Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras (BPC), informacijos apie gaisrą skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 sulaukta 18.02 val.

Pirminiais duomenimis, Vydmantų seniūnijoje esančiame Vydmantų kaime, Gintaro gatvėje, dega ūkinis pastatas.

Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Informacija apie įvykį perduota Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Klaipėdos apskrities vyriausiam policijos komisariatui.

Eltai pasiteiravus apie gaisrą, PAGD Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyrius informavo, kad gaisro metu atvira liepsna degė mūrinis 10x30 m pastatas. Jį gesinant, 2 m atstumu išsaugotas buvo medinis šiltnamis, iš garažo išneštas dujų balionas.

Vydmantų kaime kilęs gaisras likviduotas 18.38 val.

„Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kai bankų pelningumas išties yra didelis, vienas didesnių Europos Sąjungoje, natūraliai kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums. Galima konstatuoti, kad tokie veiksmai rodo bankų socialinės atsakomybės stoką ir klausimas, aišku, ar mes, kaip priežiūros institucija, ką nors darome ir galime padaryti“, – penktadienį LRT televizijai teigė S. Krėpšta.

„Dar galime pridėti ir tam tikrus planus galbūt uždaryti skyrius regionuose. Tai vėlgi yra pavyzdys, kurį galėtume vertinti neigiamai“, – pridūrė jis.

S. Krėpštos teigimu, siekiant pristabdyti nepamatuojamus komercinių bankų sprendimus, Lietuvos bankas yra numatęs tam tikrus sprendimus.

„Vienas iš tų įrankių, kurį galima būtų paminėti, – metų pradžioje pasiūlėme peržiūrėti vadinamąjį bazinį pagrindinių mokėjimo paslaugų krepšelį, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Žmonės galės gauti pagrindines mokėjimo paslaugas už vieną eurą per mėnesį, o socialiai pažeidžiami asmenys galės gauti už pusę kainos“, – sakė jis, tarp įrankių taip pat įvardijęs bankų solidarumo įnašą bei siūlymą dėl fiksuotų palūkanų.

„Prisimenu kaip labai išmintingą, geranorišką, ramų žmogų, labai įžvalgų politiką. Tai politikas, su kuriuo visada buvo gera kalbėti, diskutuoti ir kuriam nuoširdžiai rūpėjo valstybės reikalai, valstybės ateitis“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Iš tikrųjų jo labai trūks, nes tai buvo vienas iš tų nedaugelio žmonių politikoje, kuriuo galėjai pasikliauti, nepriklausomai nuo to, ar buvai jo kolega, ar oponentas“, – pridūrė ji.

Pasak Seimo pirmininkės, paskutinįkart politiką ji sutikusi ir bendravusi penktadienį, mirties išvakarėse, jam dalyvavus Seime vykusioje konferencijoje.

Trečiadienį nuo 9 iki 12 val. su buvusiu ministru pirmininku dar galima atsisveikinti laidojimo rūmų „Ritualas“ didžiojoje salėje. Nuo 12 val. jo urna bus išnešama. Amžinojo poilsio politikas atguls Antakalnio kapinėse.

ELTA primena, kad apie netikėtą G. Kirkilo mirtį pranešta šeštadienio rytą. Jis ėjo 73-iuosius metus.

Vyriausybei G. Kirkilas vadovavo 2006–2008 metais. Prieš tai jis ėjo krašto apsaugos ministro pareigas, nuo 1992 iki 2020 metų buvo renkamas į Seimą.

2003 metais politikas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, po metų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

Visgi su komisijos daugumos nuomone nebuvo linkęs sutikti liberalas Andrius Bagdonas. Anot parlamentaro, atlikus tyrimą, visuomenei būtų atsakyti visi klausimai dėl A. Anušausko paviešintos informacijos tikrumo ir pagrįstumo.

„Dauguma mano, kad tyrimo pradėti nereikėtų, visgi aš manau, kad tyrimą reikėtų pradėti. Pirma, krašto apsaugos ministras metė šešėlį ne tik ant viešuosius pirkimus vykdančių institucijų, bet ir ant premjerės, kuri pasakė, kad viską žinojo, kad konkursai vyksta neskaidrūs. Tai, man atrodo, yra svarbus argumentas“, – komisijos posėdyje pabrėžė A. Bagdonas.

„Ir jeigu teisėsauga nenustatė jokių motyvų, kad tai yra tiesa, ir nepradėjo jokio tyrimo, tai čia ir yra klausimas A. Anušauskui, ar ta informacija, kurią jis paskleidė, yra teisinga ar neteisinga“, – pridūrė jis.

Tačiau parlamentaro argumentai neįtikino komisijos ir pradėti tyrimą buvo atsisakyta.

„Aš matau, kad dabar jau viskas išsiaiškinta ir STT atsakė, kad jokios (korupcijos – ELTA) nebuvo. Visi procesai jau vyksta – ir visi komiteto pirmininką išsirinko, ir jau visi susirinko pas premjerę dėl finansavimo“, – teigė konservatorius Kazys Starkevičius.

Praėjusią savaitę grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją dėl A. Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją.

Kaip prieš savaitę paskelbė portalas delfi.lt, į Seimo etikos sargus dėl kreipėsi Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti Agnė Širinskienė, „valstietės“ Ligita Girskienė ir Asta Kubilienė, socialdemokratas Julius Sabatauskas bei demokratas „Vardan Lietuvos“ Algirdas Stončaitis.

Pasak jų, buvusio ministro A. Anušausko teiginiai, kuriuos tarnybos paneigė, klaidina visuomenę, kuria nepasitikėjimą Seimo nariais, menkina Seimo kaip institucijos prestižą bei kelia nepasitikėjimą visu parlamentu.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Savo ruožtu trečiadienį Generalinė prokuratūra patvirtino šį STT sprendimą.

Klausimai dėl neskaidrių procesų kilo po to, kai pareigas paliekantis buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas Gitanas Nausėda įvertino kaip labai rimtas ir netrukus susitiko su STT bei Generalinės prokuratūros vadovybe.

Savo ruožtu STT pranešė iki šiol nepradėjusi ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM. Visgi, tarnyba nurodė iš KAM gavusi informacijos apie parlamentarą, liberalų atstovą Raimundą Lopatą.

„Kai tu užmeti tokią, sakykim, interpretacijų grandinę, įveli mus čia visus ir net nededi ant stalo faktų, tai turi kažkokią ir politinę atsakomybę pats prisiimti“, – trečiadienį LRT televizijai teigė ministrės Ingridos Šimonytės pasiūlytas kandidatas į krašto apsaugos ministro postą.

Politikas pažymėjo nesuprantąs tokio ministro žingsnio, turėjusio įtakos ir opozicinių partijų pasitraukimui iš susitikimo dėl lėšų gynybai.

„Man sunku paaiškint. Čia, matyt, pačiam ministrui yra klausimas, bet aš manau, kad buvo padaryta klaida“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad iš pareigų pasitraukiantis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas šeštadienį pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.

„Man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris pas kitus politikus, o Krašto apsaugos ministerija iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus „daugiau kalbėtis“, – kalbėjo ministras, informuodamas, kad apie tai yra perdavęs informacijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

Ši savo ruožtu pranešė, kad šiuo metu ikiteisminių tyrimų, susijusių su Krašto apsaugos ministerija (KAM), nėra pradėjusi. Visgi tarnyba patvirtino iš ministerijos sulaukusi informacijos apie Seimo narį Raimundą Lopatą. Pastarasis, tikslinant aplinkybes, antradienį apklaustas kaip liudytojas.

„Nėra jokios prasmės dalyvauti pirmadienio susitikime pas premjerę, kol nėra naujo krašto apsaugos ministro, o pašalinamas ministras meta korupcinius kaltinimus kolegoms Seime. Diskutuoti apie papildomą finansavimą gynybai, kol neatsakyti klausimai dėl galimos korupcijos viešuosiuose KAM pirkimuose, su ministre pirmininke būtų netikslinga“, – šeštadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė opozicijos atstovai.

Savo nedalyvavimą susitikime patvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis, Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Partijų frakcijų seniūnai Seime sako, kad antradienį susitiks ir pateiks savo pasiūlymus dėl gynybos finansavimo.

Tiesa, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis Eltai teigė, kad jo vadovaujama politinė jėga nusprendė nedalyvauti susitikime su I. Šimonyte jau anksčiau – gerokai iki to, kai paaiškėjo pokyčiai Ministrų kabinete.

Diskutuoti apie papildomą finansavimą gynybai, kol neatsakyti klausimai dėl galimos korupcijos viešuosiuose KAM pirkimuose, su ministre pirmininke būtų netikslinga.

Apie tai, kad pirmadienį nedalyvaus susitikime, kiek anksčiau šeštadienį pranešė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kartu nusprendusi pasitraukti ir iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos politikos.

V. Blinkevičiūtė: diskusijos neįmanomos, kol Vyriausybė neišspręs krizės

LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tvirtina, kad diskusijos I. Šimonytės organizuojamame susitikime dėl gynybos finansavimo neįmanomos, kol nebus išspręsta savaitgalį užsiliepsnojusi krizė Vyriausybėje bei krašto apsaugos sistemoje.

„Akivaizdu, kad I. Šimonytės Vyriausybė byra, ten nebėra su kuo tartis – krašto apsaugos ministras atstatydinamas, o naujas dar nepaskirtas“, – pranešime spaudai teigė LSDP pirmininkė.

„Juoba pati I. Šimonytės Vyriausybė iki šiol yra vienintelė nepateikusi konkrečių siūlymų, kaip papildomai finansuoti gynybą“, – pridūrė ji.

LSDP lyderės teigimu, staigus A. Anušausko atsistatydinimas bei kalbos apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje griauna bet kokias galimybes ieškoti bendrų sprendimų.

„Atleisdama krašto apsaugos ministrą trys dienos iki susitikimo dėl gynybos finansavimo, premjerė, matyt, siunčia žinią, kad nebėra su kuo kalbėtis ir apie ką kalbėtis. Net koalicijos partneriai nėra informuojami apie kertinio ministro atstatydinimą, o pačiam ministrui tai irgi staigmena. Ir visa tai vyksta galimo korupcinio poveikio šešėlyje“, – akcentavo V. Blinkevičiūtė.

Penktadienį Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriuo patvirtino, jog premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą atsistatydinti.

ELTA primena, kad pirmadienį Vilniuje turėtų įvykti antrasis Vyriausybės vadovės organizuojamas susirinkimas dėl lėšų gynybai.

Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje. Į jį buvo sukviesti politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovai, su kuriais aptartos Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvos.

Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso infekcijos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9894.

Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje antradienio rytą siekia 16,2 atvejo, o bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 396 915.

„Galutinės nuomonės ir vertinimo negalėčiau pasakyti, bet iš tų faktinių aplinkybių, kas yra paskelbta, klausimų kyla“, – trečiadienį portalui „Delfi“ sakė V. Benkunskas.

Paklaustas, kaip TS-LKD reaguos ir kokių priemonių imsis paaiškėjus, kad bendrapartietis pirko komunikacijos paslaugas iš lošimų lobisto Mindaugo Ardišausko, jis pažymėjo, kad konkrečių veiksmų partija nesiims, kol nesulauks Seimo TS-LKD frakcijos ir Etikos komisijos vertinimo.

„Šioje vietoje aš manau, kad principingumas bus išlaikytas, mes tikrai įsitrauksime į šitas diskusijas, bet, matyt, reikia sulaukti tų etapų, kas vyksta Seime – tai pirmiausia reikalinga ir frakcijos pozicija, ir Etikos komisija, bet tikrai nebėgsime nuo šitos temos ir, jei bus poreikis, svarstysime“, – pabrėžė Vilniaus meras, primindamas, kad prieš pusmetį kilus „čekučių“ skandalui šalies savivaldybėse, partijos viduje būta sprendimų dėl jos narių šalinimo ir narystės joje suspendavimo.

ELTA primena, kad „Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

„Viešumoje pasirodžiusi informacija apie J. Džiugelio samdytą komunikacijos ekspertą, kuris vėliau tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu, ir viešosios erdvės vertinimai užduoda klausimus, į kuriuos turi būti atsakyta. J. Džiugelis savo ruožtu juos atsakė žiniasklaidai, nežinau, ar jie įtikina visuomenę. Mestas šešėlis turi būti išsklaidytas“, – trečiadienį Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, pažymėdama, kad ši situacija, be kita ko, artimiausiu metu bus vertinama ir frakcijoje.

ELTA primena, kad „Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

„V. Putino režimas vadovaujasi stalinistine ideologija. Jis niekada nesudvejos, jei reikės nužudyti oponentą, nesvarbu ar esantį užsienyje, ar šalies viduje“, – penktadienį socialiame tinkle „X“ rašė ministrė pirmininkė, kartu pareikšdama užuojautą A. Navalno šeimai ir draugams.

ELTA primena, kad penktadienį Šiaurės Rusijos Jamalo regiono kalėjimų administracija pranešė apie Kremliaus kritiko A. Navalno mirtį.