Kai kurių švenčių organizatoriai ir žmonės sako atsisakysiantys tradicinių laužų.

Tokių laužų, kokie pernai nušvietė trumpiausią Joninių naktį Kernavėje, šiemet ko gero bus mažiau. O tie, kurie suliepsnos, pasak ugniagesių, dėl sausros turėtų būti prižiūrimi laikantis ypatingų saugumo reikalavimų. Miestuose laužus kurti galima tik turint specialius leidimus, pavyzdžiui, Kaune iki šiol išduotas tik vienas.

„Ypač sodybose, vienkiemiuose, arti miškų, patartina būtų geriau nekūrenti laužų, nes šiuo metu masiškai dega miškai visoje Lietuvoje. Yra labai didelis sausringumas, yra labai didelis pavojus. Pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą, laužus miesto ribose kūrenti yra draudžiami. Kas yra leidimus gavę, jie galės kūrenti. Joninių išvakarėse visi kiti laužai bus mūsų pajėgų gesinami“, – sakė Kauno apskr. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistas Rimvydas Paulauskas.

Joninių šventei rengiasi ir liaudies buities muziejus Rumšiškėse – moterys pina vainikus, penktadienį bus statomi simboliniai Joninių vartai ir stebulės. Įprastai per Jonines jos uždegamos, bet šįkart šios tradicijos atsisakyta, kai ir didžiojo Joninių laužo. Dėl sausros muziejininkai nusprendė nerizikuoti ir užkurti tik simbolinį aukurą.

„Muziejuje šiuo metu priešgaisrinė sauga yra nepaprastai sustiprinta. Labai sausa. Žmonės negalvoja, jie eina, jie netgi rūko, nors uždrausta muziejaus teritorijoje rūkyti, mėto nuorūkas visur“, – pasakojo Liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.

Pasak muziejininkų, šiemet ne tik ugnies bus mažoka. Kiti du Joninių simboliai – vanduo ir žolynai – taip pat skurdoki. Pravėnos upelis, kuriame įprastai plukdomi vainikai – išsekęs, augmenija – sausros nualinta.

Panaši padėtis yra visoje šalyje, ir nors sinoptikai žada lietaus, kalbinti žmonės sako vis tiek būsiantys atsargūs.

Po penktadienio nakties smarkaus lietaus ir škvalo orai giedrės, ir šeštadienis, pasak sinoptikų, išauš su pragiedruliais. Numatoma, kad kai kur trumpai palynos, tačiau Joninių išvakarėse dangus pragiedrės ir turėtų būti sausa. Orai pasikeis tik antroje nakties pusėje, kai iš pietryčių atslinks stiprus cikloninis, sekmadienį visą šalį apimsiantis lietus.

Gama peilis sukurtas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Naujoji, ypač tiksli jo versija pasirodė vos prieš kelerius metus. Kauno klinikos yra penktoji gydymo įstaiga pasaulyje ją įsigijusi.

Nors ši technologija vadinama peiliu, iš tiesų ji nieko nepjauna, o tiksliai iš vidaus suardo ir sunaikina ligos židinius. Iki šios naujovės pasaulinėje gydymo praktikoje onkologinės ligos, pavyzdžiui, daugybinės metastazės, buvo gydomos apšvitinant visas smegenis. Naujasis aparatas nepažeidžia sveikų smegenų. Ši technologija naudojama gydant ir kitas neurologines ligas.

„Kitas panaudojimas, kuris vėlgi plačiai pradedamas ir moksliniai darbai ir gydymo metodikos jau kuriamos, tai yra degeneracinių ligų gydymas. Parkinsono ligos, bandoma prie epilepsijos, nes tai sumažintų tą chirurginės intervencijos riziką“, – pasakojo Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas.

Pasak prof. A. Tamašausko, tai – didžiulis proveržis. Artimiausi senos modifikacijos gama peiliai yra Švedijoje, šioje šalyje jie ir sukurti. Bet pacientai iš Lietuvos buvo siunčiami gydytis į Čekiją, kur pigesnis gydymas.

Bus dirbama su radioaktyviais spinduliais, todėl šalia  Neurologijos klinikos bus statomas specialus bunkeris, kuriame ir stovės aparatas. Juo dirbti jau mokosi du chirurgai. Jei darbai neužtruks aparatas bus pradėtas naudoti šių metų gruodį.

Automatizuotas terminalas Kaune per valandą gali išrūšiuoti apie 7 tūkstančių siuntų. Jis pakeitė 8 darbuotojus, kuriems atlikti tą patį darbą reikėjo bene dvigubai daugiau laiko. Įmonė sako su žmonėmis neatsisveikinusi – esą juos perkvalifikavo ir pasiūlė kitas darbo vietas, atsiradusias robotizavus siuntų paskirstymą.

„Artėja laikas, kai mes čia, Vilniuje, turėsim ieškot sprendimų, kaip apdorot augantį siuntų kiekį, tai manau, kad vienas iš variantų bus svarstomas – automatizuota linija Vilniuje taip pat“, – pasakojo UAB „DPD Lietuva“ vadovas Robertas Vilkaitis.

Kuriamas roboto-slaugės prototipas ateityje turėtų pakeisti kvalifikacijos nereikalaujančius rutininius slaugytojų darbus – po palatas išvežioti vaistus, maistą, palydėti pacientus į kai kurias procedūras.

„Kauno klinikose tuneliais veža visokius skalbinius slaugės, sanitarės, sanitarai. 300 kg sveria tie karučiai, ir juos stumia. Ten vietomis ir įkalnės, nėra visiškai lygu, ir juos stumia žmonės, tai aš sakyčiau – ne žmogaus vertas darbas, ir kad tos kvalifikacijos kažkokios medicininės reikia, kad tokius dalykus padaryt“, – kalbėjo UAB „Rubedo sistemos“ vadovas Dainius Karkauskas.

Planuojama, kad pirmieji tokie robotai ligoninėse galėtų pardėti dirbti maždaug po metų-dvejų.

Kol kas Lietuvoje labiausiai robotizuotas pramonės, tačiau jį vejasi paslaugų sektorius.

„Kad ir palyginimui paimti skambučių centrą, kuriame paskambinate į „Tele2“ ar „Telia“, ar kažkur kitur, kur jums atsako greitai į kažkokį klausimą, tokios sistemos automatizavimas yra daug paprastesnis. Ir čia, jeigu palyginti, visi bijo, kad pramonę greičiau suautomatizuosime, kur ta pramonė lėtai ir stabiliai automatizuosis daug metų, o kituose sektoriuose tų technologijų diegimas bus ženkliai greitesnis“, – pasakojo Lietuvos robotikos asociacijos valdybos narys Justinas Katkus.

Lietuvoje vidutiniškai 10 tūkst. darbuotojų šiuo metu tenka apie 10 robotų. Europos vidurkis – 10 kartų didesnis – 100 robotų. Labiausiai regione automatizuota Vokietija. Čia tam pačiam kiekiui darbuotojų tenka 300 robotų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvos darbuotojams egzistuoja vidutiniškai beveik 60 proc. grėsmė, kad jų darbo vieta gali būti automatizuota. Tačiau ekspertai tokią riziką vertina skeptiškai, nes pats robotizavimas esą nereiškia, kad žmogus neteks darbo, paprasčiausiai jis keisis.

„Nesinori pasiduoti panikai, taip. kaip sakoma, kad darbo vietas atims robotai. Mes istoriškai matėm, kai žmonės griovė fabrikus, ardė technologines linijas ir nuo to darbo vietų nesumažėjo. vienareikšmiškai su kuo negalima nesutikti – darbo vietų profilis tikrai pasikeis. Pasikeis tai, ką veikia žmonės ir dabar jau keičiasi, dabar tas akivaizdu. Pavojų įžvelgčiau tik toms pozicijoms ar tiems žmonėms, kurie visiškai nenusiteikę mokytis“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Inobazės vadovas Ugnius Savickas.

Ekspertai taip pat pastebi, kad Lietuvoje mažėjant gyventojų, robotai gali tiesiog kompensuoti jų trūkumą rinkoje, o ne atimti darbo vietas. Prognozuojama, kad reali robotizacijos įtaka bus pastebima po 3-5 metų.

Kapitonas Mantas Grabauskas prie laivo šturvalo skaičiuoja stovintis 10 metų ir pastebi, kad vandens pramogomis besidominčių žmonių vis daugėja. Vieni nori plaukdami pasigrožėti nuo vandens atsiveriančiais Senamiesčio vaizdais, kiti renkasi ilgesnes, pažintines ekskursijas. Šiemet, kaip ir pernai, Nemunu vyks reguliarūs reisai į Kačerginę, Raudondvarį.

„Planuojame vieną naują maršrutą paslaptingais Nevėžio vingiais į tradicinį amatų centrą, kuriame galima išvysti žemės ūkio technikos, senovinius automobilius, įvairius namų apyvokos reikmenis“, – pasakojo M. Grabauskas.

Nevėžyje laivakelis, lyginant su praėjusiais metais, prailgintas nuo 5 iki 10 km, o kitąmet žadama prailginti iki 15.

„Tame atstume yra patrauklūs kultūros ir rekreaciniai objektai, na ir pats Nevėžis yra kraštovaizdžio draustinis, todėl tikrai tinkama pramoginei, keleivinei laivybai upė“, – sakė Laikinasis Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Aurelijus Rimas.

Šiemet laivybai parengti beveik 430 km valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių. Jų priežiūrai įsigyta naujos technikos – vandens kelių seklumas šalins Naujoji žemsiurbė „Upyna“. Nyderlanduose pagaminta žemsiurbė į Kauno žiemos uostą atplukdyta prieš pat naujuosius.

Reguliarūs reisai Kauno mariose startuos kitą savaitgalį. Keleiviai bus plukdomi į Kadagių slėnį, liaudies buities muziejų Rumšiškėse, organizuojami kruizai į Birštoną.

Navigacijos sezonas Lietuvoje trunka 199 dienas.

Pernai čia pastatyta daugiau nei tūkstantis naujų būstų, o statybų intensyvumas gerokai lenkia Vilniaus rajoną. Tačiau sparčiai augant būsto užmiestyje poreikiui, kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai, pardavę namus, palieka nesutvarkytus kelius, šaligatvius, nėra gatvių apšvietimo.

Kauno rajone bene sparčiausiai plečiasi Užliedžių, Vijūkų, Giraitės gyvenvietės. It ant mielių čia kyla kotedžai, daugiabučiai, kvartalais statomi namai. Patrauklesne nei mieste būsto kaina susivilioję naujakuriai, sako, kad įkurtuvių džiaugsmą neretai keičia nusivylimas.

„Problema, kad mes neturim tos infrastuktūros, kad net išeiti pasivaikščioti su vaikais, ar nueiti iki parduotuvės nėra galimybės, nes dažniausiai vystytojai pastato su per siaurom gatvėm, nepalieka nubėgimui vandens lietaus vietos, gyventojų tankumas pasidaro labai didelis, ir tada visi tiek su parkingo vietom, tiek su judėjimu pėsčiomis ne tik automobiliais, pasidaro taip, kad gyvenam blogiau negu gyvenom prieš tai“, – sakė Kauno rajono Giraitės bendruomenės narys Aurimas Bagdanavičius.

Specialistai pastebi, kad keičiasi žmonių poreikiai. Anksčiau atokiau nuo miestų, žaliosiose zonose, ar tiesiog laukuose namus statęsi gyventojai, dabar būsto ieško ten, kur sutvarkyta infrastuktūra.

„Žmonės nebenori bėgti į plynus laukus ir laukti, kol ten pasistatys tinklai, važinėti purvinais automobiliais, išdaužytom gatvėm. Jie ieško jau dabar, kur gali gauti aukštą gyvenimo kokybę, kuo toliau, tuo labiau tai bus jaučiama“, – pasakojo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Žmonės nebenori bėgti į plynus laukus ir laukti, kol ten pasistatys tinklai, važinėti purvinais automobiliais, išdaužytom gatvėm.

Savivaldybių reitinguose tarp lyderių esantis Kauno rajonas, pasak Nekilnojamojo turto plėtros specialistų, infrastuktūrai skiria daugiau dėmesio, nei kitos šalies savivaldybės. Bet to, pasak rajono vadovų, nepakanka. Esą Vyriausybė taip pat turi prisidėti prie švietimo, sveikatos ir kitų paslaugų plėtros savivaldybėse, pagerinti vietinės reikšmės kelių finansavimą.

„Vienai savivaldybei, taikant tokią finansavimo formulę, yra sunkiai įgyvendinamas projektas. Jeigu pagal dabartines finansavimo galimybes, tai išdėstytume į metų seką, tai mums reikėtų 70 metų, kad išasfaltuotume visus vietinės reikšmės kelius“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pasak Aplinkos ministerijos, Seimas per rudens sesiją turi svarstyti Savivaldybių infrastuktūros įstatymą, jei jis bus patvirtintas įsigalios nuo Naujųjų.

„Svarbiausias dalykas yra turėti tokius instrumentus, kurie sukurtų sąžiningą konkurenciją tarp pačių savivaldybių, nekilnojamojo turto vystytojų ir pramonės objektų statybų, kad turėtume tokias sąlygas vienodas, kad atėjus gamykla ar vystytojas į Kauno rajoną žinotų, kad tokios pat sąlygos yra Kauno mieste ir Vilniaus rajone. Nes dabar mes pastebim, kad savivaldybės išradinėja savo taisykles, savo tvarkas“, –  sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Pernai Kauno rajone buvo pastatyta daugiau nei 1 tūkst. naujų būstų, tiek pat ir mieste, nors gyventojų skaičius skiriasi 3 kartus. Pasak ekspertų, Kauno rajonas – pati karščiausia nekilnojamojo turto rinkos vieta Lietuvoje – statybų intensyvumas esą gerokai lenkia Vilniaus rajoną.

Iš viso 2 eismo dalyviai žuvo, 40 žmonių sužeista. Policijai įkliuvo septynios dešimtys neblaivių vairuotojų, antra tiek dviratininkų, todėl pareigūnai primena visiems būti atsakingesniems ir tinkamai įvertinti eismo sąlygas.

Atšilus orams gatvėse intensyvėja eismas – išvažiuoja ne tik slidaus kelio žiemą vengę vairuotojai, padaugėja motociklininkų ir dviratininkų. Kad ne visi eismo dalyviai deramai elgiasi kelyje, rodo savaitgalį Kaune įvykusi avarija, kai girtas motociklininkas užlėkė ant šaligatvio ir parbloškė prie šviesoforo stovėjusią dviratininkų šeimą. Už narkotikų laikymą teistas vairuotojas neblaivus pareigūnams įkliuvo antrą kartą, jis vis dar neturėjo teisės vairuoti.

„Kuomet neblaivus vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukelia eismo įvykį ir sukelia kitam eismo dalyviui nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų“, – primena prokuroras Mindaugas Šukys.

Pareigūnai primena, kad iš garažų išsivarius žiemą nenaudotas transporto priemones visų pirma derėtų patikrinti, ar jos techniškai tvarkingos, įvertinti savo vairavimo įgūdžius, o svarbiausia – pasirinkti saugų greitį.

„Kviečiu įvertinti eismo sąlygas ir nesivadovauti tik savo instinktais, nes iš tikrųjų transporto priemonę – tiek automobilį, tiek dviratę priemonę, motociklą yra sunku sustabdyti, reikia būti saugiems“, – sako Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnė Šarūnė Dzimidaitė.

Pareigūnai primena, kad dauguma avarijų įvyksta dėl eismo taisyklių nesilaikymo, neatsargaus arba tyčinio elgesio keliuose.

Pagrindinė premija šiemet skiriama rašytojai ir mokytojai Ilonai Ežerinytei – už įtaigų ir tikrovišką prozos pasakojimą ir esminių žmogiškų vertybių perteikimą. Premija įvertinta ir Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos biblioteka. Ji gavo premiją už prasmingą kūrėjų ir skaitytojų suartinimą.

Kaune apdovanoti kūrybingiausi praėjusių metų vaikų knygų autoriai. 2017-ieji Vaikų ir paauglių literatūrai buvo kūrybiški – išleista per pusę tūkstančio skirtingų knygų. Trečdalis jų – originalios.

Nacionaliniame Kauno dramos teatre pagerbti iškiliausi praėjusių metų vaikų knygų rašytojai, dailininkai iliustruotojai, vertėjai.

Premija už geriausią negrožinę knygą apie Lietuvos gamtos paslaptis keliaujant metų laikais „Gamtos metų ratas“ skirta Selemonui Paltanavičiui.

Aldonos Liobytės premiją laimėjo – Daiva Čepauskaitė už reikšmingiausią metų debiutą – knygą „Baisiai gražūs eilėraščiai“.

Už meniškiausias dvispalves iliustracijas įvertinta Kristina Norvilaitė, iliustravusi Gérardo Bessière knygą „Plunksna“

Dvi – Domicėlės Tarabildienės ir Prano Mašioto premijos įteiktos Linai Itagaki už iliustruotą gražiausią metų knygą – „Sibiro haiku“. Jos ir Jurgos Vilės  knyga „Sibiro haiku“ taip pat pripažinta Geriausia metų vaikų ir paauglių knyga.

Eugenijos Stravinskienės premija skirta Ingai Tulišveskaitei už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą vaikams, o Adomo Druktenio premija – Viltarei Urbaitei už vertimą paaugliams. Premija už knygą mažiausiems skaitytojams skirta Mariui Marcinkevičiui ir Aušrai Kiudulaitei.  Vinco Aurylos premija – už kūrybišką ir inovatyvų skatinimą skaityti skiriama literatūros pažinimo programai „Vaikų žemė“.

Vaikų literatūros premiją 2004-ais metais įsteigė Švietimo ir mokslo ministerija. Ja norima paskatinti, kad Lietuvos rašytojai kurtų knygas vaikams. Premija už kūrybą vaikams siekia 2000 eurų, o premija už vaikų literatūros sklaidą – apie 1500 eurų.

Apdovanojimai už metų knygas įteikti 26-ąjį kartą.