„Priėmėme galutinį sprendimą (...) – imsimės į valstybės globą daugiau šitų paslaugų, savivaldybėms liks tai, kas jiems jau yra įprasta – hemodializės pavežimai“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė Arūnas Dulkys.

Anot jo, veiks bendras telefono numeris 1808 šios paslaugos užsakovams, už pavėžėjimo organizavimą bus atsakinga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Visi sprendimai rasti, finansavimas rastas, algoritmai rasti.

„Visi sprendimai rasti, finansavimas rastas, algoritmai rasti“, – tvirtino ministras.

Jo teigimu, dėl to sutarta trečiadienį surengus pasitarimą su Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių, kur vykdomas bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas, merais.

„Po dviejų savaičių renkamės su merais, Lietuvos savivaldybių asociacija aptarti komunikacijos klausimų, kaip skleisime tą žinią, kad visiems būtų aišku – šeimos gydytojams, savivaldybių darbuotojams, socialiniams darbuotojams“, – sakė A. Dulkys.

Ministras pripažino, kad įtraukiant pacientų pavėžėjimo paslaugą į pokyčių sveikatos priežiūros sistemoje paketą niekas nežinojo, kaip tą paslaugą organizuoti.

Dėl to beveik trečdalyje savivaldybių vykdytas bandomasis projektas.

Pasibaigus pilotiniam projektui, merai atkreipė dėmesį, kad yra ir suplanavimo problema, ir (lėšų) kompensavimo problema.

„Pasibaigus pilotiniam projektui, merai atkreipė dėmesį, kad yra ir suplanavimo problema, ir (lėšų) kompensavimo problema. Buvo visokių niuansų. Vieni žiūrėjo, kaip administruoti būtų pigiau, (...) pamatyta, kad labai daug reikia specializuoto pavėžėjimo, kai reikia greitosios pagalbos automobilio ir lydinčių žmonių, o hemodializė savivaldybių buvo labiausiai įsisavinta paslauga“, – BNS aiškino A. Dulkys, kodėl vis dėlto nutarta pacientų pavėžėjimo paslaugą teikti centralizuotai.

Ministro teigimu, Nacionalinė greitosios medicinos pagalbos tarnyba stiprėja, ji apima visą šalies teritoriją ir turi potencialo organizuoti pacientų pavėžėjimą, juoba, kad didelė dalis poreikio susijusi su specializuota pagalba.

„Kitiems metams biudžete avansu jau buvome susiplanavę išteklių pavėžėjimui, o šiems metams dar baigti ir nuo liepos 1 dienos įgyvendinti mums padeda tai, kad nebuvo panaudoti visi pilotinio projekto pinigai. Tam buvome skyrę apie 7–8 mln. eurų, panaudota daugiau negu pusė, bet ne visi“, – teigė A. Dulkys.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą, nuo šių metų liepos 1 dienos pacientų pavėžėjimo paslaugos turėtų būti teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje.

Jas galės gauti asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Taip pat pavėžėjimo paslauga bus teikiama judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, 75 metų ir vyresni žmonėms, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Specializuoto pavėžėjimo metu turi dalyvauti medicinos išsilavinimą turintis asmuo. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad šio diplomatinio atstovo atranka vyks drauge su 2025 metais rotuojamais pareigūnais.

„Likęs yra klausimas dėl Londono. Vis tiek mes skelbsime atranką. (...) Mano planas yra dėti ir Londoną lygiai taip pat į bendrą 2025 metų rotacijos atranką“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pagal Užsienio reikalų ministerijos (URM) vidaus tvarką, atranka į kitąmet atsilaisvinsiančias ambasadorių pareigas rengiama rugpjūtį, rudenį kandidatūros paprastai teikiamos derinti prezidentui.

Prezidento dekretu ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas nuo balandžio 15 dienos atšaukiamas iš pareigų.

Praėjusiais metais E. Bajarūnas sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, piktnaudžiavimu pareigomis. Atlikusi tyrimą URM Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl jo tinkamumo vadovauti ambasadai.

G. Landsbergis pernai spalį diplomatą iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutiko su kaltinimais.

Prezidentūra savo ruožtu kėlė abejonių dėl URM tyrimo ir laikėsi pozicijos, kad dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.

E. Bajarūno padėtį dar labiau pablogino šiemet sausį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimtas sprendimas, kad prezidento Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Nustatyta, kad abu pareigūnai pažeidė įstatymą. Jie su tokia išvada nesutiko.

Šiuo metu Lietuvos ambasadai Londone vadovauja laikinoji atstovė Lina Zigmantaitė.

„Laikinoji atstovė Lina Zigmantaitė dirba puikiai, absoliučiai susitvarkė ir, nepaisant didesnio krūvio ir galbūt to didesnio viešumo, turime puikią atstovę Londone, ji tikrai gali tęsti darbus. Manau, kad tie visi konkursai praeis bendra tvarka“, – teigė G. Landsbergis.

Jis penktadienį Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) pateikė ir paskutinį likusį šių metų ambasadorių rotacijos kandidatą – Lietuvos diplomatinio atstovo Lenkijoje kandidatūrą.

Dėl kandidato į šias pareigas ginčas tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros vyko ilgiausiai. Kandidatas pradėtas derinti 2022 metų rudenį, tačiau prezidentui netiko atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūros.

Įstrigus ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimui, užtruko ir kitų 2024 metų keičiamų ambasadorių kandidatūrų derinimas. Procesas pajudėjo kovą, prezidentui ir užsienio reikalų ministrui sutarus dėl tinkamų kandidatų.

„Džiaugiuosi, kad prasidėjusi drama Londone, operoje, ir taip pat įvairūs klausimai, iškelti prieš Kalėdas, susiję su valstybininkais ir kitais dalykais, baigti. Iš esmės visi paskyrimai, kurie turėjo būti padaryti, išskyrus Jungtinę Karalystę, jau yra patvirtinti“, – penktadienį po URK posėdžio Seime žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Jo teigimu, pirmą kartą pavyko užtikrinti, kad į pareigas būtų skiriami tik profesionalūs diplomatai.

„Išskirtinai įdomu, kad pirmą kartą per savo gana netrumpą gyvenimą galiu pastebėti, jog faktiškai visi yra profesionalai, ir tos kalbos apie profesionalus ir neprofesionalus yra baigtos profesionaliais sprendimais. Tikrai tais paskyrimais galima didžiuotis“, – teigė komiteto pirmininkas.

„Tas skandinaviškas modelis, kurį bandome įgyvendinti nuo 1998 metų, – vis labiau apriboti politikams galimybę pasišildyti ambasadose, – pasiteisino. Po visų šitų kalėdinių dramų faktiškai šiandien procesas buvo užbaigtas“, – pridūrė jis.

Ž. Pavilionis teigė, kad baigus ambasadorių skyrimo procesą Seimui teiksiąs Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kur siūlys nustatyti terminą, iki kada privalu suderinti naujo diplomatinio atstovo kandidatūrą.

Anot jo, įstatyme turėtų būti nustatytas, kad naujo ambasadoriaus kandidatūra turi būti suderinta ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki senojo atšaukimo.

„Mes ambasadorių Lenkijoje paskirsime maždaug po metų (po to, kai iš pareigų atšauktas buvęs ambasadorius E. Borisovas – BNS). Tokie vėlavimai, neturint ambasadoriaus iki metų strateginėse valstybėse, yra niekaip neleistini, ypač šiuo metu, kai vyksta toks karas, kokio seniai niekas Europos nematė“, – pabrėžė parlamentaras.

„Kad tokių situacijų būtų išvengta, manau, dabar, kai jau susitvarkėme su paskyrimais, atėjo laikas tą nuostatą įtvirtinti“, – sakė jis.

Užsienio reikalų ministras penktadienį sakė palaikąs URK narių iniciatyvą įstatyme detaliau reglamentuoti ambasadorių skyrimo procesą.

„Buvusi situacija parodo, kad tokios situacijos gali atsitikti ir jos yra negeros. Jas išsprendžia du dalykai: jas išsprendžia tradicija, tradiciškai darome taip ir nenukrypstame, ką iki šiol ir gebėjome padaryti, arba jeigu nukrypstame, tada reikia reguliavimo, tada perkeliame į įstatyminį reguliavimą, kada yra įsipareigojimai institucijų padaryto tokiu būdu ir ne kitokiu. (...) Ir aš tą palaikyčiau“, – tvirtino G. Landsbergis.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Už jo kandidatūrą balsavo devyni komiteto nariai, vienas susilaikė.

Šiai kandidatūrai dar turės pritarti visas Seimas.

A. Pocių į NSGK pirmininkus delegavo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

Komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas prašė nepamiršti opozicijos balso svarstant komitete klausimus ir priimant sprendimus.

Atsakydamas į komiteto narių klausimus A. Pocius, be kita ko, tvirtino nepritarsiantis Viešojo saugumo tarnybos prijungimui prie policijos. Tokį projektą Seimui yra pateikusi Vyriausybė.

A. Pocius Seime dirba pirmą kadenciją. 2009–2014 metais jis buvo Lietuvos kariuomenės vadu.

Buvusį NSGK pirmininką Lauryną Kasčiūną paskyrus krašto apsaugos ministru, komitetas kovo 28 dieną jau bandė surengti pirmininko rinkimus, bet nesėkmingai.

Opozicijos atstovai tuomet posėdyje nedalyvavo, o Laisvės frakcijos narys V. Mitalas nebalsavo, tokiu būdu nesusirinko kvorumas.

Penki opozicijos atstovai kovo 27 dieną pranešė stabdantys dalyvavimą NSGK darbe, kol teisėsauga neištirs buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Teisėsauga konstatavo, jog politikų ar valstybės tarnautojų veiksmuose, kviečiant Krašto apsaugos ministerijos atstovus į susitikimus su užsienio valstybės bendrove, nusikalstamų veikų požymių nenustatyta.

Po šio sprendimo opozicijos atstovai atnaujino savo darbą NSGK.

Tokio pavedimo ji sulaukė penktadienį iš Seimo valdybos.

Pirmojo Seimo vicepirmininko konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, dabartinė Etikos komisijos sudėtis neatitinka statute nustatyto pasiskirstymo pagal frakcijas. Be to, kilo abejonių dėl kai kurių jos narių etikos.

„Ar netikslinga būtų iš naujo suformuoti Etikos komisiją, nes vis dėlto jos sudėtis dabar neatitinka statuto, kai kurie komisijos nariai yra patys sulaukę priekaištų dėl tam tikrų įsigijimų už parlamentines lėšas“, – penktadienį per Seimo valdybos posėdį sakė J. Razma.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad artimiausiu metu kreipsis į parlamento frakcijas, klausdama nuomonės dėl naujos Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo.

„Etikos ir procedūrų komisija – svarbi komisija, bet ji šiek tiek diskredituota kai kurių pastarųjų įvykių. Taip pat yra objektyvus dalykas, kad jos sudėtis neatitinka Seimo statuto, tai yra, (frakcijų) proporcijos neatitinka statuto. Pasikeitimai joje reikalingi“, – penktadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Anot jos, dabartinėje situacijoje logiškiau būtų performuoti visą komisiją nei keisti atskirus jos narius.

„Manau, kad tai būtų logiškas sprendimas ir leistų atverti baltą lapą“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, tai svarbu ir dėl to, kad penktadienį Seimo valdyba numatė jai papildomų funkcijų.

„Kodėl dar tai svarbu? Tarkime, kalbant apie parlamentines išlaidas, Etikos ir procedūrų komisijos kontroliuojanti rolė yra dar padidinta, tai yra komisija turės teisę ir pareigą iš esmės kiekvieną Seimo narį patikrinti per kadenciją, – būtų atsitiktine tvarka atrinktas Seimo narys ir kiekviena jo patirta išlaida, apmokėta iš parlamentinių lėšų, būtų labai nuodugniai sukontroliuota, paviešinta“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pagal Seimo statutą, Etikos ir procedūrų komisiją sudaro vienuolika narių. Šiuo metu jų yra dešimt.

Taip pat nustatyta, kad Seimo daugumai priklausantys parlamentarai į komisijos narius siūlo penkis opozicijos atstovus, o šie – šešis valdančiosios daugumos narius.

Be to, visuomenininkas Andrius Tapinas, nagrinėdamas parlamentinei veiklai panaudotas lėšas, atkreipė dėmesį, kad Etikos komisijos narys Sergejus Jovaiša per kadenciją pirko penkis kompiuterius ir penkis telefonus, jis taip pat kėlė klausimą dėl brangios konservatoriaus Antano Matulo, socialdemokratės Dovilės Šakalienės įsigytos kompiuterinės technikos.

Papildomų veiksmų nebesiims

„Papildomų veiksmų nebesiimame. Tiesiog į visus posėdžius, kuriuos mes dar rengsime, siųsime prisijungimo nuorodą ir suteiksime galimybę Seimo nariui prisijungti, išdėstyti savo poziciją“, – pirmadienį surengto posėdžio metu sakė komisijos pirmininkas Arūnas Valinskas.

Pasak A. Valinsko, R. Žemaitaičio vengimą pateikti savo paaiškinimus, galima traktuoti kaip sąmoningą bandymą diskredituoti komisijos veiklą, pasinaudojant ir tam tikromis Seimo statuto spragomis.

„Nėra numatyta jokių aplinkybių, ką daryti komisijai, jei Seimo narys atsisako tiesiog ateiti ir būti išklausytas, jei jis nepateikia savo nuomonės. Ir taip yra formuojama R. Žemaitaičio netgi preliminari gynyba, kad komisijos išvada a priori yra neteisėta, nes joje nėra išklausomas Seimo narys“, – akcentavo komisijos pirmininkas.

Nėra numatyta jokių aplinkybių, ką daryti komisijai, jei Seimo narys atsisako tiesiog ateiti ir būti išklausytas, jei jis nepateikia savo nuomonės.

Teisė, bet ne pareiga

Su pirmininko pasiūlymu nebekviesti R. Žemaitaičio į posėdžius sutiko ir kiti komisijos nariai. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė atkreipė dėmesį, kad asmuo, kurio atžvilgiu suburiama apkaltos komisija, turi teisę pateikti savo paaiškinimus, tačiau tai nėra jo pareiga.

Komisijos posėdyje buvo aptarti ir naujausi parlamentaro R. Žemaitaičio pasisakymai po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Vis tik, panašu, kad naujausi parlamentaro pareiškimai rengiamoje išvadoje neatsispindės, nes jie buvo padaryti jau po apkaltos komisijos įsteigimo.

„KT yra išaiškinta, kad po to, kai komisija pradeda savo darbą, įtraukti papildomą medžiagą, kuria remiantis būtų daroma išvada, mes negalime“, – sakė D. Šakalienė.

Todėl parlamentarė pasiūlė pasikonsultuoti su ekspertais, ar formuojant išvadą būtų galima pasiremti naujausiais R. Žemaitaičio pasisakymais kaip papildomais argumentais, kad asmuo savo pažiūrų nepakeitė.

Nutarė išklausyti daugiau ekspertų

Išklausyti daugiau ekspertų pirmadienį per laikinosios tyrimo komisijos posėdį pasiūlė opozicinės Demokratų frakcijos atstovas Tomas Tomilinas.

„Nuojauta sako, kad norėtųsi dar bent kelių ekspertų išvadų, kad tai būtų kuo didesnis autoritetas, kuo didesnis legitimumas mūsų komisijos išvadai ir kad kuo mažiau interpretacijų galėtų tokie žmonės, kaip R. Žemaitaitis, pateikti, kad ši komisija kokia nors šališka ir kaip nors nusiteikusi iš anksto“, – sakė jis.

Anot Seimo nario, „turime reikalą su labai jautria tema ir turime išvengti klaidų“.

Anksčiau, kai komisijoje dirbo tik valdančiųjų atstovai, kaip ekspertai apklausti istorikai Alfonsas Eidintas, Nerijus Šepetys, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai Greta Baltikauskaitė ir Martynas Jockus, generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Jų teigimu, R. Žemaitaičio viešai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbti teiginiai apie žydų veiksmus Palestinoje yra antisemitiniai, jie prieštarauja Konstitucijai ir negali būti laikomi saviraiškos laisve.

Apkaltos komisija pirmadienį neapsisprendė, kokius ekspertus papildomai apklaus.

Taip pat nutarta kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis pateiktų vertinimą, kaip elgtis komisijai, jei Seimo narys, kuriam inicijuojama apkalta, nesinaudoja Seimo statute numatyta teise būti išklausytam.

Apkaltos komisija išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų, Seimui turi pateikti iki lapkričio 6 dienos.

Apkaltą Mišrios Seimo narių grupės parlamentarui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų inicijavo valdančiųjų frakcijų atstovai. Rugsėjį visos opozicinės frakcijos atsisakė į tyrimo komisiją deleguoti savo narius, todėl joje dirbo tik konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų atstovai.

Tačiau opozicijos atstovai nuomonę pakeitė po grupuotės „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį.

Komentuodamas šiuos įvykius R. Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė: „Įdomu, koks jausmas Izraelio žydams, kai juos dabar kaitina? Pirma, Azerbaidžanas meta lauk armėnus, dabar Izraeliui atėjo eilė? Dar gegužės mėnesį rašiau, kad tam tikrų Izraelio barbarų veiksmai Palestinoje sukels neapykantą jiems ir net visai tautai!“.

„Tuo metu ir dabar Lietuvos komikai mane antisemitu vadino, klausimas, ar dabar tie mūsų komikai mano įspėjimą ir dabar taip vertina. Lazda turi du galus, dabar Izraelio barbarai už Palestiniečių žudymus, kentėti turi“, – spalį rašė parlamentaras.

Apkaltos iniciatyva parengta anksčiau – rugsėjo viduryje.

Joje teigiama, kad R. Žemaitaičio vieši pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai, kursto neapykantą.

Apkaltos tekste pateikiami tokie R. Žemaitaičio įrašai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

Apkaltos iniciatorių vertinimu, sistemingai pasikartojančiais pasisakymais Seimo narys siekia skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Pats Seimo narys teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.

Gedimino Sakalausko teigimu, reikėtų peržiūrėti, kokia informacija apie asmenis turėtų būti skelbiama viešoje deklaracijose dalyje, kuri – neviešoje.

„Visi sutinka, kad kuo žmonės eina aukštesnes pareigas, tuo aukštesni skaidrumo standartai galioja“, – tvirtino G. Sakalauskas, antradienį Seime pristačius jo kandidatūrą į VTEK pirmininkus.

Pasak kandidato, anksčiau prašyta perteklinių duomenų, tačiau dabar lazda perlenkta į kitą pusę.

„Nusipirkdavo žmogus šaldytuvą ir bėgdavo kaip sportininkas jį deklaruoti interesų deklaracijoje. Šiuo metu deklaracijose duomenų yra per mažai, tai reiškia, kad nėra subalansuotas skaidrumas (...). Norime imtis iniciatyvos subalansuoti šitą dalyką, kad žmonės įsitikintų priimamų sprendimų objektyvumu, nešališkumu“, – kalbėjo G. Sakalauskas.

Kaip vieną pavyzdžių, kokios informacijos trūksta, jis minėjo duomenis apie asmenų visuomeninę veiklą.

„Anksčiau reikėdavo deklaruoti žmonių pareigas asociacijose, tai yra visuomeninę veiklą, dabar tokio privalomo dėmens nėra. Galbūt verta grįžti į diskusiją, ir kuo žmonės eina aukštesnes pareigas tokį dalyką, privalėtų atskleisti interesų deklaracijose“, – sakė VTEK narys.

Jis svarstė, kad šiuos duomenis galima būti diferencijuoti pagal pareigas: aukštas pareigas einančiųjų visuomeninė veikla turėtų būti viešai žinoma, o žemesnes – neskelbiama.

„Čia gali būti subalansuotas skaidrumas“, – tvirtino G. Sakalauskas.

Pasak jo, VTEK tikslas yra padėti atskleisti privačių interesų sukeliamą riziką viešajame sektoriuje, o jų vadovams padėti valdyti šias rizikas.

Jeigu sulauktų Seimo pasitikėjimo, G. Sakalauskas žadėjo imtis lyderystės, kad į VTEK besikreipiantys asmenys gautų kuo konkretesnius atsakymus į savo užklausas.

Taip pat jis akcentavo būtinybę sukurti vidinę interesų derinimo rizikos kontrolės sistemą.

„Visos viešojo sektoriaus organizacijos – biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, valstybės, savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės – turi turėti vidaus kontrolės sistemą. Interesų derinimo rizikos, deja, šiai dienai nėra organizacijų sudėtinė dalis. Norėčiau sukurti praktiką ir kultūrą, kad interesų derinimo rizikos būtų sudėtinė viešojo sektoriaus organizacijų dalis. Tokiu būdu vadovai galėtų valdyti rizikas“, – sakė G. Sakalauskas.

Metus VTEK nario pareigas einančio G. Sakalausko kandidatūrą į komisijos pirmininko pareigas teikia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„G. Sakalauskas yra patyręs ekspertas, turintis 15 metų viešųjų ir privačių interesų derinimo ir 12 metų vadovavimo patirtį. Esu įsitikinusi, kad kandidatas galėtų tapti puikiu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“, – antradienį Seime sakė ji.

G. Sakalauskas VTEK pirmininko pareigose turėtų pakeisti kadenciją baigusį Edmundą Sakalauską.

Kandidatas turi ekonomikos magistro laipsnį, 2003–2007 metais dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje, 2007–2012 metais – Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, trejus metus vadovavo jos sekretoriatui.

Taip pat jis yra įkūręs viešąją įstaigą „Praeventi“, ji diegė ir palaikė korupcijos prevencijos priemones. G. Sakalauskas vienerius metus buvo Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento ekspertas. 

VTEK iš viso sudaro penki nariai. Jie skiriami penkerių metų kadencijai.

„37 parašai surinkti, rinksime dar toliau. Norime surinkti visus, kurie palaiko“, – BNS ketvirtadienį sakė Seimo opozicinių socialdemokratų atstovas Eugenijus Sabutis.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.

Interpeliaciją energetikos ministrui konservatoriui Dainiui Kreiviui inicijuojantys socialdemokratai parengė 23 klausimus ir ketvirtadienį pradėjo rinkti parlamentarų parašus po dokumentu.

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad „padėtis Lietuvos elektros ir šilumos energetikoje yra kritiška“.

„D. Kreivys vengia klausimų apie elektros biržos „Nord Pool“ tvarkas ir taisykles. Paprastai tariant, Lietuva, priversta brangiai pirkti elektros energiją, ir toliau yra apiplėšinėjama, o G. Landsbergis su D. Kreiviu miega – atsisako rimtai veikti tarptautiniu lygiu“, – sakė G. Paluckas.

Ministras kaltinamas nekompetencija, neveiklumu ir galbūt nusikalstamu aplaidumu.

Interpeliacijoje keliami klausimai, ar Energetikos ministerija prognozavo elektros ir dujų kainų kilimą ir ar atsižvelgė į šias prognozes skelbiant elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapus. Klausiama, kodėl ministerija nenustatė vartotojų interesus atitinkančių kriterijų nepriklausomiems elektros tiekėjams, kodėl leista „Perlo Energijai“ priimti vienašalius sprendimus dėl sutarčių keitimo ir veiklos stabdymo.

Ministro taip pat teiraujamasi, kokių konkrečių žingsnių imtasi, kad elektros generacijos pajėgumai Lietuvos teritorijoje sparčiau didėtų, kas daroma siekiant stabilizuoti energijos išteklių kainas, kodėl bendrovė „Ignitis“ privalo elektrą pirkti tik per „Nord Pool“ biržą ir negali sudaryti tiesioginių sandorių su elektros gamintojais. Taip pat klausiama, kokių veiksmų ministerija imsis, kad būtų pakeistas Baltijos šalims nepalankus „Nord Pool“ biržos algoritmas.

Klausiama, ar bendrovė „Ignitis“ priėmė sprendimą savo ne buitiniams klientams pakeisti sąlygas iš fiksuotų kainų į nefiksuotas ir kokių priemonių ministras ėmėsi užkirsti kelią tokiam sprendimui.

D. Kreivio klausiama ir apie atsinaujinančios energetikos šaltinius, energijos taupymo planą, prašoma įvertinti savo indėlį siekiant biokuro kainos pokyčio nuo 2021 metų rugsėjo.

Taip pat keliamas klausimas, kaip ministerija ir ministras prižiūrėjo saulės elektrinių plėtojimo procesą, kad jis būtų „ir teisėtas, ir skaidrus“.

Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.

Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taigi ne mažiau kaip 71.

„Per tris-keturias savaites mes savo nacionalinį gynybos susitarimą padarysim“, – po parlamentinių partijų atstovų susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Diskusijos – dėl visuotinio šaukimo

Pasak NSGK vadovo, daugiausiai diskusijų kol kas kelia konservatorių iškelta idėja dėl visuotinio šaukimo, tačiau ji gali būti įgyvendinta įvairiomis formomis, pvz., didinant ribinį šauktinių skaičių.

„Visuotinis šaukimas yra svarbus, nes atliepia visuotinės gynybos principą, kuris yra kertinis mūsų susitarime. Visi sutaria, kad visuotinis gynybos principas turi būti kertinis, kad jis neturi būt politinės deklaracijos, o turi būt praktiškai įgyvendinamas, ir visuotinis šaukimas tą geriausiai užtikrintų, nes tai atliepia mūsų geopolitinę situaciją“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Formulių yra daug, didinti šauktinių ribinį skaičių ir taip de facto siekti visuotinio šaukimo, bent vyrų, jaunuolių tarpe“, – pažymėjo komiteto vadovas.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis po susitikimo žurnalistams sakė, kad valstybės vadovas pozityviai žiūri, kad susitarime dėl gynybos būtų įrašytas siekis pereiti prie visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Anot P. Mačiulio, ir partijų atstovai mano, kad reikia judėti ta kryptimi.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas sakė, kad „susitarimas tikrai nebus lengvas, bet jis labai reikalingas“.

„Ir prezidentui pasakėm, kad susitarimas turėtų atspindėti visų partijų lūkesčius ir tikslus, kad nebūtų taip, kad iš to susitarimo pasitrauksim, kaip pavyzdį akcentavom švietimo susitarimą, kai visos partijos pasirašė dėl vieningo ir kilnaus tikslo, bet pamatėm, kad tuo susitarimu pradėjo naudotis valdantieji, siekdami savo politinių tikslų“, – žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

Jis taip pat kalbėjo, kad susitarime turėtų atsirasti kontrolės mechanizmas, kaip jis būtų įgyvendinamas, kad nebūtų kaip su nepaprastosios padėties situacija, kuomet valdantieji blokavo opozicijos siūlymą kurti jos kontrolės komisiją.

„Valstiečiai“ kels Kinijos klausimą

Kalbėdamas apie užsienio politikos susitarimą D. Gaižauskas sakė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga „labai stipriai kels Kinijos klausimą“, ir Lietuvos leidimą Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei šiuo pavadinimu sakė esant vienašališku valdančiųjų sprendimu.

„Taivano atstovybės atsiradimas supriešino mus su Kinija ir dabar matome pasekmes“, – sakė D. Gaižauskas.

Kitas „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis sakė, kad dėl gynybos partijoms susitarti bus lengviau nei dėl užsienio.

„Mes kalbam, kad lengviau bus susitarti gynybos klausimais, dėl užsienio politikos bus daugiau diskusijų. Mes turim kitokį požiūrį, tie patvirtinti trys procentai gynybai, mes nesiginčijam, bet dėl ekonomikos Lietuvoj, ką įtakoja ir valdančiosios daugumos sprendimai dėl santykių su Kinija, tie trys procentai gali būt mažiau nei du procentai“, – kalbėjo J. Jarutis.

Jis teigė, kad „valdantieji turėtų nulaužti savo ambicijas ir ieškoti išeičių, kad Kinijos rinka nebūtų uždaryta mūsų verslui“.

Prezidento patarėjas: bus du susitarimai

Prezidento patarėjas P. Mačiulis po susitikimo teigė, kad bus rengiami du atskiri susitarimai – vienas dėl gynybos, kitas dėl užsienio politikos.

Jo teigimu, daugiau takoskyrų tarp partijų matyti dėl užsienio politikos gairių.

Pasak patarėjo, vienas iš tokių klausimų yra santykiai su Kinija ir Taivanu. Jis pabrėžė, kad valstybės vadovas įsitikinęs, jog dėl to galima rasti išmintingą sprendimą.

„Bendraujant su Taivanu galima išlaikyti ryšius ir su Kinija, prezidentas laikosi šitos nuostatos. Šiandien tarp politinių jėgų buvo matyti tam tikra takoskyra, bet nemanau, kad tai yra ledkalnis, kuris sugriautų visą dokumento pasirašymą“, – trečiadienį žurnalistams sakė P. Mačiulis.

„Manau, kad partijos pajėgios rasti formuluotes, kurios atspindėtų lietuviškos politikos tiek vertybinę, tiek pragmatinę pusę“, – pridūrė jis.

Prezidentas sveikina sutarimą dėl 3 proc. gynybai

G. Nausėda trečiadienį surengė susitikimą su parlamentinių politinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Po jo paskelbtame pranešime šalies vadovas sakė besidžiaugiantis, kad dėl 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo krašto apsaugai prieštaravimų nėra, pasak jo, tai atitinkamai galėtų būti fiksuojama partijų susitarime.

Šalies vadovas taip pat teigė, kad Lietuva turi visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai.

„Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą. Turime visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.

Seime yra sudarytos dvi darbo grupės parengti partijų susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos.

Partijų susitarimą dėl krašto apsaugos rengiančiai darbo grupei vadovauja NSGK pirmininkas, dėl užsienio politikos –  Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.

Poreikis pasirašyti naujus susitarimus kilo Lietuvai patiriant Kinijos spaudimą dėl Taivano atstovybės atidarymo, Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

„The Sun“ praneša, kad Rusija ketina įsiveržti į Ukrainą pirmą valandą nakties (Jungtinės Karalystės laiku) su didžiuliu raketų sprogdinimu ir 200 tūkst. karių.

Kaip teigiama, pasirengimas ginti ukrainiečius bus tęsiamas, nepaisant pranešimų, kad Vladimiras Putinas atitraukė dalį kariuomenės nuo Ukrainos sienos.

„The Sun“ rašoma, kad JAV žvalgyba teigė, jog labiausiai tikėtinas laikas V. Putino įsakymui 1 val. Jungtinės Karalystės laiku.

Rusija antradienį pareiškė, kad po karinių pratybų iš vakarų ir pietų į bazes grįžta apie 10 tūkst. karių. Tačiau prie Ukrainos rytinių ir pietinių sienų tebėra apie 130 tūkst., o šiaurinėje Baltarusijoje – apie 40 tūkst. proputiniškų pajėgų.

„Vienas karinis šaltinis sakė: negalime nieko, ką Rusija sako ar daro, vertinti nomaliai. Turime pasiruošti apsiginti. Šaltiniai sakė, kad Maskvos ataka „beveik neabejotinai bus iš kelių taškų“ – virš Ukrainos pietinio, rytinio ir šiaurinio flangų. Tai įvyko po to, kai Didžioji Britanija perspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali būti neišvengiama ir tapti didžiausia grėsme saugumui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo“, – skelbia „The Sun“.

Tačiau Kremlius pareiškė, kad įspėjimai apie invaziją yra „nepagrįsta isterija“, skirta įtampai Europoje padidinti.

A. Anušauskas: jokio optimizmo dėl Rusijos skelbiamo atsitraukimo kol kas nepuoselėjame

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina palaukti daugiau ženklų, kad Maskva yra pasiryžusi karinei deeskalacijai, ir sako kol kas nepuoselėjantis didelio optimizmo dėl Rusijos skelbiamo pajėgų atitraukimo nuo sienų su Ukraina.

„Aš kol kas neskubėčiau to vertinti, nes masyvus kariuomenės pritraukimas prie Ukrainos sienų kaip buvo, taip ir yra, tie keli požymiai gali būti ir pajėgų perdislokavimas. Tad, atsiprašau, bet kol kas jokio optimizmo šioje situacijoje aš nepuoselėju, bet jeigu taip bus (Rusija atitrauks pajėgas – BNS), tai, žinoma, labai gerai“, – BNS antradienį sakė ministras.

Atsiprašau, bet kol kas jokio optimizmo šioje situacijoje aš nepuoselėju, bet jeigu taip bus – Rusija atitrauks pajėgas, tai, žinoma, labai gerai.

Taip jis kalbėjo Maskvai skelbiant apie dalies pajėgų atitraukimą iš pasienio su Ukraina į karines bazes, o Kijevui – apie užkirstą kelią karinei invazijai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė turintis pagrindo „atsargiam optimizmui“.

L. Kasčiūnas: įtampa gali likti nuolat

Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS taip pat sakė, kad duomenys apie galimą rusų pajėgų atitraukimą – nepatvirtinti ir gali būti apgaulingi.

„Šiandien tai patvirtinančių duomenų neturiu. Neatmeskime galimybės, kad tai gali būti taktiniai manevrai – vienos pajėgos atsitraukia, kitos prisitraukti gali, vienos pratybos baigiasi, kitos prasideda“, – teigė jis.

Seimo nario teigimu, rusų pajėgų sutelkimas Ukrainos pasienyje gali tapti nauja realybe, prie kurios, neatmestina, teks prisitaikyti.

„Tas pajėgų sutelkimas pasienyje gali būti laikomas kaip nauja realybė. Didėjant, mažėjant (pajėgoms – BNS), bet tai gali būti nauja realybė, kaip tam tikras spaudimas Vakarams ir, aišku, Ukrainai siekiant įvairių tikslų“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Anot jo, Rusijos siekiai stabdyti NATO plėtrą į Rytus, buvusias Sovietų Sąjungos šalis paversti antraplanėmis narėmis, Ukrainos suskaldymas niekur nedingo.

„Tie tikslai niekur nedingo, natūralu, kad gali būti koks nors toks signalas, bet tai labai dinamiška, labai daugiabriauniška“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas.

„Jokių toli siekiančių išvadų daryti iš to toli gražu negalima. Ta neapibrėžtumo situacija lieka tokia, kokia buvo iki šiol“, – pabrėžė jis.

Neramina Dūmos raginimai

Vis dėlto Europoje tvyrant bene didžiausiai įtampai dėl galimo didžiausio karinio konflikto nuo Šaltojo karo laikų, Rusijos parlamentas antradienį paragino prezidentą Vladimirą Putiną pripažinti Ukrainos separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

A. Anušauskas sako, jog tokie Rusijos veiksmai reikštų, kad ji toliau neigia Ukrainos suverenumą, ir lemtų vadinamojo „Normandijos formato faktinį žlugimą“.

„Po tokių pripažinimų, kurie reikštų tiesiog Ukrainos suverenumo dar vieną, daugkartinį, pažeidimą, tai palaidotų Normandijos formatą“, – teigė ministras.

Nepaisant šių įvykių, ministro nuomone, Rusijos realūs veiksmai atitraukiant kariuomenę galėtų duoti daugiau erdvės diplomatinėms deryboms, kaip deeskaluoti padėtį.

Maskvai prie Ukrainos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių, buvo nuogąstaujama, kad invazija gali įvykti jau šią savaitę.

Vakarų šalių lyderiai deda diplomatines pastangas, kad būtų išvengta Rusijos invazijos į savo provakarietišką kaimynę. Antradienį Maskvoje lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolzas).

Tai mažiausias sulaikytų užsieniečių skaičius nuo birželio 29 dienos, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Mažiau migrantų sulaikoma po to, kai vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimu leista juos apgręžti atgal į Baltarusiją ir tuo pačiu taikyti atgrasymo priemones.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas ketvirtadienį BNS patvirtino, kad per praėjusią parą buvo apgręžta per 300 migrantų.

Anot jo, incidentų dėl apgręžtų neteisėtų migrantų nebuvo.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė, kad dalis apgręžtų migrantų grįžta ir vėl bando neteisėtai pereiti Lietuvos sieną.

„Tie žmonės vėl buvo įtikinėjami teisėtai atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pasinaudoti prieglobsčio suteikimo ir nagrinėjimo procedūra“, – teigė jis.

Dalis apgręžtų migrantų grįžta ir vėl bando neteisėtai pereiti Lietuvos sieną.

Pasieniečių vadas tvirtino, kad pasitaikė atvejų, kai Baltarusijos pareigūnai mėgino sutrukdyti migrantams grįžti į jų šalį.

„Taip pat buvo pastebėta ir tokių atvejų, kad ir Baltarusijos pasieniečiai taiko tam tikras priemones atgrasyti tuos neteisėtus migrantus grįžti į Baltarusiją. Tačiau daugeliu atveju jie vis dėlto pasišalindavo gana sėkmingai arba kai kuriais net Baltarusijos pasieniečiai išlydėdavo tuos neteisėtus migrantus, kurie likdavo prie valstybės sienos linijos“, – sakė R. Liubajevas.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija.