo ir specialiųjų tarnybų“, – teigė jis.

„Mano manymu, ant briaunos pastatytos Seimo teisės analizuoti specialiąsias tarnybas ir šitoje situacijoje specialiosios tarnybos priešinasi Seimui“, – sakė E. Gentvilas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius parlamentinį tyrimą vadino prezidento rinkimams skirtu projektu, o jo išvados diskredituoja valstybės institucijas – prokuratūrą, VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybą.

V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018– 2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Už visą įrangą, kuri buvo pirkta iš muzikos prekių parduotuvės, bet naudojau darbui, tą visą sumą ir grąžinau“, – BNS sakė parlamentaras.

„Tai nei būgnai, nei muzikos instrumentai, nei garso kolonėlės, tai kompiuterinė arba programinė įranga, kuri gali būti skirta darbui arba gali būti teoriškai naudojama audio inžinieriams, muzikantams ir t. t.“, – pridūrė jis.

Apie grąžintas lėšas parlamentaras trečiadienį informavo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

Etikos sargai savo ruožtu konstatavo, kad dalis Seimo nario pirktos įrangos neatitinka Seimo valdybos patvirtinto aprašo, kas gali būti įsigyjama už parlamentines lėšas.

Nei aš, nei patarėjai neįžvelgėme kokio nors pažeidimo.

Tuo metu M. Matijošaitis įsitikinęs, kad nustatytos tvarkos nepažeidė.

„Nei aš, nei patarėjai neįžvelgėme kokio nors pažeidimo. Mes laikomės Seimo valdybos patvirtinto aprašo. Taip pat tikrino Seimo kanceliarijos Finansų skyrius, pažeidimų nenustatė. Man tiesiog apmaudu, kad toks ažiotažas kyla. Paprasčiausiai prisiėmiau politinę atsakomybę“, – BNS sakė parlamentaras, kodėl nusprendęs grąžinti lėšas.

M. Matijošaitis tvirtino, kad taip pasielgti jam rekomendavo ir partijos etikos sargai.

„Mano politinė bendruomenė teisėtai jautriai reaguoja net į neskaidrumo regimybę, ir dėl to, kad prisiimčiau politinę atsakomybę, nusprendžiau tai padaryti“, – sakė Seimo narys.

Vasario mėnesį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad M. Matijošaitis už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterių, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Kilus rezonansui, politikas pranešė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš jos Europos Parlamento rinkimų sąrašo.

Už tai buvo penki komiteto nariai, prieš balsavo du ir vienas susilaikė. Tokiai nuostatai dar turės patvirtinti Seimas.

Į vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą siūloma įrašyti naują ribojimą – kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bus panaikintas, jeigu jie daugiau kaip kartą per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius vyko į Rusiją ir Baltarusiją ir tuo vykimu kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įvesti naują ribojimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pasiūlė keturi Seimo konservatoriai, tačiau NSGK pritarė patobulintam kompromisiam variantui ir pasiūlė dar išimtis, kam minėtas ribotas kelionių skaičius neturėtų būti taikomas.

Anot projekto, dažniau keliauti galėtų ekipažų ir įgulų nariai, krovinių vežėjai, taip pat tie, kas į Rusiją ir Baltarusiją vykti privalėtų dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių ir pateiktų tai patvirtinančius dokumentus.

Pasak vieno iš ribojimo iniciatorių Audroniaus Ažubalio, taip siekiama mažinti šių šalių piliečių kelionių, nes Lietuvos žvalgybos teigimu, toks vykimas kelia grėsmę ir riziką, kad tie asmenys gali būti verbuojami Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų.

„Šiemet nuo sausio 1 dienos iki kovo 19 dienos Lietuvos ir Baltarusijos sieną Baltarusijos piliečiai kirto 422 tūkst. kartų“, – trečiadienį per NSGK posėdį teigė A. Ažubalis.

NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad užtektų leisti ir vieną kelionę per metus į Rusiją ir Baltarusiją.

„Iš tikrųjų kartas per metus tai yra tas kartas, kai jau yra daugiau nei pakankamas, kad padidintų krūvį mūsų žvalgybai“ ,– sakė ji.

„Priėmę šitą sprendimą, mes sakome, kad yra normalu keturis kartus per metus važinėti į Baltarusiją ir Rusiją. Ne, tai nėra normalu. Nes jeigu tai yra žmogus, kuris yra būtent opozicija ir disidentas, jis yra persekiojamas Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybų, tai, be jokios abejonės, jis ten saugiai nuolat važinėti negali. Jeigu jis ten gali laisvai važinėti ir neturi jokių problemų su FSB ar Baltarusijos saugumo tarnybomis, tada akivaizdu, kad su tuo žmogumi mes turime problemą“, – teigė Seimo narė.

NSGK posėdyje dalyvavę Valstybės saugumo departamento pareigūnai irgi pakartojo, jog reikėtų leisti per sieną vykti ne daugiau kaip kartą per metus.

Tuo metu pasiūlymą kritikavo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. Jis pripažino, jog nepriimtina, kai net humanitarines vizas turintys Baltarusijos piliečiai dažnai keliauja į tėvynę, tačiau, anot jo, kelionių skaičiaus ribojimas nėra tvarus sprendimas.

Jo teigimu, tokią pačią grėsmę gali patirti į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.

Viceministras siūlė verčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyti galimybę naikinti leidimus gyventi Lietuvoje ne konkrečių šalių piliečiams, o visiems užsieniečiams, per dažnai keliaujantiems į tam tikras valstybes.

„Reikėtų realiai sudaryti galimybes naikinti leidimus gyventi Lietuvoje remiantis ne pagal asmens tautybę, o pagal tai, kur jie vyksta. Juk iš to kyla grėsmė, iš vykimo į konkrečią šalį, o ne dėl vienos ar kitos tautybės“, – sakė jis.

Migracijos departamento duomenimis, laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turi 59 tūkst. Baltarusijos piliečių ir 6,8 tūkst. Rusijos piliečių.

Vyriausybė siūlo dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje.

Be jau galiojančių ribojimų gauti vizą, leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyti turtą, siūloma pasienyje papildomai tikrinti Baltarusijos piliečius dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir spręsti dėl tolesnio išsamaus patikrinimo.

Praėjusią savaitę NSGK pritarė, kad į nacionalinių sankcijų įstatymą dar būtų įrašyta nuostata, jog turi būti stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Taip pat pritarta siūlymui, jog leidimai laikinai gyventi Lietuvoje turėtų būti panaikinti tiems rusams ir baltarusiams, kurie viešai pritarė pripažintam agresijos nusikaltimui, kurie tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.

Pernai priimtas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas baigs galioti gegužės 2 dieną. Siekiama jo galiojimą pratęsti iki 2025 metų gegužės 2 dienos.

Už A. Matulo ir S. Jovaišos pašalinimą iš komisijos dėl jų, kritikų vertinimu, per brangiai ir per daug už parlamentines lėšas įsigytų kompiuterių balsavo 23 parlamentarai, prieš buvo 41, 28 susilaikė.

„Man apmaudu, kad Seimo narys taip lengvai parduoda sąžinę už įvairius „Acer“ ir „Lenovo“, kurių bendra suma 11 tūkst. eurų. Kiek teko žiūrėti, kiti kolegos tikrai sugebėjo kompiuterius ir įrangą padėjėjams įsigyti pigiau“, – antradienį Seime kalbėjo A. Širinskienė.

Anot jos, A. Matulo buvimas etikos sargu rodo, kokie standartai keliami šios komisijos nariams.

„Ar konservatoriai neturi kitų narių, kurie atitiktų etikos standartus, kurie per „Skaidrinam“ akciją nebūtų nuskambėję, kaip įsigiję krūvą kompiuterių ir krūvą telefonų, kurių pajėgumai (...) kelia didžiulius klausimus“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Ji ragino „abejotinos reputacijos žmogų“ išbraukti iš Etikos ir procedūrų komisijos.

„Šiuo atveju, man labai apmaudu, kad duodame pavyzdį visuomenei, jog galime švaistyti parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kad galima įsigyti abejotiną įrangą ir mes tą žmogų premijuojame buvimu Etikos ir procedūrų komisijoje, kur jis labai principingai bandys vertinti kitų kolegų įsigijimus“, – teigė parlamentarė.

Manau, garbingas žmogus nebūtų daręs čia to cirko ar performanso Seimo salėje, bet tiesiog atsiprašęs ir pasitraukęs prieš mėnesį.

„Manau, garbingas žmogus nebūtų daręs čia to cirko ar performanso Seimo salėje, bet tiesiog atsiprašęs ir pasitraukęs prieš mėnesį“, – pareiškė ji, reaguodama į prieš tai A. Matulo pateiktą viešą paaiškinimą dėl įsigytos kompiuterinės įrangos už parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

A. Matulas teigė, kad pirmą kartą jaučiasi taip nesmagiai aiškindamas, jog nieko blogo nepadarė ir kad be pagrindo yra kaltinamas įsigijęs nepagrįstai brangios bei galingos kompiuterinės technikos.

Seimo narys teigia dėl to patiriantis mobingą.

Konservatorius aiškino turįs tris biurus – Pasvalyje, Pakruojyje ir Vilniuje – bei keturis patarėjus. Pasak jo, vienas kompiuteris kadencijos pradžioje pirktas vienai patarėjai, dirbančiai Pakruojyje, antras – Pasvalio biurui. Pasibaigus nuomai jis kompiuterius sakė išpirkęs už nuosavas lėšas ir palikęs padėjėjams naudotis.

„Trečias kompiuteris, už kurį esą mokėjau 11 tūkst. eurų, tas kompiuteris, kurį pirkau Panevėžio „Topo centre“ su nuolaida, kainavo 1606 eurus. Ne 11 tūkst. eurų, nesu matęs Lietuvoje tokio kompiuterio“, – pabrėžė A. Matulas.

Seimo nario teigimu, visi jo pirkti kompiuteriai ir telefonai kainavo apie 11 tūkst. eurų.

„Kiti kolegos mieliau leidžia pinigus saldainiams, kavai, bet neaprūpina darbuotojų būtina įranga, aš kitaip elgiausi“, – tvirtino konservatorius.

„Pavyzdžiui, A. Širinskienė 2023 metais gėlėms išleido 1,5 tūkst. eurų (parlamentinių lėšų – BNS), aš išleidau 900 eurų. Suvenyrams A. Širinskienė išleido 2,8 tūkst. eurų, aš išleidau 1,4 tūkst. eurų. Knygoms A. Širinskienė išleido beveik 2 tūkst. eurų, aš išleidau 400 eurų, – vardijo A. Matulas. – Aš mažiau dalinau suvenyrų, bet aprūpinau darbuotojus, kurie ir patys maketuoja, ir ataskaitas leidžia. Galėsiu atnešti penkias ataskaitas, gražiausias knygeles po 40 lapų. Kolegos, aš tikrai nieko nepažeidžiau.“

Darbo partijos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas siūlė kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, ar Seimo nariai nėra prisipirkę kiniškos įrangos, kuri gali būti nesaugi.

„Nes jeigu kinai viską nuskaito ir mato, ką jie veikia čia Seime ir kitur, tai yra nonsensas. Reikia rimtai į šį klausimą žiūrėti“, – teigė parlamentaras.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas pareiškė, kad konservatoriai neturi sąžinės neatstatydindami A. Matulo ir Sergejaus Jovaišos iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

„Ne veltui yra geras posakis, kad saugiausia vogti dirbant sargu, nes kai tu dirbi sargu, niekas neįtaria, kad tu vagi. Taip ir šioje situacijoje geriausia įsavinti lėšas yra dirbant Etikos komisijoje“, – kalbėjo jis.

„Padarykite taip visose komisijoje, pavyzdžiui, Savižudybių komisijoje turėtų būti tie nariai, kurie privedė ką nors iki savižudybės, nes jie žino, kaip tą daryti“, – pareiškė „valstietis“.

Akcijos „Skaidrinam“ duomenimis, pats V. Ąžuolas per trejus metus iš Seimo sandėlio įsigijo suvenyrų už beveik 29 tūkst. eurų.

Antradienį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariu paskirtas Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas, nes šią frakciją palikus Silvijai Lengvinienei, „laisviečiai“ komisijoje nebeturėjo atstovo.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, nagrinėdamas parlamentinei veiklai panaudotas lėšas, atkreipė dėmesį, kad Etikos komisijos narys S. Jovaiša per kadenciją pirko penkis kompiuterius ir penkis telefonus, jis taip pat kėlė klausimą dėl brangios konservatoriaus A. Matulo, socialdemokratės Dovilės Šakalienės įsigytos kompiuterinės technikos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlė frakcijoms performuoti Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo, bet nesulaukė frakcijų palaikymo.

„Pristačiau prioritetus. Atsiranda naujų akcentų, tas bus plačiau pristatyta trečiadienį, nes tikrai gerbiu opoziciją, kuri grįžta, noriu, kad ir ji išgirstų. Bet tuose pasiūlymuose yra daugiau akcentų į oro gynybos stiprinimą Lietuvoje“, – pirmadienį po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams sakė jis.

Ministras tvirtino negalįs atskleisti daugiau detalių, tik minėjo, kad kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.

„Tai, ką pristatysiu, yra tam tikras balansas tarp divizijos sunkinimo ir divizijos įgalintojų, kas yra oro gynybos sistemos. Kalbame apie vidutinio nuotolio oro gynybos plėtotę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo vyks trečiadienį Vyriausybėje.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, dėl naujų prioritetų papildomo finansavimo poreikis nesikeičia.

„Krašto apsaugos ministras pristatė savo požiūrį dėl finansavimo prioritetų. Dėl to, sakyčiau, finansavimo poreikis nelabai smarkiai keičiasi“, – sakė ji.

Anksčiau skelbta, kad vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.

„Mes, kaip ir praėjusį kartą kalbėjome, kad yra gerų priežasčių, dėl ko krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuos prioritetus peržiūrėjus nelabai kas keičiasi tuo požiūriu. Tiesiog kitokie ministro prioritetai pagal tai, kaip jam atrodo, į ką investuoti būtų išmintingiausia artimiausiu laikotarpiu“, – sakė I. Šimonytė.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė tvirtino, kad naujasis planas „skamba logiškai“.

„Ir, man atrodo, kad dabar bus daugiau aiškumo“, – teigė ji.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat teigiamai atsiliepė apie gynybos prioritetų pokyčius.

„Tai, kas mums šiandien preliminariai buvo pristatyta, mes, viena vertus, matome, kad mūsų pozicija, jog reikia įtraukti daugiau šiuolaikinių technologijų į mūsų gynybą, buvo išgirsta, ką matome ir iš karo pamokų Ukrainoje. Gal daugiau ir apie dronus kalbama“, – sakė politikė.

„Ta kryptis yra gera, jaučiamės, kad esame gal kiek prisidėję Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje su gynybos pramone. Trečiadienį tai bus detaliau pristatyta visiems“, – pridūrė ji.

Lietuva turi įsigijusi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. Tai – plačiausiai NATO šalyse naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.

Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija pasirašė naują NASAMS įsigijimo sutartį su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“.

Naujai perkamos sistemos vertė siekia apie 200 mln. eurų.

Šiuo metu finansavimas gynybai Lietuvoje siekia 2,75 proc. BVP, tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP. Dėl to ieškoma papildomų lėšų šaltinių krašto apsaugai.

„Tai bus įvykis, kuris bus mums nutikęs vieną kartą per mūsų gyvenimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje, Vingio parke, sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Tai yra faktas, todėl labai kviečiu, kad mes jau pasinertume į Dainų šventės laukimą, pasinertume į tą nuotaiką, o visi kiti praktiniai dalykai juda – Nacionalinis kultūros centras su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžia visus ūkinius, praktinius klausimus, palikite tai organizatoriams. Tai turėtų būti nebeįdomu, visi perjunkime mąstymą į šventės laukimą“, – teigė jis.

Dainų dienos Kaune režisierė Viktorija Sreiča teigė, kad rengiant šimtmečio šventę nereikia lygintis nei su latviais, nei estais.

„Vienintelis, kokį pavyzdį galime paimti iš latvių, tai yra laukti Dainų šventės kaip Kalėdų. Labai svarbu, kokį jausmą žmonės atneš čia ir su kokiu jausmu dalyvaus“, – tvirtino ji.

S. Kairys pabrėžė, kad Dainų šventė neturi nei pradžios, nei pabaigos, tai yra nuolatinis procesas, vykstantis visoje šalyje ir už jos ribų.

„Prisiminkime, kad tai pirmiausia yra tradicija, tai yra procesas, tai yra augimas, kelerių metų augimas. Iki to augimo turėjome ir COVID-19, ir pandemiją, kas paveikė visus tuos procesus, bet matome, kad dalyvių skaičius yra praktiškai Marijampolės miesto dydžio“, – kalbėjo jis.

Rekordinis dalyvių skaičius

Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, šimtmečio Dainų šventė neabejotinai taps reikšmingiausiu metų renginiu.

Jo duomenimis, sostinėje planuojama priimti apie 37 tūkst. šventės dalyvių.

Dainų šventės direktorius Saulius Liausa teigė, kad tai rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių skaičius.

„Tai nemenkas iššūkis, bet po NATO viršūnių susitikimo sakėme, kad galime viską padaryti, Dainų šventė – ne problema, olimpines žaidynes galime suorganizuoti. Čia malonūs rūpesčiai, kuriais miestas tikrai pasirūpins ir stengsimės, kad visi dalyviai būtų jaukiai priimti“, – teigė V. Benkunskas.

Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.

 

Anot jo, Dainų šventei kosmetiškai atnaujinta Vingio parko estrada, beveik 19 tūkst. dalyvių bus apgyvendinti sostinės švietimo įstaigose, nemokamai keliaus viešuoju miesto transportu.

S. Liausa tvirtino, kad šimtmečio Dainų šventę norisi atšvęsti taip, kad „pajaustume, kas per valstybė esame, kokia mūsų kultūra, koks kiekvieno santykis su kultūra“.

Jo teigimu, viena iš renginio naujovių bus jungtinis vaikų choras.

„Kai pakvietėme šventėje dalyvauti tuos vaikus, kurie neturi savo mokykloje ar miestelyje choro ar kokio kolektyvo, įsivaizduokite, atsiliepė 800 vaikų, kurie repetuoja, kartą per mėnesį atvažiuoja į Vilnių (...)“, – pasakojo direktorius.

Pasak jo, šiemetinėje Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.

Suplanuota 14 didelių renginių, iš jų dešimt bus nemokami.

Pirmasis renginys – Kaune

S. Liausos teigimu, bilietai į šventės koncertus ir pasirodymus jau beveik išpirkti. Anot jo, žiūrovus planuojama papildomai pakviesti į generalinę repeticiją Kalnų parke Vilniuje.

Savivaldybėms siūloma centrinėse miestų aikštėse įrengti ekranus, per kuriuos būtų transliuojami šimtmečio Dainų šventės renginiai, ten juos drauge stebėti ir pajusti bendrystę.

Pirmasis Dainų šventės renginys, kaip ir prieš 100 metų, šiemet vyks Kaune. Birželio 29 dieną Kauno Dainų slėnyje numatyta jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“.

Joje laukiama apie 4 tūkst. dalyvių, 80 kolektyvų, atvyks svečių iš Latvijos ir Estijos.

Dainų dienos Kaune režisierė V. Sreiča sakė, kad vienas svarbiausių šio renginio akcentų – rekonstruotas Dainų slėnis.

„Šiandien turbūt galime pasakyti, kad Kauno dainų šventė Dainų slėnyje įvyks, nes prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja, kai rangovai maldavo, kad  perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, į ką mes kategoriškai atsakėme: ne“, – teigė ji.

Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ vyks birželio 29–liepos 6 dienomis.

Birželio 30 dieną Rotušės aikštėje Vilniuje suplanuotas pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą“, liepos 1 dieną Katedros aikštėje Vilniuje vyks vaikų tradicinių amatų miestelio atidarymas ir liaudies meno parodos „Iš šerdies“ atidarymas Gedimino kalno papėdėje.

Liepos 2 dieną Šv. Jonų bažnyčioje numatytas kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“, liepos 3 dieną – Teatro diena „Esaties laiptais“ Valdovų rūmuose ir Ansamblių vakaras Kalnų parko estradoje, liepos 4 dieną – vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“ Nacionalinėje filharmonijoje bei pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“.

Liepos 5 dieną vyks Šokių diena „Amžių tiltais“ Lietuvos futbolo federacijos stadione.

Paskutinę šventės dieną, liepos 6 dieną, suplanuotos šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką ir ten vyks Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.

Šimtmečio Dainų šventei surengti šiemet valstybės biudžete numatyta 5 mln. eurų.

Su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ji aptars tolesnės paramos Ukrainai stiprinimo galimybes, NATO rytinio flango saugumo stiprinimo priemones, dvišalius Lietuvos ir Nyderlandų santykius, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

H. Bruins Slot taip pat aplankys NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Rukloje, Jonavos rajone, tarnaujančius Nyderlandų karius.

„Kas man kelia nerimą ir susirūpinimą šiek tiek, tai jeigu Seimo komisija teikia išvadas apie institucijas ir tos institucijos įsitraukia su savo pozicija, gynyba, neišvengiamai tos institucijos politizuojasi“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Norint to politizacijos proceso išvengti, reikėtų pasvarstyti, kas yra kalbama, kokie vertinimai pateikiami, kaip tai yra apibendrinama. Kalbu apie institucijų pateiktus komentarus“, – pridūrė jis.

G. Landsbergio nuomone, institucijų politizavimasis gali lemti mažesnį pasitikėjimą jomis ateityje.

„Didžiausia institucijų bėda, kai jos atrodo neobjektyvios, pasirinkusios pusę, politinę jėgą, kandidatą, su kurio siejasi“, – aiškino politikas.

Ministras siūlė institucijoms „dar kartą persvarstyti tuos argumentus ir neužsiimti politikavimu“.

Suprantu žmogišką norą gintis, ginti garbę, galbūt yra kokio nors įsižeidimo, bet potencialiai daroma ir tam tikros žalos valstybei, ilgalaikės.

„Suprantu žmogišką norą gintis, ginti garbę, galbūt yra kokio nors įsižeidimo, bet potencialiai daroma ir tam tikros žalos valstybei, ilgalaikės“, – teigė G. Landsbergis.

Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai šią savaitę apkaltino minėtą komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, vadinamosios pranešėjo komisijos išvados bus aptartos konservatorių frakcijoje ir koalicijos pasitarime.

„Reikia laikytis maksimaliai vieningos pozicijos teikiant kažkokį politinį vertinimą“, – teigė G. Landsbergis.

VSD pareigūno Tomo Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą tyrusi komisija konstatavo, kad VSD vadovas Darius Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos.

Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu, o prezidento atsisakymas liudyti komisijai nesuderinamas su duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar Vytauto Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

E. Gentvilas VSD komisijos veiklą siūlo įvertinti KT

Siekiant išsklaidyti viešai reiškiamas abejones dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiksmų teisėtumo, reikėtų paprašyti Konstitucinio Teismo (KT) įvertinimo, teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Politiko nuomone, galimybę kreiptis į KT galėtų apsvarstyti ir patys valdantieji.

„Variantas kreiptis patiems ir pasitikrinti, ką Konstitucinis Teismas mano – ar mes čia kažką blogai padarėme. Nes aš dabar matau, kad specialiosios tarnybos atsistojo prieš Seimą ir parlamentinėje valstybėje niekina parlamento teisę atlikti tyrimus specialiųjų tarnybų atžvilgiu“, – Eltai teigė E. Gentvilas, pažymėdamas, kad šiame procese aktyviai veikia ir opozicija.

„Aš neatmetu galimybės, gal ir padaryta klaidų – nenoriu už Konstitucinį Teismą pasakyti. Bet dabar einama ne teisės, o propagandos būdu“, – piktinosi politikas.

Liberalas atkreipia dėmesį, kad tai nebūtų nauja praktika. Pasak jo, praeitą kadenciją net kelis kartus buvo prašyta KT įvertinti laikinųjų Seimo komisijų darbą.

E. Gentvilas piktinasi ir Generalinės prokuratūros sprendimu dėl komisijos veiklos kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kurioje dominuoja opozicijos atstovai.

„Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kurioje daugumą šiuo metu turi opozicija. Ir naudoją tą instrumentą Seimo kompromitavimui. Tai aš siūlyčiau specialiosioms tarnyboms, teisėsaugos institucijoms nustoti sėdi nepasitikėjimą Seimui“, – pabrėžė Seimo narys.

Komisijos išvados kelia klausimų V. Čmilytei-Nielsen

VSD pranešėjo komisijos išvadas nusprendus perkelti į kitą savaitę, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina kolegas išnaudoti šį laiką susipažinimui su įslaptinta medžiaga. Pasak jos, laikinosios komisijos išvados kelia pagrįstų klausimų.

„Kuomet Seimo nariai apsispręs dėl balsavimo, jie įvertins visumą. Vienoje pusėje jie vertins pranešėjo pateiktus faktus, kitoje – labai vieningą ir gan aštrią visų tarnybų poziciją, trečioje pusėje – komisijos išvadų visumą, kuriai kyla pagrįstų klausimų. Galbūt ne viskam norisi pritarti. Tai bus nemaža dilema kiekvienam Seimo nariui“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kaip sakiau nuo šio tyrimo pradžios, pranešėjo instituto apsauga yra labai svarbus principas. Matyt, apie tai čia turėtų labiausiai suktis kalba, o ne eiti į politines batalijas“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienį turėjęs vykti balsavimas po pateikimo buvo išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Pasak Seimo pirmininkės, toks sprendimas priimtas dėl per trumpo laiko susipažinti su įslaptinta išvados dalimi. Prie klausimo bus grįžtą kitą ketvirtadienį.

„Seimo nariams, turintiems tokią teisę, yra leista susipažinti su visa informacija. Tam reikia laiko. Medžiagos yra labai daug, tad grynai dėl tokių techninių priežasčių“, – sprendimą komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Komandiruotėje buvusi Seimo pirmininkė teigė su įslaptinta medžiaga susipažinti dar nespėjusi.

„Paties ministro pasitraukimą vertinu blogai, nepriimtini man yra ir pareiškimai, ir apskritai pozicija. Premjerė buvo aiškiai suformulavusi laikyseną, kokios ji tikėjosi iš ministro. Pirmiausia – spręsti problemas, pasiūlyti sprendimus. Toks buvo orus ir teisingas kelias į priekį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, ne visos švietimo problemos sietinos su šiuo ministru ar su šia Vyriausybe, tai yra „ilgalaikių problemų katilas, kurį, ko gero, vienam žmogui išsrėbti yra sudėtinga“.

„Tačiau toks ganėtinai sudėtingoje situacijoje esančios sistemos metimas per petį ir dar su nepagrįstais kaltinimais, mano vertinimu, yra neatsakingas ir žalingas elgesys valstybei ir pačiai švietimo sistemai“, – teigė G. Landsbergis.

Jis pridūrė su premjere Ingrida Šimonyte dar neturėjęs galimybės aptarti galimų kandidatūrų į švietimo, mokslo ir sporto ministro postą.

„Manau, kad tikrai atsiras (kandidatų – BNS). Yra ir Seime žmonių, kurie yra dirbantys komitete, ir neabejoju, kad premjerei pavyks tą klausimą išspręsti. Manau, kad (...) šiame etape ji pati imsis tai daryti, todėl, kad klausimas reikalauja dėmesio“, – teigė G. Landsbergis.

Tačiau toks ganėtinai sudėtingoje situacijoje esančios sistemos metimas per petį ir dar su nepagrįstais kaltinimais, mano vertinimu, yra neatsakingas ir žalingas elgesys valstybei ir pačiai švietimo sistemai.

Tuo metu Seimo pirmininkė ir valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį sakė, kad esant reikalui liberalai „suieškotų žmonių“, nors pagal kvotų pasiskirstymą partijai švietimo ministro postas nepriklauso.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė bei valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė trečiadienį žurnalistams tvirtino, kad partija atsitraukia nuo ambicijų siūlyti švietimo ministrą, kadangi permainoms iki Vyriausybės darbo pabaigos liko per mažai laiko, tačiau taip pat neatmetė, kad partija esant reikalui rastų kandidatų.

G. Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė pats. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės I. Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Premjerė kritiką atmetė, sakydama, kad buvo atvira diskusijoms ir ministrui nedalino pavedimų. Anot jos, G. Jakšto buvo paprašyta pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, iš šių pareigų gegužę pasitraukus Jurgitai Šiugždinienei. Politikė tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

Premjerė po susitikimo su prezidentu trečiadienį nurodė, kad laikinai švietimo ministrės pareigas eis socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.