Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo brutalios Maskvos invazijos į jo šalį pradžios, V. Zelenskis sakė, kad iki šiol dėl Ukrainos buvo priimta „nedaug tokių lemtingų sprendimų“ kaip tas, kurio šalis šią savaitę laukia iš ES.
„Tik teigiamas sprendimas atitiktų visos Europos interesus“, – pabrėžė prezidentas, vakare kreipdamasis į tautiečius.
„Akivaizdu, manome, kad Rusija šią savaitę suintensyvins priešišką veiklą... Mes ruošiamės. Esame pasirengę“, – tęsė jis.
Vasario pabaigoje įsiveržusios, bet iš kai kurių teritorijų atsitraukusios Maskvos pajėgos jau keletą mėnesių puola Rytų Ukrainą, bandydamos užimti Donbaso regioną.
Penktadienį Europos Komisija parėmė Kyjivo siekį užsitikrinti kandidatės į ES statusą. Jos rekomendacija paskelbta kitą dieną po to, kai Ukrainos sostinėje apsilankė galingiausių bloko narių – Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos – lyderiai.
Ukraina gali būti įtraukta į narystės oficialiai siekiančių šalių sąrašą jau šią savaitę, kai Briuselyje susitiks valstybių narių vadovai.
Akivaizdu, manome, kad Rusija šią savaitę suintensyvins priešišką veiklą... Mes ruošiamės. Esame pasirengę.
Tuo metu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas įspėjo, kad karas gali tęstis „metų metus“, ragindamas Vakarų šalis būti pasirengusias teikti ilgalaikę karinę, politinę ir ekonominę pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.
„Negalime silpninti savo paramos Ukrainai, net jei to kaina yra didelė – kalbant ne tik apie karinę paramą, bet ir apie kylančias energijos bei maisto kainas“, – vokiečių dienraščiui „Bild“ sakė J. Stoltenbergas.
Kyjivas ne kartą ragino Vakarus tiekti jam daugiau ginkluotės, nepaisydamas branduolinį arsenalą turinčios Rusijos perspėjimų, kad tokie veiksmai gali sukelti platesnio masto konfliktą.
D. Kuleba: Ukraina kariaus kastuvais, jei negaus ginklų
Ukraina kastuvais ginsis nuo Rusijos karinės agresijos, jeigu bus nutrauktas Vakarų ginklų tiekimas. Tai Vokietijos televizijos kanalui ARD pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Pasak jo, niekas Vakaruose neturėtų manyti, kad Ukraina lengviau sutiks daryti nuolaidas, jeigu negaus ginklų.
Jeigu negausime ginklų, tada mes kariausime kastuvais, bet ginsimės, kadangi šis karas – karas už mūsų egzistenciją.
„Jeigu negausime ginklų, tada mes kariausime kastuvais, bet ginsimės, kadangi šis karas – karas už mūsų egzistenciją“, – pabrėžė D. Kuleba.
„Tad kuo anksčiau mes gausime ginklų, kuo anksčiau jie bus išsiųsti, tuo didesnė bus pagalba mums. Jei ginklai bus išsiųsti vėliau, mes vis tiek pasakysime „ačiū“, bet tada daug kas bus veltui prarasta, žus daug žmonių“, – pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Portalas „rbc.ua“ primena, jog Vokietijos kancleris Olafas Scholzas žadėjo laiku perduoti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, kad ją būtų galima naudoti mūšiuose dėl Donbaso.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 33 800 okupantų
Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 20 d. jau neteko apie 33 800 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 477 tankų, 3 588 šarvuotųjų kovos mašinų, 749 artilerijos sistemų, 235 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 98 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 181 sraigtasparnio, 601 drono, 130 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 527 automobilių, 55 specialiosios technikos vienetų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Italijos URM vadovas kritikuoja savo partiją dėl pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu
Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio sekmadienį apkaltino savo paties partiją „Penkių žvaigždučių judėjimas“ vyriausybės pastangų remti Ukrainą žlugdymu, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.
Pasak ministro, partijos nariai „su neapykanta“ jį užsipuolė ir sudarė keblumų vyriausybei bei jos reputacijai santykiuose su partneriais iš ES.
„Tai nebrandus požiūris, keliantis įtampą ir nestabilumą vyriausybėje“, – pažymėjo L. Di Maio.
Ministro pareiškimas gali byloti neišvengiamą skilimą partijoje, kuriai jis anksčiau vadovavo. „Penkių žvaigždučių judėjimo“ vadovybė sekmadienį susirinko apsvarstyti L. Di Maio pozicijos, bet kol kas jo iš partijos nepašalimo.
Tai nebrandus požiūris, keliantis įtampą ir nestabilumą vyriausybėje.
Italija, kaip ir daugelis ES šalių, tiekia Ukrainai ginklus, kad padėtų jai kovoti su agresore Rusija, bet L. Di Maio partijos atstovai dažnai nepalaiko karinės pagalbos Kyjivui.
Nesutarimai partijoje sudaro problemų ministrui pirmininkui Mario Draghiui, kadangi antradienį parlamente jo laukia svarbus balsavimas dėl Ukrainos, o kai kurie „Penkių žvaigždučių judėjimo“ nariai stoja prieš tai, kad Italija siųstų Kyjivui papildomą ginkluotę.
„Penkių žvaigždučių judėjimas“ yra didžiausia politinė jėga Italijos parlamente po 2018 metais įvykusių rinkimų, per kuriuos jis iškovojo 33 proc. balsų. Bet nuo to laiko parama partijai gerokai sumenko. Naujausios apklausos rodo, kad dabar ją paremtų tik 13 proc. rinkėjų.
Jeigu L. Di Maio pasitrauks iš „Penkių žvaigždučių judėjimo“, grupė ministro šalininkų gali pasekti jo pavyzdžiu ir įkurti savo partiją. Tai žada naujus sukrėtimus M. Draghio ministrų kabinetui.
G-7 svarsto Rusijos naftos ir dujų kainų apribojimo galimybes
Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms apriboti, praneša JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Artėjant birželio 26-28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo. Nors ši tema į susitikimo darbotvarkę kol kas oficialiai neįtraukta, diplomatai aptarinėja galimybę tokį mechanizmą taikyti ne tik naftos, bet ir dujų kainoms, skelbia „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Kalbama apie sukūrimą tam tikros koalicijos, kurios dalyviai nustatytų didžiausią kainą, kurią galimą mokėti už rusiškus angliavandenilius.
Nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą buvo siūloma ir anksčiau, įskaitant per Italijos premjero Mario Draghi (Marijo Dragio) susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) praėjusį mėnesį. M. Draghi siūlė suformuoti naftos importuotojų kartelį, kuris galėtų diktuoti pirkimo kainas. Šį mėnesį JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) pareiškė, kad derybos dėl tokios šalių grupės sukūrimo yra „labai aktyvios“.
„Valstybių grupė, kuri tai padarytų, turėtų būti pakankamai didelė, o tokia koalicija turėtų būti suformuota“, – sakė J. Yellen.
M. Draghi kaip viršutinę naftos kainų lygį siūlė 30-40 JAV dolerių už barelį, tai yra triskart mažesnį nei dabar kainuoja „juodasis auksas“.
Apie diskusijas dėl galimo analogiško sprendimo dėl dujų kainų anksčiau nebuvo skelbta.
J. Borrellis: Ukrainos grūdų eksporto blokavimas – tikras karo nusikaltimas
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pirmadienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti laikoma „atsakinga“, jei ir toliau blokuos itin reikalingų grūdų eksportą iš Ukrainos.
„Negalima įsivaizduoti, kad milijonai tonų kviečių lieka užblokuoti Ukrainoje, o likusioje pasaulio dalyje žmonės kenčia badą. Tai tikras karo nusikaltimas“, – sakė J. Borrellis ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
Problema kyla dėl Rusijos vykdomos Ukrainos grūdų blokados.
Vakarai reikalauja, kad Maskva nustotų blokuoti Ukrainos Juodosios jūros uostus ir leistų dideles grūdų atsargas išgabenti į pasaulio rinkas, nes baiminamasi, kad pažeidžiamuose regionuose kils badas.
ES remia Jungtinių Tautų pastangas tarpininkauti Ukrainai, Rusijai ir Turkijai sudarant susitarimą dėl grūdų išvežimo, tačiau kol kas nepavyko pasiekti jokios pažangos.
Maskva savo ruožtu tvirtina, kad kainos didėja, o Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje maisto trūksta dėl ES sankcijų, įvestų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Noriu pabrėžti, kad šią krizę sukėlė ne Europos sankcijos – mūsų sankcijos nėra nukreiptos prieš maistą ar trąšas“, – sakė J. Borrellis.
„Problema kyla dėl Rusijos vykdomos Ukrainos grūdų blokados“, – pridūrė jis.
Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) pareiškė, kad paveikti Vakarus siekianti „Rusija privalo liautis žaisti su pasauliniu badu“.
„Grūdų blokavimas yra kelia pavojų stabilumui pasaulyje“, – sakė ji.
Ukraina teigia praradusi kaimą prie Sjeverodonecko
Ukraina pirmadienį pranešė praradusi kaimą, esantį greta rytinio pramoninio Sjeverodonecko miesto, dėl kurio kelias savaites trunka įnirtingos kovos su besiveržiančia Rusijos kariuomene.
„Deja, mes nebekontroliuojame Metiolkino. O priešas toliau kaupia savo rezervus“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Haidajaus pareiškime. Rusija užėmė kaimelį, kuriame prieš karą gyveno apie 1000 žmonių. Aplink Sjeverodonecką Maskvos armija susiduria su stipriu Ukrainos pasipriešinimu. Tačiau Rusijos kariuomenė pamažu stumiasi į priekį rytiniame Donbaso regione, kur sutelkė karines pastangas, kai vasarį buvo išstumta iš teritorijų aplink sostinę.
Gatvės mūšiai vyksta visą parą.
S. Haidajus sakė, kad „Azot“ chemijos gamykla Sjeverodonecke, kurioje, kaip teigiama, glaudžiasi šimtai civilių, yra Rusijos pajėgų „nuolat apšaudoma“. Tuo metu miesto administracijos vadovas Oleksandras Striukas pirmadienį Ukrainos televizijai sakė, kad Maskvos kariuomenė kontroliuoja daugumą miesto gyvenamųjų rajonų. „Jei kalbame apie visą miestą, vis tiek daugiau nei trečdalį jo kontroliuoja mūsų ginkluotosios pajėgos. Likusią dalį kontroliuoja rusai“, – sakė jis.
„Gatvės mūšiai vyksta visą parą“, – pridūrė jis ir taip pat sakė, kad Ukrainos kariuomenė visą laiką apšaudoma. „Priešas meta į puolimą vis daugiau ir daugiau gyvosios jėgos, šturmuodamas miestą ir išstumdamas mūsų karius“, – sakė O. Striukas.
Evakuacija iš Sjeverodonecko neįmanoma jau kelias dienas, kai buvo susprogdintas paskutinis su Lysyčiansku jungęs tiltas per upę.
Australija išsiuntė Ukrainai pirmuosius keturis šarvuotuosius
Australija išsiuntė Ukrainai pirmuosius keturis šarvuotuosius transporterius M113AS4. Tai sakoma šalies Gynybos ministerijos pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.
„Šie keturi šarvuotieji transporteriai yra pirmieji iš 14, kuriuos Ukrainai perduos Australija“, – pažymima pranešime.
Gautomis žiniomis, mašinas išgabeno Ukrainos transporto lėktuvas AN-124.
Kaip informuoja Gynybos ministerija, „Australijos vyriausybės karinės pagalbos paketą, kurio vertė – daugiau kaip 285 mln. Australijos dolerių (apie 190 mln. eurų), taip pat sudaro apsaugotos transporto priemonės „Bushmaster“, haubicos M777, prieštankiniai ginklai, šaudmenys, bepilotės skraidyklės ir įranga“.
Australijos ministras pirmininkas Anthony`is Albanese pareiškė, jog ši karinės pagalbos siunta yra „atsakymas į tiesioginį Ukrainos gynybos ministro prašymą patiekti papildomų transporto priemonių ir demonstruoja tvirtą Australijos įsipareigojimą remti ukrainiečių tautą“, informavo Gynybos ministerijos atstovai.
Pareigūnas: Mariuplio gynėjų grąžinimo procesas nesustoja nė valandai
Į nelaisvę paimtų Mariupolio gynėjų grąžinimo klausimą sprendžia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Yra žinoma, kad kariai gyvi, su kai kuriais iš jų palaikomas ryšys.
Tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša „Ukrinform“.
„Nelengvas klausimas, sprendžiame. Šiandien tai svarbiausias uždavinys, taip pat ir Vyriausiajai žvalgybos valdybai. Žinome, kad jie gyvi. O dėl sąlygų, šį klausimą irgi aiškinamės. Mes dabar negalime tiksliai pasakyti, kokiomis sąlygomis jie laikomi. Bet mes tikrai žinome, kad jie gyvi. Su kai kuriais iš jų palaikomas ryšys, ir jų išlaisvinimo procesas nesustoja nė valandai“, - sakė pareigūnas.
Birželio 6 d. V. Zelenskis pareiškė, kad rusų nelaisvėje yra daugiau kaip Ukrainos kariškių iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje.
Ukrainos kariai gynė Mariupolį daugiau kaip 80 dienų.
Kazachstanas neigia pranešimus, kad esą jis blokuoja vagonus su anglimis iš Rusijos
Kazachstano industrijos ir infrastruktūros plėtros ministerijos spaudos tarnyba pirmadienį paneigė pranešimus apie vagonų su anglimis iš Rusijos blokavimą, informuoja „Tengrinews.kz“.
„Nepriklausomų Valstybių Sandraugos žiniasklaidoje aktyviai platinama melaginga informacija, kad esą Kazachstanas užblokavo savo teritorijoje 1 700 geležinkelio vagonų su rusiškomis anglimis. Todėl Industrijos ir infrastruktūros plėtros ministerijos Transporto komitetas oficialiai pareiškia: šie pranešimai yra melagienos. Iš tikrųjų Kazachstano teritorijoje nėra 1 700 vagonų su anglimis iš Rusijos“, – sakoma žinybos pareiškime.
Pasak ministerijos atstovų, tokiomis melagienomis siekiama diskredituoti gerus dviejų šalių santykius.
Anksčiau užsienio žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog esą Kazachstanas užblokavo 1 700 vagonų su anglimis iš Rusijos, atsakydamas į Maskvos sprendimą blokuoti Kazachstano naftos gabenimą iš Novorosijsko uosto, priimtą po to, kai penktadienį Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pareiškė, kad jo šalis nepripažins vadinamųjų Luhansko ir Donecko liaudies respublikų.
Ambasada: Izraelis delsia tesėti pažadą gydyti Ukrainos karius
Ukrainos ambasada Izraelyje pažymi, kad šios šalies valdžia delsia teikti žadėtą medicinos pagalbą ukrainiečių kariams, sužeistiems kare su Rusija, praneša portalas „zn.ua“.
Atitinkamas įrašas su sužeisto ukrainiečio nuotrauka skelbiamas ambasados feisbuke.
„Dėl rusų atakų daug ukrainiečių neteko galūnių. Izraelis – pirmaujanti šalis protezavimo srityje. Mes laukiame, kada Izraelio vyriausybė pagaliau žengs humanitarinį žingsnį ir padės Dalilui (nuotraukoje) ir daugeliui kitų ukrainiečių atgauti galimybę judėti. Nėra jokio pateisinimo delsimui suteikti šią humanitarinę pagalbą“, - rašoma publikacijoje.
Portalas primena, jog gegužės 2 d. Izraelio sveikatos apsaugos ministras Nitzanas Horowitzas per susitikimą su Ukrainos ambasadoriumi Jevhenu Korneičuku pranešė, kad skirtos kvotos sužeistiems Ukrainos kariškiams Izraelio ligoninėse gydyti. Bet iki šiol Izraelis vis dar nepriima ukrainiečių gydyti ir protezuoti.
Krymo pareigūnas: Ukraina atakavo naftos gręžimo platformas jūroje
Maskvos kontroliuojamo Krymo vadovas pirmadienį apkaltino Ukrainą apšaudžius naftos gręžimo platformas prie 2014 m. Rusijos aneksuoto pusiasalio krantų.
„Šį rytą priešas atakavo „Černomorneftegaz“ gręžimo platformas“, – per „Telegram“ sakė Sergejus Aksionovas, turėdamas omenyje Kryme įsikūrusią naftos ir dujų bendrovę. „Palaikau ryšį su mūsų kolegomis iš Gynybos ministerijos ir FSB (saugumo agentūros), mes stengiamės gelbėti žmones“, – pridūrė jis.
Pasak jo, penki žmonės buvo išgelbėti, trys iš jų buvo sužeisti, kitų ieškoma „pasitelkus patrulinius laivus ir aviaciją“. S. Aksionovas nepatikslino, kurios platformos nukentėjo, tačiau „Černomorneftegaz“ valdo keletą dujų ir naftos telkinių Juodojoje ir Azovo jūroje.
Tai pirmas kartas, kai pranešta apie smūgį Krymo energetikos infrastruktūrai jūroje nuo tada, kai Rusija vasario 24 d. pradėjo karinę operaciją Ukrainoje.
Ukraina uždraudė prokremlišką partiją ir konfiskavo jos turtą
Ukrainos teismas pirmadienį uždraudė didžiausią šalyje prorusišką politinę partiją ir konfiskavo jos turtą visoje šalyje, apkaltinęs ją pakertant šalies suverenitetą.
Šis sprendimas priimtas prezidentui Volodymyrui Zelenskiui kovo mėnesį pasirašius dekretą, uždraudusį kelių partijų, kurias saugumo tarnybos įvardijo kaip simpatizuojančias Maskvai, veiklą. Apeliacinis teismas „uždraudė politinės partijos „Opozicinė platforma – už gyvybę“ veiklą“, – sakoma Ukrainos teisingumo ministro Denyso Maliuškos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. „Teismas priėmė sprendimą visą partijos nuosavybę, lėšas ir kitą turtą perduoti valstybės nuosavybėn“, – pridūrė jis.
„Opozicinę platformą – už gyvybę“ 2018 m. įkūrė magnatas Viktoras Medvedčiukas, laikomas svarbiausiu prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Kyjive. Jis vadovavo partijai per parlamento rinkimus 2019 m., kai ji užėmė antrą vietą po V. Zelenskio bloko. Prieš tai, kai kovą buvo V. Zelenskio uždrausta Rusijos invazijai prasidėjus, ji Ukrainos parlamente turėjo apie trisdešimt deputatų.
V. Medvedčiukas buvo sulaikytas dėl kaltinimų išdavyste. D. Maliuška sakė, kad uždrausta dešimt prorusiškų politinių partijų, kurių veikla vertinama kaip pakertanti Ukrainos nacionalinį saugumą.
Rusijai peikiant prekių tranzito į Kaliningradą draudimą, Lietuva sako: tai – ES sankcijos
Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
„Tranzitas į Karaliaučiaus sritį per Lietuvą nėra sustabdytas ar užblokuotas. Lietuva jokių vienašališkų ribojimų šiam tranzitui neįvedė. Karaliaučiaus sričiai galioja tos pačios ES sankcijos, kaip ir visai Rusijos Federacijai“, – teigiama pirmadienį prezidento komunikacijos grupės BNS atsiųstame komentare.
Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Rusijos radijui „Kommersant FM“ sakė, kad tokie veiksmai laikomi neteisėtais ir gali būti vertinami kaip „blokados elementas“.
„Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.
Lietuva jokių vienašališkų ribojimų šiam tranzitui neįvedė.
„Situacija šiuo atžvilgiu yra daugiau nei rimta ir reikalauja labai gilios analizės prieš formuluojant bet kokias priemones ir priimant sprendimus. Ši išsami analizė bus atlikta artimiausiomis dienomis“, – pareiškė D. Peskovas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu skelbia, jog draudimas pažeidžia 2002 metų Rusijos ir ES susitarimą bei pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama atšauktų „atvirai priešiškus“ apribojimus.
„Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Karaliaučiaus srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“, – teigiama ministerijos pranešime.
Rusijos ministerija savo tinklalapyje pranešė, kad į URM buvo iškviesta laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė.
Remiantis pranešimu, diplomatei išreikštas griežtas protestas ir pareikalauta atšaukti apribojimus.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija Vilniuje Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau pirmadienį pareiškė, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o ES sankcijos Rusijai.
„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge sakė G. Landsbergis.
Į Maskvos kaltinimus Lietuvai pirmadienį sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris kritikavo Rusiją ir teigė, kad ji neturi teisės grasinti Lietuvai.
„Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai. Maskva dėl savo neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą pasekmių gali kaltinti tik save“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame D. Kulebos pareiškime.
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ jau informavo Karaliaučiaus srities geležinkelius, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Antonas Alichanovas.
Anot jo, apribojimai palies 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą, o tarp prekių, kurioms jie taikomi, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai.
Sankcijos Rusijai įvestos dėl jos invazijos į Ukrainą.
Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.
„LTG Cargo“ atstovė negalėjo pasakyti, kaip dalies prekių tranzito į Karaliaučių ir atgal draudimas paveiks įmonės veiklą, tačiau dėl tarptautinių sankcijų taikymo visų bendrovės pervežamų krovinių srautas šiemet sumažės beveik perpus.
„LTG Cargo“ per praėjusius metus pervežė apie 51,1 mln. tonų krovinių. Preliminariu vertinimu, šiemet dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir Baltarusijai bei Rusijai paskelbtų sankcijų krovinių pervežimo apimtys bus maždaug per pusę mažesnės ir sieks apie 26,5 mln. tonų. Šie skaičiavimai yra atlikti atsižvelgiant į galimas sankcijas“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.
Ukrainos parlamentas pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui
Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui, pranešė portalas „Unian.net“.
Aukščiausios Rados narys Jaroslavas Železniakas sakė, kad už balsavo 259 parlamentarai, o prieš – tik aštuoni. „Parlamentas pritarė Stambulo konvencijos (dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos) ratifikavimui“, – sakė jis.
Birželio 18 dieną V. Zelenskis pateikė parlamentui įstatymo projektą dėl Europos Tarybos (ET) konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (vadinamosios Stambulo konvencijos) ratifikavimo.
Šiuo dokumentu Ukraina pripažįsta, kad Konvencijos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje, taip pat prieš vyrus ir vaikus (berniukus ir mergaites), patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn ir jį panaikinti.
Stambulo konvencija – tai 2011 metų gegužės 11 dieną Stambule pasirašytas ET tarptautinis susitarimas, kurį jau ratifikavo mažiausiai 34 valstybės.
Rusija griežtai kritikuoja „priešiškus“ Lietuvos apribojimus geležinkelio tranzitui į Kaliningradą
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareikalavo nedelsiant panaikinti Lietuvos „atvirai priešiškus“ apribojimus Europos Sąjungos sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Maskvos eksklavą Kaliningradą, įsispraudusį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
„Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apginti“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Ministerija pranešė iškvietusi Lietuvos reikalų patikėtinį Maskvoje protestuodama prieš „provokuojančias“ ir „atvirai priešiškas“ priemones.
Anksčiau pirmadienį Kremlius pareiškė, kad Lietuvos sprendimas yra „neturintis precedento“ ir „pažeidžiantis viską“, dėl ko susitarta. „Padėtis yra daugiau nei rimta ir reikalauja labai gilios analizės prieš formuluojant bet kokias priemones ir sprendimus“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
Baltijos šalis Lietuva praėjusią savaitę paskelbė, kad uždraudžia krovinių, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, tranzitą geležinkeliu iš žemyninės Rusijos į Kaliningradą. Sąraše yra anglis, metalai, statybinės medžiagos ir pažangios technologijos. Kaliningrado gubernatoriaus Antono Alichanovo teigimu, draudimas paveiks maždaug 50 proc. viso importo į eksklavą.
Ukraina: Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį sukritikavo Rusiją, kai ši apkaltino Lietuvą taikant prekybos apribojimus Europos Sąjungos sankcionuotų prekių tranzitui į Maskvos Kaliningrado eksklavą.
„Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai. Maskva tik save gali kaltinti dėl neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą padarinių“, – rašoma D. Kulebos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Krymo pareigūnas: po atakų dujų gavybos platformose vyksta gelbėjimo operacijos
Po to, kai Ukrainos pakrančių gynybos pajėgos raketomis atakavo Juodojoje jūroje plūduriuojančias dujų gavybos platformas, prasidėjo gelbėjimo operacijos, pirmadienį pranešė prorusiški šaltiniai.
„Šiuo metu išgelbėtas 21 žmogus“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė Krymo lyderis Sergejus Aksionovas, pridūręs, kad platformose pastaruoju metu buvo 109 žmonės. Jis teigė, kad buvo trys atakos, o per vieną iš jų buvo sužeista keletas žmonių.
Anksčiau „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše jis sakė, kad buvo sužeisti trys žmonės. Daugiau žmonių ieškoma su gelbėjimo laivais.
Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka taip pat pranešė apie raketų smūgius į gavybos platformas. Tačiau Ukrainos kariuomenė iš pradžių incidento nekomentavo.
Platformos yra maždaug už 100 km nuo Odesos regiono pakrantės ir už 150 km nuo Krymo pusiasalio Juodosios jūros šelfe. Rusijai aneksavus Krymą, 2014 metų kovo mėnesį įrenginius užėmė Rusijos kariuomenė.
V. Zelenskis: pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks karas
Ukraina dalyvauja „sudėtingose derybose“ dėl Rusijos vykdomos ukrainiečių uostų blokados panaikinimo, pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, įspėdamas, kad pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks Rusijos „kolonijinis karas“.
„Įvairiais lygiais dalyvaujame sudėtingose derybose, kad būtų atblokuoti... Ukrainos uostai. Tačiau pažangos dar nėra... Štai kodėl pasaulinė maisto krizė tęsis tol, kol tęsis šis kolonijinis karas“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Afrikos Sąjungą (AS).
Jis pabrėžė, kad Afrikos žemynas tapo Rusijos invazijos į Ukrainą įkaitu.
„Afrika iš tiesų yra įkaitė. Ji įkaitė tų, kas pradėjo karą su mūsų valstybe“, – sakė V. Zelenskis, kaltindamas Rusiją dėl ukrainietiškų grūdų eksporto blokavimo.
J. Bidenas sako per vizitą Europoje tikriausiai nevyksiantis į Ukrainą
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį sakė, kad per šią savaitę prasidėsiantį vizitą Europoje tikriausiai nesilankys Ukrainoje.
Paklaustas, ar ketina apsilankyti Ukrainoje, J. Bidenas iš pradžių atsakė, kad tai priklausys nuo aplinkybių.
Tačiau vėliau, reporteriams klausinėjant apie tokią galimybę, jis nurodė: „Šios kelionės metu tikriausiai ne.“
JAV prezidentas su žurnalistais kalbėjosi ilgąjį šventinį savaitgalį vaikštinėdamas paplūdimyje.
Ukrainai atakavus gręžimo platformas jūroje, dingo septyni žmonės
Ukrainos pajėgoms pirmadienį atakavus naftos gręžimo platformas Juodojoje jūroje prie Krymo krantų, trys žmonės buvo sužeisti, o dar septyni dingo be žinios, pranešė Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas.
„Deja, galime patvirtinti, kad yra trys sužeistieji ir septyni dingę žmonės. Garantuojame, kad paieška bus tęsiama“, – savo „Telegram“ paskyroje nurodė Sergejus Aksionovas.
