– Nuo ko priklauso, ar mus lydės sėkmė?

– Priklauso nuo mūsų likimo, kurį galime perskaityti asmeniniame horoskope (Rytų filosofijoje tai vadinama karma), nuo bendrų pasaulinių astrologinių tendencijų. Tačiau ne viską lemia planetų išsidėstymas. Ar metai bus sėkmingi, ar ne, priklauso ir nuo to, kaip žmogus gyvena: kokios jo mintys ir elgesys. Gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką tam, kas su mumis vyksta.

– Ką galime padaryti, kad išnaudotume aplinkybes savo naudai?

– Kalbant apie astrologiją, kiekviena planeta atsako už tam tikrą sritį (santykius, sveikatą, materialinę gerovę ir kt.). Astrologui reikia užduoti konkretų klausimą apie dominančią sritį ir, išnagrinėjęs planetų išsidėstymą, jis pateiks atsakymą. Norint pagerinti situaciją konkrečioje srityje, reikia atlikti harmonizuojančius veiksmus. Kuo tikslesnis klausimas, tuo atsakymas bus konkretesnis.

Kai kurie klientai galvoja, kad astrologas – burtininkas, kuris turi pasakyti apie jį viską be jokios papildomos informacijos, o jeigu užduoda klausimų – jis šarlatanas. Žmogaus horoskopo analizę galiu palyginti su sveikatos patikrinimu. Gydytojas turi surinkti kuo išsamesnę anamnezę apie paciento būklę, tada parinkti rodiklius tyrimui, paskirti tyrimus ir iššifruoti gautus duomenis, paskirti gydymą. Horoskopo analizė visiškai atitinka šiuos etapus. Astrologui reikia pateikti kuo išsamesnę informaciją, tik tada astrologas parenka, kokius rodiklius horoskope tirs, po analizės pateikia atsakymą ir harmonizacijų planą.

– Ar harmonizacijos iš tiesų veikia?

– Taip. Prieš kurį laiką į mane kreipėsi moteris, kuri išgyveno itin sudėtingą gyvenimo periodą: po automobilio avarijos ji buvo labai silpnos sveikatos, negalėjo vaikščioti. Pateikiau jai harmonizacijų sąrašą, bet iš pradžių jaučiau pasipriešinimą, teisinimąsi, kad neturi jėgų. Vis motyvavau ją, kad atliktų harmonizuojančius veiksmus. Neseniai sulaukiau žinutės, kad moteris visiškai išgijo, yra laiminga, gali vaikščioti, grižo dirbti masažuotoja. Tai veikia, tik reikalauja laiko ir įdirbio. Kaip sako mano mokytojas Rami Blecktas, nenori keistis – kentėk!

Karmos taškų galima uždirbti besąlygiška tarnyste, nuoširdžia pagalba kitiems žmonėms. Taip susirinksime pliusiukų, kuriuos galėsime panaudoti savo materialiniams ar dvasiniams troškimams pildyti.

Labai rekomenduoju R. Bleckto knygas. Jis yra vienas iš dešimties garsiausių astrologų pasaulyje. Rašytojas, daugelio bestselerių, išverstų į dvylika kalbų, autorius, tyrėjas, mokytojas ir darnios asmenybės ugdymo šalininkas. Viena iš jo knygų vadinasi „Kaip krizę paversti didele pergale“. Joje rasite daug atsakymų. Kitos dėmesio vertos jo knygos – „Gyvenimo prasmės beieškant“ ir „10 žingsnių kelyje į laimę, sveikatą ir sėkmę“. R. Blechto knygas savo lėšomis verčiame, leidžiame ir nemokamai dalijame pataisos namuose, ligoninėse, neįgaliesiems, vienišoms mamos, onkologiniams ligoniams.

– Kiek sėkmė priklauso nuo mūsų ir kiek ją lemia aukštesnės jėgos?

– Esama įvairių teorijų, todėl įvardyti konkrečiai yra gana sunku. Vidutiniškai laikoma, kad apie 30 proc. yra iš anksto nulemtų, karminių įvykių. Jie įvyksta staiga ir mes niekaip negalime jų pakeisti, pavyzdžiui, kažkur tvarkingai važiuojame, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių, bet į mus rėžiasi kitas automobilis. To išvengti niekaip negalėjome, bet galėjome pakeisti įvykio kritiškumą, padarinius. Jei horoskope yra kokia nors kritinė situacija, vienam žmogui ji gali pasireikšti labai sunkiai, o kitam – nežymiai, nes jų gyvenimo būdas, vidinė būsena skiriasi.

Šiuo metu mes gyvename ypatingu laikotarpiu, kai galime labai daug ką pakeisti dėl procesų, vykstančių kosmose. Anksčiau dvasia su viena užduotimi (pavyzdžiui, įveikti godumą), galėjo keliauti per šimtus gyvenimų, dabar mums atsiskleidė įslaptintos žinios, praktikos ir daug ką galime atidirbti per vieną gyvenimą. Kai susitvarkome su viena užduotimi, iš pasąmonės atkeliauja kita – taip nuosekliai dirbdami galime daug ką keisti.

– Nuo ko pradėti, jei norime, kad šie metai būtų sėkmės, pergalės?

– Visų pirma, nesipriešinti pokyčiams, kurie ateina į kiekvieno gyvenimą ir keičia ar atima tai, prie ko buvome prisirišę. Tie pokyčiai vyksta jau nuo 2020-ųjų: netenkame stabilumo, įprastos darbo rutinos, gyvenimo santvarkos. Šie pokyčiai yra globalūs, apimantys ne vien mūsų planetą. Svarbiausia yra būti lankstiems ir prisitaikyti, nes tie, kurie norės likti įsikibę į praeitį, gyventi kaip anksčiau, rizikuoja atsidurti kritinėse situacijose.

Pagal vedų sistemą, pagrindinis dalykas, kuriuo žmogus turi užsiimti, yra besąlygiška tarnystė šalia esantiems. Kuo mažiau savanaudiškumo, tuo lengviau pergyvensime šį periodą. Dabar gyvenimas kiekvienam užduoda klausimą: kas tu esi iš tiesų? Visi įvykiai yra kaip egzaminas, kuris parodys, ką kiekvienas turime viduje. Nuo to priklausys, kaip klostysis mūsų likimas. Patarčiau visiems išlikti ramiems ir suvokti, kad tai, kas vyksta, galime tik su meile priimti, taip kurdami savo ateitį. Kuo harmoningesnis vidus, tuo harmoningesnė ir ateitis.

– Ar patartumėte užsirašyti savo tikslus, svajones, ar kaip nors kitaip jiems suteikti materialią formą?

– Planus būtina užsirašyti. Vieno mokslinio tyrimo metu žmonės buvo stebimi nuo universiteto laikų iki brandaus amžiaus. Paaiškėjo, kad tie žmonės, kurie savo tikslus užsirašydavo, pasiekė daugiau nei kiti. Realizuoti planus tikrai padeda jų užrašymas, ypač astrologiškai stipriomis dienomis. Jų metu savo feisbuko paskyroje su sekėjomis kartu rašomės savo tikslus. Deja, šiais metais tos dienos nebus itin stiprios, nes jas veikia kiti reiškiniai, bet vis tiek vizualizuoti, užrašyti būtina. Tiesa, labai svarbu prie savo tikslų ir svajonių neprisirišti.

– Kodėl tai svarbu?

– Prie savo tikslų prisirišame, kai atsiranda baimė: „Jei tai neįvyks, gyvenimas nepasisekė.“ Jei taip galvojame, galime būti tikri, kad mūsų norai neišsipildys. Mes šiame gyvenime galime turėti tiktai tai, ko nebijome prarasti. Reikia užrašyti ir norėti, bet gale savo norų prirašyti: tegul bus pagal Kūrėjo valią. Kitaip savo norus galime realizuoti ateities karmos sąskaita.

Gimdami atsinešame tam tikrą karmą, trokštamų dalykų galime išprašyti, bet juos gausime kaip paskolą. Po gerojo periodo ateis laikas, kai teks grąžinti skolą, bet neturėsime iš ko, todėl galime sunkiai susirgti, susižeisti, bankrutuoti. Vizualizacijos nėra toks nekaltas dalykas, todėl rašykime, norėkime, bet pridėkime „pagal Kūrėjo valią“, taip parodydami, kad ir be išsipildžiusio noro ramiai gyvensime.

Tiesa, karmos taškų galima uždirbti besąlygiška tarnyste, nuoširdžia pagalba kitiems žmonėms. Taip susirinksime pliusiukų, kuriuos galėsime panaudoti savo materialiniams ar dvasiniams troškimams pildyti.

Ryšys: metai bus sėkmingi ar ne, priklauso ir nuo to, kaip žmogus gyvena, kokios jo mintys ir elgesys./ freepik.com nuotr.

– Ar tiesa, kad reikia svajoti plačiai, ar svajonės turėtų būti arčiau realybės?

– Klausimas, kas ta realybė? (Šypteli.) Pagal Rytų filosofiją, ši realybė yra iliuzija. Kiekvienas žmogus gyvena savo realybėje, savame pasaulyje. Tie, kurių realybė panaši, susitinka ir bendrauja, o jei nepanaši, gali būti artimiausiais kaimynais, tačiau niekada nesusitikti, nes kiekvienas gyvename savo realybėje. Turime suvokti, kad mes esame dvasios, Rytų filosofijos požiūriu, pilnos meilės ir kūrybos. Dvasiniame pasaulyje neturime jokių ribų, bet čia esame kažkiek apriboti savo karmos. Taigi, reikia svajoti plačiai, bet ir turėti omenyje, kad plačiai svajojant būtina daryti daug gerų darbų, kad Kūrėjas ar visata duotų galimybę tas svajones įgyvendinti. Svajoti vien tik tam, kad patenkintum savo ego, daug turėtum, pavojinga – galima prisišaukti daug problemų.

– Kokie ženklai rodo, kad galbūt pasirinkome ne tą kelią ar jo kryptį, norime siekti to, kas mums visai nereikalinga?

– Kad ne tuo keliu žengiame, turime pajusti patys. Jei nuolat save reikia motyvuoti išlipti iš lovos, kažkur eiti, daryti kažką, ko nelabai nori, reikėtų susimąstyti. Kiekvienas žmogus viską apie save žino, tik kartais mėgstame save apgauti, priimdami primestas socialines taisykles. Jei viduje žmogus atsibudęs, jis visada jaus, ar tai jo kelias, ar kažkieno kito primestas.

– Kas lemia perdegimo sindromą?

– Pagrindinė perdegimo priežastis yra nuolatinis stresas, kurį jaučiame dėl per didelio informacijos srauto, per didelių reikalavimų, baimės suklysti. Trumpiau tariant, mums kiša koją mada būti sėkmingiems. Ilgainiui žmogaus resursų nebepakanka susidoroti su nuolat patiriamu stresu ir jis net negali suvokti savo jausmų ir tikslų.

– Ar perdegimą gali patirti tik dirbantys žmonės, ar, pavyzdžiui, ir paaugliai, ir net vaikai?

Iš tiesų suaugusieji nuo vaikų skiriasi tik gyvenimo patirtimi, tačiau būdingos lygiai tos pačios emocijos.

– Bet kas gali patirti perdegimą, su amžiumi ar profesine sritimi to nesieju. Žinoma, dažniau pasitaiko dirbantiems suaugusiems žmonėms, nes paauglys gali atsitraukti iš sociumo, užsidaryti, nebendrauti. Suaugusieji esame labiau įsprausti į tam tikrus rėmus, nes esame atsakingi už savo šeimą, socialinę padėtį, paskolas ir kt. Suaugęs žmogus yra labai stipriai apribotas – riboti ir jo pasirinkimai, tačiau perdegimą gali jausti ir paaugliai, ir vaikai, tik skirtingoms amžiaus grupėms jis pasireikš nevienodai.

– Kokie kūno siunčiami signalai įspėja apie perdegimą?

– Pirmiausia dingsta domėjimasis gyvenimu – abejingai vertiname tai, kas anksčiau teikdavo malonumą. Nebedžiugina maistas, muzika, veiklos, kurias mėgdavome. Atsainiai bendraujame su kitais, nebesuprantame humoro, negalime pasijuokti iš savęs be cinizmo, nebemokame džiaugtis. Jaučiamės taip, tarsi būtume antrame plane, klaidžiotume po rūką. Neretai tokia savijauta sutapatinama su amžiumi – neva suaugęs žmogus nebegali džiaugtis kaip vaikas. Iš tiesų suaugusieji nuo vaikų skiriasi tik gyvenimo patirtimi, tačiau būdingos lygiai tos pačios emocijos.

Apie perdegimą perspėja ir sunki pečių juosta, nerimas, miego sutrikimai, dažnesni peršalimai. Įtampa kūne neigiamai veikia limfotaką ir kraujotaką, todėl į organizmą patekusi infekcija greičiau pasklinda.

Požymis: sąmoningo gyvenimo trenerės R. Mažionienės teigimu, šiems laikams būdinga depresija su šypsena, kai žmogus gyvena du skirtingus gyvenimus – realybėje ir socialinėje erdvėje./ WOW universiteto archyvo nuotr.

– Kuo tai gresia, jei nepaisysime minėtų ženklų?

– Galimi įvairūs scenarijai, priklausomai nuo konkretaus žmogaus organizmo. Dažniausiai pasitaiko įvairių psichikos sutrikimų: apatija, depresija, nėrimas į darboholizmą. Šiems laikams ypač būdinga depresija su šypsena, kai žmogus gyvena du skirtingus gyvenimus – realybėje ir socialinėje erdvėje. Gali atsirasti įvairių fizinės sveikatos problemų: bene dažniausiai sutrinka virškinimas, taip pat neretai jaučiamas guzas gerklėje, kuris trukdo nuryti. Ilgainiui fizinė ir psichinė sveikata gali visai sugriūti, gerokai pakenkdama gyvenimo kokybei, – žmogus gyvena tik tam, kad spręstų problemas.

– Ar socialiniai tinklai taip pat gali būti viena iš perdegimo priežasčių?

– Taip, gali būti, tačiau tai priklauso nuo to, ką juose veikiame, kuo domimės, kaip reaguojame. Socialiniuose tinkluose galime pasisemti idėjų, gauti vertingų patarimų, panašiai kaip skaitant autoritetingų žmonių biografijas. Tai gali padėti spręsti įvairias problemas, plėsti mūsų supratimo lauką. Tačiau, jei lygiuosimės į kitus, bandysime atitikti tam tikrus standartus, siekti tų pačių rezultatų, o ne atsiskleisti, – jau atsiranda pavojus.

– Ką daryti, jei pastebėjome perdegimo ženklų?

– Kadangi perdegimo ženklai matyti mūsų kūne, tai nuo jo reikėtų ir pradėti. Visų pirma siūlyčiau pasidaryti išsamius kraujo tyrimus, kad išsiaiškintumėte, ar sklandžiai funkcionuoja hormoninė sistema, ir tai aptarti su gydančiu gydytoju.

Kūnui vienas efektyviausių dalykų yra klasikinis tailandietiškas masažas. Kadangi kūnas stipriai pertemptas, regis, net negali prisiliesti, todėl per drabužius atliekamas masažas yra labai geras pasirinkimas. Tailandietiško masažo metu išjudinama limfotaka ir kraujotaka, atpalaiduojami raumenų spazmai, pradingsta įtampa visame kūne.

Antras žingsnis būtų atkreipti dėmesį į tai, kas dar teikia malonumą, tikrą džiaugsmą. Galbūt artimi santykiai – tad daugiau laiko praleiskime šeimoje, atnaujinkime ryšį su draugais. Pasiklausykime mėgstamos muzikos, skanaukime patiekalus, kurie anksčiau teikė didelį malonumą. Bandykime sugrįžti į gyvenimą, kuris džiugino, tačiau sykiu atraskime ir naujų veiklų: nueikime į keramikos būrelį, čiuožyklą, dainuokime sutartines, mokykimės kitos kalbos. Taip praplėsime savo matymo ribas, sutiksime naujų žmonių.

Trečias svarbus dalykas yra disciplina. Reikia pasidaryti laiko analizę – kiek laiko skiriu sau, darbui, šeimai, draugams. Darbo metu dirba protas ir nukenčia jausmų sfera, nes jai skiriame per mažai laiko. Reikia surasti pusiausvyrą tarp pareigų ir malonumų. Sakyčiau, kad esame antžmogiai, nes net esant tokioms perkrovoms sugebame būti laimingi. Jei susikurtume pusiausvyrą, gyvenimas būtų nuostabus.

– Pasidalykite keliais patarimais, kaip sukurti daugiau pusiausvyros ir darnos gyvenime.

– Pirmiausia turime suvokti savo fiziologiją. Nors ir labai sudėtinga, mūsų visų fizika ir psichika yra vienoda – esame veikiami tų pačių hormonų, jaučiame tas pačias emocijas ir t. t. Priklausomai nuo to, ar mūsų gyvenimo būdas atitinka vidines vertybes, mąstymą, mūsų veiklos gali lemti džiaugsmo ar streso hormonų išsiskyrimą. Įvertinti, ar gyvename tinkamai, galime uždavę sau klausimą, ar tokį gyvenimą norėčiau perduoti savo vaikams, ateities kartoms. Jei kitiems tokio gyvenimo nelinkėtume, reikėtų prisiminti, kad visada turime bent kelias pasirinkimo galimybes, – visada galime kažką pakeisti, pasirinkti kitą kelią.

Pusiausvyra atsiranda tada, kai sujungiame protą, jausmus ir kūną. Tai padaryti padeda labai paprasta praktika. Siūlau vakare – galima ir dienos metu – atsigulti ir padėkoti kiekvienam savo organui: kad akys mato, kad protas mąsto, kad kojos neša ir t. t. Galvojant apie kiekvieną organą, siunčiant jam dėkingumą, meilę, šilumą, emocinį atsaką, nervų sistema ten siunčia maisto medžiagas – gerėja šių organų veikla, suderiname kūną, protą ir emocijas.

– Kaip žinoti, kad jau sveikstame nuo perdegimo?

– Nuo savęs vėl atsigręžiame į aplinką, bet tai vyksta nepamirštant savęs: kai mums gera, norisi ir kitą pakabinti, jam nusišypsoti. Po truputį pradeda grįžti pojūčiai – aplinkui darosi šviesiau, spalvos ryškesnės, garsai skambesni, kvapai stipresni. Tiesiog vėl norisi gyventi.

– Pamiršti save ypač būdinga moterims. Kaip sąmoningai to nedaryti?

– Ne visoms moterims patinka ši frazė, bet nereikia tapti vyru, kad būtum moterimi. Moterys neria į labai sudėtingus reikalus – konkurenciją, karjerą, pamiršdamos, kad veikla moteriai visų pirma turėtų teikti malonumą. Bėgame, norime būti savarankiškos, bet tai ne kas kita, kaip stresas. Ilgainiui prarandama pusiausvyra, nes moterims nebūdinga konkuruojanti energija, tada prasideda nepasitenkinimas šeimoje, sumenkiname partnerį ir imamės hiperbolizuoto motinos vaidmens – su antrąja puse elgiamės kaip su vaiku. Šlubuoja ir sveikata – atsiranda skydliaukės problemų ir „moteriškų ligų“. Tai šių laikų rykštė, bet dabar yra labai daug informacijos, gerų mokymų, todėl tikiu, kad susitvarkysime su šiuo žmonijos sąmoningėjimo etapu.

– Dabar dažnai kalbama apie tai, kad reikia motyvuoti jaunus žmones. Ar jiems iš tiesų trūksta motyvacijos?

– Manau, kad, lyginant kelių kartų žmones, nesunkiai pastebėsime kiek kitokią pasaulėžiūrą. Šiuolaikinė jaunoji karta tikrai skiriasi nuo mūsų ar mūsų tėvų. Dabartiniams vaikams labai daug dalykų yra lengvai prieinami, tapę savaime suprantami, todėl jiems trūksta alkio. Mūsų tėvai turėjo mažiau galimybių, todėl labiau vertino darbą, negailėjo pastangų siekdami geresnio gyvenimo. Dabar stebima tendencija, kad jaunimas šiek tiek mažiau susikoncentravęs į tikslus, šiek tiek kitaip juos supranta nei ankstesnės kartos. Negalime įdiegti vaikams savo pasaulio suvokimo, bet turime skirti dėmesio jiems ugdyti ir stimuliuoti, nes jie yra mūsų ateities lyderiai. Svarbu lyderystės mokyti pozityviai, pasitelkus įkvepiančias paskaitas, kompetentingus mentorius, kurie suteiks reikiamų kompetencijų ir energijos norėti būti lyderiais.

– Nors materialiai geriau aprūpinti, tačiau šiuolaikiniai jauni žmonės patiria labai daug streso. Kaip nepalūžti, kur pasisemti vidinės stiprybės?

– Iš tiesų visame pasaulyje jaunimo psichikos sveikata kelia nemažai iššūkių. Neigiami pokyčiai prasidėjo nuo karantino, paūmėjo praėjusiais metais dėl geopolitinės situacijos, ekonomikos krizės. Guodžia tai, kad vis daugiau mokyklų vedamos sąmoningumo, santykių kūrimo pamokos. Puikus pavyzdys yra projektas „Future Heroes“, kur merginos užduotis atlieka ne po vieną, bet komandomis, sulaukdamos palaikymo ir iš mentorių, ir viena kitos. Tai itin svarbu.

– Kodėl nusprendėte inicijuoti projektą „Future Heroes“?

– Paauglystė yra kritiškas amžius, ypač merginoms. Tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu žymiai sumažėja merginų pasitikėjimas savimi, palyginti su vaikinais. Be to, šio amžiaus merginos kai kuriose šalyse nustumiamos į nuošalę, pavyzdžiui, jei šeima neturi finansinių galimybių lavinti visus vaikus, tradiciškai nukenčia būtent merginų išsilavinimas. Manau, kad merginų drąsinimas, ugdymas, lyderystės skatinimas yra be galo reikšmingas, todėl mūsų fondas nuo pat jo įkūrimo domisi galimybėmis investuoti į įvairias jaunimo lyderystės programas, sudaryti sąlygas merginoms ir moterims tobulėti. Ieškojome įdomių, jau esamų programų, prie kurių plėtros galėtume prisidėti, ir Estijoje pastebėjome daug žadantį projektą „Future Heroes“. Padedami Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje, drauge su „WoW University“ subūrėme komandą ir šį projektą pradėjome įgyvendinti Lietuvoje.

Lyderystė gali reikštis ne tik profesiniame, bet ir asmeniniame, socialiniame gyvenime. Moteris gali būti teigiamu, įkvepiančiu pavyzdžiu savo šeimos, bendruomenės nariams.

– Kodėl svarbu mokyti paaugles lyderystės, juk ne visos merginos ateityje užims vadovaujamąsias pozicijas versle ar politikoje?

– Projekte dalyvauja jaunos merginos ir mes tikrai nežinome, ar jos ateityje taps lyderėmis, verslininkėmis, užims aukštus postus valstybės valdžios įstaigose ar kt. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ką jos pasirinks, lyderystės kompetencijos bus ne mažiau naudingos. Lyderystė gali reikštis ne tik profesiniame, bet ir asmeniniame, socialiniame gyvenime. Moteris gali būti teigiamu, įkvepiančiu pavyzdžiu savo šeimos, bendruomenės nariams. Be to, lyderystės kompetencijos priklauso nuo to, kokios sąlygos sudaromos moteriai. Tai itin reikšminga.

– Kodėl laikais, kai itin vertinamas žmogaus individualumas, bendruomenės (ypač moterų) nepraranda svarbos?

– Bendruomenėse, šeimose visi esame stipresni nei po vieną, galime nuveikti daugiau. Kai moteris kažko siekia, tai veikia ir jos vaikus. Vaikai yra mūsų ateities bendruomenės pagrindas. Matydamos sektinus pavyzdžius, apsuptos teigiamai veikiančios aplinkos, mergaitės ir merginos gali daug išmokti. Pavyzdžiui, kodėl svarbi moters finansinė nepriklausomybė, išsilavinimas ir kt.

– Kas paskatino įkurti „The Ella Fund“

– Augau kartu su keturiomis seserimis. Mūsų šeimoje ir bendruomenėje mergaitės visuomet buvo skatinamos siekti tikslų, džiaugiamasi jų pasiekimais. Tapusi vienos JAV farmacijos kompanijos generaline direktore, pradėjau ieškoti būdų, kaip investuoti pinigus, kad padėčiau merginoms ir moterims siekti savo tikslų. Mano svajonė – kiekvienai mergaitei ir moteriai suteikti galimybę išnaudoti savo potencialą. 2016 m. įkūriau fondą „The Ella Fund“. Fondas dirba visame pasaulyje. Europoje padedame moterims įsidarbinti tiksliųjų mokslų, duomenų analizės srityse. Šimtams moterų Tanzanijoje padėjome gauti geresnį gydymą, susijusį su gimdymo traumomis. Tūkstančius moterų Azijoje aprūpiname vandeniu ir higienos produktais. 2019 m. atvykusi į Lietuvą, veiklą tęsiu čia.

Erin Gainer-Grigaliūnė. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Iš kur semiatės įkvėpimo kasdienėje veikloje?

– Iš santykių su kitais žmonėmis. Fondo veikla padeda susipažinti su skirtingą patirtį turinčiais žmonėmis, kurie susiduria su skirtingais iššūkiais, turi savitų idealų ir tikslų. Labai įkvepia žinojimas, kad skirtingų galimybių merginoms galime palengvinti kelią jų tikslų link.

– Kaip manote, ar mažesnės galimybės gali būti ir stiprybė, ne tik silpnybė?

– Tikrai taip. Tik gali prireikti daugiau laiko, daugiau pastangų tam pačiam tikslui pasiekti pasiekti. Versle ar įgyvendinant projektus komandoje labai naudinga turėti žmonių, kurių patirtys, kultūra ir galimybės skirtingos. Skirtingas požiūris į tą pačią problemą lemia sprendimų įvairovę, inovatyvias idėjas. Tai versle yra pranašumas.

– Lyderystė yra glaudžiai susijusi su pasitikėjimu savimi. Kaip jį auginti?

– Dažnai moterys yra perfekcionistės, siekia tobulumo šeimoje, profesinėje veikloje, įvaizdyje. Manau, kad labai svarbu yra gebėti pripažinti ir priimti klaidas, suvokti, kad nesi tobulas, kad kažkur gali ir nepasisekti. Klaidų priėmimas ir gebėjimas suklydus toliau judėti į priekį stiprina pasitikėjimą savimi.

– Kuo skiriasi namų tvarkymas nuo namų organizavimo?

– Namų tvarkymas yra daiktų susidėjimas į vietas, o organizavimas yra sistema, kuria remiantis kiekvienam daiktui yra sukuriama vieta ir jis negali iš jos iškeliauti. Susitvarkyti ir išsivalyti nepakanka, kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą. Ją turi žinoti kiekvienas šeimos narys ir visuomet tą daiktą padėti į jam skirtą vietą.

– Kaip sukuriamos tos vietos?

– Jei nusprendėme susiorganizuoti, pavyzdžiui, virtuvę, viską reikia išimti iš spintelių bei stalčių ir įvertinti. Kai visi daiktai prieš akis, lengva pamatyti, kad turime kelis samčius, krūvą senų keptuvų, pasibaigusio galiojimo prieskonių ir kt. Visus pasenusius, nebetinkamus naudoti ir pasikartojančius daiktus reikia išmesti. Likusiems daiktams reikia sukurti vietas, pasitelkiant įvairias dėžutes, krepšelius. Beje, dėžutės reikalingos ne tik biriems produktams, bet ir šiaudeliams, folijai ir kitiems smulkesniems daiktams, kad stalčiuje ar spintelėje nevyrautų chaosas.

– Ar daug indelių ir krepšelių nesukuria dar daugiau netvarkos?

– Krepšelių ir dėžučių per daug nebūna, būna per daug daiktų (šypteli). Todėl pirmiausia reikia atsikratyti to, kas nereikalinga, ir tik reikalingiems daiktams pirkti dėžutės, indelius, pakabus ar kt. Daiktai namuose negali voliotis bet kur ir rinkti dulkes. Pasilikti reikia tik tuos daiktus, kurie turi materialinę ar emocinę naudą. T.y. naudojami buityje arba suteikiantys teigiamų emocijų, malonių prisiminimų, kuriems jaučiame ypatingų sentimentų. Jei daiktas neatlieka nei materialios, nei emocinės / psichologinės funkcijos, jo namuose laikyti nereikėtų.

Tėvų atsakomybė – sukurti daiktams vietas, kad vaikai žinotų, kur mašinytės, kur lėlytės, kur kelnaitės.

– Ką daryti, kad namai būtų tvarkingi? Ar tai apskritai įmanoma?

– Įmanoma, jei kiekvienas daiktas turės vietą. Net jei namai susikuičia, jie labai greitai sutvarkomi, nes žinai, koks daiktas kur dedamas. Padarai valgyti ir viską sudedi į vietas, o ne palieki paskleista ant stalviršio, nes stalčiuose ir spintelėse nėra vietos. Net jei tai darbo dienos rytas ir visi skubame, nepalieku savo namų netvarkingų. Kol vaikai pusryčiauja, pakloju lovas, televizoriaus ir kitus pultelius, elektroninius prietaisus padedu į jiems skirtas vietas. Kai daiktai turi vietas, kasdieniam tvarkymuisi pakanka keliolikos minučių. Sudedu indus į indaplovę, visus daiktus – į jų dėžutes, krepšius, stalčių skyrius ir tereikia nuvalyti dulkes, išplauti grindis.

– Kuriose namų vietose netvarka atsiranda greičiausiai?

– Koridoriuje. Jei nėra kur susidėti batų, pakabinti striukų, rankinių ir kuprinių, iškart atsiranda netvarka. Jei turėsite dėžių batams, įsuksite kabliukų rankinėms ir kuprinėms susikabinti, tvarkingai spintoje kabinsite paltus ir striukes, chaosas išnyks akimirksniu.

– Kaip į tvarkymąsi įtraukti visą šeimą?

– Tėvų atsakomybė – sukurti daiktams vietas, kad vaikai žinotų, kur mašinytės, kur lėlytės, kur kelnaitės. Atidarius spintą ar stalčių, jis turi žinoti, kad į kairę keliauja kojinės, į dešinę – kelnaitės. Nupirkime dėžučių ir užrašykime, kur kokiems daiktams skirta. Jei mažylis dar neskaito, ant kiekvienos užklijuokime po atitinkamą lipduką. Jei kažkur ne vietoje numeta raktus, tikriausiai nesukūrėme jiems vietos ir nepasakėme, kad tame stalčiuje, kairėje ar dešinėje, yra dėžutė, kur dedami raktai. Suaugusieji turi sukurti vietą daiktui ir apie tai pasakyti vaikui. Kai yra sukurta sistema, ji tikrai veikia. Jei matote, kad į sukurtą vietą daiktas nepadedamas, ją reikėtų pakeisti, pabandyti kitą organizavimo būdą.

Sistema: sukurti daiktams vietas padeda dėžutės, krepšeliai. Be jų stalčiuose ar lentynose įsivyrauja chaosas./ Freepik.com nuotr.

– Kodėl verta keisti tvarkymosi įpročius?

– Visi esame labai užimti, nuolat bėgame, todėl grįžus į namus norisi pailsėti, o ne galvoti apie prievolę susitvarkyti namus. Juk mieliau tą laiką skirtume pažiūrėti filmą, pasigaminti kažką skanaus, paskaityti knygą. Namų organizavimas yra labai naudingas, nes nebereikia galvoti, kur padėti kokius nors daiktus. Dar labai svarbu išmokti prieš perkant apgalvoti, ar tikrai naudosite tą daiktą, kur jį padėsite, ar jis tikrai bus reikalingas.

– Ką daryti žmonėms, kurie labai nemėgsta tvarkytis?

– Jie tik galvoja, kad nemėgsta, nes nebuvo išmokyti tvarkytis. Tikriausiai jų tėvų namuose buvo chaosas, per daug daiktų. Arba kažką negero padarius tėvai bausdavo liepdami susitvarkyti kambarį. Paprastai nemeilė buičiai yra vaikystės arba jaunystės traumos. Aš taip pat nemėgstu tvarkytis. Todėl, kad esu tinginė, man ir patinka viską susisteminti ir organizuoti (šypteli). Tada reikia mažiau tvarkytis. Galima sakyti, kad aš beveik nesitvarkau, nes daiktai neiškeliauja iš savo vietų. Tiesa, noriu pabrėžti, kad tvarkymas skiriasi nuo valymo. Valyti namus būtina bent kartą per savaitę (dulkės, plytelės, kilimai, grindys ir kt.).

– Ar tiesa, kad netvarka neigiamai veikia mūsų savijautą?

– Namuose mes kuriame, atsipalaiduojame, bendraujame su šeima. Jei namai netvarkingi, apie kokią kūrybą, meilę ir bendravimą galime kalbėti? Vienas iš svarbiausių sėkmės faktorių ir šeimoje, ir darbe yra tvarka, o viena pagrindinių konfliktų ir net skyrybų priežastis yra buitis. Ypač daug nesutarimų kyla, jei vienas poroje labai tvarkingas, o kitas ne. Siūlau žmonėms susiorganizuoti namus, bent pasidomėti tokiais dalykais, susimažinti turimų daiktų skaičių, įsivesti namų organizavimo taisykles ir jomis vadovautis. Nereikia labai mėgti buities, bet kai pasidarai tvarką, namuose norisi būti, gaminti valgyti, ilsėtis.

– Kiek laiko per dieną reikėtų skirti tvarkymuisi?

– Kai daiktai turi savo vietas, pakanka skirti 15 minučių. Kasdien po vakarienės sudėti indus į indaplovę, sutvarkyti spintelių paviršius, stalą, įjungti robotą arba pačiam išvalyti grindis. Kituose kambariuose sudėti daiktus į jiems skirtas vietas. Ryte būtina pasikloti lovas. Tiesa, patalus patariama vėdinti, todėl ryte reikia iškedenti ir tvarkingai sudėti pagalves, gražiai užtiesti antklodę, iki pusės ją atkloti ir atidaryti langą, kad vėdintųsi.