Kaip teigė V. Zelenskis, po O. Zelenskos vizito JAV senatoriai pateikė rezoliucijos projektą, kuriame Rusijos veiksmai Ukrainoje pripažįstami genocidu.

„Rezoliucijoje pažymima, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje, apimantys priverstinę deportaciją į Rusiją ir tyčinį Ukrainos civilių žudymą, yra genocidas prieš Ukrainos žmones“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Per teroristinius išpuolius Rusija laidoja tik pati save“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis patvirtino, kad penktadienį Stambule, dalyvaujant Kijevo, Maskvos, JT ir Turkijos atstovams, gali būti pasirašytas susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto atnaujinimo.

„Rytoj laukiame naujienų iš Turkijos dėl mūsų uostų atblokavimo“, – teigė prezidentas.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministerija užsiminė, kad derybos gali būti sudėtingos.

„Ukrainos delegacija palaikys tik tuos sprendimus, kurie garantuoja pietinių Ukrainos regionų saugumą, tvirtą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poziciją Juodojoje jūroje ir saugų Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą į pasaulio rinkas“, – sakoma jame.

M. Podoliakas: Rusijos kariuomenė pradeda panikuoti

Ukrainiečiai, esantys laikinai okupuotose šalies teritorijose, aiškiai supranta, kas vyksta, ir mato paniką Rusijos kariuomenėje. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „Unian“.

„Rusijos kariuomenė, kai tik gavome HIMARS, pradėjo panikuoti. Kodėl? Atakuojami logistikos ir amunicijos centrai, taktinių sprendimų priėmimo centrai. Kitaip tariant, visa tai kelia paniką ir žmonės vietoje tai jaučia. Jie supranta, kad viskas bus kitaip“, – teigė jis.

M. Podoliakas pažymėjo, kad Rusijos okupantai visiškai neinvestuoja į įmones ir infrastruktūrą laikinai okupuotose teritorijose.

„Propagandos tikslais jie ateina kaip Rusijos statybos ministerijos vadovas Faizulinas, sako – mes čia sukursime vieną, du, tris... Čia statysime daugiabučius namus, pavyzdžiui, atstatysime Mariupolį. Tačiau rusų pinigai ten visai nepatenka. Nes rusai puikiai žino, kad jie negali išlaikyti šių teritorijų. Todėl šiandien jie ten nieko neinvestuoja, o rengia spektaklį“, – sakė M.Podoliakas.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pabrėžė, kad Ukraina turi susigrąžinti savo teritoriją. „Tik ginkluotomis priemonėmis. Mums nepadės jokia diplomatija, jokie nauji Minsko formatai. Tai svarbiausia ir tai reikia suprasti. Turime suprasti, kad tik karinėmis priemonėmis įrodysime, jog Rusijos Federacija neturi jokių teisinių ar faktinių priemonių daryti įtaką šioms laikinai okupuotoms teritorijoms“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį M.Podoliakas teigė, kad karas Ukrainoje „gali baigtis tik mūsų sąlygomis“.

„Tai reiškia, kad okupantai turi palikti visą mūsų teritoriją“, – pridūrė jis. Kitokiomis sąlygomis karas esą nebus baigtas.

Ukraina nepripažins jokių „pseudoreferendumų“ ar kitokių teisinių Rusijos sprendimų okupuotose teritorijose. „Tai reiškia, kad karas tęsis, kol šios teritorijos bus išvaduotos ir niekas jų niekada nepripažins rusiškomis“, – pažymėjo M. Podoliakas.

Rusijos užsienio reikalų ministras sekmadienį kreipsis į Arabų Lygą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį kreipsis į Arabų Lygą jos būstinėje Kaire, pranešė ši organizacija.

Kalbą jis pasakys kelios dienos po to, kai Rusija dalyvavo Irano – kai kurių arabų valstybių priešininko – surengtame viršūnių susitikime.

S. Lavrovas susitiks su Arabų Lygos vadovu Ahmedu Aboul Gheitu (Ahmedu Abul Geitu) ir 22 šį bloką sudarančių valstybių atstovais, ketvirtadienį paskelbė organizacija.

Jungtinės Valstijos stengiasi izoliuoti Rusiją pasaulyje dėl jos invazijos į Ukrainą. Anksčiau šį mėnesį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) atsisakė susitikti su S. Lavrovu per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Balyje.

Paklaustas apie S. Lavrovo kelionę, JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas) sakė, kad JAV „mažiau rūpinasi tuo, su kuo bendrauja užsienio reikalų ministras Lavrovas ir jo kolegos, ir didesnį dėmesį skiria jų girdimoms žinutėms“.

Tačiau yra pagrindinių principų, įskaitant mintį, kad galia XXI amžiuje negali daryti, ką panorėjusi.

„Suprantame, kad šalys visame pasaulyje palaiko individualius unikalius santykius su Rusija. Tačiau yra pagrindinių principų, įskaitant mintį, kad galia XXI amžiuje negali daryti, ką panorėjusi“, – sakė jis.

Antradienį Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) surengė viršūnių susitikimą su Rusijos ir Turkijos vadovais Vladimiru Putinu ir Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

Oficiali viršūnių susitikimo tema buvo konflikto draskoma Sirija, kur Iranas ir Rusija remia vyriausybę, o Turkija – su režimu kovojančias grupes.

Vėliau Turkija paskelbė pasiekusi susitarimą dėl grūdų išvežimo iš blokuojamų Ukrainos uostų.

Karas Ukrainoje pakirto maisto saugumą arabų šalyse, nes daugelis jų yra labai priklausomos nuo kviečių importo iš Ukrainos.

Teherano viršūnių susitikimas įvyko kelios dienos po JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kelionės Viduriniuose Rytuose, kur jis apsilankė Izraelyje, Palestiniečių teritorijose ir Saudo Arabijoje.

Jeruzalėje J. Bidenas ir Izraelio laikinasis premjeras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) paskelbė naują saugumo paktą – juo Vašingtonas įpareigojamas niekada neleisti Iranui įgyti branduolinių ginklų.

Lankydamasis Saudo Arabijoje JAV prezidentas pabrėžė, kad jo šalis „nesitrauks ir nepaliks vakuumo, kurį užpildytų Kinija, Rusija ar Iranas“.

Kai kurių arabų šalių – valdomų sunitų – santykiai su Iranu yra įtempti. Šios šalys kaltina Teheraną dalyvavimu daugelyje regiono konfliktų, įskaitant karus Sirijoje.

V. Putinas ir Saudo Arabijos princas telefonu kalbėjosi apie naftą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi apie naftos rinką, pranešė Kremlius.

Pokalbis įvyko praėjus mažiau nei savaitei, kai faktinis Saudo Arabijos valdovas susitiko su viešėjusiu JAV prezidentu Joe Bidenu. J. Bidenas siekė įtikinti Saudo Arabiją padidinti naftos gavybą, kad sumažintų naftos kainas pasaulinėje rinkoje. J. Bideno kelionės rezultatai vertinami kaip menki – Saudo Arabija tik užsiminė, kad gali labai nedideliais kiekiais didinti gamybą.

V. Putinas ir princas Mohammedas „išsamiai aptarė padėtį tarptautinėje naftos rinkoje. Jie pabrėžė, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą OPEC+“, sakoma Kremliaus pranešime.

Siekdamas geriau kontroliuoti naftos rinką, Saudo Arabijos vadovaujamas naftos kartelis OPEC jau keletą metų bendradarbiauja su daugeliu kitų naftą eksportuojančių šalių, įskaitant Rusiją. Grupė, vadinama OPEC+, koronaviruso pandemijos metu sumažino gavybą, tai padėjo naftos rinkai atsigauti po kainų kritimo žemiau nulio. Šiemet naftos kainos trumpam šoktelėjo virš 120 JAV dolerių už barelį.

Kremliaus pranešime sakoma, kad V. Putinas ir princas Mohammedas su pasitenkinimu pažymėjo, jog OPEC+ narių bendradarbiavimas leido „išlaikyti reikiamą pusiausvyrą ir stabilumą pasaulinėje energijos rinkoje“.

Rusija labai priklausoma nuo pajamų iš naftos ir dujų eksporto, kad galėtų finansuoti savo nacionalinį biudžetą, taigi ir karą prieš Ukrainą.

Rusija ir Ukraina Stambule pasirašys sutartį dėl grūdų eksporto

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos bei Ukrainos atstovai penktadienį Stambule turi pasirašyti sutartį, palengvinsiančią Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.

Susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti vis stiprėjančią pasaulinę maisto krizę, numato Stambule įkurti Jungtinių Tautų valdomą kontrolės centrą, kuriame dirbtų Rusijos, Ukrainos ir Turkijos atstovai, prižiūrėsiantys grūdų eksportą.

Pranešama, kad šalys susitarė, jog į Ukrainą plaukiantys laivai pirmiausia bus apieškoti, siekiant įsitikinti, kad juose nėra ginklų ar kitos karinės įrangos. Kratos taip pat bus atliekamos, kai laivai su grūdais iš Ukrainos uostų plauks Bosforo sąsiauriu kita kryptimi.

Karas Ukrainoje ir šalies uostų užminavimas neleidžia eksportuoti milijonų tonų grūdų iš vienos svarbiausių pasaulio gamintojų, dėl to Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys susiduria su rimtu maisto trūkumu. Šis susitarimas laikomas vienu didžiausių Jungtinių Tautų tarpininkavimo laimėjimų vykstant karui Ukrainoje, lygiaverčiu jos atliktam darbui evakuojant Ukrainos civilius iš apgulto Mariupolio uostamiesčio. Taip pat atrodo, jog tai reikšmingiausias kompromisas, kurį Maskva ir Kyjivas pasiekė karui vykstant.

Rytų Ukrainos separatistiniai regionai blokavo „Google“

Nepripažįstamų Rytų Ukrainos prorusiškų separatistinių darinių lyderiai penktadienį paskelbė blokavę „Google“ ir apkaltino JAV technologijų milžinę „smurto prieš rusus“ propagavimu.

„Priėmėme sprendimą blokuoti „Google“ Donecko liaudies respublikos teritorijoje“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas.

Jis apkaltino „Google“ propaguojant „smurtą prieš rusus, ypač Donbaso žmones“.

Kaimyninė „Luhansko liaudies respublika“ „Google“ blokavo ketvirtadienį.

Mariupolyje Rusija vagia Jungtinei Karalystei priklausantį plieną, pranešė Ukrainos bendrovė

Rusija grobia plieną, priklausantį Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai, pranešė didžiausios Ukrainos plieno įmonės vadovas.

Pasak „Metinvest“ generalinio direktoriaus Jurijaus Ryženkovo, žalias ir gatavas plienas, kurio vertė yra 600 mln. JAV dolerių, paliktas „Azovstal“ gamykloje ir gretimame uoste griuvėsiais paverstame Mariupolio mieste, skirtas klientams Jungtinėje Karalystėje, bet dabar vežamas į Rusiją ir pardavinėjamas Azijoje ir Afrikoje.

„Tai, ką jie daro su šiuo plienu, iš esmės yra plėšikavimas, - sakė jis BBC. - Jie vagia mūsų produkciją, ne tik mūsų gaminius, bet ir tuos produktus, kurie jau priklauso Europos klientams. Kiek įmanoma, tai dokumentuojame. Rengiame bylą ir persekiosime juos visomis mums prieinamomis priemonėmis".

„Azovstal“ plieno liejykla ir su ja susijusi gamykla -  jų teritorija tapo paskutine Ukrainos kovotojų ir civilių priedanga per mūšį dėl Mariupolio - pagamindavo 40 proc. visos Ukrainos plieno produkcijos. Tūkstančius tonų plieno jau buvo įsigiję klientai Europoje, tarp jų ir Didžiojoje Britanijoje.

S. Lavrovas: Maskva nekursto maisto krizės

Rusija nekursto maisto krizės ir toliau tieks maisto ir energijos siuntas, vykdydama tarptautinius susitarimus, žada Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.

Straipsnyje, pasirodžiusiame keliuose laikraščiuose prieš jo kelionę į Afriką, S. Lavrovas rašo, jog „Vakarų ir Ukrainos propagandiniai pareiškimai, kad Rusija neva eksportuoja badą, yra visiškai nepagrįsti“.

S. Lavrovas pabrėžė, kad problemos prasidėjo per koronaviruso pandemiją, kai Vakarai savo pinigus panaudojo prekių ir maisto grandinių nukreipimui ir taip „pablogino padėtį nuo maisto importo priklausomose besivystančiose šalyse“.

„Rusija ir toliau sąžiningai vykdys maisto, trąšų, energijos šaltinių ir kitų Afrikai gyvybiškai svarbių prekių eksporto įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis“, – teigia jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino haubicų artilerijos batalioną, rusų karių personalą, įrangą ir amuniciją

Ukrainos kariškiai sunaikino haubicų artilerijos batalioną, personalą ir rusų karių transporto priemones, rašo UNIAN.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro puolimo pajėgų (DShV) telegramos kanalas.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų DShV artilerija ir sausumos pajėgos (SV) sunaikino 152 mm haubicų 2A65 Msta-B artilerijos batalioną, Rusijos okupantų personalą, įrangą ir amuniciją“, – sakoma pranešime.

Nurodoma, kad sunaikintas haubicų artilerijos batalionas (be vienos haubicų baterijos) – 8 vnt. 152 mm haubicų 2A65 „Msta-B“, bataliono personalas, transporto priemonės, amunicija ir rusų įsibrovėlių įtvirtinimai.

Mariupolyje  – riaušės: metalurgijos gamyklos ukrainiečiai nenori eiti į kasyklas

Laikinai rusų kariuomenės okupuotame Mariupolyje žmonės atsisako dirbti už užpuolikus užminuotoje metalurgijos gamyklos teritorijoje. Darbininkai surengė riaušes, rašo „Ukrinform“

Žinia apie tai pasidalijo Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Okupantų statybvietėje žmonės atsisako dirbti. Tvarkaraštis – nuo 8 val. iki 20 val. nežmoniškomis sąlygomis. Ten nėra vandens, kepina saulė. Net paskelbtas 45 tūkst. rublių atlyginimas negelbsti. Darbininkai surengė savo tylų maištą, atsisakę eiti į kasyklas“, – sakė jis.

Kaip pranešama, Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė vieną didžiausių humanitarinių nelaimių. Miestas buvo beveik visiškai sunaikintas dėl priešo apšaudymo.

Šiandien Mariupolyje nėra elektros, vandens ir dujų tiekimo. Nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo apie 22 tūkst. civilių. Į Rusiją ir laikinai okupuotas Donecko srities teritorijas buvo ištremta daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių.

Šiuo metu užblokuotame mieste liko daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Mariupoliui gresia ekologinė nelaimė ir infekcinių ligų protrūkis.

Kremlius: „labai svarbu“ atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos

Kremlius penktadienį sakė, jog „labai svarbu“ atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos, Kyjivui ir Maskvai rengiantis pasirašyti susitarimą dėl pasaulinės maisto krizės švelninimo.

„Labai svarbu atblokuoti trąšų, maisto produktų ir grūdų tiekimą pasaulio rinkoms“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Ukrainos grūdų kiekis gana mažas, bet vis tiek labai svarbu, kad šie grūdai patektų į pasaulio rinkas“, – pridūrė jis.

Vėliau penktadienį Kyjivas ir Maskva Stambule turi pasirašyti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra atnaujinimo, nors Rusijos pajėgos toliau intensyviai apšaudo Rytų Ukrainą.

Pirmajam svarbiam kariaujančių šalių susitarimui tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija.

D. Peskovas sakė, kad Stambule Rusijai atstovaus gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Jis patvirtino, kad planuojama pasirašyti susitarimą, bet plačiau komentuoti atsisakė.

„Jei tai įvyks, tuomet bus paaiškinimai“, – sakė jis.

Šią savaitę lankydamasis Teherane Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Vakarai privalo panaikinti Rusijos grūdų eksporto suvaržymus, jei nori, kad Maskva palengvintų Ukrainos grūdų eksportą.

Rusijos karinė invazija Ukrainoje trukdo išgabenti iš vienos didžiausių eksportuotojų kviečius ir kitus grūdus, tad baiminamasi, kad visame pasaulyje gali pradėti trūksti maisto.

Ukraina sako pasirašysianti sutartį dėl grūdų eksporto atvėrimo tik su JT ir Turkija

Kyjivas penktadienį pareiškė, kad sutartį dėl Rusijos kariuomenės invazijos sutrikdyto Ukrainos grūdų eksporto atnaujinimo pasirašys tik su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, atmesdamas galimybę sudaryti kokių nors tiesioginių susitarimų su Maskva.

„Ukraina nepasirašys jokių dokumentų su Rusija. Pasirašysime sutartį su Turkija ir JT“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. Jis pridūrė, kad Rusija pasirašys pasirašys atskirą „veidrodinį“ susitarimą.

Pareigūnas pažadėjo, kad Ukraina pateiks „karinį atsaką“ bet kokioms Rusijos „provokacijoms“, taip pat sakė, kad nei Maskvos laivai, nei atstovai nebus įleidžiami į Ukrainos uostus, per kuriuos būtų išplukdomi javai.

Pasak M. Podoliako, bet kokios būtinos krovininių laivų inspekcijos „bus atliekamos jungtinių grupių“ Turkijos vandenyse.

Ukrainiečių delegacija penktadienį atvyko į Stambulą pasirašyti sutarties, turinčios atblokuoti milijonus tonų grūdų, įstrigusių Ukrainos uostuose nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Šalies delegacija, vadovaujama Ukrainos infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo, atvyko į Stambulą derybų, kad būtų išspręstas grūdų klausimas“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Taip pat buvo paskelbta nuotrauka, kurioje ukrainiečių delegatai matyti susitinkantys su JT vadovu Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu).

„Generalinis sekretorius dar kartą išreiškė palaikymą Ukrainos uostų atblokavimui ir patikino, jog Jungtinėms Tautoms saugumas yra neginčijamas prioritetas“, – nurodė ministerija.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir kurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.

Vengrija siekia „geresnio bendradarbiavimo“ su ES, tęsiantis ginčui dėl sulaikytų lėšų

Vengrija tikisi, kad „geresnis bendradarbiavimas“ su Europos Komisija  leis atblokuoti milijardus eurų įstrigusių lėšų, sakė deryboms vadovaujantis ministras, šalies ekonomikai patiriant vis didesnių sunkumų.

Briuselis iki šiol atsisako patvirtinti pagalbos paketą Vengrijai iš Europos Sąjungos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, lėšų dėl įtariamo teisinės valstybės principų pažeidimų ir numanomos korupcijos. Vengrija yra likusi vienintelė ES narė, kuriai toks finansavimas nėra patvirtintas.

„Esama akivaizdžių nesutarimų tarp Budapešto ir Europos Sąjungos aukštuoju politiniu lygiu, bet manau, kad galima daug geriau bendradarbiauti kasdieniuose santykiuose“, – šią savaitę duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė vengrų premjero Viktoro Orbano kabineto ministras Tiboras Navracsicsius (Tiboras Navračičius).

V. Orbanas, vadovaujantis Vengrijai nuo 2010 metų ir triuškinamai laimėjęs balandį vykusius rinkimus, dažnai suremdavo ietis su Briuseliu dėl įvairių klausimų, įskaitant migraciją ir LGBTQ bendruomenės teises.

Per vėliausią ginčą nacionalistinių pažiūrų premjeras praeitą savaitę pareiškę, kad Europa „šovė sau į plaučius“ savo sankcijomis Rusijai, įvestomis dėl Maskvos invazijos Ukrainoje. Tuo metu Vengrijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį nuvyko į Maskvą derybų dėl galimybės Budapeštui pirkti daugiau rusiškų dujų, nepaisant įtampos tarp ES ir Rusijos.

„Nepamainomi“

Geresni ryšiai „yra nepamainomi siekiant susitarimo dėl lėšų“, kurios Vengrijai yra „labai svarbios“, pabrėžė T. Navracsicsius, laikomas nuosaikiu veikėju V. Orbano kabinete.

56 metų ministras sakė, kad darbas „tęsiamas“ ieškant kompromiso, bet negalėjo atsakyti, kada galėtų būti atblokuotas 5,8 mlrd. eurų finansavimas.

Kaip ir kitos Europos šalys, Vengrija grumiasi su didžiausia per kelis dešimtmečius infliacija, nors vyriausybė įvairiems produktams yra nustačiusi kainų lubas.

Praeitą savaitę tūkstančiai demonstrantų išėjo į gatves protestuoti dėl mokesčių įstatymo pataisų, anot vyriausybės, būtinų šalies biudžeto spragoms užlopyti.

Beveik 10 mln. gyventojų turinti Vengrija, smarkiai priklausoma nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų, praeitą savaitę dėl energetikos krizės paskelbė „pavojaus padėtį“.

Vyriausybei „reikia šių pinigų. Yra didžiulis biudžeto spaudimas“, AFP sakė Budapešte veikiančio strateginių studijų centro „Policy Solutions“ analitikas Gaboras Gyori (Gaboras Dioris).

„Tiesa, kad Vengrija labai priklausoma nuo abiejų dalykų: ES lėšų ir rusiškos energijos. Ši padėtis akivaizdžiai kebli Orbano vyriausybei“, – pridūrė ji.

Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga šią savaitę pristatė du įstatymus, turinčius padidinti tesėkūros proceso skaidrumą ir užtikrinti veiksmingesnę kovą su korupcija.

Šios pastangos susitarimą su Europos Komisija daro „ranka pasiekiamą“, per feisbuką parašė J. Varga.

„Džekilas ir Haidas“

Kita vertus, kritikai, įskaitant G. Gyori, abejoja, ar V. Orbanas sutiks padaryti „tikrų nuolaidų dėl kovos su korupcija“.

„Tai jo dilema. Kas yra mažiausia, ką jis galėtų pasiūlyti, kad gautų pagalbą? Problema labai sisteminga, ir nematau didelių judesių“, – aiškino analitikas.

„Tai tarsi daktaras Džekilas ir ponas Haidas“, – pridūrė G. Gyori, atkreipęs dėmesį į vyriausybės „dvejopą komunikaciją“, kai viena ranka stengiamasi nuraminti Briuselį, o kita – imamasi veiksmų, didinančių įtampą.

Tuo pat metu ES yra spaudžiama neleisti Vengrijai lengvai išsisukti, pabrėžė G. Gyori.

Balandį Briuselis atskirai inicijavo dar niekada nepanaudotą „sąlygiškumo“ mechanizmą prieš Vengriją, tvyrant susirūpinimui, kad V. Orbano vyriausybė netinkamai naudoja ES lėšas.

Šios dvi temos „yra glaudžiai susijusios“, sakė T. Navracsicsius ir pridūrė, jog svarbu „stiprinti teisinę valstybę Vengrijoje, kad nebebūtų abejonių, jog Vengrija... yra demokratija, kaip ir [kitos] ES narės“.

Ukraina ir Rusija pasirašė susitarimą dėl grūdų eksporto su JT ir Turkija

Rusija ir Ukraina penktadienį pasirašė svarbią sutartį su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio sušvelninti pasaulinę maisto krizę, milijonams žmonių keliančią bado pavojų.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT vadovu Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu) ir Turkijos gynybos ministru Hulusi Akaru (Chulusiu Akaru), kad būtų vėl atidaryti uždaryti laivybos maršrutai per Juodąją jūrą, pranešė ceremoniją stebėję naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

„Šiandien Juodojoje jūroje atsirado švyturys, – sakė A. Guterresas. – Vilties švyturys, galimybių švyturys, palengvėjimo švyturys pasaulyje, kuriame jo reikia labiau nei kada nors anksčiau.“

Tai padės besivystančioms šalims, atsidūrusioms prie bankroto slenksčio, ir pažeidžiamiausiems žmonėms, susidūrusiems su bado grėsme.

„Tai padės besivystančioms šalims, atsidūrusioms prie bankroto slenksčio, ir pažeidžiamiausiems žmonėms, susidūrusiems su bado grėsme“, – kalbėjo jis.

Susitarimas pasirašytas po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų, kurios kelis kartus buvo pakibusios ant plauko. 

„Jūs įveikėte kliūtis ir atidėjote į šalį nesutarimus, kad atvertumėt kelią iniciatyvai, tarnausiančia visų bendriems interesams“, – pridūrė A. Guterresas, kreipdamasis į Rusijos ir Ukrainos atstovus.

Diplomatai tikisi, kad pirmosios grūdų siuntos bus išplukdytos iki rugpjūčio vidurio – pirmąkart nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale.

Kyjivo pareigūnai sakė nenorintys sudaryti jokių tiesioginių susitarimų su Rusija.

Ukrainiečių delegacija anksčiau penktadienį atvyko į Stambulą pasirašyti sutarties, turinčios atblokuoti milijonus tonų grūdų, įstrigusių Ukrainos uostuose nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

„Šalies delegacija, vadovaujama Ukrainos infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo, atvyko į Stambulą derybų, kad būtų išspręstas grūdų klausimas“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

A. Guterresas „dar kartą išreiškė palaikymą Ukrainos uostų atblokavimui ir patikino, jog Jungtinėms Tautoms saugumas yra neginčijamas prioritetas“, nurodė ministerija.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir kurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.

Jungtinių Tautų skaičiavimais, dar 47 mln. žmonių susidūrė su ūmiu maisto stygiumi tiesiogiai dėl karo.

Derybose svarbų vaidmenį atlikęs R. T. Erdoganas, palakantis gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, išreiškė viltį, jog šis susitarimas galiausiai atvers kelią pasiekti taiką Ukrainoje.

„Tikimės, kad šis bendras žingsnis, kurį žengiame kartu su Ukraina ir Rusija, atgaivins kelią į taiką“, – sakė Turkijos vadovas.

Bendras vadovavimas

Jau penkis mėnesius trunkantis karas vyksta viename derlingiausių Europos regionų, o Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. 

JT pareigūnai sako, jog buvo greitai nuspręsta, kad jūros išminavimas užtruktų per ilgai, kad būtų galima sumažinti bado grėsmę kai kuriose skurdžiausiose pasaulio dalyse.

Susitarimu, pasiektu tarpininkaujant JT ir Turkijai, numatyta nustatyti saugius koridorius, kuriais Ukrainos laivai galės išplaukti iš trijų paskirtų Juodosios jūros uostų Odesoje ir aplink ją bei į juos įplaukti.

Abi šalys taip pat įsipareigojo neatakuoti įplaukiančių ir išplaukiančių laivų.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas anksčiau pažadėjo, kad Kyjivas duos „karinį atsaką“ bet kokioms Rusijos „provokacijoms“, taip pat sakė, kad nei Maskvos laivai, nei atstovai nebus įleidžiami į Ukrainos uostus, per kuriuos būtų išplukdomi javai.

Pasak M. Podoliako, bet kokios būtinos krovininių laivų inspekcijos „bus atliekamos jungtinių grupių“ Turkijos vandenyse.

Stambule bus įsteigtas bendras vadovavimo ir kontrolės centras, kuris rūpinsis, kad viskas vyktų sklandžiai, ir spręs ginčus.

Tačiau bendras vaizdas tikriausiai ims ryškėti ne anksčiau kaip kitą mėnesį. JT pareigūnai sako, kad Ukraina iš pradžių gali išsiųsti kelis laivus, kad įsitikintų, jog susitarimas veikia.

„Reikės kelių savaičių, kol pamatysime tinkamą susitarimo įgyvendinimą ir įplaukiančius bei išplaukiančius laivus“, – sakė vienas JT pareigūnas.

ES ragina skubiai įgyvendinti susitarimą dėl atnaujinto grūdų gabenimo per Juodąją jūrą

Europos Sąjunga penktadienį atsargiai pasveikino Rusijos ir Ukrainos susitarimus su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio palengvinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, dėl kurios milijonams žmonių gresia badas.

„Šiandienos Stambulo susitarimas yra žingsnis teisinga kryptimi, – per „Twitter“ parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). – Raginame jį skubiai įgyvendinti“.

Rusija: ukrainietiškų grūdų eksportas gali būti atblokuotas „artimiausiomis dienomis“

Rusijos gynybos ministras S. Šoigu penktadienį pareiškė, kad buvo sukurtos sąlygos „artimiausiomis dienomis“ atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos, ir pažadėjo, kad Maskva nepasinaudos Ukrainos uostų išminavimu.

„Šiandien turime visas sąlygas ir visus sprendinius, kad šis procesas prasidėtų artimiausiomis dienomis“, – sakė S. Šoigu, Stambule pasirašęs svarbų susitarimą su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo.

„Kalbame ne viena apie žemės ūkio produktų eksporto iš Ukrainos uostų pradžią, bet taip pat, be abejo, darbą dėl žemės ūkio produktų, trąšų [gabenimo] iš Rusijos uostų“, – pridūrė jis.

Ministras pridūrė, kad Rusija oficialiai pasižadėjo nepasinaudoti Ukrainos uostų išminavimu.

„Prisiėmėme šį įsipareigojimą, – sakė jis, turėdamas galvoje penktadienio susitarimą. – Dar daugiau, ten nurodoma labai konkreti data, tikslus laikotarpis, per kurį visa tai turi būti atlikta.“

R. T. Erdogano patarėjas: Turkija pasirengus padėti išminuoti Ukrainos uostus

Turkija pasirengusi padėti Ukrainai išminuoti jos uostus pagal svarbų susitarimą dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, penktadienį pareiškė prezidento R. T. Erdogano vyriausiasis patarėjas.

Susitarime, kurį Rusija ir Ukraina pasirašė Stambule su Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnais, numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.  

Tačiau viename iš susitarimo punktų teigiama, kad „jei prireiktų išminavimo“, būtų galima prašyti „kitos šalies išminuotojų pagalbos“.

R. T. Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) sakė, kad Turkija pasirengusi padėti.

„Prireikus išminavimu galėtų užsiimti trečioji šalis. Mes, Turkija, esame pasirengę pasiūlyti savo pagalbą“, – sakė jis Turkijos televizijai NTV.

Lenkija įsigis iš Pietų Korėjos tankų ir lėktuvų

Lenkija ketina įsigyti iš Pietų Korėjos tankų, savaeigių haubicų ir naikintuvų, penktadienį pranešė vyriausybė, Varšuvai stiprinant gynybą po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

„Ateinančią savaitę pasirašome sutartis“, – per „Twitter“ parašė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

Tinklalapis „wPolytice“ citavo M. Blaszczako informaciją, kad Lenkija planuoja pirkti 48 lengvuosius universalius naikintuvus FA-50, 180 tankų „K2 Black Panther“ ir neįvardytą skaičių savaeigių haubicų K9.

Pirmosios haubicos ir tankai turėtų atvykti jau šių metų pabaigoje, o lėktuvai – ateinančiais metais, pridūrė ministras, bet daugiau detalių apie sutarties sąlygas nepateikė.

„Suvokiame iššūkius Lenkijai, keliamus karo Ukrainoje ir [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino agresyvios politikos... Mūsų tikslas – atgrasyti agresorių ir kiek įmanoma sustiprinti Lenkijos kariuomenę“, – aiškino M. Blaszczakas.

„Remiame Ukrainą, nes ji kaunasi už mus, bet taip pat privalome stiprinti savo pačių gynybos pajėgumus“, – pridūrė ministras.

Anksčiau šiais metais Lenkija pranešė už 1,75 mlrd. eurų įsigysianti 32 daugiafunkcius karinius sraigtasparnius AW149  iš Italijos gamintojos „Leonardo“.

Be to, Varšuva yra užsakiusi 366 amerikietiškus tankus „Abrams“ ir raketų „žemė–oras“.

D. Kuleba: Kyjivas grūdų eksporto klausimu pasitiki JT, bet ne Rusija

Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba penktadienį pareiškė, jog Kyjivas tiki, kad Jungtinės Tautos, o ne Rusija, užtikrins Stambule pasiekto susitarimo dėl Maskvos invazijos nutraukto grūdų eksporto atblokavimo įgyvendinimą.

„Ukraina nepasitiki Rusija. Nemanau, kad kas nors turi priežasčių pasitikėti Rusija. Mes pasitikime Jungtinėmis Tautomis, kurios yra šio susitarimo varomoji jėga“, – sakė A. Kuleba per virtualią spaudos konferenciją.

ES patvirtino dar 500 mln. eurų karinę paramą Ukrainai

ES, kaip jau skelbta, iki 2,5 mlrd. eurų didina savo karinę paramą Ukrainai. ES šalys penktadienį oficialiai nusprendė skirti dar 500 mln. eurų, pranešė šalių narių taryba.

„Ukrainai reikia daugiau ginklų. Mes juos tieksime“, – sakė užsienio reikalų įgaliotinis J. Borrellis. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis jau pirmadienį pranešė apie ES ketinimus skirti Ukrainai papildomai 500 mln. eurų.

Konkrečiai iš šios sumos 490 mln. bus išleista ginklams ir amunicijai, 10 mln. – apsaugos priemonėms, benzinui ar pirmosios pagalbos rinkiniams. Pirmasis 500 mln. eurų paketas buvo patvirtintas jau vasario pabaigoje, dar trys – kovą, balandį ir gegužę.

Finansinės lėšos skiriamos iš vadinamosios Europos taikos priemonės – naujo ES finansavimo instrumento, kuris gali būti naudojamas ginkluotųjų pajėgų šalyse partnerėse stiprinimui.

B. Johnsonas žada V. Zelenskiui tolesnę JK paramą

Iš pareigų pasitraukiantis britų premjeras Borisas Johnsonas pažadėjo Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui tolesnę Didžiosios Britanijos paramą. Jo šalies ryžtas remti Ukrainą kare nesusvyruos, nesvarbu, kas bus naujasis premjeras, penktadienį pabrėžė B. Johnsonas per pokalbį telefonu su V. Zelenskiu. Be kita ko, bus tęsiamas Ukrainos karių apmokymas Didžiojoje Britanijoje.

Ministras pirmininkas B. Johnsonas, po virtinės skandalų spaudžiamas savo konservatorių frakcijos, prieš kelias savaites paskelbė apie atsistatydinimą. Šiuo metu vyksta jo įpėdinio rinkimai.

B. Johnsonas Ukrainoje yra populiarus – be kita ko, nes Didžioji Britanija yra viena didžiausių ginklų tiekėjų.

Sankcijų Rusijai išimtys – pavojingas klausimas

„Užsienio reikalų ministerija buvo priversta iškviesti Kanados ambasadorę mūsų šalyje dėl absoliučiai nepriimtinos sankcijų Rusijai režimo išimties“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi platformoje „Telegram“.

Anot V. Zelenskio, šis sprendimas „Maskvoje bus vertinamas tik kaip silpnumo apraiška“.

„Nėra jokių abejonių, kad Rusija stengsis ne tik kuo labiau apriboti, bet ir visiškai nutraukti dujų tiekimą Europai pačiu opiausiu momentu“, – pridūrė jis.

 

 

„Jei teroristinė valstybė išsimuša tokią sankcijų išimtį, kokių išimčių ji norės ryt ar poryt? Šis klausimas yra labai pavojingas, – sakė V. Zelenskis pirmadienį vaizdo įraše. – Ir pavojingas ne tik Ukrainai, bet ir visoms demokratinio pasaulio šalims“.

Anot V. Zelenskio, sprendimas dėl „sankcijų išimties“ Maskvoje suprantamas kaip „silpnumo apraiška“. Kaip teigė prezidentas, bet kokia nuolaida Rusijos vadovybės traktuojama kaip paskata tolesniam, stipresniam spaudimui. „Rusija energijos sektoriuje niekada nesilaikė taisyklių ir to nedarys ir dabar, nes tai, jos manymu, yra stiprybė“, – teigė V. Zelenskis.

Nepaisant sankcijų Rusijai ir Ukrainos prašymų, Otava sekmadienį nusprendė Vokietijai grąžinti Kanadoje remontuotą „Nord Stream“ turbiną.

Nėra jokių abejonių, kad Rusija stengsis ne tik kuo labiau apriboti, bet ir visiškai nutraukti dujų tiekimą Europai pačiu opiausiu momentu.

Ukraina ragino Kanadą negrąžinti turbinos, taip siekiant išlaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai praėjus keliems mėnesiams nuo jos invazijos į kaimyninę valstybę pradžios.

Rusija pirmadienį sustabdė savo pagrindinį gamtinių dujų tiekimo į Europą kanalą – per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestą vamzdyną „Nord Stream 1“ – planuotai techninei priežiūrai, patvirtino keli Europos dujų transportavimo operatoriai.

Tuo metu didžiųjų Europos ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – vyriausybės nerimauja, kad Rusija gali nebeatnaujinti dujų srauto šiuo vamzdynu.

Baltieji rūmai: Iranas planuoja Rusiją aprūpinti dronais karui Ukrainoje

Iranas planuoja perduoti Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, įskaitant kovinius dronus, kurie bus naudojami Ukrainoje, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) sakė, kad Jungtinių Valstijų gauta informacija patvirtina nuomonę, jog Rusijos kariuomenė, patyrusi didelių nuostolių Ukrainoje, susiduria su sunkumais dėl ginkluotės.

„Irano vyriausybė ruošiasi Rusijai skubos tvarka nusiųsti iki kelių šimtų bepiločių skraidyklių, įskaitant kovinius nepilotuojamus orlaivius“, – žurnalistams sakė J. Sullivanas.

Irano vyriausybė ruošiasi Rusijai skubos tvarka nusiųsti iki kelių šimtų bepiločių skraidyklių, įskaitant kovinius nepilotuojamus orlaivius.

„Mūsų informacija taip pat rodo, kad Iranas ruošiasi apmokyti Rusijos pajėgas naudotis šiais bepiločiais orlaiviais, o pirmieji mokymai turi prasidėti jau liepos pradžioje“, – sakė jis.

Pasak J. Sullivano, neaišku, ar Iranas jau pristatė Rusijai kokių nors dronų.

Jis pažymėjo, kad Irano bepiločius orlaivius Jemeno husių sukilėliai naudojo Saudo Arabijai atakuoti.

Abiejose karo Ukrainoje pusėse bepiločiai orlaiviai atlieka labai svarbų vaidmenį – jais galima leisti raketas per atstumą, mėtyti nedideles bombas ant taikinių, vykdyti artilerijos pajėgų ir sausumos pajėgų žvalgybą.

Ukrainos pajėgos ypač sėkmingai naudoja Turkijoje pagamintus ginkluotus kovinius bepiločius orlaivius „Bayraktar“, o Jungtinės Valstijos ir kitos sąjungininkės tiekia Kyjivui įvairių tipų mažesnius bepiločius orlaivius.

„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, mes ir toliau prisidėsime prie veiksmingos Ukrainos gynybos palaikymo ir padėsime ukrainiečiams parodyti, kad Rusijos pastangos nušluoti Ukrainą nuo žemėlapio negali būti sėkmingos“, – sakė J. Sullivanas.

Iki šiol iš Donbaso pabėgo 1,3 mln. žmonių

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, institucijų duomenimis, vien tik iš vyriausybinių pajėgų kontroliuojamų Donecko srities teritorijų šalies rytuose pabėgo 1,3 mln. žmonių.

Pasak gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, tai atitinka apie 80 proc. civilių gyventojų.

Rusijai perėmus Luhansko srities kontrolę, mūšiai dabar sutelkti į kaimyninį Donecką.

Maskvoje bus atidaryta Donecko diplomatinė atstovybė

Maskvoje antradienį bus atidaryta apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ atstovybė. Ceremonija vyks dalyvaujant Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Rusija likus kelioms dienoms iki karo apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje pripažino nepriklausomomis. Nuo 2014 metų dalį abiejų regionų kontroliuoja prorusiški separatistai. Rusijos pajėgos dabar yra visiškai užkariavusios Luhanską ir stiprina savo atakas prieš taikinius Donescko srityje.

Birželio pabaigoje Maskvos valdžia pakeitė JAV ambasados Rusijos sostinėje adresą: JAV diplomatinė atstovybė dabar yra Donecko liaudies respublikos aikštėje.

Rusija teigia, kad per Ukrainos pajėgų surengtą ataką Chersono regione yra aukų

Rusija kaltina Ukrainą atakavus rusų pajėgų kontroliuojamą miestą Chersono regione. Per ataką esą yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Be to, dėl Nova Kachovkos apšaudymo čia įvyko sprogimas trąšų sandėlyje, pranešė pareigūnai, kuriuos cituoja agentūra TASS.

Ukraina pareiškė, kad jos kariuomenė sugriovė amunicijos sandėlį ir dar vieną pastatą. Be kita ko, sunaikinta viena haubica ir karinės technikos. Be to, priešas „neteko“ daugiau kaip 50 kareivių, naktį į antradienį feisbuke pranešė Pietų vadavietė.

Rusų duomenimis, Ukraina atakai prieš Nova Kachovką naudojo JAV raketų sistemą „Himars“. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Ukrainos pajėgos skelbia apie kontrataką rusų okupuotame Chersone

Ukrainos kariuomenė skelbia pradėjusi kontrpuolimą Rusijos dalinių užimtoje Chersono srities dalyje. Nova Kachovkos mieste atakuotas ginklų sandėlis, naktį į antradienį feisbuke pranešė Pietų vadavietė. Be kita ko, sunaikinta viena haubica ir karinės technikos. Be to, priešas „neteko“ daugiau kaip 50 kareivių.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA Novosti, remdamasi Nova Kachovkoje paskirta prorusiška administracija, antradienio rytą pranešė, kad per ataką žuvo du žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Keturi asmenys laikomi dingusiais. Daug žmonių esą yra po griuvėsiais. Apgadinta ir šimtai namų. Nepriklausomai patikrinti abiejų pusių duomenų nėra galimybės.

Ukraina pranešė nukovusi dar vieną Rusijos generolą po atakos Chersone

Odesos regiono kariuomenės atstovas Sergejus Bratčukas per „Telegram“ rašė apie generolo majoro Artemo Nasbulino „likvidavimą“ po to, kai raketos HIMARS pataikė į rusų štabą Chersone. 

Jei informacija pasitvirtins, A. Nasbulinas gali būti devintasis Rusijos generolas, žuvęs nuo invazijos pradžios, praneša „Newsweek“.

S. Bratčukas taip pat pranešė, kad per ataką žuvo 150 rusų karių, įskaitant minėtą generolą ir penkis karininkus.

Ukrainos duomenimis, per karą žuvo 348 vaikai

Rusijos pajėgos antradienio rytą į Mykolajivą paleido iš viso 19 raketų

Ankstų antradienio rytą Rusijos karinės pajėgos į Ukrainos Mykolajivo miestą paleido iš viso 19 raketų, pranešė Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.

„Šiuo metu turime duomenų apie 12 sužeistųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Kimas. Pasak jo, miestas, be kita ko, apšaudytas naudojant „Smerč“ ir „Tornado“ raketų paleidimo įrenginius.

Remiantis turima informacija, atakos metu pataikyta į dvi medicinos įstaigas ir gyvenamuosius namus. Mykolajivo mero Oleksandro Senkevyčiaus teigimu, dėl smūgio išdužo pastatų langai, kai kuriose patalpose įgriuvo lubos. Minėtų medicinos įstaigų pacientai nenukentėjo, tačiau sužeistas vienas apsaugos darbuotojas.

Kaip pranešama, antradienio rytą mieste įvykę sprogimai buvo girdimi visuose jo rajonuose.

Londonas: Rusija galimai į „Wagner“ samdinių grupuotę verbuoja kalinius

Pasak britų žvalgybos ekspertų, gali būti, kad Rusija į „Wagner“ samdinių grupuotę verbuoja kalinius. „Personalo stygius Rusijos ginkluotosiose pajėgose gali versti Rusijos gynybos ministeriją imtis neįprastų verbavimo metodų“, – sakoma antradienį Gynybos ministerijos Londone paskelbtame žvalgybos pranešime. Tai apima asmenų verbavimą samdinių grupuotei kalėjimuose. „Jei tai tiesa, šis žingsnis tikriausiai rodo, kad Rusija susiduria su sunkumais, norėdama pakeisti didžiulius rusų nuostolius“, – sakoma toliau pranešime.

Prieš kelias dienas jau Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusija dėl didelių nuostolių verbuoja kalinius į privačias karines bendroves. Vyrams, įvykdžius sutartyje numatytus įsipareigojimus, esą žadama laisvė anksčiau laiko. Šių duomenų patikrinti kol kas nėra galimybių. Tačiau ir Ukraina nuteistiems nusikaltėliams žada amnestiją mainais už operaciją fronte.

Nuo Rusijos karo pradžios vasario pabaigoje britų vyriausybė reguliariai skelbia žvalgybos informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną tyčine dezinformacijos kampanija.

Kremlius: V. Putinas Teherane susitiks su E. Raisi ir R. T. Erdoganu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 19 dieną vyks į Teheraną į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Sirijos su Irano vadovu Ebrahimu Raisi (Ebrahimu Raisiu) ir Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), antradienį pranešė Kremlius.

„Prezidento vizitas į Teheraną planuojamas liepos 19 dieną“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis sakė, kad V. Putinas, E. Raisi ir R. T. Erdoganas susitiks taikos derybų dėl Sirijos.

Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais vadinamuoju Astanos taikos proceso formatu rengia derybas ilgiau kaip 11 metų trunkančiam konfliktui Sirijoje nutraukti

2017 metais prasidėjęs Astanos taikos derybų procesas yra vadinamas Kazachstano sostinės ankstesniu vardu, nors dabar šis miestas vadinamas Nur Sultanu.

Tai bus antras V. Putino vizitas į užsienio šalį nuo vasario 24-osios, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Birželio pabaigoje Kremliaus šeimininkas lankėsi Tadžikistane.

Kremlius sakė, kad Teherane V. Putinas taip pat surengs atskiras derybas su R. T. Erdoganu, bet daugiau detalių apie šį planuojamą susitikimą neskelbiama.

Turkijos prezidentas jau kelis mėnesius siūlo V. Putinui susitikti, Ankarai bandant tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos.

ES iki šiol įšaldė 13,8 mlrd. eurų vertės Rusijos turto

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją iki šios dienos Europos Sąjunga (ES) įšaldė 13,8 mlrd. eurų vertės Rusijos turto, antradienį pranešė bloko teisingumo komisaras Didier Reyndersas.

„Iki šiol įšaldėme 13,8 mlrd. eurų oligarchų ir kitų subjektų turto, o tai yra nemažas skaičius, – žurnalistams Prahoje teigė D. Reyndersas. – Tačiau turiu pasakyti, kad labai didelę dalį – daugiau kaip 12 mlrd. eurų – įšaldė penkios šalys narės.“

Komisaras konkrečiai neįvardijo šių penkių valstybių, tačiau nurodė besitikįs, kad artimiausiu metu savo veiksmus suintensyvins ir likusios bloko narės.

Dėl Ukrainoje sukelto karo ES iki šiol yra priėmusi jau šešis sankcijų Rusijai paketus, vienas jų apima beveik visišką rusiškos naftos importo draudimą. Bloke šiuo metu sankcionuotos iš viso 98 Rusijos bendrovės ir 1 158 asmenys iš šios šalies, įskaitant jos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Jiems neleidžiama įvažiuoti į ES, čia taip pat įšaldytas jų turtas.

EPA-Eltos nuotr.

Maskva: JAV „pavojingai“ balansuoja ties tiesioginės konfrontacijos riba

Rusija apkaltino Jungtines Valstijas dėl išaugusios tiesioginės karinės konfrontacijos tarp abiejų šalių grėsmės. Amerika ir kitos valstybės išprovokavo „Ukrainos krizės paaštrėjimą“, antradienį Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji veikiausiai omenyje turėjo Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai dėl Rusijos karo.

M. Zacharova pridūrė: „Vašingtonas ir jo sąjungininkės pavojingai balansuoja ties atviros karinės konfrontacijos su mūsų šalimi riba – ir tai reiškia: tiesioginio karinio konflikto tarp branduolinių valstybių“.

Rusijos ministerijos atstovė aiškiai sukritikavo ir Japonijos premjerą Fumio Kishidą už jo teiginius apie Rusijos keliamą branduolinę grėsmę. „Visiškai nepriimtina“ vaizduoti Rusiją kaip šalį, kuri kitoms šalims grasina branduoliniu ginklu, kritikavo M. Zacharova.

Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą daugelis žmonių ėmė būgštauti dėl padėties eskalacijos, nes, be kita ko, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus po karo pradžios savo šalies ginkluotosiose pajėgose paskelbė padidintą parengtį.

ES patvirtino 1 mlrd. eurų finansinę paramą Ukrainai

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai patvirtino 1 mlrd. eurų finansinę paramą Ukrainai. Šios lėšos yra šaliai gegužę pažadėto 9 mlrd. eurų paramos paketo dalis.

„Taip Ukraina gaus reikiamų lėšų skubiausiems poreikiams patenkinti ir svarbiausios infrastruktūros veikimui užtikrinti“, – teigė blokui šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Pasak ES diplomatų, likusi suma vis dar blokuojama, nes kai kurios šalys narės ginčijasi, ar kariaujanti šalis yra tinkamoje pozicijoje gauti ilgalaikes paskolas.

Be antradienį patvirtinto 1 mlrd. eurų ES Ukrainai jau yra išmokėjusi 1,2 mlrd. eurų paramos. Tad bendra bloko Ukrainai nuo vasario 24 d. skirta paramos suma šiuo metu siekia 2,2 mlrd. eurų. Tačiau pati Ukraina skaičiuoja, kad jos biudžeto deficitas kas mėnesį padidėja 5 mlrd. eurų, o kasdienė vyriausybės veikla ir viešųjų paslaugų teikimas yra tiesiogiai priklausomas nuo skubios užsienio paramos.

Į pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai atskubėjo ne tik ES, tačiau ir kiti sąjungininkai, įskaitant Didįjį septynetą (G7). Šiai grupei priklausančios šalys Kyjivui yra pažadėjusios beveik 30 mlrd. dolerių (ir eurų) finansinės paramos. Praėjusį mėnesį JAV Ukrainai išmokėjo 1,3 mlrd. dolerių pagal pradinį 7,5 mlrd. dolerių vertės paramos šaliai paketą.

Turkijoje trečiadienį vyks Rusijos, Ukrainos ir JT derybos dėl grūdų eksporto

Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras pranešė, kad trečiadienį Stambule vyks Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos dėl sustojusio grūdų eksporto iš Ukrainos uostų.

Pasak H. Akaro, derybose taip pat dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) atstovai, kurie yra pasiūlę būdų atnaujinti eksportą saugiais koridoriais.

A. Lukašenka: Vakarai rezga sąmokslą užpulti Rusiją

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad Vakarai per jo šalį ruošiasi pulti Rusiją.

Bendraudamas su karo mokyklų absolventais ir karininkais, A. Lukašenka atskleidė, kad šį numanomą Vakarų sąmokslą jis pirmadienį aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Rengiami strateginiai planai, kaip pulti Rusiją“, – sakė A. Lukašenka, teigdamas, kad Vakarai sieks atakuoti Rusiją „per Ukrainą ir per Baltarusiją“.

„Istorija kartojasi“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje Napoleono kariuomenės įsiveržimą į Rusiją 1812 metais ir nacistinės Vokietijos invaziją 1941-aisiais.

V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė karius į Ukrainą.

Baltarusija, pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, suteikė placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į kaimyninę šalį.

Vakarų šalys niekada nėra viešai pareiškusios, kad planuoja pulti Rusiją.

Tačiau A. Lukašenka atkreipė dėmesį į besitęsiančią NATO plėtrą ir tvirtino, kad „naujai iškepti kryžiuočiai“, ruošdamiesi užpulti Rusiją, „formuoja šarvuotą kumštį“.

„Šiandien aplink Baltarusiją ir Rusiją vykstantys įvykiai reikalauja mūsų didžiausio budrumo ir susitelkimo“, – perspėjo A. Lukašenka.

Jis pabrėžė, kad Vakarai stumia pasaulį „plataus masto karo“ link, ir paragino kariuomenę „savo paraką laikyti sausą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova antradienį išreiškė panašią nuomonę.

Ji apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes provokuojant Ukrainos krizę ir rizikuojant „atvira karine konfrontacija su mūsų šalimi“.

„Akivaizdu, kad toks susidūrimas sukeltų branduolinio eskalavimo pavojų“, – pareiškime nurodė URM atstovė.

JAV paskelbė apie papildomą 1,7 mlrd. JAV dolerių pagalbą Ukrainai

JAV Iždo departamentas antradienį pranešė suteiksiantis Ukrainai papildomą 1,7 mlrd. dolerių (eurų) pagalbą, kad padėtų šaliai atsigauti po Rusijos karinės invazijos.

„Ši pagalba padės Ukrainos demokratinei vyriausybei teikti būtiniausias paslaugas Ukrainos žmonėms“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen (Džanet Jelen) pranešime.

Šios lėšos yra dalis 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kurį gegužę pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas). Jos bus pervestos Kyjivui bendradarbiaujant su Pasaulio banku.

„Naujausias indėlis į ekonominę pagalbą Ukrainai yra dalis prezidento Bideno pasižadėjimo palaikyti Ukrainos vyriausybę, ginančią Ukrainos demokratiją nuo neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos karo“, – sakoma J. Yellen pranešime.

Lėšos bus skirtos ypač svarbioms sritims, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimams, nurodė Iždo departamentas.

Kaip rodo Pasaulio banko vertinimai, dėl invazijos, kurią Rusija pradėjo vasario pabaigoje, Ukrainos ekonomika 2022-aisiais gali susitraukti iki 45 procentų.

Šiuo metu šalies biudžeto deficitas kiekvieną mėnesį padidėja 5 mlrd. dolerių. Padėtį dar labiau blogina faktas, kad Ukraina dabar neturi galimybių skolintis vidaus arba užsienio rinkose.

Sąjungininkai stengiasi teikti pagalbą Kyjivui: Didysis septynetas (G-7) ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė skirsiantys Ukrainai dar 29,6 mlrd. dolerių, įskaitant JAV skiriamus 8,5 mlrd. dolerių, informavo Iždo departamentas.

Vašingtonas balandį ir gegužę jau pervedė per Pasaulio banką dvi išmokas po 500 mln. dolerių iš šios sumos, kad padėtų Ukrainai padengti neatidėliotinas išlaidas, šaliai kovojant su Rusijos invazija. Trečioji 1,3 mlrd. išmoka buvo pervesta birželį, nurodė Iždo departamentas.

Paskutinė išmoka bus pervesta iki rugsėjo pabaigos.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Vašingtonas jau perdavė Kyjivui daugiau kaip 6 mlrd. dolerių vertės karinės technikos ir amunicijos.

Latvijos prezidentas pritaria siūlymui atnaujinti šaukimą į kariuomenę

Latvijos prezidentas Egilas Levitas antradienį pareiškė, kad pritaria planui atnaujinti vyrų šaukimą į karo tarnybą, taip pat sudaryti galimybę atlikti karinę tarnybą to pageidaujančioms moterims.

Karo prievolė galėtų būti vėl įvesta ateinančiais metais po ilgesnės nei 15 metų pertraukos.

E. Levitas, kuris taip pat yra šalies kariuomenės vyriausiasis vadas, interviu Latvijos transliuotojui TV3 sakė pritariantis praėjusią savaitę šalies gynybos ministro iškeltai idėjai nuo 2023 metų pradžios įvesti 11 mėnesių trukmės privalomąją karinę tarnybą 18–27 metų vyrams.

„Turime tikrai, tikrai geras, aukšto lygio ginkluotąsias pajėgas, profesionalias ginkluotąsias pajėgas – galima sakyti, vienas geriausių NATO“, – TV3 teigė prezidentas.

Pasak jo, šaukimas į kariuomenę reikalingas, nes 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje trūksta karybos pagrindų apmokytų rezervistų.

Latvija 2007 metais atsisakė privalomojo šaukimo ir perėjo prie visiškai profesionalios karinės tarnybos. Prezidento nuomone, didžiausias dabartinės šalies profesionalios kariuomenės trūkumas yra mažas jos dydis.

„Nauja geopolitinė situacija... reikalauja didesnio skaičiaus žmonių, kurie, prireikus, galėtų prisidėti prie savo šalies gynybos ir kurie nėra profesionalūs kariai, o yra rezervistai“, – kalbėjo E. Levitas, turėdamas omenyje vasario 24-ąją prasidėjusią Maskvos invaziją į Ukrainą.

Valstybės vadovas pridūrė, kad „moterys taip pat turėtų būti pasirengusios ginti savo šalį“, bet nepatikslino, ar jų šaukimas į kariuomenę turėtų tapti privalomas. Be to, E. Levitas paragino pareigūnus ir politikus rasti būdų paskatinti užsienyje gyvenančius latvius dalyvauti ginant Latviją.

Pagal pirminį, nepatvirtintą Latvijos gynybos ministerijos planą, per metus į kariuomenę būtų šaukiami apie 1 000 žmonių, organizuojant du šaukimus per metus. Tokį modelį siūloma palaipsniui įdiegti per penkerius metus, pradedant nuo 2023-iųjų.

Lietuva 2008 metais panaikino privalomąjį šaukimą į karo tarnybą, bet 2016 metais jį atnaujino, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje. Estija išlaikė šaukimą į kariuomenę, kurią taip pat remia savanoriškoji krašto apsaugos organizacija „Kaitseliit“, įkurta po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais.

Ukrainos separatistai atidarė savo „ambasadą“ Maskvoje

Rusijos remiami Ukrainos separatistai antradienį atidarė Maskvoje savo „ambasadą“, Kremliui tęsiant puolimą prieš provakarietišką kaimynę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino separatistų 2014 metais įkurtų Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę likus kelioms dienoms iki Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną.

Antradienį Donecko „liaudies respublika“ (DLR) Maskvos centre atidarė savo „ambasadą“, įkurtą netoli kelių Vakarų šalių diplomatinių atstovybių.

Aukšto rango Rusijos pareigūnai ceremonijoje nedalyvavo, bet aplink pastatą buvo sutelktos sustiprintos policijos pajėgos.

Donecko separatistų „užsienio reikalų ministrė“ Natalija Nikanorova sakė, kad padėtis regione pastarosiomis dienomis pablogėjo, todėl buvo nuspręsta surengti kuklesnę ceremoniją.

Separatistų pareigūnai seniai sakė norintys, kad jų kontroliuojamos teritorijos galiausiai prisijungtų prie Rusijos, bet antradienį N. Nikanorova teigė, kad pagrindinis tikslas yra „išvaduoti respubliką“.

„Paskui įvyks referendumas“, – ji sakė žurnalistams renginyje, kuriame taip pat dalyvavo DLR „ambasadorė“ Olga Makejeva.

Birželio pabaigoje Maskvos sąjungininkė Sirija irgi pripažino abiejų Ukrainos separatistinių teritorijų nepriklausomybę, tapdama pirmąja po Rusijos tai padariusia šalimi.

N. Nikanorova sakė, kad šiuo metu vyksta derybos, kad DLR pripažintų Šiaurės Korėja.

Separatistų atstovybė Maskvoje buvo atidaryta Rusijos karo Ukrainoje 139-ąją dieną.

Scanpix nuotr.

„Pirmą kartą per 133 karo dienas nebuvo jokių paskelbtų ar įvertintų Rusijos teritorinių pasiekimų, o tai patvirtina ISW vertinimą, kad Rusijos kariai iš esmės padarė operatyvinę pauzę“, – skelbiama ataskaitoje.

Kaip skelbiama, kad Rusijos gynybos ministerija kasdien paskelbė teritorinius pasiekimus nuo karo pradžios, tačiau nepranešė apie jokią naują teritoriją ar sausumos pajėgų judėjimą po Lystčansko užėmimo liepos 3-iąją.

Apžvalgoje karo ekspertai teigė, kad liepos 6 dieną Rusijos kariai vis dar vykdė ribotus ir nesėkmingus antžeminius puolimus visomis kryptimis. Tokie bandymai derinami su Rusijos „operatyvine pauze“, kuri nenumato ir nereikalauja visiško aktyvių karo veiksmų nutraukimo.

„Tai reiškia, kad Rusijos pajėgos greičiausiai apsiribos palyginti nedideliais puolamaisiais veiksmais, bandydamos sudaryti sąlygas reikšmingesnėms puolamosioms operacijoms ir atkurti kovinę galią, reikalingą šioms ambicingesnėms užduotims atlikti“, – nurodoma ataskaitoje.

V. Zelenksis pasiuntė žinią dėl Vakarų artilerijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius, jei įmanoma, skleisti informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę okupuotose teritorijose, praneša Unian.

„Šiandien plačioji visuomenė sužinojo, kad mūsų šalies pietuose, okupuotose teritorijose, prieiga prie socialinių tinklų ir „YouTube“ buvo uždaryta. Rusijos pajėgos užblokavo bet kokią galimybę žmonėms sužinoti tiesą apie tai, kas vyksta, ir mūsų potencialą, kurį mes pamažu didiname“, – sakė ukrainiečių prezidentas tradicinėje savo vaizdo žinutėje.

Pasak jo, Ukrainos pajėgos dabar žengia į priekį keliose taktinėse srityse, įskaitant pietus – Chersono ir Zaporožės regionuose.

„Mes neatsisakysime savo žemės – visa suvereni Ukrainos teritorija bus ukrainietiška. Žmonės turi tai žinoti. Todėl, jei turite galimybę kalbėtis su žmonėmis mūsų valstybės pietuose – su Chersonu, Geničeku, Berdyansku, Melitopoliu ir kitais miestais bei kaimais – prašome skleisti tiesą ten. Pasinaudokite kiekviena proga pasakyti žmonėms okupuotose teritorijose, kad mes juos prisimename ir kovojame už juos“, – teigė V. Zelenskis.

Pasak jo, Ukraina kovoja už visus savo pietus ir už visą Ukrainos Donbasą.

Pasinaudokite kiekviena proga pasakyti žmonėms okupuotose teritorijose, kad mes juos prisimename ir kovojame už juos.

„Dabar yra žiauriausia konfrontacija netoli Slaviansko ir Bachmuto. Mes kovojame už Charkovo regioną. Tegul okupantai negalvoja, kad jų laikas šioje žemėje yra ilgas, o jų artilerijos pranašumas yra amžinas“, – sakė prezidentas.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad padedant Vakarų artilerijai, Ukrainos kariuomenė suduoda reikšmingus smūgius okupantų sandėliams ir svarbiems logistikos taškams.

J. Ardern: JT Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą

 

Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, o Maskvą pavadino „moraliai bankrutavusia“.

J. Ardern, kuri jau seniai pasisako prieš penkių JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių – Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų – veto teisę, pakartojo raginimą reformuoti šią instituciją.

JT „nesėkmę“ dėl Ukrainos lėmė Rusijos, turinčios veto teisę Saugumo Taryboje, pozicija, pareiškė ji, kalbėdama Sidnėjuje įsikūrusiame Lowy (Louvio) institute vizito Australijoje metu.

J. Ardern teigimu, Rusija pasinaudojo savo vieta Taryboje, kad užimtų „moraliai bankrutavusią poziciją moraliai bankrutavusio ir neteisėto karo akivaizdoje“.

Naujoji Zelandija sieks JT Saugumo Tarybos reformų, kad būtų užtikrinta, jog jos vertė ir svarba nesumažėtų, sakė ji.

„Privalome reformuoti Jungtines Tautas, kad nereikėtų pasikliauti atskiromis šalimis, kurios pačios nustato sankcijas“, – sakė J. Ardern.

Pasak jos, Rusija turi atsakyti už savo invaziją.

J. Ardern paragino Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) Hagoje aprūpinti ištekliais, reikalingais karo nusikaltimams tirti ir patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Ji pridūrė, kad Naujoji Zelandija įstos kaip trečioji šalis į Ukrainos bylą prieš Rusiją TBT.

Kinijos vaidmuo

Tačiau ministrė pirmininkė perspėjo, kad negalima į pasaulį žvelgti „juodai-baltai“, invaziją į Ukrainą vertinti kaip karą tarp Vakarų ir Rusijos arba demokratijos ir autokratijos, o svarbius veikėjus, tokius kaip Kinija, nustumti į šalį.

Neišskirkime nieko ir nemanykime, kad tokio požiūrio laikosi tik demokratinės valstybės.

„Nemanykime, kad Kinija, kaip Saugumo Tarybos narė, neatlieka tam tikro vaidmens darant spaudimą reaguojant į teritorinio vientisumo praradimą, už kurį atsakinga Rusija“, – sakė Naujosios Zelandijos lyderė.

„Neišskirkime nieko ir nemanykime, kad tokio požiūrio laikosi tik demokratinės valstybės“, – kalbėjo ji.

Augant Kinijos diplomatinei ir saugumo įtakai Ramiojo vandenyno regione, ypač turint galvoje balandį pasirašytą slaptą saugumo paktą su Saliamono Salomis, kai kurios Vakarų valstybės yra vis labiau susirūpinusios dėl Pekino ketinimų.

Tačiau J. Ardern teigė, kad Kinija jau seniai yra regiono veikėja ir būtų neteisinga tikėtis, kad suverenios Ramiojo vandenyno salų valstybės „pasirinks puses“.

Didėjant įtampai Ramiojo vandenyno regione, diplomatija turėtų būti „stipriausia priemonė“, sakė ji ir perspėjo, kad, užuot izoliavus didžiąsias veikėjas, reikia su jomis kalbėtis.

Net ir Kinijai tampant „atkaklesnei“, vis dar yra sričių, kuriose galima bendradarbiauti su Pekinu, pavyzdžiui, prekybos srityje, sakė J. Ardern.

Vis dėlto Naujoji Zelandija, be kita ko, per daugiašales institucijas išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos veiksmų Pietų Kinijos jūroje, Honkonge ir elgesio su uigūrais Sindziange.

Ukraina pasiprašė į EBPO

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis valstybės vardu įteikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generaliniam sekretoriui Mathiasui Cormannui (Matiasui Kormanui) paraišką dėl narystės EBPO.

Ukrainos vyriausybė pareiškė, jog jo šalis „pritaria visiems organizacijos tikslams ir vertybėms bei nori prie jos prisijungti kuo greičiau“.

„Nuolatinė parama, būsimas Ukrainos atkūrimas ir pasirengimas narystei Europos Sąjungoje, kurio pradžiai pritarė visos ES valstybės narės, bus grindžiamas struktūrinių reformų Ukrainoje užbaigimu – sritimi, kurioje EBPO parama yra labai svarbi“, – sakė D. Šmyhalis.

1961 metais įkurtai EBPO dabar priklausančios 38 valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva, deklaruoja įsipareigojimą laikytis demokratijos ir rinkos ekonomikos principų. Jos sukuria daugiau kaip 62 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto.

R. Kadyrovas įvardijo naują tikslą Ukrainoje: tai – čečėnų principo reikalas

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas įvardijo naują „specialiosios operacijos“ Ukrainoje uždavinį – teroristų likučių sunaikinimą Kyjive, rašo „Readovka“.

Kaip teigiama, jam tai – principo reikalas kaip ir kiekvienam Čečėnijos gyventojui. Mat, R. Kadyrovas priminė, kad iš Čečėnijos pabėgę teroristai dabar yra Kyjive.

Anot jo, visi kovotojai iš Čečėnijos intensyviai ruošiasi ir laukia momento, kai gaus nurodymus iš aukščiausios Rusijos vadovybės.

„Turiu tik vieną prašymą – suteikti leidimą eiti į Kyjivą ir susidoroti su savo kraujo priešais. Tai viskas, ko prašome. Visa kita padarysime patys“, – socialiniuose tinkluose rašė R. Kadyrovas.

Tai įvykdyti  esą – garbės reikalas.

Varšuvoje eksponuojami ukrainiečių sustabdyti rusų karių šarvuočiai

Į Varšuvos istorinę Pilies aikštę atvykę lankytojai gali pamatyti neregėtą vaizdą – du apdegusius ir aplamdytus rusų karių šarvuočius.

Aikštėje stovintį tanką T-72 ir savaeigę haubicą 2S19 nesunku būtų supainioti su muziejaus eksponatais, jei ne purvas ir žolė – vis dar prilipę prie jų vikšrų.

Ukrainos kariai šias transporto priemones numušė, o vėliau paėmė netoli Kyjivo ir šiaurinio Charkivo miesto po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą vasario pabaigoje.

Dabar jie buvo eksponuojami Lenkijos sostinėje kaip karo grobis pagal bendrą Lenkijos ir Ukrainos vyriausybių iniciatyvą „Už jūsų ir mūsų laisvę“.

Šios ekspozicijos žinia – ukrainiečiai gina ne tik savo šalies, bet ir visos Europos laisvę ir demokratiją.

Kai kurie žmonės fotografavosi su šarvuočiais, kiti iš pažiūros atrodė priblokšti šios karinės technikos buvimo judrioje aikštėje vasaros dieną.

Varšuvoje pas gimines viešinti ukrainietė Vika šluostėsi ašarojančias akis.

„Sunku čia tai matyti. Bet tai liudija, kokią paramą Lenkija rodo (Ukrainai)", – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Varšuvoje gyvenantis pensininkas Krzysztofas (Kšyštofas) įdėmiai apžiūrinėjo tankus, ant krūtinės sukryžiavęs rankas.

„Rusų tankai įvažiavo į Lenkiją 1939 metais, – sakė jis. – Jie tikrai nebuvo tokie modernūs kaip šie. Bet kitais atžvilgiais, kalbant apie Rusijos režimo mentalitetą, niekas nepasikeitė.“

Aštuonmetis Saša iš Kyjivo pabėgo su motina Katarina ir kovo pradžioje kirto Lenkijos sieną. Jie yra vieni iš 4,5 mln. ukrainiečių, pabėgusių į kaimyninę šalį prasidėjus invazijai.

„Šie tankai čia rodo, kad karas yra tikras“, – naujienų agentūrai AFP sakė Saša.

Atsidusdama jo motina pridūrė: „Jis daug žino apie karą. Jis svajoja grįžti į Kyjivą ir vieną dieną tapti kareiviu.“

Artimiausius kelis mėnesius tankai bus eksponuojami Varšuvoje, o paskui keliaus į pietinį Krokuvos miestą.

Vėliau Ukrainos gynybos ministerija planuoja juos eksponuoti kituose Europos miestuose, įskaitant Madridą ir Lisaboną.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 36 650 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 7 d. jau neteko apie 36 650 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 602 tankų, 3 797 šarvuotųjų kovos mašinų, 815 artilerijos sistemų, 247 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 107 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, 667 dronų, 155 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 665 automobilių, 66 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 347 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 347 vaikai, o dar mažiausiai 646 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (347), Charkivo (186) ir Kyjivo (116) srityse.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 108 mokyklos, iš jų 215 visiškai sugriautos.

Ukraina: Donecko valdžia ragina civilius bėgti

Rusijai bombarduojant regioną, Ukrainos rytinės Donecko srities civiliai trečiadienį buvo raginami pasitraukti. „Rusija pavertė visą Donecko sritį pavojingu karštuoju tašku ir civiliams, – „Telegram“ kanale sakė gubernatorius Pavlo Kyrylenka. – Raginu visus evakuotis! Evakuacija gelbsti gyvybes!“.

Slovjansko, kuris, kaip pranešama, yra vienas iš pagrindinių Maskvos taikinių Donecke, meras Vadymas Liachas sakė, kad autobusai ir traukiniai pasirengę vežti civilius į šalies vakarus. „Nerizikuokite! Susiruoškite kelionei!“ – ragino V. Liachas.

Ukrainos kariškiams pasitraukus iš kaimyninio Luhansko, kur Rusijos pajėgos sekmadienį užėmė svarbų Lysyčansko miestą, kovų dėmesys nukrypo į Donbaso Donecko sritį. Anksčiau trečiadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad atmušė Rusijos atakas netoli Lysyčansko ir „padarė priešui didelių nuostolių“. Informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Kritus Sjeverodoneckui ir Lysyčanskui, Ukrainos kariuomenė pastatė naują gynybinę sieną išilgai trijų mažų miestelių: Siversko, Soledaro ir Bachmuto. Taip siekiama sustabdyti Slovjansko ir Kramatorsko pramoninės zonos, kur yra Ukrainos karinė būstinė Donbase, puolimą iš rytų. Šiuo metu vyksta kovos prie šios fronto linijos.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė Kyjivo sąjungininkių pristatytų vakarietiškų ginklų tikslumą ir teigė, kad jie naudojami Rusijos sandėliams ir kitiems Maskvai logistinės reikšmės turintiems objektams naikinti. Jis taip pat sakė, kad per Rusijos ataką trečiadienį Ukrainos šiaurės rytų Charkivo mieste sunaikintas Pedagoginis universitetas.

Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė netoli Malotaranovų kaimo sunaikinusi du JAV pagamintus didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) raketų paleidimo įrenginius, tai pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Rusijos pajėgos taip pat sunaikino didelį artilerijos šaudmenų sandėlį prie netoli fronto linijos esančio Ukrainos Soledaro miesto, sakė I. Konašenkovas. Pasak jo, šio proceso metu buvo susprogdinta 1500 įvairaus kalibro artilerijos sviedinių ir daugiau nei 100 „užsienio gamybos“ prieštankinių raketų. Šios informacijos taip pat neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

JAV: G-20 ministrų derybose gali būti padaryta pažanga karo Ukrainoje klausimu

Jungtinės Valstijos mano, kad Balyje vyksiančiose Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės užsienio reikalų ministrų derybose gali būti padaryta pažanga karo Ukrainoje klausimu, nepaisant to, kad jose dalyvauja Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį turėtų atvykti į Indonezijos kurortinę salą, kur vyks didžiųjų ekonomikų klubo diplomatijos vadovų derybos.

Aukšto rango JAV pareigūnas sakė besitikintis, kad „beveik visos G-20 šalys“ susitars dėl iniciatyvų, kuriomis būtų sprendžiamos pasaulinio aprūpinimo maistu ir energijos kainų nestabilumo problemos, sukeltos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pareigūnas pripažino, kad bendri G-20 pareiškimai dėl Ukrainos bus neįmanomi dėl Rusijos dalyvavimo.

„Tai, ar G-20 kaip subjektas pritaria ar nepritaria kokiam nors dalykui, yra mažiau svarbu nei tai, ar dauguma G-20 šalių, jei ne visos, pritaria tam, ką mes bandome daryti“, – sakė pareigūnas žurnalistams.

„Pamatysite, kad prireikus turėsime galimybę aiškiai parodyti Rusijos atsakomybę už kai kurias problemas, kurias G-20 ketina spręsti“, – kalbėjo jis.

JAV valstybės departamentas pareiškė, kad A. Blinkenas Balyje nesusitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vis dėlto šeštadienį JAV diplomatijos vadovas rengiasi sėsti prie derybų stalo su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I), kad aptartų didelę įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

Minėtas amerikiečių pareigūnas patarė nepuoselėti vilčių, kad bus paskelbta, ar prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sušvelnins muitus Kinijai, nes tai, pasak jo, yra JAV prekybos atstovo biuro reikalas.

A. Blinkeno derybos su Wang Yi bus vienas iš kelių pastarojo meto Jungtinių Valstijų ir Kinijos pareigūnų susitikimų, įskaitant praėjusį mėnesį Singapūre įvykusį abiejų šalių gynybos vadovų susitikimą.

G-20 pirmininkaujanti Indonezija pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į vėliau šiais metais vyksiantį grupės viršūnių susitikimą, nepaisant JAV vadovaujamų pastangų jį izoliuoti.

Vis dėlto į tą lapkritį vyksiantį susitikimą buvo pakviestas ir Ukrainos lyderis V. Zelenskis.

Ukraina po Lugano konferencijos sako esanti rimtai nusiteikusi vykdyti reformas

Ukraina yra pasiryžusi imtis plataus masto reformų, po Šveicarijoje vykusios karo nuniokotos šalies atstatymo konferencijos pareiškė aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.

Pietų Šveicarijos Lugano mieste šią savaitę vykusioje konferencijoje dalyvavo didelė Ukrainos aukšto rango pareigūnų delegacija ir dešimčių kitų šalių atstovai.

Konferencijos pabaigoje antradienį šalys įsipareigojo remti Ukrainą, kurios atstatymas, kaip manoma, bus ilgas ir brangus.

„Ketiname labai rimtai imtis Ukrainos atstatymo, Ukrainos reformų“, – sakė Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Oleksandras Rodnianskis.

„Mes rimtai norime parodyti pasauliui, kad turime veiksmų planą ir planą, kuris yra įgyvendinamas, kurį galima įvykdyti, ir kuris gali būti įgyvendintas tam tikrame etape“, – naujienų agentūrai AFP konferencijos kuluaruose sakė O. Rodnianskis.

„Norime įsitikinti, kad tam turime visą įmanomą paramą“, – pridūrė 36 metų Kembridžo universiteto ekonomikos docentas.

Dvi dienas Šveicarijoje vykusio susitikimo dalyviai pasirašė Lugano deklaraciją, kurioje išdėstyti pagrindiniai Ukrainos atstatymo principai.

Tarp principų, dėl kurių susitarta, yra susitarimas, kad pati Ukraina turi būti atstatymo iniciatorė ir kad atstatymo procesas turi vykti kartu su plataus masto reformomis.

„Turi būti sistemingai stiprinama teisinė valstybė ir naikinama korupcija“, – sakoma dokumente.

O. Rodnianskis pabrėžė, kad Kyjivas visiškai pritaria šiems principams.

„Mes matome Ukrainą kaip neatsiejamą Europos Sąjungos dalį, kaip reformuotą, gerai veikiančią, klestinčią ekonomiką“, – sakė jis.

Iš Ukrainos, vienos skurdžiausių Europos šalių, reikalaujama plataus masto reformų, Kyjivui siekiant narystės Europos Sąjungoje ir tebesitęsiant vasario 24 dieną prasidėjusiai Rusijos invazijai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šį mėnesį Ukrainos parlamentui pareiškė, kad narystė yra „ranka pasiekiama“, tačiau paragino šalį paspartinti kovos su korupcija reformas.

„Stulbinamos“ išlaidos

Pirmąją konferencijos dieną Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pristatė jo vyriausybės trijų etapų atstatymo planą.

Jame daugiausia dėmesio skiriama neatidėliotiniems nuo karo nukentėjusių žmonių poreikiams, vėliau – tūkstančių ilgalaikių atstatymo projektų finansavimui ir galiausiai – Ukrainos pavertimui ekologiška ir skaitmenine valstybe.

Premjero teigimu, skaičiuojama, kad atstatymo išlaidos sieks mažiausiai 750 mlrd. JAV dolerių.

O. Rodnianskis pridūrė, jog ši suma yra „stulbinama, ir dar didės, atsižvelgiant į tai, kad karas tęsiasi“.

Tačiau jis optimistiškai išreiškė viltį, kad Ukrainai nereikės prašyti didelės finansinės pagalbos jos išlaidoms padengti. Pasak jo, didelė dalis sumos gali būti padengta „natūraliai“, nes Ukrainos ekonomika auga „nuo labai žemo pagrindo“.

Jis taip pat pakartojo D. Šmyhalio raginimą didžiąją dalį išlaidų padengti iš konfiskuoto Rusijos turto.

S. Lavrovas atvyko į Balį G20 deryboms, per kurias didžiausias dėmesys bus skiriamas karui Ukrainoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį atvyko į Balį į Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausio lygio diplomatų susitikimą, kurį, kaip manoma, nustelbs Rusijos invazija į Ukrainą ir gresianti pasaulinė maisto krizė.

Tikimasi, kad susitikime, kuris prasidės penktadienį, dalyvaus aukščiausi diplomatai iš visų G20 šalių narių, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną ir Kinijos kolegą Wang Yi. Ketvirtadienį S. Lavrovas turi surengti dvišales derybas su Wang Yi, sakė šaltinis Kinijos ambasadoje Džakartoje.

Ekspertai teigė, kad vienas svarbiausių dalykų per susitikimą gali būti nesutarimai dėl S. Lavrovo dalyvavimo.  Rusijos invazija paskatino Vakarų sankcijas ir pastangas nušalinti Rusiją. Daugelis tų Vakarų šalių taip pat teikia paramą Ukrainai, kuri dabar jau daugiau nei keturis mėnesius atsilaiko prieš Rusijos invaziją.

„Tikėtina, kad dėl S. Lavrovo kils drama, bet jei Indonezija galėtų palenkti Rusiją į taiką (su Ukraina), manau, tai verta“, – sakė Jenderal Soedirman universiteto tarptautinių santykių dėstytojas Agusas Haryanto.

Indonezijos prezidentas Joko Widodo mėgino tarpininkauti Rusijai ir Ukrainai, praėjusią savaitę apsilankęs abiejose šalyse per kelionę, kurią pats apibūdino kaip taikos misiją. Praėjusį mėnesį jis perspėjo, kad pasaulinė maisto krizė, sukelta Rusijos invazijos į Ukrainą, įstums žmones besivystančiose ir neturtingose ​​šalyse į „ypatingo skurdo ir bado bedugnę“.

Ukraina: Perejaslave demontuotas paminklas vienam iš svarbiausių Rusijos propagandos mitų

Kyjivo srities Perejaslavo mieste demontuotas monumentas, skirtas Ukrainos „susijungimo“ su Rusija 300-osioms metinėms. Paminklas nugriautas vietos savivaldos institucijos sprendimu.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo srities karinės administracijos pirmininku Oleksijumi Kuleba.

„Buča, Irpenis, Borodianka, Hostomelis, Moščunas ir kitos Ukrainos gyvenvietės, kur Rusijos armija vykdė žiaurius nusikaltimus žmoniškumui, vėl parodė, kad apie „susijungimą“ ar „draugystę“ su rašistais negali būti net ir kalbos“, – pabrėžė pareigūnas.

„rbc.ua“ primena, kad, sociologijos grupės „Reitingas“ apklausos duomenimis, 71 proc. ukrainiečių yra už tai, kad šalyje būtų demontuoti paminklai, susiję su Rusija.

Ataskaita: Rusija ketina pasinaudoti kintančiomis nuomonėmis dėl Ukrainos

Rusijos propagandos aparatas rengiasi išnaudoti artėjantį Europos viešosios nuomonės susiskaldymą, nes atsiranda neišvengiamų įtrūkių remiant Ukrainos karo pastangas, ketvirtadienį pranešė viena JAV žvalgybos įmonė.

Kuo ilgiau karas tęsis, tuo labiau jis „didins įtampą Vakarų gyventojų ir jų vyriausybių santykiuose“, – teigiama Masačusetso valstijoje įsikūrusios privačios JAV grėsmių vertinimo įmonės „Recorded Future“ ataskaitoje.

„Laikui bėgant dėl ​​to greičiausiai natūraliai mažės parama Vakarų koalicijai, tai lems nuovargis dėl karo ir apetito stoka ilgalaikiam ekonominiam skausmui“, – sakoma joje. Taip pat teigiama, kad „sankcijų atotranka“ gali būti pagrindinis veiksnys, skatinsiantis keisti požiūrį. „Beveik neabejotina, kad Rusijos informacinės operacijos ir toliau bandys išnaudoti šią galimybę, kad pakreiptų tarptautinę nuomonę savo naudai“, – prognozuojama pranešime.

Daugelis stebėtojų mano, kad konfliktui tęsiantis laikas dirba Rusijos naudai, jie sako, jog dabartinis didelis Vakarų visuomenių paramos Ukrainai lygis gali neatlaikyti užsitęsusio konflikto. Panašu, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutinka su tokiu vertinimu – jis neseniai ragino padaryti galą kovoms prieš prasidedant žiemai.

„Recorded Future“ teigimu, Rusija jau vykdo operacijas, siekdama įvairiai paveikti viešąją nuomonę, ir daugiausia dėmesio skiria kelioms svarbiausioms šalims, ypač Prancūzijai, Vokietijai, Lenkijai ir Turkijai. „Recorded Future“ identifikavo kanalus, kuriais bandoma paveikti valstybinę žiniasklaidą, tai, pavyzdžiui, RT ir tokios svetainės kaip „Southfront“, įtariamos, kad yra valdomos valstybės tarnybų, taip pat gerai žinomi propagandos įrankiai, įskaitant „Telegram“ trolių ūkį „Cyber ​​Front Z“.

JAV įmonė nurodė penkis galimus Rusijos bandymų paveikti naratyvą tikslus: kurstyti vidinį nepasitenkinimą Vakarų lyderiais, neigiamai vaizduoti Ukrainos pabėgėlius, stiprinti susirūpinimą dėl ekonomikos, energetikos ir aprūpinimo maistu, vaizduoti Ukrainą nacizmo ir fašistinių judėjimų šaltiniu bei kurstyti nepasitikėjimą Vakarų žiniasklaida.

Vakarų vyriausybės ir anksčiau kaltino Rusiją platinant dezinformaciją socialinėje žiniasklaidoje, kad paveiktų jų politinius procesus, įskaitant 2016 m. JAV rinkimų kampaniją.

Donecko srityje – „kruvinas“ trečiadienis

Donecko srityje trečiadienis buvo „kruvinas“, skelbia UNIAN. Kaip teigiama, daugiausia civilių aukų trečiadienį buvo Torecke.

Pastarąją parą – liepos 6-ąją Donecko srityje įsibrovėliai nužudė septynis civilius gyventojus. Tai socialinio tinklo „Telegram“ kanale paskelbė Donecko srities civilinės-karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko.

„Per liepos 6 dieną rusų kariai nužudė septynis civilius iš Donecko srities: tris – Torecke, du – Avdejevkoje, vieną – Kodeme ir vieną – Severske. Dar du žmonės buvo sužeisti“, – sakė jis.

P. Kirilenko pridūrė, kad neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.

Rusų kariai atakuoja Ukrainos oro gynybą oras-žemė raketomis

Rusijos kariuomenė naudoja priešradarines aviacijos raketas, siekdama sunaikinti Ukrainos oro gynybos pozicijas, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos aktyviai joms priešinasi, rašo UNIAN.

Taip pareiškė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadovybės pranešėjas Jurijus Ignatas, skelbia „ Ukrainska Pravda “.

„Įvairiomis kryptimis priešas ir toliau naudoja X-31P ir X-58 tipo antiradaraines oras-žemė raketas prieš oro pajėgų priešlėktuvines raketas ir radijo inžinerijos padalinius, bandydamas sunaikinti mūsų oro gynybos pozicijas. Dangaus gynėjai imasi visų atsakomųjų priemonių, kad šios raketos nepasiektų tikslų“, – sakė jis.

Rusija planuoja išnaudoti nuomonių skirtumus Europoje dėl Ukrainos – žvalgybininkai

Rusijos propagandos aparatas rengiasi išnaudoti neišvengiamai atsirasiančius nuomonių skirtumus Europoje dėl paramos Ukrainai, ketvirtadienį paskelbė viena JAV žvalgybos firma.

Kuo ilgiau truks karas, tuo didesnę jis kels įtampą tarp Vakarų šalių gyventojų ir jų vyriausybių, sakoma privačios grėsmių vertinimo firmos „Recorded Future“ ataskaitoje.

„Laikui bėgant tai tikriausiai nulems natūralų paramos Vakarų koalicijai mažėjimą dėl pavargimo nuo karo ir dėl nenoro [patirti] ilgalaikį ekonominį skausmą“, – nurodė Masačusetse įsikūrusi kompanija.

„Šalutinis sankcijų poveikis“ galėtų būti labai svarbi nuomonės keitimosi priežastis, sakoma ataskaitoje.

„Beveik neabejotina, kad Rusijos informacijos operacijomis toliau bus bandoma išnaudoti šią galimybę ir savo naudai palenkti tarptautinę nuomonę“, – prognozuojama joje.

Daug stebėtojų mano, kad šio konflikto metu laikas yra Rusijai palankus veiksnys, ir sako, kad dabartinė tvirta Vakarų visuomenių parama Ukrainai gali neatlaikyti ilgo konflikto.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, regis, sutiko su tokiu vertinimu, kai neseniai ragino užbaigti kovas iki žiemos.

„Recorded Future“ pažymėjo, kad Rusija jau vykdo operacijas keliomis kryptimis visuomenės nuomonei paveikti ir didžiausią dėmesį skiria kelioms svarbioms šalims, visų pirma Prancūzijai, Vokietijai, Lenkijai ir Turkijai.

„Recorded Future“ kaip bandymų daryti poveikį kanalus nurodė valstybines žiniasklaidos priemones, tokias kaip RT, interneto svetaines, kaip įtariama, valdomas valstybės tarnybų, pavyzdžiui, „Southfront“, taip pat gerai žinomus propagandos įrankius, įskaitant „Telegram“ kanalą „Cyber Front Z“ – „trolių“ fabriką.

JAV firma nurodo penkias tikėtinas Rusijos bandymų paveikti nuomonę kryptis: vidaus nepasitenkinimo Vakarų lyderiais kurstymą, neigiamą ukrainiečių pabėgėlių vaizdavimą, susirūpinimo ekonominiu, energetiniu ir maisto saugumu kurstymą, Ukrainos vaizdavimą kaip nazicmo ir fašistinių judėjimų šaltinį, nepasitikėjimo Vakarų žiniasklaida skatinimą.

Vakarų vyriausybės praeityje kaltino Rusiją dezinformacijos skelbimu socialinėje žiniasklaidoje siekiant paveikti jų politinius procesus, taip pat per 2016 metų JAV rinkimų kampaniją.

Kyjivo ir Maskvos ginčo centre atsidūręs prekinis rusų laivas pajudėjo nuo Turkijos krantų

Su Rusijos vėliava plaukiojantis prekinis laivas, atsidūręs Kyjivo ir Maskvos ginčo dėl grūdų centre, pajudėjo nuo Turkijos krantų, praėjus beveik savaitei nuo to laiko, kai ten atplaukė, ketvirtadienį rodo jūrų eismą stebinčios interneto svetainės pateikiama informacija.

Laivas „Žibek Žoly“ nuplaukė mažiausiai 20 km nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto, o po to veikiausiai išjungė savo atsakiklį ir dingo iš akiračio, rodo svetainės marinetraffic.com duomenys.

Tinklalapio duomenimis, laivas plaukė per Juodąją jūrą Rusijos link.

Vienas turkų šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad laisvas jau grįžo į Rusijos teritorinius vandenis.

Ukraina penktadienį paprašė Turkijos areštuoti „Žibek Žoly“ ir tvirtina, kad 7 000 tonų talpos laivas išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto su nelegaliai paimtais kviečiais.

Tačiau Rusija teigia „nacionalizavusi“ Ukrainos valstybės turtą, taip pat superkanti javus iš vietos ūkininkų.

NATO narė Turkija, bandanti palaikyti ryšius ir su Maskva, ir su Kyjivu, oficialiai nieko nekomentuoja.

Su AFP kalbėjęsis turkų šaltinis teigė, kad „Zhibek Zholy“ atrodo tebėra prikrautas grūdų, ir atmetė Rusijos žiniasklaidos pranešimus, jog laivo įgula planuoja perkrauti grūdus į kitą laivą, prieš sugrįždama.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS anksčiau citavo neįvardytus „Žhibek Zholy“ įgulos narius, sakiusius laivas planuoja perkrauti grūdus į kitą laivą, siekiant „neprarasti pinigų“.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė esanti „nusivylusi“ Turkijos sprendimu šį laivą paleisti.

„Ukrainos užsienio reikalų ministerija ir tarptautiniai partneriai smerkia RF (Rusijos Federacijos) nusikalstamus veiksmus pagrobus ir išvežus iš Ukrainos teritorijos į užsienio šalis grūdų. Itin akiplėšiškas atvejis buvo, kai rusų laivu „Žibek Žoly“ mėginta išgabenti vogtus grūdus iš okupuoto Berdiansko į Turkijos Karasu uostą“, – sakoma pranešime.

Dėl operatyvaus Ukrainos įsikišimo iš šio laivo nepavyko iškrauti pavogtų prekių, ir jis buvo sulaikytas. Turkijos pusei buvo išsiųstas prašymas areštuoti laivą ir krovinį, sakė URM.

„Tuo pat metu, ignoruojant Ukrainos pusės kreipimąsi, liepos 6-osios vakarą laivas buvo paleistas. Ukrainos pusė šią informaciją priėmė su giliu nusivylimu ir kreipiasi į Turkijos pusę su prašymu ištirti susiklosčiusią situaciją ir pateikti išsamų atsakymą į atitinkamų Ukrainos institucijų prašymus, taip pat visomis priemonėmis užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje“, – pridūrė ministerija.

Dėl šios situacijos į Ukrainos URM iškviestas Turkijos ambasadorius Kyjive.

Kinijos ir Rusijos URM vadovai susitiko Balyje prieš G-20 ministrų derybas

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) ketvirtadienį Balyje susitiko su Rusijos kolega S. Lavrovu prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ministrų susitikimą, kurį temdo Maskvos invazija į Ukrainą.

Abu ministrai buvo nufotografuoti Indonezijos kurortinėje saloje vykstančiame dvišaliame susitikime, didžiųjų pasaulio ekonomikų atstovams rengiantis penktadienį aptarti aktualiausias pasaulio problemas. Svarbiausia darbotvarkės tema – karas Ukrainoje.

Nepaisant kritikos, Pekinas palaiko draugiškus ryšius su Rusija, nors Vakarų šalys siekia izoliuoti prezidento Vladimiro Putino vyriausybę dėl pradėto karo kaimyninėje valstybėje.

S. Lavrovas informavo Wang Yi „apie specialiosios karinės operacijos pagrindinių uždavinių įgyvendinimą“ ir pakartojo Maskvos retoriką, kad Rusija siekia „denacifikuoti“ Ukrainą, sakoma rusų Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Abi šalys pabrėžė vienašališkų sankcijų, priimtų apeinant Jungtines Tautas, nepriimtiną pobūdį“, – pridūrė URM.

G-20 susitikime dalyvaus ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas). Šeštadienį numatytos jo dvišalės derybos su Wang Yi, bet jis vengs tiesioginio susitikimo su savo kolega iš Rusijos. A. Blinkenas ir S. Lavrovas tame pačiame daugiašaliame susitikime kartu dalyvaus pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios.

Vėliausią kartą A. Blinkenas su S. Lavrovu matėsi sausio mėnesį Ženevoje, kur JAV diplomatijos vadovas perspėjo Rusiją dėl laukiančių pasekmių, jei ji įsiverš į Ukrainą, tačiau tai nesustabdė vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos.

Vašingtono teigimu, Rusija nebegali būti tarptautinio forumo narė. Šią poziciją palaiko ir kai kurios Vakarų sąjungininkės.

G-20 ministrų susitikimas laikomas preliudija į lapkričio mėnesį vyksiantį aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą. Vašingtonas jame bandys paskatinti su jo pozicija dėl Ukrainos nesutinkančius sąjungininkus – pavyzdžiui, Indiją – nusigręžti nuo Maskvos.

Tačiau Kinija atsisako pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą ir yra kaltinama teikianti Kremliui diplomatinę priedangą, Pekinui smerkiant Vakarų sankcijas ir ginklų pardavimą Kijevui.

Pekinas vykdo nepriklausomą užsienio politiką Rusijos atžvilgiu ir abi šalys atmeta bet kokį „trečiųjų šalių“ kišimąsi.

Vasario mėnesį vykęs V. Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) susitikimas baigėsi bendru pareiškimu apie prasidedančią „naują tarptautinių santykių erą“ ir „nevaržomus“ ryšius tarp šalių.

Praėjusį mėnesį Xi Jinpingas, kalbėdamas su V. Putinu telefonu, patikino, kad Kinija palaiko Rusijos „suverenitetą ir saugumą“.

Jungtinės Valstijos suskubo pasmerkti Kiniją už „investavimą į glaudžius ryšius su Rusija“, nors Pekinas teigia esąs neutralus.

Rusijos pajėgos smūgiavo Kramatorskui, žuvo mažiausiai vienas žmogus

Rusijos karinės pajėgos ketvirtadienį smūgiavo Rytų Ukrainos Kramatorsko miestui, žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli sužeisti, pranešė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP korespondentai.

Pasak jų, po smūgio mieste tarp viešbučio ir gyvenamųjų pastatų liko žiojėti didžiulė duobė. Korespondentai pridūrė matę vieno žmogaus lavoną ir dar kelis sužeistuosius bei du užsiliepsnojusius automobilius.

Vokietijos gynybos ministrė: Vokietija negali skirti Ukrainai šarvuotųjų transporterių

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht atmetė mintį pristatyti Ukrainai šarvuotas transporto priemones, ji sakė, kad negali „apiplėšti“ pačios Vokietijos armijos atimdama jos išteklius.

"Mes palaikome Ukrainą viskuo, kas įmanoma ir atsakinga. Tačiau turime garantuoti Vokietijos gynybinį pajėgumą", - ketvirtadienį dpa sakė Ch. Lambrecht.

Vokietija pradėjo tiekti Ukrainai sunkesnę karinę įrangą, pavyzdžiui, priešlėktuvinius tankus, nors gerokai vėliau nei Kyjivas prašė. Vis dėlto Ukrainos lyderiai nuolat spaudžia Vakarų sąjungininkes, kad šios atsiųstų daugiau įrangos kovai su Rusijos pajėgomis.

„Neatsakinga norėti apiplėšti Bundesverą, ypač šiais laikais, be to, ignoruoti generalinio inspektoriaus karinius patarimus“, – sakė Ch. Lambrecht.

Generalinis inspektorius Eberhardas Zornas – aukščiausio rango Vokietijos karys – yra sakęs, kad šiuo metu kariuomenė negali skirti savo šarvuotųjų transporterių „Fuchs“. Konservatorių opozicija parlamente ragina skubiai pristatyti Ukrainai 200 šarvuotųjų transporterių.

Ukrainos kariuomenė paskelbė susigrąžinusi kontrolę Gyvačių saloje

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį pranešė susigrąžinusios kontrolę simboliškai ir strategiškai svarbioje Gyvačių saloje Juodojoje jūroje, šią savaitę iškėlusios ten savo vėliavą po Rusijos pajėgų pasitraukimo.

„Veiksmingai susigrąžinome kontrolę Gyvačių saloje“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo aukšto rango ukrainiečių kariškį Oleksijų Gromovą.

Pasak jo, Ukrainos pajėgos dabar „fiziškai kontroliuoja“ salą.

Vis dėlto šioje operacijoje dalyvavę kariai buvo sugrįžo į savo bazes, pridūrė O. Gromovas. Jis nenurodė, ar kažkiek ukrainiečių karių saloje buvo palikta.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė anksti ketvirtadienį surengusi saloje „tiksliai nutaikomų“ raketų smūgių. Anot ministerijos, kažkiek ten buvusių ukrainiečių karių žuvo, o likusieji buvo priversti pasitraukti.

Kyjivas anksčiau šią savaitę sakė, kad Ukrainos vėliava buvo vėl iškelta Gyvačių saloje, užimtoje Rusijos pajėgų pačioje invazijos pradžioje vasario gale.

Gyvačių sala tapo ukrainiečių pasipriešinimo simbolio po ten buvusių Ukrainos pasieniečių atžaraus atsakymo vieno Rusijos karo laivo įgulai, pareikalavusiai, kad šie pasiduotų.

Ukraina praeitą savaitę privertė Rusijos pajėgas atsitraukti iš Gyvačių salos, gavusi ginkluotės, kuria buvo galima veiksmingai bombarduoti šią teritoriją.

Rusijos kariuomenė savo ruožtu pareiškė, kad atsitraukimas yra „geros valios ženklas“.

NASA: Rusija šiuo metu okupavusi maždaug 22 proc. Ukrainos dirbamosios žemės

Rusijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu okupavusios maždaug 22 proc. Ukrainos dirbamosios žemės, ketvirtadienį pareiškė JAV kosmoso agentūra NASA.

NASA mokslininkų išanalizuoti palydoviniai duomenys rodo, kad, okupavusi teritorijas Ukrainos rytuose ir pietuose, Rusija įgijo žemės, kurioje užauginama 28 proc. šalies žieminių grūdų, daugiausiai kviečių, rapsų, miežių ir rugių, bei 18 proc. vasarinių grūdų, kontrolę. Pasak mokslininkų, Ukrainoje kilusio karo poveikis derliaus nuėmimui bei sėjai savo ruožtu gali turėti daug neigiamų padarinių pasaulinėms maisto atsargoms.

JAV duomenimis, prieš karą Ukraina pasaulio rinkoms tiekė 46 proc. viso saulėgrąžų aliejaus, 9 proc. kviečių, 17 proc. miežių ir 12 proc. kukurūzų. Rusijos kariuomenė šiuo metu blokuoja maisto eksportą iš svarbaus Odesos jūrų uosto ir kai kuriose šalies teritorijose naikina sandėlius bei transporto infrastruktūrą. Tai reiškia, kad visos šalies, tačiau labiausiai okupuotų teritorijų ūkininkai turi vis mažiau galimybių gabenti savo derlių į sandėlius ir pristatyti jį rinkoms.

Negana to, pasak NASA, kyla grėsmė ir žieminių grūdų sėjai rudenį. „Esame pradiniuose maisto krizės, kuri greičiausiai paveiks kiekvieną valstybę ir žmogų Žemėje, etapuose“, – pareiškė NASA žemės ūkio programos vadovė Inbal Becker-Reshef.

V. Putinas: jeigu Vakarai nori įveikti Rusiją karinėmis priemonėmis – „tegul pabando“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai gali mėginti įveikti jo šalį „mūšio lauke“ ir kad Maskvos invazija Ukrainoje žymi poslinkį „daugiapolio pasaulio“ link.

„Šiandien girdime, kad jie nori mus įveikti mūšio lauke. Ką gi šiuo atveju galima pasakyti – tegul pabando“, – per susitikimą su aukšto rango įstatymų leidėjais sakė Kremliaus vadovas.

Jis taip pat pareiškė, kad Rusija per „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje „iš esmės nieko rimto dar nepradėjo“, taip pat sakė, kad Maskva tebėra atvira deryboms.

Jis apkaltino „kolektyvinius Vakarus“ sukursčius šį karą ir teigė, kad Rusijos įsiveržimas į provakarietišką kaimynę žymi perėjimo prie „daugiapolio pasaulio pradžią“.

 

 

„Tai gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti. Tragedijos, kurioms buvo galima užkirsti kelią – jei Ukraina būtų buvusi išgirsta“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Anot jo, šalis dar prieš karą prašė modernių oro gynybos sistemų, kurios galėjo būti pristatytos jau prieš kelerius metus.

Rytų Ukrainoje rusų pajėgos toliau mėgina prasiveržti Bachmuto, Sloviansko ir Lysyčansko kryptimi, sakė V. Zelenskis. Strategiškai svarbiame Severodonecko mieste, „tikrąja žodžio prasme kovojama dėl kiekvieno metro“. Sekmadienio duomenimis, Ukrainos daliniai kontroliuoja apie trečdalį miesto.

V. Zelenskis: per karą žuvusių Rusijos karių skaičius dar birželį gali viršyti 40 tūkst.

Rusijos kariuomenės žmogiškieji nuostoliai Ukrainos kare dar birželį gali viršyti 40 tūkst., sekmadienio vakarą savo vaizdo kreipimesi pareiškė V. Zelenskis, kurį cituoja agentūra „Ukrinform“.

„Rusijos kariuomenė Donbase mėgina dislokuoti rezervistus. Tačiau kokius jie gali turėti rezervus? Panašu, kad jie į kovas dabar mėgins įmesti prastai parengtus šauktinius ir slaptos mobilizacijos metu surinktus vyrus. Rusijos generolai savo pajėgas laiko „patrankų mėsa“ ir nori įgyti pranašumą skaičiais. O tai gali reikšti tik viena: žuvusių Rusijos karių skaičius dar birželį gali viršyti 40 tūkst. Jie nė viename pastarųjų dešimtmečių kare nėra patyrę tiek nuostolių“, – teigė V. Zelenskis.

Prezidentas pridūrė, kad Rusijos pagrindinis taktinis tikslas Rytų Ukrainoje nesikeičia ir čia toliau puolami Sjeverodonecko bei Lysyčansko, Bachmuto ir Slovjansko miestai.

„Amnesty International“ kaltina Rusiją karo nusikaltimais Charkive

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį apkaltino Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje, teigdama, kad per atakas Charkive buvo dažnai naudojamos uždraustos kasetinės bombos ir žuvo šimtai civilių gyventojų.

Tai gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti.

„Pasikartojantis Charkivo gyvenamųjų rajonų bombardavimas yra beatodairiški išpuoliai, per kuriuos žuvo ar buvo sužeisti šimtai civilių gyventojų, todėl jis tolygus karo nusikaltimams“, – sakoma organizacijos ataskaitoje apie padėtį antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos mieste.

„Tai pasakytina tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kasetinius šaudmenis, tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kitų rūšių nevaldomąsias raketas ir nevaldomuosius artilerijos sviedinius“, – nurodoma ataskaitoje.

„Tolesnis tokių netikslių sprogstamųjų ginklų naudojimas civilių gyvenamose teritorijose, žinant, kad dėl jų dažnai nukenčia daug civilių gyventojų, gali būti netgi prilyginamas tiesioginėms atakoms prieš civilius gyventojus“, – perspėjo „Amnesty International“.

Pasak organizacijos, ji Charkive aptiko įrodymų, kad Rusijos pajėgos ne kartą panaudojo pagal tarptautines konvencijas uždraustą ginkluotę – kasetines bombas 9N210 ir 9N235 bei priešpėstines skeveldrines minas.

Kasetinės bombos šimtų kvadratinių metrų teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir kelti pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.

Anot „Amnesty International“, priešpėstinės skeveldrinės minos pasižymi „blogiausiomis įmanomomis kasetinių šaudmenų ir priešpėstinių sausumos minų savybėmis“.

Tuo metu nevaldomieji artilerijos sviediniai turi didesnę nei 100 m tikslumo paklaidą.

Ataskaitoje „Bet kas gali mirti bet kada“ išsamiai aprašoma, kaip vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusios Maskvos pajėgos iš karto pradėjo taikytis į gyvenamuosius Charkivo rajonus.

„Nesiliaujantis“ apšaudymas tęsėsi du mėnesius ir sukėlė „didelio masto niokojimą“ 1,5 mln. gyventojų turinčiame mieste, pabrėžė aktyvistai.

Tyrėjai: pasaulis žengia į naują branduolinio ginklavimosi erą

Pasaulyje artimiausią dešimtmetį augs pastaruosius 35 metų mažėjęs branduolinių ginklų skaičius, aštrėjant tarptautinei įtampai dėl karo Ukrainoje, pirmadienį perspėjo tyrėjai.

Devynios branduolinės galybės – Jungtinės Karalystė, Kinija, Prancūzija, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja, Pakistanas, Jungtinės Valstijos, JAV ir Rusija – šių metų pradžioje turėjo iš viso 12 705 branduolines kovines galvutes, arba 375 mažiau nei 2021 metų pradžioje, rodo Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) skaičiavimai.

Šis skaičius yra gerokai sumažėjęs, palyginti su 1986 metais pasiektu aukščiausiu lygiu, kai pasaulyje buvo daugiau nei 70 tūkst. branduolinių galvučių. Tokia tendencija buvo užfiksuota JAV ir Rusijai po Šaltojo karo pradėjus palaipsniui mažinti savo didžiulius arsenalus.

Tačiau panašu, kad nusiginklavimo era eina į pabaigą, o branduolinės eskalacijos rizika dabar yra didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos, perspėjo SIPRI tyrėjai.

„Netrukus atsidursime padėtyje, kai pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos pasaulyje branduolinių ginklų skaičius gali pradėti didėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš ataskaitos bendraautorių Mattas Korda (Metas Korda).

Artimiausiais metais bus labai sunku daryti pažangą nusiginklavimo srityje.

„Tai tikrai pavojinga perspektyva“, – pridūrė jis.

Nors pernai buvo pastebėtas „nereikšmingas“ sumažėjimas, „per ateinantį dešimtmetį branduolinių ginklų arsenalai turėtų didėti“, nurodė SIPRI.

Prasidėjus karui Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinius ginklus.

Tuo metu kelios šalys, įskaitant Kiniją ir Didžiąją Britaniją, oficialiai ar neoficialiai modernizuoja arba didina savo arsenalus, teigė tyrimų institutas.

„Dėl šio karo ir dėl to, kaip V. Putinas kalba apie savo branduolinius ginklus, artimiausiais metais bus labai sunku daryti pažangą nusiginklavimo srityje“, – pabrėžė M. Korda.

Pasak jo, tokie nerimą keliantys pareiškimai skatina „daugelį kitų branduolinių valstybių susimąstyti apie savo pačių branduolines strategijas“.

Rusijos NVO, kovojanti prieš kankinimus, paskelbta užsienio agente

Rusijos kankinimų prevencijos komiteto vadovas sekmadienį pareiškė, kad išformavo organizaciją po to, kai valdžios institucijos ją paskelbė „užsienio agente“, ir pavadino šią etiketę „įžeidimu“.

„Nenorime toliau dirbti būdami paženklinti „užsienio agentų“ etikete. Šį terminą laikome įžeidimu ir šmeižtu“, – sakė Sergejus Babinecas per „Telegram“ ir pridūrė, kad dėl nevyriausybinės organizacijos (NVO) likvidavimo šeštadienį nusprendė jos nariai.

„Nepaisant akivaizdžios mūsų misijos svarbos, valdžia jau daugelį metų stengiasi ją vaizduoti kaip svetimą ir kenksmingą, – sakė jis. – Valdžia siunčia signalą, kad kankinimai tampa (arba jau tapo) vyriausybės politikos dalimi“.

2000 metais įkurtas Kankinimų prevencijos komitetas vykdė kampaniją, kurios tikslas – priversti valdžios institucijas ištirti netinkamą saugumo pajėgų elgesį su žmonėmis ir imtis priemonių jam sustabdyti. Jo veikla apima ir padėtį Čečėnijoje.

2015 ir 2016 metais organizacija jau buvo paskelbta „užsienio agente“, todėl nusprendė likviduotis ir pamėginti persitvarkyti bei atsikratyti šios etiketės.

Kankinimų prevencijos komiteto panaikinimas vyksta negailestingo susidorojimo su valdžios kritikais Rusijoje metu, ypač po vasario pabaigoje pradėtos karinės intervencijos Ukrainoje. Nuo to laiko uždrausta daug NVO.

Balandžio mėnesį Rusijos valdžios institucijos uždarė žmogaus teisių organizacijų „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ biurus.

ES griežtinant sankcijas, Prancūzija didina dujų pirkimą iš Rusijos

Per pirmąsias 100 karo Ukrainoje dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų ir didžioji jo dalis iškeliavo į Europos Sąjungą, rodo pirmadienį paskelbti tyrimo duomenys.

Nepriklausomo Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita paskelbta tuo metu, kai Kyjivas ragina Vakarus nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, tikėdamasis atkirsti Kremlių nuo finansinių išteklių šaltinių.

Anksčiau šį mėnesį ES susitarė stabdyti didžiąją dalį rusiškos naftos, nuo kurios žemynas yra labai priklausomas, importo. Nors šiais metais blokas siekia dviem trečdaliais sumažinti gamtinių dujų tiekimą, embargas kol kas nėra planuojamas.

Ataskaitos duomenimis, per pirmąsias 100 karo dienų ES atiteko 61 proc. rusiško iškastinio kuro eksporto, kurio vertė – apie 57 mlrd. eurų.

Didžiausios importuotojos buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų) ir Italija (7,8 mlrd. eurų).

Pirmąją vietą Rusijos iškastinio kuro pajamose užima žalios naftos pardavimas (46 mlrd. eurų), toliau seka vamzdynais tiekiamos dujos, naftos produktai, suskystintos gamtinės dujos (SGD) ir akmens anglys.

ES svarstant galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai, Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia SGD pirkėja pasaulyje.

Net kai Rusijos eksportas gegužės mėnesį smarkiai krito, nes šalys ir bendrovės vengė jos tiekimo dėl invazijos į Ukrainą, pasaulinis iškastinio kuro kainų augimas toliau pildė Kremliaus iždą, o pajamos iš eksporto pasiekė rekordines aukštumas.

CREA duomenimis, vidutinės Rusijos eksporto kainos buvo apie 60 proc. didesnės nei pernai.

Kai kurios šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Prancūziją, padidino pirkimus iš Maskvos.

„ES svarstant galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai, Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia SGD pirkėja pasaulyje“, – sakė CREA analitikas Lauris Myllyvirta.

Kadangi dauguma šių pirkimų yra momentiniai, o ne ilgalaikiai kontraktai, Prancūzija sąmoningai nusprendė naudoti Rusijos energiją Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, pridūrė L. Myllyvirta.

Jis paragino įvesti tokį embargą Rusijos iškastiniam kurui, kad „veiksmai atitiktų žodžius“.

Programišiai įsilaužė į Rusijos valstybinės televizijos portalus ir paliko žinutę prieš karą Ukrainoje

Nežinomi programišiai Rusijos valstybinės televizijos interneto svetainėse paskelbė žinutę prieš karą Ukrainoje. Transliacijų portale „smotrim.ru“, pavyzdžiui, sekmadienio vakarą greta sugriautų Ukrainos miestų nuotraukų buvo galima perskaityti: „Putinas naikina rusus ir ukrainiečius! Sustabdykite karą!“

Rusijos valstybinė televizija vėliau pripažino programišių ataką prieš minėtą portalą ir žinių stoties „Vesti“ tinklapį. Dėl to mažiau nei valandą buvo rodomas „neleistinas turinys su ekstremistiniais raginimais“.

Rusijoje karas prieš Ukrainą oficialiai vadinamas karine specialiąja operacija.

Naktį į pirmadienį „smotrim.ru“ portalas vėl pateikė nuorodas į propagandinę medžiagą, pavyzdžiui, apie Rytų Ukrainos Donbaso regiono „išvadavimą“.

V. Klyčko įsitikinęs, kad V. Putinas vis dar nori užimti Kyjivą

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko yra įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori užkariauti Ukrainos sostinę. „Kyjivas buvo taikinys, ir Kyjivas tebėra taikinys“, – pareiškė V. Klyčko interviu vokiečių televizijai „Bild TV“.

V. Putinas juk sako, kad jam reikia visos buvusios Rusijos teritorijos. „Jo interesai nesibaigia ir Kyjivu ar Lenkijos pasieniu. Jis eis tiek, kiek mes jam leisime“, – kalbėjo V. Klyčko ir pridūrė: „Karas pasibels ir į vokiečių duris“.

V. Klyčko teigė dideles viltis siejantis su Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Italijos premjero Mario Draghio vizitu. „Mums iš trijų svarbiausių šalių lyderių reikia tvirtų paramos akcijų ir ginklų kiek įmanoma greičiau“, – teigė jis.

M. Kasjanovas: karas Ukrainoje gali tęstis dvejus metus

Michailas Kasjanovas buvo pirmasis V. Putino ministras pirmininkas, tačiau nė baisiausiame košmare neįsivaizdavo, kad jo buvęs viršininkas pradės plataus masto karą Ukrainoje.

Duodamas AFP vaizdo interviu, M. Kasjanovas, 2000–2004 metais buvęs Rusijos ministras pirmininkas, prognozavo, kad karas gali trukti iki dvejų metų, tačiau sakė esąs tikras, kad Rusija gali grįžti į demokratinį kelią.

64-erių metų M. Kasjanovas, kuris, būdamas premjeru, pasisakė už glaudžius ryšius su Vakarais, teigė, kad jis, kaip ir daugelis kitų rusų, likus kelioms savaitėms iki karo pradžios, netikėjo, kad tai iš tikrųjų gali įvykti.

M. Kasjanovas tik tada suprato, kad V. Putinas neblefuoja, kai pamatė, kaip likus trims dienoms iki invazijos, šis sukvietė aukščiausią šalies vadovybę į teatrališką Saugumo tarybos posėdį.

„Kai pamačiau Rusijos saugumo tarybos posėdį, supratau, kad taip, karas bus“, – sakė jis, pridurdamas, kad, jo manymu, V. Putinas mąsto neadekvačiai.

„Aš pažįstu šiuos žmones ir žiūrėdamas į juos pamačiau, kad Putinas jau nebemąsto. Ne medicinine, o politine prasme, – sakė jis. – Aš pažinojau kitokį Putiną“.

Po to, kai V. Putinas jį atleido, M. Kasjanovas prisijungė prie Rusijos opozicijos ir tapo vienu iš aršiausių Kremliaus kritikų. Dabar jis yra opozicinės Liaudies laisvės partijos „Parnas“ lyderis.

„Visiškas įstatymų nepaisymas“

M. Kasjanovas sakė, kad V. Putinas, buvęs KGB agentas, kuriam spalį sukaks 70 metų, per pastaruosius 20 metų sugebėjo sukurti sistemą, pagrįstą nebaudžiamumu ir baime.

„Tai yra pasiekimai sistemos, kuri, skatinama Putino kaip valstybės vadovo, pradėjo veikti dar ciniškiau ir žiauriau nei paskutiniuoju Sovietų Sąjungos gyvavimo etapu“, – sakė jis. – Iš esmės tai yra KGB sistema, pagrįsta visišku įstatymų nepaisymu. Akivaizdu, kad jie nemano, jog gali sulaukti kokios nors bausmės“.

M. Kasjanovas sakė, kad dėl karo išvyko iš Rusijos ir dabar gyvena Europoje, tačiau, baimindamasis dėl saugumo, atsisakė atskleisti savo buvimo vietą.

2015 metais netoli Kremliaus buvo nušautas jo artimas sąjungininkas ir kolega opozicijos politikas Borisas Nemcovas. Žymiausias V. Putino kritikas 46 metų Aleksejus Navalnas 2020 metais buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga ir dabar yra kalėjime.

M. Kasjanovas prognozavo, kad karas gali trukti iki dvejų metų, ir sakė, kad Ukraina būtinai turi laimėti. „Jei Ukraina žlugs, Baltijos šalys bus kitos“, sakė jis, o nuo karo baigties priklausys ir Rusijos ateitis.

M. Kasjanovas sakė, kad „kategoriškai“ nesutinka su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymu, jog V. Putinas neturėtų būti žeminamas.

Jis taip pat atmetė raginimus Ukrainai atsisakyti dalies teritorijos, kad būtų nutrauktas karas.

„Ką Putinas padarė, kad to nusipelnytų? – sakė jis. – Tai pernelyg pragmatiška pozicija. Manau, kad tai neteisinga, ir tikiuosi, kad Vakarai neis šiuo keliu“.

„Milžiniškas uždavinys“

M. Kasjanovas mano, kad V. Putiną galiausiai pakeis „kvaziįpėdinis“, kontroliuojamas saugumo tarnybų. Tačiau įpėdinis negalės ilgai kontroliuoti sistemos ir galiausiai Rusija surengs laisvus ir sąžiningus rinkimus, sakė buvęs premjeras.

„Esu tikras, kad Rusija grįš į demokratinės valstybės kūrimo kelią“, – sakė jis. Jo skaičiavimais, šalies „dekomunizacijai“ ir „deputinizacijai“ atlikti prireiks maždaug dešimtmečio: „Tai bus sunku, ypač po šio nusikalstamo karo“.

Jis sakė, kad reikės atkurti pasitikėjimu grįstus santykius su Europos šalimis, kurias jis pavadino „natūraliomis Rusijos partnerėmis“.

Esu tikras, kad Rusija grįš į demokratinės valstybės kūrimo kelią.

Anksčiau kritikai kaltino Rusijos opoziciją beviltišku susiskaldymu, tačiau M. Kasjanovas sakė esąs įsitikinęs, kad dabar viskas bus kitaip: „Neabejoju, kad dabar, po tragedijos, kurios liudininkais tapome, opozicija susivienys“.

Pasak jo, rusų laukia milžiniškas uždavinys – atstatyti savo šalį. „Viską reikės atstatyti iš naujo. Iš esmės visas ekonominių ir socialinių reformų kompleksas turės būti pradėtas iš naujo. Tai didžiuliai ir sunkūs uždaviniai, ir juos reikės atlikti“, – kalbėjo buvęs Rusijos premjeras.

Vokietija nuo karo pradžios davė leidimą išgabenti į Ukrainą ginklų už 350 mln. eurų

Vokietijos vyriausybė per pirmuosius tris Ukrainos karo mėnesius davė leidimą į Rusijos užpultą šalį išvežti ginkluotės ir kitų karinių prekių už 350,1 mln. eurų. Tai sakoma Ekonomikos ministerijos atsakyme parlamentarei Sevim Dagdelen, kurį gavo agentūra dpa.

Nuo pirmosios karo dienos, vasario 24-osios, iki birželio 1 d. vyriausybė leido išgabenti karo ginklų už 219,8 mln. eurų ir kitų prekių, pavyzdžiui, šalmų ir apsauginių liemenių už 85,2 mln. Dar 45,1 mln. vertės Bundesvero ginklų ir įrangos tiekimui nuo balandžio 1-osios pritarta supaprastinta tvarka.

Ministerijos atstovas Udo Philippas atsakyme parlamentarei pabrėžia, kad tai daugiausiai Bundevero naudota ginkluotė ir kad nurodyta jos „dabartinė vertė“.

Vokietijos vyriausybė praėjus dviem dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendė tiekti ginklus į karo teritorija, taip sulaužydama tabu. Nuo tada Ukrainą pasiekė prieštankiniai ginklai, oro gynybos raketos, rankinės granatos ir daugiau kaip 20 mln. šaudmenų. Sunkioji ginkluotė, pavyzdžiui, artilerijos pabūklai ir priešlėktuviniai tankai, yra pažadėti, tačiau kol kas neperduoti.

Palyginimui: JAV Ukrainai nuo karo pradžios iki birželio 1-osios, vyriausybės duomenimis, pažadėjo ar pristatė ginklų ir įrangos už 4,6 mlrd. dolerių (4,37 mlrd. eurų). Tarp jų yra sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, haubicų ir raketų paleidimo sistemų.

Ukrainos pajėgos pripažino praradusios Severodonecko centrą

Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos buvo nustumtos nuo rytinio Sjevjerodonecko miesto centro, kur jau kelias savaites vyksta kovos su Rusija.

„Priešas, remiamas artilerijos, vykdė šturmo operacijas Sjevjerodonecko mieste, pasiekė dalinę sėkmę, nustūmė mūsų dalinius nuo miesto centro“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos kariuomenė.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad „rusai naktį patyrė dalinę sėkmę“ Sjevjerodonecke.

Jie „nustūmė mūsų karius iš centro ir toliau naikina mūsų miestą“, sakė jis feisbuke.

Pasak S. Haidajaus, rusai kontroliuoja „daugiau kaip 70 proc.“ Sjevjerodonecko.

Jis sakė, kad Rusijos pajėgos „smarkiai apšaudo“ „Azot“ chemijos gamyklą, kurioje prieglobstį rado 500 civilių, įskaitant 40 vaikų.

„Bandome susitarti dėl humanitarinio koridoriaus“ civiliams, bet kol kas šios pastangos nesėkmingos, atskirame vaizdo įraše plaftormoje „Telegram“ sakė S. Haidajus.

Bandome susitarti dėl humanitarinio koridoriaus civiliams, bet kol kas šios pastangos nesėkmingos.

Luhansko srities administracijos vadovas kiek anksčiau sakė, jog Maskvos pajėgos „renka vis daugiau įrangos“, kad „apsuptų“ Sjevjerodonecką ir netoliese esantį Lysyčanską.

Jis pridūrė, kad per pastarąją parą per apšaudymą Lysyčanske, esančiame kitapus upės nuo Sjevjerodonecko, žuvo trys civiliai gyventojai, įskaitant šešerių metų berniuką.

S. Haidajus teigė, kad Ukrainos saugumo tarnybos išaiškino 50 „išdavikų“, kurie, pasak jo, siuntė informaciją Rusijos pajėgoms.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos pajėgos Sjevjerodonecke kovoja „tiesiogine prasme dėl kiekvieno metro“.

Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų

Per pirmąsias šimtą karo prieš Ukrainą dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Tokią išvadą padarė Suomijoje veikiančio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analitikai – jų ataskaita „Putino karo finansavimas: iškastinio kuro importas iš Rusijos per pirmąsias 100 invazijos dienų“ paskelbta birželio 13-ąją.

Tyrimo duomenimis, Europos Sąjunga tebėra didžiausia Rusijos gamtinių dujų ir naftos pirkėja – nuo vasario 24-osios iki birželio 3 dienos jai teko 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto (57 mlrd. eurų).

Kalbant apie atskiras valstybes, svarbiausia importuotoja buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų),  Italija (7,8 mlrd. eurų).

Didžiausią dalį iškastinio kuro eksporto pajamų Rusija gavo iš žaliavinės naftos tiekimo (46 mlrd. eurų), beveik perpus mažiau – iš dujų tiekimo vamzdynais (24 mlrd. eurų), o likusią dalį – iš naftos produktų (13 mlrd. eurų), suskystintų gamtinių dujų (5,1 mlrd. eurų) ir, galiausiai, anglies (4,8 mlrd. eurų) tiekimo.

CREA analitikas Lauri Mullivirta pabrėžė, kad kai kurios valstybės (pavyzdžiui, Lenkija, Suomija ir Baltijos šalys) nuo karo Ukrainoje pradžios sumažino šį importą sumažino, tačiau kitos – Kinija, Indija ir Prancūzija – padidino.

„Kol ES svarstė sankcijų Rusijai griežtinimą, Bendrijos narė Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia pasaulyje rusiškų SGD pirkėja. Paryžiaus veiksmai turėtų sutapti su jo pareiškimais“, – pareiškė Suomijos ekspertas.

Šio mėnesio pradžioje ES priėmė sprendimą dėl dalinio naftos importo iš Rusijos uždraudimo, tačiau embargas jos gamtinėms dujoms, nuo kurių yra labai priklausomos kai kurios Bendrijos narės, kol kas nenumatytas.

Karas Ukrainoje jau pražudė 288 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 288 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 527 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

TATENA: atnaujintas nuotolinis duomenų perdavimas iš Zaporižės atominės elektrinės

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) pranešė, kad buvo atnaujintas nuotolinis duomenų perdavimas iš Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje esančios Zaporižės atominės elektrinės, informuoja CNN.

Pasak TATENA, „gyvybiškai svarbių saugumo duomenų“ perdavimas nutrūko dar gegužės 30 d. Tačiau jis sekmadienį sėkmingai atnaujintas. „TATENA inspektoriai šiuo metu siunčiasi per šį laikotarpį elektrinėje įmontuotomis agentūros stebėjimo kameromis užfiksuotus vaizdus, kad patvirtintų, jog čia dirbo tie patys žmonės“, – teigė TATENA.

Šis objektas nuo kovo pradžios yra okupacinės Rusijos kariuomenės rankose, tačiau joje darbą tęsė ten prieš Rusijos invaziją dirbę ukrainiečiai darbuotojai.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi sekmadienį pareiškė, kad ir toliau bandoma suorganizuoti jo kelionę į šią elektrinę, „kad čia būtų galima atlikti gyvybiškai svarbią, nuotoliniu būdu neįmanomą branduolinių medžiagų patikrą“.

Atitinkamam vizitui priešinasi Ukrainos vadovybė, būgštaudama, kad TATENA taip gali legitimizuoti Rusijos įvykdytą elektrinės okupaciją. Tačiau R. Grossi sekmadienį savo ruožtu tikino, kad toks vertinimas yra „visiškai neteisingas. Ten vykčiau vadovaujantis TATENA susitarimu su Ukraina, ne su Rusijos Federacija“.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 32 300 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 32 300 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 13-osios Rusija taip pat neteko 1 432 tankų, 3 492 šarvuočių, 718 artilerijos sistemų, 226 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 97 oro gynybos sistemų, 213 lėktuvų, 178 sraigtasparnių, 2 460 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 585 dronų, 54 specialiosios technikos vienetų ir 125 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Žiniasklaida: O. Scholzas, E. Macronas ir M. Draghis ketvirtadienį lankysis Kyjive

Italijos laikraštis „La Stampa“ rašo, kad ministras pirmininkas Mario Draghis kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmaneliu Macronu ketvirtadienį vyks į Kyjiva, praneša agentūra „Reuters“.

Vokietijos vyriausybės atstovas šios informacijos patvirtinti nenorėjo.

Jau savaitgalį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad minėta trijulė planuoja bendrą kelionę į Ukrainos sostinę.

Nuo karo pradžios Kyjive jau apsilankė daugelio šalių prezidentai ir premjerai, taip demonstruodami savo solidarumą su Rusijos užpulta šalimi.

E. Macronas karo ekonomikos sąlygomis siekia didesnio karinio biudžeto

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį paragino po Rusijos invazijos į Ukrainą didinti gynybos biudžetus ir sakė, kad Prancūzija dabar gyvena „karo ekonomikos“ sąlygomis.

Kalbėdamas gynybos ir saugumo pramonės parodoje „Eurosatory“ E. Macronas sakė, jog Europai reikia „daug didesnės gynybos industrijos“, kad ji nebūtų priklausoma nuo tiekėjų iš išorės.

Rusijai vasario mėnesį įsiveržus į kaimyninę Ukrainą, Prancūzija „įžengė į karo ekonomikos“ sferą, kur „būsime ilgai“, sakė jis.

E. Macronas nurodė paprašęs Gynybos ministerijos ir ginkluotųjų pajėgų vadų šešerių metų iki 2025-ųjų gynybos išlaidų planą pritaikyti naujai geopolitinei situacijai, kad „priemonės atitiktų grėsmes“.

Dar prieš invaziją į Ukrainą Prancūzijos karinės išlaidos nuo E. Macrono atėjimo į valdžią 2017-aisiais palaipsniui didėjo ir šiemet pasiekė 41 mlrd. eurų. Šiuo metu planuojama, kad jos padidės iki 50 mlrd. eurų 2025-aisiais.

„Nelaukėme strateginių pasikeitimų, kad reinvestuotume“, – sakė E. Macronas, bet pridūrė, kad Rusijos karas nulėmė „papildomą poreikį judėti greičiau ir stiprėti mažesne kaina“.

Pasak prancūzų prezidento, tie, kas abejoja šių pastangų būtinybe, „turi tik pažvelgti į Ukrainą, kur kariai prašo kokybiškos ginkluotės ir turi teisę sulaukti atsakymo iš mūsų“.

Kaip rašė laikraštis „Le Monde“, vyriausybinė ginkluotės agentūra DGA svarsto įstatymo projektą, kuris leistų rekvizuoti civilinę įrangą arba civilines gamyklas ginklams gaminti.

Europos šalims didinant gynybos biudžetus reikia didesnės gynybos industrijos pačioje Europos Sąjungoje, kad būtų galima patenkinti naujus karinius poreikius, sakė E. Macronas.

„Eidami į priekį nekartokime praeities klaidų, – sakė jis. – Didelės sumos už kitur perkamus [ginklus] nėra gera mintis.“

Europai reikia „daug stipresnės ir daug ambicingesnės“ nei dabar gynybos industrijos, „antraip patys susikursime priklausomybę ateityje“, pabrėžė E. Macronas.

Planas dėl Europos naikintuvų, pasak ekspertų, šiuo metu vėluoja maždaug dešimtmetį, o naujas prancūzų ir vokiečių tankų MGCS projektas turėtų užtrukti dar beveik du dešimtmečius.

Prieš G7 susitikimą Vokietija įvedė laikiną sienų kontrolę

Likus beveik dviem savaitėms iki G7 viršūnių susitikimo Elmau pilyje Bavarijoje, prie visų Vokietijos sienų su kaimyninėmis šalimis pradėta laikina kontrolė. Šios priemonės, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, imtasi dėl padidėjusių saugumo reikalavimų, susijusių su viršūnių konferencija. Pareigūnai stengiasi, kad ribojimai būtų kuo mažesni, pirmadienį sakė federalinės policijos atstovas.

Pasaulio politinė situacija, lyginant su padėtimi tuomet, yra dar sudėtingesnė. Turime daryti viską, kad išvengtume riaušininkų.

Priemonė padės užtikrinti gyventojų saugumą, taip pat taikią planuojamų demonstracijų eigą. Tikimasi, kad patikros pasienyje neleis patekti į Vokietiją galimiems smurtautojams iš užsienio.

Pasienio kontrolė bus taikoma iki liepos 3 dienos, priklausomai nuo situacijos pasienyje. Ji laiko vietos ir atžvilgiu bus vykdoma lanksčiai. Patikra bus atliekama ne tik keliuose, bet ir traukiniuose bei pėsčiųjų maršrutuose. „Taupant laiką, prašome keliautojų būti pasiruošus dokumentus“, – sakė atstovas.

Elmau pilyje G7 šalių lyderiai susitiks birželio 26-28 dienomis. Konferencijos dienomis laukiama demonstracijų su tūkstančiais dalyvių. G7 grupei priklauso Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, JAV, Kanada ir Japonija.

Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Hermmannas pasveikino laikiną pasienio kontrolės įvedimą. Anot jo, vidaus sienų kontrolė jau pasiteisino vykstant G7 viršūnių konferencijai 2015-aisiais. „Pasaulio politinė situacija, lyginant su padėtimi tuomet, yra dar sudėtingesnė. Turime daryti viską, kad išvengtume riaušininkų“, – sakė ministras.

M. Podoliakas: Ukrainai, be kita ko, reikia 1 tūkst. haubicų

Tam, kad būtų galima užbaigti karą, Ukraina turi pasiekti paritetą su Rusija sunkiosios ginkluotės klausimu, teigia Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Kalbėsiu tiesiai: tam, kad galėtume užbaigti karą, mums reikia pasiekti paritetą sunkiosios ginkluotės klausimu: 1 tūkst. haubicų, 300 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 500 tankų, 2 tūkst. šarvuočių ir 1 tūkst. dronų“, – savo tviteryje parašė M. Podoliakas.

Pasak jo, birželio 15 d. Briuselyje numatomas NATO šalių gynybos ministrų susitikimas, tad dabar Ukraina laukia atitinkamų sprendimų.

Ukrainos pajėgų vadas: frontas driekiasi daugiau kaip 2 400 km

Kovodama su besitęsiančiu Rusijos puolimu, Ukrainos kariuomenė, jos pačios duomenimis, priversta ginti apie 2 450 km ilgio frontą. „1 105 km ruože vyksta aktyvūs koviniai veiksmai“, – naktį į pirmadienį po pokalbio su JAV generolu Marku Milley‘iu feisbuke rašė vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.

Ypač sudėtinga situacija Severodonecke Luhansko srityje Rytų Ukrainoje. Priešas ten naudoja septynias bataliono grupes. „Kiekvienas Ukrainos žemės metras ten persunktas krauju – ne tik mūsų, bet ir okupantų“, – teigė V. Zalužinas.

Kai kuriuose fronto ruožuose, anot jo, Ukrainos daliniai perėjo į kontrpuolimą.

Rusija tvirtina Rytų Ukrainoje sunaikinusi daug šalies kariuomenei priklausančių ginklų

Rusija tvirtina, kad jos kariuomenė Rytų Ukrainoje sunaikino daug šios šalies ginkluotosioms pajėgoms priklausančių ginklų ir kitokios karinės įrangos, praneša transliuotojas BBC. Dalį jų kaip paramą atsiuntė JAV ir Europos šalys.

Pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, netoli Udačnės geležinkelio stoties (Donecko sritis) didelio tikslumo raketomis buvo sunaikinta daug Ukrainos kariuomenei siųstos įrangos.

BBC šių teiginių patvirtinti negali, tačiau, jei išaiškėtų, kad tai yra tiesa, tai būtų stiprus smūgis Ukrainai. Jos pajėgos šiuo metu Donbase patiria daug nuostolių.

V. Zelenskio patarėjas: kovosime, kol Rusija pralaimės

Nepaisant sudėtingos situacijos šalies rytuose, Ukraina ir toliau aiškiu savo tikslu įvardija Rusijos pralaimėjimą. „Mes kovosime tol, kol Rusija pralaimės“, – pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas M. Podoliakas pirmadienį opoziciniame baltarusių internetiniame leidinyje „Zerkalo“ pasirodžiusiame interviu. Prezidento Volodymyro Zelenskio suformuluotas minimalus tikslas esą ir toliau yra rusų dalinių atsitraukimas į pozicijas, buvusias vasario 23-iąją – likus dienai iki karo pradžios.

„Maksimalus tikslas: teritorinis vientisumas tarptautiniu mastu pripažįstamų Ukrainos sienų ribose, Rusijos pralaimėjimas ir jos transformacija“, – kalbėjo M. Podoliakas. Priešingu atveju Rusija esą nuolat mėgins atnaujinti karą.

Po invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje Kremlius reikalauja iš Ukrainos, kad ši Rusijos dalimi pripažintų 2014-aisiais aneksuotą Juodosios jūros Krymo pusiasalį , o Rytų Ukrainos separatistines Donecko ir Luhansko teritorijas – nepriklausomomis valstybėmis. Šiuo metu Rusija kontroliuoja apie penktadalį Ukrainos teritorijos. Prieš prasidedant karui ši dalis sudarė 7 proc.

V. Putinas penktadienį pakomentuos maisto produktų krizę

V. Putinas penktadienį pasakys „labai svarbią“ kalbą apie sankcijų poveikį augančioms energijos kainoms ir kylančią maisto produktų krizę pasaulyje. Tai rusų naujienų agentūrai TASS pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Sankt Peterburge šiuo metu vyksta tarptautinis ekonomikos forumas, penktadienį jame V. Putinas pasakys kalbą.

Donecko „liaudies milicijos“ atstovas: Sjeverodonecke esantys Ukrainos kariai turi pasiduoti, antraip jų lauks mirtis

Sjeverodonecko mieste esantys Ukrainos kariai turi pasiduoti, antraip jų lauks mirtis, pareiškė Donecko „liaudies milicijos“ atstovas Eduardas Basurinas, kurį cituoja BBC.

Kalbėdamas su žiniasklaidos atstovais, E. Basurinas nurodė, kad mieste esančios ukrainiečių pajėgos nebegali pasitraukti iš jo teritorijos, nes Rusijos kariuomenė esą sunaikino paskutinį tiltą, vedantį į kaimyninį Lysyčansko miestą. „(Sjeverodonecke) esantys Ukrainos daliniai ten liks amžiams“, – tvirtino E. Basurinas.

Pasak jo, ukrainiečių kariai turi pasiduoti, antraip jie mirs. Jie esą neturi kito pasirinkimo.

BBC negalėjo patvirtinti E. Basurino pareiškimų apie sunaikintą paskutinį tiltą Lysyčansko link. Transliuotojas pažymi, kad iki šiol Kyjivas apie tai nieko neskelbė.

Rusijos „Mcdonald's“ pavogė logotipą iš pašarų gamintojos Portugalijoje

Rusijos greitojo maisto restoranų tinklas „Mcdonald's“, pervadintas „Skanu ir taškas“, neseniai pademonstravo savo „unikalų“ logotipą. Bet paaiškėjo, kad rusų dizaineriai jį pavogė iš Portugalijos kompanijos, praneša portalas „rbc.ua“.

„Kompanijos „Skanu ir taškas“, kuri dabar dirba Rusijoje vietoje „Mcdonald's“, logotipas yra pavogtas iš Portugalijos bendrovės „Matosmix“, gaminančios pašarus gyvūnams“, – sakoma pranešime.

Portalas iliustruoja informaciją šį teiginį patvirtinančiomis nuotraukomis.

Ispaniją pasiekė pirmoji Ukrainos grūdų siunta, atgabenta maršrutu per Baltijos jūrą

Pirmadienio rytą La Korunjos uostą Ispanijos šiaurės vakaruose pasiekė laivas „Alppila“ su 18 tūkst. tonų kukurūzų iš Ukrainos. Jis plaukė naujų maršrutu, per Baltijos jūrą, praneša portalas „rbc.ua“.

„Tai pirmoji ukrainietiškų grūdų partija, atgabenta į Ispanijos šiaurės vakarus nauju maršrutu, einančiu per Baltijos jūrą ir leidžiančiu išvengti Rusijos laivyno tęsiamos Ukrainos Juodosios jūros uostų blokados“, – sakoma Galisijos kombinuotųjų pašarų gamintojų asociacijos (Agafac) pareiškime.

Kukurūzai iš Ukrainos į Svinoujscės uostą Lenkijoje buvo gabenami sunkvežimiais.

Portalas primena, kad Ukrainos vyriausybė parengė du grūdų eksporto maršrutus. Jie driekiasi per Rumuniją ir Lenkiją.

Be to, Ankara pasiūlė Maskvai surengti Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JT atstovų derybas dėl koridorių, kuriais būtų galima išgabenti grūdus iš užblokuotų Ukrainos uostų, atidarymo.

Kyjivo meras V. Klyčko ragina Vokietiją padėti

Prieš galimą Vokietijos kanclerio O. Scholzo vizitą Ukrainoje Kyjivo meras Vytalijus Klyčko paragino Vokietiją toliau remti jo šalį, kad padėtų jai atremti besitęsiančias Rusijos atakas.

Pranešta, kad ketvirtadienį O. Scholzas planuoja keliauti į Kyjivą kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi. „Mums kuo greičiau reikia griežtų paramos sankcijų ir ginklų iš trijų svarbiausių šalių lyderių“, – sakė V. Klyčko Vokietijos laikraščiui „Bild“, ne pirmą kartą ragindamas suteikti daugiau amunicijos ir modernių ginklų. Kyjivas nuolat prašo Vokietijos paramos, bet Berlynas reaguoja lėtai.

Pasak V. Klyčko, kariškiai jam sakė, kad nors žadėta techninė įranga dabar atkeliauja, jos kiekis nėra toks, kokio tikėtasi. „Tai reiškia, kad mes prarandame dalį savo teritorijos, prarandame gyvybes“, – sakė V. Klyčko. Jis pridūrė, kad apsilankius šalyje Ukrainos padėtis taptų aiškesnė. „Manau, kad galėsite geriau suprasti situaciją, jei savo akimis pamatysite tokius miestus kaip Buča“, – sakė K. Klyčko, turėdamas omenyje vietovę netoli Kyjievo, kurioje Rusijos kariuomenė prieš pasitraukdama įvykdė žiaurumus.

Jo interesai nesibaigia nei Kyjive, nei pasienyje su Lenkija. Jis eis tiek, kiek mes jam leisime.

„Tiesa, ten nebėra taip, kaip buvo kovą, kai rusų kariai buvo ką tik palikę miestelius. Tačiau kai trys valstybių vadovai pamatys situaciją savo akimis ir pasikalbės su žmonėmis, jie emociškai supras, kaip svarbu mus remti. Viskuo – ginklais, pinigais, humanitarine parama“.

Nors Rusijos pajėgos sutelkusios dėmesį į Pietų ir Rytų Ukrainą, Kyjivo meras perspėjo, kad jo miestas toli gražu nėra saugus. Kyjivui vis dar gresia Rusijos pajėgų puolimas, sakė V. Klyčko. „Kyjivas buvo taikinys ir Kyjivas išlieka taikinys. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pretenduoja į visas kadaise jo šaliai priklausiusias teritorijas, sakė Kyjivo meras. „Jo interesai nesibaigia nei Kyjive, nei pasienyje su Lenkija. Jis eis tiek, kiek mes jam leisime“.

„Karas pasibels ir į vokiečių duris“, – sakė V. Klyčko.

Lenkijos premjeras: lenkai pasirengę kautis, jei reikės

Rusijos užpuolimo atveju Lenkijos žmonės pasirengę pasipriešinti, pirmadienį atidarydamas sportinio šaudymo galeriją Myškuve, Pietų Lenkijoje, pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijos šaudymo galerijos sulaukė didžiulio susidomėjimo. „Jei Rusija kada nors svarstytų galimybę pulti Lenkiją, Rusija turi žinoti, ir Kremlius turi žinoti, kad Lenkijoje yra 40 mln. lenkų, pasirengusių paimti ginklus į rankas ir ginti savo gimtąją šalį“, – sakė M. Morawieckis.

Jis pabrėžė, kad karas Ukrainoje visiems parodė, jog laisvė nėra savaime suprantama. Pasak jo, Lenkija taip pat šimtmečius buvo „po Rusijos batu“. „Mes nenorime grįžti prie šios nelaisvės. Atmetame jų kolonializmą ir imperializmą“, – sakė M. Morawieckis. Jis paskelbė, kad dėl to Lenkija padidins savo kariuomenę ir investuos į naujas ginklų sistemas.

Centrinės statistikos tarnybos GUS duomenimis, Lenkijoje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 38 mln. žmonių. Tačiau daug daugiau gyvena už šalies ribų; vien tik Vokietijoje 2021 m. buvo užregistruota 871 tūkst. Lenkijos pilietybę turinčių žmonių.

Ukraina: Tarptautiniame legione – savanoriai iš 55 šalių

Prie Tarptautinio legiono, įkurto Ukrainoje prasidėjus Rusijos agresijai, iki šiol prisijungė savanoriai iš 55 šalių.

Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Tarptautinio legiono atstovas Damienas Magrou, praneša „Ukrinform“.

„Tarptautiniame legione – 55 šalių piliečiai iš visų žemynų, net iš tokių tolimų valstybių kaip Brazilija, Pietų Korėja, Australija“, – sakė jis.

Anot D. Magrou, daugiausia savanorių atvyko iš JAV ir Didžiosios Britanijos, po jų eina lenkai ir kanadiečiai. Jis pažymėjo, kad gana daug legionierių atvažiavo iš Baltijos ir Šiaurės šalių, pirmiausia – iš Suomijos.

D. Magrou atsisakė nurodyti tikslų legionierių skaičių, aiškindamas tai informacijos konfidencialumu.

Ukrainos policija: karas iki šiol pražudė daugiau kaip 12 tūkst. civilių

Ukrainos policijos duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. šalyje jau žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių.

Tai interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ pareiškė Ukrainos policijos vadas Ihoris Klymenko. Pasak jo, 75 proc. aukų buvo vyrai, 2 proc. – vaikai, o likę 23 proc. – moterys. „Tai – civiliai, neturėję nieko bendra su kariuomene ar teisėsauga“, – kalbėjo I. Klymenko.

Ukrainos policijos vado teigimu, iš visų aptiktų kūnų dar nepavyko nustatyti 1,2 tūkst. žmonių tapatybės.

Tuo metu Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad Ukrainoje iki šiol žuvo apie 4,3 tūkst. civilių.

Policija: kape netoli Bučos rasti dar septyni kūnai

 Dar septyni kūnai, keli surištomis rankomis ir kojomis, rasti kape netoli Bučos – miesto prie Kyjivo, tapusio kaltinimų karo nusikaltimais sinonimu, pirmadienį pranešė regiono policija.

„Rusai kankino septynis civilius gyventojus, tada sušaudė bailiu būdu kulka į galvą“, – feisbuke parašė Kyjivo regiono policijos vadovas Andrijus Nebytovas. Jis pridūrė, kad „kelios aukos buvo surištomis rankomis ir sulenktais keliais“.

„Šis kapas šiandien aptiktas vietovėje, kurioje Rusijos kariai buvo dislokuoti netoli Myrotskės kaimo“, maždaug už 10 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bučos, sakė jis. Jo teigimu, policija „dirba siekdama nustatyti aukų tapatybes“.

Buča pateko į pasaulinę žiniasklaidą balandžio pradžioje, kai po mėnesį trukusios okupacijos Rusijos kariuomenei pasitraukus iš rajono, ten buvo rasta dešimtys kūnų civiliais drabužiais, kai kurie – surištomis rankomis. Nuo tada vietovėje ir aplink ją aptinkama vis daugiau lavonų. Maskva atmeta kaltinimus ir sako, kad tai „klastotės“, surežisuotos Kyjivo Vakarams palaikant.

Balandžio pabaigoje kape Myrotskėje buvo rasti dar trijų nušautų vyrų surištomis rankomis kūnai su kankinimo žymėmis, pranešė policija.

„Frontex“: nelegalių migrantų į ES atvyksta 82 proc. daugiau

Į Europos Sąjungą nuo sausio iki gegužės atvyko 82 proc. daugiau nelegalių migrantų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, pirmadienį paskelbė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“.

Pranešime nurodoma, kad, pradiniais duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užfiksuota 86 420 nelegalaus atvykimo į ES atvejų. Vien gegužę į 27 valstybių bloką pateko 23 500 nelegalių migrantų – 75 proc. daugiau nei pernai gegužę.

Ukrainiečiai, atvykstantys į ES per oficialias sienos kirtimo vietas, į šį skaičių neįtraukti.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją 5,5 mln. ukrainiečių pasiekė ES tiesiogiai iš Ukrainos arba per Moldovą, nurodė „Frontex“.

„Penkis pirmuosius 2022 metų mėnesius intensyviausi migracijos į ES keliai buvo Vakarų Balkanai, centrinis Viduržemio jūros ir rytinis Viduržemio jūros keliai“, – sakoma pranešime.

Užregistruota per 40 tūkst. nelegalaus patekimo į ES per Vakarų Balkanus atvejų – triskart daugiau nei pernai. Dauguma šių migrantų yra sirai ir afganai.

Maždaug 16 tūkst. nelegalių migrantų, daugiausia iš Bangladešo, Egipto ir Tuniso, pasinaudojo centriniu Viduržemio jūros keliu.

Daugiau kaip 13 tūkst. pateko rytiniu Viduržemio jūros keliu ir tai yra 116 proc. daugiau nei pernai.

Du trečdaliai šių migrantų keliavo per Kiprą, užfiksavusį 213 proc. daugiau sienos kirtimo atvejų.

Dauguma šiuo keliu pasinaudojusių migrantų buvo iš Kongo Demokratinės Respublikos, Nigerijos ir Sirijos.

Prie ES rytinės sausumos sienos nelegalaus sienos kirtimo atvejų buvo 2 155 – šis skaičius daugiau kaip keturiskart viršija praėjusių metų to paties periodo skaičių.

Dauguma šiuo keliu patekusių migrantų yra iš Baltarusijos, Irako ir Ukrainos, nurodė „Frontex“.

Migrantų, abiem kryptimis kertančių Lamanšo sąsiaurį, buvo 122 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu praėjusiais metais.

Kape netoli Bučos surasti dar septyni lavonai

Viename kape netoli Bučos buvo surasti dar septyni lavonai, keli iš jų – surištomis rankomis ir kojomis, pirmadienį pranešė regiono policija.

Netoli Kyjivo esanti Buča yra tapusi Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu.

„Rusai kankino ir paskui bailiai nužudė – šūviu į galvą – septynis civilius“, – per feisbuką pranešė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Nebytovas.

Kelioms aukoms buvo surištos rankos ir keliai.

Jis nurodė, kad „kelioms aukoms buvo surištos rankos ir keliai“.

„Šis kapas šiandien buvo atrastas rajone, kur buvo dislokuoti rusų kariai, netoli Myrockės kaimo“, maždaug 10 km į šiaurės vakarus nuo Bučos, nurodė A. Nebytovas.

Pasak jo, policija stengiasi nustatyti aukų tapatybę.

Bučos pavadinimas laikraščių antraštėse visame pasaulyje mirgėjo balandžio pradžioje, kai po mėnesio okupacijos atsitraukus rusų pajėgoms šio miestelio gatvėse buvo rasta dešimtys lavonų civiliais drabužiais, dalis – surištomis rankomis.

Nuo to laiko Bučos rajone ir aplink jį surandama vis daugiau lavonų.

Maskva neigia kaltinimus karo nusikaltimais ir tvirtina, kad tai Kyjivo su Vakarų parama surežisuotos „klastotės“.

Balandžio pabaigoje viename kape Myrockėje buvo surasti trijų nušautų vyrų lavonai surištomis rankomis. Lavonai buvo su kankinimo žymėmis, nurodė policija.

Sakartvelo premjeras mano, kad jo šalis turi tapti kandidate į ES anksčiau negu Ukraina ir Moldova

Sakartvelo premjeras Iraklis Garibašvilis mano, kad kandidatės į ES nares statuso labiausiai verta jo šalis, o jau paskui Ukraina ir Moldova, praneša portalas „Gruzija Online“.

Pasak vyriausybės vadovo, Sakartvelas nusipelnė kandidato statuso reformomis, kurios buvo įgyvendinamos pastaruosius devynerius metus.

„Palaukime, koks bus sprendimas. Jeigu tai (šalies-kandidatės statusas) kam nors ir priklauso, tai priklauso Sakartvelui, o jau paskui Ukrainai ir Moldovai. Teigiama, kad Ukraina kariauja ir todėl jį reikia jai suteikti. Bet atleiskite, jeigu statuso suteikimą lemia karas, tai mes nenorime karo, mes reikalaujame statuso, kurio kartvelų tauta nusipelnė, 30 metų kovodama už demokratiją ir pastaruosius devynerius metus įgyvendindama reformas. Mes neprašome nieko ypatingo, mes prašome statuso, kurio nusipelnėme“, – teigė I. Garibašvilis.

Sakartvelas ir Moldova paraiškas dėl narystės Europos Sąjungoje pateikė kovo 3 d., po Ukrainos.

ES atsakymo Sakartvele laukiama vykstant audringoms diskusijoms tarp valdžios ir opozicijos.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas priėmė labai kritišką rezoliuciją dėl Sakartvelo. Dokumente, be kita ko, kalbama apie politizuotą teisingumą šalyje ir raginama imtis sankcijų prieš „Sakartvelo svajonės“ partijos įkūrėją, milijardierių Bidziną Ivanišvilį.

Prasidėjus karui, Sakartvelo valdžia atsisakė imtis sankcijų prieš Rusiją, teigdama, kad tai prieštarauja šalies nacionaliniams interesams ir padarys daugiau žalos Sakartvelo gyventojams negu Maskvai.

Vokiečių nuomonės apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje pasidalijo beveik po lygiai

Galimos Ukrainos narystės Europos Sąjungoje šalininkų ir oponentų Vokietijoje yra beveik po lygiai. Tai rodo apklausos, kurią leidinio „Spiegel“ užsakymu surengė bendrovė „Civey“, rezultatai.

Į klausimą, ar jie pritaria Ukrainos stojimui į ES, 45 proc. tyrimo dalyvių atsakė „taip“ arba „veikiau taip“, 42 proc. pareiškė esą prieš, o dar 13 proc. buvo neapsisprendę.

Respondentų gyvenamosios vietos analizė rodo, kad rytų vokiečiai kritiškiau žiūri į Ukrainos narystę Europos Sąjungoje negu vakarų vokiečiai. Ukrainos stojimui į ES pritaria 49 proc. vakarų vokiečių ir 29 proc. rytų vokiečių, nepritaria – 60 proc. rytinių Vokietijos žemių gyventojų ir 37 proc. vakarinių šalies regionų gyventojų.

Be to, vokiečių nuomonės apie potencialų Ukrainos stojimą į ES taip pat skiriasi priklausomai nuo to, kuriai politinei partijai simpatizuoja respondentai. Ukrainos atžvilgiu palankiausiai nusiteikę žaliųjų rėmėjai, o priešiškiausiai – kraštutinės dešiniosios „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) šalininkai.

Rusija surengė smūgius iš oro šiaurės Ukrainoje, evakuoti kaimai

Per Rusijos antskrydžius pirmadienį smogta vienam šiaurės Ukrainos miesteliui, po atakų keli kaimai buvo evakuoti dėl gaisro pavojaus, pranešė vietos valdžia. „Priešas raketomis smogė Pryluky“, – „Telegram“ kanale pranešė šiaurinės Černihivo srities gubernatorius Viačeslavas Čausas. „Informacija apie sunaikinimą tikslinama“, – sakė jis.

Gubernatorius nepasakė, į kokią infrastruktūrą taikytasi, nei ar buvo aukų. Pryluky, esantis maždaug už 150 kilometrų į rytus nuo Kyjivo, turi karinį aerodromą. Po smūgių valdžia įsakė evakuoti keturis netoliese esančius kaimus, vietos žiniasklaidai „Suspilne“ sakė Serhijus Boldyrevas. „Po raketų smūgio yra pavojus, kad gaisras išplis“, – teigė jis.

Rusijos kariuomenė pasitraukė iš šiaurinės Černihivo srities balandį, praėjus dviem mėnesiams nuo invazijos į Ukrainą pradžios. Nuo to laiko ši teritorija išvengė sunaikinimo, dabar nukreipto į Rytų Ukrainą, išskyrus gegužės 17 d. antskrydį prieš karinę bazę rajone, kai, Kyjivo teigimu, žuvo 87 žmonės ir tai buvo viena baisiausių atakų nuo Maskvos įsiveržimo vasario 24 dieną.

Estija padovanos Ukrainai 35 autobusus

Estija padovanos Ukrainai 35 autobusus, pirmieji penki jau perduoti Kyjivo srities Bučos rajonui. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ambasadorė Estijoje Marjana Beca, kuria remiasi naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

„Šiandien Estija perdavė pirmuosius penkis autobusus, skirtus Kyjivo srities Bučos rajonui. Planuojama perduoti dar 30. Humanitarinę pagalbą suteikė Estijos URM kartu su Ekonomikos ir komunikacijų ministerija“, - parašė diplomatė tviteryje.

Pasak Estijos portalo ERR, omenyje turimi prieš dešimtmetį pagaminti autobusai „Iveco Irisbus Crossway“. Jie bus perduoti Ukrainai reaguojant į šios šalies valdžios prašymą. Autobusai buvo suremontuoti dalyvaujant privačiam sektoriui ir dabar galės aptarnauti Ukrainos gyventojus.

Ukraina dėl karo prarado 25 proc. savo dirbamos žemės

Kai kuriuose rajonuose Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį sakė žemės ūkio viceministras, tačiau tvirtino, kad saugiam jos aprūpinimui maistu pavojus nekilo.

„Nepaisant 25 proc. ariamos žemės praradimo, šiemet pasėlių sodinimo struktūra yra daugiau nei pakankama“, kad maistas gyventojams būtų garantuotas, per spaudos konferenciją sakė Tarasas Vysotskis. Jis sakė, kad „tai nekelia grėsmės saugiam Ukrainos aprūpinimui maistu“.

„Padėtis Donbase šiuo metu labai sudėtinga, – vėlai antradienį kreipdamasis į tautą sakė V. Zelenskis. – Praktiškai visa Rusijos kariuomenės galia, visa, kas tik liko, yra mesta į puolimą. Limanas, Popasna, Sjevjerodoneckas, Slavjanskas – okupantai nori viską ten sunaikinti.“

V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos kariuomenė duoda atkirtį rusams, tačiau „prireiks laiko ir daug daugiau mūsų žmonių pastangų, kad būtų įveiktas jų pranašumas įrangos ir ginklų skaičiumi“.

Jis sakė ukrainiečiams, kad jie turėtų didžiuotis, jog tris mėnesius atsilaikė prieš Maskvą kare, kuris, kaip daugelis Rusijoje ir Vakaruose tikėjosi, truks tris dienas.

V. Zelenskis paragino Vakarus suteikti dar daugiau ginklų,  įskaitant raketų paleidimo įrenginius ir tankus, kad Ukraina galėtų kovoti.

Be to, V. Zelenskis pašiepė antradienį paskelbtą Rusijos gynybos ministro pareiškimą, kad Maskva sąmoningai lėtina puolimą, kad apsuptų miestų gyventojai turėtų laiko evakuotis.

LNK reportažas:

V. Zelenskis Davose: Vakarams stinga vienybės dėl paramos Ukrainai

V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Vakarai tebėra susiskaldę dėl paramos Kyjivui masto.

„Vienybė yra susijusi su ginklais. Mano klausimas – ar ši vienybė egzistuoja praktiškai? Aš jos nematau. Mūsų didžiulis pranašumas prieš Rusiją bus tada, kai būsime tikrai vieningi“, – sakė V. Zelenskis Pasaulio ekonomikos forume (PEF) vykusioje diskusijoje apie Ukrainą.

Vašingtonas ir Europos šalys skyrė Ukrainai ginklų už milijardus dolerių, kad padėtų šalies kariuomenei atremti geriau ginkluotas invaziją surengusios Rusijos pajėgas.

Kijevas ragino skirti jam didesnę paramą, taip pat prašė narystės JAV vadovaujamame NATO kariniame aljanse ir įvesti virš šalies neskraidymo zoną.

V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas yra dėkingas už JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) paramą, tačiau teigė, kad ryžto trūksta arčiau Ukrainos esančiose šalyse.

„Mes esame Europos žemyne, ir mums reikia vieningos Europos paramos“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis konkrečiai paminėjo kaimyninę Vengriją, kuri išreiškė nepritarimą idėjai Europos Sąjungos mastu taikyti Rusijos naftos embargą – dar vienam svarbiam Ukrainos prašymui.

„Vengrija nėra tokia vieninga kaip likusi ES“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad trūksta sutarimo dėl istorinio Švedijos ir Suomijos siekio prisijungti prie NATO, prieštaravimų pateikus Turkijai.

„Ar esama vienybės dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO? Ne, ne. Taigi, ar yra stiprūs bendri Vakarai? Ne“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.

V. Zelenskis: derybos su Rusija bus, klausimas – su kokiu Rusijos prezidentu

V. Zelenskis pareiškė, kad derybos su Rusijos vadovybe dėl karo užbaigimo tikrai bus, klausimas tik vienas – su kokiu Rusijos prezidentu, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Po karinės dalies bus taikos procesas, bus derybų stalas ir tikrai bus taika. Klausimas – su kuo Ukraina ves derybas, su kokiu Rusijos prezidentu. Tai priklauso ir nuo dabartinio Rusijos prezidento noro“, – sakė V. Zelenskis.

Jis gyvena savo informaciniame pasaulyje, nesuprasdamas, kad Ukraina nesutiks daryti nuolaidų.

Jo nuomone, dabartinis Kremliaus šeimininkas nesuvokia, kas šiuo metu vyksta.

„Jis gyvena savo informaciniame pasaulyje, nesuprasdamas, kad Ukraina nesutiks daryti nuolaidų“, – teigė V. Zelenskis.

Anot Ukrainos prezidento, derybos su Vladimiru Putinu bus įmanomos, „kai jis grįš į tikrovę ir supras, kad žūsta daug žmonių. Tada bus galima pamėginti, jei dar nebus per vėlu, eiti diplomatiniu keliu, būtent su šia Rusijos valdžia“, – pareiškė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad, kruvinam karui tęsiantis, Ukrainos visuomenės noras vesti derybas „kasdien mažės“.

Gubernatorius: padėtis Luhanske vis prastesnė

Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius antradienį pareiškė, kad padėtis ten prastėja „su kiekviena valanda“, nes Rusijos kariai užima vis daugiau teritorijos ir „visiškai naikina“ svarbų Sjevjerodonecko miestą.

„Padėtis labai sudėtinga ir, deja, tik blogėja. Ji blogėja su kiekviena diena ir net su kiekviena valanda“, – sakė gubernatorius Serhijus Haidajus vaizdo įraše platformoje „Telegram“.

„Apšaudymų vis daugėja. Rusijos kariuomenė nusprendė visiškai sunaikinti Sjevjerodonecką“, – pridūrė jis.

„Miestas bombarduojamas aviacijos, apšaudomas iš salvinės raketų ugnies sistemų, artilerijos, minosvaidžių, tankų“, – sakė S. Haidajus.

Jie paprasčiausiai šalina Sjevjerodonecką nuo žemės paviršiaus.

„Jie paprasčiausiai šalina Sjevjerodonecką nuo žemės paviršiaus“, – teigė jis.

Jis kalbėjo Rusijos pajėgoms suintensyvinus puolimą paskutiniame pasipriešinimo židinyje aplink Luhanską ir Maskvai pareiškus, kad beveik visiškai kontroliuoja regioną.

S. Haidajus teigė, kad Rusijos kariuomenė bando pralaužti Ukrainos gynybines linijas į Sjevjerodonecką iš „įvairių krypčių“.

Jis taip pat sakė, kad svarbus greitkelis, jungiantis Lysyčansko ir Bachmuto miestus, yra nuolat apšaudomas.

„Važiuoti ten tikrai labai pavojinga“, – sakė jis.

Pasak S. Haidajaus, nors padėtis yra „beveik kritinė“, Ukrainos kariai vis dar „laikosi“.

„Dabar esame kaip Mariupolis. Dedame visas pastangas, kad jie (rusai) neitų toliau“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos pajėgų faktiškai sunaikintą Ukrainos uostamiestį, tapusį atkaklaus pasipriešinimo simboliu.

JAV skelbia atsisakančios skolos mokėjimų išimties Rusijai

Jungtinės Valstijos nuo gegužės 25-osios atsisako išimties, kuria leista Maskvai apmokėti užsienio skolas Rusijoje laikomais JAV doleriais, pranešė JAV Iždo departamentas.

Toks sprendimas gali priartinti Vladimiro Putino valstybę prie tarptautinių skolinių įsipareigojimų nevykdančios valstybės statuso.

Išimtis drastiškų tarptautinių finansinių sankcijų, įvestų Maskvai po jos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, sąlygomis baigiasi likus dviem dienoms iki kito Rusijos skolos aptarnavimo laikotarpio pabaigos.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) praėjusią savaitę užsiminė apie tikėtiną tokį sprendimą, paaiškindama, jog „įvesdami pirmąsias sankcijas Rusijai sukūrėme laikiną išimtį, kuri leido per tam tikrą laikotarpį įvykti tvarkingam perėjimui ir investuotojams parduoti vertybinius popierius“.

Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo valstybę agresorę nuo tarptautinės finansų sistemos, užblokuodamos Maskvai galimybes panaudoti JAV bankuose laikomus dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui.

Rusijos vyriausybė bandė atsiskaityti nacionaline valiuta, tačiau daugelio obligacijų Vakarų valiutomis emisijų sutartys neleidžia to daryti, o tokie mėginimai reikštų emitento „techninį“ nemokumą. Todėl V. Putino ministrų kabinetas buvo priverstas naudoti Rusijoje laikomus JAV dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui, bet tokia galimybė buvo numatyta tik iki gegužės 25-osios.

Iki šių metų pabaigos Rusijos vyriausybė privalo atlikti 13 mokėjimų tarptautiniams kreditoriams, o artimiausias jų – gegužės 27-ąją už dvi obligacijų emisijas. Pagal vienos jų platinimo sąlygas reikalaujama atsiskaityti tik JAV doleriais, eurais, svarais sterlingų arba Šveicarijos frankais, o pagal kitos – galima mokėti ir Rusijos rubliais.

Tuo tarpu „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ duomenimis, Rusija, desperatiškai siekdama išvengti įsipareigojimų nevykdančios valstybės etiketės, šiuos atsiskaitymus jau atliko.

Rusijos finansų ministerijos duomenimis, valstybės užsienio skola vertinama 4,5-4,7 trln. rublių (apie 50 mlrd. eurų) ir sudaro apie penktadalį visos skolos.

Pastarąjį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.

Ministras: Ukrainoje iki šiol gauta pranešimų apie 20 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų

Nuo Rusijos invazijos pradžios prieš tris mėnesius Ukrainoje gauta pranešimų apie maždaug 20 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

Pasak D. Monastyrskio, vien policija užregistravo 13 500 tokių atvejų. cBendradarbiaujame su užsienio prokurorais, tyrėjų komandomis ir ekspertais, tačiau didžiąją dalį darbo atlieka Ukrainos teisėsaugos pareigūnai“, – teigė jis.

Ministras pridūrė, kad surinkti įrodymai bus perduoti tarptautinėms organizacijoms, kad karo nusikaltimais kaltinami rusai galėtų būti patraukti į teismą.

Šią savaitę Kyjive per pirmąjį karo nusikaltimų teismą jaunas Rusijos karys buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Zaporižėje per raketų ataką žuvo žmogus, dar trys sužeisti

Ukrainos Zaporižės mieste per Rusijos karių surengtą raketų ataką žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar trys sužeisti, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Zaporižės srities karine administracija.

„Šiandien, gegužės 25-ąją, 5.13 val. Rusijos kariai į Zaporižės miestą paleido keturias sparnuotąsias raketas. Vieną jų numušė mūsų oro gynyba. Kitos trys smogė dviem miesto rajonams – jie apšaudė civilinius objektus Ševčenkivskio rajone ir prekybos centrą Oleksandrivskio rajone“, – teigė administracija.

Pasak jos, atakos metu apgadinti mažiausiai 62 privatūs namai.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 29 450 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 25 d. jau neteko apie 29 450 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 305 tankų, 3 213 šarvuotųjų kovos mašinų, 606 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 206 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 217 automobilių, 13 laivų, 491 drono, 112 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Europos kairiųjų radikalai dėl karo Ukrainoje kaltina abi puses

Kai kurie radikalūs kairiųjų politikai Graikijoje ir kitose Europos šalyse dėl karo Ukrainoje kaltina abi šalis. Jie teigia, kad Rusijos invaziją išprovokavo NATO plėtra į rytus, prieštarauja karinės pagalbos teikimui Ukrainai, o kai kurie abejoja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politiniais ryšiais.

„Karo buvo galima išvengti“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs Graikijos užsienio reikalų ministras Yorgas Katrougalas, dirbęs ankstesnėje kairiųjų administracijoje, kuriai vadovavo partija „Syriza“. „Per pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį“ Europa „turėjo sukurti naują saugumo architektūrą, įtraukiant Rusiją“, – tvirtino jis.

Per 2021 m. birželį atliktą „Pew Research“ apklausą 57 proc. graikų teigė neturintys palankios nuomonės apie transatlantinį Aljansą, tai skiriasi nuo apskritai teigiamos tendencijos tarp respondentų kitose NATO šalyse.

1999 m. NATO karo lėktuvai bombardavo tradicinę Graikijos sąjungininkę Serbiją.

Karo buvo galima išvengti.

Balandį visoje Europoje atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad 28 proc. graikų dėl padėties Ukrainoje kaltino „tik“ NATO, o dar 29 proc.  teigė, kad atsakomybė tenka ir NATO, ir Rusijai. Apklausa parodė, kad tik Bulgarija ir Slovakija kaltina vien NATO, o dauguma respondentų 17-oje kitų šalių – Rusiją.

Siųsti ginklus – „didelė klaida“

Graikijos konservatorius ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis vasarį supykdė kairiųjų partijų lyderius, nusprendęs siųsti Kyjivui kalašnikovus, amuniciją ir prieštankinius ginklus, nepasitaręs su parlamentu. Buvęs kairiųjų ministras pirmininkas Alexis Tsipras šį žingsnį pavadino „didele klaida“, tūkstančiai žmonių gegužės 1-ąją žygiavo Atėnų gatvėmis, smerkdami tiek Rusiją, tiek NATO, tačiau ginklų siuntimas nenutrūko.

Tačiau Bulgarijoje atvirai prorusiška Socialistų partija, įeinanti į vyriausybės koaliciją, sustabdė panašų pagalbos teikimą. Vyriausybė galiausiai pasiekė kompromisą, pasitenkinusi karinės technikos remonto ir priežiūros, o ne ginklų tiekimo, paketu.

Tiek Graikijos, tiek Bulgarijos dauguma gyventojų yra stačiatikiai, šalis sieja istoriniai ryšiai su Rusija, tai padėjo joms XIX amžiuje tapti nepriklausomomis valstybėmis. „Graikai visada palaikė gerus santykius su rusais nuo pat 1821 m. Graikijos nepriklausomybės karo“, – sako Salonikų universiteto istorijos profesorius Alexandras Dagkas.

Graikijos komunistų partija (KKE) pasmerkė Maskvos sprendimą įsiveržti į Ukrainą, vasario 25 dieną surengusi protestą prie Rusijos, o vėliau ir prie JAV ambasados. Tačiau ji taip pat boikotavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą, balandžio 7 d. pasakytą Graikijos parlamente.

Atsakomybė tenka abiem

KKE tarptautinių reikalų vadovas Elisaias Vagenas sakė, kad Ukrainos vyriausybei tenka „didelė dalis atsakomybės“ dėl karo, kaip ir Maskvai. „NATO ir Europos Sąjungos valstybės narės, dalyvaujančios imperialistinėse Ukrainos žudynėse, dalijasi atsakomybe“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Šešias vietas 230 vietų parlamente turinti Portugalijos komunistų partija (PCP) taip pat boikotavo V. Zelenskio kalbą parlamente balandžio 21 dieną. Komunistų parlamentinės grupės lyderė Paula Santos tvirtino, kad Ukrainos prezidentas „įasmenina ksenofobišką ir karą kurstančią valdžią, supamą ir palaikomą fašistinio ir neonacistinio pobūdžio jėgų“.

Ispanijos kietos linijos kairioji „Podemos“, jaunesnioji Madrido valdančiosios koalicijos partnerė, pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „nusikalstamą“ invaziją, bet karinės pagalbos teikimą Ukrainai ji taip pat apibūdino kaip „klaidą“.

Vokietijos kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“ irgi pasmerkė invaziją į Ukrainą, bet balsinga partijos mažuma kritikuoja NATO plėtrą į Rytų Europą kaip „JAV imperializmą“.

Šiaurės Makedonijoje nedidelė kairioji „Levica“ partija yra vienintelė politinė veikėja, atvirai besilaikanti prorusiškos pozicijos ir kritikuojanti „rusofobišką, provokuojančią ir nedraugišką“ Skopjės vyriausybės retoriką.

Maskva sako, kad norint išvengti maisto krizės reikia panaikinti sankcijas

Tarptautinės sankcijos, įvestos Maskvai dėl jos karinės kampanijos Ukrainoje, turi būti panaikintos, kad būtų išvengta pasaulinės maisto krizės, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras.

„Maisto problemos sprendimas reikalauja visapusiško požiūrio, įskaitant sankcijų, kurios buvo įvestos Rusijos eksportui ir finansiniams sandoriams, panaikinimą“, – sakė Andrejus Rudenka Rusijos naujienų agentūrų išplatintame komentare.

„Taip pat būtina, kad Ukraina išminuotų visus uostus, kuriuose stovi laivai, o Rusija pasirengusi suteikti reikiamą humanitarinį praėjimą“, – pridūrė A. Rudenka.

Rusijos karinė kampanija Ukrainoje ir sankcijų kruša Maskvai dėl invazijos sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių. Vakarai kaltina Kremlių per puolimą Ukrainoje badą naudojant kaip ginklą. Vien Rusijai ir Ukrainai tenka 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos. Jungtinės Tautos ragina Rusijos valdžią leisti išvežti grūdus, įstrigusius Ukrainos uostuose dėl Maskvos karinės kampanijos.

Kiekvienas Rusijos uždirbamas euras ir doleris investuojamas į Putino režimo tąsą ir Rusijos karo mašiną.

Ukrainos užsienio reikalų ministras ragina Vakarus visiškai nutraukti prekybą su Rusija

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarus visiškai nutraukti prekybą su Rusija.

„Pasaulis turi nebepirkti rusiškų prekių ir paslaugų bei nutraukti prekybą su Rusija, nes kiekvienas Rusijos uždirbamas euras ir doleris investuojamas į Putino režimo tąsą ir Rusijos karo mašiną, – trečiadienį Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose teigė D. Kuleba. – Sankcijos Rusijai turėtų būti grįstos labai paprastu principu: nutraukti Rusijos eksportą... jie turėtų nebegauti galimybių užsidirbti pasaulinėje arenoje.“

Kalbėdamas apie jo šalyje Rusijos sukeltą karą, D. Kuleba nurodė: „Tikslas labai paprastas ir aiškus: Ukraina turi nugalėti. Taškas.“

V. Zelenskis apie Kinijos poziciją: mus tenkina status quo

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Kinija pasirinko poziciją būti nuošalyje. Kyjivą tenkina toks status quo.

Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Aš nesu įsitikinęs, kad Kinija tai darys (skatins Rusiją užbaigti karą). Manau, kad Kinija pasirinko politiką būti nuošalyje. Manau, kad Ukrainą tenkina būtent ši politika. Tai geriau negu pagalba Rusijai“, – sakė jis.

Anot Ukrainos vadovo, „norėtųsi tikėtis, kad Kinija už nugaros nevykdys kitokios politikos, mus tenkina šis status quo“.

V. Zelenskis teigė kol kas nematąs Ukrainai priešiškų Kinijos žingsnių.

„Deja, aš nematau ir Kinijos paramos, nors mūsų šalių santykių istorija yra gana nebloga ir ilga“, – konstatavo Ukrainos prezidentas.

„rbc.ua“ primena, kad pernai Kinija išliko svarbiausia Ukrainos prekybos partnerė. Jos dalis Ukrainos užsienio apyvartoje (prekių ir paslaugų eksportas ir importas) sudarė 12 proc. (19,4 mlrd. dolerių).

Ukrainos rytuose per rusų pajėgų apšaudymą žuvo šeši civiliai

Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius trečiadienį pranešė, kad mažiausiai šeši civiliai gyventojai žuvo per naujausius rusų pajėgų artilerijos smūgius miestui, atsidūrusiam jau tris mėnesius vykstančio karo epicentre.

S. Haidajus sakė, kad per pastarąją parą rusų pajėgoms apšaudant Sjevjerodonecko miestą dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Jis kaltino Rusijos karius sąmoningai taikantis į slėptuves, kuriose glaudžiasi civiliai gyventojai.

Šis miestas yra Ukrainos rytiniame pramoniniame Donbaso regione, kur Rusijos pajėgos tęsia puolimą, nepaisant įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo.

Donbaso regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nuo 2014 metų iš dalies buvo kontroliuojamas promaskvietiškų separatistų. Dabar šiame regione vyksta įnirtingiausios Kyjivo ir Maskvos pajėgų kautynės.

Sjevjerodoneckas ir aplinkiniai miestai yra vienintelės Luhansko srities teritorijos, tebekontroliuojamos Ukrainos vyriausybės.

Maskva: prieš galimą apsikeitimą belaisviais ukrainiečių kariai bus teisiami

Maskva trečiadienį pareiškė, jog „per anksti“ svarstyti apsikeitimą belaisviais su Kyjivu, kol prieš teismą nestojo rusų pajėgoms pasidavę ukrainiečių kariai.

Užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka sakė, kad Maskva svarstys galimybę apsikeisti belaisviais su Kyjivu po to, kai pasidavę ukrainiečių kariai „bus tinkamai nuteisti, nubausti“.

„Iki to laiko visos kalbos apie apsikeitimą yra per ankstyvos“, – žurnalistams sakė viceministras, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Praėjusią savaitę pasidavė šimtai strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio Ukrainos pietryčiuose gynėjų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, apsiausti ir įnirtingai atakuojami rusų pajėgų.

Tarp pasidavusiųjų yra Ukrainos nacionalinės gvardijos pulko „Azov“ nariai, vadovavę „Azovstal“ gynybai.

Rusija „Azov“ vadina neonacistine organizacija.

Pirmadienį Kyjivo teismas pripažino Rusijos karį Vadimą Šišimariną kaltu dėl karo nusikaltimų už neginkluoto civilio nužudymą ir skyrė jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Rusija supaprastino pilietybės suteikimo tvarką Ukrainos pietinių sričių gyventojams

Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka, sakoma trečiadienį paskelbtame Kremliaus įsake.

Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietryrinės Zaporižios srities.

Tiek Maskva, tiek prokremliški Ukrainos pareigūnai sako, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Trečiadienį paskelbtas oficialus įsakas buvo priimtas po 2019 metų dekreto, kuriuo tokia pat pagreitintą procedūrą buvo leista taikyti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – separatistinių Rytų Ukrainos regionų – gyventojams.

Iš pareiškėjų nereikalaujama, kad jie būtų gyvenę Rusijoje, jiems nereikia pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų, ar laikyti rusų kalbos egzamino.

Keli šimtai tūkstančių Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių gyventojų jau yra gavę Rusijos pasus.

Pirmadienį Chersono srities valdžia įvedė rublį kaip oficialią valiutą, jis bus naudojamas lygiagrečiai Ukrainos grivinos. Ketvirtadienį Maskvos paskirti pareigūnai paskelbė apie tokią pačią priemonę jų kontroliuojamoje Zaporižios srities dalyje.

Maskva: siekiant išvengti maisto krizės, turi būti atšauktos sankcijos Rusijai

Siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, turi būti atšauktos tarptautinės sankcijos Rusijai, įvestos jai įsiveržus į Ukrainą, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.  

„Maisto problemą reikia spręsti kompleksiškai, įskaitant Rusijos eksportui ir finansiniams sandoriams taikomų sankcijų atšaukimą“, – sakė A. Rudenka, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Taip pat reikia, kad Ukraina išminuotų visus uostus, kuriuose švartuojasi laivai, o Rusija yra pasirengusi užtikrinti reikalingą humanitarinį koridorių“, – pridūrė vicepremjeras.

Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių.

Vakarai kaltina Kremlių, kad per karą Ukrainoje jis naudoja badą kaip ginklą ir vagia ukrainietiškus grūdus iš rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų.

„Griežtai tai neigiu. Mes iš nieko nevagiame“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Rudenka.

Viceministras taip pat sukritikavo Lietuvos pasiūlymą suformuoti šalių koaliciją grūdų eksporto iš Odesos uosto saugumui užtikrinti.

„Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar valstybių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pasak Rusijos užsienio reikalų viceministro, toks žingsnis „labai pablogintų padėtį Juodosios jūros regione“.

Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto.

Jungtinės Tautos paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą. 

Ukrainoje sukčiai už pinigus siūlo pagalbą „išvaduojant iš nelaisvės“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškių šeimos pastaruoju metu sulaukia įtartinų telefono skambučių ir pranešimų. Kaip rašo trečiadienį portalas „rbc.ua“, ypač dažnai skambinama į nelaisvę pakliuvusių arba dingusiais laikomų karių artimiesiems.

Pasak Ukrainos valstybinės specialiojo ryšio ir informacijos apsaugos tarnybos atstovų, naudodamiesi giminių ir artimųjų emocine būkle, piktadariai skambina paslėptais numeriais ir siūlo už piniginį atlygį „suteikti informacijos“ apie kariškį ir „padėtį jį išvaduoti iš nelaisvės“. Be to, „geradariai“, neva norėdami pasitikslinti, mėgina sužinoti Ukrainos gynėjų asmeninius duomenis.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ar kitų karinio valdymo institucijų ir valstybinių įstaigų pareigūnai nerenka lėšų ir nesprendžia išvadavimo iš nelaisvės klausimų mokant išpirką“, – sakoma tarnybos pranešime.

Karo belaisvių išvadavimo klausimai yra tik valstybinės valdžios institucijų kompetencija. Jokios lėšos iš jų šeimų narių ir artimųjų nerenkamos, pažymėjo tarnybos atstovai.

Ukrainos ministrė: į Rusiją arba jos kontroliuojamas teritorijas išvežta jau daugiau nei 100 tūkst. vaikų

Lietuvoje viešinti Ukrainos socialinės politikos ministrė Maryna Lazebna teigia, kad šiuo metu jau daugiau nei 100 tūkstančių ukrainiečių vaikų yra išvežta į Rusiją arba jos kontroliuojamas teritorijas. Ministrė akcentuoja, kad daugiausiai vaikų išvežta iš Mariupolio miesto.

„Mes žinome, kad daugiau nei 100 tūkst. vaikų yra išvežta į Rusijos Federacijos teritoriją arba į (Ukrainos – ELTA) nekontroliuojamas žemes, daugiausiai į Donecko miestą. Bendrai tiek išvežta. Bet kalbant apie vaikus, kurie neturi globėjo arba yra iš vaikų namų, mes galėtume tiksliau sakyti, nes mes žinome visų tų vaikų vardus, pavardes ir vietoves, iš kur jie išvežti“, – spaudos konferencijoje teigė M. Lazebna.

Jos teigimu, daugiausiai vaikų į Rusiją išvežta iš Mariupolio miesto.

„Ką tiksliai mes žinome, tai yra 600 vaikų, ir su šiais vaikais mes stengiamės palaikyti ryšį, bet ne su visais mes turime ryšį. Stengiamės kai kuriuos iš tų vaikų jau grąžinti atgal į kontroliuojamą Ukrainos teritoriją, nors tai nėra taip paprasta, nes vyksta karo veiksmai“, – sakė M. Lazebna.

Ukrainos ministrė akcentuoja, kad susigrąžinti vaikus iš Rusijos bandoma su valstybių sąjungininkių pagalba.

M. Lazebna taip pat atkreipia dėmesį, kad yra fiksuojama atvejų, kai Rusija paskelbia apie galimybę ukrainiečiams evakuotis žaliaisiais humanitariniais koridoriais, tačiau tai padaryti bandantys žmonės papuola į filtravimo stovyklas, kuriose iš jų yra atimami vaikai.

„Žmonėms sako dabar atidarytas žaliasis humanitarinis koridorius, galite juo naudotis, žmonės tai pradeda daryti, o po to pasirodo, kad jie papuola į filtravimo stovyklas. Filtravimo stovykla, kur žmonės yra sustabdomi ir tardomi. Ir mes turime jau dokumentuotus tokius atvejus, kai tėvai, kurie papuola su vaikais į tokias stovyklas, nuo jų yra atimami vaikai ir vaikai tada vežami į Rusijos Federacijos pusę jau be tėvų“, – akcentavo Ukrainos ministrė.

„Rusijai mūsų vaikai yra nereikalingi. Mes sakome, kad mūsų vaikai turi būti grąžinti į Ukrainos teritoriją. Mes turime savų draugų, kurie galės mums kartu padėti pasirūpinti vaikais, kad visi vaikai gautų jiems reikalingą pagalbą“ , – taip pat pabrėžė ji.

ELTA primena, kad trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė kartu su Ukrainos socialinės politikos ministre M. Lazebna pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo smerkiami Rusijos rengiami įstatymų pakeitimai, leidžiantys supaprastina tvarka Rusijoje įvaikinti iš Ukrainos Donbaso ir Luhansko sričių perkeliamus ukrainiečius vaikus.

Kramatorske surengta raketų ataka

Rusijos kariai Ukrainos Kramatorsko mieste surengė raketų ataką, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis šio miesto meru Oleksandru Gončarenko.

„Nerami naktis Kramatorske. Surengtas antskrydis prieš gyvenamuosius rajonus ir privačius namus. Aukų nėra“, – feisbuke parašė meras. Jis paragino į saugesnes vietas išvykusius miestiečius dar negrįžti į Kramatorską.

Kirgizija: Putino viršukalnėje iškelta Ukrainos vėliava

Kirgizijoje, Tian Šanio kalnyno Putino viršukalnėje, nežinomi alpinistai iškėlė Ukrainos vėliavą. Kaip pranešė trečiadienį „Ukrinform“, vaizdo įrašas apie šį įvykį pasirodė socialiniuose tinkluose.

„Jeigu pasaulyje yra Putino viršukalnė ir Ukrainos vėliava, tai jų susitikimas neišvengiamas“, – sakoma įraše.

Palyginus vaizdo įrašą su nuotraukomis, kuriomis praėjusių metų vasarą Kirgizijos naujienų agentūra „Kabar“ iliustravo publikaciją „Kirgizijos nepaprastųjų situacijų ministerijos gelbėtojai įkopė į Putino viršukalnę“, galima daryti išvadą, kad jis yra autentiškas, pažymi „Ukrinform“.

2010 metų gruodį Kirgizijos Ču srities valdžia pasiūlė pavadinti regiono teritorijoje esantį bevardį 4 446 metrų aukščio kalną tuomečio Rusijos premjero Vladimiro Putino vardu. 2011 metų vasario 17 d. šalies parlamentas pritarė šiam pasiūlymui.

Rusija praneša subombardavusi Ukrainos variklių gamyklą

Rusijos pajėgos pranešė naktį atakavusios Ukrainos variklių gamyklą ir kelias geležinkelio stotis.

„Labai tikslios iš oro ir jūros paleidžiamos raketos buvo panaudotos sunaikinant „Motor Sich“gamyklos, gaminančios orlaivių variklius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant nepilotuojamus bepiločius orlaivius, gamybos cechus“, – trečiadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Pasak jo, raketų smūgiai taip pat suduoti Dnipropetrovsko srities Pokrovsko gyvenvietės geležinkelio stočiai. Ten taikinys buvo į Donbaso regioną pervežamos rezervistų pajėgos.

Netoli fronto atakuotos kelios vadavietės ir ryšių centrai Bachmuto srityje bei logistikos centras Soledaro srityje, sakė I. Konašenkovas. Tuo metu oro pajėgų ir armijos pilotai nukovė daugiau nei 300 Ukrainos karių ir sunaikino 46 karines transporto priemones, sakė jis.

Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti.

Tuo metu JAV karo studijų instituto (ISW) kariniai ekspertai naujausioje savo analizėje teigia, kad Rusijos kariuomenė iš skirtingų krypčių telkia pajėgas Luhansko srityje Ukrainos rytiniame Donbaso rajone, kur vyksta smarkios kovos. Pajėgos, kurių prireiks puolimui, atitraukiamos iš rajonų aplink Charkivą, Iziumą, Donecką ir Zaporižią, sako jie.

Analitikų teigimu, Rusijos kariuomenė per pastarąją savaitę įgijo daugiau teritorijos Luhanske nei anksčiau per gegužės mėnesį. Dabar Rusijos kariuomenė ir prorusiški separatistai kontroliuoja daugiau nei 90 proc. Luhansko srities, kuri kartu su Donecku sudaro Donbaso regioną.

Ukrainos kariškiai laiko teritoriją tarp Severodonecko ir Lysyčiansko - prieš karą abu buvo dideli miestai. Remiantis ISW analize, Maskva tikriausiai ketina vienu metu apsupti kelias mažas Ukrainos pajėgų kišenes ir palaipsniui tęsti savo užkovojimus.

Nepaisant Rusijos pažangos, Maskvai iki šiol nepavyko pasiekti „didžiojo proveržio“, teigia ekspertai.

Austrija priims gydyti 100 sunkiai sužeistų moterų ir vaikų iš Ukrainos

Austrija priims gydyti ir reabilituoti iki 100 sunkiai nukentėjusių moterų ir vaikų iš Ukrainos. Tai trečiadienį pareiškė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Vakar aš telefonu kalbėjausi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu. Austrija pasisiūlė priimti, gydyti ir užtikrinti reabilitaciją iki 100 sunkiai sužeistų moterų ir vaikų. Mes ir ateityje padėsime, kuo galime!“ – parašė tviteryje Austrijos kancleris.

Pranešama, kad gydymo ir reabilitacijos projektą koordinuos Austrijos vyriausybės atstovas pabėgėlių reikalams. Ketinama pasitelkti ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus darbuotojus.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas: Mariupolio uosto veikimas – atnaujintas

Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas trečiadienį pareiškė, kad buvo atnaujintas Mariupolio uosto veikimas, praneša „Euronews“.

Pasak I. Konašenkovo, Rusijos kariuomenė baigė uosto išminavimą ir dabar visiškai atnaujintas jo veikimas.

Rusijos pajėgos neseniai perėmė Mariupolio kontrolę. Šis Ukrainos miestas krito, kai ginklus sudėjo ukrainiečių kariai, gynę paskutiniu tenykščio pasipriešinimo bastionu laikytą „Azovstal“ gamyklą.

ES siekia galios atimti sankcijomis baudžiamų Rusijos oligarchų turtą

ES trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios neleistų Rusijos oligarchams išvengti sankcijų ir atvertų kelią jų turto konfiskavimui bei padėtų atstatyti Ukrainą.

„Kol tęsiasi Rusijos agresija prieš Ukrainą, labai svarbu, kad ES ribojančios priemonės būtų visiškai įgyvendintos ir tų priemonių pažeidimas neturi atsipirkti“, – sakoma Europos Komisijos pranešime. „Šiandienos pasiūlymais siekiama užtikrinti, kad ribojančias priemones pažeidžiančių asmenų ir subjektų turtas ateityje galėtų būti veiksmingai konfiskuotas“.

Ekonominės sankcijos 27 bloko valstybėse narėse vykdomos labai skirtingai, o reguliavimo „kratinys“ dažnai leidžia tiems, į kuriuos nusitaikyta, jų išvengti. „ES sankcijų pažeidimas yra rimtas nusikaltimas ir turi turėti rimtų padarinių. Mums reikia visoje ES galiojančių taisyklių, kad tai įgyvendintume“, – sakė ES viceprezidentė Vera Jourova.

„Nenuoseklus ribojančių priemonių vykdymas kenkia Europos Sąjungos gebėjimui kalbėti vienu balsu“, – teigiama Europos Komisijos pranešime. Kad tai būtų pasiekta, ES vykdomoji institucija pasiūlė sankcijų pažeidimus įtraukti į ES nusikaltimų sąrašą, atveriant kelią vienodiems jų vykdymo ir bausmių standartams visose valstybėse narėse. Kai dėl to bus susitarta, ES tiksliau apibrėš, kas yra sankcijų pažeidimas, kad būtų lengviau persekioti pažeidėjus visoje Europoje, o valdžios institucijos galėtų veiksmingiau bendradarbiauti.

ES paskelbė penkis sankcijų paketus Rusijai dėl invazijos į Ukrainą ir šiuo metu derasi dėl paskutinio šeštojo paketo, kuris apimtų Rusijos naftos importo draudimą.

Kalbant apie prieštaringiausią naujųjų pasiūlymų aspektą, komisija tikisi gauti valstybių narių pritarimą, kad iš asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtas būtų atimtas, o ne tik įšaldytas, kaip yra dabar.

Atsiliepdamos į Kyjivo raginimą kai kurios valstybės narės nori, kad pajamos iš šio turto padėtų apmokėti astronomines išlaidas atkuriant karo nusiaubtą Ukrainą. Tačiau kitos narės, įskaitant Vokietiją, baiminasi, kad tokia priemonė gali pažeisti tarptautinius ir nacionalinius įstatymus, ribojančius valdžios institucijų galias konfiskuoti privačią nuosavybę.

Europos Komisijos pasiūlymus ES lyderiai turėtų aptarti pirmadienį Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime. Trečiadienį AFP pateiktame viršūnių susitikimo išvadų projekte sakoma, kad lyderiai rems „tolesnes su tarptautine teise suderintas galimybes (...) panaudoti įšaldytus Rusijos turtus Ukrainos atstatymui paremti“.

Pavojus ES vienybei: Italija, Vengrija ir Kipras norėtų derybų su Rusija

Italija ir Vengrija ėmė raginti Europos Sąjungą atvirai reikalauti paliaubų Ukrainoje ir taikos derybų su Rusija – taip prieštaraudamos kitoms valstybėms narėms, pasiryžusioms laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu artėjant kitą savaitę numatytam aukščiausiojo lygio susitikimui.

Gegužės 30-31 dienomis vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamojo pareiškimo projekte, kurį matė agentūra „Reuters“ ir kuris datuotas gegužės 19 diena, ES apibūdinama kaip „tvirtai įsipareigojusi padėti Ukrainai pasinaudoti prigimtine savo teise gintis nuo Rusijos agresijos“. Taikos derybos jame neminimos.

Penktadienį vykusiame ES pasiuntinių susitikime Italijos ambasadorius pasiūlė teksto pakeitimus, sakydamas, kad jame turėtų būti paminėtos taikos derybos, o kaip vienas iš pirmųjų ES tikslų turėtų būti nurodytos neatidėliotinos paliaubos, teigia susitikime dalyvavę asmenys.

Tokiam pasiūlymui pritarė Vengrija ir Kipras – abi valstybės yra tarp kritiškiausiai vertinančių naują ES sankcijų Rusijai paketą, kuris dėl vidinių nesutarimų jau kelias savaites yra įstrigęs.

Vengrija prieštarauja planuojamam naftos embargui, o Kiprui susirūpinimą kelia siūlomas draudimas parduoti nekilnojamąjį turtą Rusijos piliečiams.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose pasakytoje kalboje laikėsi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu ir neužsiminė apie taikos derybas.

„Ukraina turi laimėti šį karą, o V. Putino agresija turi tapti strategine nesėkme“, – sakė ji.

Ukraina turi laimėti šį karą, o V. Putino agresija turi tapti strategine nesėkme.

Naujausiame ES viršūnių susitikimo išvadų projekte teigiama, kad ES „išlieka įsipareigojusi stiprinti Ukrainos gebėjimą ginti savo teritorinį vientisumą ir suverenitetą“.

Baltijos šalys ir Lenkija yra tarp griežčiausios pozicijos šalininkių, o Latvija paragino dar atviriau įvardyti didinamą karinę paramą, sakė diplomatai.

Peržiūrėtas projektas turėtų būti pateiktas vėliau trečiadienį po ES pasiuntinių susitikimo, sakė vienas diplomatas.

Praėjusią savaitę Italija pasiūlė taikos planą, pagal kurį Jungtinės Tautos, ES ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) dalyvautų kaip tarpininkės, kurios iš pradžių organizuotų lokalias paliaubas.

EVT pirmininkas teigia esąs tikras, kad bus greitai susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad Europos Sąjungai (ES) pavyks susitarti dėl rusiškos naftos embargo iki kitą savaitę vyksiančio EVT susitikimo.

„Vis dar esu tikras, kad galime išspręsti šį klausimą iki EVT susitikimo“, – teigė Ch. Michelis per bendrą spaudos konferenciją su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson.

Ukrainoje žuvo mažiausiai 238 vaikai

Per Rusijos pradėtą karą nuo vasario Ukrainoje žuvo mažiausiai 238 vaikai ir 433 buvo sužeisti, pranešė Generalinė prokuratūra, kuria remiasi laikraštis „Kyiv Independent““.

Tačiau tikrasis aukų skaičius gali būti didesnis, nes į statistiką neįtraukti galimai žuvę vaikai okupuotose teritorijose ir ten, kur tęsiasi mūšiai, laikraštis cituoja prokuratūrą.

Rusijos parlamentas panaikino viršutinę amžiaus ribą norintiems tarnauti kariuomenėje

Rusijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinama viršutinė amžiaus riba, taikomą į kariuomenę norintiems įstoti asmenims, o toks žingsnis galimai byloja apie Maskvos užmojus mobilizuoti daugiau karių savo kampanijai Ukrainoje.

Dabar galiojantys įstatymai numato, kad savo pirmąjį karinės tarnybos kontraktą gali pasirašyti 18–40 metų Rusijos piliečiai arba 18–30 metų užsienio piliečiai.

Žemesnieji ir aukštesnieji parlamento rūmai pritarė įstatymo projektui per visus būtinus svarstymus. Dabar teisės aktą turės pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.

Pataisos priimtos Rusijai patvirtinus, kad nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją žuvo daugiau kaip 1 tūkst. karių. Be to, Maskva pažadėjo tęsti karines operacijas kiek reikės.

„Turime stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, padėti Gynybos ministerijai. Mūsų vyriausiasis vadas [V. Putinas] daro viską, kad kariuomenė laimėtų ir didintų savo veiksmingumą“, – pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas; jo žodžiai paskelbti parlamento žemųjų rūmų tinklapyje.

Teisės aktas palies asmenis, savanoriškai stojančius į ginkluotąsias pajėgas, o ne jaunuolius, atliekančius privalomąją valstybės tarnybą.

„Tiksliai nutaikomiems ginklams naudoti ir valdyti ginkluotei bei karinei technikai reikalingi itin profesionalūs specialistai“, tokie specialistai reikiamų įgūdžių paprastai įgyja tik sulaukę 40–45 metų, sakoma teisės akto aiškinamajame rašte.

Remiantis raštu, priimtos pataisos leis pritraukti į kariuomenę civilinių profesijų atstovus, įskaitant medikus, inžinierius ir ryšių specialistus.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad Maskva „tęs specialiąją karinę operaciją, kol bus pasiekti visi tikslai“, turėdamas omenyje karinius veiksmus Ukrainoje.

Rusija tvirtina nuo šiol savo užsienio skolą apmokėsianti rubliais

Rusija trečiadienį pareiškė, kad nuo šiol savo užsienio skolą apmokės rubliais, kai prieš tai JAV atšaukė išimtį, kuri leido Maskvai atsiskaityti Rusijoje laikomais JAV doleriais.

„Atsisakius pratęsti šią licenciją, tapo neįmanoma JAV doleriais apmokėti užsienio skolą, tad nuo šiol bus mokama Rusijos valiuta“, – paskelbė Rusijos finansų ministerija. Ji pridūrė, kad „vėliau bus galima konvertuoti šiuos mokėjimus į pradinę valiutą (JAV dolerius)“.

Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtos griežtos Vakarų sankcijos beveik visiškai atkirto šalį nuo tarptautinės finansų sistemos. Be kita ko, atkirsta Maskvos prieiga prie jos JAV bankuose laikomų lėšų, kurias šalis naudojo mokėdama savo užsienio kreditoriams. Trečiadienį JAV atšaukė paskutinę išimtį, kuri leido Rusijai apmokėti skolas šalies viduje turimais JAV doleriais.

Pasak Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo, dabartinę situaciją „dirbtinai sukūrė nedraugiška šalis“. Tačiau jis pabrėžė, kad padėtis neturi „nieko bendra“ su šalies defoltu 1998 m. „Dabar turime pinigų ir noro vykdyti mokėjimus“, – nurodė A. Siluanovas ir pridūrė, kad visa tai nepaveiks Rusijos žmonių gyvenimo kokybės.

Kitą skolos apmokėjimą Rusija turėtų atlikti gegužės 27 d. Po šio termino šalis dar turės papildomas 15-30 dienų, tačiau praėjus ir šiam laikotarpiui, veikiausiai būtų oficialiai skelbiamas defoltas. Jei tai įvyktų, dar labiau susilpnėtų Rusijos finansinė padėtis, o kreditoriai galėtų imtis teisinių veiksmų, kad atgautų savo lėšas.

Lenkijoje šiuo metu yra nuo 1,2 iki 1,5 mln. Ukrainos karo pabėgėlių

Naujausiu vertinimu, Lenkijoje šiuo metu yra nuo 1,2 iki 1,5 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Daliai iš daugiau kaip 3,5 mln. čia atvykusių žmonių Lenkija buvo tik tranzitinė šalis jų kelyje į Vakarų Europą, trečiadienį stočiai „Radio Olsztyn“ sakė Blazejus Pobozy‘is iš Vidaus reikalų ministerijos Varšuvoje. Kiti grįžo atgal į tėvynę, nes karo veiksmai dabar sukoncentruoti į Donbasą ir Ukrainos pietus.

B. Pobozy‘is savo skaičiavimus, be kita ko, grindė skaičiumi ukrainiečių, kurie Lenkijoje kreipėsi dėl nacionalinio identifikavimo numerio. Jis reikalingas, jei asmuo šalyje yra ilgesniam nei dvejų mėnesių laikotarpiui. B. Pobozy‘is, kuris priklauso valdančiajai Teisės ir teisingumo partijai, kalbėjo apie „didelę, atvirą lenkų širdį“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį, Lenkijos pasienio apsaugos duomenimis, į šalį atvyko daugiau kaip 3,5 mln. karo pabėgėlių.

V. Putinas naujuoju nepaprastųjų situacijų ministru paskyrė buvusį žvalgybininką

V. Putinas naujuoju nepaprastųjų situacijų ministru paskyrė buvusį žvalgybos karininką Aleksandrą Kurenkovą. V. Putinas dar trečiadienį pristatys naująjį ministrą, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Paskutinysis oficialiai paskirtas nepaprastųjų situacijų ministras Jevgenijus Ziničevas, buvęs V. Putino asmens sargybinis, 2021 metų rugsėjį žuvo nukritęs nuo uolos Šiaurės Sibire. Prezidentas asmeniškai dalyvavo jo laidotuvėse.

Kaip ir J. Ziničevas, A. Kurenkovas yra dirbęs Federalinėje saugumo tarnyboje. Vėliau jis darė karjerą apsaugos tarnyboje FSO bei nacionalinėje gvardijoje.

A. Kurenkovas dabar vadovaus ministerijai, kuri Rusijoje koordinuoja pagalbos operacijas nelaimių atvejais, pavyzdžiui, kovojant su miškų gaisrais ar ieškant dingusių žmonių.

Rusijos Federacijos Taryba 49-erių A. Kurenkovo kandidatūrai pritarė antradienį.

Kyjivas: Rusijos planas dalyti pasus ukrainiečiams – Ukrainos suvereniteto pažeidimas

Maskvos planas Rusijos pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę pažeidžia tarptautinę teisę, trečiadienį pareiškė Kyjivas ir apkaltino Kremlių „nusikalstamu“ elgesiu.

„Neteisėtas pasų išdavimas... yra Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, taip pat tarptautinės humanitarinės teisės normų ir principų šiurkštus pažeidimas“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Anksčiau trečiadienį paskelbtame Kremliaus įsake sakoma, kad Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka.

Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietrytinės Zaporižios srities.

Tiek Maskva, tiek prokremliški Ukrainos pareigūnai sako, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Trečiadienį paskelbtas oficialus įsakas buvo priimtas po 2019 metų dekreto, kuriuo tokia pat pagreitintą procedūrą buvo leista taikyti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – separatistinių Rytų Ukrainos regionų – gyventojams.

Iš pareiškėjų nereikalaujama, kad jie būtų gyvenę Rusijoje, jiems nereikia pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų, ar laikyti rusų kalbos egzamino.

Ukrainos URM pažymėjo, kad naujasis įsakas atveria kelią versti Ukrainos piliečius, gyvenančius Rusijos kariuomenės užimtose teritorijose Chersono ir Zaporižios srityse, prašyti Rusijos pilietybės.

Keli šimtai tūkstančių Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių gyventojų jau yra gavę Rusijos pasus.

Pirmadienį Chersono srities valdžia įvedė rublį kaip oficialią valiutą, jis bus naudojamas lygiagrečiai Ukrainos grivinos. Ketvirtadienį Maskvos paskirti pareigūnai paskelbė apie tokią pačią priemonę jų kontroliuojamoje Zaporižios srities dalyje.

Belgorodas vėl kaltina Ukrainą surengus apšaudymą

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius apkaltino kaimyninę Ukrainą, kad ši vėl apšaudo Rusijos teritoriją.

Žuravliovkos kaime buvo sužeistas jaunuolis, trečiadienį „Telegram“ parašė Viačeslavas Gladkovas.

Atsižvelgiant į įtemptą padėtį, visas kaimas prieš kelias savaites buvo evakuotas, todėl neaišku, kodėl vyras pasiliko, sakė V. Gladkovas.

Be Belgorodo, kiti Rusijos regionai – įskaitant Kurską ir Brianską – ne kartą kaltino Ukrainos pusę rengiant apšaudymus. Kyjivas šių kaltinimų paprastai nekomentuoja.

D. Kuleba: NATO visiškai nieko nedaro, kad sustabdytų Rusiją

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO, kad ši „visiškai nieko nedaro“ Rusijos invazijos akivaizdoje, ir gyrė Europos Sąjungą už „revoliucinius“ sprendimus paremiant Kyjivą.

„NATO kaip aljansas, kaip institucija, stovi nuošaly ir visiškai nieko nedaro. Man nemalonu tai sakyti“, – Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė D. Kuleba, kartu pagyręs ES už „revoliucinius, novatoriškus sprendimus, kurių net jie patys nesitikėjo priimti“.

Maskva: po išminavimo vėl atidarytas Mariupolio uostas

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl atidarytas.

Pasak Gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo, po išminavimo operacijos šis Azovo jūros uostas „pradėjo normaliai veikti“.

Strategiškai svarbaus uostamiesčio kontrolę Kremliaus pasiųstos pajėgos perėmė po brutalios apsiausties.

Maskvos naujai paskirtas Mariupolio vadovas Konstantinas Ivaščenka rusų televizijai sakė, kad netrukus iš uosto į pietinį Rusijos miestą Rostovą prie Dono išplauks laivas, gabensiantis apie 3 tūkst. tonų metalo gaminių.

Anot K. Ivaščenkos, „mieste, ypač komerciniame jūrų uoste ir jo vandenyse, vyksta išminavimas“.

Pareigūnas nurodė, kad uoste dirba 4 tūkst. žmonių.

„Beveik visos nuolaužos išvežtos, šiukšlės išvežtos, ir svarbiausia – uostas ruošiasi iškrauti pirmąjį krovinį išlaisvintame Mariupolyje. Krovinys bus išplukdytas artimiausiomis dienomis“, – sakė K. Ivaščenka.

Pasak jo, į uostą taip pat gali būti gabenamos statybinės medžiagos miestui atstatyti.

Antradienį Rusijos kariuomenė pranešė išminavusi 1,5 mln. kvadratinių metrų plotą uosto teritorijoje. Armija nurodė, kad prieplaukoje ir ten prisišvartavusiuose laivuose dirbo desantininkai.

Jungtinės Tautos paragino Rusijos valdžią leisti išgabenti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, kad būtų išvengta pasaulinio maisto deficito.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka anksčiau trečiadienį pareiškė, jog Maskva veikia „bendradarbiaudama su JT“ ir yra pasirengusi palydėti laivus į saugią vietą, jei Ukrainos pajėgos pašalins minas aplink savo uostus.

Ukrainos URM vadovas Davose ragina Vakarus „užraukti rusišką eksportą“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino Vakarus „užraukti rusišką eksportą“ dėl Maskvos invazijos į jo šalį, prašydamas pasaulio nefinansuoti Kremliaus „karo mašinos“.

„Mano žinia labai paprasta: užraukite rusišką ekspertą“, – Pasaulio ekonomikos forume kalbėjo D. Kuleba.

„Nebepirkite iš Rusijos. Neleiskite jai uždirbti pinigų, kuriuos ji gali investuoti į karo mašiną, naikinančią, žudančią, žaginančią ir kankinančią žmones Ukrainoje“, – pridūrė ministras.

Vis tik jis pripažino, kad toks eksporto embargas neturėtų apimti „gyvybiškai svarbių prekių, kurių reikia Vakarams“.

Rusija dėl prieš tris mėnesius pradėtos invazijos sulaukė tarptautinių sankcijų lavinos, tačiau Kyjivas ragina dar smarkiau spausti Maskvą.

Pasak D. Kulebos, Ukrainos ekonomika „labiau kenčia nuo Rusijos niokojimo ir atakų, negu Rusijos ekonomika kenčia nuo sankcijų“.

„Kol Rusija uždirba pinigų iš naftos ir dujų pardavimo, jos kišenės yra gana pilnos“, – nurodė ministras.

Jis paragino taikyti apribojimus laivybos pramonei, gabenančiai rusišką naftą visame pasaulyje.

„Didžioji dauguma pasaulinei rinkai parduodamos Rusijos naftos gabenama jūrų transportu“, – kalbėjo D. Kuleba.

„Jei pasakysite laivybos pramonei, kad visi, gabenantys rusišką naftą bet kur pasaulyje, susidurs su problemomis, tai bus didelė kliūtis“, – pabrėžė URM vadovas.

Jis taip pat „šantažu“ pavadino ankstesnį Maskvos raginimą panaikinti dėl invazijos įvestas sankcijas Rusijai, kad būtų išvengta pasaulinės maisto krizės.

„Tai akivaizdus šantažas“, – pareiškė D. Kuleba, reaguodamas į Rusijos užsienio reikalų viceministro siūlymą atblokuoti Ukrainos uostus mainais į sankcijų panaikinimą.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių.

NATO narės turėjo neoficialų susitarimą netiekti Ukrainai tankų ir lėktuvų

NATO narės neoficialiai susitarė netiekti tam tikrų ginklų Ukrainai Rusijos invazijos metu, trečiadienį agentūrai dpa patvirtino NATO šaltiniai.

Taip siekiama kuo labiau sumažinti Vakarų gynybos aljanso ir Maskvos konfrontacijos riziką, sakė šaltiniai.

Pasak diplomatinių šaltinių, NATO narės iki šiol laikėsi šio neoficialaus susitarimo, nes nerimavo, kad Rusijos atsakomųjų veiksmų atveju kitos aljanso narės nesuteiks visapusiškos paramos.

Štai kodėl Lenkija kovo mėnesį susilaikė nuo naikintuvų MiG-29 siuntimo į Ukrainą. NATO narės iki šiol susilaiko nuo vakarietiškų tankų ir naikintuvų tiekimo.

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas generolas Todas D. Woltersas, remdamasis žvalgybos vertinimais, tuo metu sakė, kad „MiG-29 perdavimas Ukrainai gali būti klaidingai suprastas kaip eskalacinis ir gali sukelti Rusijos eskalaciją NATO atžvilgiu... sukuriant didelės rizikos scenarijų“.

NATO atstovas žiniasklaidai atsisakė komentuoti tokį susitarimą, sakydamas, kad bet kokie sprendimai dėl ginklų tiekimo priklauso nuo atskirų valstybių narių.

Daugelis Rytų Europos šalių nuo pat Rusijos invazijos pradžios kaimyninei Ukrainai tiekė sovietinių laikų techniką ir ginklus.

Šis reikalas iškilo po to, kai Vokietijos gynybos valstybės sekretorė Siemtje Moeller sekmadienį transliuotojui ZDF sakė, kad NATO viduje buvo susitarta netiekti Ukrainai jokių vakarietiškų pėstininkų mašinų ar tankų.

Vokietijos vyriausybė, vadovaujama kanclerio Olafo Scholzo, patiria opozicijos spaudimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, ji plačiai kritikuojama, kad sunkiosios ginkluotės tiekiama nepakankamai.

Tokį pareiškimą prezidentas padarė per naktinį kreipimąsi į tautiečius, Rusijos karui į Ukrainą įžengiant į ketvirtą mėnesį.

V. Zelenskis nurodė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Maskvos kariuomenė sudavė 1 474 raketinius smūgius, panaudodama 2 275 skirtingas raketas. Pasak jo, dauguma sviedinių pataikė pataikė į civilinius taikinius. Per tą patį laikotarpį Rusija surengė daugiau nei 3 tūkst. antskrydžių, pridūrė prezidentas.

„Iš tiesų tokio karo Europos žemyne nebuvo jau 77 metus“, – sakė jis.

Anot V. Zelenskio, per neseniai surengtą ataką prieš Desnos miestą, esantį už 55 km į šiaurę nuo Kyjivo, žuvo 87 žmonės.

Dabar rusai telkia savo pajėgas rytinio Donbaso regiono miestuose, tokiuose kaip Bachmutas, Popasna, Severodoneckas, nurodė valstybės vadovas.

Jis paragino mūšio lauke nesikaunančius ukrainiečius padėti kuo tik gali, o savo paties užduotimi pavadino pastangas didinti tarptautinį spaudimą Maskvai.

„Absoliutus prioritetas yra ginklai ir šaudmenys Ukrainai“, – pabrėžė V. Zelenskis.

100 geriausių: „Time“ įvardijo Ukrainos prezidentą V. Zelenskį tarp įtakingiausių pasaulio žmonių

Žurnalas „Time“ įtraukė V. Zelenskį į 100 įtakingiausių žmonių 2022 m. sąrašą.

„Ukrainos žmonės turi lyderį, vertą jų drąsos ir atsparumo“, – apie V. Zelenskį parašė JAV prezidentas Joe Bidenas. „Laisvo pasaulio tautos, įkvėptos prezidento Zelenskio pavyzdžio, yra labiau vieningos, ryžtingesnės ir siekiančios tikslo nei bet kada pastaruoju metu“, – pridūrė JAV vadovas.

Į sąrašą pateko ir Ukrainos kariuomenės generalinio štabo vadas Valerijus Zalužnas, taip pat ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieš tris mėnesius įsakęs įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.

„Įtakos darymo būdų spektras niekada nebuvo aiškesnis nei šiame #TIME100, į kurį įeina Putinas (...) ir Zelenskis“, – tviteryje parašė „Time“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Felsenthalis. „Žiaurų karą vykdantis diktatorius ir Ukrainos prezidentas – reta herojiška asmenybė nesutarimų laikais“.

„Time“ skelbia metinį sąrašą nuo 1999 metų.

Luhansko gubernatorius: Ukrainos policija kasdien tęsia žmonių evakuaciją iš regiono

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus sako, kad Ukrainos policija kasdien tęsia žmonių evakuaciją iš regiono dėl Rusijos sukelto karo, o norinčiųjų išvykti vis daugėja.

S. Haidajus pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, padarytą iš automobilio, kuris, pasak jo, važiavo greitkeliu netoli Severodonecko.

Automobilis lekia keliu, apvažiuodamas nuolaužas, žemės pylimus, barikadas ir suniokotas transporto priemones, kol vos už kelių metrų laukuose sproginėja sviediniai.

S. Haidajus taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti keliolika automobilio gale susiglaudusių civilių su bagažu.

S. Haidajus parašė, kad žmonės „sutinka rizikuoti, nes tai, kas vyksta miestuose, yra daug blogiau“.

Dvi dešimtys šalių pasiūlė Ukrainai naujos ginkluotės

Maždaug 20 valstybių pirmadienį sąjungininkių susitikime pasiūlė naujus karinės pagalbos paketus su Rusijos pajėgomis kovojančiai Ukrainai, pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

Beveik pusšimtis valstybių ir organizacijų, sudarančių Ukrainos gynybos kontaktinę grupę, antrame susitikime vaizdo ryšiu aptarė pagalbos Ukrainai klausimus, ir 20 šalių pažadėjo padėti Kijevui ginklais, šaudmenimis ir kitomis priemonėmis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pateikė grupei naujausią informaciją apie padėtį tris mėnesius trunkančiame kare, kuriame abi pusės kovoja išilgai ilgos fronto linijos dėl Rusijos užgrobtų teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose.

„Šiandien, dalyvaujant ministrui O. Reznikovui ir jo komandai, geriau supratome Ukrainos prioritetinius poreikius ir situaciją mūšio lauke“, – sakė L. Austinas.

„Daugelis šalių skiria itin reikalingų artilerijos šaudmenų, pakrančių gynybos sistemų, tankų ir kitų šarvuotų transporto priemonių“, – sakė gynybos sekretorius.

Jis pridūrė, kad kitos šalys siūlo apmokyti ukrainiečių karius.

Pasak L. Austino, Danija įsipareigojo atsiųsti priešlaivinių raketų sistemą „Harpoon“, Čekija – atakos sraigtasparnių, tankų ir raketų sistemų.

Sparnuotosios raketos „Harpoon“ gali smogti laivams, esantiems net už 300 km nuo kranto. Paprastai „Harpoon“ leidžiamos iš laivų ar lėktuvų, tačiau Danija yra vienintelė šalis, įsigijusi sausumoje bazuojamų sistemų pakrančių apsaugai.

Danų baterija sustiprintų Ukrainos Juodosios jūros uosto Odesos, kuriam, kaip manoma, gresia rusų pajėgų invazija iš jūros, apsaugą.

Raketos taip pat galėtų pasiekti Sevastopolio uostą, kuriame bazuojasi dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno.

Jis pridūrė, kad kitos šalys siūlo apmokyti ukrainiečių karius.

Pasak L. Austino, Danija įsipareigojo atsiųsti priešlaivinių raketų sistemą „Harpoon“, Čekija – atakos sraigtasparnių, tankų ir raketų sistemų.

Sparnuotosios raketos „Harpoon“ gali smogti laivams, esantiems net už 300 km nuo kranto. Paprastai „Harpoon“ leidžiamos iš laivų ar lėktuvų, tačiau Danija yra vienintelė šalis, įsigijusi sausumoje bazuojamų sistemų pakrančių apsaugai.

Danų baterija sustiprintų Ukrainos Juodosios jūros uosto Odesos, kuriam, kaip manoma, gresia rusų pajėgų invazija iš jūros, apsaugą.

Raketos taip pat galėtų pasiekti Sevastopolio uostą, kuriame bazuojasi dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno.

Latvijos premjeras: karas turi baigtis Ukrainos pergale ir Rusijos pralaimėjimu

Vienintelė karo baigtis turi būti Ukrainos pergalė ir Rusijos pralaimėjimas. Tai pirmadienį po valdančiosios koalicijos posėdžio pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, praneša „Ukrinform“.

Taip premjeras pakomentavo kai kurių Vakarų politikų nuomonę, kad Rusijos karą prieš Ukrainą būtų galima užbaigti, paaukojus dalį Ukrainos teritorijos. Be to, tai esą leistų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „išsaugoti veidą“.

„Vienintelis šios situacijos sprendimas yra Ukrainos pergalė ir Rusijos pralaimėjimas“, – pabrėžė K. Karinis. Pasak jo, bet kuris kitas variantas duotų Rusijai laiko ir suteiktų galimybę atnaujinti ir perginkluoti savo pajėgas siekiant „išplėsti savo įsivaizduojamą imperiją“.

Tuos užsienio politikus, kurie mano, kad Ukraina turi paaukoti dalį savo teritorijos ir joje gyvenančius žmones, Latvijos vyriausybės vadovas paragino paklausti savęs, ar jie sutiktų aukoti savo šalies teritoriją ir žmones. „Toks požiūris absurdiškas“, – pabrėžė K. Karinis.

Konservatorių lyderis, teisingumo ministras Janis Bordanas pareiškė, kad pritaria premjero pozicijai. Pasak jo, tokie pasiūlymai rodo, jog Rusija siunčia savo įtakos agentus tiek į ES šalis, tiek į kitas valstybes, mėgindama atitolinti savo sutriuškinimą kare prieš Ukrainą.

S. Lavrovas: ateityje Rusija turėtų siekti glaudesnių ryšių su Eurazija, o ne su Vakarais

Dėl neva „diktatoriškos“ Vakarų pozicijos Rusijos atžvilgiu Maskva spartina ekonominių ryšių su Kinija plėtrą, pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Ateityje Maskva kliausis tik tomis valstybėmis, kurios „įrodys savo patikimumą“, vėlų pirmadienį Rusijos valstybinės naujienų agentūros RIA ir TASS citavo S. Lavrovą. Pasak jo, ateitis slypi Eurazijos regione, o Rusija nebeturėtų būti priklausoma nuo importo iš Vakarų.

Ministras pridūrė, kad Maskva „rimtai apsvarstys“ galimą ryšių atkūrimą su Vakarais, jei jie pateiks atitinkamą siūlymą.

Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES), JAV ir kitos Vakarų šalys paskelbė Maskvai labai griežtas sankcijas.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 29 350 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 24 d. jau neteko apie 29 350 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 302 tankų, 3 194 šarvuotųjų kovos mašinų, 606 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 205 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 213 automobilių, 13 laivų, 480 dronų, 112 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos kariuomenė apšaudo Rusijos pozicijas iš vakarietiškos artilerijos

Ukrainos karinės pajėgos apšaudo Rusijos pozicijas iš neseniai pristatytų vakarietiškų artilerijos sistemų, pareiškė ukrainiečių kariuomenės atstovas, besidžiaugdamas Maskvos karius „liūdinančios“ ginkluotės efektyvumu.

Daugelyje pietinių ir rytinių Ukrainos rajonų tebeverda mūšiai, o dauguma jų virsta didelio nuotolio artilerijos susirėmimais tarp rusų ir ukrainiečių pajėgų.

Prasidėjus karui Ukraina daugiausia rėmėsi savo pačios sovietmečio laikų haubicomis, tačiau pastarosiomis savaitėmis frontą pasiekia moderniausios draugiškų valstybių artilerijos sistemos, įskaitant amerikietiškas haubicas M777.

Vašingtonas ir Europos šalys Kyjivui perdavė ginkluotės už milijardus eurų, kad padėtų Ukrainos pajėgoms atremti geriau ginkluotus įsibrovėlius.

Ukrainiečių kariuomenė, prašiusi sunkesnių, tolimojo nuotolio pabūklų, teigia, kad neseniai perduoti artilerijos kompleksai jau įrodo savo naudą mūšio lauke.

„Ukrainos artileristai, šaudantys iš M777, tarsi persėda iš garvežiu varomo traukinio į elektromobilį“, – neseniai interviu naujienų agentūrai AFP sakė Mykolajivo srities karinės administracijos kapitonas leitenantas Dmytro Pletenčukas.

Jis neatskleidė, kuriose fronto vietose naudojami ilgojo nuotolio ginklai.

„Šias sistemas jau naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir jos naudojamos labai sėkmingai“, – nurodė D. Pletenčukas.

„Mūsų priešai dėl to labai liūdi, kaip ir dėl didelio šių artilerijos pabūklų efektyvumo“, – pridūrė karininkas.

Pasak kariuomenės atstovo, panašiai kaip ir per susirėmimus šalies rytuose, pietiniame fronte – ruože tarp Kyjivo kontroliuojamo Mykolajivo ir ryčiau šio uostamiesčio esančių rusų pozicijų – mūšiai daugiausia virto brutaliomis ilgojo nuotolio artilerijos dvikovomis.

„Kiekvieną dieną ir naktį“, – pareiškė D. Pletenčukas, kalbėdamas apie besitęsiančius apšaudymus.

Anot atstovo, fronto linija šalia Mykolajivo iš esmės stabilizavosi po nesėkmingų Maskvos pajėgų bandymų užimti uostamiestį pirmosiomis karo savaitėmis.

Šis pietinis miestas tebėra strateginis skydas, blokuojantis kelią į Odesą, didžiausią Ukrainos uostamiestį.

„Apginsime Mykolaivą, – patikino D. Pletenčukas. – Tačiau leiskite man pakartoti, kad vakarietiškų ginklų prieinamumas bet kurioje fronto dalyje gerokai sustiprina mūsų taktinę ir strateginę poziciją.“

J. Bidenas: dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasaulis išgyvena „tamsų laikotarpį“

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį kreipdamasis į keturių valstybių viršūnių susitikimą susirinkusius Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalių vadovus sakė, kad dėl brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą jie išgyvena „tamsų mūsų bendros istorijos laikotarpį“.

Prezidentas taip pat paragino juos dėti daugiau pastangų Vladimiro Putino agresijai sustabdyti.

„Tai ne tik Europos klausimas. Tai pasaulinė problema“, – sakė J. Bidenas Ketverto (angl. The Quad) aljanso, kuriam priklauso  Australija, Indija, Japonija ir JAV, viršūnių susitikime.

Nors prezidentas tiesiogiai neįvardijo nė vienos šalies, jo žinia, akivaizdu, buvo skirta Indijos ministrui pirmininkui Narendrai Modi (Narendrai Modžiui), su kuriuo vis dar nesutariama, kaip reaguoti į Rusijos invaziją.

Mes išgyvename tamsų mūsų bendros istorijos laikotarpį.

Indija, kitaip nei kitos Ketverto šalys ir beveik visos JAV sąjungininkės, neįvedė sankcijų Rusijai ir netgi nepasmerkė Maskvos, kuri Naujajam Deliui tebėra didžiausia karinės technikos ir amunicijos tiekėja.

Šalia sėdint N. Modi, J. Bidenas pabrėžė, kad pasauliui tenka bendra atsakomybė padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją.

„Mes išgyvename tamsų mūsų bendros istorijos laikotarpį, – sakė prezidentas. – Brutalus ir neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė humanitarinę katastrofą, gatvėse žūva nekalti civiliai, o milijonai žmonių priversti persikelti į kitas vietas savo šalyse ar išvykti į užsienį.“

„Pasaulis turi tai spręsti, ir mes tai darome“, – pridūrė jis.

Indijos pozicija dėl karo

Vėliau, po dvišalio susitikimo su Indijos premjeru, J. Bidenas žurnalistams sakė, kad jie aptarė Rusijos invaziją Ukrainoje „ir jos poveikį visai pasaulinei tvarkai“. J. Bidenas pridūrė, kad JAV ir Indija toliau konsultuosis, „kaip sušvelninti šį neigiamą poveikį“.

N. Modi savo komentaruose neužsiminė apie karą Ukrainoje. Jis išvardijo kelias prekybos ir investicijų programas, kurias aptarė su Amerikos prezidentu.

Baltieji rūmai uoliai giria Ramiojo vandenyno šalis, įskaitant Japoniją, Singapūrą ir Pietų Korėją, už tai, kad jos Rusijos atžvilgiu ėmėsi griežtų sankcijų ir eksporto draudimų bei pasiūlė humanitarinę ir karinę pagalbą Kyjivui.

Kelios didesnės Azijos šalys į Rusijos invaziją Ukrainoje žiūri kaip į svarbų metą, kai pasaulis savo tvirtu atsaku Maskvai gali aiškiai parodyti Kinijai, kad ji neturėtų bandyti jėga užgrobti ginčijamų teritorijų.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida), turėdamas galvoje Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kitiems lyderiams sakė: „Negalime leisti, kad tas pats nutiktų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.“

„Kadangi Rusijos įsiveržimas į Ukrainą griauna pagrindinius tarptautinės tvarkos principus, prezidentas Joe Bidenas, ministras pirmininkas Narendra Modi, [Australijos] ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) ir aš patvirtinome, kad vienašališki bandymai jėga pakeisti status quo niekada ir niekur nebus toleruojami, ypač Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – sakė F. Kishida.

Baltuosius rūmus nuvylė santykinė Indijos, didžiausios pasaulyje demokratinės valstybės, tyla.

J. Bidenas prašė N. Modi nespartinti rusiškos naftos pirkimo, JAV ir jų sąjungininkėms siekiant apkarpyti Maskvos pajamas iš energijos eksporto. Indijos premjeras viešai neįsipareigojo atsisakyti rusiškos naftos, o J. Bidenas yra apibūdinęs Naująjį Delį kaip „svyruojantį“ Rusijos atžvilgiu.

Susidūrusi su Vakarų spaudimu, Indija pasmerkė civilių žūtis Ukrainoje ir paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus. Tačiau ji taip pat prisidėjo prie karo sukelto pasaulinio maisto stygiaus, uždrausdama kviečių eksportą tokiu metu, kai kai kai kuriose pasaulio dalyse didėja bado pavojus.

Indijos premjeras savo viešuose pareiškimuose viršūnių susitikimo metu neužsiminė apie Rusijos karą prieš Ukrainą.

J. Bidenas ne vieną savaitę stengiasi įtikinti N. Modi užimti griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

Apie Rusijos invaziją jie kalbėjosi per virtualų Ketverto vadovų susitikimą kovą, taip pat per trumpą pokalbį vaizdo ryšiu praėjusį mėnesį, surengtą per Vašingtone vykusį JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) ir gynybos sekretoriaus Lloydo Austino (Loido Ostino) susitikimą su kolegomis iš Indijos.

„Taigi, tai nebus naujas pokalbis“, – prieš Ketverto lyderių susitikimą sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

„Tai bus ankstesnio jųdviejų pokalbio apie tai, kaip mes vertiname padėtį Ukrainoje ir brutalios Rusijos invazijos Ukrainoje poveikį platesniam pasaulinį susirūpinimą keliančių klausimų ratui, tęsinys“, – sakė jis.

Nors J. Bidenas ir N. Modi tikriausiai vengs viešai demonstruoti nesutarimus dėl to, kaip reaguoti į Rusijos agresiją, šis klausimas išlieka itin svarbus, JAV ir jų sąjungininkėms siekiant didinti spaudimą V. Putinui, sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone viceprezidentas Azijos klausimais Michaelas Greenas (Maiklas Grinas).

„Visiškai aišku, kad Bideno administracija nenori turėti problemų su Indija, todėl dauguma šių sudėtingų pokalbių vyks privačiai“, – sakė M. Greenas, kuris George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) prezidentavimo metu dirbo Nacionalinio saugumo tarybos patarėju.

Pagyros Australijos premjerui

Viršūnių susitikimas vyko paskutinę J. Bideno penkių dienų vizito Japonijoje ir Pietų Korėjoje dieną. Tai yra pirmoji nuo kadencijos pradžios J. Bideno kelionė į Aziją.

Šis susitikimas taip pat yra naujojo Australijos ministro pirmininko A. Albanese'io debiutas pasaulinėje arenoje. Premjeras pirmadienį išskrido į Tokiją praėjus kelioms valandoms po prisaikdinimo. Jo centro kairioji Leiboristų partija iškovojo pergalę praėjusį savaitgalį vykusiuose rinkimuose ir nutraukė devynerius metus trukusį konservatorių lyderių Scotto Morrisono (Skoto Moridono) valdymą.

J. Bidenas, N. Modi ir F. Kishida pasveikino A. Albanese'į ir išreiškė susižavėjimą australų premjero ryžtu prisijungti prie jų vos pradėjus eiti pareigas.

„Nežinau, kaip jums tai pavyksta“, – sakė A. Albanese'iui JAV prezidentas, kurio veide buvo matyti nuovargio žymių. Jis taip pat pajuokavo, kad nieko blogo, jei naujasis australų premjeras per susitikimą netyčia užmigtų.

J. Bidenas taip pat atskirai susitiko su A. Albanese'iu, kuris prisiminė, kad eidamas trečią dešimtį dalyvavo JAV Valstybės departamento remiamoje programoje ir tyrinėjo tokių organizacijų kaip Nacionalinė šaulių asociacija, „Sierra Club“ ir „Planned Parenthood“ sąveiką su JAV vyriausybe. J. Baidenas sakė netrukus pakviesiąs A. Albanese'į susitikti su juo Baltuosiuose rūmuose.

Ši keturšalė partnerystė tampa vis aktualesne, J. Bidenui siekiant toliau stiprinti prieš daugelį metų JAV pradėtą atsigręžimą į Aziją, kur auganti Kinijos prekybinė ir karinė galia tampa vis didesniu iššūkiu dešimtmečius gyvavusiai Amerikos lyderystei. Pirmadienį jis surengė dvišales derybas su viršūnių susitikimo šeimininku F. Kishida.

A. Albanese'is kitiems Ketverto lyderiams sakė, kad yra atsidavęs šio aljanso misijai išlaikyti laisvą bei atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.

„Australijoje pasikeitė vyriausybė, tačiau Australijos įsipareigojimas Ketvertui nepasikeitė ir nepasikeis“, – sakė premjeras.

Prieš Ketverto lyderių derybas J. Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei Kinija įsiveržtų į šią  demokratiškai valdomą salą. Jis tiesiogiai susiejo Vakarų pastangų padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją rezultatus su pamokomis, kurias turėtų išmokti Pekinas Taivano klausimu.

Tačiau Baltieji rūmai patikino, jog neįprastai griežti J. Bideno komentarai Taivano klausimu nereiškia, kad JAV keičia savo politiką dėl šios salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Antradienį žurnalistų paklaustas, ar ankstesnę dieną jo išsakyti komentarai reiškia, kad JAV atsisako „strateginio dviprasmiškumo“ politikos Taivano atžvilgiu, J. Bidenas lakoniškai atsakė: „Ne.“

Vokietija: ES susitarimas dėl rusiškos naftos embargo – ranka pasiekiamas

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“, vėlai pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, bloko narėms sunkiai sekantis pasiekti konsensusą dėl tokio boikoto.

„Liko tik kelios valstybės, kurios turi problemų, visų pirma Vengrija“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė Robertas Habeckas (Robertas Habekas).

„Manau, kad per kelias ateinančias dienas pasieksime proveržį“, – nurodė R. Habeckas ir pridūrė, jog diskusijos „tęsiasi“.

Ministro teigimu, rusiškos naftos embargas, ruošiamas kaip atsakas į Maskvos invaziją į Ukrainą, yra „ranka pasiekiamas“.

Iš pradžių Briuselis siūlė, kad dauguma valstybių narių per ateinantį pusmetį atsisakytų iš Rusijos pirkti naftą, o iki metų pabaigos – ir perdirbtą kurą.

Tačiau Budapeštas vis dar nesutinka pritarti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) pateiktam planui.

Vengrija, kurios dešiniųjų pažiūrų lyderis Viktoras Orbanas yra vienas nedaugelio V. Putino sąjungininkų Europoje, pareiškė negalinti pritarti planui „dabartine forma“, nes jis „visiškai sugriautų“ šalies energijos tiekimo saugumą.

Briuselis pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai nutraukti rusiškos naftos importą per ilgus lengvatinius laikotarpius, tačiau tai dar neįtikino Budapešto nusileisti.

Vengrija, neretai išsiskirianti savo pozicija priimant bendrus ES sprendimus, reikalauja, kad mažiausiai ketverius metus jai būtų taikoma išimtis dėl embargo.

Budapeštas taip pat nori gauti 800 mln. eurų iš ES fondų, kad galėtų pertvarkyti naftos perdirbimo gamyklą ir padidinti iš Kroatijos nutiesto naftotiekio pajėgumus.

Karas Ukrainoje paskatino ES valstybes stengtis greitai sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, įskaitant gamtines dujas, importo.

EK vadovė Davose pažadėjo daugiau pagalbos Ukrainai

Europos Komisijos vadovė antradienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje turėtų baigtis „strategine nesėkme“ įsiveržimą surengusiai šaliai, ir pažadėjo, jog Bendrija ir toliau daug investuos teikdama paramą karo draskomai Ukrainai.

Europos Sąjunga jau taiko ekonomines sankcijas Rusijai ir teikia karinę pagalbą Ukrainai, o EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pranešė, kad 27 ES valstybės dar pasiūlė daugiau nei 10 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos Kyjivui. Tai būtų didžiausia kada nors Bendrijos suteikta parama trečiajai šaliai.

Kalbėdama kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume (PEK) Davose U. von der Leyen sakė, kad ES „mobilizuoja visą savo ekonominę galią“, ir „mes ranka rankon padėsime Ukrainai pakilti iš pelenų“.

U. von der Leyen pridūrė, kad atstatant šalį taip pat turėtų būti siekiama modernizuoti Ukrainos administravimą. To prireiks, jei šalis ateityje norės prisijungti prie 27 valstybių bloko.

Pasak jos, šios reformos turėtų „tvirtai įtvirtinti įstatymo viršenybę ir (Ukrainos) teismų nepriklausomybę“ bei padėti kovoti su korupcija.

Filipinų prezidentas įgėlė V. Putinui: aš žudau nusikaltėlius, o ne vaikus

Kadenciją baigiantis Filipinų prezidentas Rodrigas Dutertė griežtai kritikavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną dėl nekaltų civilių žudymo Ukrainoje, praneša laikraštis „The Independent“.

„Daugelis teigia, kad aš ir Putinas esame žudikai. Aš jau seniai jums, filipiniečiai, sakiau, kad aš tikrai žudau. Bet aš žudau nusikaltėlius, aš nežudau vaikų ir senelių. Mes esame dviejuose skirtinguose pasauliuose“, – pareiškė R. Dutertė per savaitinį šalies ministrų kabineto posėdį.

Jis pabrėžė, kad Rusija Ukrainoje vykdo ne „specialią karinę operaciją“, bet iš tikrųjų kariauja plataus masto karą prieš suverenią tautą.

Leidinys primena, kad R. Dutertė, jau birželio 30 d. paliksiantis prezidento postą, dar 2016 metais paskelbė negailestingą karą narkotikams.

Tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, Filipinų policija žudo asmenis, įtariamus narkotikų vartojimu, bet šalies valdžia tai neigia. Tikslus žuvusiųjų per karą su narkotikais skaičius nežinomas, bet jų gali būti apie 6 tūkst.

Tarptautinis baudžiamasis teismas tiria galimus nusikaltimus žmoniškumui Filipinuose.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios jau žuvo 234 ukrainiečių vaikai, dar mažiausiai 433 buvo sužeisti.

Karas Ukrainoje jau pražudė 234 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 234 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 433 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Dirbdami „Azovstal“ teritorijoje, nukentėjo keturi rusų išminuotojai

Išminuodami Mariupolio gamyklos „Azovstal“ teritoriją, nukentėjo keturi Rusijos išminuotojai. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto vadovo patarėjas Petro Andriuščenka.

„Mariupolis. Išminuodami „Azovstal“, nuo minos sprogimo nukentėjo keturi Rusijos išminuotojai. Vienas – sunkios būklės, du – vidutinio sunkumo, o dar vienas – lengvai sužeistas. Manau, kad šią naujieną galima laikyti gera. Atpildas neišvengiamas. Šlovė Ukrainai!“ – parašė jis.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios Mariupolyje žuvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.

Ukrainos kariškiai muša Rusijos pajėgas iš Vakarų artilerijos

Ukrainos pajėgos daužo Rusijos pozicijas naujai suteiktomis Vakarų artilerijos sistemomis, sakė Ukrainos kariuomenės atstovas, gyręs veiksmingus naujus ginklus, dėl kurių Maskvos kariuomenei „liūdna“.

Mūšiai tebevyksta didelėse Rytų ir Pietų Ukrainos dalyse, daugelis jų perauga į Ukrainos ir Rusijos kariškių tolimojo nuotolio artilerijos susirėmimus.

Didžiąją karo dalį Ukraina rėmėsi savomis sovietinių laikų haubicomis, tačiau pastarosiomis savaitėmis fronto liniją pasiekė modernios artilerijos sistemos, gautos iš draugiškų šalių, įskaitant Jungtinių Valstijų M777. Vašingtonas ir Europos šalys skiria milijardus dolerių ginklams Ukrainai, kad padėtų silpnesnėms šalies pajėgoms atremti geriau ginkluotus Rusijos įsibrovėlius. Ukrainos kariškiai, prašę sunkesnių ilgojo nuotolio ginklų, teigia, kad naujai suteiktos artilerijos sistemos jau naudojamos mūšio lauke. „Pasak Ukrainos artileristų, šaudančių iš M777, tai tarsi perėjimas nuo garvežio prie elektromobilio“, – per neseniai duotą interviu naujienų agentūrai AFP sakė kapitonas leitenantas Dmytro Pletenčiukas iš Mykolajivo regiono karinės administracijos.

D. Plentenčiukas neatskleidė, kur fronte naudojami tolimojo nuotolio ginklai. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau naudoja šias sistemas ir jos naudojamos labai sėkmingai“, – pridūrė D. Pletenčiukas. „Mūsų priešams dėl to labai liūdna, taip pat ir dėl ​​didelio šių artilerijos pabūklų efektyvumo“, – sakė D. Pletenčiukas.

Pasak kariuomenės atstovo, pietiniame fronte, panašiai kaip ir per susirėmimus rytuose, Ukrainos kontroliuojamo Mykolajivo ir Rusijos pajėgų į rytus nuo uostamiesčio vykstančios kovos iš esmės peraugo į žiaurias tolimojo nuotolio artilerijos dvikovas. „Kiekvieną dieną ir naktį“, – sakė D. Pletenčiukas apie nepaliaujamas ugnies salves, kuriomis keičiasi abi pusės.

Atstovas sakė, kad fronto linija netoli miesto iš esmės stabilizavosi po to, kai pirmosiomis karo savaitėmis Rusijos pajėgos mėgino užimti Mykolajivą. Pietinis Mykolajivo miestas išlieka strateginiu skydu, blokuojančiu kelią į Odesą, didžiausią Ukrainos uostą. „Mes laikysime Mykolajivą“, – sakė D. Pletenčiukas. „Tačiau leiskite man pakartoti, kad Vakarų ginkluotė bet kurioje fronto linijos dalyje labai sustiprina mūsų taktinę ir strateginę poziciją“, – pridūrė jis.

Ukrainos gynybos ministro patarėjas: pagrindinis tikslas Mariupolyje – pasiektas

Nepaisant to, kad Ukrainos Mariupolio uostamiestis krito Rusijos pajėgoms, Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas teigia, kad ten buvo pasiektas pagrindinis ukrainiečių kariuomenės tikslas.

„Pagrindinis tikslas Mariupolyje – pasiektas. Tikslas buvo užlaikyti Rusijos dalinius... daugiau kaip 20 tūkst. Rusijos karių. Tai tapo įmanoma dėl Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjų didvyriškumo“, – antradienį Vokietijos transliuotojui ARD sakė J. Sakas.

Pasak jo, tai neleido Rusijos kariams įgyti kitų teritorijų Ukrainos rytuose kontrolę. „Azovstal“ gamykloje buvę kariai davė ukrainiečiams laiko persigrupuoti ir gauti daugiau karinės pagalbos iš tarptautinių partnerių. „Žvelgiant iš šios perspektyvos, tikslas buvo pasiektas“, – pridūrė J. Sakas.

Praėjusią savaitę pasidavė paskutiniai „Azovstal“ gynę Ukrainos kariai.

J. Sako teigimu, Ukraina pergalę kare skelbtų tada, kai iš jos teritorijos būtų pasitraukę visi Rusijos kariai. „Agresijos karas prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį“, – tęsė gynybos ministro patarėjas. Tad į derybas esą reikėtų įtraukti Krymo susigrąžinimo klausimą.

Tačiau, anot J. Sako, pagrindinis tikslas yra šios teritorijos išlaisvinimas. „O tuomet dėl likusių tikslų būtų galima susiderėti diplomatiniu būdu“, – pridūrė J. Sakas.

R. T. Erdoganas: Graikijos premjeras man nebeegzistuoja

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Graikijos ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis jam „nebeegzistuoja“, ir apkaltino kaimyninės šalies premjerą mėginimu užblokuoti JAV naikintuvų F-16 pardavimą Turkijai, praneša portalas „Euractiv“.

„Mes susitarėme neįtraukti trečiųjų šalių į mudviejų ginčą. Bet praėjusią savaitę jis lankėsi Jungtinėse Valstijose, kalbėjo Kongrese ir ragino juos neparduoti mums F-16“, – sakė Turkijos prezidentas per spaudos konferenciją po vyriausybės posėdžio.

Praėjusią savaitę jis lankėsi Jungtinėse Valstijose, kalbėjo Kongrese ir ragino juos neparduoti mums F-16.

„Jis man nebeegzistuoja. Aš niekada su juo nesusitiksiu. Mes toliau eisime savo keliu su gerbiamais politikais“, – teigė Erdoganas.

Praėjusių metų spalį Turkija kreipėsi į JAV, prašydama parduoti 40 naikintuvų F-16, pagamintų kompanijos „Lockheed Martin“, ir apie 80 komplektų turimiems lėktuvams modernizuoti.

Turkija ir Graikija, NATO narės, nesutaria daugeliu klausimų – dėl sienų jūroje, žemyninio šelfo dydžio, oro erdvės, etniniu požiūriu padalyto Kipro.

Per savo vizitą Amerikoje Mitsotakis susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir aukštais administracijos atstovais. Jis pareiškė, kad Graikija iki 2030 metų pradės naikintuvų F-35 įsigijimo procedūras.

2019 metais Vašingtonas pašalino Ankarą iš bendros naikintuvų F-35 gamybos programos, kai Turkija įsigijo rusiškų priešraketinės gynybos sistemų S-400.

Apklausa: tik kas dešimtas ukrainietis sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis dėl taikos

Daugiau kaip 80 proc. ukrainiečių yra įsitikinę, kad, siekiant taikos, neleistinos jokios teritorinės nuolaidos. Kaip praneša UNIAN, tai rodo Kyjive įsikūrusio Tarptautinio sociologijos instituto surengtos Ukrainos gyventojų apklausos rezultatai.

„Mes respondentams pateikėme klausimą, ar jie sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis, kad būtų užtikrinta taika. 82 proc. apklaustųjų neleistinos jokios teritorinės nuolaidos. Tik 10 proc. mano, kad dėl taikos ir nepriklausomybės išsaugojimo būtų galima atsisakyti kai kurių teritorijų“, – pažymėjo instituto atstovai.

Šiuo klausimu neapsisprendę tik 8 proc. ukrainiečių.

Sociologai atkreipia dėmesį į tai, kad prieš bet kokias teritorines nuolaidas yra dauguma gyventojų visuose Ukrainos regionuose. Net šalies rytuose, kur dabar vyksta įnirtingi mūšiai, prieš nuolaidas pasisako 68 proc. apklaustųjų (sutiktų su nuolaidomis tik 19 proc.), o pietuose – 83 proc. (nuolaidoms neprieštarautų tik 9 proc.).

Apklausa buvo surengta gegužės 13-18 dienomis telefonu. Joje dalyvavo 2 000 respondentų iš visų Ukrainos regionų, išskyrus okupuotas Krymo ir Donecko bei Luhansko sričių teritorijas.  

Rusijos Saugumo tarybos sekretorius: Maskva Ukrainoje nesilaiko tam tikro termino

Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį pareiškė, kad Maskva Ukrainoje pasieks visus savo užsibrėžtus tikslus ir čia nesilaiko tam tikro termino, praneša „Reuters“.

„Bus įgyvendinti visi prezidento nustatyti tikslai. Kitaip ir būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje“, – interviu Rusijos laikraščiui „Argumenty i Fakty“ aiškino N. Patruševas.

„Nesilaikome tam tikro termino“, – pridūrė jis.

Į Estiją atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 40 tūkst.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Estija jau priėmė daugiau kaip 40 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių, praneša portalas ERR.

Naujausiais duomenimis, nuo vasario 27 d. į Estiją atvyko 40 104 ukrainiečiai, bėgantys nuo karo. Iš jų beveik 25 700 paprašė laikinos apsaugos šalyje.

Gegužės 23 d. į Estiją atvyko dar 500 ukrainiečių. Iš jų 300 vyko tranzitu į kitas šalis. Kovo mėnesį Estija kasdien priimdavo apie 1 800 Ukrainos piliečių.

Anksčiau Estijos žiniasklaida pranešė, jog daugelis ukrainiečių atvyksta į Estiją per Rusiją, kadangi kitaip negali į ją patekti iš okupuotų Ukrainos teritorijų.

Estijos vyriausybė yra pareiškusi, kad šalis gali priimti iki 50 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

EK pirmininkė siūlo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai atstatyti

U. von der Leyen Pasaulio ekonomikos forume Davose pasiūlė panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai po Maskvos sukelto karo atstatyti.

„Darysime visa, kas įmanoma, įskaitant mūsų įšaldytą Rusijos turtą, – kalbėdama apie Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, pareiškė U. von der Leyen. – Čia kalbame ne tik apie Putino destruktyvaus įniršio sukeltos žalos pašalinimą, o ir apie ukrainiečių pasirinktos ateities kūrimą.“

„Ukraina priklauso Europos šeimai“, – pridūrė EK pirmininkė.

NATO vadovas: prekyba su autoritariniais režimais kenkia Vakarų saugumui

Prekyba su tokiomis autoritarinių režimų valdomomis šalimis, kaip Rusija ir Kinija, kenkia Vakarų saugumui, Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pasak J. Stoltenbergo, Rusijos Ukrainoje sukeltas karas „parodė, kaip dėl ekonominių ryšių su autoritariniais režimais gali kilti problemų“. Čia jis omenyje turėjo Europos Sąjungos (ES) rusiško iškastinio kuro importą ir Kinijos vykdomą 5G tinklų plėtrą.

„Turime pripažinti, kad mūsų ekonominiai sprendimai daro įtaką mūsų saugumui. Laisvė yra daug svarbesnė už laisvąją prekybą, – tikino J. Stoltenbergas. – Čia kalbame apie Rusiją, tačiau taip pat ir Kiniją – dar vieną autoritarinį režimą, kuris nepuoselėja tokių pat vertybių kaip mes ir pažeidžia taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.“

Maskvos primesta Chersono vadovybė prašys srities teritorijoje įkurti karinę bazę

Rusijos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities neteisėtai primestos administracijos pareigūnas Kirilas Stremousovas antradienį pareiškė, kad prokremliška regiono valdžia prašys Maskvos srities teritorijoje įkurti karinę bazę.

„Chersono srityje turėtų būti Rusijos karinė bazė“, – civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotoją Kirilą Stremousovą citavo rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Mes to prašysime, visi gyventojai tuo suinteresuoti. Tai gyvybiškai svarbu ir taps saugumo garantija regionui bei jo gyventojams“, – pridūrė K. Stremousovas.

Rusijos pajėgos perėmė Chersono srities kontrolę karo pradžioje ir ten įkurdino savo administraciją. Ukrainos pareigūnai spėliojo, kad Rusija planuoja šiame regione surengti neteisėtą referendumą ir paskelbti nepriklausomybę – panašiai, kaip 2014 metais įvyko rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.

Maskva pripažino apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ dvi dienos iki invazijos į Ukrainą. Kremlius pasinaudojo šiuo žingsniu kaip pretekstu pasiųsti savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį.

Anksčiau šį mėnesį A. Stremousovas paneigė, kad jo administracija turi panašių planų. Pareigūno teigimu, Chersono sritis vietoje to prašys Maskvos prijungti regioną prie Rusijos.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neseniai pareiškė, kad Chersono gyventojai patys turi spręsti, kaip ir kur jie norėtų gyventi.

Virtinėje Ukrainos miestų, okupuotų Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną – įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską – Maskva paskyrė marionetines administracijas, kurioms pavesta grąžinti kasdienį gyvenimą į įprastas vėžes ir padėti pagrindus su Rusija susietai ateičiai.

Kyjivas ir Vakarų valstybės Rusijos invaziją į Ukrainą laiko neišprovokuota ir nepagrįsta, o bet kokius mėginimus kurti okupacinės valdžios struktūras – neteisėtais.

Tęsiantis kautynėms Ukrainos rytuose, Mariupolyje rasta 200 kūnų

Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje darbininkai rado griuvėsiuose apie 200 kūnų, antradienį pranešė Ukrainos valdžia.

Tai yra dar vienas makabriškas radinys nuniokotame mieste, kurio gyventojai patyrė kone didžiausias kančias nuo karo pradžios prieš tris mėnesius.

Sugriuvusio daugiabučio namo rūsyje aptikti palaikai buvo suirę, o netoliese tvyrojo dvokas, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

Mariupolis, kurį rusų pajėgos neseniai pareiškė visiškai kontroliuojančios, pasaulyje tapo pasipriešinimo simboliu dėl atkaklios, kelis mėnesius metalurgijos įmonėje „Azovstal“ trukusios ukrainiečių gynybos.

Pranešimas apie rastus kūnus pasirodė netrukus po to, kai V. Zelenskis apkaltino Rusiją vykdant „totalinį karą“ ir siekiant kuo daugiau mirties ir destrukcijos jo šalyje.

Konflikto pradžioje buvo baiminamasi, kad Rusija gali užimti Ukrainą per vos kelių dienų ar savaičių žaibišką puolimą. Tačiau atkaklus ukrainiečių pasipriešinimas, sustiprintas Vakarų šalių perduota ginkluote, įklampino Maskvos pasiųstus karius ir privertė juos siekti mažiau ambicingo tikslo.

Dabar Kremlius yra sutelkęs dėmesį į rytinį pramoninį centrą Donbasą, kur Rusijos pajėgos suintensyvino pastangas apsupti ir užimti Sjevjerodonecką ir kaimyninius miestus, antradienį pranešė britų kariškiai. Ta Donbaso dalis yra vienintelė, tebekontroliuojama Kyjivo.

Rusijos pajėgos pasiekė „tam tikrų lokalių laimėjimų“, nepaisant įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo palei apkastas pozicijas, informavo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Vis tik Sjevjerodonecko ir jo apylinkių užėmimas gali sukelti rusams logistinių problemų.

„Jei Donbaso fronto linija pasislinks toliau į vakarus, Rusijos pajėgų ryšių linijos bus praplėstos, o jos pajėgos tikriausiai susidurs su tolesniais logistinio aprūpinimo sunkumais“, – nurodė ministerija.

Siekdama pasiekti pergalę Donbase, Maskva atitraukė dalį savo karių iš antrojo pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto Charkivo apylinkių.

ES patvirtino skirti dar 500 mln. eurų pagalbos Ukrainos kariuomenei

Europos Sąjunga antradienį galutinai patvirtino naują 500 mln. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, pranešė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

ES Taryba patvirtino du pagalbos paketus pagal Europos taikos priemonę (European Peace Facility, EPF), leisiančius ES „toliau remti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir atsparumą ginant šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą, taip pat ginti civilius gyventojus nuo besitęsiančios Rusijos karinės agresijos“, sakoma pranešime.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Bendrija skyrė Ukrainai tris ankstesnius karinės pagalbos paketus, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų. Antradienį patvirtintas ketvirtasis paketas šią pagalbos sumą pagal EPF didina iki 2 mlrd. eurų.

„Rytojaus istorija rašoma šiandien, mūšių laukuose Ukrainoje, – pažymėjo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). – Su šiais 500 mln. eurų ES jau yra išskyrusi iš viso 2 mlrd. eurų, kad padėtų ES valstybėms narėms aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas karine įranga.“

„Ši parama yra tik viena dalis Europos pastangų padėti Ukrainai apsiginti, – pridūrė jis. – ES ir jos valstybės narės pasyryžusios tęsti. Darėme tai nuo pat šio karo pradžios ir tęsime iki pabaigos.“

Naujausias pagalbos paketas bus sudarytas atsižvelgiant į Ukrainos vyriausybės išdėstytus prioritetus. ES pranešime sakoma, kad 490 mln. eurų bus skirta letalinei ginamajai karinei technikai, o dar 10 mln. bus skirta įsigyti kitokios įrangos ir atsargų, pavyzdžiui, individualių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų.

„ES reikalauja, kad Rusija nedelsdama sustabdytų savo karinę agresiją Ukrainos teritorijoje ir besąlygiškai atitrauktų visas pajėgas ir karinę techniką iš visos Ukrainos teritorijoe, visiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, remiantis tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis“, – sakoma Bendrijos pranešime.

Švedijos ir Suomijos delegacijos vyks į Turkiją, siekdamos pritarimo jų narystei NATO

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri nepritaria jų siekiui įstoti į NATO, antradienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

„Kai matome kylančias problemas, žinoma, tai vertiname diplomatiškai. Siunčiame savo delegacijas į Ankarą iš Švedijos ir iš Suomijos. Tai įvyks rytoj“, – sakė P. Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams Davose, Šveicarijoje.

Švedija ir Suomija anksčiau šį mėnesį pateikė paraiškas dėl stojimo į transatlantinį aljansą, susirūpinusios dėl savo saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Manome, kad NATO yra 30 demokratinių šalių grupė, turinti bendras vertybes ir labai stiprų transatlantinį bendradarbiavimą, ir būtent to šiuo metu ieškome“, – pridūrė P. Haavisto.

Turkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) ir užsienio reikalų viceministras Sedatas Onalas trečiadienį susitiks su Suomijos ir Švedijos pareigūnais.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) privačiam transliuotojui NTV sakė, kad Ankara paruošė „susitarimo projektą“, kuris taps diskusijų pagrindu.

Turkija nori oficialiame pasirašytame susitarime numatytų „garantijų“, o ne „pageidavimų“, pridūrė jis.

NATO narė Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį perspėjo, kad Turkija nepritars šių šalių narystei, jeigu nebus atsižvelgta į jai rūpimus klausimus. Tai galėtų būti rimta kliūtis Šiaurės valstybių priėmimui į aljansą, nes bloko plėtrai turi pritarti visos NATO narės.

„Suprantame, kad Turkija turi tam tikrų saugumo problemų, tokių kaip terorizmas, – sakė P. Haavisto. – Manome, kad turime gerų jų sprendimų, nes taip pat dalyvaujame kovoje su teroristais. Taigi, manome, kad ši problema gali būti išspręsta.“

Pasak ekspertų, Ankara ne tik nori išspręsti nesutarimus su Šiaurės šalimis, bet ir išsikovoti tam tikrų nuolaidų iš kitų NATO narių, pavyzdžiui, naikintuvų iš JAV.

Pasak P. Haavisto, „gali iškilti klausimų, tiesiogiai nesusijusių su Suomija ar Švedija, bet labiau (susijusių) su kitomis NATO narėmis ar panašių, tačiau esu įsitikinęs, kad šį klausimą NATO gali geranoriškai išspręsti“.

ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina liberalizavimo ir lengvatų papildymo, vieneriems metams atšaukiant muitus visam Ukrainos eksportui į ES.

ES Tarybos pranešime spaudai pažymima, kad šiomis priemonėmis ES siekia iš esmės paremti Ukrainos ekonomiką.

„Neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą daro pražūtingą poveikį šalies gamybos pajėgumams, transporto infrastruktūrai ir prieigai prie Juodosios jūros, taip pat platesniam jos gebėjimui prekiauti su kitomis pasaulio šalimis. Aprūpinimo maistu saugumui pasekmių negalima nuvertinti nei šalies viduje, nei tarptautiniu mastu“, – pažymima pranešime.

Jame paaiškinama, jog vieneriems metams stabdomas visų iki šiol dar neliberalizuotos prekybos tarifų, nurodytų ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo IV antraštinėje dalyje, taikymas, taip pat tarifų taikymas pramoniniams gaminiams, kuriems iki 2022-ųjų pabaigos turėjo būti laipsniškai panaikinti muitai, vaisiams ir daržovėms, kuriems taikoma įvežimo kainų sistema, žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomos tarifinės kvotos.

Be to, stabdomas galiojimas antidempingo muitų, taikomų importuojamoms Ukrainos kilmės prekėms, taip pat bendrų importo taisyklių taikymas importuojamoms Ukrainos kilmės prekėms.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl laikino prekybos liberalizavimo papildant prekybos lengvatas, taikomas Ukrainos produkcijai pagal ES ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą.

Gegužės 13-ąją Taryba nusiuntė laišką Europos Parlamentui, kuriame nurodė pritarianti reglamentui, dėl kurio EP balsavo gegužės 19 dienos plenariniame posėdyje.

Reglamentą jau priėmė ir Europos Parlamentas, ir Taryba. Jis įsigalios kitą dieną po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Rusija svarstys galimybę priimti į tarnybą kariuomenėje vyresnių asmenų

Rusijos parlamentas svarstys galimybę panaikinti norinčių tarnauti kariuomenėje asmenų didžiausio amžiaus ribą, o toks žingsnis galimai byloja apie Maskvos užmojus mobilizuoti daugiau karių savo kampanijai Ukrainoje.

Dabar galiojantys įstatymai numato, kad savo pirmąjį karinės tarnybos kontraktą gali pasirašyti 18–40 metų Rusijos piliečiai arba 18–30 metų užsienio piliečiai.

Trečiadienį Valstybės Dūma, Rusijos parlamento žemieji rūmai, svarstys teisės akto projektą, kuriuo siūloma didžiausios amžiaus ribos visiškai atsisakyti.

„Tiksliai nutaikomiems ginklams naudoti ir valdyti ginkluotei bei karinei technikai reikalingi itin profesionalūs specialistai“, – sakoma teisės akto aiškinamajame rašte.

Pranešime nurodoma, kad tokie specialistai reikiamų įgūdžių paprastai įgyja tik sulaukę 40–45 metų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į Ukrainą vasario 24 dieną, bet praėjus trims mėnesiams nuo šio karo pradžios Maskvos puolimas „prarado pagreitį“, sako Vakarų šalių gynybos vadai.

Manoma, kad Rusija neteko Ukrainoje daugybės karių ir karinės technikos, nors Kremlius tikslios informacijos apie šiuos nuostolius nepaskelbė.

Vašingtonas ir Europos šalys Ukrainai skyrė milijardų JAV dolerių vertės ginkluotės ir kitokios karinės pagalbos, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją.

V. Orbanas: susitarti dėl ES embargo rusiškai naftai artimiausiu metu – mažai tikėtina

Budapeštas artimiausiu laiku veikiausiai neatsisakys savo nepritarimo rusiškos naftos embargui Europos Sąjungoje, o Bendrijos lyderiai šio klausimo per artimiausią savo susitikimą neturėtų svarstyti, sakoma Briuseliui išsiųstame Vengrijos premjero Viktoro Orbano laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

„Žinant, kokie keblūs yra dar neišspręsti klausimai, labai mažai tikėtina, kad išsamus sprendinys gali būti rastas iki Europos [Vadovų] Tarybos (EVT) specialiojo susitikimo gegužės 30–31 dienomis“, – pirmadienį datuotame laiške EVT vadovui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui) rašo V. Orbanas.

„Esu įsitikinęs, kad lyderių lygio diskusijos dėl šio sankcijų paketo nesant konsensuso duotų priešingų rezultatų“, – pridūrė Vengrijos lyderis.

Tai tik pabrėžtų vidaus nesutarimus, bet nesuteiktų realios galimybės juos išspręsti, sakoma laiške.

V. Orbanas, dažnai nesutariantis su Briuseliu, supurtė bloko vienybę karo Ukrainoje atžvilgiu, priešindamasis Europos Komisijos gegužės pradžioje pateiktam siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą.

Priėjimo prie jūros neturinti Vengrija yra priklausoma nuo rusiškos naftos, tiekiamos vieninteliu vamzdynu. V. Orbanas teigia, kad pasiūlytas ES sankcijų Maskvai šeštasis paketas suduotų niokojantį smūgį Vengrijos ekonomikai.

Budapeštas reikalavo suteikti jam išlygą nesilaikyti embargo mažiausiai ketverius metus, be to, reikalauja iš ES lėšų skirti 800 mln. eurų pertvarkyti Vengrijos naftos perdirbimo įmonei ir padidinti su Kroatija jungiančio naftos vamzdyno pajėgumus.

ES siūlė Vengrijai, taip pat Slovakija ir Čekijai, ilgam suteikti išlygą nesilaikyti embargo ir stengėsi derybomis išspręsti priešpriešą su Budapeštu.

V. Orbano komentarai tikriausiai nuvils Briuselį ir kitas ES nares, siekiančias smarkiai sumažinti Rusijos gaunamų europietiškų pinigų srautą, iš kurių prezidentas Vladimiras Putinas gali finansuoti savo karo mašiną.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį televizijai CNBC sakė tebeturinti vilties, kad dėl naftos embargo bus susitarta „artimiausiomis dienomis“.

„Žvelgiame į vieną ar dvi priėjimo prie jūros neturinčias valstybes nares, kurios negali gauti naftos jūra ir kurių vamzdynams bei perdirbimo įmonėms reikalingos alternatyvos. Šiuo atžvilgiu mėginame rasti sprendinių“, – aiškino ji.

Maskva uždraudė atvykti į Rusiją 154 JK Lordų Rūmų nariams

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė uždrausianti atvykti į šalį Jungtinės Karalystės parlamento aukštųjų Lordų Rūmų 154 nariams, atsakydama į sankcijas, įvestas Rusijos senatoriams dėl Maskvos karo Ukrainoje.

„Atsakant į kovo mėnesį Didžiosios Britanijos vyriausybės priimtą sprendimą įtraukti į sankcijų sąrašą beveik visus Rusijos Federacijos Tarybos narius, asmeninės sankcijos įvedamos Lordų Rūmų 154 nariams“, – sakoma URM pranešime.

Praėjus trims mėnesiams nuo karo pradžios Rusija yra tikra savo pergale

Praėjus trims mėnesiams nuo karo prieš Ukrainą pradžios, Rusija, nepaisant nesėkmių, ir toliau yra užtikrinta savo pergale. „Nepaisant  plačios Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų spaudimo Rusijai, mes tęsime specialiąją karinę operaciją, kol bus įgyvendinti visi uždaviniai“, – antradienį pareiškė gynybos ministras Sergejus Šoigu, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į kaimyninę šalį ir dėl to sulaukė daugybės Vakarų sankcijų. Maskva karą vadina „specialiąja karine operacija“.

S. Šoigu pakartojo, kad Rusija buvo priversta imtis puolimo – „kad nuo genocido būtų apsaugoti mūsų žmonės ir kad Ukraina būtų demilitarizuota ir denacifikuota“.

Nacionalinės Saugumo Tarybos vadovas Nikolajus Patruševas pareiškė: „Visi prezidento nustatyti tikslai bus pasiekti. Kitaip ir negali būti, nes tiesa, įskaitant ir istorinę, yra mūsų pusėje“. Buvęs žvalgybos vadas, kuris laikomas vienu artimų Vladimiro Putino bendražygių, kartu savo tautiečius nuteikė ilgesniems mūšiams. „Mes nesilaikome kokių nors terminų“, – sakė jis laikraščiui „Argumenty i Fakty“.

Prancūzija patikino Ukrainą, kad ji taps ES nare

Ukraina galiausiai taps Europos Sąjungos nare, antradienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune ir kartu patikino Kyjivą, kad jo šalies siūlymas sudaryti sąlygas glaudesniam bloko ir į jį norinčių stoti šalių bendradarbiavimui nėra alternatyva tikram stojimui, praneša „Reuters“.

Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė sukurti „Europos politinę bendriją“, kuri leistų glaudžiau bendradarbiauti su šalimis, siekiančiomis narystės ES.

„Esu tikras, kad Ukraina taps ES nare, – žurnalistams sakė C. Beaune. – Žinome, kad tam reikės laiko, tačiau tokiu metu negalime sau leisti tiesiog laukti. Turime puoselėti europietišką viltį.“

C. Beaune, kuris anksčiau šią savaitę pats pareiškė, jog Ukraina į ES gali įstoti tik po 15-20 metų, pridūrė, kad minėtas „Europos politinės bendrijos“ projektas „nėra alternatyva“ tikram stojimui į bloką. Kalbėdamas šalia Ukrainos vicepremjerės Europos ir euroatlantinei integracijai Olgos Stefanišynos, jis teigė, kad kitas žingsnis būtų su Europos partneriais aptarti šio projekto detales.

O. Stefanišyna po susitikimo su C. Beaune pareiškė gavusi patikinimų, kad „Europos politinė bendrija“ nepaveiks Kyjivo kandidatūros.

Anot Paryžiaus, „Europos politinės bendrijos“ tikslas yra sukurti bendruomenę, kurią sudarytų šalys, norinčios įstoti į ES ar su bloku plėtoti glaudesnius ryšius. Šią iniciatyvą kai kurios Bendrijos šalys sutiko su skepsiu. Kyjivas taip pat neslėpė abejonių ir teigė, kad tai gali pavirsti alternatyva narystei.

Europos Komisija birželį turėtų pateikti Ukrainos paraiškos dėl stojimo į ES vertinimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras reikalauja greitesnės Vakarų karinės pagalbos

Dėl įnirtingo Rusijos puolimo šalies rytuose Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba reikalauja greitesnės Vakarų karinės pagalbos.

„Per anksti daryti išvadą, kad Ukraina jau turi visus ginklus, kurių jai reikia, – rašė D. Kuleba tviteryje. – Rusijos puolimas Donbase yra negailestingas mūšis – didžiausias Europos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo“.

Jo šaliai ypač greitai reikia daugkartinių raketų paleidimo įtaisų ir ilgojo nuotolio artilerijos, teigė D. Kuleba. Jis dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo kalbėjęs ir su JAV valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu.

D. Kuleba dar kartą apkaltino prieš tris mėnesius karą pradėjusią kaimyninę Rusiją vagiant iš Ukrainos grūdus.

Charkivo metro atnaujino darbą, nors ten tebesislepia namų netekę miesto gyventojai

Antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo metro, kuris nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į šalį, tarnauja kaip slėptuvė nuo bombardavimų, antradienį atnaujino darbą, nepaisant pavienių apšaudymų šiaurės rytų regione.

„Šiandien vėl paleidome Charkivo metro su beveik visomis jo stotimis“, – žurnalistams sakė miesto meras Ihoris Terechovas.

„Nusprendėme atnaujinti paslaugas, nes turime atkurti ekonomiką“, – sakė jis, pridurdamas, kad artimiausias dvi savaites traukiniais bus galima važiuoti nemokamai.

Charkivo metro, kuriame yra 30 stočių, suteikė prieglobstį tūkstančiams gyventojų, ieškojusių, kur pasislėpti nuo beatodairiško miesto, esančio šalia Rusijos sienos, apšaudymo.

Trys stotys Charkivo šiaurės rytiniuose rajonuose, kurie kartais vis dar apšaudomi, tebėra uždarytos.

Mieste, kuriame prieš karą gyveno apie 1,4 mln. žmonių, per metus metro perveždavo apie 158 mln. keleivių. Dabar traukiniai kursuoja kas 20-30 minučių.

Rusijos kariai neseniai pasitraukė iš miesto apylinkių, kad sutelktų išteklius Donbaso regionui į pietus nuo Charkivo užimti ir kontroliuoti.

Antradienį metro važiavęs I. Terechovas sakė, kad gyventojai, kurie vis dar glaudžiasi metro, gali kol kas ten ir likti.

„Nusprendėme netrukdyti žmonėms, kurie vis dar gyvena metro“, – sakė jis, pridurdamas, kad padėčiai pagerėjus jie bus raginami persikelti į kitas gyvenamąsias vietas.

BBC: Ukrainoje numušus lėktuvą, žuvo rusų generolas

Rytų Ukrainoje numušus Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvą, BBC duomenimis, žuvo rusų generolas. Lėktuvas, kurį pilotavo generolas majoras Kanamatas Botašovas, virš Popasnos miestelio Donbase „Stinger“ raketa buvo numuštas jau sekmadienį, antradienį pranešė britų stoties tarnyba rusų kalba. K. Botašovas būtų aukščiausias rusų karinių oro pajėgų kariškis, žuvęs Ukrainoje nuo karo pradžios.

Ukrainiečių žiniasklaida sekmadienį pranešė apie Su-25 orlaivio numušimą. BBC, remdamasi keliais šaltiniais, skelbia, kad pilotų kabinoje sėdėjo K. Botašovas. Oficialiai piloto žūtis nepatvirtinta. Ukrainos duomenimis, jis būtų devintas rusų generolas, žuvęs kare.

Iš Kaukazo kilęs generolas buvo laikomas puikiu lakūnu. Tačiau 2013-aisiais po Su-27 katastrofos jis buvo išleistas į atsargą. Paaiškėjo, kad kariškis skrido lėktuvu neturėdamas tam reikalingo leidimo. Tada K. Botašovas katapultavosi.

Kaip 63 merų generolas pateko į karą Ukrainoje, nežinoma. Tačiau, anot žiniasklaidos, Rusijoje jau kelis mėnesius vyksta slapta atsargos karių mobilizacija. Pranešama, kad iki šiol per karą Ukrainoje žuvo mažiausiai devyni vyresni nei 50 metų atsargos karininkai.

V. Putino sąjungininkai prognozuoja ilgą konfliktą Ukrainoje

Keletas svarbių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų antradienį pareiškė, kad Maskva pasiruošusi ilgam konfliktui Ukrainoje, kol bus pasiekti Kremliaus iškelti tikslai šios provakarietiškos kaimynės atžvilgiu.

Karas, antradienį įžengęs į ketvirtą mėnesį, jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir privertę daugiau kaip 8 mln. gyventojų palikti savo namus, iš jų daugiau kaip 6 mln. – pasitraukti į užsienį.

„Tęsime specialiąją karinę operaciją, kol bus įvykdyti visi uždaviniai, nepaisant didžiulės Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų Rusijai“, – gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė kolegoms iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO).

Jis pridūrė, kad Maskvos pastangos išvengti aukų tarp civilių „be abejo, lėtina puolimo tempą, bet tai daroma sąmoningai“.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos puolimas truks „kiek bus būtina“.

„Neskubame, kad suspėtume iki galutinių terminų“, – N. Patruševas teigė duodamas interviu, kurį antradienį paskelbė laikraštis „Argumenty i fakty“.

„Visi Rusijos prezidento iškelti tikslai bus išpildyti, – pažadėjo jis. – Kitaip būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje“, – kalbėjo jis.

V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, kad ši būtų „demilitarizuota“ ir denacifikuota“, taip pat kad būtų apsaugoti joje gyvenantys rusakalbiai.

Manoma, kad Rusija neteko Ukrainoje daugybės karių ir karinės technikos, nors Kremlius tikslios informacijos apie šiuos nuostolius nepaskelbė.

Vašingtonas ir Europos šalys Ukrainai skyrė milijardų JAV dolerių vertės ginkluotės ir kitokios karinės pagalbos, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją.

Rusija buvo priversta atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės vakarinės dalies, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas, ir dabar susitelkė į rytinio Donbaso regiono ir pietinės pakrantės užėmimą ir įsitvirtinimą tose teritorijose.

Rusijos pajėgos užėmė Svitlodarsko miestą, artėja prie Lymano

Rusijos pajėgos užėmė Svitlodarsko miestą Donecko regione prie rytinės sienos su Rusija, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai.

Miesto užėmimą patvirtino vietos Ukrainos karinės administracijos vadovas Serhijus Hoško, po to, kai Ukrainos žiniasklaida, remdamasi prorusiškais separatistais regione, pranešė, kad Ukrainos pajėgos atsitraukė bijodamos būti apsuptos.

Netoli miesto yra didžiausia Ukrainoje anglimi kūrenama elektrinė.

Separatistai taip pat teigia, kad vyksta operacija, kuria siekiama užimti Lymano miestą Donecko šiaurėje. Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Rusijos kariai, remiami artilerijos, artėja prie miesto.

Donbase žuvo 14 civilių

Antradienį Donbase dėl Rusijos pajėgų apšaudymo žuvo mažiausiai 14 civilių gyventojų, informuoja unian.net.

Pranešama, kad rusai antradienį apšaudė 39 gyvenvietes Donecko ir Luhansko regionuose. Rusų pajėgos sugriovė ir apgadino daugiau nei 60 civilinių objektų, įskaitant 50 gyvenamųjų namų, ligoninę, geležinkelio stotį, prekybos centrą, policijos nuovadą, prokuratūros pastatą.

 

Pasak jo, šie žmonės žūsta gindami Ukrainą toje teritorijoje, kurioje padėtis šiuo metu „pati sudėtingiausia“.

V. Zelenskis nedetalizavo, tačiau manoma, kad čia prezidentas kalbėjo apie karo nuostolius ir leido suprasti, kokios įnirtingos kovos verda Rytų Ukrainoje.

Rusijos pajėgos pastaruoju metu suintensyvino savo bandymus perimti miestų rytinėje Donbaso srityje kontrolę ir daug dėmesio skiria Severodoneckui.

Ukrainoje verdant karui, pasaulio elitas grįžta į Davosą

Pasaulio politikos ir verslo elitas pirmadienį grįžta į Davosą po dvejų metų pertraukos, kurią teko padaryti dėl COVID-19 pandemijos, tačiau krizės nebuvo išvengta ir šįkart, nes Rusija surengė invaziją į Ukrainą.

Keturias dienas truksiančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF), kurio šiųmetinė tema yra „Istorija kryžkelėje“, kaip manoma, vyraus diskusijos, susijusios su šio konflikto politiniais ir ekonominiais padariniais.

Kai Pasaulio ekonomikos forumas 2020 metų sausį paskutinį kartą buvo surengtas šiame Šveicarijos kalnų kurorte, koronavirusas tik buvo pradėjęs plisti Kinijoje ir dar nebuvo išprovokavęs pasaulinės pandemijos.

Pernai forumas vyko virtualioje erdvėje ir tarp pasakiusiųjų kalbas buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Tačiau renginio organizatoriai dėl karo Ukrainoje uždraudė Rusijos verslo ir politiniams lyderiams dalyvauti šių metų forume, nors anksčiau jie noriai dalyvaudavo debatuose ir šampano vakarėliuose.

Tuo tarpu ukrainiečiai į forumą nusiuntė stiprią delegaciją, kurioje yra ir šalies užsienio reikalų ministras. Be to, pirmadienį į forumo dalyvius vaizdo ryšiu kreipsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Svarbus prašymas visam pasauliui čia būtų toks: nenustokite remti Ukrainos“, – forumo išvakarėse reporteriams pareiškė Ukrainos parlamento narė Ivana Klympuš-Cincadzė.

Kita įstatymų leidėja, Anastasija Radina, paragino nusiųsti jos šaliai tokios kaip naudojamoji NATO sunkiosios ginkluotės, kad Kyjivas galėtų „laimėti karą“.

„Iš esmės ginklų mums reikia labiau negu ko kito“, – pareiškė ji.

Ukrainiečiai „Rusijos namus“ Davose, kur paprastai apsistodavo Rusijos delegacija, pavertė „Rusijos karo nusikaltimų namais“, siekdami atkreipti elito dėmesį į jų šalyje vykstantį karą ir juos paremti.

PEF įkūrėjas Klausas Schwabas (Klausas Švabas) praėjusią savaitę pareiškė, jog forumas padarys, ką gali, siekdamas paremti Ukrainą ir jos atstatymą.

„Rusijos agresija prieš šią šalį ateities istorijos knygose bus vertinama kaip po Antrojo pasaulinio karo ir po Šaltojo karo egzistavusios tvarkos žlugimas“, – sakė jis.

Tarp daugiau kaip 2,5 tūkst. forumo delegatų bus daugiau kaip 50 valstybių ar vyriausybių vadovų, taip pat daugybė verslo lyderių, mokslininkų, pilietinės visuomenės veikėjų.

Be kita ko, forume laukiama naujojo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen), NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo ir Jungtinių Valstijų pasiuntinio klimato klausimams Johno Kerry (Džono Kerio).

„Aukso gysla“ milijardieriams

Forumas šįkart vyks ne apsnigtų kalnų apsuptyje, nes pasaulyje išplitusi koronaviruso omikron atmaina privertė sausį planuotą renginį atidėti iki gegužės, o meteorologai prognozuoja, kad visą šią savaitę lis.

Milijardieriai vyksta į Davosą švęsti neįtikėtino savo turto prieaugio.

Klimato kaitai ir su ekonomikos atsigavimu po pandemijos susijusiems klausimams Davoso derybose taip pat bus skirta daug dėmesio.

Didelį nerimą kelia infliacija, nes, Rusijai surengus invaziją į Ukrainą, energijos ir maisto kainos dar labiau pakilo ir net kilo baimių dėl bado šalyse, kurios yra priklausomos nuo kviečių iš tų dviejų valstybių.

Labdaros organizacija „Oxfam“ pirmadienį įspėjo, kad visiškame skurde šiemet gali atsidurti 263 mln. žmonių, t. y. po 1 mln. kas 33 valandas.

Tuo tarpu per pandemiją atsirado 573 nauji milijardieriai, arba po vieną kas 30 valandų, pabrėžė organizacija, paraginusi apmokestinti turtuolius.

„Milijardieriai vyksta į Davosą švęsti neįtikėtino savo turto prieaugio“, – „Oxfam“ paskelbtame pranešime pažymėjo organizacijos vadovė Gabriela Bucher.

„Paprastai tariant, pandemija, o dabar staigus maisto ir energijos kainų pakilimas jiems yra tiesiog aukso gysla“, – pareiškė ji.

„Tuo tarpu dešimtmečius pažangos kovojant su ypač dideliu skurdu dabar yra pakeitęs regresas ir milijonai žmonių susiduria su nepriimtinu kainos, kurią jie moka vien už tai, kad išliktų gyvi, didėjimu“, – pabrėžė „Oxfam“ vadovė.

Lenkijos prezidentas žada tvirtai remti Ukrainos siekį įstoti į ES

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sekmadienį pažadėjo visapusiškai remti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą, ragindamas gerbti tuos, kas „lieja savo kraują“ už Europą.

A. Dudos komentarai kontrastavo su abejojančių ES sunkiasvorių Prancūzijos ir Vokietijos perspėjimais, kad Ukrainos paraiška negali būti svarstoma skubos tvarka, nepaisant Rusijos invazijos.

Prancūzų Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) sekmadienį pareiškė, kad Ukrainai gali prireikti „15 ar 20 metų“, kad įstotų į bloką.

Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, A. Duda sakė, kad reikia gerbti ukrainiečius, kurie „lieja savo kraują“ už galimybę priklausyti Europai – „net jei padėtis sudėtinga, net jei yra abejonių“.

„Neabejoju, kad Europos Sąjunga padarys tokį gestą“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad sprendimas dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai per birželio 23–24 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį būtų „nepaprastai svarbus, visų pirma psichologiškai ir politiškai“.

Kreipdamasis į Ukrainos parlamentą Kyjive, A. Duda pažadėjo nenuleisti rankų, kol Ukraina lieka už bloko ribų. Pasak prezidento, Varšuvos pastangos gali nulemti sėkmingą karo draskomos šalies stojimą į ES.

Lenkija yra priėmusi daugiausiai ukrainiečių pabėgėlių ir yra svarbi Kyjivo rėmėja Europos Sąjungoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pasmerkė kai kurių ES narių „antrarūšį elgesį“ su Kyjivu.

Jokių įprastų reikalų su Rusija

A. Duda taip pat sakė, kad su Rusija nebeįmanoma turėtų įprastų reikalų po įtariamų masinių Ukrainos civilių gyventojų žudynių ir karo nusikaltimų, kuriais kaltinamos Maskvos pajėgos.

Šimtai civilių gyventojų kūnų buvo rasti rusų kariuomenės laikinai užimtuose miestuose netoli Kyjivo – pavyzdžiui, Bučoje ir Borodiankoje.

Pietrytinis Mariupolio uostamiestis virto griuvėsiais po kelias savaites trukusios Rusijos apsiausties. Ukrainos valdžios duomenimis, per šią apgultį žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių gyventojų.

„Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio su Rusija nebegalima turėti įprastų reikalų“, – sekmadienį pareiškė A. Duda Ukrainos parlamente.

Jis yra pirmasis užsienio valstybės vadovas, kreipęsis į Ukrainos parlamentą nuo vasario 24-ąją prasidėjusio karo.

„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie įprastų santykių, pamiršti nusikaltimus, agresiją, pamintas pagrindines teises“, – pridūrė jis.

A. Duda apgailestavo, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų paprašė Ukrainos „priimti tam tikrus [Kremliaus] reikalavimus“.

Kalbėdamas dalyvaujant ukrainiečių prezidentui V. Zelenskiui, lenkų lyderis perspėjo, kad užleidus Maskvai net menkiausią dalį ukrainiečių teritorijos būtų suduotas „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarų pasauliui.

„Tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo ateities... Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė A. Duda, girdamas šią valstybę už tai, kad ji gina Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.

V. Zelenskis savo ruožtu per „Instagram“ padėkojo A. Dudai už „vizitą, paramą ir tikrą draugystę“.

JAV: svarstoma galimybė nusiųsti specialiųjų pajėgų saugoti šalies ambasados Kyjive

JAV kariškiai ir diplomatai svarsto galimybę nusiųsti specialiųjų pajėgų karių į Kyjivą saugoti ten vėl atidarytos šalies ambasados, praneša leidinys „The Wall Street Journal“.

Amerikos diplomatines atstovybes visame pasaulyje paprastai saugo JAV jūrų pėstininkai. Pasak laikraščio, dėl jų misijos Ukrainos sostinėje tariasi Pentagono ir Valstybės departamento atstovai.

„The Wall Street Journal“ pažymi, kad net toks Amerikos kariškių atsiradimas Kyjive būtų eskalacija turint omenyje ankstesnius JAV prezidento Joe Bideno pareiškimus, kad Vašingtonas nesiųs kariškių į Ukrainą. Šiuo metu JAV diplomatinę misiją Ukrainos sostinėje saugo Valstybės departamento Diplomatų saugumo tarnybos pareigūnai.

JT: pasaulyje yra daugiau kaip 100 mln. pabėgėlių

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR) informavo, kad visame pasaulyje savo namus turėjo palikti daugiau kaip 100 mln. žmonių. Per pastaruosius metus daugiausiai pabėgėlių išvyko iš Ukrainos, Etiopijos ir Kongo Demokratinės Respublikos, praneša „Reuters“.

„Tai rekordas, kuris niekada neturėjo būti pasiektas. Jis turi tapti pavojaus signalu, skatinančiu  sureguliuoti niokojamus konfliktus, nutraukti persekiojimus ir pašalinti pagrindines priežastis, kurios verčia nekaltus žmones palikti savo namus“, – pareiškė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis.

Vienas iš pabėgėlių skaičiaus šuolio katalizatorių yra Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. JT ekspertų duomenimis, nuo šio konflikto pradžios pabėgėliais tapo daugiau kaip 14 mln. žmonių, iš jų apie 6 mln. paliko Ukrainą, o dar 8 mln. tapo perkeltaisiais asmenimis šalies viduje.

Okupantų nuostoliai

Per tris pirmuosius plataus masto agresijos prieš Ukrainą mėnesius Rusija jau neteko tiek kareivių, kiek Sovietų Sąjunga Afganistane per devynerius metus.

Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis.

„Per tris pirmuosius vadinamosios specialiosios karinės operacijos mėnesius Rusija tikriausiai patyrė panašų aukų skaičių, kaip ir Sovietų Sąjunga per devynerius metus trukusį karą Afganistane“, – rašoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos tviteryje.

Pasak žinybos atstovų, prastos taktikos, ribotos priedangos iš oro ir lankstumo stokos derinys nulėmė tokį didelį aukų skaičių, kuris toliau auga vykstant puolimui Donbase.

„Rusijos visuomenė praeityje buvo jautri aukoms, patirtoms per karus. Augant nuostoliams Ukrainoje, jie darysis vis akivaizdesni, o visuomenės nepasitenkinimas karu ir noras jį išsakyti gali didėti“, – konstatuoja britų žvalgyba.

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 23 d. jau neteko apie 29,2 tūkst. kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 293 tankų, 3 166 šarvuotųjų kovos mašinų, 604 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 204 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 206 automobilių, 13 laivų, 476 dronų, 110 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

J. Bidenas: Rusija turi ilgai mokėti už karą Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį pareiškė, kad Rusija „turi mokėti ilgalaikę kainą“ už savo „barbariškumą Ukrainoje“, turėdamas galvoje Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Maskvai taikomas sankcijas.

Jei po bet kokio būsimo Rusijos ir Ukrainos santykių atnaujinimo „sankcijos nebus toliau palaikomos įvairiais būdais, kokį signalą tai pasiųs Kinijai apie bandymo jėga užimti Taivaną kainą“, klausė prezidentas.   

Austrijoje areštuota 254 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto

Vykdydami Europos Sąjungos (ES) sankcijas, Austrijos pareigūnai šalyje areštavo 254 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų turto.

Pasak Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio biuro, šios lėšos buvo laikomos 97 banko sąskaitose. Taip pat areštuoti penki nekilnojamojo turto objektai. „Jei rusų oligarchai ir jų organizacijos palaiko karą prieš Ukrainą, jie prisideda prie ten vykdomų žiaurumų, – teigė K. Nehammeris. – Pasitelkdami šias priemones, smogiame oligarchams į skaudamą vietą: jų pinigus.“

Austrijos pareigūnai tęsia atitinkamas operacijas, tačiau jų darbą sunkina fiktyvios įmonės ir trestai.

Ministras: Vokietija pasirengusi siekti rusiškos naftos embargo be Vengrijos

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas teigia esąs nusivylęs, kad Europos Sąjungai (ES) iki šiol dar nepavyko susitarti dėl rusiškos naftos embargo, tačiau jo šalis būtų pasirengusi siekti atitinkamo draudimo be tokiam žingsniui besipriešinančios Vengrijos, rašo „Euronews“.

„Jei Europos Komisijos (EK) pirmininkė pareikš, kad veiksmų imasi tik 26 šalys, be Vengrijos, visada tai palaikysiu, – R. Habeckas sakė vokiečių transliuotojui „Deutschlandfunk“. – Tačiau apie tokią galimybę iš ES dar nesu nieko girdėjęs.“

Iš visų 27 ES šalių Vengrija labiausiai prieštarauja planuojamam naftos importo iš Rusijos embargui.

B. Johnsonas parašė laišką Ukrainos vaikams

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas parašė atvirą laišką Ukrainos vaikams, kuriame juos patikino, kad jie ne vieni ir kad Ukraina iškovos pergalę, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

Laiško tekstą skelbia „Sky News“.

B. Johnsonas prisiminė balandžio mėnesį surengtą savo kelionę į Kyjivą, kur jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir paragino vaikus „didžiuotis savo šalimi, savo tėvais, savo šeimomis ir savo kariais, o labiausiai – savimi“.

„Daugelis iš jūsų matė ar išgyveno tai, ko neturėtų matyti nė vienas vaikas. Vis dėlto Ukrainos vaikai mus visus kasdien moko būti stiprius ir orius, laikyti aukštai iškeltą galvą net sunkiausiu metu. Aš nežinau geresnio sektino pavyzdžio viso pasaulio vaikams ir suaugusiesiems“, – rašoma laiške.

B. Johnsonas taip pat patikino Ukrainos vaikus, kad „jūs nesate vieni“.

Aš nežinau geresnio sektino pavyzdžio viso pasaulio vaikams ir suaugusiesiems.

„Galbūt jūs turėjote išsiskirti su draugais namuose, bet jūs turite milijonus kitų visame pasaulyje. Čia, Jungtinėje Karalystėje, mes iškeliame Ukrainos vėliavas virš mūsų namų, biurų, bažnyčių, parduotuvių ir žaidimų aikštelių, netgi virš mano paties stogo Dauningo gatvėje, kur langus puošia britų vaikų nupieštos saulėgrąžos. Mūsų jaunuoliai piešia jūsų vėliavą savo klasėse ir gamina mėlynas ir geltonas apyrankes, remdami jūsų šalį“, – rašo B. Johnsonas.

„Aš, kaip ir jūsų prezidentas, tikiu, kad Ukraina laimės šį karą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad netrukus galėsite grįžti į savo namus, mokyklas, šeimas. Ir kad ir kas nutiktų, kad ir kiek tai truktų, mes Jungtinėje Karalystėje niekada jūsų nepamiršime ir visada didžiuosimės tuo, kad galime vadinti jus savo draugais“, – pabrėžė Didžiosios Britanijos premjeras.

UNICEF duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainą turėjo palikti 2 mln. vaikų, daugiau kaip pusė jų atvyko į Lenkiją.

JT: pasaulyje priverstinai perkeltųjų skaičius viršijo 100 milijonų

Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičius pirmą kartą viršijo 100 mln., pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Dėl karo Ukrainoje ir kitų kruvinų konfliktų žmonių, priverstų bėgti nuo konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir persekiojimo skaičius pirmą kartą istorijoje perkopė stulbinančią 100 mln. ribą“, – nurodė JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR.

Šis „nerimą keliantis“ skaičius turi sukrėsti pasaulį ir priversti nutraukti konfliktus, verčiančius rekordiškai daug žmonių bėgti iš savo namų, priduriama UNHCR pareiškime.

Agentūros duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos priverstinai perkeltųjų skaičius išaugo iki 90 milijonų. Šią padėtį nulėmė smurtas tokiose šalyse kaip Etiopija, Burkina Fasas, Mianmaras, Nigerija, Afganistanas ir Kongo Demokratinė Respublika.

Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dar daugiau kaip 8 mln. asmenų buvo perkelti šalies viduje, o daugiau nei 6 mln. pabėgėlių kirto kaimyninių valstybių sienas.

„Įspėjamasis signalas“

„Šimtas milijonų yra kraupus skaičius, kuris vienodai yra blaivinantis ir keliantis nerimą. Tai rekordas, kuris niekada neturėjo būti pasiektas“, – pareiškė UNCHR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).

„Tai turi būti įspėjamasis signalas, kad reikia spręsti niokojančius konfliktus ir užkirsti jiems kelią, taip pat nutraukti persekiojimą ir šalinti pagrindines priežastis, dėl kurių nekalti žmonės verčiami bėgti iš savo namų“, – pridūrė jis.

100 mln. asmenų yra daugiau nei 1 proc. visų pasaulio gyventojų. Tik 13 šalių gyvena daugiau žmonių nei yra priverstinai perkeltųjų pasaulyje.

Ši grupė apima pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus, taip pat daugiau kaip 50 mln. asmenų, perkeltų savo šalies viduje.

Tarptautinė reakcija į žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, buvo labai teigiama.

„Tarptautinė reakcija į žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, buvo labai teigiama“, – pažymėjo F. Grandi.

„Užuojauta yra gyva, ir mums reikia panašaus susitelkimo, kalbant apie visas pasaulio krizes. Tačiau galiausiai humanitarinė pagalba yra palaikomoji priemonė, o ne vaistas“, – pabrėžė jis.

„Norint pakeisti šią tendenciją, vienintelis atsakymas yra taika ir stabilumas, kad nekalti žmonės nebūtų priversti rizikuoti arba rimtu pavojumi savo šalyje, arba nesaugiu pabėgimu ir tremtimi“, – nurodė F. Grandi.

Visus duomenis apie priverstinį perkėlimą 2021 metais UNHCR pateiks savo metinėje Pasaulinių tendencijų ataskaitoje; ji bus paskelbta birželio 16-ąją.

Kyjivo teismas Rusijos kariui skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už karo nusikaltimus

Teisėjų kolegija Kyjive vieną į Ukrainą įsiveržusios Rusijos karį pirmadienį pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir skyrė jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Nuosprendį galima apskųsti per 30 dienų.

Teismo posėdį platformoje „YouTube“ savo kanaluose transliavo Ukrainos žiniasklaidos priemonės.

„Teismas nustatė, kad (Vadimas) Šišimarinas yra kaltas, ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos“, – sakė teisėjas Serhijus Ahafonovas.

21 metų rusų karys V. Šišimarinas teisme praėjusią savaitę pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Skaitydamas nuosprendį teisėjas pažymėjo, kad teismas atsižvelgė į tai, kad teisiamasis bendradarbiavo su pareigūnais.

Jaunatviškos išvaizdos rusų seržantas V. Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.

„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve.

Ši svarbi byla buvo užbaigta penktadienį po trijų svarstymo dienų.

V. Šišimarino advokatas penktadienį sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad jo klientas yra nekaltas dėl tyčinės žmogžudystės ir karo nusikaltimų.

Ukrainos prokurorai paprašė skirti V. Šišimarinui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už civilio Oleksandro Šelipovo nužudymą Čupachivkos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.

Jis vykdė nusikalstamą įsakymą ir gerai tai žinojo.

„Jis vykdė nusikalstamą įsakymą ir gerai tai žinojo“, – sakė kaltintojas.

Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Ji laikoma viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu.

Tuo pačiu metu tarptautinės institucijos tiria įtariamus Rusijos pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.

Naujoji Zelandija mokys Ukrainos pajėgas šaudyti iš artilerijos

Naujosios Zelandijos vyriausybė pirmadienį pristatė planus apmokyti nedidelį skaičių Ukrainos karių naudotis lauko artilerijos pabūklais, taip gilindama Okeanijos valstybės įsitraukimą į kitoje pasaulio pusėje besitęsiantį karą.

Premjerė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) nurodė, kad jos kabinetas sutiko į Jungtinę Karalystę siųsti iki 30 Naujosios Zelandijos gynybos pajėgų (NZDF) narių, kurie mokys ukrainiečių pajėgas naudotis 105 mm kalibro haubicomis L119.

„Per visą Rusijos išpuolį prieš Ukrainą aiškiai sakėme, kad tokia akivaizdi ataka prieš nekaltų žmonių gyvybes ir kitos šalies suverenumą yra neteisinga“, – sakė J. Ardern.

„Mūsų atsakas apima ne tik Rusijos smerkimą, bet ir praktinę paramą Ukrainai“, – pridūrė ji.

Anksčiau Naujoji Zelandija į Europą išsiuntė lėktuvą „C130 Hercules“ ir NZDF karių, turėjusių suteikti žvalgybos, transporto ir logistikos paramos Kyjivui.

Anot J. Ardern, naujausias sprendimas, kuris yra jautrus į konfliktus paprastai nesikišančiam Velingtonui, buvo priimtas atidžiai išnagrinėjus pagalbos prašymą.

„Taip vertinsime kiekvieną prašymą – atsižvelgdami ne tik į savo nepriklausomą užsienio politiką, bet ir į savo gynybos pajėgų įsitraukimo parametrus, kuriuos vertiname labai atsargiai“, – paaiškino vyriausybės vadovė.

Naujosios Zelandijos misija truks iki liepos pabaigos. Pasak šalies Gynybos pajėgų vado maršalo Kevino Shorto (Kevino Šorto), jo pajėgos turėtų apmokyti apie 230 Ukrainos karių.

V. Zelenskis kreipimesi į Davoso forumą ragina įvesti Rusijai maksimalias sankcijas

V. Zelenskis pirmadienį kreipdamasis į Davoso viršūnių susitikimo dalyvius paprašė daugiau ginklų jo šaliai ir „maksimalių“ sankcijų Maskvai.

V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius, sakė, jog jei Kijevo „poreikiai būtų buvę 100 procentų patenkinti dar vasarį“, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, būtų išgelbėta dešimtys tūkstančių gyvybių.

„Todėl Ukrainai reikia visų tų ginklų, kurių jį prašo, ir ne tik tų, kuriuos ji gauna“, – kalbėjo V. Zelenskis, pasirodęs vėliavų fone su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais kariško stiliaus marškinėliais.

V. Zelenskis paragino įvesti naftos embargą Rusijai, taikyti baudžiamąsias priemones visiems jos bankams ir vengti IT sektoriaus. Jis pridūrė, kad visos užsienio bendrovės turėtų palikti šią šalį.

„Neturėtų būti jokios prekybos su Rusija“, – sakė jis, kreipdamasis į susirinkusius pasaulio politikos ir verslo elito atstovus.

„Manau, kad iki šiol tokių prieš Rusiją nukreiptų sankcijų nėra, jos turėtų būti“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Manau, kad iki šiol tokių prieš Rusiją nukreiptų sankcijų nėra, jos turėtų būti.

Nors JAV, Didžioji Britanija ir Kanada nusprendė uždrausti Rusijos naftos ir dujų importą, Europos Sąjunga dar nesutaria dėl panašių priemonių įvedimo, nes tokios Bendrijos narės kaip Vokietija ir Vengrija yra labai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių.

Davose vykstančiose diskusijose dominuoja karo Ukrainoje tema. Tai pirmasis Davoso forumas per daugiau nei dvejus metus. COVID-19 pandemija privertė atšaukti 2021 metų lyderių susitikimą įprastu būdu ir atidėti šių metų konferenciją iki gegužės mėnesio.

 

 

Ukrainos pareigūnai demaskavo neteisėto šaukiamojo amžiaus vyrų gabenimo į Rumuniją kanalą

Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai demaskavo neteisėto šaukiamojo amžiaus vyrų gabenimo į Rumuniją kanalą. Ši „paslauga“ kainavo 10 tūkst. eurų.

Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Tyrėjų duomenimis, žmonių kontrabandos schemos organizatorius buvo Bukovinos gyventojas, kuris įtraukė į neteisėtą veiklą du pažįstamus. Vienas iš jų buvo su Rumunija besiribojančio miškų ūkio darbuotojas.

„Už 10 tūkst. eurų įtariamieji padėjo trims karo prievolininkams patekti į Rumunijos teritoriją apeinant pasienio punktus. Schemos dalyviai buvo demaskuoti ir sulaikyti Černivcų rajone netoli valstybės sienos“, – informavo Ukrainos prokuratūros spaudos tarnyba.

Dabar sprendžiama, kokią kardomąją priemonę skirti sulaikytiesiems. Jiems gresia laisvės atėmimas iki devynerių metų.

Kremlius nesvarsto galimybės iškeisti V. Medvedčuką į Mariupolio gynėjus

Kremlius nesvarsto galimybės iškeisti Ukrainoje sulaikytą oligarchą Viktorą  Medvedčuką į Mariupolio gynėjus. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo pareiškimu.

„Mes jau sakėme, kad V. Medvedčukas yra Ukrainos pilietis, be to, jis nėra kariškis. O asmenys, pasidavę į nelaisvę gamykloje „Azovstal“, yra kariškiai ir nacionalistinių formuočių nariai, todėl tai visiškai skirtingos kategorijos, ir čia kažin ar galima kalbėti apie kažkokius mainus“, – pareiškė jis pirmadienį žurnalistams.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas sakė, jog dabar vedamos aktyvios derybos dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kūmo iškeitimo į kovotojus iš „Azovstal“. Stebėtojai teigia, kad kaip tik todėl V. Medvedčukas sutiko duoti parodymus prieš buvusį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką.

Vasario 27 d. buvo pranešta, kad V. Medvedčukas, įtariamas valstybės išdavimu ir teroristinės organizacijos rėmimu, pabėgo iš namų arešto.

Balandžio 12 d. per specialią Ukrainos saugumo tarnybos operaciją jis buvo sulaikytas. Po savaitės V. Medvedčukas paprašė Ukrainos ir Rusijos prezidentų iškeisti jį į karo belaisvius ukrainiečius, bet Kremlius ir tada nesutiko su tokiais mainais.

Su V. Putinu šokusi buvusi Austrijos ministrė traukiasi iš „Rosneft“ tarybos

Austrijos buvusi užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl (Karin Kneisl), kažkada šokusi su V. Putinu savo vestuvių pobūvyje, pasitraukė iš naftos pramonės milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos, pirmadienį pranešė bendrovė.

K. Kneissl įteikė atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, skelbiama „Rosneft“ pranešime.

Buvusi Austrijos diplomatijos vadovė 2018 metais sukėlė nuostabą, kai pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir šoko su juo. Kitais metais 57 metų politikė paliko vyriausybę, o pernai birželį tapo „Rosneft“ direktorių tarybos nare.

Penktadienį bendrovė pranešė, jog iš direktorių tarybos traukiasi penkerius metus joje dirbęs buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis).

Pranešimas pasirodė po to, kai Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui suteiktas oficialias privilegijas, įvertinusi, kad atsisakydamas nutraukti ryšius su Rusijos energetikos milžinėmis jis nesilaikė savo pareigų.

Penktadienį K. Kneissl naujienų agentūrai AFP sakė, jog ketina išbūti taryboje visą vienerių metų kadenciją, tačiau kovą ji esą perspėjo „Rosneft“, kad nesieks kitos kadencijos direktorių taryboje.

Remiantis K. Kneissl svetaine internete, ji yra davusi keletą interviu Kremliaus finansuojamam leidiniui RT, anksčiau vadintam „Russia Today“; Kremliaus kritikai jį vadina propagandos kanalu. Du paskutiniai interviu buvo paskelbti kelios dienos prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną.

„Rosneft“ savo pareiškime dėkojo K. Kneissl už jos darbą esant „sudėtingai“ tarptautinei situacijai ir pareiškė, kad ateityje tikisi tęsti bendradarbiavimą su ja kaip eksperte.

Rusijos valdžios kontroliuojamai didžiausiai šalyje naftos pramonės grupei vadovauja vienas ištikimiausių V. Putino sąjungininkų Igoris Sečinas.

Pastaraisiais metais Austrija ne kartą pabrėžė savo artimus santykius su Rusija.

Po to, kai 2018 metais virtinė Europos Sąjungos valstybių išsiuntė Rusijos diplomatus, atsakydamos į buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje, Austrija pareiškė neseksianti jų pavyzdžių, pabrėždama savo neutralumą.

50 proc. ir vieną „Rosneft“ akciją valdo valstybės įmonė „Rosneftegaz“, 19,75 proc. – Didžiosios Britanijos BP, 18,93 proc. – Kataro fondas „QH Oil Investments.

Per Lenkiją atgal Į Ukrainą sugrįžo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos sukeltos pabėgėlių bangos pradžios iš kaimyninės Lenkijos atgal į Ukrainą sugrįžo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Tai pirmadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga.

Nuo karo pradžios vasario 24-ąją sieną iš Ukrainos į Lenkiją kirtusių žmonių skaičius praėjusios savaitės pabaigoje viršijo 3,5 mln. ribą. Tačiau pastaruoju metu į Ukrainą grįžtančių žmonių skaičius, lenkų pasieniečių duomenimis, diena po dienos buvo didesnis nei atvykstančiųjų į Lenkiją.

Sekmadienį sugrįžėlių buvo 31 700, ir tai yra net pusantro karto daugiau nei tą pačią dieną iš Ukrainos į Lenkiją įvažiavusių žmonių skaičius (apie 20 000).

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios į užsienį pabėgo daugiau kaip 6,4 mln. žmonių.

Prieš karą Ukrainoje gyveno 44 mln. žmonių.

V. Zelenskis: per gegužės 17 d. smūgį Desnos miestui žuvo 87 žmonės

V. Zelenskis pirmadienį pranešė, kad per gegužės 17 d. Rusijos karinių pajėgų surengtą smūgį karinei bazei Desnos mieste žuvo 87 žmonės.

„Šiandien Desnoje po griuvėsiais yra 87 žmonės. 87 žuvusių žmonių lavonai“, – kreipdamasis į Davoso viršūnių susitikimą teigė V. Zelenskis.

Rusijos smūgiai Desnai buvo viena iš retų atakų, pastarosiomis savaitėmis surengtų sostinės Kyjivo srityje. Už maždaug 77 km į šiaurę už Kyjivo išsidėsčiusioje Desnoje yra didelis karinis poligonas. Vietos sveikatos priežiūros pareigūnai anksčiau skelbė, kad per minėtą smūgį žuvo aštuoni žmonės.

V. Zelenskis nurodė, kad Ukraina labai brangiai moka už laisvę ir nepriklausomybę.

Rusų kariai pradėjo „Azovstal“ teritorijos išminavimą

„Azovstal“ plieno gamyklą užėmę Rusijos kariai teritorijoje ieško minų ir sprogmenų, kuriuos čia paliko ir ukrainiečių, ir rusų pajėgos. Apie tai skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi vaizdo medžiaga.

„Uždavinys labai sudėtingas, priešas padėjo savo minų, mes taip pat padėjome priešpėstinių minų, kad jį blokuotume. Mūsų dar laukia maždaug dvi savaitės darbo“, – sakė vienas rusų karys, nurodęs tik savo kovinį vardą „Babajas“.

Minos kontroliuojamai detonuojamos, o aplinkiniai keliai buldozeriais valomi nuo nuolaužų. „Per praėjusias dvi dienas sunaikinta per 100 sprogmenų. Darbai tęsiasi“, – teigė karys.

Rusija penktadienį pareiškė, kad pasidavė paskutinieji ukrainiečių kariai, buvę „Azovstal“ gamykloje.

G. Landsbergis: Vakarai galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto saugumą

NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar šalių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė ministras.

Jo teigimu, tau galėtų būti kariniai laivai ir lėktuvai, tačiau to, pasak ministro, nebūtų galima vadinti eskalacija.

„Tai nebūtų dalyvavimas kare. Tai tik užtikrintų saugų grūdų kelią iš Ukrainos į šalis, kurioms jų reikia“, – teigė G. Landsbergis.

Jis tuo pačiu tvirtino, kad iš Ukrainos grūdus galima išvežti ir kitais būdais, tačiau „ne tokiais dideliais kiekiais“, todėl dėl to reikės ieškoti sprendimų.

Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, svarbus grūdų eksportui, tačiau Rusijos laivų blokuojamas. Tai kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui. 

Iš posto traukiasi rusų diplomatas: man niekada nebuvo taip gėda dėl savo šalies

Vienas Rusijos diplomatijos veteranas, dirbęs šalies atstovybėje prie Jungtinių Tautų būstinės Ženevoje, paskelbė atsistatydinantis ir išsiuntė laišką kolegoms iš kitų šalių, kuriuo pasmerkė V. Putino „agresyvų karą“ Ukrainoje.

Laiške, išsiųstame pirmadienį ryte, 41 metų Borisas Bondarevas patvirtino atsistatydinantis. Kiek anksčiau vienas diplomatinis pareigūnas perdavė naujienų agentūrai AP B. Bondarevo pareiškimą anglų kalba.

„Per 20 savo diplomatinės karjeros metų mažiau įvairių mūsų užsienio politikos pokyčių, bet dar niekada man nebuvo taip gėda dėl savo šalies, kaip šių metų vasario 24-ąją“, – rašo diplomatas, turėdamas galvoje Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios datą.

B. Bondarevas iki šiol ėjo diplomatinio patarėjo, atsakingo už Rusijos vaidmenį Ženevos nusiginklavimo konferencijoje, pareigas. Anksčiau jis užėmė postus įvairiose šalyse, įskaitant Kambodžą ir Mongoliją.

Diplomatas patvirtino atsistatydinantis laiške, adresuotame Rusijos ambasadoriui prie JT Ženevoje Genadijui Gatilovui.

Misijos atstovas kol kas neatsakė į AP prašymus pakomentuoti padėtį.

B. Bondarevo pareiškimas yra retas arba galbūt ir precedento neturintis atvejis, kai Rusijos diplomatinio korpuso pareigūnas viešai išreiškė nepasitenkinimą dėl savo šalies karo Ukrainoje. V. Putino vyriausybė stengėsi nuslopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas ir oficialios linijos neatitinkančius šio konflikto, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, o ne karu, vertinimus.

„Tai, ką dabar daro mano vyriausybė, yra netoleruotina, – AP sakė B. Bondarevas. – Kaip civilis tarnautojas turiu prisiimti dalį atsakomybės, bet nenoriu to daryti.“

B. Bondarevas sakė kol kas nesulaukęs jokio Rusijos pareigūnų reakcijos, bet pridūrė: „Ar esu susirūpinęs dėl galimos reakcijos iš Maskvos? Turiu būti dėl to susirūpinęs.“

Paklaustas, ar jo bendradarbiai irgi panašiai jaučiasi, diplomatas pridūrė: „Ne visi Rusijos diplomatai yra karo kurstytojai. Jie mąsto blaiviai, bet privalo tylėti.“

B. Bondarevas sakė, kad jo žingsnis gali tapti pavyzdžiu kitiems.

„Jeigu man bus iškelta byla, tuomet kiti žmonės, kurie norėtų pasekti šiuo pavyzdžiu, to nedarys“, – pripažino jis.

Savo pranešime anglų kalba, kurį jis sakė išsiuntęs elektroniniu paštu maždaug 40-iai diplomatų ir kitų pareigūnų, B. Bondarevas rašo, kad pradėjusieji karą „tenori viena – amžinai išlikti valdžioje, gyventi pompastiškuose neskoninguose rūmuose, plaukioti jachtomis, pagal tonažą ir kainą prilygstančiomis visam Rusijos kariniam laivynui, mėgautis neribota valdžia ir visišku nebaudžiamumu“.

Jis taip pat piktinosi Rusijos užsienio reikalų ministerijos „melu ir neprofesionalumu“ ir konkrečiai nusitaikė į užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Pastarasis, anot B. Bondarevo, per „18 metų nusirito nuo profesionalaus ir išsilavinusio intelektualo... iki žmogaus, nuolat skelbiančio prieštaringus pareiškimus ir grasinančio pasauliui (tai yra ir Rusijai) branduoliniais ginklais“.

„Šiandien Užsienio reikalų ministerijai svarbu ne diplomatija. Svarbu karo kurstymas, melas ir neapykanta“, – rašo diplomatas.

B. Bondarevas sakė AP neplanuojantis išvykti iš Ženevos.

Teisių gynimo grupės „U.N. Watch' vykdomasis direktorius Hilleris Neueris (Hilaris Nojeris) susiklosčiusią padėtį apibūdino lakoniškai: „Borisas Bondarevas yra didvyris.“

„Bondarevas turėtų būti šią savaitę pakviestas pasisakyti Davose, – pridūrė jis. – JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga turėtų parodyti pavyzdį laisvajam pasauliui, sukurdamos programą, kuri skatintų daugiau Rusijos diplomatų pasielgti taip pat ir pereiti į kitą pusę, teikdama apsaugą, finansinį saugumą ir diplomatų bei jų šeimų perkėlimą.“

Rusija sako nagrinėjanti Italijos pateiktą taikos planą konfliktui užbaigti

Rusija pirmadienį pareiškė, kad nagrinėja Italijos pateiktą taikos planą konfliktui Ukrainoje užbaigti.

„Neseniai jį gavome ir jį studijuojame“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.

Jis atsisakė atskleisti kokių nors plano detalių ir pažadėjo, kad savo komentarus Rusija pateiks vėliau.

„Rusija ir Italija to neaptarė“, – kalbėjo viceministras. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybos šiuo metu yra sustabdytos.

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sekmadienį sakė, kad Rusija nori atnaujinti derybas, tačiau viskas priklauso nuo Kyjivo.

„Dabartinių derybų įšaldymas ir visko sustabdymas nėra mūsų iniciatyva“, – sakė A. Rudenka.

„Būsime pasirengę jas atnaujinti, kai tik Ukraina parodys konstruktyvią poziciją ir bent sureaguos į jai pateiktus pasiūlymus“, – kalbėjo jis.

Po Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną prasidėjusios abiejų šalių delegacijų derybos vyko reguliariai kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.

Kovą Turkijoje vyko Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, vėliau šalių delegacijos susitiko Stambule, tačiau nė vienas šių susitikimų nedavė konkrečių rezultatų.

UNHCR: iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 6,5 mln. žmonių

Nuo karo Ukrainoje pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 6,5 mln. žmonių. Tokį skaičių pirmadienį Ženevoje paskelbė JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR).

Tarp kaimyninių šalių daugiausiai pabėgėlių priėmė Lenkija – 3,5 mln.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną į Ukrainą vėl įvažiavo beveik 2 mln. žmonių. Kiek jų grįžo į tėvynę visam laikui, o kiek įvažiavo ir vėl išvažiavo, UNHCR duomenimis, nėra aišku. Prieš karą Ukraina turėjo apie 44 mln. gyventojų.

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos, kurį renka duomenimis apie vadinamuosius vidaus pabėgėlius, Ukrainoje jų yra 8 mln.

Donecko „liaudies respublikos“ vadovas: „Azovstal“ pasidavę Ukrainos kariai bus teisiami

Mariupolio „Azovstal“ gamykloje pasidavę Ukrainos kariai bus teisiami, pareiškė vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) vadovas Denisas Pušilinas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros ir BBC.

„Belaisviai iš „Azovstal“ šiuo metu laikomi DLR teritorijoje. Esama ketinimų respublikos teritorijoje suorganizuoti tarptautinį tribunolą“, – tvirtino D. Pušilinas ir pridūrė, kad šiuo metu rengiamas tribunolo statutas.

Lieka neaišku, kokie kaltinimai bus pareikšti Ukrainos kariams.

O. Zelenska kreipėsi į PSO asamblėją prašydama padėti ukrainiečiams

Ukrainos pirmoji ponia pirmadienį paragino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) padėti įveikti didžiulę psichikos sveikatos krizę šalyje ir perspėjo, kad Rusijos karo padariniai gali būti jaučiami dešimtmečius.

„Po to, ką ukrainiečiai patyrė okupacijos metu, fronte, bombų slėptuvėse, per apšaudymus... jiems reikia reabilitacijos taip pat, kaip ir fiziškai sužeistiems žmonėms“, – sakė Olena Zelenska vaizdo ryšiu kalboje kasmetinei PSO asamblėjai.

„Šio karo pasekmės, deja, išliks ilgus metus ir dešimtmečius“, – sakė ji.

Tą pačią dieną jos vyras, prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas vaizdo ryšiu Davoso Pasaulio ekonomikos forume, paragino taikyti Rusijai kuo griežtesnes sankcijas.

O. Zelenska sakė, kad su PSO pagalba Ukraina bus pasirengusi imtis „kovos už mūsų žmonių psichinę sveikatą“.

„Rusijos karas parodė baisumus, kurių negalėjome įsivaizduoti“, – kalbėjo ji. – PSO yra įsipareigojusi saugoti svarbiausias žmogaus teises į gyvybę ir sveikatą. Dabar jos abi yra pažeidinėjamos Ukrainoje“.

Rusijos karas parodė baisumus, kurių negalėjome įsivaizduoti.

O. Zelenska kalbėjo apie tai, kaip karo pavojai atsiliepia kasdieniam civilių žmonių gyvenimui ir Ukrainos sveikatos apsaugos sistemai.

Šiuo metu, sakė prezidento žmona, „nė vienas ukrainietis, nei suaugęs, nei mažas vaikas, negali būti tikras, kad rytoj atsibus ir į jo namus nepataikys raketa“.

„O gydytojai negali būti tikri, kad jų greitosios pagalbos automobiliai nebus susprogdinti pakeliui pas pacientą“, – kalbėjo ji.

O. Zelenska atkreipė dėmesį į žmones, kurie nuo bombų ir apšaudymų slėpėsi Charkivo metro sistemoje, kai kurie iš ten neišėjo nuo invazijos pradžios prieš tris mėnesius.

„Jie ne tik slepiasi, jie ten gyvena su vaikais ir naminiais gyvūnais“, – pažymėjo ji.

Ji paragino tarptautinę bendruomenę padėti Ukrainai, kuri skiria daug dėmesio karą patyrusių asmenų psichikos sveikatai ir psichosocialinei gerovei. „Esame užsibrėžę (tai) padaryti greitai... kad kartu su pergale kare pasiektume ir pergalę prieš mūsų piliečių sielvartą, šoką ir stresą“, – sakė O. Zelenska.

Kremlius pasmerkė „teroro ataką“ prieš Maskvos statytinį Ukrainoje

Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos „nacionalistus“ surengus „teroro ataką“ prieš vieną Maskvos statytinį, paskirtą į aukšto rango postą Rusijos okupuotoje Ukrainos pietinėje dalyje.

Andrejus Ševčikas buvo paskirtas Zaporižios srityje esančio Enerhodaro meru, kai Rusijos pajėgos perėmė kontrolę šiame mieste, kuriame veikia didžiausia Europoje atominė elektrinė.

Sekmadienį A. Ševčikas ir du jo apsaugininkai buvo sužeisti per sprogimą, kai jie įžengė į vieną pastatą..

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams Maskvoje sakė, kad Ukrainoje „tokius metodus naudoja nacionalistiniai elementai“.

„Žinoma, tai verčia mūsų kariuomenę būti budrią, imtis prevencinių priemonių, kad tokių teroro atakų nebeįvyktų“, – pažymėjo jis.

Vietos policijos pareigūnas Aleksejus Selivanovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad A. Ševčikas „patyrė nudegimų ir sužalojimų, bet jo ir jo asmens sargybinių gyvybei pavojaus nėra“.

A. Selivanovas sakė, kad į promaskvietiško pareigūno gyvybę buvo pasikėsinta detonavus sprogstamąjį įtaisą, paslėptą elektros skydinėje. Pasak jo, pagal sprogimo galią įtaisas prilygo 700 gramų trotilo.

Beveik 50 tūkst. gyventojų turintis Enerhodaras buvo pastatytas praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje prie Dniepro upės iškilusios atominės elektrinės darbuotojams. Šešis blokus turinti Zaporižios elektrinė yra pavadinta pagal netoliese esantį srities administracinį centrą.

Didžiausias pasaulyje kavinių tinklas „Starbucks“ visiškai traukiasi iš Rusijos

Didžiausias pasaulyje kavinių tinklas „Starbucks“ dėl karo Ukrainoje po 15 metų visiškai traukiasi iš Rusijos. Koncernas pirmadienį paskelbė, kad visam laikui uždaro savo kavines šalyje ir nebeturės ten savo prekės ženklo.

„Starbucks“ savo veiklą Rusija sustabdė jau kovą – protestuodamas prieš invaziją į Ukrainą.

Kavinių tinklas Rusijoje veikė nuo 2007 metų ir pastaruoju metu čia turėjo 130 filialų, kuriuose dirbo apie 2 tūkst. darbuotojų. Įmonės dar šešis mėnesius toliau mokės algas darbuotojams ir rems juos ieškant naujo darbo.

Koncernas kol kas nepateikė konkrečios informacijos apie pasitraukimo iš Rusijos tvarkaraštį ir eigą bei finansines detales.

Rusijos pajėgų kontroliuojama Chersono sritis paskelbė rublį oficialia valiuta

Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad rublis taps oficialia valiuta kartu su ukrainietiškomis grivinomis.

Srities sostinė Chersonas tapo pirmuoju Rusijos pajėgų užimtu dideliu Ukrainos miestu nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Šiandien bus paskelbtas įsakas, oficialiai patvirtinantis dviejų valiutų įvedimą Chersono srityje“, – vaizdo kreipimesi sakė promaskvietiškos regiono administracijos vadovas Volodymyras Saldo.

„Tai reiškia, kad visi prekiautojai turės teisę, o vėliau privalės, rašyti kainas dviem valiutomis – grivinomis ir Rusijos rubliais, – pridūrė jis. – Rusijos rublio kursas bus dvigubai didesnis už griviną – du Rusijos rubliai už vieną griviną.“

Jis pridūrė, kad per ateinančias dvi dienas Rusijos bankas atidarys savo padalinį Chersone ir siūlys paslaugas verslo įmonėms, galėsiančioms pateikti ukrainietiškus dokumentus.

Rusijos pareigūnai ir Maskvos paskirta valdžia sakė, kad Chersono sritis, tikriausiai bus prijungta prie Rusijos. Šis regionas pietuose ribojasi su Krymo pusiasaliu, 2014 metais aneksuotu Maskvos.

Virtinėje Ukrainos miestų, okupuotų Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną – įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską – Maskva paskyrė marionetines administracijas, kurioms pavesta grąžinti kasdienį gyvenimą į įprastas vėžes ir padėti pagrindus su Rusija susietai ateičiai.

Kyjivas ir Vakarų valstybės Rusijos invaziją į Ukrainą laiko neišprovokuota ir nepagrįsta, o bet kokius mėginimus kurti okupacinės valdžios struktūras – neteisėtais.

L. Austinas: 20 šalių siūlo naujus saugumo pagalbos paketus Ukrainai

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pranešė, kad pirmadienį vykusiame sąjungininkų susitikime apie 20 šalių pasiūlė naujų saugumo pagalbos paketų Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Per antrąjį susitikimą beveik keturios dešimtys šalių ir organizacijų, sudarančių Ukrainos gynybos kontaktinę grupę, vaizdo ryšiu aptarė pagalbą Ukrainai ir 20 šalių pažadėjo Kijevui padėti ginklais, šaudmenimis ir kitais reikmenimis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas informavo grupę apie dabartinę padėtį tris mėnesius trunkančiame kare, kuriame abi pusės kovoja išilgai ilgos fronto linijos dėl Rusijos užgrobtų teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose.

„Šiandien įvyko labai sėkmingas susitikimas, – sakė L. Austinas. – Daug šalių dovanoja kritiškai reikalingos artilerijos amunicijos, pakrančių gynybos sistemų, tankų ir kitų šarvuotų transporto priemonių“.

Kitos, pasak jo, siūlo mokymus Ukrainos kariuomenei.

Jis sakė, kad Danija įsipareigojo Ukrainai atsiųsti priešlaivinių raketų sistemų „Harpoon“, o Čekija pasiūlė kovinius sraigtasparnius, tankus ir raketų sistemas.

Tačiau L. Austinas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kas įtraukta į naują 40 mlrd. dolerių vertės JAV paramos Ukrainai paketą. Spėjama, kad jame gali būti didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketos, kuriomis būtų galima smogti į Rusijos teritoriją.

Kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas įvyks gyvai birželio 15 dieną per NATO ministrų susitikimą Briuselyje.

Rusija Luhansko puolimui sutelkė 12 tūkst. karių

Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus tvirtina, kad Rusija į čia sutelkė daugybę įrangos ir per 12 tūkst. karių.

Unian.net rašo, kad dieną prieš tai Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie artėjantį „Luhansko liaudies respublikos išlaisvinimą“. Pasak  S.Haidajaus, Rusija sutelkė apie 25 bataliono taktinines grupes (BTG). Kiekvienoje BTG yra apie 500 karių. Vadinasi, iš viso yra daugiau nei 12 tūkst. karių, kurie ruošiasi užimti Luhansko sritį.

 

Šios pastabos patvirtina Ukrainos vyriausybės teiginius, kad beveik 1,2 mln. žmonių buvo ištremti į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Kyjivas pasmerkė vadinamąsias „filtravimo stovyklas“, kuriose Maskva apklausia sulaikytus asmenis.

JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris (Maiklas Karpenteris) sakė, kad liudininkų parodymai patvirtina „žiaurius tardymus“ stovyklose.

„Šie brutalūs veiksmai ir priverstinis perkėlimas vyksta dabar, kai mes kalbamės, ir šie veiksmai prilygsta karo nusikaltimams“, – ESBO Vienoje sakė M. Carpenteris.

„Negalime leisti, kad šis blogis liktų, – pridūrė jis.

Jei asmuo apkaltinamas tuo, kad yra „Ukrainos nacis“ – tai yra mėgstamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino epitetas, – jis išvežamas į Donecką „tolesniam tyrimui arba nužudymui“.

„Jungtinių Valstijų vertinimu, Rusijos pajėgos į šias „filtravimo stovyklas“ perkėlė ne mažiau kaip kelis tūkstančius ukrainiečių ir dar ne mažiau kaip dešimtis tūkstančių evakavo į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją, kartais nepranešdamos evakuojamiems asmenims apie galutinį kelionės tikslą“, – kalbėjo jis.

M. Carpenteris sakė, kad vien iš Mariupolio – strategiškai svarbaus miesto, kuris buvo paverstas griuvėsiais per Rusijos vykdomą karą, – buvo išvežti tūkstančiai žmonių.

JAV ambasadorius prie ESBO, cituodamas vieno liudininko pasakojimą, teigė, kad, anot išgyvenusio asmens, „visi bijojo būti nuvežti į Donecką“, kontroliuojamą prorusiškų separatistų.

Jei asmuo apkaltinamas tuo, kad yra „Ukrainos nacis“ – tai yra mėgstamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino epitetas, – jis išvežamas į Donecką „tolesniam tyrimui arba nužudymui“, citavo M. Carpenteris išgyvenusįjį.

Pentagonas pirmadienį taip pat teigė pastebėjęs ženklų, kad ukrainiečiai prievarta vežami į Rusiją, tačiau jų skaičiaus nenurodė.

Balandžio pradžioje, praėjus šešioms savaitėms nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tūkstančiai ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusijos teritoriją.

Tačiau vėliau šis skaičius išaugo iki daugiau nei 1,19 mln., įskaitant mažiausiai 200 tūkst. vaikų, neseniai sakė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova.

Ukraina skelbia išvedusi iš rikiuotės dar vieną rusų laivą

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad šalies pajėgos išvedė iš rikiuotės dar vieną rusų laivą Juodojoje jūroje.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius vėlai ketvirtadienį pranešė, kad buvo smogta logistikos laivui „Vsevolod Bobrov“, bandžiusiam nugabenti priešlėktuvinę sistemą į Gyvačių salą. Pareigūno teigimu, laivas smarkiai apgadintas, bet tikriausiai nenuskendęs.

Odesos srities karinės administracijos atstovas sakė, kad laivas po smūgio užsidegė. Rusija šios informacijos nepatvirtino, taip pat nėra pranešimų apie nukentėjusius žmones.

Britų Gynybos ministerija šią savaitę paskelbė, kad Ukraina taikosi į rusų oro gynybos infrastruktūrą ir tiekimo laivus Gyvačių saloje, bandydama sutrukdyti Maskvai plėsti savo kontrolę Juodosios jūros pakrantėse.

Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną kreiserį „Moskva“. Kovo mėnesį kariškiai sunaikino desantinį laivą „Saratov“.

JT: Ukrainą paliko daugiau kaip 6 mln. pabėgėlių

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, šią šalį paliko daugiau kaip šeši milijonai pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.

Gegužės 11 dienos duomenimis, iš viso Ukrainą paliko 6 029 705 žmonės. Agentūros specialioje interneto svetainėje skelbiama, kad daugelis jų prieš tęsdami kelionę išvyko į kaimynines šalis, o daugiausia jų – į Lenkiją.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Tarptautinės migracijos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, dar 8 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje.

Kasdieniai pabėgėlių srautai per Ukrainos sienas nuo karo pradžios gerokai sumažėjo.

Vien kovo mėnesį iš šalies pabėgo beveik 3,4 mln. ukrainiečių. Balandį šis skaičius siekė maždaug 1,5 milijono.

Nuo gegužės pradžios prieglobsčio užsienyje ieškojo beveik 493 000 ukrainiečių.

JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad apie 1,6 mln. ukrainiečių grįžo, kai kurie laikinai, o kai kurie – norėdami persikelti į vietoves, kuriose kovos veiksmai nutrūko, ypač aplink sostinę Kyjivą.

Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad šiais metais iš Ukrainos gali pabėgti daugiau kaip 8 mln. žmonių.

Prieš karą Ukrainoje gyveno 37 mln. gyventojų, neskaitant aneksuoto Krymo pusiasalio ir dviejų prorusiškų separatistų kontroliuojamų regionų rytuose.

Per kaimynines šalis ir visą Europą nuvilnijo solidarumo banga, siekiant sušvelninti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pabėgėlių krizę senajame žemyne.

Asmenys, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir vyriausybės ėmėsi veiksmų priimdami ir apgyvendindami Ukrainos pabėgėlius.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lenkija priėmė bene daugiausiai – per 3 mln. – pabėgėlių.

Rumunijos, Vengrijos, Moldovos ir Slovakijos sienas taip pat kirto šimtai tūkstančių žmonių, nors daugelis pabėgėlių per šias šalis keliauja tranzitu, kad pasiektų kitas vietas.

JT duomenimis, daugiau kaip 785 tūkst. pabėgėlių persikėlė į Rusiją, o nedidelė dalis pabėgo į Maskvos sąjungininkę Baltarusiją.

Rusija grasina nutraukti dujų tiekimą dėl narystės NATO apsisprendžiančiai Suomijai

Suomijos aukščiausio lygio politikai buvo įspėti, kad Rusija jau penktadienį gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiai prie NATO prisijungti besiruošiančiai Skandinavijos valstybei, skelbia Suomijos leidinys „Iltalehti“.

Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.

Suomijos valdžios institucijos neatmetė galimybės, kad Rusija gali užsukti dujotiekių čiaupus gegužės 23-ąją, nes tądien baigsis sąskaitų už rusiškas dujas apmokėjimo laikotarpis. Suomija, kaip ir absoliuti dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, atsisakė mokėti rusams už dujas rubliais, kaip to Kremlius pareikalavo.

Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) išreiškė paramą šalies stojimui į NATO. Bendrame jų pareiškime pabrėžta, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – teigiama pranešime.

Reaguodamas į tai Kremlius pareiškė, kad Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, o jos  Užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

„Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė Rusijos URM.

Austrijos kanclerio ultimatumas Rusijos koncernui „Gazprom“

Jeigu Rusijos koncernas „Gazprom“ nepripildys dujų saugyklos Zalcburge, ji bus perduota kitiems tiekėjams. Tokį ultimatumą interviu laikraščiui „Kronen Zeitung“ iškėlė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris.

„Jei Rusijos „Gazprom“ nepripildys didžiausios mūsų saugyklos, tai mes pasirūpinsime, kad ji būtų atimta iš jų ir perduota kitiems tiekėjams!“ – pareiškė Austrijos vyriausybės vadovas.

Leidinys primena, kad Haidacho dujų saugykla prie Zalcburgo priklauso Rusijos energetikos milžinui ir šiuo metu iš esmės yra tuščia. Ji yra didžiausia Austrijoje ir antra Vidurio Europoje.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Austrija sutiko mokėti už dujas rubliais, bet K. Nehammeris tai pavadino „rusų propagandos melagiena“.

Turkija siūlė evakuoti Mariupolio gynėjus į savo teritoriją

Derybose su Rusija Turkija siūlė evakuoti Ukrainos kariškius, Mariupolio gynėjus, į savo teritoriją, bet Maskva nesutiko su Ankaros iniciatyva.

Tai pareiškė Krymo totorių lyderis, Ukrainos liaudies deputatas Mustafa Džemilevas, praneša portalas „rbc.ua“.

Pasak parlamentaro, „Azovo“ pulko kovotojų evakavimo temą svarstė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo  Erdoğano atstovas Ibrahimas Kalinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Turkija buvo pasirengusi šiuo tikslu nusiųsti prie Ukrainos krantų savo laivą, galinti gabenti 2 tūkst. žmonių.

„Kai tik mes su jumis susitarsime, laivas atplauks į Berdiansko uostą, kadangi Mariupolio uostas užminuotas. Laive bus autobusų, kurie atveš karius iš Mariupolio į Berdianską. Iki karo pabaigos jie bus Turkijos Respublikos svečiai ir nekariaus“, – perpasakojo Turkijos prezidento atstovo žodžius M. Džemilevas.

Į tai S. Šoigu atsakė, jog „jie sutinka išleisti civilius, o kariškiai turi pasiduoti – su jais bus normaliai elgiamasi, tegul Zelenskis jiems įsako pasiduoti“.

Derybos baigėsi be rezultatų.

Anksčiau Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad, Turkijai tarpininkaujant, prasidėjo naujas derybų dėl karių evakavimo iš gamyklos „Azovstal“ derybų etapas.

„Gazprom“ pranešė nutraukiantis dujų tiekimą vamzdynu Jamalas-Europa

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais valdantis, Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ pranešė, kad, Rusijai įvedus atsakomąsias sankcijas Vakarų bendrovėms, nutraukia jų tiekimą vamzdynu Jamalas-Europa, nutiestu per Baltarusiją, Lenkiją iki Vokietijos.

Šio dujotiekio maksimalus pralaidumas – 33 mlrd. kubinių metrų per metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais jo galimybėmis „Gazprom“ beveik nesinaudojo.

„Gazprom“ atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas paaiškino, kad Maskvos įvestos sankcijos reiškia draudimą naudoti bendrovės „EuRoPol GAZ“, valdančios 683 kilometrų ilgio Jamal-Europa atkarpą Lenkijoje, aktyvus, pat pat jos yra sietinos su Vokietijos vyriausybės sprendimu „Gazprom“ antrinės įmonės Vokietijoje „Gazprom Germania“ valdymą laikinai perduoti Federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur).

Savo ruožtu pastaroji pareiškė nesitikinti, kad šis Rusijos žingsnis turės kokių nors svarių padarinių Vokietijos aprūpinimui dujomis.

„Dujos šiuo vamzdynu Vokietijai jau kurį laiką beveik netiekiamos, o pagrindinės jų apimtys buvo nukreipiamos į Lenkiją, taip pat ir atbuline eiga“, – Vokietijos visuomeninei transliuotojai „Deutsche Welle“ sakė „Bundesnetzagentur“  atstovas spaudai.

Kaip jau buvo skelbta, Rusija balandžio pabaigoje sustabdė dujų tiekimą Lenkiją, atsisakusiai už jas mokėti rubliais, tačiau Varšuva to nesureikšmino, pabrėždama, jog tokiam Maskvos sprendimui buvo pasiruošusi, o be to, 2022-ieji – paskutiniai dujų pirkimo iš „Gazprom“ metai.

Šios savaitės viduryje Rusijos valdžia paskelbė sankcijas buvusioms „Gazprom“ antrinėms įmonėms „Gazprom Germania“ ir „EuRoPol GAZ“. Sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką „Dėl atsakomųjų specialių ekonominių priemonių taikymo dėl nedraugiškų kai kurių užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų veiksmų“.

Moldovos separatistai: Uždniestrėje taikytasi į naftos saugyklą, kariškių įstaigą

Maskvos remiamo separatistinio Moldovos Uždniestrės regiono pareigūnai penktadienį paskelbė, kad bandyta pulti du infrastruktūros objektus regiono sostinėje Tiraspolyje.

Incidentai įvyko po virtinės pranešimų apie atakas Uždniestrėje, vis labiau nuogąstaujant, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis.

„Maždaug 4.15 val. ryto šalia vienos įmonės naftos saugyklos sustojo automobilis, iš jo išlipo nenustatytos tapatybės vyras... [Jis] pastato link metė Molotovo kokteilį ir pabėgo“, – sakoma separatistų paskelbtos „respublikos“ vidaus reikalų ministerijos pareiškime.

Jame nurodoma, kad užsidegė žolė, bet ugnis buvo greit nuslopinta.

Maždaug po pusvalandžio „du Molotovo kokteiliai buvo sviesti“ į naujokų šaukimo biurą Tiraspolio centre.

„Vienas atšoko ir nukrito ant šaligatvio, kitas įstrigo lango grotose. Ugnį greit užgesino apsaugininkai“, – nurodė ministerija.

Šalia Ukrainos esanti Uždniestrė nuo Moldovos atsiskyrė 1992 metais po trumpo karo su Kišiniovu. Nuo to laiko regione yra dislokuota apie 1,5 tūkst. rusų karių.

Nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali išplisti už jos ribų, pakurstė vienas Rusijos generolas, pareiškęs, kad vasario 24 dieną pradėta Kremliaus karine kampanija siekiama sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Uždniestrę.

Kyjivas kaltina Rusiją siekiant destabilizuoti regioną ir sukurti pretekstą karinei intervencijai.

JK ragina siųsti daugiau ginklų Ukrainai, Prancūzija pabrėžia G-7 vienybę palaikant Kyjivą

Jungtinė Karalystė paragino sąjungininkes toliau ginkluoti Ukrainą ir griežtinti sankcijas Rusijai, Didžiojo septyneto (G-7) šalims penktadienį surengus derybas Vokietijos šiaurėje.

„Šiuo metu labai svarbu toliau spausti Vladimirą Putiną tiekiant daugiau ginklų Ukrainai, plečiant sankcijas“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras), atvykusi antrai derybų su kolegomis iš kitų G-7 šalių dienai.

„G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ji.

Tuo metu Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) pareiškė, kad G-7 yra įsipareigojusi padėti Ukrainai laimėti karą.

G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi.

Pasak Prancūzijos URM vadovo, G-7 šalys yra „labai tvirtai susivienijusios“ ir pasiryžusios „tęsti ilgalaikę paramą Ukrainos kovai už jos suverenitetą iki Ukrainos pergalės“.

Užsienio reikalų ministrai tris dienas posėdžiauja Vangelso kurorte Vokietijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja G-7.

Pagrindinė susitikimų darbotvarkės tema – karas Ukrainoje. Į svečių sąrašą taip pat įtraukti Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu (Nikas Popeskas).

Vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą, tačiau ukrainiečių pajėgoms pavyko išstumti Maskvos pajėgas nuo Kyjivo. Karas tęsiasi jau trečią mėnesį.

Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginklus, įskaitant artileriją, priešlėktuvines raketas, prieštankinius ginklus ir kitą galingą techniką, tačiau Kyjivas ragina sąjungininkus suteikti daugiau paramos.

J.-Y. Le Drianas taip pat atkreipė dėmesį į „ilgalaikio konflikto... ypač aprūpinimo maistu srityje“ poveikį pasauliui.

Ketvirtadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį karo poveikį skurdesnėms šalims.

Ministrė sakė, kad „mes, stipriausios pramoninės demokratijos šalys, turime ypatingą atsakomybę“ padėti skurdesnėms šalims įveikti karo sukeltą maisto ir energijos nepriteklių.

Ukraina: ketinama demontuoti monumentą, skirtą tautų draugystei

Černihivo srities institucijos rengia dokumentus, kad būtų galima išbraukti iš vietinės reikšmės paminklų įskaitos ir demontuoti monumentą „Trys seserys“, pastatytą Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sienų sankirtoje ir skirtą „tautų draugystei“.

Tai pranešė Černihivo srities valstybinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Srities valstybinės administracijos viršininko Viačeslavo Čauso potvarkiu pradėta monumento „Trys seserys“ Senkivkos kaime likvidavimo procedūra“, - sakoma pranešime.

Rengiami dokumentai bus nusiųsti Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerijai, kad būtų laikomasi visų įstatymuose numatytų reikalavimų.

Išbraukus monumentą iš įskaitos, jį bus galima demontuoti.

„Ukrinform“ primena, kad jau pirmąją karo dieną Rusijos karo technika įsiveržė į Černihivo sritį per Senkivkos pasienio postą. Išvadavus regioną, rusai reguliariai apšaudo iš minosvaidžių sieną Senkivkos apylinkėse.

Monumentas „Trys seserys“ buvo pastatytas 1975 metų rugpjūtį Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sienų sankirtoje. Jį sudaro trys pilonai. Ukrainietiškoji paminklo dalis yra Senkivkos kaime.

Kyjive komendanto valanda prasidės vėliau

Kyjive ir Kyjivo srityje nuo gegužės 15 d. komendanto valanda prasidės vėliau. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos sostinės vadovu Vitalijumi Kličko.

Pasak Kyjivo mero, nuo sekmadienio komendanto valanda prasidės viena valanda vėliau ir truks nuo 23 val. iki 5 val.

Nuo gegužės 16 d. Ukrainos sostinės visuomeninis transportas dirbs ilgiau. Metropolitenas – nuo 6 val. iki 22 val., antžeminis visuomeninis transportas – nuo 6 val. iki 22.30 val.

„Laikykitės komendanto valandos taisyklių. Neignoruokite oro pavojaus signalų, kadangi Kyjivo apšaudymo raketomis pavojus tebegresia“, – parašė „Telegram“ kanale V. Kličko.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26,9 tūkst. okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 13 d. jau neteko apie 26,9 tūkst. kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 205 tankų, 2 900 šarvuotųjų kovos mašinų, 542 artilerijos sistemų, 193 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 88 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 200 lėktuvų, 162 sraigtasparnių, 2 042 automobilių, 13 laivų, 405 dronų, 95 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Į Ukrainą uždrausta atvykti 13-kai užsienio žurnalistų, bendradarbiavusių su Rusija

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) uždraudė atvykti į šalį 13-kai užsienio žurnalistų, dirbusių Rusijos užsakymu. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi UST pareigūnais.

Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios UST demaskavo 13 užsienio žiniasklaidos atstovų, kurie rengė užsakomąsias publikacijas Kremliaus propagandininkams ir skelbė dezinformaciją iš karo frontų.

Kaip sakoma UST pranešime, jiems trejus metus uždrausta įvažiuoti į Ukrainą.

Be to, UST neutralizavo daugiau kaip 10 botų fermų, turėjusių per 100 tūkst. netikrų paskyrų, demaskavo šimtus interneto agentų, veikusių Rusijos naudai, užblokavo daugiau kaip 5,5 tūkst. paskyrų.

Pastaruoju metu Ukrainos pareigūnams pavyko demaskuoti platų Rusijos specialiųjų tarnybų agentūros tinklą, kuriam buvo vadovaujama iš okupuoto Krymo. Jam priklausė tariami žurnalistai ir ekspertai, gaudavę už darbą pinigų iš kuratorių rusų.

Okupantai toliau šturmuoja „Azovstal“ gamyklą

Rusijos kariuomenė toliau šturmuoja gamyklos kompleksą, bando įsiveržti į teritorijos gilumą. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.

Jis nurodė, kad prisidengę apšaudymu į „Azovstal“ komplekso gilumą bando prasibrauti Rusijos pėstininkai. Jis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip po gamyklą vaikšto rusų kareiviai.

„Beveik tiesiogiai. Situacija kasdien sudėtingėja“, – rašė jis. Penktadienio rytąUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusija tęsė artilerijos ir oro antskrydžius Mariupolyje, o pagrindinės priešo pastangos vis dar buvo sutelktos į Ukrainos karių blokavimą „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.

Kaip praneša „Ukrinform“, Azovo pulko kovotojai ir jų bendražygiai Mariupolį gyna daugiau nei 75 dienas. Priešo užblokuotos „Azovstal“ gamyklos buneriuose yra apie 600 sunkiai sužeistų karių. Rusai nuolat apšaudo metalurgijos gamyklos teritoriją įvairiausiais ginklais, įskaitant lėktuvus ir jūrų artileriją,vis bando šturmuoti.

Vokietijos ministras: Rusijos Ukrainoje įvykdyta grūdų vagystė – atstumianti

Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Oezdemiras (Džemas Ezdemiras) penktadienį kritikavo Rusijos įvykdytą grūdų vagystę Ukrainos rytuose, Didžiojo septyneto (G-7) šalims susirinkus aptarti karo poveikio maisto tiekimui pasaulyje.

„Tai ypač atstumianti karo forma“, – apie Rusijos invaziją Ukrainoje sakė C. Oezdemiras. Jis kalbėjo Štutgarte prasidedant susitikimui su kolegomis iš G-7 šalių, Ukrainos, Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO).

Rusija „vogė, grobė, ėmė sau grūdus iš Rytų Ukrainos“, – sakė C. Oezdemiras ir pavadino tai „ekonominiu karu“.

Prieš invaziją Ukraina buvo laikoma pasaulio aruodu ir per savo uostus eksportuodavo 4,5 mln. t žemės ūkio produkcijos per mėnesį – 12 proc. planetos kviečių, 15 proc. kukurūzų ir pusę saulėgrąžų aliejaus.

Tačiau rusų karo laivams užblokavus Odesos, Čornomorskės ir kitus uostus, tiekimas gali vykti tik perpildytais sausumos keliais, toli gražu ne taip efektyviai.

Tai ypač atstumianti karo forma.

„Ukraina yra labai sunkioje padėtyje kalbant apie grūdų eksportą“, – prieš susitikimą sakė ukrainiečių žemės ūkio ministras Mykola Solskis.

Rusijos okupacija derlinguose rytiniuose Ukrainos regionuose taip pat paveiks šiemetinį derlių.

„Negalime nepaisyti fakto, kad derlius bus mažesnis nei pernai“, – sakė M. Solskis.

Jau pradėtos diskusijos, kaip išvežti iš Ukrainos daugiau grūdų „sausuma, traukiniais ir Dunojumi“, tekančiu iš Vokietijos Ukrainą, „gelbstint“ šalyje įstrigusią produkciją, sakė C. Oezdemiras.

Maisto saugumo klausimas įtrauktas ir į G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimo, ketvirtadienį prasidėjusio Vokietijos šiauriniame Vangelso kurorte, darbotvarkę.

„Mes, stipriausios pramoninės demokratijos šalys, turime ypatingą atsakomybę“ padėti skurdesnėms šalims įveikti karo sukeltą maisto ir energijos nepriteklių, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Grupei taip pat priklauso Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos.

Švedijos ataskaita: narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką

Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką, teigiama penktadienį Švedijos parlamentinių partijų paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje.

Švedų vyriausybė per kelias ateinančias dienas turėtų apsispręsti, ar teikti paraišką dėl stojimo į Aljansą.

„Švedijos narystė NATO padidintų karinių konfliktų slenkstį ir taip turėtų atgrasomąjį poveikį Šiaurės Europoje“, – teigiama per Stokholme surengtą spaudos konferenciją pristatytoje ataskaitoje.

Joje nepateikiama konkreti rekomendacija, kokį kelią galiausiai turėtų pasirinkti šalis, tačiau pažymima, kad „nėra realistiška plėtoti dvišalius gynybos aljansus už esamų europinių ir euroatlantinių struktūrų ribų“.

Ataskaitoje taip pat pažymima, jog dabartinio bendradarbiavimo sąlygomis „nėra garantijų, kad Švedijai bus padedama, jei ji taptų rimtos grėsmės ar atakos taikiniu“.

Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) pareiškė paramą šalies stojimui į NATO ir sakė, kad, jų nuomone, „Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO“.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė, kad Suomijos veiksmai taip pat paveiks Švediją ir kad juos „reikia svarstyti“.

Ji pažymėjo, kad ir Suomijos, ir Švedijos narystę Rusija vertintų neigiamai, bet reporteriams sakė, kad Stokholmas nesitiki „įprastinės karinės atakos“ reaguojant į galimą paraišką.

Vis dėlto A. Linde sakė, jog vyriausybė jau anksčiau buvo paskelbusi, kad „negalima atmesti ginkluoto puolimo prieš Švediją tikimybės“.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

ES pažadėjo papildomą 500 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) penktadienį per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Vokietijos šiaurėje pažadėjo papildomą 500 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Su šiais papildomais pinigais bendra ES karinė pagalba Ukrainai padidės iki 2 mlrd. eurų, sakė J. Borrellis.

„Receptas aiškus – daugiau to paties“, – sakė jis ir paragino sąjungininkes išlaikyti „spaudimą Rusijai“.

Maskva: ES tampa agresyvi, karinga

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė abejojantis Ukrainos siekio įstoti į Europos Sąjungą motyvais ir kaltino Briuselį už Europos žemyno ribų siekiančiomis ambicijomis.

Ukraina, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, „yra pasirengusi deklaruoti neutralios, neprisijungusios [valstybės] statusą“, po Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) užsienio reikalų ministrų susitikimo Tadžikijos sostinėje Dušanbėje reporteriams sakė S. Lavrovas.

Tuo pačiu metu jie bando visais įmanomais būdais pabrėžti savo troškimą tapti ES nare.

„Tuo pačiu metu jie bando visais įmanomais būdais pabrėžti savo troškimą tapti ES nare, – sakė S. Lavrovas. – Kyla rimtų abejonių dėl to, koks nekaltas yra Kyjivo troškimas.“

Rusija per įstrigusias taikos derybas reikalavo, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų įstoti į NATO ir pasiskelbtų „neutralia“.

S. Lavrovas apkaltino ES iš „konstruktyvios, ekonominės platformos“ virtus „agresyviu, karingu žaidėju, deklaruojančiu toli už Europos žemyno [ribų siekiančias] ambicijas“. Jis paminėjo ES veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

„Jie skuba sekti NATO jau pramintu taku, tuo būdu patvirtindami tendenciją, kad susilieja su Šiaurės Atlanto aljansu (NATO) ir iš tikrųjų tarnaus kaip jo priedas“, – pareiškė jis.

Ukraina yra pripažinusi, jog turi mažai galimybių tapti JAV vadovaujamo karinio aljanso nare, bet kilus karui pateikė prašymą įstoti į 27 valstybių ES.

Ketvirtadienį ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Bendriją rezervuoti Kyjivui vietą Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko.

Šiuo metu Ukrainos paraišką dėl narystės ES nagrinėja Europos Komisija, ji savo vertinimą žada pateikti birželį.

Oficialiai sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo šaliai dar turės priimti visos 27 ES narės, pasiremdamos ekspertų rekomendacijomis iš Komisijos.

Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

Kyjivas: ES sankcijos be Rusijos naftos embargo reikštų bloko vienybės praradimą

Ukraina penktadienį perspėjo, jog jeigu į tolesnį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketa nebus įtrauktas rusiškos naftos embargas, tai reikštų bloko vienybės pabaigą „kritiniu momentu“.

„Jei šis sankcijų paketas bus priimtas be naftos embargo, manau, kad [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas galės švęsti, nes tai bus pirmas atvejis, kai Europos Sąjungos vienybė bus sutrikdyta dėl vienos šalies – Vengrijos – pozicijos“, – perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba.

Rusiškos naftos embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinosi dalis Bendrijos narių, ypač Vengrija, kurios ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos, bet galiausiai iš nepritariančiųjų šiai priemonei liko vienintelis Budapeštas.

Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas teigė, kad planuojamas sankcijų paketas prilygs „atomine bomba“ jo šalies ekonomikai, kadangi 65 proc. naftos ji gauna iš Rusijos.

Briuselis pasiūlė iki 2023 metų pabaigos taikyti išimtį Budapeštui, tačiau šis reikalauja penkerių metų pereinamojo laikotarpio, kad galėtų atsisakyti rusiškos naftos. Be to, Vengrija sako, kad jai bus reikalingas naujas naftotiekis su Kroatija, turinčia prieigą prie jūros.

Tačiau Kyjivui Budapešto argumentai neatrodo įtikinami, pareiškė D. Kuleba.

„Matome, kad Vengrijos pozicijoje yra daugiau politikos, o ne ekonominių argumentų“, – nurodė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Ragindamas bloką visomis išgalėmis įgyvendinti visišką embargą, ministras pabrėžė, jog išimtis Vengrijai „padarytų daug žalos pačiai Europos Sąjungai, todėl ji turi padaryti viską, kad to neįvyktų“.

„Nesikišame į jų diskusijas, tačiau atėjo kritinis momentas, kai pamatysime, ar ES vienybė išliks, ar ji bus sugriauta“, – perspėjo D. Kuleba.

Turkija nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Pasak prezidento, ankstesni Turkijos vadovai taip pat „padarė klaidą“, kai 1952 metais uždegė žalią šviesą Graikijos narystei NATO.

„Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti šiuo klausimu“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Turkų lyderis apkaltino abi Šiaurės valstybes suteikiant prieglobstį Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir ultrakairiųjų Revoliucinės liaudies išlaisvinimo partijos-Fronto (DHKP-C) nariams.

Turkija, Europos Sąjunga ir JAV PKK laiko teroristine organizacija. Ši grupė nuo 1984-ųjų vadovauja ginkluotam sukilimui prieš Turkijos valstybę, jau nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

NATO priklausanti Turkija perdavė Ukrainai kovinių dronų, bet vengia taikyti sankcijas Rusijai, skirtingai negu kitos sąjungininkės Vakaruose.

Kadangi Ankara palaiko gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, ji tarpininkauja pastangoms užbaigti konfliktą, taip pat siūlėsi organizuoti Ukrainos ir Rusijos viršūnių susitikimą.

Kyjivas prašo G-7 konfiskuoti Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai atstatyti

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras penktadienį  paragino Didįjį septynetą (G-7) konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir panaudoti jį Maskvos agresijos nuniokotos Ukrainos atkūrimui.

„Šiandien prašau G-7 šalių priimti įstatymus ir nustatyti visas procedūras, reikalingas konfiskuoti Rusijos valstybės aktyvams ir perduoti juos Ukrainai, kad šie pinigai būtų panaudoti mūsų šaliai atstatyti“, – diplomatijos vadovas D. Kuleba sakė atvykęs į Vokietijoje surengtą turtingųjų šalių klubo susitikimą.

JK įvedė sankcijas žmonėms iš V. Putino aplinkos, įskaitant jo meilužę

Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai asmenų iš V. Putino artimos aplinkos, kurie kaltinami korupciniu būdu įgyto turto slėpimu mainais į įtakingus valstybinius postus.

Tarp šių asmenų yra buvusi Rusijos prezidento žmona Liudmila Očeretnaja ir buvusi gimnastikos olimpinė čempionė Alina Kabajeva, kuri, pasak britų vyriausybės, „palaiko artimus asmeninius santykius su V. Putinu“.

„Iškeliame į viešumą ir imamės priemonių prieš šešėlinį tinklą, užtikrinantį Putinui prabangų gyvenimą, ir veržiame kilpą jo artimai aplinkai“, – išplatintame pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

„Kol Ukraina nugalės, taikysime sankcijas visiems, kurie prisideda prie Putino agresijos“, – pridūrė ji. 

Pasak britų vyriausybės, kukli Kremliaus šeimininko pareiginė alga ir oficialiai deklaruojamas turtas kertasi su pranešimais, kuriuose jis siejamas su prabangia jachta ir Juodosios jūros pakrantėje esančiu kompleksu, vadinamu „Putino rūmais“.

Tikruosius jo turtus slepia šeimos narių, vaikystės draugų ir atrinktų Rusijos elito atstovų, kurie buvo paskirti į įtakingus postus mainais už neblėstančią ištikimybę, tinklas, sako Londonas.

Tarp asmenų, kuriems penktadienį buvo paskelbtos sankcijos, yra keli V. Putino giminaičiai ir „artimas draugas“ Aleksandras Plechovas, kontroliuojantis korporaciją „Vital Development Corp“.

JK skelbia, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną jau įvedė sankcijas daugiau kaip tūkstančiui fizinių asmenų ir 100 juridinių asmenų. Į sankcionuojamų asmenų sąrašą patekusių rusų oligarchų turtas vertinamas daugiau kaip 140 mlrd. JAV dolerių.

V. Putinas O. Scholzui: Rusija kovoja su „nacių ideologija“ Ukrainoje

V. Putinas penktadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu O. Scholzu tvirtino, kad rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su „nacių ideologija“.

V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

„Atkreiptas dėmesys į nuolatinius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos daro nacių ideologiją propaguojantys ir teroristinius metodus taikantys kovotojai“, – nurodė Kremlius pranešime apie įvykusį V. Putino ir O. Scholzo pokalbį.

V. Putinas pakartojo, kad invazijos, kurią Maskva vadina specialiąja operacija, tikslas – apsaugoti rusakalbius Rytų Ukrainos gyventojus.

Jis taip pat kaltino Kyjivą „blokuojant“ taikos derybas.

O. Scholzas sulaukė aštrios kritikos dėl delsimo pasiųsti Ukrainai sunkiosios ginkluotės ir Vokietijos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.  

Vokietija ieško būdų atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir jau beveik visiškai atsisakė rusiškų anglių.

Įstatymų leidėjas: O. Scholzas nori derėtis su V. Putinu

O. Scholzas pareiškė įstatymų leidėjams, kad nori atnaujinti derybas su V. Putinu, sakė Bundestago gynybos komiteto posėdžio Berlyne dalyviai.

„Girdėjau, aiškiai girdėjau, kad kancleris taip pat paskelbė naują derybų su V. Putinu iniciatyvą“, – sakė įstatymų leidėjas Wolfgangas Hellmichas iš O. Scholzo Socialdemokratų partijos.

O. Scholzas tvirtino, kad nebuvo prasmės kalbėtis su V. Putinu prieš jo Pergalės dienos kalbą gegužės 9-ąją, tačiau, pasak W. Hellmicho, pažymėjo, jog konfliktas negali būti išspręstas be dialogo kanalų.

Karui Ukrainoje vasario 24 d. prasidėjus, O. Scholzas kelis kartus telefonu kalbėjosi su V. Putinu, bet vėliau kontaktas nutrūko. Praėjusią savaitę naujienų žurnalui „Stern“ kancleris sakė paskutinį kartą kalbėjęsis su Rusijos prezidentu prieš 4 savaites. Tai buvo kovo 30 d., pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

V. Zelenskis: Mariupolio gynėjų evakavimo klausimu dirba trečiosios šalys

Dėl Mariupolio gynėjų evakavimo iš Rusijos pajėgų apsuptos gamyklos „Azovstal“ dirba trečiosios šalys, tarp jų – Izraelis, Turkija ir Šveicarija.

Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“ pareiškė V. Zelenskis.

„Mes negalime sustoti, privalome kovoti dėl kiekvieno žmogaus. Civilius iš gamyklos išvežėme, dabar sprendžiamas sužeistųjų ir gyvųjų evakavimo klausimas. Pasakysiu atvirai, mes nenorime palikti ten ir žuvusiųjų, nes jų laukia šeimos. Mes teikėme Rusijai atitinkamą informaciją, mes netgi panaudojome trečiųjų šalių pasitelkimo mechanizmą. Ir Izraelis, ir Šveicarija, ir Turkija dabar dirba šiuo klausimu“, – sakė Ukrainos vadovas.

Pasak V. Zalenskio, Ukraina ragina kitų šalių lyderius kelti šį klausimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jis pabrėžė, kad Ukraina pasirengusi iškeisti sužeistus Mariupolio gynėjus į karo belaisvius rusus. 

Anksčiau buvo pranešta, kad derybose su Rusija Turkija siūlė evakuoti Ukrainos kariškius, Mariupolio gynėjus, į savo teritoriją, bet Maskva nesutiko su Ankaros iniciatyva.

V. Zelenskis: aš pasirengęs kalbėtis su V. Putinu, bet be jo tarpininkų

V. Zelenskis pasirengęs deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tik dialogo, o ne ultimatumų sąlygomis.

Ukrainos vadovas tai pareiškė interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“.

„Aš pasirengęs kalbėtis su V. Putinu. Bet tik su juo. Be jo tarpininkų. Ir dialogo, o ne ultimatumų sąlygomis“, – sakė V. Zelenskis.

 

 

Jis pabrėžė, jog pradėti derybas darosi vis sunkiau, kadangi išvaduotose Ukrainos teritorijose kasdien paaiškėja naujų Rusijos kariuomenės nusikaltimų faktų.

„Šiandien dialogas neįmanomas be tvirtos pozicijos Rusijos veiksmų atžvilgiu. Visi vieningai sutaria, kad turi būti atkurtas Ukrainos teritorijos vientisumas, bent jau taip man sako Europos, JAV, Kanados lyderiai. Be stiprios armijos Ukraina ir prie derybų stalo nebus stipri, o mums reikalinga ši jėga“, – sakė V. Zelenskis.

Anot jo, Rusija turi žengti pirmą suprantamą žingsnį – atitraukti savo kariuomenę į pozicijas, kuriose ji buvo iki vasario 24 d.

„Derybose mes pasirengę kalbėtis, bet bent jau išeikite iš tos teritorijos, kurią jūs okupavote nuo vasario 24 d. Tai būtų pirmas suprantamas žingsnis, kad būtų galima apie kažką kalbėtis. Tačiau mes negirdime atsakymo į šį pasiūlymą“, – pažymėjo V. Zelenskis.

„Bet mes neįstengsime susigrąžinti žuvusių žmonių, vaikų, ir už tai nebus atleista“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Lenkija – ginklų tiekimo Ukrainai lyderė tarp ES šalių

Iš visų ES šalių Lenkija patiekė Ukrainai daugiausiai ginklų, nupirktų Europos taikos palaikymo fondo lėšomis. Tai penktadienį pranešė portalas RMF24.

Pranešama, kad ES šalių pateiktos sąskaitos jau viršijo 1,5 mlrd. eurų, kurie buvo skirti fondui. Todėl kitą savaitę ES padidins paramą dar 500 mln. eurų.

Daugiausiai sąskaitų atsiuntė Lenkija, tai rodo, kad ji yra ginklų tiekimo Ukrainai lyderė, sakė portalui ES diplomatas.

90 proc. fondo lėšų buvo panaudota ginkluotei pirkti, o 10 proc. – nemirtinoms priemonėms, tokioms kaip šarvuotosios liemenės, palapinės, naktinio matymo prietaisai. 

Lenkijos portalo žiniomis, trys ES šalys – Austrija, Malta ir Airija – tiekia Ukrainai tik nemirtinas priemones.

ES pirmą kartą istorijoje finansuoja mirtinos ginkluotės tiekimą.

O. Scholzas: Rusija atsakinga už sutrikdytą pasaulinį aprūpinimą maisto produktais

O.Scholzas penktadienį pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad Maskvai tenka atsakomybė už pasaulinio maisto tiekimo tinklo sutrikdymą savo invazija į Ukrainą, pranešė Berlynas.

„Kancleris ir Rusijos prezidentas taip pat kalbėjosi apie pasaulinę maisto padėtį, kuri yra ypač įtempta dėl Rusijos agresyvaus karo“, – sakoma O. Scholzo biuro pranešime, paskelbtame po abiejų lyderių pokalbio telefonu.

„Kancleris priminė jam, kad Rusijai šiuo atžvilgiu tenka ypatinga atsakomybė“, – nurodoma pranešime.

Rusija pataria savo piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Britaniją

Rusija penktadienį patarė savo piliečiams nevykti į Jungtinę Karalystę, kaltindama Londoną „nedraugiška“ pozicija ir delsimu išduoti vizas rusams.

„Siekdami išvengti finansinių nuostolių ir kitų galimų problemų, rekomenduojame Rusijos piliečiams, jei įmanoma, susilaikyti nuo kelionių į JK bei mėginimų gauti Britanijos vizas“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Ministerija pagrasino „taip pat elgtis“ su Didžiosios Britanijos piliečiais, kol padėtis pagerės.

URM teigė gavusi „daugybę Rusijos piliečių skundų, kad jiems tapo beveik neįmanoma arba labai sunku gauti bet kokios kategorijos JK vizą“.

Britanijos vizų tarnyba „pirmenybę teikia Ukrainos pabėgėlių prašymų išduoti vizą nagrinėjimui“, nurodė ministerija ir pridūrė, jog rusai negali sumokėti už vizos išdavimą Rusijoje išduotomis „Mastercard“ ar „Visa“ kortelėmis.

Pasak URM, toks požiūris „prieštarauja visiems anksčiau pasiektiems Rusijos ir Britanijos susitarimams konsuliniais klausimais“ ir „gali būti apibūdintas tik kaip politizuotas Rusijos piliečių teisių pažeidimas“.

Vasario 24 dieną V. Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, Londonas prisidėjo prie Vakarų šalių pastangų nubausti Rusiją turto įšaldymu, draudimais keliauti ir ekonominėmis sankcijomis.

Penktadienį JK paskelbė Maskvai naujų sankcijų, nukreiptų prieš 12 žmonių iš V. Putino „artimiausios aplinkos“. Tarp jų yra buvusi gimnastikos olimpinė čempionė Alina Kabajeva, kuri, pasak britų vyriausybės, „palaiko artimus asmeninius santykius su V. Putinu“.

Švedija ir Suomija šeštadienį aptars su Turkija savo siekį įstoti į NATO

Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė viltį susitikti Berlyne su Turkijos diplomatijos vadovu ir aptarti su juo Stokholmo ir Suomijos potencialų siekį įstoti į NATO.

Ši žinia buvo paskelbta Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) išreiškus nepritarimą šių Šiaurės šalių prisijungimui prie Aljanso.

Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde (An Lindės) pranešime, gautame naujienų agentūros AFP, sakoma, kad ji pageidaus „galimybės“ aptarti „potencialią Švedijos paraišką NATO“, kai šeštadienį susitiks Berlyne su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).

Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) penktadienį išreiškė viltį „tęsti mūsų diskusiją“ su kolega iš Turkijos.

Rusija išsiunčia dešimt Rumunijos diplomatų

Rusija išsiunčia dešimt Rumunijos diplomatų, penktadienį pranešė abi šalys.

Maskvai apie rumunų diplomatų išsiuntimą pranešė po analogiško Bukarešto žingsnio, išprovokuoto Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Rusijos Federacija paskelbė 10 Rumunijos ambasados Maskvoje darbuotojų persona non grata“, – sakoma Rumunijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Šią žinią taip pat patvirtino Maskva.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija balandžio 5-ąją paskelbė išsiunčianti 10 Rusijos diplomatų, „kurių veikla pažeidė Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, „griežtai atmetanti Rumunijos pusės nepagrįstus mėginimus kaltinti Rusiją dėl karo nusikaltimų Ukrainoje“.

Maskva smerkė „Bukarešto politiką bandant teisinti žiaurumus prieš civilius, įvykdytus [Ukrainos] nacionalinės gvardijos, taip pat ginklų, technikos ir kitokios pagalbos tiekimą Kyjivo režimui“.

Rumunija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Bukarešte Valerijų Kuzminą ir pareiškė protestą dėl rusų diplomatijos tinklalapyje paskelbto straipsnio, kuriame buvo pažertas „tiesmuko melo, falsifikacijų, surežisuotų provokacijų ir dezinformacijos srautas“, jog tai, kas vyko Ukrainoje, buvo „sukurta ir finansuojama kolektyvinių Vakarų“.

„Rusijos atstovybės pakartotinis netinkamos, įžeidžiamos ir provokuojamos kalbos, nukreiptos prieš Rumuniją ir NATO, vartojimas yra nepriimtinas“, – pažymėjo ministerija.

Vienas Bulgarijos ambasados Maskvoje darbuotojas taip pat buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, sakoma atskirame Rusijos URM pranešime.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Vakarų šalys paskelbė virtinę sankcijų paketų ir išsiuntė daug Rusijos diplomatų.

Maskva pažadėjo atsakyti į kiekvieną iš šių priemonių ir jau išsiuntė dešimtis Vakarų diplomatų.

Ukraina praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius Charkive ir Luhanske

Rytų Ukrainos Charkivo ir Luhansko srityse, institucijų duomenimis, per mūšius žuvo keli žmonės.

Charkivo srityje, civilinės apsaugos duomenimis, užgesinus gaisrą vienoje salėje rasti trijų vyrų kūnai. Dar penki žmonės buvo sužeisti. Į salę Šebelynkos vietovėje Iziumo rajone ketvirtadienį pataikęs sprogmuo sukėlė gaisrą.

Kaimyninėje Luhansko srityje karinis gubernatorius Serhijus Haidajus informavo apie du per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvusius civilius Lisičanske ir Zolotėje.

Šiauriniame Severodonecko pakraštyje antrą kartą nuo 2014 metų sugriautas tiltas per Borovos upę. S. Haidajaus duomenimis, Luhansko mūšių regione sugriauta beveik 60 namų.

Ukraina dėl Gyvačių salos kovos tiek, kiek reikės

Ukraina dėl nuošalios Gyvačių salos Juodojoje jūroje ketina kovoti tiek, kiek reikės, praneša agentūra „Reuters“.

Kas kontroliuoja salą, tas bet kada gali blokuoti civilių laivų judėjimą visomis kryptimis į Pietų Ukrainą, per televiziją sakė karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas.

Praėjusiomis dienomis atsinaujinusios kovos apie salą gali virsti mūšiu dėl Juodosios jūros vakarinės pakrantės kontrolės.

Prieš Ukrainos teismą stojo pirmasis Rusijos karys, kaltinamas karo nusikaltimais

Penktadienį Kyjivo teisme pasirodė Rusijos karys, kaltinamas civilio nužudymu per Maskvos invaziją į Ukrainą. Tai pirmasis teismo procesas nuo karo pradžios, kuriame karys bus teisiamas dėl karo nusikaltimų.

21 metų Vadimas Šišimarinas buvo atvežtas į parengiamąjį teismo posėdį; jis kaltinamas neginkluoto 62 metų civilio nužudymu, rodo vietos žiniasklaidos išplatinta filmuota medžiaga.

Ukrainos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad V. Šišimarinas, nuskusta galva ir vilkintis pilkos ir mėlynos spalvos drabužį su gobtuvu, buvo pasodintas į kaltinamųjų suolą už stiklinės pertvaros.

Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

Šis teismo procesas yra svarbus momentas Ukrainai, kurioje Rusijos pajėgos kaltinamos nuo vasario 24 dienos nužudžiusios šimtus civilių.

V. Šišimarinas kaltinamas šaudęs iš automatinio šautuvo pro automobilio langą ir nužudęs civilį, kad šis negalėtų tapti automobilio vagystės liudininku, anksčiau šią savaitę pranešė Ukrainos prokurorai.

Prokuroras Jaroslavas Uščapivskis portalui „Ukrayinska pravda“ sakė, kad V. Šišimarinas pripažino savo kaltę ir sutiko bendradarbiauti su tyrėjais.

Vasario 28 dieną, po to, kai šiaurės Ukrainoje buvo smogta jo vilkstinei, V. Šišimarinas kartu su keturiais kitais kariais pabėgo ir pavogė automobilį prie Čupachivkos kaimo, teigia Ukraina.

Pasak prokurorų, civilis, kurio pavardė nenurodoma, tuo metu, kai įvyko įtariama vagystė, kelkraščiu važiavo dviračiu netoli savo namų.

„Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame prokurorės Irynos Venediktovos biuro pareiškime.

„Vyras mirė vietoje, vos už keliasdešimties metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.

Vakarų šalys ne kartą kaltino Rusijos karius karo nusikaltimais Ukrainoje. Ketvirtadienį JT Žmogaus teisių taryba per posėdį, kurį boikotavo Rusija, didele balsų dauguma nubalsavo ištirti kaltinimus dėl žiaurumų Kyjivo, Černigivo, Charkivo ir Sumų regionuose.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) komandos taip pat tiria galimus masinius žiaurius nusikaltimus, be kita ko, ir Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur balandžio mėnesį buvo rasta mažiausiai 20 kūnų.

Moldova patvirtino siekį tapti ES nare

Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu patvirtino savo šalies siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES). Tačiau Kišiniovo tikslas nėra tapti ES nare „skubos tvarka“, šalis nori įgyvendinti narystei reikalingas reformas, pabrėžė N. Popescu G7 užsienio reikalų ministrų susitikimo Vangelse (Vokietija) kuluaruose.

N. Popescu pažymėjo neigiamus Rusijos karo Ukrainoje padarinius savo šaliai. Moldova yra „pažeidžiamiausia Ukrainos kaimynė“, – sakė jis, turėdamas omenyje didelį Ukrainos pabėgėlių skaičių ir socialinę-ekonominę savo šalies situaciją.

Moldova yra viena skurdžiausių Europos valstybių. Užsienyje kyla būgštavimų, kad Ukrainos karas gali išplisti į kaimyninę respubliką.

Europos naujienų agentūrų aljansas sustabdė Rusijos TASS narystę

Europos naujienų agentūrų aljansas (EANA) penktadienį patvirtino, kad sustabdė Rusijos agentūros TASS narystę dėl aljanso standartų nesilaikymo.

Sprendimas priimtas per EANA generalinę asamblėją Bosnijos sostinėje Sarajeve, žurnalistams sakė aljanso prezidentas Clemensas Pigas.

Vasario mėnesį, praėjus trims dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, EANA vykdomasis organas, sudarytas iš penkių narių, įskaitant AFP generalinį direktorių Fabrice‘ą Friesą, nusprendė „nedelsiant“ sustabdyti TASS narystę, kol bus priimtas generalinės asamblėjos sprendimas.

EANA tuomet teigė, kad šis žingsnis susijęs su „nauju Rusijos vyriausybės įvestu reguliavimu, kuris smarkiai riboja žiniasklaidos laisvę“.

Prasidėjus Rusijos invazijai, Rusijos ryšių reguliavimo institucija nurodė nepriklausomai žiniasklaidai vengti vartoti žodžius „užpuolimas, invazija ar karo paskelbimas“, įspėdama, kad už tai gresia blokavimas ir baudos. „Roskomnadzor“ taip pat teigė, kad „patikimos informacijos“ galima rasti „oficialiose Rusijos informacijos priemonėse“.

EANA generalinis sekretorius Alexandru Ion Giboi teigė, kad TASS nesilaikė vieno iš „svarbiausių aljanso tikslų... vykdyti žurnalistinę veiklą pagal aukščiausius įmanomus standartus“.

Aljansas taip pat pareiškė visapusišką paramą Ukrainos naujienų agentūrai „Ukrinform“.

„Mes ir toliau padėsime ir darysime viską, kas yra mūsų žmogiškosiose galiose, kad paremtume „Ukrinform“, ten dirbančius mūsų kolegas ir draugus“, – sakė A. I. Giboi.

Ukraina kaltina Rusiją prievarta išvežus daugiau kaip 210 tūkst. vaikų

Ukraina kaltina Rusiją nuo invazijos pradžios vasario 24 d. prievarta išvežus daugiau kaip 210 tūkst. vaikų. Juos norima padaryti Rusijos piliečiais, pareiškė žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Šie vaikai yra tarp 1,2 mln. žmonių, kuriuos Rusija, Ukrainos vadovybės teigimu, išvežė prieš jų valią. Rusija tuo tarpu kalba apie „pabėgėlius“, kurie vyksta į Rusiją bėgdami nuo mūšių.

O. Scholzas per pokalbį su V. Putinu pareikalavo paliaubų

O. Scholzas penktadienį per 75 minutes trukusį pokalbį telefonu su V. Putinu pareikalavo kuo greičiau paskelbti paliaubas Ukrainoje, pranešė vyriausybės atstovas žiniasklaidai.

O. Scholzas taip pat paragino gerinti humanitarinę padėtį ir siekti pažangos ieškant diplomatinio konflikto sprendimo, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.

O. Scholzas atmetė Rusijos kaltinimus, kad Ukrainoje paplitęs nacizmas, teigiama Vokietijos paskelbtoje pokalbio išklotinėje.

Anksčiau Kremlius teigė, kad V. Putinas Vokietijos kancleriui nurodė „šiurkščius tarptautinės teisės normų pažeidimus, kuriuos daro nacistinę ideologiją išpažįstantys kovotojai“.

Rusija ne kartą bandė pateisinti savo karą prieš Ukrainą teigdama, kad jo tikslas – kaimynės „denacifikacija“, nors tokiam teiginiui pagrįsti nėra jokių įrodymų.

S. Hebestreitas sakė, kad abu vadovai taip pat kalbėjo apie pavojų pasauliniam maisto tiekimui dėl karo Ukrainoje, kuri yra viena svarbiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje.

„Kancleris pakartojo, kad Rusijai čia tenka ypatinga atsakomybė“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.

Kremlius teigė, kad V. Putinas pateikė „išsamią“ informaciją apie Rusijos siekius Ukrainoje, daugiausiai akcentuodamas humanitarinius tikslus. Buvo sutarta, kad diskusija bus tęsiama „įvairiais kanalais“.

Penktadienio rytą įvykęs pokalbis telefonu buvo pirmas abiejų lyderių pokalbis per daugiau nei šešias savaites.

O. Scholzas informavo įstatymų leidėjus apie savo planą susisiekti su V. Putinu anksčiau penktadienį, teigė Bundestago gynybos komiteto posėdžio dėl Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai dalyviai.

O. Scholzas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu telefonu po vasario 24 dienos, paskutinį kartą tai įvyko kovo 30 dieną. Po kelių dienų pasirodė žinia apie žudynes Bučos mieste netoli Kyjivo.

Kurį laiką su V. Putinu nebendravo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau gegužės 3 dieną jie vėl kalbėjosi telefonu, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas balandžio mėnesį aplankė V. Putiną Maskvoje, siekdamas deeskaluoti konfliktą.

JAV gynybos sekretorius per pokalbį su S. Šoigu pareikalavo neatidėliotinų paliaubų Ukrainoje

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą kalbėjosi su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir pareikalavo „neatidėliotinų paliaubų“.

L. Austinas, Pentagono duomenimis, per pokalbį telefonu penktadienį taip pat pabrėžė būtinybę išlaikyti atvirus ryšių kanalus. Pastarąjį kartą L. Austinas ir S. Šoigu kalbėjo vasario 18-ąją – likus mažiau nei savaitei iki rusų invazijos į kaimyninę šalį.

JAV tiekia Ukrainai daug ginklų. Tuo pat metu vyriausybė Vašingtone jokiomis aplinkybėmis nenori tiesiogiai kištis į konfliktą ir tapti karo šalimi.

Indija vėl atidaro savo ambasadą Kyjive

Indija vėl atidaro savo ambasadą Ukrainoje. Darbas Kyjive bus atnaujintas ateinantį antradienį, penktadienį Naujajame Delyje pranešė Užsienio reikalų ministerija. Prieš du mėnesius ambasada laikinai buvo perkelta į Varšuvą.

Indija laikosi neutralios pozicijos dėl karo Ukrainoje. Šalis nepasmerkė karo, taip pat neremia Vakarų sankcijų. Vietoj to Indija išplėtė prekybą su Rusija ir, pavyzdžiui, perka iš jos daugiau pigios naftos. Tačiau šalis palaiko gerus ryšius ir su Vakarais.

Ukrainos slaptoji tarnyba uždraudė į šalį atvykti 13 žurnalistų

Ukrainos slaptoji tarnyba SBU uždraudė į šalį atvykti 13 užsienio žurnalistų, kurie nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas, rengė „užsakomąją medžiagą Kremliaus propagandistams“.

„Savo provokaciniuose „pasakojimuose“ jie skelbė dezinformaciją apie padėtį fronte ir diskreditavo Ukrainos kariuomenę“, – sakoma penktadienį paskelbtame tarnybos pareiškime.

Draudimas atvykti iš pradžių taikomas trejus metus.

Vienu atveju buvo deportuotas Nyderlandų žurnalistas už tai, kad paskelbė Odesoje esančios degalų saugyklos, į kurią buvo smogta raketomis, nuotraukas. Po to, kai jis pabandė sugrįžti į šalį, draudimas buvo pratęstas iki 10 metų.

Prasidėjus karui, valdžia nustatė griežtas taisykles dėl nuo Rusijos pajėgų nukentėjusių civilinių ir karinių objektų nuotraukų skelbimo. Karinė cenzūra taip pat draudžia rengti pranešimus apie Ukrainos kariuomenės judėjimą ir pozicijas.

Už pažeidimus užsienio žurnalistams gresia ne tik išsiuntimas iš šalies, bet ir kaltinimai šnipinėjimu.

SBU taip pat paskelbė apie Ukrainos vyriausybės kritikų, tarp jų – ir Odesos žurnalisto Jurijaus Tkačiovo, suėmimą. Jis beveik du mėnesius suimtas iki teismo dėl kaltinimų neteisėtu ginklų laikymu.

Ukrainos žvalgybininkas: V.Putinas sunkiai serga vėžiu, o Rusijoje rengiamasi perversmui

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu britų „Sky News“ kanalui pateikė įdomių įžvalgų. Jis tvirtino, kad turi žinių, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai serga vėžiu, taip pat turi ir kitų ligų, o jo valdomoje Rusijoje rengiamasi perversmui.

K. Budanovas kalbėjo, kad Rusijoje jau rengiamasi perversmui. Juo bus siekiama pašalinti V.Putiną iš valdžios. Ukrainos žvalgybininkas tvirtino, kad Rusijos prezidentas sunkiai serga vėžiu.

K.Budanovas mano, kad Ukrainos karas su Rusija baigsis iki šių metų pabaigos. Anot „Sky News“, tai kol kas optimistiškiausia aukštas pareigas užimančio Ukrainos pareigūno prognozė.

K. Budanovas sako įsitikinęs prognozuojama baigtimi.   „Lūžio taškas bus rugpjūčio antroje pusėje, o aktyvūs koviniai veiksmai pasibaigs iki metų pabaigos“, – kalbėjo Ukrainos žvalgybos vadovas.

Jis sakė nesistebintis dėl priešo nesėkmių kare. „Apie savo priešą žinome viską. Aštuonerius metus kovojame su Rusija. Labai išreklamuota Rusijos galia yra mitas. Tai tik minia žmonių, turinčių ginklus“, – sakė K.Budanovas.

Anot jo,  pralaimėjimas Ukrainai lems Rusijos prezidento pašalinimą iš valdžios, o šis procesas, pasak žvalgybininko, jau pradėtas ir jo sustabdyti neįmanoma.

K.Budanovas tvirtino, kad jo teiginiai nėra informacinio karo dalis, jis žino, ką kalba. „Tai mano darbas. Jei ne aš, kas  žinos?“ – britų žurnalistams sakė jis.

 

„Negaliu pasakyti, kiek yra stovyklų ir kaip jos atrodo“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis), paklaustas apie Kyjivo pareiškimus, kad apie 1,2 mln. ukrainiečių išsiųsti į Rusiją ir apgyvendinami stovyklose.

„Tačiau matome požymių, kad ukrainiečiai prieš savo valią vežami į Rusiją“, – sakė J. Kirby. Jis pavadino šiuos veiksmus „nesąžiningais“ ir „neatitinkančiais atsakingos jėgos elgesio“.

Kyjivo teigimu, ukrainiečių tremtis iš savo šalies – dažnai į izoliuotus ar ekonomiškai silpnus Rusijos regionus – yra dar vienas ženklas, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas „paprasčiausiai nepripažįsta ir negerbia Ukrainos suvereniteto“.

Matome požymių, kad ukrainiečiai prieš savo valią vežami į Rusiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar balandžio pradžioje, praėjus šešioms savaitėms po to, kai Rusija pradėjo kruviną invaziją, sakė, kad tūkstančiai ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusijos teritoriją.

Tačiau ilgainiui šis skaičius išaugo iki daugiau nei 1,19 mln., įskaitant mažiausiai 200 tūkst. vaikų, sakė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova.

J. Kirby nepavadino šių tremčių etniniu valymu, pabrėždamas, kad ne Pentagono kompetencija priimti tokius sprendimus. Tačiau jis teigė, kad yra daugybė įrodymų apie „rusų žiaurumą“ karo metu.

Jis sakė, kad Maskva jau „75 dienas žiauriai elgiasi su Ukrainos tauta ir Ukrainos žmonėmis“.

„Ir kiekvieną kartą, kai jau manote, kad ji negali nusiristi dar žemiau, ji įrodo, kad klystate“, – pridūrė Pentagono atstovas.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Rusiją išvežta apie 500 tūkst. tonų grūdų

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios iš okupuotų šalies teritorijų į Rusiją ir Krymą perpardavimo tikslais buvo išvežta 400-500 tūkst. tonų grūdų.

Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos agrarinės politikos ministru Mykola Solskiu.

Pasak jo, Ukrainos agrarinės pramonės produktų grobimui vadovauja asmenys, tiesiogiai susiję su Kremliumi.

„Mes matome, kad apie 400-500 tūkst. tonų grūdų jie organizuotai išgabeno Krymo kryptimi. Tai stambus verslas, kurį kuruoja šalies-agresorės specialiųjų tarnybų darbuotojai, kariškiai ir įvairaus plauko aferistai“, – pareiškė ministras.

Anot M. Solskio, iš Krymo pagrobti grūdai vežami į Rusiją. Ukrainos teisėsaugos institucijos fiksuoja šio proceso dalyvius. Visi Ukrainos įstatymų pažeidimo faktai perduodami prokuratūrai. Savo ruožtu Ukrainos URM deda visas pastangas, kad tarptautiniai partneriai padėtų konfiskuoti išvežtus grūdus.

„rbc.ua“ primena, kad dėl karo Ukrainos uostuose užblokuota apie 90 mln. tonų grūdų. Tai gali sukelti maisto krizę kai kuriose pasaulio šalyse.

Pulitzerio apdovanojimu pagerbti Rusijos karą nušviečiantys Ukrainos žurnalistai

Pulitzerio (Pulicerio) premijų taryba pirmadienį pagerbė ukrainiečių žurnalistus už „drąsą, ištvermę ir ryžtą teisingai“ nušviesti Rusijos invaziją į jų šalį.

Niujorko Kolumbijos universitetui paskelbus 2022 metų prestižinių apdovanojimų laureatus, taryba Ukrainos žurnalistams skyrė „specialų apdovanojimą“.

Nepaisant bombardavimų, pagrobimų, okupacijos ir net mirčių jų gretose, jie atkakliai stengiasi pateikti tikslų siaubingos tikrovės vaizdą.

„Pulitzerio premijos taryba džiaugiasi galėdama skirti Ukrainos žurnalistams specialų apdovanojimą už jų drąsą, ištvermę ir ryžtą rengti teisinga informacija paremtus reportažus per negailestingą V. Putino invaziją į jų šalį ir jo propagandos karą Rusijoje“, – sakė premijų administratorė Marjorie Miller (Mardžori Miler), paskelbdama apie apdovanojimą.

„Nepaisant bombardavimų, pagrobimų, okupacijos ir net mirčių jų gretose, jie atkakliai stengiasi pateikti tikslų siaubingos tikrovės vaizdą, darydami garbę Ukrainai ir viso pasaulio žurnalistams“, – pridūrė ji.

Komitetas žurnalistams ginti (Committee to Protect Journalists, CPJ) skelbia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žurnalistai, tarp jų trys ukrainiečiai.

JAV dienraštis „The New York Times“ (NYT) šiemet pelnė daugiausiai – tris – Pulitzerio naujienų kategorijų apdovanojimus.

Pulitzerio premija tarptautinių reportažų kategorijoje dienraščiui buvo skirta už tai, kad jis atskleidė, jog per JAV vadovaujamus antskrydžius Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Iraką, Siriją ir Afganistaną, žuvo daugybė civilių gyventojų.

NYT taip pat pelnė premiją už reportažą nacionalinio masto tema – už tyrimą apie policijos vykdomas patikras Jungtinių Valstijų keliuose, nekart pasibaigusias neginkluotų vairuotojų mirtimi nuo pareigūnų rankos.

NYT kritikė Salamishah Tillet (Salamiša Tilet) laimėjo kritikos kategorijoje – už straipsnius apie rasę mene ir kultūroje.

JAV dienraštis „The Washington Post“ pelnė Pulitzerio premiją „už tarnybą visuomenei“ – už „įtikinamai papasakotą ir vaizdžiai pateiktą pasakojimą“ apie JAV Kapitolijaus šturmą, kurį 2021 metų sausio 6 dieną surengė buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkai.

Penki fotoagentūros „Getty“ fotografai laimėjo naujienų fotografijos kategorijoje – už „išsamias ir nuosekliai prikaustančias nuotraukas“, kuriose užfiksuotas Kapitolijaus šturmas.

Jie pasidalijo prizą su dienraščio „Los Angeles Times“ fotožurnalistu Marcusu Yamu (Markusu Jamu), kuris buvo apdovanotas už praėjusią vasarą įamžintą JAV pasitraukimą iš Afganistano.

Keturi naujienų agentūros „Reuters“ fotografai, tarp jų indas Danishas Siddiqui (Danišas Sidikis), kuris pernai liepą žuvo nušviesdamas Afganistano saugumo pajėgų ir Talibano kovas, pelnė Pulitzerio apdovanojimą meninės fotografijos kategorijoje – už Indijos kovos su COVID-19 nušvietimą.

Generalinis štabas įspėjo ukrainiečius apie naują pavojų

Ukrainos kariuomenė neatmeta sabotažo galimybės Ukrainos chemijos pramonės objektuose. Tai skelbiama oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo puslapyje „Facebook“, praneša UNIAN.

„Išlieka didelė raketų smūgių į civilinę ir karinę infrastruktūrą tikimybė visoje Ukrainoje. Neatmetama sabotažo galimybė Ukrainos chemijos pramonės objektuose, vėliau tuo apkaltinus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius“, – sakoma pareiškime.

Rusija ir toliau siunčia šauktinius į karą prieš Ukrainą

Ukrainos žvalgyba paskelbė turinti įrodymų, kad Rusijos valdžia ir toliau siunčia šauktinius mirti per karą Ukrainoje. Kaip skelbia „Ukrinform“, DIU MOU spaudos tarnyba tokią žinią išplatino feisbuke.

„Nepaisant Kremliaus vadovybės patikinimų, jog šauktiniai nedalyvauja vadinamojoje „specialiojoje operacijoje“, jie ir toliau papildo Rusijos okupacinės kariuomenės gretas Ukrainoje. Tai šauktiniai, kurie miršta pirmieji karo veiksmų metu. Jų prastas pasirengimas, pasenę ginklai ir įranga lemia neišvengiamą mirtį ar sužalojimą“, – rašoma ataskaitoje.

„Azovstal“ gamykloje vis dar yra civilių

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka teigė, kad Rusijos apsiausto Mariupolio gamykloje „Azovstal“ vis dar yra per šimtas civilių, gamyklą kontroliuoja Ukrainos kariai.

Kaip jau pranešta savaitgalį, visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės iš „Azovstal“ teritorijos buvo evakuoti.

Anot P. Kyrylenkos, kad pačiame Mariupolyje likę per 100 tūkstančių gyventojų. Jo teigimu, evakuaciją sunkina Rusijos apšaudymai.

Toliau atakuojama Odesa

„Facebook“ paskelbtoje Ukrainos pajėgų ataskaitoje nurodoma, kad naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos pajėgos Ukrainoje vėl smogė Odesai, yra žuvusių.

„Rašistai vėl smogė Odesai, naudodamiesi aviacija. Į miestą buvo paleistos septynios raketos. Tačiau akivaizdu, kad priešo raketų atsargos senka, nes aiškiai naudojami reti sovietinio stiliaus rezervai. Ieškant strateginių objektų, pasenusios raketos sugebėjo smogti „itin pavojingam“ prekybos centrui ir plataus vartojimo prekių sandėliui“, – teigiama Ukrainos pajėgų ataskaitoje.

„Ukrinform“ skelbia, kad antradienio naktį okupantai į Odesą paleido septynias raketas – vienas žmogus žuvo, penki buvo sužeisti.

LNK turinys:

EK vadovė džiaugiasi pažanga derybose su Vengrija dėl ES embargo rusiškai naftai

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasidžiaugė „pažanga“, pasiekta per pirmadienio vakaro derybas su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, kuris stabdo Briuselio planus dėl embargo rusiškai naftai.

Priėjimo iš jūros neturinti Vengrija yra labai priklausoma nuo Rusijos vamzdynais tiekiamos naftos, o V. Orbanas perspėjo, kad negalės pritarti EK siūlomam šeštajam ES sankcijų Maskvai paketui.

„Šio vakaro diskusija su ministru pirmininku Viktoru Orbanu buvo naudinga siekiant išsiaiškinti klausimus, susijusius su sankcijomis ir energetiniu saugumu. Pasiekėme pažangos, tačiau reikia dirbti toliau“, – tviteryje parašė EK vadovė.

Pasiekėme pažangos, tačiau reikia dirbti toliau.

Prieš šias derybas Budapešte V. Orbano atstovas spaudai tarptautiniais klausimais Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas), cituodamas Vengrijos užsienio reikalų ministrą Peterį Szijjarto (Pėterį Sijartą), naująjį sankcijų paketą palygino su „atomine bomba“ Vengrijos ekonomikai.

„Vengrija nebalsuos už EK iniciatyvą dėl šių sankcijų Rusijai paketo, nes jis kelia problemų Vengrijai ir jame nėra sprendimo pasiūlymo“, – teigė Z. Kovacsas.

Briuselio diplomatai „pasinėrę“ į derybas dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, kuriuo siekiama dar labiau ją nubausti Maskvą dėl karo Ukrainoje.

Projektą parengė EK ekspertai, tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Vengrija, pasisakė prieš ketinimus iki šių metų pabaigos atsisakyti rusiškos naftos.

Kita vertus, Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos, bet jos taip pat nori pagalbos užsitikrinant naujus naftos tiekimo šaltinius bei pertvarkant savo naftos perdirbimo gamyklas.

Maža to, Budapeštas siekia penkerių metų trukmės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos atsisakymui, ir jam reikia naujo naftotiekio su Kroatija teikimui per jos uostus, taip pat tokio projekto finansavimo garantijų.

2021-aisiais Rusija patenkino 30 proc. ES žaliavinės naftos ir 15 proc. naftos produktų poreikio.

Iziume po rusų sunaikinto pastato griuvėsiais rasti 44 civilių palaikai

Ukrainos Iziumo mieste, esančiame į pietus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo, po rusų pajėgų kovą sunaikinto namo griuvėsiais rasti 44 civilių palaikai, antradienį pranešė pareigūnai.

„Laikinai okupuotame Iziume po penkiaaukščio pastato, kurį okupantai sugriovė dar per pirmąsias dešimt kovo dienų, griuvėsiais rasti 44 žuvusių civilių kūnai. Tai dar vienas baisus rusų okupantų karo nusikaltimas prieš civilius gyventojus! Mes fiksuojame kiekvieną [nusikaltimą], ir jie sumokės už kiekvieną jų!“ – platformoje „Telegram“ sakė rytinės Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas.

Vokietijos ir Nyderlandų diplomatijos vadovai lankosi Ukrainoje

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) ir Nyderlandų diplomatijos vadovas Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) antradienį netikėtai atvyko į Ukrainą ir apsilankė karo nuniokotose Kyjivo apylinkėse. 

Apie abu vizitus iš anksto nebuvo paskelbta.

A. Baerbock nuvyko į Bučą. Šis netoli Kyjivo esantį miestas, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, tapo rusų pajėgų vykdomų žiaurumų simboliu.

Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė matęs, kaip Vokietijos užsienio reikalų ministrė Bučoje bendravo su vietos gyventojais. 

Nyderlandų diplomatijos vadovas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, jog antradienį ryte atvyko „į Kyjivą, kad kartu su kolege Annalena Baerbock susitiktų su Ukrainos vyriausybe“.

„Vizitą pradėjau Kyjivo priemiestyje Irpinėje“, – nurodė W. Hoekstra, paskelbęs nuotraukų, kuriose jis matomas stovintis šalia apgriautų pastatų. 

Netoli Bučos esančioje Irpinėje rusų pajėgos taip pat kaltinamos įvykdžiusios karo nusikaltimų. 

„Subombarduoti namai ir pastatai aiškiai rodo, kokį poveikį čia gyvenančių vyrų, moterų ir vaikų gyvenimui padarė karas. Tokie veiksmai negali likti nenubausti“, – rašė W. Hoekstra tviteryje ir pridūrė, kad Nyderlandų vyriausybė dalyvauja pastangose „užtikrinti atsakomybę“.

Nyderlandai padeda „finansiškai prisidėdami prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir JT tyrimo komisijos atliekamų tyrimų ir nusiųsdami į Ukrainą teismo medicinos ekspertų komandą“, nurodė ministras.

Vėliau antradienį W. Hoekstra turėtų susitikti su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu, informavo Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Ministras taip pat „oficialiai“ vėl atidarys Nyderlandų ambasadą Kyjive, pridūrė atstovas. 

Prancūzija: ES susitarimas dėl rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas šią savaitę

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl naftos importo iš Rusijos sustabdymo iki šių metų pabaigos gali būti pasiektas šią savaitę.

Embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi kai kurios valstybės narės, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos. Šios šalys siekia garantijų dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.

„Manau, kad šią savaitę galime pasiekti susitarimą, dirbame prie jo visomis jėgomis, – televizijai LCI sakė C. Beaune'as. – Tai tikriausiai kelių dienų klausimas.“

„Turime veikti greitai. Esu tikras, kad bus šeštasis Europos sankcijų paketas, jis bus labai griežtas. Palaipsniui atsisakysime rusiškos naftos, o vėliau ir apskritai Rusijos angliavandenilių“, – pridūrė ministras.

Antradienį Europos lyderiai telefonu surengs naujas diskusijas, kuriose dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen ir Vengrijos premjeras V. Orbanas, pridūrė C. Beaune'as.

V. Orbanas visų pirma reikalauja iš ES garantijų, kad bus išskirtas finansavimas naujų vamzdynų tiesimui ir kitai infrastruktūrai, reikalingai, kad jo šalis galėtų sumažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos. Budapeštas taip pat nori pasilikti teisę dar keleriems metams pratęsti importą iš Rusijos.

Praėjusią savaitę prasidėjus deryboms dėl sankcijų, Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos.

„Yra dviejų rūšių išimčių galimybės: atidėjimas tam tikroms šalims, kurioms tai akivaizdžiai kelia sunkumų, nes 100 proc. jų naftos gaunama iš Rusijos, taip pat garantijos dėl alternatyvių tiekimo šaltinių. Tai du parametrai, prie kurių dirbame“, – kalbėjo C. Beaune'as.

Naujoms sankcijoms turės vieningai pritarti visos 27 ES valstybės narės.

Kyjivas: „Azovstal“ komplekse tebėra per 1 tūkst. Ukrainos karių

Kyjivas antradienį pranešė, kad Mariupolio uostamiestyje esančioje metalurgijos gamykloje „Azovstal“ liko daugiau kaip 1 tūkst. Ukrainos karių, daugelis jų sužeisti.

„Daugiau nei tūkstantis“ ukrainiečių karių tebėra gamykloje, naujienų agentūrai AFP sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

„Šimtai žmonių yra sužeisti. Yra sunkiai sužeistų žmonių, kuriuos reikia skubiai evakuoti. Padėtis kasdien blogėja“, – pridūrė ji.

„Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo židinys nuniokotame pietiniame uostamiestyje, o jos likimas įgavo simbolinę reikšmę nuo Rusijos invazijos pradžios.

Šimtai žmonių yra sužeisti. Yra sunkiai sužeistų žmonių, kuriuos reikia skubiai evakuoti. Padėtis kasdien blogėja.

Savaitgalį I. Vereščuk pareiškė, kad visi vaikai, moterys ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš „Azovstal“ per humanitarinę misiją, koordinuotą su Jungtinėmis Tautomis ir Raudonuoju Kryžiumi.

Vicepremjerė antradienį interviu AFP paneigė dviejų vietos pareigūnų teiginius, kad įmonės komplekse esančiame sovietiniais laikais įrengtame tunelių tinkle liko tik apie 100 civilių gyventojų.

Pasak I. Vereščuk, Ukraina ragina visas tarptautines organizacijas spausti Rusiją, kad ši leistų evakuoti sunkiai sužeistus žmones, karo medicinos personalą ir kitus „kariniuose veiksmuose nedalyvaujančius asmenis pagal Ženevos konvenciją“.

Vicepremjerė taip pat pareiškė sulaukusi patikinimų, kad „Turkija yra pasirengusi“ padėti surengti evakuaciją jūra iš „Azovstal“. I. Vereščuk vertinimu, tokios pastangos galėtų užtrukti apie savaitę, atsižvelgiant į gamykloje likusių žmonių skaičių.

„Turi būti susitarimai ir garantijos, kad Rusija nepradės šaudyti“, – nurodė pareigūnė.

„Mums reikia geležinių raštiškų garantijų. To dabar ir siekiame“, – pridūrė ji.

Tuo metu Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį socialiniuose tinkluose parašė, kad Kyjivas „nenuleis rankų, kol iš „Azovstal“ neevakuosime visų savo žmonių“.

Pirmadienį Rusijai minint sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją 1945 metais, Mariupolio gatvėmis buvo nešama milžiniška juodai oranžinė Georgijaus juosta – Rusijos karinis simbolis.

Rusijos platforma „Rutube“ jau antrą dieną neveikia dėl kibernetinės atakos

Rusijos dalijimosi vaizdo įrašais platforma „Rutube“ antradienį, antrą dieną iš eilės neveikė po didžiulės kibernetinės atakos, įvykdytos likus kelioms valandoms iki vadinamosios Pergalės dienos parado Maskvoje transliacijos pradžios.

„Mes tikrai susidūrėme su didžiausia kibernetine ataka per visą „Rutube“ egzistavimo istoriją“, – antradienį „Telegram“ paskelbė platformos atstovai.

„[Veikimo] atkūrimas pareikalaus daugiau laiko, nei inžinieriai iš pradžių manė“, – pridūrė jie.

Tuo metu rutube.ru tinklapyje buvo rodomas pranešimas, kad stengiamasi atkurti platformos veikimą po kibernetinės atakos.

Svetainė išsijungė pirmadienio rytą, prieš kasmetinį vadinamosios Pergalės dienos paradą Maskvos Raudonojoje aikštėje. Paradas buvo surengtas praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Kremlius šį įsiveržimą vadina „specialiąja karine operacija“.

„Po Rusijos institucijų svetainių, prieš kurias pastaruosius du mėnesius buvo nuolat rengiamos kibernetinės atakos, programišiai pasiekė ir „Rutube“. Vaizdo įrašų prieglobos [platforma] patyrė galingą kibernetinę ataką“, – pirmadienį „Telegram“ paskelbė platforma.

„Kažkas labai norėjo sutrukdyti „Rutube“ rodyti Pergalės dienos paradą ir šventinius fejerverkus“, – rašoma viename iš pranešimų.

Pirmadienį Ukrainos žiniasklaida paskelbė nuotraukas, kuriose, kaip pranešama, matyti įsilaužimas į Rusijos televizijas MTS, „NTV-Plius“, „Rostelekom“ ir „Wink“, taip pat televizorių ekranuose rodoma žinutė: „Tūkstančių ukrainiečių ir šimtų jų vaikų kraujas yra ant jūsų rankų. Televizija ir valdžia meluoja. Karui – ne.“

Be to, pirmadienį Kremliui paprastai lojalios naujienų portalo lenta.ru svetainėje trumpam buvo paskelbtas pranešimas, smerkiantis „kruviną ir absurdišką“ Maskvos karą Ukrainoje.

Dviejų portalo žurnalistų pasirašytas tekstas buvo greitai pašalintas.

„Dabar ieškome darbo, advokatų ir, galbūt, politinio prieglobsčio“, – parašė žurnalistai Jegoras Poliakovas ir Aleksandra Mirošnikova.

JAV demokratai siekia padidinti siūlomą pagalbos Ukrainai sumą iki beveik 40 mlrd. dolerių

JAV Kongreso demokratai rengia planą, pagal kurį J. Bideno prašomas 33 mlrd. JAV dolerių (31,3 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketas būtų padidintas iki beveik 40 mlrd. JAV dolerių (38 mlrd. dolerių), o atitinkamas balsavimas Atstovų Rūmuose galėtų įvykti vėliau antradienį, pranešė du žmonės, susipažinę su įstatymų leidėjų ketinimais.

Tokiu atveju J. Bideno siekiui skirti daugiau lėšų kovos su COVID-19 programai gali iškilti kliūtis, nes ruošiama priemonė neapima prezidento prašytų papildomų milijardų dolerių pandemijos valdymui.

Apie kongresmenų planus pirmadienį pranešė asmenys, galėję kalbėti tik su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgalioti viešai komentuoti šio klausimo.

Apie demokratų iniciatyvą pranešta, jau 11-ą savaitę tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, turinčiai požymių, kad konfliktas gali virsti sekinančiu ilgalaikiu karu. Smarkios kautynės Ukrainos rytuose ir pietuose daro reikšmingą materialinę žalą ir atneša didelių nuostolių abiem pusėms. Vis tik atrodo, kad Maskvai kol kas nepavyksta pasiekti svarbių pergalių mūšio lauke.

Vis dėlto JAV politikai pabrėžia, kad būtina ir toliau sparčiai teikti pagalbą Ukrainai, kurios kariuomenė yra mažesnė negu Rusijos.

Nors demokratai sako, kad itin svarbu skirti daugiau lėšų kovai su COVID-19, jų ketinimas pateikti šių išlaidų neapimantį planą balsavimui rodo, kad skubi pagalba Ukrainai yra pagrindinis jų prioritetas. Atskirų pandemijos valdymo priemonių valdantieji žada priimti vėliau.

Anot pareigūnų, palyginus su J. Bideno prašymu, Kongreso demokratai siūlo išskirti 3,4 mlrd. dolerių (3,2 mlrd. eurų) daugiau Ukrainos gynybos poreikiams ir dar tiek pat papildomų lėšų humanitarinei pagalbai Kyjivui.

JAV prezidentas balandžio pabaigoje paprašė Kongreso ukrainiečiams išskirti 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) gynybos išlaidoms Ukrainai, JAV ir jų sąjungininkėms.

J. Bidenas taip pat prašė 3 mlrd. dolerių (2,9 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai. Ši suma, be kita ko, skirta finansuoti pastangas aprūpinti maistu šalis, kurios yra priklausomos nuo grūdų ir kitų maisto produktų importo iš karo draskomos Ukrainos.

Rusija bombarduoja Ukrainos Odesos uostą, Mariupolio gamyklą

Rusijos pajėgos įnirtingai bombarduoja Ukrainai gyvybiškai svarbų Odesos uostą, tikriausiai bandydamos sutrikdyti tiekimo linijas ir ginklų gabenimą, antradienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Kitame Ukrainos pietinės pakrantės gale rusų pajėgos bombarduoja Mariupolio metalurgijos gamyklą, kur ukrainiečių kovotojai trukdo Maskvai visiškai perimti šio miesto – kito svarbaus uosto – kontrolę.

Kelios dienos po įtemptos civilių – manyta, kad galbūt paskutinių - evakuacijos iš Mariupolio gamyklos „Azovstal“ pareigūnai paskelbė, kad apie 100 civilių dar gali būti bombarduojamos gamyklos tuneliuose.

Tuo pačiu metu toliau aiškėja šiurpi karo kaina. Ukrainos Iziumo mieste, esančiame į pietus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo, po rusų pajėgų kovą sunaikinto namo griuvėsiais rasti 44 civilių palaikai, antradienį pranešė pareigūnai.

Ukrainiečių kariškiai antradienį paskelbė, kad rusų pajėgos diena anksčiau iš orlaivių paleido septynias raketas į Odesą, kur jos pataikė į prekybos centrą ir sandėlį. Vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti.

Ukraina mano, kad bent kai kurie iš panaudotų šaudmenų buvo užsilikę nuo sovietinių laikų, labai netikslūs. Tačiau karą stebintis ukrainiečių strateginių studijų centras „Centr oboronnych strategij“ nurodė, kad Maskva prieš Odesą panaudojo ir tikslaus nutaikymo ginklus: hipergarsines raketas „oras–žemė“ „Kinžal“.

Ukrainiečių, britų ir amerikiečių pareigūnai įspėja, kad Rusija sparčiai išnaudoja savo tikslių ginklų atsargas ir gali neturėti galimybių greitai pagaminti naujų, todėl didėja rizika, kad karui užtrukus bus naudojamos ne tokios tikslios raketos.

Karo pradžioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgoms nepavyko užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir dabar jis sako, kad pagrindinis jo tikslas yra Donbasas, tačiau vienas generolas užsiminė, kad tarp Maskvos tikslų taip pat yra visiškas Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, užimant visas šios šalies pakrantes.

Užėmusi Ukrainos pakrantę Rusija turėtų sausumos tiltą su 2014-aisiais aneksuotu Krymu ir prorusišku separatistiniu Moldovos regionu Uždniestre.

Nors Ukraina nuo Juodosios jūros dar neatkirsta ir atrodo, kad Rusijai tam trūksta pajėgų, tęsiamas Odesos apšaudymas atspindi šio miesto, kaip transporto mazgo, strateginę svarbą. Rusų kariuomenė ne kartą taikėsi į Odesos oro uostą ir teigė sunaikinusi kelias vakarietiškų ginklų siuntas Ukrainai.

Odesa, didžiausias Ukrainos uostas, taip pat labai svarbus grūdų eksportui, o Rusijos vykdoma blokada jau kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui. Be to, Odesa yra kultūrinis brangakmenis, brangus ir ukrainiečiams, ir rusams, tad jo apšaudymas turi didelę simbolinę reikšmę.

JT rengia dar vieną posėdį dėl Ukrainos

JT Saugumo Taryba ketvirtadienį turėtų surengti dar vieną posėdį dėl Rusijos karo Ukrainoje, atsižvelgiant į toliau blogėjančią humanitarinę padėtį, pirmadienį pranešė diplomatai.

Saugumo Tarybos posėdis, kurio paprašė Prancūzija ir Meksika, bus jau 16-as nuo Rusijos invazijos vasario 24 dieną, Vakarų valstybėms stengiantis išlaikyti spaudimą Rusijai, kuri, būdama nuolatine Tarybos nare, gali blokuoti priemones, kurioms nepritaria.

Susitikimas vyks po Rusijos aviacijos smūgio mokyklai Rytų Ukrainoje, per kurį, kaip pranešė Kyjivas, žuvo 60 civilių.

Jis vyks tą pačią dieną kaip neeilinė JT Žmogaus teisių tarybos sesija Ženevoje. Jos paprašė Ukraina dėl „blogėjančios žmogaus teisių padėties Ukrainoje“.

Penktadienį Saugumo Taryba vieningai priėmė Norvegijos ir Meksikos inicijuoją pareiškimą, kuriuo reiškiama „tvirta parama“ JT generaliniam sekretoriui  ieškant konflikto „taikaus sprendimo“.

Tai buvo pirmas vieningo Saugumo Tarybos narių pritarimo sulaukęs pareiškimas nuo invazijos pradžios, nes anksčiau Maskva blokavo Saugumo Tarybos iniciatyvas.

Maskva nedalyvaus JT Žmogaus teisių tarybos susitikime dėl Ukrainos

Rusija nedalyvaus ketvirtadienį įvyksiančioje JT žmogaus teisių tarybos (UNHRC) specialioje sesijoje dėl Ukrainos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Taryba pirmadienį paskelbė, kad Kyjivo prašymu surengs specialią sesiją „dėl Rusijos agresijos prastėjančiai žmogaus teisių padėčiai Ukrainoje“ išnagrinėti.

Tačiau Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova antradienį sakė, kad „rusų delegacija neįteisins savo dalyvavimu šio naujo politinio šou, organizuoto prisidengiant neeiline sesija“.

„Deja, mūsų argumentai ir paaiškinimai dėl tikrųjų šios specialios karinės operacijos tikslų ir realios situacijos... visiškai ignoruojami“, – sakoma jos pareiškime.

„Akivaizdu, kad jie nebus išgirsti ir šį kartą“, per Vakarų „naują antirusišką priemonę“, pridūrė M. Zacharova.

Rusija buvo Žmogaus teisių tarybos narė, bet balandžio 7 dieną JT Generalinė Asamblėja Niujorke nubalsavo už jos narystės Taryboje sustabdymą.

Kovo pradžioje Žmogaus teisių taryba istoriniu balsavimu nusprendė pradėti aukščiausio įmanomo lygio tyrimą dėl pažeidimų, padarytų prieš vasario 24 dieną pradėtą Rusijos invaziją į Ukrainą ir jos metu.

O. Arestovyčius: Rusija vilkins karą, kad priverstų Ukrainą atiduoti dalį savo teritorijos

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad V. Putinas per savo Pergalės dienos kalbą leido suprasti, jog jis nėra suinteresuotas karo eskalacija pasitelkiant branduolinius ginklus ar įsiveliant į tiesioginį konfliktą su NATO, rašo agentūra AP.

O. Arestovyčius atkreipė dėmesį į V. Putino teiginį, kad Rusija pagerbs Antrajame pasauliniame kare besikovusių žmonių atminimą „darydama viską, kad nepasikartotų pasaulinio karo siaubas“. Pasak Ukrainos prezidento patarėjo, tai reiškia, „kad branduolinio karo nebus. Karo su NATO nebus. Tačiau bus lėtai bandoma išspręsti tris pagrindines problemas“ – visišką Luhansko, Donecko ir Chersono sričių kontrolės perėmimą.

Jei Rusija įgyvendintų šiuos planus, ji įgytų pramoninio Donbaso, apimančio Mariupolio uostamiestį, kontrolę ir galėtų suformuoti sausumos koridorių į 2014 metais aneksuotą Krymą.

Vėlų pirmadienį duodamas interviu, O. Arestovyčius nurodė, kad Rusija vilkins karą, siekdama priversti Ukrainą atsisakyti šių teritorijų kontrolės. Pasak jo, Ukrainos galimybės sužlugdyti šiuos planus priklausys nuo to, ar Vakarai pristatys šaliai jai taip reikiamų sunkiųjų ginklų.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26 tūkst. okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 10 d. jau neteko apie 26 tūkst. kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 170 tankų, 2 808 šarvuotųjų kovos mašinų, 519 artilerijos sistemų, 185 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 158 sraigtasparnių, 1 980 automobilių, 12 laivų, 380 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija teigia neketinanti uždaryti savo ambasadų Europos šalyse

Rusija teigia neturinti ketinimų uždaryti savo ambasadas Europos šalyse ir taip atsakyti į jai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas Vakarų sankcijas, praneša transliuotojas BBC, remdamasis Rusijos žiniasklaida.

„Tradiciškai taip nesielgiame, – valstybinei naujienų agentūrai RIA pareiškė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. – Manome, kad diplomatinės atstovybės dirba svarbų darbą.“

Siekdami spausti Rusiją nutraukti savo Ukrainoje sukeltą karą, Vakarai įvedė Maskvai griežtas sankcijas. Baudžiamosios priemonės, be kita ko, pritaikytos šalies oligarchams ir bankams, taip pat uždraustas rusiškos naftos importas.

Japonija plečia sankcijas Rusijai

Antradienį Japonija išplėtė sankcijas Rusijai ir įšaldė dar per 130 asmenų turtą, praneša CNN.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos Tokijuje, naujųjų sankcijų taikinyje – aštuoni Rusijos piliečiai ir 133 asmenys, veikiantys apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose. Ministerija nurodė, kad į sankcijų sąrašą įtrauktas Rusijos premjeras Michailas Mišustinas, oligarchas Vladimiras Bogdanovas ir oligarcho Genadijaus Timčenkos šeimos nariai.

Japonija taip pat išplėtė savo eksporto į Rusiją sankcijas ir pritaikė jas dar 71 šalies organizacijai.

Reaguodama į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, Japoniją kovą pradėjo skelbti sankcijas Maskvai. Nuo tada Tokijas, be kita ko, įšaldė V.  Putino ir jo šeimos turtą šalyje. Maskva į tai sureagavo savo pačios sankcijomis ir uždraudė Japonijos premjerui Fumio Kishidai ir kitiems valdžios pareigūnams įvažiuoti į Rusiją.

Vokietija: pabėgėlių ukrainiečių prieglaudoje rastas negyvas kūdikis

Pirmadienio rytą Kelne, pabėgėlių iš Ukrainos prieglaudoje, valytojai rado negyvo kūdikio lavoną. Tai pranešė šio Vokietijos miesto policija, kuria remiasi portalas „eurointegration.com.ua“.

Vaiko palaikai buvo rasti tualeto kabinoje. Kūdikio skrodimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad berniukas tikriausiai gimė gyvas. Vokietijos pareigūnai įtaria nužudymą.

Policija aiškinasi naujagimio mirties priežastis ir ieško jo motinos.

Vokietijoje nuo vasario 24 d. užregistruota daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje.

Vokietijos mokyklos jau priėmė daugiau kaip 90 tūkst. ukrainiečių vaikų.

Moldovoje po gegužės 9-osios baudą už Georgijaus juostą turės sumokėti 103 žmonės

Moldovoje po gegužės 9-osios baudą už Georgijaus juostos naudojimą turės sumokėti 103 žmonės. Tai antradienį pranešė policijos inspektorato vadovas Viorelas Cernăuțeanu, kurį cituoja portalas „Newsmaker“.

Tarp nubaustųjų – 10 Gagaūzijos Liaudies susirinkimo deputatų bei Belcio ir Feleščio vyskupas Markelas. Dar 36 pažeidėjai identifikuojami ir tikrinami.

Pasak V. Cernăuțeanu, pareigūnai apklausė visus tekstilės gamintojus Moldovoje ir nustatė, kad Georgijaus juostos buvo pagamintos ne šalies teritorijoje. „Jos visos importinės, galbūt kai kurios liko iš anksčiau, kai kurios buvo atvežtos iš užsienio“, – sakė jis.

Anksčiau Moldovos parlamentas uždraudė Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą simbolius, tarp jų – Georgijaus juostą.

Gagaūzijos autonominio regiono parlamentas leido naudoti Georgijaus juostą, nors tai prieštarauja nacionaliniam įstatymui.

Europos Sąjungai ieškant alternatyvių dujų, Alžyre lankosi Rusijos užsienio reikalų ministras

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį lankosi derybų Alžyre, dujas gaminančioje sąjungininkėje, įsibėgėjant Europos pastangoms užsitikrinti alternatyvų tiekimą.

Vėlai pirmadienį į Alžyrą atvykęs S. Lavrovas turėjo susitikti su užsienio reikalų ministru Ramtane Lamamra ir prezidentu Abdelmadjidu Tebboune, sakoma Alžyro pranešimuose. Jo vizitas yra pirmasis nuo 2019 m. sausio ir vyksta abiem šalims minint 60-ąsias diplomatinių santykių užmezgimo metines. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį telefonu aptarė su kolega Alžyre „koordinavimą su OPEC+ bei padėtį Ukrainoje“, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

OPEC+ vienija OPEC naftos kartelį su Rusijos vadovaujamomis sąjungininkėmis gamintojomis valdant produkciją ir kainas. Alžyras yra pagrindinis dujų tiekėjas Europai, tiekiantis 11 proc. jos importo, Rusijai tenka 47 proc. šio importo.

Rusijai vasario 24 d. įsiveržus į Ukrainą, Italija, Ispanija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės žvelgia į Alžyrą, siekdamos sumažintų savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų. Tačiau pramonės ekspertai teigia, kad Alžyrui trūksta infrastruktūros ir nepanaudotų pajėgumų, kad padidintų dujų eksportą per trumpą laiką pakeičiant tiekimus iš Rusijos. Alžyro vyriausybė tai ne kartą pabrėžė, siekdama neįžeisti ilgametės sąjungininkės.

Graikijos ambasada atnaujina darbą Kyjive

Graikijos ambasada atnaujina darbą Kyjive. Tai antradienį pranešė portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis Graikijos užsienio reikalų ministerija.

„Graikijos ambasada Kyjive, kurios darbuotojai paliko miestą dėl saugumo netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, vėl atidaroma sostinėje su reikiamu personalu“, – sakoma Graikijos URM pranešime.

Ambasada kartu su generaliniu konsulatu Odesoje, kuris dirba įprastu režimu, teiks pagalba Graikijos piliečiams, taip pat užsieniečiams Ukrainoje, pažymima pranešime.

URM pabrėžė, kad vasario 14 d. ir 22 d. paskelbtos rekomendacijos Graikijos piliečiams nevykti į Ukrainą tebegalioja.

„eurointegration.com.ua“ primena, kad gegužės 8 d. darbą Kyjive atnaujino JAV ambasada.

Praėjusią savaitę Ukrainos pareigūnai pranešė, kad savo darbą sostinėje jau atnaujino per 30 užsienio šalių ambasadų. Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Ekspertas: V. Putinas vers A. Lukašenką atakuoti Lucko – Lvivo kryptimi

Per artimiausią susitikimą V. Putinas spaus Aliaksandrą Lukašenką, kad šis įsakytų Baltarusijos kariuomenei pulti Ukrainą, bet vargu ar šis Kremliaus planas bus realizuotas.

Tai antradienį paskelbtame interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė karybos ekspertas Olegas Ždanovas.

„Netrukus vėl turėtų įvykti V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas. Manau, kad V. Putinas vėl vers A. Lukašenką įsakyti Baltarusijos kariuomenei pulti Ukrainą Lucko – Lvivo kryptimi“, – sakė jis.

Ekspertas priminė, kad Baltarusijos vadovas spyriojosi dar tada, kai Kremliaus šeimininkas buvo Olimpo viršūnėje – pačioje karo pradžioje.

„O dabar, mano manymu, jis tuo labiau nenorės kištis. Bet V. Putinas darys jam labai stiprų spaudimą“, – prognozavo O. Ždanovas.

JT: karas Ukrainoje pražudė kur kas daugiau civilių, nei rodo oficialūs duomenys

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje iki šiol pražudė kur kas daugiau civilių, nei rodo oficialūs duomenys. Tai antradienį pranešė JT stebėsenos misijos šioje šalyje vadovė Matilda Bogner, kurią cituoja BBC.

JT duomenimis, nuo vasario 24-osios Ukrainoje žuvo 3 381 civilis. Tačiau, pasak M. Bogner, galimai žuvo dar keli tūkstančiai tokių žmonių.

„Didžiausia juodoji skylė yra Mariupolis, kurį sunku pasiekti ir gauti visapusiškai patvirtintą informaciją“, – teigė M. Bogner.

Chersono miestą paliko beveik pusė gyventojų

Pietų Ukrainos Chersono miestą nuo karo pradžios paliko beveik pusė gyventojų iš ankščiau čia gyvenusių beveik 300 tūkst. „Preliminariais skaičiavimais, vien tik nuo kovo iš Chersono išvyko 45 proc. žmonių“, – agentūrai „Ukrinform“ sakė srities administracijos vadovas Hennadijus Lahuta. Iš visos srities po rusų okupacijos pabėgo kas penktas gyventojas. Tai esą „katastrofiški skaičiai“.

H. Lahuta kaltino Rusijos dalinius žudymais, prievartavimais ir plėšikavimais. Prieš karą Chersone gyveno apie 290 tūkst. žmonių. Rusų pajėgos apie uostamiesčio prie Dnipro žiočių užėmimą pranešė kovo pradžioje.

Chersonas yra vienintelė Ukrainos srities sostinė, kurią kontroliuoja Rusijos daliniai ir po Mariupolio antras didžiausias užimtas miestas. Smarkiai sugriautame Mariupolyje likę tik apie trečdalis iš anksčiau daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų.

Ukraina praneša, kad per pastarąją parą prieš „Azovstal“ gamyklą surengti 34 antskrydžiai

Per pastarąją parą Rusijos kariai prieš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamyklą surengė 34 antskrydžius. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Mariupolio miesto taryba.

Anot „Telegram“ tinkle paskelbto tarybos pranešimo, iš šių atakų aštuonios įvykdytos naudojant strateginius bombonešius. Pranešime pažymima, kad rusai nesiliauja bandę perimti šio objekto kontrolę.

Šeštadienį pranešta, kad iš „Azovstal“ evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Tačiau antradienį Kyjivas paskelbė vertinimą, kad čia vis dar yra per 1 tūkst. Ukrainos karių, daugelis jų – sužeisti.

V. Zelenskis kiek anksčiau teigė, kad šalies vadovybė siekia diplomatinių sprendimų, jog būtų galima išgelbėti ir gamykloje esančius ukrainiečių karius.

JT: Ukrainoje – daugiau kaip 8 mln. šalies viduje perkeltų asmenų

Ukrainoje yra daugiau kaip 8 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, kuriuos palikti savo namus privertė Rusijos invazija, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.

Dar daugiau kaip 5,9 mln. ukrainiečių nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną išvyko iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) pateiktas šalies viduje esančių pabėgėlių skaičius atspindi padėtį gegužės 3 dieną. Balandžio 17-ąją Ukrainos teritorijoje buvo 7,7 mln. dėl karo namus palikusių, bet iš Ukrainos neišvykusių žmonių.

„Šalies viduje perkeltų asmenų ir visų karo Ukrainoje paveiktų žmonių poreikiai didėja su kiekviena valanda“, – sakė TMO vadovas Antonio Vitorino (Antoniju Vitorinu).

„Vykstant aktyviems karo veiksmams vis dar sunku pasiekti gyventojus, kuriems reikalinga pagalba, bet mūsų komandos yra įsipareigojusios toliau teikti skubią pagalbą Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse“, – sakė jis.

Naujausią savo tyrimą TMO atliko nuo balandžio 29 iki gegužės 3 dienos.

Apskaičiuota, kad 63 proc. šalies viduje esančių perkeltų asmenų yra moterys.

Beveik pusė šalies viduje esančių perkeltų asmenų paliko savo namus Ukrainos rytuose, kur Rusija dabar vykdo pagrindinį puolimą.

Namus Ukrainos rytuose paliko per 3,9 mln. žmonių. 1,65 mln. buvo priversti pasitraukti iš Kyjivo regiono, o 1,3 mln. – iš Ukrainos šiaurės.

Tyrimas parodė, kad 36 proc. šalies viduje esančių perkeltų asmenų – 2,9 mln. – dabar yra palyginti saugesniame vakariniame Ukrainos regione.

TMO nustatė, kad labiausiai šiems pabėgėliams reikalinga finansinė parama, be to, jiems labai dažnai reikalinga pastogė.

„9 proc. visų naujausiai ataskaitai apklaustų žmonių, įskaitant tuos, kurie nėra šalies viduje perkelti asmenys, sakė, kad jų namai buvo apgadinti arba sugriauti, – nurodė TMO. – Vien tarp šalies viduje perkeltų asmenų šis skaičius padidėja iki 27 procentų. Vienas iš 10 apklaustų žmonių sakė, kad reikės medžiagų apgadintiems namams suremontuoti.“

Įvertinimas buvo padarytas apklausus 2 tūkst. anoniminių respondentų, vyresnių nei 18 metų. Su šiais atsitiktinai atrinktais žmonėmis susisiekta telefonu.

Tyrimo išvadomis TMO naudojasi vertindama žmonių perkėlimą šalies viduje, jų mobilumą ir humanitarinius poreikius.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė pažadėjo priversti atsakyti Bučos žudynių kaltininkus

A. Baerbock antradienį pažadėjo, kad tarptautinė bendruomenė privers atsakyti tuos, kurie yra atsakingi už civilių žmonių mirtis Ukrainos Bučos mieste per Rusijos pajėgų invaziją.

Lankydamasi šiame netoli Kyjivo esančiame mieste A. Baerbock sakė, kad per Rusijos pajėgų okupaciją Bučoje buvo įvykdyti „sunkiausi nusikaltimai, kuriuos tik galima įsivaizduoti“.

Liudininkai pasakojo, kaip Rusijos kariai, iš pažiūros, taikėsi į atsitiktinius civilius, kurių kūnai liko gulėti gatvėse po jų pasitraukimo iš miesto kovo 31 dieną.

„Mūsų pareiga šioms aukoms – ne tik jas prisiminti, bet ir priversti [šių nusikaltimų] kaltininkus atsakyti, – sakė A. Baerbock. – Mes, kaip tarptautinė bendruomenė, tai padarysime. Tai yra pažadas, kuri turime ir privalome duoti čia, Bučoje.“

A. Baerbock yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, atvykusi į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Kelionė buvo suorganizuota praėjus kelioms dienoms po to, kai Berlynas ir Kijevas išsprendė diplomatinius nesutarimus dėl Ukrainos nenoro pakviesti Vokietijos prezidentą dėl jo artimų ryšių su Rusija.

A. Baerbock Bučoje lankėsi kartu su Ukrainos generaline prokurore. Ji pažadėjo, kad tarptautinė bendruomenė padės Ukrainai rinkti karo nusikaltimų įrodymus.

Kalbėdama su žurnalistais apgriautoje bažnyčioje A. Baerbock sakė girdėjusi pasakojimus tų, kurie per okupaciją neteko artimųjų. Kai kurie jų žuvo prekybos centre, kur buvo atėję apsipirkti, o viena moteris ir du jos vaikai buvo nušauti kai bandė pabėgti.

„Niekas negali numalšinti (išgyvenusiųjų) skausmo, – sakė ji. – Tėvų ir motinų, tetų ir dėdžių, draugų, kaimynų ir kolegų skausmo. Tačiau galime užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas.“

JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner antradienį sakė sulaukusi pranešimų, kad per Rusijos vykdytą okupaciją Bučoje buvo neteisėtai nužudyta daugiau nei 300 vyrų, moterų ir vaikų.

Visoje Ukrainoje pasaulinė organizacija patvirtino 3 381 civilio žūtį nuo karo pradžios.

„Tikrasis skaičius yra didesnis ir mes stengiamės patvirtinti kiekvieną atskirą atvejį“, – nurodė M. Bogner. 

V. Zelenskis įspėja Slovakiją ir kitas ES šalis dėl bendradarbiavimo su Rusija

V. Zelesnkis įspėjo Slovakiją ir kitas ES šalis dėl tolesnio bendradarbiavimo su Rusija. Dėl to joms gresia panašus likimas, koks dabar yra ištikęs Ukrainą, sakė jis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Slovakijos parlamentą Bratislavoje.

V. Zelenskis teigė suprantąs, kad Slovakijai sunku atsisakyti rusiškų dujų importo. Tačiau panašiai anksčiau, anot jo, argumentavo ir Ukrainos politikai, už pigias dujas leidę Rusijai dislokuoti Juodosios jūros flotilę.

Kaip ir tikėtasi, V. Zelenskis paragino Slovakiją tiekti Ukrainai daugiau tokios ginkluotės kaip koviniai lėktuvai ir sraigtasparniai ir įvesti Rusijai dar griežtesnes sankcijas. „Jei nesulaikysime Rusijos kariuomenės, ji veršis į priekį – ir į Slovakijos teritoriją“, - kalbėjo Ukrainos vadovas. Savo kalbą jis baigė žodžiais „Slava Ukrajini“. Parlamentarai tada atsistojo ir ilgai plojo.

 

 

Tačiau kelios opozicijos eilės buvo tuščios, nes kairieji ir kraštutiniai dešinieji deputatai boikotavo posėdį. Buvęs vyriausybės vadovas Robertas Ficas, didžiausios opozicinės partijos „Kryptis – socialdemokratija“ lyderis įspėjo, kad V. Zelenskis nori įtraukti Slovakiją į karą, kuriame ši gali tik pralaimėti.

Liberalas užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas dėl to apkaltino opozicijos politikus „bailumu“. Slovakija esą negali taip elgtis, lyg šis karas jos neliestų. Tokiais kreipimaisis kaip į Slovakijos parlamentą V. Zelenskis sustiprina įsitikinimą, kad šis karas „baigsis pergalingai Ukrainai ir Europai“, - po prezidento kalbos sakė ministras.

ES atsisako draudimo laivais gabenti rusišką žaliavinę naftą

EK atidėjo pasiūlymus uždrausti ES laivybos sektoriui gabenti rusišką žaliavinę naftą, antradienį patvirtino ES diplomatai, Komisijai ieškant bendro sutarimo dėl būsimo sankcijų paketo.

Graikija, Malta, Kipras ir kai kurios kitos šalys priešinosi šiai priemonei, baimindamiesi, kad tai turės įtakos jų laivybos pramonei, sakė diplomatiniai šaltiniai.

ES diplomatai agentūrai dpa sakė, kad laivybos draudimo klausimą reikia toliau derinti tarptautiniu lygmeniu ir Didžiojo septyneto pramoninių valstybių grupėje.

Tačiau planuojamas draudimas apdrausti Rusijos naftą gabenančius tanklaivius lieka sankcijų paketo dalimi, patvirtino ES diplomatai.

Praėjus beveik savaitei po to, kai U. von der Leyen pirmą kartą pristatė naują ES sankcijų Rusijai paketą, derybos dėl jo įstrigo.

Vengrija ir kelios kitos šalys reikalauja, kad planuojamam naftos embargui būtų taikomos didelės išimtys.

U. von der Leyen pirmadienį lankėsi Budapešte, kur dėl šio paketo kalbėjosi su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Po susitikimo ji tviteryje pareiškė, kad diskusija „padėjo išsiaiškinti klausimus, susijusius su sankcijomis ir energetiniu saugumu“, tačiau „reikia dirbti toliau“.

Vengrijos valstybinei naujienų agentūrai MTI užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto sakė, kad „dar daug ką reikia aptarti, kad Vengrija pakeistų savo poziciją“.

Diplomatiniai šaltiniai teigė, kad sankcijos greičiausiai nebus įtrauktos į trečiadienį Briuselyje vyksiančio eilinio kassavaitinio ES valstybių narių atstovų susitikimo darbotvarkę.

Kyjive vėl atidaroma Vokietijos ambasada

A. Baerbock pranešė, kad vėl bus atidaryta šalies ambasada Kyjive su minimaliu darbuotojų skaičiumi.

Kalbėdama per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba, A. Baerbock sakė, kad ambasada vėl pradės veikti jau šį antradienį.

Vasario viduryje laukiant karo veiksmų ambasada Kyjive buvo uždaryta, o veikla buvo vykdoma iš vakarų Ukrainos ir Berlyno.

JAV žvalgybos vadovė: V. Putinas pasiryžęs pasiekti Uždniestrę

V. Putinas Ukrainos karo neužbaigs Donbaso kampanija ir yra pasiryžęs sukurti sausumos tiltą į Uždniestrę, antradienį sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines (Avril Hains).

„Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas rengiasi ilgam konfliktui Ukrainoje ir jo metu dar ketina pasiekti tikslų už Donbaso ribų“, – sakė ji.

„Putinas tikriausiai taip pat mano, kad Rusija turi daugiau galimybių ir pasiryžimo ištverti sunkumus nei jo priešininkai, ir turbūt tikisi, kad JAV ir ES ryžtas silpnės didėjant maisto trūkumui, infliacijai ir energijos kainoms“, – per Senato posėdį kalbėjo A. Haines.

Vladimiras Putinas tikriausiai taps dar labiau neprognozuojamas ir gali įvesti savo šalyje karo padėtį, kad galėtų lengviau įgyvendinti savo ambicijas Ukrainoje, antradienį sakė A. Haines.

V. Putino tikslai yra didesni nei Rusijos kariniai pajėgumai, ir tai „tikriausiai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais galime judėti labiau neprognozuojama ir potencialiai eskaluojama trajektorija“, per JAV Senato posėdį kalbėjo A. Haines.

„Dabartinė tendencija didina tikimybę, kad prezidentas Putinas imsis drastiškesnių priemonių, įskaitant karo padėties įvedimą, pramoninės gamybos perorientavimą ar potencialiai eskaluojamas karines galimybes, kad atlaisvintų išteklius, reikalingus jo tikslams pasiekti“, – sakė ji.

A. Haines taip pat teigė, jog V. Putinas tikriausiai neįsakys panaudoti branduolinių ginklų, nebent Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.

E. Macronas su V. Orbanu kalbėjosi apie galimą rusiškos naftos embargą

Po Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen vizito Budapešte ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su Vengrijos vyriausybės vadovu Viktoru Orbanu kalbėjo apie galimą naftos embargą Rusijai. Pokalbio tikslas yra „kuo greičiau susitarti dėl šeštojo sankcijų paketo“, antradienį pranešė Eliziejaus rūmai. V. Orbano atstovas patvirtino, kad abu lyderiai aptarė „energetinio saugumo klausimus“.

Vengrija yra priklausoma nuo rusiškos naftos ir kol kas blokuoja ES siūlymą dėl naftos embargo Rusijai dėl šios invazijos į Ukrainą. U. von der Leyen ir Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas po Komisijos vadovės susitikimo su V. Orbanu Budapešte pirmadienio vakarą kalbėjo apie „pažangą“. Prancūzija šiuo metu pirmininkauja ES ir siekia kompromiso dėl naujų sankcijų.

Europos Komisija pasiūlė šalims narėms laipsniškai įvesti rusiškos naftos ir naftos produktų importo draudimą, kuris daugumai šalių įsigaliotų iki metų pabaigos. Vengrija, anot ES diplomatų, reikalauja daug ilgesnio pereinamojo laikotarpio ir finansinės paramos perėjimui prie kitų teikimo kelių. Konkrečiai kalbama apie naujo naftotiekio tiesimą – juo Vengrija naftą gautų per Kroatiją.

A. Baerbock priėmęs V. Zelenskis dėkojo Vokietijai

V. Zelenskis antradienį Kyjive priėmė A. Baerbock ir padėkojo jai už Berlyno paramą kare su Rusija. Jo šaliai labai svarbu, kad Vokietija solidarizuojasi su ukrainiečiais, sakė V. Zelenskis prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše.

A. Baerbock lydėjo kolega iš Nyderlandų Wopkė Hoekstra, kuris teigė esąs sukrėstas Rusijos įvykdytų sugriovimų, be kita ko, Kyjivo priemiesčiuose. A. Baerbock taip pat lankėsi Bučoje ir Irpinėje.

A. Baerbock informavo V. Zelenskį, kad po kelių dienų Ukrainos kariai bus pradėti apmokyti naudotis moderniomis haubicomis 2000, kurias Vokietija perduos Ukrainai kartu su Nyderlandais.

A. Baerbock yra pirmoji iš Vokietijos vyriausybės narių, apsilankiusių Kyjive po ilgų diskusijų apie vokiečių politikų vizitus Ukrainoje.

S. Lavrovas atvyko derybų į Alžyrą, kuris domina ES kaip galimas dujų tiekėjas

S. Lavrovas antradienį atvyko į Alžyrą, dujas išgaunančią šalį sąjungininkę, deryboms, Europai iš šios šalies siekiant užsitikrinti alternatyvų energijos tiekimą.

S. Lavrovas susitiko su Alžyro prezidentu Abdelmadžidu Tebboune ir užsienio reikalų ministru Ramtane Lamamra, pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Pasak Rusijos URM, S. Lavrovas sakė R. Lamamrai, kad Maskva remia „Alžyro draugų iniciatyvą parengti naują tarpvalstybinį strateginį dokumentą, kuris atspindėtų naują mūsų dvišalės partnerystės kokybę“.

„Mūsų politinis dialogas aktyviai plėtojamas, kaip ir ekonominis, karinis bei techninis bendradarbiavimas, humanitariniai ir kultūriniai ryšiai“, – pridūrė jis.

Tai pirmasis jo vizitas nuo 2019 metų sausio mėnesio ir vyksta abiem šalims minint diplomatinių santykių užmezgimo 60-ąsias metines.

S. Lavrovas taip pat padėjo vainiką prie paminklo kovotojams, žuvusiems per Alžyro karą už nepriklausomybę nuo Prancūzijos.

Alžyras yra gana svarbus dujų tiekėjas Europai – iš jo importuojama 11 proc. dujų, o iš Rusijos – 47 proc.

Italija, Ispanija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, siekdamos sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų po vasario 24 dienos, kai prasidėjo invazija į Ukrainą, žvalgosi į Alžyrą.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Alžyro prezidentu apie „koordinavimą OPEC+ viduje ir padėtį Ukrainoje“, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

OPEC+ yra forumas, kuriame OPEC naftos kartelis kartu su Rusijos vadovaujamomis sąjungininkėmis gamintojomis bendradarbiauja valdant naftos gavybą ir kainas.

Tačiau pramonės ekspertai teigia, kad Alžyrui trūksta infrastruktūros ir laisvų pajėgumų, kad galėtų padidinti dujų eksportą ir artimiausiu metu pakeisti tiekimą iš Rusijos. Panašiai tvirtina ir vyriausybė, siekdama neįžeisti savo ilgametės sąjungininkės.

JAV ketina patvirtinti 40 mlrd. dolerių paramą Ukrainai

JAV įstatymų leidėjai antradienį turi pradėti diskusijas dėl beveik 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketo, Vašingtone skambant perspėjimams, kad Rusija tikriausiai ruošiasi ilgam karui su savo kaimyne.

Gynybos, humanitarinės pagalbos ir ekonominio finansavimo paketą turėtų būti nesunku priimti, nes abi partijos susitarė dėl detalių, ir tikėtina, kad jis bus greitai priimtas Kongrese.

„Tai didelis paketas, tačiau ir poreikis yra didelis, o laikas yra labai svarbus... Prezidentas paragino abejus Kongreso rūmus skubiai imtis veiksmų dėl pagalbos Ukrainai paketo, taigi turime veikti greitai“, –  kalbėjo Senato demokratų daugumos vadovas Chuckas Schumeris.

Pirmadienį Kongreso lyderiai susitarė skirti 6,8 mlrd. dolerių daugiau nei 33 mlrd. dolerių, kurių anksčiau prašė Baltieji rūmai, kad padėtų Rytų Europos šaliai atremti Maskvos invaziją.

Finansinė parama apimtų papildomus 3,4 mlrd. dolerių karinei ir humanitarinei pagalbai šalia administracijos prašomo finansavimo.

Jei paketas bus priimtas, kaip planuojama, JAV išlaidos Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos stiprinti ir dėl karo kilusiai humanitarinei krizei spręsti išaugs iki maždaug 54 mlrd. dolerių.

Apie 60 Ukrainos karių atvyko į Vokietiją mokymams

Ukrainos kariai atvyko į Vokietiją mokytis naudotis artilerijos sistema „Panzerhaubitze 2000“, antradienį agentūrai dpa pranešė vyriausybės šaltiniai Berlyne.

Vokietijoje pagamintos savaeigės šarvuotosios haubicos turėtų būti naudojamos kovai su Rusijos pajėgomis Ukrainoje. Jos turi patranką, sumontuotą ant vikšrinės transporto priemonės, panašios į tanką.

Su standartine amunicija „Panzerhaubitze 2000“ pasiekia 30 km šaudymo atstumą. Naudojant padidinto nuotolio šaudmenis, galima pasiekti 40 km, teigia Vokietijos Bundesveras. Kiekvienai haubicai aptarnauti reikia penkių karių.

Būsimos jų įgulos kartu su techniniais ekspertais ir vertėjais į Vokietiją atvyko antradienį, o jau trečiadienį prasidės mokymai Bundesvero artilerijos mokykloje Idar-Oberšteine, sakė dpa šaltiniai. Mokymuose dalyvaus daugiau kaip 60 Ukrainos karių.

Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministras paskelbė, kad Ukrainai bus perduotos septynios tokios haubicos. Nyderlandai taip pat siunčia panašias ginklų sistemas.

Mokymai truks apie 40 dienų, priklausomai nuo to, kiek kariai jau anksčiau buvo susipažinę su panašia sunkiąja ginkluote.

Ekspertai teigia, kad Ukrainos kariai galėtų naudoti haubicas derindami su žvalgybos duomenimis, kad galėtų suduoti didelius artilerijos smūgius ilgesniais atstumais.

Po pastato griuvėsiais rytų Ukrainoje rasta daugiau kaip 40 kūnų

 Antradienį gelbėtojai po pastato griuvėsiais rytiniame Ukrainos Iziumo mieste, kurį dabar kontroliuoja Rusija, rado 44 civilių gyventojų kūnus, pranešė regiono gubernatorius.

„Iziume po penkiaaukščio pastato, kurį okupantai sugriovė kovo pradžioje, griuvėsiais rasti 44 civilių kūnai“, – „Telegram“ pranešė rytinės Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas.

Nors rajone tebevyksta mūšiai, vietos žiniasklaida citavo jo žodžius, kad gyventojai šį radinį aptiko valydami griuvėsius iš teritorijos, „kurioje nėra apšaudymo“.

O. Synegubovas nenurodė, nei kas išvežė kūnus, nei kaip jiems pavyko tai padaryti, nes miestas po kelias savaites trukusių sunkių mūšių balandžio 1 dieną atiteko Rusijos kariuomenės kontrolei.

Didelę dalį aplinkinės teritorijos taip pat kontroliuoja Rusija.

Atskirai regiono prokuratūra pranešė, kad pradėtas tyrimas dėl „karo įstatymų ir papročių pažeidimo“ ir kad 14 kūnų pavyko atpažinti.

„Tyrimo duomenimis, Rusijos kariuomenė kovo 7-10 dienomis sistemingai apšaudė Iziumą. Dėl to buvo sunaikinta viešoji infrastruktūra ir gyvenamieji pastatai“, – sakoma „Telegram“ pranešime.