Toks rezultatas M. Aleknos trenerio Mohamado Saataros nenustebino, bet labai pradžiugino.

M. Saatara yra Kalifornijoje esančio Berklio universiteto metikų komandos treneris, kuriai priklauso ir trečiame kurse psichologiją studijuojantis naujasis pasaulio rekordininkas. Daugiau nei 27 metų patirtį sukaupęs treneris dirba su disko, ieties, kūjo metikais, rutulio stūmikais, tarp kurių yra pasaulio čempionė, pasaulio čempionatų prizininkai, NCAA čempionai ir rekordininkai.

Jau trečius metus Mykolą treniruojantis M. Saatara džiaugėsi neįtikėtina auklėtinio sezono pradžia: „Po rekordinių varžybų buvau labai laimingas ir patenkintas. Mykolas rekordinį metimą atliko puikiai – tiksliai ir su geru ritmu. Mes galvojome, kad tokiomis sąlygomis galime pamatyti puikius rezultatus.

Mykolas dabar yra puikioje sportinėje formoje, nes savaitę prieš rekordines varžybas, mūsų namų stadione, jis pagerino asmeninį rekordą (71.39 m) ir turėjo gerą metimų seriją (x – 69.82 – 71.39 – 68.24 – 69.96 – x). Žinojome, kad Ramonoje gali įvykti kažkas stebuklingo. Buvau labai laimingas, bet nenustebęs. Mykolas yra išskirtinis metikas. Jis labai jaunas, bet žinojau, kad anksčiau ar vėliau bus pasiekti tokie nuostabūs rezultatai.“

Nors lietuvį treniruojantis M. Saatara užsiminė apie gerus metimus sezono atidarymo varžybose, antrojo starto rezultatai buvo dar įspūdingesni, kadangi visi 6 Mykolo metimai viršijo 70 metrų žymą (72.21 – 70.32 – 72.89 – 70.51 – 74.35 – 70.50). Prie nuostabių dalyvių rezultatų prisidėjo puikios metikams skirtų ir „World Athletics“ patvirtintų Ramonos varžybų sąlygos, pavyzdžiui vėjas, kuris padėjo lengvaatlečiams fiksuoti ženkliai geresnius rezultatus nei įprastai (dalis sportininkų asmeninius rekordus gerino 2–3 metrais). Svarbu paminėti, jog skirtingai nuo sprinto, šuolio į tolį ar trišuolio rungčių, vėjo greitis disko metimo rungtyje nėra ribojamas, todėl net ir uraganinio vėjo paveikti rezultatai yra įskaitomi.

Pasak JAV su M. Alekna dirbančio trenerio, didėjantis dėmesys auklėtiniui yra įprastas reiškinys, o pagrindinis fokusas treniruotėse kreipiamas ne į rekordus, bet į pagrindinius čempionatus.

„Taip tobulėjant Mykolui, mes suprantame, jog jis gaus daug dėmesio. Mykolas yra nuolankus ir atkaklus auklėtinis. Mūsų (trenerių – aut. past.) fokusas sutelktas į darbą ir detales, kurios būtinos sportininko tobulėjimui. Tas papildomas aplinkinių dėmesys ir pagyros yra tik vyšnia ant torto.

Mes visada fokusuojamės į didžiausius čempionatus – olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus. Žinojome, kad jis yra pasiruošęs tokiems rezultatams, tai buvo tik laiko klausimas. Tokiame amžiuje gerinti pasaulio rekordą yra nuostabu, bet žinant Mykolo neįtikėtiną techniką ir talentą, šis pasiekimas manęs nestebina“, – pasakojo iš arti vilniečio progresą matantis M. Saatara.

2024 metais jau dvejose varžybose dalyvavęs M. Alekna dar sykį startuos JAV, o vėliau vyks į „Deimantinės lygos“ etapą Maroke (gegužės 19 d.). 11-us metus Berklio universiteto metikų komandą treniruojantis M. Saatara teigė, jog auklėtinis vis dar pasirengimo etape, o per kelerius metus pasikeitė visokeriopai:

„Dabar Mykolas yra pasiruošimo etape, norime susikurti labai stabilų pagrindą, nuo kurio galėsime atsispirti. Šios dvejos varžybos buvo skirtos progreso pasitikrinimui. Turime tokį treniruočių planą, kuris leidžia išlikti elitiniame lygyje daugelį mėnesių ir pasiekti geriausią formą būtent pagrindinėse varžybose. Mūsų pagrindiniai tikslai yra reguliariai ir stabiliai varžytis aukščiausiame lygyje bei nenustoti tobulėti.

Mykolas yra nuostabus vyras, kuris subrendo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Jis išsiugdė tikslo siekimo ir dėmesio sutelkimo savybes, kurios jam leidžia mėgautis aplinka ne tik sporte, bet ir moksluose.“

Rugsėjo 28 d. 22-ąjį gimtadienį švęsiantis M. Alekna vasarą debiutuos olimpinėse žaidynėse, gins 2022 m. Miunchene (Vokietija) iškovotą Europos čempiono titulą. Primename, jog Europos čempionatas Romoje (Italija) vyks birželio 7–12 d., o Paryžiaus olimpinėse žaidynėse lengvosios atletikos programa suplanuota rugpjūčio 1–11 d.

Be Europos čempionato aukso, M. Alekna savo kraityje turi pasaulio U20, Europos U20 ir U23, Lietuvos čempionatų aukso medalius. Be to, pasaulio čempionatų sidabrą ir bronzą, o prieš kelias dienas tapo šalies rekordininku, kai pagerino tėčiui Virgilijui Aleknai nuo 2000 metų priklausiusį rekordą – 73.88 m.

„Nėra jokios paslapties, Mykolas sėkmingas dėl daugelio faktorių. Tiek dėl natūralaus talento ir genų, tiek dėl atkaklaus darbo, puikios technikos ir treniruočių supratimo bei kitų smulkių detalių kombinacijos. Namuose jis yra puikiai prižiūrimas ir treniruojamas Manto Jusio, kuris yra vienas geriausių pasaulio trenerių. Berklio universitete Mykolas dirba grupėje su kitais puikiais metikais“, – auklėtinį gyrė ir kitam lengvaatlečio treneriui duoklę atidavė M. Saatara.

Lengvoji.lt primena, jog M. Alekna yra ne vienintelis pasaulio rekordininkas iš Lietuvos. Nuo 2005 m. Austrai Skujytei priklauso moterų dešimtkovės planetos rekordas (8358 taškai), o ultra bėgikas Aleksandras Sorokinas gali pasigirti 100 km plentu (6 val. 5 min. 35 sek.), paros bėgimo plentu (319.614 km) bei kitų ultra distancijų rekordais.

Vokiečiui Jurgenui Schultui nuo 1986 metų priklausęs rekordas (74.08 m) buvo pagerintas penktuoju mėginimu, o geriausią asmeninį rezultatą M. Alekna padidino beveik 3 metrais (nuo 71.39 m).

Balandžio 7 dieną sezoną pradėjęs 21-erių lengvaatletis jau pirmose varžybose fiksavo geriausią sezono rezultatą pasaulyje ir dešimtą disko metimo istorijoje (71.39 m). Visgi, balandžio 14 d. surengtas stabilių ir galingų metimų vakarėlis (72.21 – 70.32 – 72.89 – 70.51 – 74.35 – 70.50) pranoko daugelio lūkesčius. Varžybose antroje ir trečioje vietoje likusius Roje Stoną (69.05 m) bei Miką Sosną (68.96 m) nugalėtojas aplenkė daugiau nei 5 metrais.

Simboliška, kad pagerinęs pasaulio rekordą sportininkas aplenkė tėtį Virgilijų Alekną, kuriam nuo 2000 m. priklausė Lietuvos rekordas (73.88 m) ir antras rezultatas rungties istorijoje. Lengvoji.lt portalui brolius Mykolą ir Martyną Aleknas treniruojantis Mantas Jusis teigė, jog gerą nuojautą turėjo jau po pirmo auklėtinio metimo:

„Jau po pirmo Mykolo bandymo buvo aišku, kad bus pasaulio rekordas. Tik reikėjo geresnio metimo, nes pirmasis buvo gan prastas ir diskas skrido į viršų (72.21 m). Laukiau to rekordinio metimo. Bandymai po truputį degė, bet kai pradėjo penktąjį metimą matuoti ir išgirdau rekordinius skaičius, tai emocijos buvo labai geros. Visa Aleknų šeima tokias tradicijas turi, nes anksčiau Virgis buvo namų bosas su 73.88 m, tai dabar nebe pirmas namie, kol kas antras, o gal liks ir trečias (juokiasi). Geros emocijos, ne tiek dėl pasaulio rekordo, kiek dėl pagerinto Virgilijaus rezultato. Man atrodo, kad Mykolas dar pasiliko rezervo ateičiai.“

Kiek daugiau nei 500 gyventojų turinčiame Ramonos miestelyje šios pavasarį vykstančios metimų varžybos pasižymi atviru lauku ir stipriu vėju. Be to, metimo sektorių čia yra ne vienas, todėl visada parenkamas palankiausias. Šios puikios sąlygos suteikia galimybę dalyviams gerinti asmeninius rekordus, o šeštadienį tuo puikiai pasinaudojo čia dalyvavusi disko metikė Ieva Gumbs. Lietuvė ne tik beveik 3 metrais pagerino asmeninį rekordą, bet ir trečioji iš šalies lengvaatlečių įvykdė Paryžiaus olimpinių žaidynių normatyvą, kai diską numetė 64.98 m.

„Manau, kad į šias varžybas kiekvieną pavasarį atvažiuos vis geresni ir geresni metikai, kurie kėsinsis į pasaulio rekordą. Galvoju, kad sulauksime čia pasaulio čempionų Kristjano Čeho, Danielio Stahlio ir kitų geriausių metikų. Jeigu nebūtų dabar Mykolas to padaręs, tai kitais metais būtų kažkas rekordą pagerinęs. Čia reikia suprasti, kad suteikiamos geriausios sąlygos gerinti rekordus, todėl sportininkai norės tai išnaudoti.

Prieš varžybas neturėjome tikslo būtinai užfiksuoti pasaulio rekordą. Būtų nepavykę, tai įgyvendintume šį norą vėliau. Mykolo karjera, manau, dar bent 15 metų tęsis, jeigu viskas bus gerai ir jam pačiam neatsibos. Smagi šventė Lietuvai ir visai lengvosios atletikos istorijai, vis tiek reikėjo rekordą kam nors sulaužyti, per ilgai užsitęsė šis procesas. Visgi, pagrindinis metų tikslas – olimpinės žaidynės. Norime joms pasiruošti tiek fiziškai, tiek techniškai, tiek psichologiškai“, – apie varžybų specifiką ir rekordo reikšmę kalbėjo M. Jusis.

Tiesa, treneris apie galimybę gerinti rekordą užsiminė dar prieš savaitę. Pasak jo, tokio lygio sportininkai privalo tvarkytis su spaudimu ir dideliais lūkesčiais: „Aš jau prieš savaitę Mykolui spaudimą kėliau sakydamas, kad žmonės žiūrėtų varžybas, domėtųsi lengvąja atletika. Įvardinau, kad gali būti pasiektas pasaulio rekordas, egzistuoja tokia galimybė. Artėja Europos čempionatas, olimpinės žaidynės, tai sportininkai turi būti pripratę prie padidinto streso ir dėmesio. Auklėtinis puikiai su užduotimi susitvarkė, pasirengime žengėme žingsnį į priekį. Spaudimas lyderiams visą laiką bus, tai neatsiejama sporto dalis.“

2018 metais profesionalo karjerą pradėjęs M. Alekna jau sykį tapo pasaulio vicečempionu (2022 m. Oregonas, JAV), iškovojo pasaulio čempionato bronzą (2023 m. Budapeštas, Vengrija), laimėjo Europos čempionato auksą (2022 m. Miunchenas, Vokietija). Be to, lengvaatletis gali pasigirti pasaulio ir Europos U20 titulais, Europos U23 aukso medaliu ir dvejomis pirmomis vietomis Lietuvos čempionatuose. Vilnietį treniruojantis M. Jusis neslepia, jog auklėtiniu be galo tiki ir nebijo jam kelti lūkesčių:

„Aš jam visą laiką sakiau, kad pagerins šitą rekordą, o jis juokėsi iš manęs. Sakiau, kad normatyvą įvykdys į pasaulio jaunimo čempionatą nesunkiai, o jam čia buvo neįtikėtina. Sakiau, kad jaunimo pasaulio rekordą pagerins. Šito nepagerino, bet buvo arti. Savo auklėtiniu visą laiką tikiu.“

Nors pirmose dvejose varžybose pademonstruoti Mykolo rezultatai signalizuoja apie puikią sportinę formą, pasak trenerio, svarbu ją turėti ir vasarą, nes paskutiniais metais birželio pradžioje buvo pastebimas rezultatų kritimas, kuris neleido iškovoti NCAA titulo. Didesnis varžybų ir mažesnis treniruočių kiekis bei krūvių reguliavimas bus esminiai pokyčiai, siekiant birželio 7–12 d. Romoje (Italija) vyksiančiame Europos čempionate pasirodyti puikiai.

„Sudėtinga užduotis, nes pats Mykolas įvardina, kad nėra puikios sportinės formos, bet pirmas pikas jo būna tada, kai tik pradeda dalyvauti varžybose. Jis būna jų pasiilgęs, užsivedęs ir motyvuotas. Vėliau birželio pradžioje įvyksta kritimas, nes NCAA čempionatų nelaimi, o po jų vėl lipa į viršų. 2022 m. nelaimėjo NCAA, praeitais metais irgi ne, todėl dabar reikia išvengti šito. Rugpjūčio mėnesį jis visą laiką būna geros fizinės formos. Praeitais metais liepos pabaigoje vykusiame Lietuvos čempionate sportininkas buvo labai geros sportinės formos, gal net geriausios. Tikimės šiemet antrąjį piką pasiekti Europos čempionate, trečiąjį – olimpinėse žaidynėse. Manau, kad su jaunu atletu tą padaryti įmanoma“, – M. Aleknos formos pokyčius ir pasiruošimo korekcijas apžvelgė treneris.

Dabar M. Aleknos laukia dar vienas startas už Atlanto, o gegužės 19 d. pasaulio rekordininkas turėtų startuoti „Deimantinės lygos“ etape Maroke. Čia dalyvaus ir brolis Martynas, o po šių varžybų abu sportininkai ir treneris Mantas grįš į Lietuvą ruoštis vasaros startams.

„Mykolas išsiskiria disko metimo technika, raumenų elastingumu ir galingumu, specifine metikų jėga. Jis labai nori būti geriausias disko metikas pasaulyje. Tikimės išvengti traumų ir didžiausiuose startuose būti geriausios formos. Konkrečių tikslų neturime, grįžtame į darbo vietą ir ramiai dirbame“, – auklėtinio fenomeną ir šių metų tikslus išskyrė M. Jusis.

Primename, kad į birželio 7–12 d. Romoje vyksiantį Europos čempionatą kvalifikacijos sistema užsidarys gegužės 26 d. Šiuo metu normatyvą yra įvykdę 10 šalies atstovų. Į olimpines žaidynes atranka užsidarys birželio 30 d., šiuo metu kelialapį į Paryžių turi 3 Lietuvos lengvaatlečiai.

Nors čempionatas vyks tik 3 dienas (kovo 1–3 d.), per jas startuos daugiau nei 650 lengvaatlečių iš 133 šalių – visi jie sieks tapti geriausiais pasaulyje.

Lengvoji.lt kviečia skaityti varžybų anonsą ir susipažinti su Dovilės, Tomo bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento Eimanto Skrabulio mintimis, keliamais tikslais ir kita svarbia informacija.

Intriguojantis pirmas kartas

22-ejų metų JAV studijuojančiam T. Keršuliui tai bus debiutinis pasaulio uždarų patalpų čempionatas, į kurį sportininkas pateko su trenksmu. Dar praėjusių metų vasarį sprinteris ne tik beveik sekunde pagerino ankstesnį Lietuvos rekordą, bet ir įvykdė itin aukštą normatyvą, kai 400 m distanciją įveikė per 45,78 sek. Apskritai, šių varžybų normatyvai prilygsta olimpinių žaidynių normatyvams, todėl šiuo keliu prasibrauti į čempionatą pavyko toli gražu ne kiekvienam.

Visgi, iš pirmo žvilgsnio pasaką primenanti istorija grąžino į realybę, kadangi liepos mėnesį patirta pėdos trauma Tomui sutrukdė ne tik sėkmingai užbaigti pernai metų sezoną, bet ir pasiruošti šiai žiemai. Jau 3 savo rungties startus šiemet turėjęs bėgikas greičiausiai 400 m nuotolį įveikė per 47,30 sek., o traumos padarinius jaučia iki šiol.

„Buvo labai ilgas reabilitacijos procesas. Iš pradžių galvojau, kad jis užtruks ne ilgiau nei mėnesį, bet užtruko daug daugiau. Visą rudenį negalėjau visa jėga treniruotis ir teko minti dviratį arba bėgioti ant antigravitacijos bėgimo takelio. Iki dabar jaučiasi pėda po varžybų ir sunkių treniruočių, bet tikiuosi, kad po truputį reikalai gerėja.

Pasiruošimas tikrai nebuvo toks geras, koks buvo porą praėjusių metų. Jis buvo daug trumpesnis dėl traumos, todėl negalėjau padaryti tai, ko reikia, ir visavertiškai pasiruošti sezonui. Tas matosi pagal rezultatus. Apskritai, 400 m distancijos bėgikams paruošiamasis etapas yra labai svarbus, kadangi tada padedami pagrindai visiems metams, todėl to man dabar labiausiai trūksta“, – pasakojo greičio ir ištvermės trūkumą akcentavęs T. Keršulis.

Vieną pirmą (47,30 sek.) ir vieną antrą (48,01 sek.) vietą už Atlanto 2024 metais jau spėjęs iškovoti lengvaatletis pasirodymais nėra iki galo patenkintas, tačiau nepraranda pozityvo: „Nesu patenkintas rezultatais, bet žinau, kad atsistatymo procesas po traumos gali užtrukti ilgai, dėl to bandau nepergyventi. Jaučiu, kad per paskutines treniruotes pradėjau rodyti vis geresnius ir geresnius rezultatus, todėl manau, kad forma gerėja. Tikiu, kad netrukus varžybų rezultatai irgi pagerės. Apskritai, 2022 m. ir 2023 m. mano žiemos sezono rezultatai buvo daug įspūdingesni negu vasaros, todėl tikiuosi, kad šį kartą turėsiu daugiau jėgų parodyti tokius rezultatus ir stadione.“

Pernai Europos komandiniame čempionate debiutavęs ir Europos U23 čempionate 8 vietą užėmęs sprinteris žengs į dar neregėtas varžybas, tačiau nusiteikimas prieš startą – kovingas, o galimybė įgyti patirties startuojant su geriausiais pasaulyje – neeilinė.

„Aišku, norėčiau būti tokios formos, kokios buvau prieš metus (su tokiu rezultatu galėčiau pretenduoti ir į finalą), bet bandau negalvoti apie tai. Žinau, kad tebeturiu geresnį rezultatą savo kūne ir reikia jį ištraukti. Manau, kad turiu šansą gerai pasirodyti pasaulio čempionate ir pagerinti savo sezono rezultatą, o tai man suteiktų pasitikėjimo prieš artėjantį vasaros sezoną. Esu nusiteikęs kovingai ir norėčiau patekti į pusfinalį. Labiausiai noriu atiduoti visas jėgas ir deramai atstovauti Lietuvai“, – tikslais dalinosi T. Keršulis.

Sprinteris prie starto linijos su dar 24 dalyviais stos penktadienį 13 val., kai sieks patekimo į pusfinalį. Įvykdžius šį tikslą, tą pačią dieną lauktų dar vienas startas – 23:10 val., kuriame bus kovojama dėl kelialapio į finalą. Vyrų 400 m rungties finalas numatytas šeštadienį 23:10 val.

Konkurencijos nebijanti rekordininkė

30-metė Lietuvos uždarų patalpų trišuolio rekordininkė (14.13 m) D. Kilty pasitinka jau antrąjį pasaulio uždarų patalpų čempionatą. Įdomu, jog Didžiojoje Britanijoje gyvenanti sportininkė ir vėl pateko į praktiškai namuose vykstantį čempionatą, nes ir pirmasis 2018 m. vyko Birmingamo mieste. Prieš šešerius metus Dovilė užėmė 12 vietą, kai nušoko 13.90 m.

Trišuolininkė prieš metus suspindo Europos uždarų patalpų čempionate, kai Turkijos sostinėje iškovojo rekordinę šeštą vietą (13.92 m). Šiemet varžybose Vokietijoje pavyko iškovoti antrą vietą (13.43 m), vėliau Panevėžyje susigrąžintas Lietuvos čempionės titulas (13.90 m).

„Nesijaučiu pervargusi nuo didelio varžybų krūvio. Pasiruošime mes pastoviai šokinėjome lauke, tai viduje truputį lengviau adaptuotis. Prieš čempionatą jaučiuosi patenkinamai, nes dar jaučiu, kad turiu pasidaryti keletą namų darbų.

Tikslas – deramai atstovauti savo šaliai pasaulio čempionate. Manau, kad pasiekti TOP5 būtų labai geras rezultatas. Nemanau, kad patirtis ankstesniame čempionate pravers, nes visos varžovės bus pasiruošusios ir dalyvavusios tokio lygio varžybose“, – prieš artėjantį startą kalbėjo Europos U23 čempionė.

Prieš mažiau nei dvi savaites Lietuvos čempionate triumfavusi D. Kilty turėjo viltį gauti kvietimą į Glazgą, todėl lemiamas pakilimas reitingų lentelės pozicijomis buvo sutiktas džiugiai. Tarp šešiolikos stipriausių planetos trišuolininkių patekusi lietuvė dabar visas mintis yra sutelkusi į šį startą, todėl vasarą laukiantis Romos Europos čempionatas ir Paryžiaus olimpinės žaidynės – nukelti į antrą planą:

„Žinia apie dalyvavimą buvo kiek netikėta, todėl labai džiaugiausi, kad pavyko patekti. Tai rodo, kad esu panašaus lygio kaip ir mano varžovės. Šiuo metu mano mintys sukasi apie pasaulio uždarų patalpų čempionatą, o išvadas bus galima daryti po jo. Vasara bus man kaip kitas sezonas, dabar taip toli negalvoju. Džiaugiuosi patekimu į Glazgą, o dabar svarbu nenuklysti nuo ritmo ir plano.“

Į trišuolio sektorių Dovilė žengs sekmadienį 12:18 val.

Netikėtas privalumas ir blizgančios akys

LLAF prezidentas E. Skrabulis akcentavo, jog šis pasaulio uždarų patalpų čempionatas netipiškas, todėl Lietuvos atstovų skaičius jame nestebina: „Šis čempionatas yra netipiškas, nes pagrindinis mūsų geriausių lengvaatlečių fokusas sutelktas į vasaros sezoną. Įdomūs metai dėl Europos čempionato, kuriame gali startuoti mūsų didelė komanda, o vėliau olimpinės žaidynės viską finalizuos.

Taip, tai yra nedidelis skaičius, bet reikia nepamiršti, jog Glazge nestartuoja mūsų sunkioji artilerija – ilgų metimų bei ištvermės atstovai, nes šių rungčių manieže nėra. Neabejoju, jei kiti mūsų sportininkai būtų įtraukę šį čempionatą į savo planus – Lietuvai galėjo atstovauti 4–5 žmonės.“

Tiesa, net ir prie dabartinių sąlygų komanda galėjo būti gausesnė, kadangi kvietimą turėjo „World Athletics“ auksinį turą laimėjusi šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė, kuri negalės startuoti dėl traumos, o sekmadienį šalies rekordą (800 m – 2 min. 1,07 sek.) pagerinusi Gabija Galvydytė taip pat turėjo realią galimybę patekti į čempionatą per reitingų sistemą.

„Džiaugiamės dėl Tomo ir Dovilės, jiems tikrai nebus lengva, nes konkurencija bus didelė. Tegul mėgaujasi čempionatu, manau, kad Tomo atveju, verta čia iš JAV atvykti vien dėl patirties įgijimo. Apskritai, jis yra talentingas jaunas sprinteris, kurį praėjusių metų vasarą persekiojo traumos, galbūt jos šiek tiek sutrukdė pasiruošti. Visgi, sportininko laukia krikštas, kuris leis pajausti geriausių pasaulio lengvaatlečių sukurtą atmosferą. Kiekvienas sportininkas važiuodamas į čempionatą pats sau išsikelia tikslus, tai linkime juos ir įgyvendinti.

Dovilė viena iš labiau patyrusių mūsų šuolininkių, kuri pasižymi stabiliais rezultatais. Jos akys sektoriuje blizga – ji veržiasi į kovą ir nebijo. Būtų labai smagu, jeigu jai pavyktų nustebinti pačiai save ir visus gerbėjus. Palinkėčiau jai asmeninio rekordo, nes greičiausiai tai reikštų patekimą į TOP8. Jos akių blizgesys ir noras startuoti prie gerai susiklosčiusių aplinkybių gali pradžiuginti mus visus. Sektoriuje ji visa dega – tikimės, sugebės tą gerą energiją, ryžtą ir norą nukreipti teisinga linkme.“

Durys į šį čempionatą buvo itin siauros ne tik dėl aukštų normatyvų, bet ir riboto dalyvių skaičiaus rungtyse. Pavyzdžiui, daugiakovėse, šuolio su kartimi ir šuolio į aukštį rungtyse startuos vos po 12 dalyvių, o šuolio į tolį, trišuolio ir rutulio stūmimo disciplinose – varžysis po 16 vyrų ir moterų. Pasak E. Skrabulio, tai bus kontrolinis startas prieš vasarą, kuriame lietuviai galės save išsibandyti ir realizuoti:

„Debiutuojantis sportininkas kartais turi privalumą prieš tuos, kurie jau žino, kas ten laukia. Tuos patyrusius ir anksčiau pasiekusius aukštų rezultatų, paradoksalu, bet dažnai slegia didesnė našta bei atsakomybė prieš gerbėjus. Kartais tai būna trukdis, o žmogaus psichologija sporte – labai svarbus dalykas.“

Jau 19-ame pasaulio uždarų patalpų čempionate lengvaatlečiai varžysis 13-oje rungčių, o žiūrovai manieže ir ekranuose išvys pasaulio rekordininkus Ryaną Crouserį (rutulio stūmimas), Gudaf Tsegay (3000 m), Armandą Duplantį (šuolis su kartimi), Femke Bol (400 m), Karsteną Warholmą (400 m), Grantą Holloway (60 m barjerinis bėgimas), be to, pasaulio čempionus Noahą Lylesą (60 m), Yaroslavą Mahuchikh (šuolis į aukštį) bei daugelį kitų sportininkų.

Paskutinį tokių varžybų medalį Lietuvai penkiakovėje iškovojo Austra Skujytė, kuri 2012 m. Stambule džiaugėsi bronza. 2022 m. Belgrade startavo Modesta Justė Morauskaitė (9 vieta) ir Simas Bertašius (26 vieta), 2018 m. Birmingame dalyvavo Agnė Šerkšnienė (7 vieta) ir Dovilė Kilty (12 vieta), o 2016 m. Portlande (4 vieta) ir 2014 m. Sopote (10–11 vietos) Lietuvai atstovavo vienintelė Airinė Palšytė.

Pasaulio uždarų patalpų čempionatą penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį tiesiogiai transliuos LRT Plius televizija ir portalas lrt.lt

Pirmą Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato dieną moterų šuolio į aukštį normatyvą įvykdė Airinė Palšytė, kuri tapo dešimtąja šalies lengvaatlete iškovojusia teisę startuoti Italijos sostinėje. Be to, į varžybas sėkmingai sugrįžo pergales iškovoję olimpiečiai Brigita Virbalytė-Dimšienė ir Adrijus Glebauskas, o iš viso paaiškėjo 14 čempionų.

Penktose sezono varžybose A. Palšytė pasiekė tai, apie ką kalbėjo dar prieš sausio pabaigoje vykusias Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybas. Nors pirmas startas ir nesusiklostė (1.80 m – aut. past.), forma tolygiai kilo iki šeštadienio, kai buvo įveiktas į Europos čempionatą duris atveriantis aukštis – 1.92 m. Ir tikslas pasiektas ne per sukąstus dantis, kadangi minėta žyma įveikta iš pirmo bandymo.

„Europos čempionato normatyvas buvo jau 2 startus prieš šį mintyse. Šiandien planas buvo 1.92 m arba daugiau. Antradienį buvau atvykusi į maniežą pasidaryti treniruotę, išbandyti dangą, sektorių. Net jei ir nesijaučiau labai gerai, žinojau, kad Lietuvos čempionate žengsiu žingsnį į priekį. Kai jau sportininkas yra pasiekęs tam tikrą amžių, tas įsivažiavimas į rezultatus užtrunka ilgiau, bet mes laikomės plano ir kryptingai dirbame. LLAF taurės rezultato tikrai nesureikšminau, galėjau geriau, bet įvyko kaip įvyko. Kitos varžybos rodo, kad forma yra gerėjanti“, – pasakojo 11-tą kartą Lietuvos čempione tapusi šuolininkė į aukštį.

Į Panevėžio maniežą sugrįžusios suaugusiųjų lengvosios atletikos varžybos buvo jaukios ir nostalgiškos ne tik žiūrovams, bet ir Airinei: „Turbūt prieš 21-erius metus dalyvavau paskutinį kartą varžybose čia. Keliaudama į Lietuvos čempionatą susiradau vaizdo įrašą, kur būdama dešimtmetė dalyvavau Panevėžio ar Lietuvos varžybose ir užėmiau antrą vietą. Tuomet peršokau 1.45 m ir labai džiaugiausi. Geros ir teigiamos emocijos sugrįžti čia, matyti šalia senelius ir kitus svarbius žmones, kurių palaikymas davė daug jėgų ir atnešė labai gerą rezultatą.“

Jau į šeštą karjeros Europos čempionatą patekusi sportininkė toliau vaikysis kelialapio į Paryžiaus olimpines žaidynes, o svajonės padeda ir toliau padės siekti rudenį sudaryta sąjunga su trenere Audra Gavelyte.

„Pradėjome dirbti rudenį. Kol dar nebuvo šuolio treniruočių – viskas vyko sklandžiai. Kai prasidėjo šuolio treniruotės, turėjome surasti bendrą kalbą, nes kiekvienas treneris turi savo terminologiją, aš turiu savo įprastus judesius. Bandėme susidraugauti, susišnekėti, panašu, kad viskas puikiai pavyksta. Dabar ji yra stiprus palaikymo šaltinis ir mane lydi visose varžybose, stebi kaip aš elgiuosi prieš varžybas, per jas ir po jų. Kai tiek metų kamavo traumos bei kitos negandos, labiausiai trūko to pozityvo ir palaikymo. Po pasaulio čempionato Budapešte sakiau, kad turi būti kuo daugiau palaikymo sportininkams, nes jis labai daug duoda. Audros indėlis tikrai didelis, esu jai dėkinga – į olimpinį sezoną žengiame gana tvirtai“, – emocijomis dalinosi A. Palšytė, kurios kitą savaitę laukia startas „World Athletics“ auksinio turo varžybose Madride.

Po dvejų metų pertraukos į Lietuvos uždarų patalpų čempionatą grįžusi geriausia šalies ėjikė B. Virbalytė-Dimšienė iškovojo jau devintą titulą, kai 5000 m sportinio ėjimo rungtį įveikė per 22 min. 8,42 sek. Tai tik antrosios lengvaatletės varžybos po plyšusio menisko ir netikėtai 2022 metais užklupusios Laimo ligos.

„Tas titulas po pertraukos, po tokios sunkios pertraukos, kai nei aš pati, nei visa sporto bendruomenė negalėjo prognozuoti ar man pavyks grįžti – labai saldus. Net ir dabar aš labai atsargiai viską dėlioju, nes žinau, kad turiu būti atsargi. Tikrai suprantu, kad nesu tokia greita, kaip buvau jaunystėje, bet šiandien nuostabiai ėjosi. Varžybos Australijoje ir čia rodo, kad manyje net ir po tų traumų išliko stabilumas. Ratas po rato ėjau sekundės tikslumu. Austėjos išėjimas į priekį kažkiek išmušė iš vėžių, bet žinojau, kad turiu sekti savo planą, o rezultatą tikrai planavau daug kuklesnį nei pasiekiau. Pandeminiais metais Baltijos šalių čempionate kur kas lėčiau praėjau nei čia, tai nuteikia optimistiškai. Be galo džiaugiuosi ir noriu tikėti, kad bent kažkokio lygio sugrįžimas tikrai yra“, – geros nuotaikos nestokojo B. Virbalytė-Dimšienė.

Nors šiemet ir pavyko sudalyvauti jau antrose varžybose, Lietuvos rekordininkė išlieka realiste ir kalba ne tik apie fizinį, bet ir psichologinį virsmą: „Negaliu kalbėti apie visavertį sugrįžimą, nes skausmų yra ir jie pakankamai dideli. Turiu prižiūrėti savo kūną, ačiū visiems, kas prie to prisideda. Suprantu, kad be skausmo jau savo sportinėje karjeroje nebūsiu, tai bandau nuteikti save psichologiškai, kad tai kas liko sporte – turiu mėgautis, imti iš kiekvienos dienos viską, ką galiu. Stengiuosi įsiklausyti į savo kūną labiau nei iki visų didelių traumų, tai turiu dar daug ko išmokti. Žinoma, visada norisi paspausti, nes žinai kokiame lygyje buvai ir norisi sugrįžti ar bent prie jo priartėti, bet galbūt to niekada neįvyks.“

Prabilusi apie tikslus sportininkė neslėpė, jog mintys sutelktos į didžiausius čempionatus, kuriuose tikimasi startuoti su ilgamečiu bendražygiu:

„Pasiekiamas tikslas – Europos čempionatas. Iki jo būtinai reikia du kartus finišuoti 20 km distancijoje. Be to, turime avantiūrinį projektą su Mariumi Žiūku – pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate Antalijoje (balandžio 21 d.) pabandysime startuoti maratono ėjimo mišrioje estafetėje. Žinome, kad konkurencija bus milžiniška, nes pasaulio ir olimpiniai čempionai šiame čempionate atsisako individualios rungties ir bando atsirinkti į olimpines žaidynes būtent estafetės rungtyje.

Su Mariumi pasakėme sau, kad pabandysime, neapsikrauname tikslais, bet norisi su tuo žmogumi, kuriuo pradėjome sportuoti ir buvome 30 metų sporte, taip vainikuoti savo sportines karjeras. Visgi, pagrindinė mano pergalė šiandien – vėl galiu eiti ir tuo mėgautis.“

Pirmą čempionato dieną vyrų šuolio į aukštį čempionu tapo po pertraukos grįžęs A. Glebauskas (2.13 m), o olimpietis Arturas Mastianica ne tik triumfavo 5000 m sportinio ėjimo rungtyje, bet ir užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą – 20 min. 13,88 sek.

60 m nuotolyje šalies čempionais tapo favoritais laikyti Adas Dambrauskas (6,66 sek.) ir asmeninį rekordą dar sykį pagerinusi Lukrecija Sabaitytė (7,42 sek.). 400 m sprinte čempionatų rekordą pagerino ir aukso medalį iškovojo Lukas Sutkus (47,99 sek.), o Gerda Kirkytė asmeninį rekordą pagerino ir čempione tapo moterų grupėje (57,86 sek.). 1500 m distancijoje aukso medalius iškovojo vidutinio nuotolio bėgikai Simas Bertašius (3 min. 47,76 sek.) ir asmeninį rekordą gerinusi Auksė Linkutė (4 min. 34,91 sek.).

Ketvirtą kartą Lietuvos čempionais tapo šuolininkai į tolį Jogailė Petrokaitė (6.52 m) bei Marius Vadeikis (7.35 m). Rutulį toliausiai stūmė geriausią šalies sezono rezultatą užfiksavusi Ieva Gumbs (16.12 m) ir paskutiniu bandymu pergalę išplėšęs Simonas Bakanas (17.02 m).

Ieties metimo kvalifikacijoje pasirodęs Lietuvos rekordininkas įrankį nusviedė 82.35 m ir su penktu rezultatu tarp 36 dalyvių pateko į pirmą čempionato finalą.

Birželio pradžioje į varžybas po priverstinos 22 mėnesių pertraukos grįžęs lengvaatletis tęsia nuostabų sugrįžimo sezoną. Prieš beveik 3 mėnesius nedrąsiai apie patekimą į Budapeštą svarstęs E. Matusevičius ne tik pasiekė šį tikslą, bet patekęs tarp dvylikos geriausių pasaulyje viršijo visų lūkesčius.

Edžio kelias į pasaulio čempionatą buvo nenuspėjamas ir iššūkių nestokojantis. Sugrįžimo varžybose, LLAF taurėje, vos 71.42 m ietį numetęs sportininkas netrukus pateikė sensaciją. Nepraėjus net trims savaitėms, E. Matusevičius startavo Europos komandiniame čempionate, kur nusviedė ietį 84.22 m ir ne tik laimėjo antrą divizioną, bet ir iškovojo Europos žaidynių sidabrą.

Liepos pradžioje lietuvio laukė dvejos varžybos Estijoje (81.80 m) bei Suomijoje (80.80 m), kuriose pavyko iškovoti pirmas vietas, o viską vainikavo liepos paskutinėmis dienomis vykęs Lietuvos čempionatas, kuris buvo penktasis, patekimui į reitingus, reikalingas startas. Palangoje pirmu bandymu 80.23 m rezultatą užfiksavęs Edis tapo čempionu, o saugodamas kūną daugiau bandymų nebeatliko. Šių penkių rezultatų užteko patekimui į Budapeštą.

Pasaulio čempionato kvalifikacijoje pirmu mėginimu 78.44 m numetęs ietį E. Matusevičius tuo metu užėmė keturioliktą vietą, kurios finalui nepakako. Visgi, jau po antro metimo situacija lentelėje drastiškai pasikeitė, kadangi lengvaatletis aukštyn pakilo net devyniomis pozicijomis.

„Geras metimas, nejaučiau, kad nuskris 82 metrus. Kaip ir visą sezoną nejaučiu, kad nulėks toliau nei lekia. Dar yra, ką pataisyti, nes techniškai toli gražu iki normalaus, gero metimo. Gal tie metai pertraukos davė tą nejautimą“, – svarstė sportininkas, kuris neslėpė džiaugsmo pirmą kartą įveikus kvalifikacijos barjerą.

Norėdamas pasaugoti save, trečio metimo ietininkas nusprendė neatlikti: „Buvo jauduliukas, kad gali apmesti. Iš kitos pusės, sunkiai tikėtina, kad 7–8 žmonės numestų toliau. Šiaip achilą dar skauda, tai pasitaupiau, rizikavau. Sektoriuje adrenalinas padaro savo ir tuos skausmus nuima. Mane varžybose matote 100 proc., nes atiduodu viską, ką turiu.“

Rugpjūčio pradžioje Kinijoje vykusioje universiadoje jau antrą kartą aukso medalį laimėjęs Edis lygino Azijos karštį su Europos: „Reikės į ledo vonią įlisti, gerai atsigaivinti, nes tikrai sektoriuje nežmoniškas karštis. Dabar Kinijoje dalyvavau pasaulio universitetų žaidynėse, ten irgi buvo karšta ir drėgmė didelė, bet čia atrodo dvigubai karščiau.“

„Budapešto stadione sektorius geras, danga labai gera ir gan kieta. Sakyčiau, kad greitiems metikams ji tinka. Prieš finalą reikės gerai atsigauti, pasidaryti mankštelę, pagalvoti, ką pataisyti. Tas penktas rezultatas nieko nesako, nes finalas bus naujos varžybos, nauji 3 bandymai, poto dar 3 jei papuoli į aštuntuką. Jokio spaudimo, dabar tiesiog mėgausiuosi savimi, kovosiu, atiduosiu viską, ką galiu, ir ką turiu“, – teigė kovingai nusiteikęs E. Matusevičius. Pasak jo, sezono tikslas buvo permesti 80 m žymą ir galbūt patekti į pasaulio čempionatą, o patekimas į jo finalą – puikus bonusas.

Vyrų ieties metimo finalas vyks sekmadienį 21:15 val., o jį tiesiogiai transliuos LRT Plius televizija ir portalas lrt.lt

Kvalifikacijoje pirmais bandymais 1.75 m, 1.80 m ir 1.85 m įveikusi Airinė čia ir sustojo, kadangi į 1.89 m aukštį iškelta kartelė nepakluso. Su šiuo rezultatu galutinėje įskaitoje tarp 35 dalyvių pavyko užimti 20 vietą.

„Iš tikrųjų, pagrindinis tikslas buvo TOP16, nes suprantu, kad šiuo metu šuolininkių į aukštį lygis yra toks žvėriškas, kad turi būti labai geros formos, jei nori patekti į finalą. Tikėjausi sezono geriausio rezultato, 1.92 m, visgi, Europos žaidynėse pavyko peršokti 1.91 m“, – po varžybų kalbėjo sportininkė, kuriai pirmu arba antru bandymu įveikto 1.89 m aukščio būtų užtekę ne tik sportinės stipendijos užsitikrinimui, bet ir patekimui į finalą.

Rezultato priežasčių ieškodama A. Palšytė akcentavo fizinę būklę: „20 vieta, kai atvažiavau praktiškai su paskutiniu šaukimu, manau, yra visai neblogai. Tai rodo, kad turiu patirties. Kas liečia psichologiją, nusiteikimą ir norą, tai viskas tas buvo. Turbūt šiek tiek pavedė kūnas ir tam tikri techniniai elementai. Gaila, bet reikia tiesiog pasižiūrėti, kokios klaidos buvo padarytos, atlikti namų darbus kitiems metams ir kitai vasarai.“

Šį vasaros sezoną su kylančiais rezultatais (nuo 1.80 m iki 1.91 m) pradėjusi šuolininkė vėliau susidūrė su problemomis ir per mėnesį (nuo birželio pabaigos iki liepos pabaigos) turėjo vos 2 startus. Iki starto pasaulio čempionate vėl praėjo beveik mėnesis, kadangi Lietuvos čempionate Airinė dalyvavo liepos 28 d. Tada ji įveikė 1.83 m aukštį ir užėmė antrą vietą.

„Kaip visą laiką, nieko labai gero, bet jeigu šokinėju, vadinasi galiu save priversti šokti. Norėtųsi geresnės formos, lengvesnių kojų, mažesnių skausmų, bet raskite man bent vieną sportininką, kuriam nieko neskauda. Žinau, kad buvo ir techninių klaidelių, bet kadangi mano treneris Indrekas Tustitas nėra iš Lietuvos, tenka sportuoti vienai, kas yra sudėtinga, nes techninėje rungtyje reikia žmogaus šalia. Jaučiasi, kad gal nesu šiuo metu pratusi prie didesnių aukščių. Atrodo galėjau, nes pirmi šuoliai buvo švarūs ir užtikrinti, bet prie 1.89 m, ar daugiau adrenalino, ar kas, ir jau matau, kad nebe taip pavyksta kontroliuoti save“, – apie problemas pasakojo A. Palšytė, kuri aukščiausią vietą pasaulio čempionate užėmė 2017 metais Londone (7 vieta).

„Kadangi dabar tas įdirbis dėl įvairių problemėlių nėra toks geras, jaučiu, kad išpildau tik 40 proc. savo potencialo. Pastebėjau su laiku, kad ar tu skųsies, ar kažkam sakysi, niekas per daug nepasikeis. Niekas neateis ir kojos nepagydys, nebent artimieji gali už rankos palaikyti. Tiesiog sukandi dantis ir eini toliau, o kad kūnas neklauso, nieko negali apkaltinti, reikia susitaikyti su tuo ir judėti į priekį. Aišku, norėtųsi į čempionatus atvažiuoti 100 proc. pasiruošus. Manau, tą galima padaryti, bet šiai dienai negali pakeisti aplinkybių. Labai tikiuosi, kad tai ne paskutinės varžybos. Visgi, kitais metais vyks olimpinės žaidynės, kurios man būtų jau ketvirtos“, – atvirai kalbėjo tituluota 31-erių sportininkė, kuri praeityje žaidynėse yra iškovojusi 10 ir 13 vietas.

Praeityje Europos vicečempione, Europos uždarų patalpų čempione ir bronzos medalio laimėtoja tapusi Airinė nevengė pasisakyti ir apie sportininkų palaikymą: „Visiems geriausiems sportininkams reikia geros komandos. Visą laiką šalia turi būti treneris, medicinos personalas, psichologas. Visa lengvosios atletikos bendruomenė turi palaikyti geriausius sportininkus, kurių nėra daug. Tokia nedidelė šalis į čempionatą atsivežė 16 sportininkų, beveik dvigubai daugiau už latvius ir estus. Iš savęs esame pakankamai stiprūs, tik reikia nepamiršti, kad reikia pagalbos ir palaikymo. Jeigu norime vežtis didelę komandą į Paryžių, suteikime reikalingą palaikymą, o patys sportininkai atiduos visą širdį. Metai laiko yra pakankamai pokyčiams, manau, ne vienas pritartų man. Kai neturi palaikymo, ne tik finansinio, tai gali ir motyvacija svyruoti. Manau, kad visi pasaulio čempionatų dalyviai ir olimpiados kandidatai turėtų gauti stipendijas.“

Ne tik Europos čempionatų, bet ir universiadų visų spalvų medalius turinti Lietuvos rekordininkė nežada sustoti: „2.01 m neturi likti, kaip Lietuvos rekordas. Turėtų būti daugiau. O šiaip, man dar trūksta pasaulio čempionato ir olimpiados medalių. Tai norisi, kad olimpinėse žaidynėse būtų ne tik finalas, bet ir kuo arčiau medalis.“

200 m atrankoje dalyvavęs sprinteris distanciją įveikė per 20,90 sek. Tai buvo debiutinis Gedimino pasaulio čempionatas, kuriame galutinėje įskaitoje pavyko užimti 39 vietą.

„Džiugu dėl pirmo starto pasaulio čempionate. Aukštesnio lygio varžybos buvo tik Tokijo olimpinės žaidynės, kuriose 2021 metais teko debiutuoti. Labai džiugu, kad čia pavyko sudalyvauti, iš kitos pusės, nelabai džiugu, kad nepavyko savęs maksimaliai realizuoti“, – po atrankos bėgimo teigė lietuvis. Įdomu, jog Tokijo olimpinėse žaidynėse lengvaatletis taip pat užėmė 39 vietą.

Pasak G. Truskausko, patirtis startuoti pasaulio čempionate yra neįkainojama: „Sąlygomis nesiskųsiu, jos superinės. Kalbant apie oro temperatūrą, daugumai gal per karšta, bet sprintui tikrai gerai. Priklausomai, kiek toleruoji tą karštį, čia kiekvienam asmeniškai, bet aš su tuo problemų neturiu. Konkurencija, takelis puikūs, viskas gerai.“

Rugpjūčio pradžioje Valmieroje (Latvija) vykusiame Baltijos šalių komandiniame čempionate prastai pasijautęs lengvaatletis neslėpė, jog tai išmušė iš vėžių: „Šiek tiek gal fizinio pasiruošimo pritrūko, nes savaitėlę laiko buvau atkritęs, tai treniruočių režimas susijaukė. Visgi, poto dar dvi savaites spėjau pasitreniruoti, forma atrodė visai nieko. Aišku, treniruotės yra viena, o pasaulio čempionatas – visai kas kita.“

Trečiame atrankos bėgime, kuriame startavo G. Truskauskas, paskutinis į pusfinalį patekęs dalyvis distanciją įveikė per 20,50 sek. Šį sezoną Gediminas greičiausiai bėgo Europos komandiniame čempionate, kur 200 m nuotolį įveikė per 20,60 sek. ir nedaug atsiliko nuo Europos žaidynių podiumo laikų.

„Šiandien tikslas buvo bėgti aplink geriausią sezono rezultatą. Manau, tikrai galėjau subėgti, bet ne visada pavyksta taip, kaip norisi. Baigiu sezoną ne taip, kaip norėjau, bet patirčių reikia visokių. Aišku, galėtų jų daugiau būti saldžių“, – vylėsi nacionalinis rekordininkas, kuris 2021 metais užfiksavo 20,48 sek. rezultatą. Sprinterio pagrindinis kito sezono tikslas – patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes.

Budapešto (Vengrija) stadione ji dalyvavo 800 m atrankoje, kurioje distanciją įveikė per 2 min. 00,79 sek. Galutinėje rikiuotėje Gabija užėmė 29 vietą ir į pusfinalį nepateko. Iki jo pritrūko 0,44 sek.

„Rezultatą vertinu gerai, bet pačio bėgimo gerai nevertinu, nes žiauriai trūksta patirties. Mėgstu bėgti aplink varžoves, nes bijau užsidaryti, todėl gaunasi truputį lėtesnis rezultatas dėl didesnio atstumo. Lyg ir baisu išbėgti į priekį, bet kitiems metams bus daugiau patirties“, – pasakojo pasaulio čempionate debiutavusi G. Galvydytė.

Lengvaatletė užfiksavo trečią geriausią laiką karjeroje, o iki asmeninio rekordo pritrūko vos 0,50 sek. (2 min. 00,29 sek.). Dalį distancijos grupės gale bėgusi sportininkė paskutinėje atkarpoje spurtavo ir pakilo iki ketvirtos pozicijos. „Norisi kuo geriau, bet gaunasi kaip visada. Galėjau anksčiau spurtuoti, bet varžovė bėgo šalia, todėl nelabai buvo vietos ir turėjau atsitraukti. Kad ir kaip bespurtuotum, paskutiniuose metruose kažką pagauti yra sunku“, – bėgimo eigą komentavo Gabija.

„Rezultatas labai geras, būtų labai smagu prabėgti per greičiau nei 2 minutes, bet dabar yra labai geras tikslas kitiems metams, ties kuriuo ir dirbsiu. Pernai sportinės formos iki sezono galo išlaikyti nepavyko, todėl šiemet nepersistengiau, pasiėmiau laisvo laiko, treniruotėse nepersidirbau ir viskas pasisekė į gerą pusę. Tokiu pačiu laiku prabėgti birželį ir dabar yra labai sunku“, – praeitą ir šį sezonus lygino bėgikė.

Nors atranka vietos laiku vyko 10 valandą ryto, temperatūros stulpelis viršijo 30 laipsnių žymą: „Karštis jautėsi. JAV esu prie jo pripratusi, bet čia karštis kitoks, nes kepina saulė. Atrodo, kad ima jėgas iš tavęs. Iškart po čempionato skrendu į JAV, kur tęsiu mokslus ir ruošiuos kitam sezonui. Pagrindinis kito sezono tikslas – patekti į Paryžiaus olimpines žaidynės.“

Primename, kad birželio pradžioje G. Galvydytė tapo NCAA vicečempione (2 min. 00,47 sek.), birželio pabaigoje iškovojo Europos žaidynių bronzos medalį (1500 m – 4 min. 09,48 sek.), o liepos pabaigoje tapo 800 m Lietuvos čempione (2 min. 02,28 sek.).

Dalyvių sąrašuose yra ir 16 lietuvių, kurie iškovojo teisę startuoti čempionate. Palyginimui, pernai Oregone (JAV) vykusiame pasaulio čempionate dalyvavo 9 Lietuvos sportininkai.

Prieš didžiausių šių metų lengvosios atletikos varžybų pradžią mintimis dalinosi Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva. „Tikiuosi, kad čempionatas visai Lietuvai bus sėkmingas. Kiekvienam sportininkui linkiu pasiekti geriausią sezono arba karjeros rezultatą. Neslėpsiu, kad tikimės aukštų vietų, ypač iš disko metikų, bet net neabejoju, kad ir kiti mūsų sportininkai atiduos visas jėgas ir pasieks aukštus rezultatus“, – viltingai kalbėjo N. Medvedeva.

Šis čempionatas lengvaatlečiams svarbus ir dėl stipendijų, kadangi jau kitąmet vyks Europos čempionatas (birželio 7–12 d., Roma) bei Paryžiaus olimpinės žaidynės (liepos 26 – rugpjūčio 11 d.). „Labai norėčiau, kad mūsų sportininkai pasiektų TOP16, nes tai palengvintų jiems gyvenimą rengiantis olimpinėms žaidynėms. Dabar tikrai maža dalis lengvaatlečių gauna stipendijas, kurios yra be galo svarbios“, – linkėjo LLAF viceprezidentė.

Beveik dvigubai didesnę Lietuvos rinktinę, lyginant su 2022 metų pasaulio čempionatu, pasak N. Medvedevos, lėmė sportininkų pademonstruotas progresas: „Mūsiškiai pasiekė aukštesnį lygį. Labai džiaugiuosi dėl debiutantų Gretos Karinauskaitės, Gabijos Galvydytės, Ainos Grikšaitės, Gedimino Truskausko bei kitų, kurie žengė žingsnį į priekį ir papildė mūsų rinktinę. Sezono pradžioje tikrai nesvajojome apie tokio dydžio komandą.“

LLAF generalinė sekretorė pridėjo, jog dabartinė atrankos sistema (jos principas – 50 proc. sportininkų patenka įvykdę normatyvus, kiti 50 proc. – per reitingų sistemą) į čempionatus yra sudėtinga: „Sportininkai dėl patekimo kovoja iki paskutinės minutės, niekada negali nuleisti rankų. Džiugu, kad 16 lietuvių startuos Budapešte, nes tai rodo potencialą olimpinėms žaidynėms.“

„Linkiu, ypatingai debiutantams, drąsos, ryžto ir pasitikėjimo savo jėgomis. Visi esate pajėgūs pasiekti tokius rezultatus, kurių trokštate“, – teigė N. Medvedeva.

Šeštadienį, pirmąją pasaulio čempionato dieną, startuos 4 lietuviai. Varžybas atidarys Marius Žiūkas, kuris 9:50 val. Lietuvos laiku startuos 20 km sportinio ėjimo rungtyje.

20:09 val. disko metimo kvalifikacijoje pasirodys Martynas ir Mykolas Aleknos, o 21:43 val. į sektorių žengs ir Andrius Gudžius. Primename, kad čempionatą tiesiogiai transliuos LRT Plius televizija ir portalas lrt.lt

Visa Lietuvos lengvaatlečių sudėtis:

Mykolas Alekna (disko metimas);

Andrius Gudžius (disko metimas);

Martynas Alekna (disko metimas);

Ieva Zarankaitė (disko metimas);

Edis Matusevičius (ieties metimas);

Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas);

Aina Grikšaitė (trišuolis);

Dovilė Kilty (trišuolis);

Airinė Palšytė (šuolis į aukštį);

Gediminas Truskauskas (200 m);

Modesta Justė Morauskaitė (400 m);

Gabija Galvydytė (800 m);

Greta Karinauskaitė (3000 m kl/b);

Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas);

Austėja Kavaliauskaitė (35 km sportinis ėjimas);

Loreta Kančytė (maratonas).

Ketvirtadienį 400 m rungties atrankos (46,47 sek.) ir pusfinalio (46,30 sek.) etapus sėkmingai įveikęs sprinteris T. Keršulis finale distanciją įveikė per 46,89 sek. „Akivaizdu, kad laikas ir vieta nėra geri. Pusfinalyje susižeidžiau dešinę pėdą ir finalo dieną išvis nežinojau, ar startuosiu. Visgi, negaliu ant savęs pykti, nes paskutiniame bėgime dėjau visas pastangas. Patekimas į finalą buvo mano pagrindinis šio čempionato tikslas“, – po rungties pasakojo Tomas.

Dėl staiga stadioną užklupusio gausaus kritulių kiekio, vakare vykusių rungčių startai buvo pavėlinti viena valanda. Pasak T. Keršulio, tai jo pasirodymui įtakos neturėjo: „Tiesiog turėjau daugiau laiko mankštoms, o bėgant lietus skirtumo nedarė.“ 400 m rungtyje triumfavo norvegas Havardas Bentdalis Ingvaldsenas (45,13 sek.).

„Šiose varžybose gavau labai geros patirties, nes savo distancijoje, su stipriausiais tos pačios amžiaus grupės lengvaatlečiais Europoje, galėjau startuoti net tris kartus. Tikiuosi kitą kartą būti geresnis“, – šyptelėjo lietuvis. Paskutiniai sprinterio šio sezono startai numatyti Lietuvos čempionate (liepos 28–30 d.) bei Baltijos šalių komandiniame čempionate (rugpjūčio 4–5 d.).

Europos čempionate debiutavęs barjerininkas D. Gailevičius 110 m b/b atranką įveikė per 14,64 sek., o paskutinis į pusfinalį patekęs dalyvis distanciją nubėgo per 14,13 sek. „Prastoka kvalifikacija, nes užfiksavau savo prasčiausią sezono rezultatą. Vis dėlto, treniruotėse turėjau nesklandumų, todėl džiaugiuosi, kad su jais pavyko susitvarkyti. Apskritai, pasirodymą vertinu neutraliai“, – iškart po bėgimo kalbėjo Domas.

„Savaitės pradžioje besibandant barjerus sutraukė blauzdą, kurį laiką sunkiai vaikščiojau, todėl džiaugiuosi, kad pavyko atsigauti ir šiandien startuoti“, – savijauta pasidalino sportininkas. Be to, pastarasis gyrė stadioną bei palaikymą: „Apskritai, patirtis tokiose varžybose tikrai neeilinė, nes nors ir turime negausią rinktinę, visi artimai vieni kitus palaikome. Labai smagu dalyvauti ir iš tribūnų girdėti plojimus.“

Į pusfinalį nepavyko prasibrauti ir G. Klimukaitei, kuri 100 m b/b atranką įveikė per 14,05 sek. Paskutinės į pusfinalį patekusios dalyvės laikas – 13,56 sek. „Bėgimas visai neblogas, nes takelis greitas, o ir bėgosi gana aštriai. Norėjosi atbėgti greičiau nei per 14 sek., bet yra kaip yra. Pasirodymą vertinčiau visai neblogai“, – pozityvo neprarado Gabija.

Praeityje pasaulio ir Europos U20 čempionatuose startavusi sportininkė neslėpė, jog emocijos tokiose varžybose visada būna išskirtinės: „Labai branginu kiekvieną akimirką ir galimybę atstovauti Lietuvai. Nuostabus jausmas. Galima sakyti, kad užsidedu ant pečių papildomą atsakomybę, bet tuo pačiu, geriausius rezultatus dažniausiai ir pasiekiu svarbiausiose varžybose.“

Barjerininkė paskutinius sezono startus taip pat nusimačiusi Palangos (Lietuvos čempionatas) bei Valmieros (Baltijos šalių komandinis čempionatas) stadionuose: „Noriu mėgautis likusiomis varžybomis.“

Ketvirtadienį septynkovę pradėjusi ir keturias rungtis įveikusi O. Vaitaitytė penktadienį startavo šuolio į tolį (5.44 m), ieties metimo (39.82 m) bei 800 m (2 min. 18,42 sek.) rungtyse. Iš viso daugiakovininkė surinko 5258 taškus, o titulą iškovojo Suomijos atstovė Saga Vanninen (6317 taškų).

Šeštadienį (liepos 15 d.) čempionate startuos šie lietuviai:

10:50 val. Mykolas Alekna – disko metimo finalas;

17:05 val. Greta Karinauskaitė – 3000 m kl/b finalas;

18:31 val. Lukrecija Sabaitytė – 200 m atrankos bėgimas;

19:14 val. Kristupas Seikauskas – 200 m atrankos bėgimas.

Tiesioginės Europos U23 čempionato transliacijos – https://allathletics.tv/championships/ea-u23-espoo-2023