-
I. Šimonytė: Suomijos narystė NATO sustiprins regioną 4
„Tai yra labai svarbus pokytis Baltijos jūros regiono saugumo situacijoje“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje teigė Ingrida Šimonytė, komentuodama Suomijos vyriausybės sprendimą stoti į NATO.
„Nors bendradarbiavimas ir su Suomija, ir su Švedija vyko ir iki šiol, bet buvimas NATO sustiprins ir mūsų saugumą, ir NATO stiprumą“, – tvirtino Lietuvos premjerė.
Pasak jos, kai atlikus visas privalomas procedūras, stojimo sutartis atkeliaus iki Vilniaus, Lietuva nedels jo ratifikuoti.
„Visos šalys turės ratifikuoti tuos sprendimus pagal savo procedūras. Tikrai Lietuva bus ta valstybė, kuri tai padarys labai greitai“, – sakė I. Šimonytė.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) sekmadienį pranešė, kad Suomija teiks paraišką dėl NATO narystės, pasikonsultavusi su parlamentu.
Anot jų, saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.
S. Niinisto pabrėžė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO nėra nukreiptas prieš jokią šalį.
-
Diskusijos dėl partnerystės įteisinimo turi prasidėti, sako premjerė ir Seimo vadovė 38
„Mano nuomone, būtų geriau, jeigu Seimas šitas diskusijas pradėtų. Dabar, kai Seimas tą diskusiją vis bando paspirti kažkur tolyn po stalu, atrodo, tarsi yra kažkokia baimė prieiti prie išvados, kad čia yra sprendimai, kurie niekaip nekenkia niekieno interesams“, – sekmadienį Vilniuje žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad atnaujintas Partnerystės įstatymo projektas Seimui bus pateiktas šioje pavasario sesijoje.
„Jis yra sesijos programoje įrašytas, jo nepavyko išbraukti, tai tikrai bus pateiktas“, – teigė ji.
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
Pagal Konstituciją, Seimo pavasario sesija trunka iki birželio 30 dienos.
Partnerystės įstatymo projekto svarstymui šiuo metu prieštarauja dalis opozicijos atstovų, sakydami, kad tam netinkamas laikas, nes Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nereikia priešinti visuomenės.
Juk šeima yra stipri tiek, kiek patys toje šeimoje esantys žmonės dirba.
Pernai pavasarį atmestu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Tačiau projektui nepritarta jau per pirmąją pateikimo stadiją.
I. Šimonytė teigė, kad vienos lyties partnerystės įteisinimas niekaip nekenkia vyro ir moters šeimai.
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
„Pirminis žmonių pasipriešinimas kartais praeina pastebėjus, kad tavo gyvenimo, jeigu tu gyveni heteroseksualioje šeimoje, niekaip tokie sprendimai neįtakoja, jie niekaip nekeičia tavo šeimos tikrumo ar stabilumo, ar kokių nors kitų aplinkybių. Juk šeima yra stipri tiek, kiek patys toje šeimoje esantys žmonės dirba, o ne tiek, kiek Seimas priima įstatymų ir parašo, kad ši šeima yra gera, o kita, suprask, yra kažkokia neteisinga“, – teigė ji.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.