Praėjusiais metais rekordinį skaičių megztų kojinių surinkusios bendruomenės įvertino savo krašto mezgėjas. Šiais metais gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – ieškota pačio pačiausio bobučių antikvaro. Patriotiškoms bendruomenėms šis iššūkis buvo malonus. Bobučių galerijoje buvo galima rasti apie 200 eksponatų – nuo dokumentų iki papuošalų, nuo knygų iki sviesto muštuvo. Daugelis jų skaičiuoja per 100 metų. Akį traukė kelioninis lygintuvas, pagamintas 1952 m., ir jo brolis, pagamintas 1962 m. Senutėlėse knygose kitaip skamba lietuviškas žodis, o šiandieninei kalbai jis suteikia kitokio dvasinio atspalvio. Ne kiekvienas gali tokiu turtu didžiuotis.

Net aštuonios bendruomenių komandos varžėsi dėl geriausiai išmanančios bobučių reikalus. Proto mūšis buvo atkaklus, sukti klausimai visą valandą komandoms neleido atsikvėpti. Nugalėjo labai gerą „razumnumą“ demonstravusi Juragių bendruomenės komanda „Juragečiai“. Kiekvienai bobutei tikras džiaugsmas, kad taip gausiai susibūrė visos kartos – nuo vaikų iki prosenelių, o ką jau kalbėti apie šeimų relikvijas, kurias galerijoje dar galite pamatyti ir jūs.

Bobučių festivalio organizatorių sudaryta komisija išrinko originaliausią eksponatą – rašomąją mašinėlę, kurią į galeriją atnešė L. Bacevičienė. J. Valančienės rankinė buvo apdovanota „Bobutiškiausio eksponato“ nominacijoje. „Specifiškiausio eksponato“ nominacija buvo įteikta pipirinės savininkei Z. Liuizienei. Komisijos nuomone, nominuotas geriausiai išlaikytas eksponatas – patefonas, kurio savininkė R. Korsakienė. „Daugiausiai metų išlaikyto eksponato“ nominacijoje apdovanota M. Jurkšienė.

„Visas svietas tądien „dyvinosi“, koks tatai buvo bobučių gyvenimas. Ale, vaikeli, viskam duota pradžia ir galas. Šventę vainikavo „nešpietnas“ jaunimas – grupė „Žemaitukai“. „Turavojo“ visi ir nuotaika „unaringa“ buvo. Jeigu „sugriešijai“ ir šventėj nedalyvavai, teks ištisus metus laukti, kada vėl subruzdės bendruomenės, besiruošdamos parodyti, kuo didžiuojasi“, – sakė renginio vedėja.