„Svarbiausia, ką reikia daryti, – tai kalbėti apie politinius kalinius. Pavelas per advokatus to irgi prašo, tai daro įtaką Baltarusijos valdžiai, ji mato, kad politiniai kaliniai turi palaikymą“, – ketvirtadienį per nuotolinę spaudos konferenciją Lietuvos Seime sakė O. Severinec.

Trečiadienį Minske prasidėjo jos vyro teismo procesas dėl dalyvavimo masiniuose neramumuose pernai vasarą.

„Teismas prasidėjo vakar, jis buvo uždaras, neleido net keletą minučių pasimatyti. Mus visus išvarė iš teismo salės, mūsų milicija net mus nuvijo visą kvartalą nuo teismo rūmų. Turbūt norėjo parodyti, kad negalime šiaip sau ateiti į teismą palaikyti žmonių“, – pasakojo O. Severinec.

Ji teigė, kad kaltinimai jos sutuoktiniui sufabrikuoti, nes P. Severinecas buvo suimtas ir uždarytas į izoliatorių pernai birželį, dar prieš prezidento rinkimus – jie vyko rugpjūtį.

„Tuomet, kai vyko tie masiniai neramumai, jis jau sėdėjo izoliatoriuje, jis negalėjo juose  dalyvauti. Tai neįrodoma. Šiandien Pavelui gresia nuo trejų iki aštuonerių metų už veiksmus, kurių jis nepadarė“, – sakė O. Severinec.

Tuomet, kai vyko tie masiniai neramumai, jis jau sėdėjo izoliatoriuje, jis negalėjo juose  dalyvauti. Tai neįrodoma. Šiandien Pavelui gresia nuo trejų iki aštuonerių metų už veiksmus, kurių jis nepadarė.

Pasak jos, pareigūnai vieną iš Baltarusijos opozicijos lyderių sulaikė, kai šis rinko parašus už kandidatą į prezidentus.

„Iš pradžių pasodino 15 parų, kai jas atsėdėjo, pridėjo dar 15 parų, kai šias atbuvo, dar pridėjo. Taip prasėdėjo visą vasarą. (...) Paskui pradėjo kriminalinę bylą, jis kaltinamas dalyvavimu masiniuose neramumuose“, – pasakojo O. Severinec.

Per visus aštuonis mėnesius jai neleista pasimatyti su vyru. Be to, jis laikomas ne paprastoje kameroje, o karceryje.

„Tai maža patalpa, du ant trijų metrų, ten nėra langų, nuolat įjungta šviesa, vienas mažas stalelis ir gultai, kurie dienai pritvirtinami prie sienos, ant jų negalima net atsisėsti. Į dušą jį nuvedė du kartus, nė karto nebuvo išvestas pasivaikščioti, neturėjo nei čiužinio, nei patalynės, miegojo ant plikų lentų. Visą vasarą miegojo dėdamas butelį vietoj pagalvės“, – tvirtino O. Severinec.

Spaudos konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavęs Europos Parlamento narys Michaelis Gahleris (Maiklas Galeris) teigė sekąs P. Severineco bylą ir žinąs jo teisėjos pavardę – Irina Lančeva.

„(...) tikrai perduosiu jos pavardę Briuselio kolegoms, kad ji būtų įtraukta į sankcijų sąrašą, kai bus priimtas teismo nuosprendis. Labai svarbu, kad visi, kurie prisideda prie tokių procesų – teisėjai, prokurorai, tyrėjai, policijos vadovai – būtų nedelsiant įtraukiami į mūsų sankcijų sąrašą“, – teigė europarlamentaras.

Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat tvirtino, kad tai mažiausia, ką galima padaryti palaikant politinius kalinius Baltarusijoje.

„Visi, kurie prisidėjo prie šios neteisybės, visi jie bus įtraukti mūsų „juoduosius sąrašus“. Tai minimum, ką galime pažadėti. Visi turi žinoti, kad nusikaltimai neturi sienų, ir kad už tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje, bus atsiskaityta bent jau mūsų teritorijose“, – sakė jis.

Seimo nario duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 370 politinių kalinių, 30 tūkst. žmonių buvo suimta po rugpjūtį vykusių rinkimų.

Nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis siūlė apie sankcijas Baltarusijos pareigūnams kalbėti ne tik su Europos Sąjungos, bet ir su Ukrainos vadovais, nes nemaža dalis baltarusių keliauja į Ukrainą ir per Ukrainą.

„Manau, kad ukrainiečių solidarumas turėtų būti labai svarbus, ir jeigu mes drauge tas sankcijas inicijuotume prieš tuos valstybės terorą puoselėjančius žmones, manau, kad tai būtų dar efektyviau ir dar skausmingiau režimui“, – sakė jis.

V. Jurkonis taip pat atkreipė dėmesį, kad A. Lukašenkos režimas bando siųsti žinią, jog protesto akcijos ir pasipriešinimas baigtas.

„Bet iš tiesų niekas nebaigta“, – teigė jis.

„Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas pabrėžė, kad valdžia ir toliau siekia išlikti jėga, bauginimu, valstybės teroru.

Po pernai rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo masinės protesto akcijos, nes laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Prieš protestuotojus naudotas smurtas, jie buvo masiškai sulaikomi, kalinami.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę Svetlaną Cichanouskają, kovojant dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.

„Aš žinojau ir mane buvo informavusi viceministrė, kad ji turės tą šeimos ir darbo įsipareigojimų iššūkį. Tai nėra atostogos. Ji tą sprendimą turėjo priimti dėl to, kad tai buvo jos asmeninio šeimos gyvenimo iššūkis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Ji pabrėžė, kad kai viceministrė dirbti negali, ji išeina nemokamų atostogų, todėl atlyginimas jai už tas dienas nėra mokamas.

„Man norisi, kad komandos žmonės būtų profesionalūs, kompetentingi ir turintys patirtį savo srityje. Viceministrę tikrai palaiko ir neįgaliųjų organizacijos. Galiu pasakyti, kad tas laikotarpis ir tas sprendimas jos prisijungti prie komandos jau yra labai produktyvus: mums pasisekė pasiekti gana seniai nejudintų klausimų“, – sakė M. Navickienė.

Pasak jos, dirbant J. Jakštienei pavyko sutrumpinti socialinių poreikių nustatymo terminą, padidinta kompensacinių išlaidų dalis, neįgaliesiems lengviau pritaikyti sau būstą, plėtojama asmeninio asistento paslauga.

Aš žinojau ir mane buvo informavusi viceministrė, kad ji turės tą šeimos ir darbo įsipareigojimų iššūkį. Tai nėra atostogos.

„Šiuo metu, nors ir dirbdama per nuotolį, viceministrė kuruoja socialinių įmonių peržiūrą ir jau birželio vidury mes turėsime konsultaciją su visuomene, kaip perėjimas vyks nuo neįgaliųjų darbo tose uždarose socialinėse įmonėse, kurios tikrai didelę dalį valstybės lėšų turėjo savo žinioje prie subsidijavimo neįgaliųjų darbo atviroje darbo rinkoje“, – sakė ministrė.

„Viceministrė šitoje vietoje yra tikrai labai patyrusi ir kompetentinga, ir aš tikiu, kad su jos pagalba mes jau birželio mėnesį galėsime pristatyti matymą, kaip atrodys tas pokytis būtent socialinių įmonių pertvarkos srityje“, – teigė ji.

M. Navickienė sakė, kad visiems jos komandos nariams keliami tie patys reikalavimai ir jie yra pirmiausia yra susiję su darbo rezultatais.

„Man atrodo, kad pats svarbiausias dalykas yra visgi rezultatas, kuris atsiranda su žmogaus darbu“, – kalbėjo ministrė.

Premjerė: svarbu, kad padaro darbą

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nesvarbu, kur darbuotojas būna fiziškai, jeigu jis atlieka savo darbą.

„Manau, kad jeigu žmogus padaro darbą, dėl kurio jis buvo pasamdytas, tad tai, kur fiziškai jis yra darbo atlikimo metu, turbūt yra ne taip svarbu, nes ir Seimas nuotoliniu būdu taip pat išmoko dirbti“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė I. Šimonytė.

Noriu akcentuoti, kad viceministrė, kai negali suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimų būdama ir dirbdama nuotoliu, yra nemokamose atostogose ir už tas darbo dienas jai nėra mokamas atlyginimas.

Taip ji atsakė į Seimo opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio klausimą dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės darbo būnant Ispanijoje.

Opozicijos lyderis prašė premjerės vertinimo, nes, anot jo, dirbdama „emigracijoje“ viceministrė gauna visą atlyginimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė patikslino, kad J. Jakštienei nemokama už tas dienas, kai ji neina viceministrės pareigų.

„Noriu akcentuoti, kad viceministrė, kai negali suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimų būdama ir dirbdama nuotoliu, yra nemokamose atostogose ir už tas darbo dienas jai nėra mokamas atlyginimas“, – teigė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė J. Jakštienė pareigas praėjo eiti vasario pabaigoje, ji kuruoja neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus.

J. Jakštienė iki pradėdama dirbti viceministre vadovavo Socialinės apsaugos infrastruktūros projektų skyriui bei Strateginio planavimo grupei Centrinėje projektų valdymo agentūroje, dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.

„(...) Seimo narys Bronislovas Matelis nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politiko elgesio principų ir reikalavimų, tiesiog išsakė savo poziciją ir nuomonę“, – trečiadienį konstatavo komisija.

Tokiai išvadai pritarta bendru sutarimu.

Pasak išvadą rengusios Etikos ir procedūrų komisijos narės Ritos Tamašunienės, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys kalbėdamas radijo laidoje „Ryto garsai“ ir interneto portale vertino teismų sistemą, apgailestavo dėl įvykdytos teismų reformos neefektyvumo.

„Tai yra politikas politiškai įvertino, kaip jam atrodo, kad ta sistema veikia“, – sakė R. Tamašunienė.

Anot jos, Seimo nario pasisakymas išnagrinėtas ir lingvistine, ir semantine prasme – ar jo žodžiai galėjo būti įžeidžiantys, užgaulūs, menkinantys.

„Tokių žodžių net Lietuvių kalbos institutas nenustatė“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Įvertinti B. Matelio žodžių Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paprašė Teisėjų taryba. Jai užkliuvo kovo 23 dieną politiko LRT radijo laidoje išsakyti teiginiai apie Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimą bei Lietuvos teismų sistemą.

Teismų sistema lieka uždara, klaninė sistema, vienas kitą nusimazgoja ir kaltų kaip ir nebelieka. Gaila, kad su teismų reforma niekur toli nenuėjome.

„Kai svarstome teisėjų kandidatūras į tam tikrus postus, kalbame apie tai, kuriam klanui tas teisėjas priklauso. Teismų sistema lieka uždara, klaninė sistema, vienas kitą nusimazgoja ir kaltų kaip ir nebelieka. Gaila, kad su teismų reforma niekur toli nenuėjome“, – tuomet kalbėjo parlamentaras.

Teisėjų tarybos nuomone, B. Matelis peržengė dalykiškos ir etikos kritikos ribas, viešai skatino nepasitikėjimą teismų sistema bei ją sudarančiais teismais, kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, diskreditavo pasitikėjimą teismų sistema, rodė jai nepagarbą.

Teisėjų taryba pažymėjo, kad B. Matelio pareiškimai nėra suderinami su atsakingo politiko, ypač užimančio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, elgesiu.

Pats parlamentaras nesutiko su tokiu vertinimu. Anot jo, Teisėjų taryba turėtų kalbėti ne apie emocijas, kurias jos nariams sukėlė kritika, o apie priežastis, dėl ko tokia kritika atsiranda.

Be to, B. Matelis sakė, kad panašią kritiką teismų sistemai yra išsakęs ir Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Šis yra sakęs, jog „teisėjų bendruomenė neturėtų būti kažkoks uždaras klanas, kuris vengia probleminių klausimų“. Tuomet jo išsakyti priekaištai taip pat sulaukė Teisėjų tarybos kritikos.

Ji Seime pakeis mirusį Kęstutį Glavecką.

Įstatymas numato, kad atsilaisvinusi vieta parlamente tenka pagal eiliškumą kitam per rinkimus į Seimą neišrinktam to paties kandidatų sąrašo politikui.

Gegužės 10 dieną ketinama E. Rudelienei įteikti Seimo narės pažymėjimą, o gegužės 11 dieną ji turėtų prisiekti parlamente.

VRK ketvirtadienį nuo gegužės 10-osios nutraukė E. Rudelienės kaip Trakų merės-tarybos narės įgaliojimus.

Nutarta, kad tiesioginiai mero rinkimai Trakuose vyks šių metų spalio 10 dieną.

„Paprašėme Seimo pirmininkės turėti pokalbių raundą su konstitucinės teisės ekspertais ir galutinai padėti atsakyti į įvairius klausimus dėl skirtingų modelių“, – trečiadienį po nuotolinio Seimo frakcijų seniūnų ir parlamento pirmininkės susitikimo BNS sakė konservatorius Andrius Vyšniauskas.

„Faktiškai yra pastrigimas. Manau, kad bandoma tempti laiką, kad paskui pasakytų, jog per vėlu priimti Konstitucijos pataisas“, – teigė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jis patvirtino, kad Viktorija Čmilytė-Nielsen planuoja susitikti su penkiais buvusiais Konstitucinio Teismo (KT) teisėjais ir pasiaiškinti teisines ribas nustatant merų įgaliojimus.

Faktiškai yra pastrigimas. Manau, kad bandoma tempti laiką, kad paskui pasakytų, jog per vėlu priimti Konstitucijos pataisas.

Seime parengti du Konstitucijos pataisų projektai, susiję su tiesioginiais merų rinkimais, ir juose numatytos skirtingos merų galios. Konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija, o opozicija ir Laisvės partija norėtų išsaugoti dabartinį savivaldos modelį, kai meras tuo pačiu yra ir tarybos pirmininkas, ir turi teisę siūlyti administracijos vadovus.

A. Vyšniausko teigimu, socialdemokratų projektas, kurį iš esmės palaiko visa opozicija ir Laisvės partija, gali prieštarauti Konstitucijai. Mat pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, visi tarybos nariai privalo turėti lygias teises ir galimybes, todėl vienam jų – merui – suteikimas didesnių įgaliojimų neteisėtas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas trečiadienį patvirtino, kad partija sieks Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, kad būtų renkamas vykdomosios valdžios vadovas, o jo kadencijų skaičius ribotas.

Pasak seniūnų, svarstomas ir buvusio KT teisėjo Egidijaus Šileikio praėjusią savaitę pasiūlytas variantas, kad Konstitucijos tekste nebūtų įvardijami nei tiesiogiai renkami merai, nei savivaldybių tarybos, o būtų nurodytos renkamos „įstatymo nustatytos savivaldybės institucijos“. Taip būtų sudaromos prielaidos vėliau Seimui įstatymu įtvirtinti, kas ir kaip būtų renkamas.

„Galima tam tikra aptakesnė formuluotė, bet tas vadinamasis trečias kelias, mūsų nuomone, nėra teisingas. Nes siūloma iš Konstitucijos išbraukti savivaldybių tarybas, o tai gali prieštarauti Konstitucijai“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.

„Esame linkę į kompromisus, tačiau norime tokio kompromiso, kuris būtų teisiškai tvarkingas. Labiausiai nenorime grįžti į 2014 metų situaciją, kai bus priimamas koks nors hibridinis variantas, kuris po to turės neigiamų implikacijų“, – tvirtino jis.

A. Syso nuomone, buvusio teisėjo pasiūlymas esąs blogas, nes grėstų nestabilumu.

„Manau, kad tai būtų blogai, nes įstatymą būtų galima kaitalioti prieš kiekvienus rinkimus. Manau, kad mero statusą reikėtų įteisinti Konstitucijoje“, – teigė socialdemokratas.

Konstitucinis Teismas balandžio 19 paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

Pagrindinis klausimas: ko iš tikrųjų nori žmonės

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Konstitucijos keitimo ir tiesioginių merų rinkimų įteisinimo klausimą svarstantys parlamentarai, bandydami apibrėžti mero įgaliojimus, pirmiausiai turėtų atsakyti į klausimą, ar rinkėjai nori, kad tiesiogiai renkami merai būtų atsakingi už savo sprendimus.

„Pagrindinis klausimas: ko iš tikrųjų nori žmonės. Ar jie nori kažkokios figūros, kurią jie renka, bet kuri iš tiesų už nieką neatsako, nes visus sprendimus pasirašo galbūt kartais mero vedami vicemerai ir savivaldybės administracijos vadovai. Ar vis dėlto jie nori mero, kuris yra ir atsakingas. Tai yra ne tik pareigybė, bet ir atsakomybė“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Nemanau, kad reikėtų siekti spręsti šį klausimą referendumu, nes tuomet žmonėms taip ir reikėtų užduoti klausimą: ko iš tikrųjų yra norima.

Ministrė pirmininkė tikina, kad gyventojai ne visada aiškiai atskiria, ką konkrečiai atlieka savivaldybės taryba, meras ar administracija, todėl merų galių klausimą politikams nutarus spręsti referendumo būdu, Konstitucijos keitimo siūlymą derėtų formuoti ne klausiant, ar meras turėtų būti tik vykdomosios valdžios atstovas, o siekiant išsiaiškinti, kiek plačius įgaliojimus jam norėtų suteikti rinkėjai.

„Nemanau, kad reikėtų siekti spręsti šį klausimą referendumu, nes tuomet žmonėms taip ir reikėtų užduoti klausimą: ko iš tikrųjų yra norima. Nes žmonėms kalbėti, ar jis administracijos vadovas, ar ne vadovas, tarybos pirmininkas, ar ne pirmininkas, žmonės nežino, o jeigu ir žino, tai dažnai nesusimąsto, kokios yra kiekvieno savivaldos organo atsakomybės“,– tvirtino premjerė, pažymėdama, kad ji pati, tiesiogiai rinkdama merą, norėtų, kad jis būtų atsakingas už savo priimamus sprendimus.

„Aš drįsčiau spėti, kad bent jau mano, kaip rinkėjos, lūkestis būtų ne į merą, kuris ne šiaip tiesiogiai renkamas, bet ir yra atsakingas už sprendimus“,– sakė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę inicijavo pirmąjį Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau praėjusį trečiadienį vykusiame antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaiko valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

Susisiekimo ministerijos užsakymu pernai atliktos apklausos duomenimis, 46 proc. tikslinės auditorijos atsakė, kad žiūri mažiausiai vieną iš šešių lenkiškų televizijos kanalų, 23 proc. teigė išvis jų nežiūrintys, 31 proc. tvirtino, jog žiūri ne dažniau nei kartą per mėnesį.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos patarėjo Romano Judino, du pastaruosius atsakymus galima sumuoti, nes tokį retą žiūrėjimą galima prilyginti nežiūrėjimui.

Į klausimą, kodėl nežiūri lenkiškų televizijų, 39 proc. pietryčių Lietuvos gyventojų atsakė, kad renkasi Rusijos kanalus, 30 proc. tvirtino, jog žiūri lietuvišką televiziją.

Šie apklausos rezultatai trečiadienį pateikti per bendrą Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdį, skirtą aptarti dezinformacijos ir propagandos poveikį informaciniam laukui pietryčių Lietuvos regione.

„Situacija dėl vakcinacijos parodo, kad nors mes daug darome su tautinėmis mažumomis, jų integravimu, bet susiduriame su faktu, kad pasiekti to rezultato, kurio norėtume pasiekti, nelabai pavyksta“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Situacija dėl vakcinacijos parodo, kad nors mes daug darome su tautinėmis mažumomis, jų integravimu, bet susiduriame su faktu, kad pasiekti to rezultato, kurio norėtume pasiekti, nelabai pavyksta.

R. Judinas atkreipė dėmesį, kad 2017 metais darytas tautinių bendrijų atstovų žiniasklaidos vartojimo tyrimas parodė ir tam tikrą galimybių langą. Mat 92 proc. respondentų tvirtino vartojantys lietuvišką mediją, beveik 80 proc. – ir Rusijos žiniasklaidos kanalus.

„Vertinant įtaką galbūt skaičiai būtų kiti, bet tai parodo galimybių langą, kurį būtų galima geriau išnaudoti“, – sakė jis.

Rytų Europos studijų centro analitikas Andrius Prochorenko teigė, kad jų tyrimai atskleidė, jog nėra labai svarbu sumažinti rusiškos informacijos kiekį Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms, bet būtina suteikti alternatyvą, nes turėdami alternatyvių žinių žmonės ima keisti nuomonę.

„Kalbant apie alternatyvas, labai svarbu ne tik alternatyva kaip faktas, nauja atsiradusi programa ar kanalas, bet ir jo įdomumas yra svarbu“, – trečiadienį akcentavo kultūros ministras S. Kairys.

Žmonės nori geros pramogos. Per Rusijos televizijas jie žiūri filmus, pramogines laidas, o jas bežiūrėdami užkimba ir ant kito kabliuko.

Buvęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius taip pat sakė, kad tautinių bendrijų atstovai renkasi žiūrėti rusiškas televizijas dėl pramoginių laidų.

„Mes žaidžiame žemesnėje lygoje, – teigė jis. – Žmonės nori geros pramogos. Per Rusijos televizijas jie žiūri filmus, pramogines laidas, o jas bežiūrėdami užkimba ir ant kito kabliuko.“

Pasak R. Judino, Rusijos informacijos kanalai apie Baltijos valstybes formuoja tam tikrus naratyvus savo žiūrovams: neva tautinės bendrijos čia išstumtos iš valstybės gyvenimo, kad Baltijos šalyse kryptingai naikinamas švietimas tautinių bendrijų kalbomis, kad čia niekinama istorinė atmintis, susijusi su Didžiuoju Tėvynės arba Antruoju pasauliniu karu, šlovinami fašistai, kad Rusija gina tikrąsias tradicines vertybes, o Lietuva yra žlunganti valstybė, kuri vykdo didžiųjų galių primestą antirusišką politiką ir dėl to kenčia.

„Dar vienas naratyvas – kad Rusija nuosekliai gina ne tik rusų, bet visų tautinių bendrijų interesus. Rusija leidžia sau prisiimti tokį nuskriaustųjų, silpnųjų gynėjos vaidmenį ir taip formuoja savo politinę darbotvarkę“, – teigė Vyriausybės kanceliarijos atstovas.

Anot jo, rusiškoje žiniasklaidoje taip pat kartojasi mintis apie karinį, technologinį, ekonominį pranašumą prieš Vakarus.

„Suprask, kad Rusija gerokai pranašesnė už Vakarus, ir turėtumėt suprasti, su kuo rinktis draugauti“, – sakė R. Judinas.

Regioninės televizijos „Aidas“ vadovas Česlovas Rulevičius parlamentinių komitetų nariams pristatė sumanymą sukurti specialų TV kanalą pietryčių Lietuvai.

Anot profsąjungų atstovų, medikų ir ministerijos susitarimas galioja iki šių metų pabaigos, o algos turėjo kilti 9 proc., kadangi jų kilimas susietas su minimalia mėnesine alga (MMA).

„Pasikeitus MMA, darbuotojo darbo užmokestis turėjo padidėti kiek daugiau nei 9 proc.. Per vienerius metus tai sudaro daugiau nei 13-tą atlyginimą ne tik kiekvienam medikui, bet ir kiekvienam sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui. Šiuo metu Santaros klinikose dirba daugiau nei 6 tūkst. darbuotojų, SAM jiems yra skolinga už pažeistą šakos kolektyvinę sutartį“, – lrt.lt sakė Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mingaudas Busevičius.

Tuo metu Santaros klinikos lrt.lt nurodė, kad medikų algos bus didinamos gavus papildomų lėšų, klausimas bus sprendžiamas liepą.

Pasikeitus MMA, darbuotojo darbo užmokestis turėjo padidėti kiek daugiau nei 9 proc.. Per vienerius metus tai sudaro daugiau nei 13-tą atlyginimą ne tik kiekvienam medikui, bet ir kiekvienam sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui.

„Klinikų stebėtojų tarybos posėdyje, įvertinus realią situaciją, išklausius nuomones, SAM argumentus, su Santaros klinikų profesinių sąjungų jungtine atstovybe suderinus, numatyta, kad Vyriausybės nustatyta ir 2020 metų pabaigoje galiojusi minimali mėnesinė alga bus taikoma mokant darbo užmokestį, gavus papildomų lėšų. Šis klausimas bus pakartotinai svarstomas liepos mėnesį“, – teigė klinikos.

Jų teigimu, negavus papildomo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimo, net ir perskirsčius finansinius išteklius, išlaidos darbo užmokesčiui siektų 67,5 proc., o tai sukeltų problemų ligoninės veiklai užtikrinti.

SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė teigė, kad kolektyvinės sutarties įgyvendinimo problemų atsirado dėl to, kad medikų algų kilimas susietas su MMA.

Tačiau ministerija tikina, kad algų klausimas bus sprendžiamas naujų derybų metu.

„Akivaizdu, kad pasirinktas MMA taikymas atlyginimo bazei nustatyti užprogramavo sutarties įgyvendinimo problemas, o dėl nepakankamo sveikatos sistemos finansavimo jos dar labiau išryškėjo. PSDF biudžetas formuojamas visai kitais principais, o lėšos sveikatos priežiūros įstaigoms skiriamos apmokant gydymo paslaugų išlaidas taikant sudėtingas paslaugų kainodaros ir atsiskaitymo sistemas. Dėl šių priežasčių atlyginimo bazės klausimą teks spręsti per naujas derybas“, – portalui sakė R. Janonienė.

Medikų susitarimas su SAM buvo pasirašytas 2018 metų vasarą, viename jo priedų, anot lrt.lt, numatyta, kaip medikams kasmet bus keliami atlyginimai.

Didins su COVID-19 dirbančių medikų algas

Šiemet tikslinant biudžetą papildomų lėšų bus skirta su COVID-19 dirbančių medikų algų priedams, atlyginimų didinimas visiems medicinos darbuotojams atidedamas vėlesniam laikui, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Šiais metais pagrindinis prioritetas vis dėlto yra atlyginti medikams už tą didelį krūvį, kurį dabar patiria turbūt labai didelė dalis medikų dirbdami COVID-19 fronte. Tikslinant biudžetą tam bus numatytos papildomos lėšos, jų tikrai reikės iki metų pabaigos“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Šiais metais pagrindinis prioritetas vis dėlto yra atlyginti medikams už tą didelį krūvį, kurį dabar patiria turbūt labai didelė dalis medikų dirbdami COVID-19 fronte.

Šiais metais pagrindinis prioritetas vis dėlto yra atlyginti medikams už tą didelį krūvį, kurį dabar patiria turbūt labai didelė dalis medikų dirbdami COVID-19 fronte.

„Diskusijas dėl bendresnių sprendimų turbūt reikėtų atidėti tam laikui, kai žinosime, kad bent jau suvaldėme situaciją iki tam tikros plato“, – teigė ji.

Premjerė priminė, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) su medikų profesinėmis sąjungomis atnaujino derybas dėl kolektyvinės sutarties.

„Šiuo metu vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties, ir tikiuosi, kad tos derybos bus ir vaisingos, ir konstruktyvios, ir prasmingos“, – sakė ji.

Šią savaitę parlamentarams pateiktas antrasis įstatymo projekto variantas – ankstesnį Seimas buvo atmetęs kaip per daug neaiškų ir teisiškai nesutvarkytą.

Už naująjį projektą balsavo 89 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, du susilaikė. Toliau jį svarstys parlamento komitetai.

„Žu­vu­sie­ji pa­gerb­ti ir pri­si­me­na­mi, nu­ken­tė­ju­sie­ji pa­gerb­ti ir at­ly­gin­tos ža­los. Li­ko pa­gerb­ti tuos, ku­riems li­ki­mas buvo dos­nes­nis ir ga­lė­jo sa­vo tar­na­vi­mu, nar­su­mu ir ištver­me bei iš­ti­ki­my­be sa­vo pa­rei­gai ap­gin­ti Lie­tu­vos lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę. De­ja, per šį tri­jų de­šimt­me­čių lai­ko­tar­pį da­lis jų jau iš­ke­lia­vo ana­pi­lin, taip ir nesu­lau­kę šio įsta­ty­mo at­si­ra­di­mo“, – sakė vienas iš projekto iniciatorių buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Įstatymu siūloma laisvės gynėjų statusą suteikti asmenims, kurie nuo 1990-ųjų ko­vo 11-osios iki 1991-ųjų rug­pjū­čio 21-osios „Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams“.

Projekte išskirtos šešios skirtingos gynėjų kategorijos: karys savanoris, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnas, Valstybės saugumo departamento pareigūnas, Muitinės departamento pareigūnas, policijos pareigūnas ir Šaulių sąjungos narys.

„Pa­grin­di­nis ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, ku­ris jun­gia šias še­šias as­me­nų gru­pes (...) – įsta­ty­mo pro­jek­te yra aiš­kiai api­brėž­tas lai­ko­tar­piu nuo 1990 metų ko­vo 11 dienos iki 1991 metų rug­pjū­čio 21 dienos ir api­brėž­tas duo­ta prie­sai­ka Lie­tu­vos vals­ty­bei iki 1991 metų rug­pjū­čio 21 dienos“, – sakė A. Pocius.

Anot projekto, laisvės gynėjo statusą asmeniui pripažintų ir atitinkamą pažymėjimą išduotų speciali komisija. Ją sudarytų Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento, Vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.

Pasak A. Pociaus, gynėjo statuso suteikimu asmeniui būtų pareiškiama pagarba ir įvertinami jo nuopelnai.

Parlamentaras tvirtino, kad statusas nenumato jokių papildomų lengvatų jo turėtojams.

„Pa­rei­gū­nai ir ka­riai, ku­rie į ma­ne krei­pė­si, tik­rai apie jo­kias leng­va­tas nie­ko ne­už­si­mi­nė ir ne­pra­šė“, – sakė jis.

A. Pocius neatmetė, kad ateityje specialus statusas galėtų būti suteikiamas ir civiliams, gynusiems nepriklausomybę.

„Ren­giant šį įsta­ty­mą, dis­ku­si­jų ir po­kal­bių me­tu ma­nęs daž­nai klaus­da­vo, o kaip bus su ci­vi­liais as­me­ni­mis – 1991 me­tų sau­sio įvy­kių da­ly­viais lais­vės gy­nė­jais? Kaip vi­siems ži­no­ma, žu­vu­sie­ji, su­žeis­tie­ji ir ak­ty­viau­si or­ga­ni­za­to­riai, gy­nė­jai yra ap­do­va­no­ti vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais, nu­ken­tė­ju­sie­siems ir jų šei­moms iš­mo­kė­tos kom­pen­sa­ci­jos, o Sau­sio 13-osios me­da­liu as­me­nys ap­do­va­no­ja­mi iki šiol. Aš tik­rai pri­ta­riu, kad ir ki­tus ci­vi­lius as­me­nis rei­kia pa­gerb­ti bei įtei­sin­ti jų kaip lais­vės gy­nė­jų sta­tu­są. Ma­nau, kad tei­sin­giau bū­tų tai pa­da­ry­ti at­ski­ru įsta­ty­mu“, – sakė Seimo narys.

Praėjusios kadencijos Seime taip pat mėginta įteisinti po 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybę gynusių asmenų statusą. Tuomet buvo parengti du projektai, kuriais norėta įsteigti Lietuvos nepriklausomybės gynėjo ir laisvės gynėjo-kario statusus, tačiau projektą sukritikavo teisininkai bei suinteresuotos institucijos. Jame pasigesta konkrečių aiškių kriterijų, kam ir kokiu pagrindu gali būti suteikti minėti statusai.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjais pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.