Trečiadienį Lietuvoje bus mažai debesuota. Lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas pūs iš šiaurės rytų, rytų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra sieks 23–28 laipsnius šilumos.

Ketvirtadienio naktį nukris iki 11–16 laipsnių šilumos. Dieną lietaus tikimybė maža, bus giedra. Dieną kaitins nuo 24 iki 29 laipsnių karštis Labai šilta bus beveik visur, tik kai kur išliks 24–25 laipsniai.

Penktadienio naktį išliks sausa ir šilta. Dieną, po vidurdienio, pradės lyti su perkūnija. Iki vakaro lietus praslinks per visą šalį. Lietus rytinę šalies dalį užklups vėlai vakare. Vėjas nebus stiprus, bet perkūnijos metu galimas škvalinis vėjas. Bus tvanku ir karšta – 25–29 laipsniai, pietrytiniame pakraštyje – net ir 30 laipsnių. Pajūryje gerokai vėsiau – tik 20–23 laipsniai.

Savaitgalį po lietaus bus vėsiau. Pūs gūsingas 15–17 m/s greičio vėjas. Sulauksime lietaus: šeštadienį lietūs bus trumpalaikiai, sekmadienį – ištisiniai. Dienomis šils iki 14–19 laipsnių.

Antradienį šalyje bus nepastoviai debesuota, Vilniaus apylinkėse ir kai kur kitur bus daugiau saulės, pragiedrulių. Po pietų pietiniuose rajonuose trumpai palis, kai kur galima perkūnija. Šiaurės rajonuose lietaus tikimybė nedidelė. Temperatūra įdienojus sieks 19–24, šilčiausia bus rytiniuose rajonuose.

Trečiadienį naktį temperatūra svyruos tarp 9–14, dieną jau sulauksime daugiau šilumos – bus 22–27 laipsniai. Mažės lietaus tikimybė.

Ketvirtadienį lietus mažai tikėtinas, vėjas nestiprus, naktį temperatūra sieks 9–14, dieną plūstelės dar didesnė šiluma – bus 25–29 laipsniai. Didžiausia šiluma numatoma pietiniuose rajonuose.

Penktadienio naktį dar bus sausa ir gana šilta – temperatūra kils iki 12–17, dieną  vakariniame pakraštyje bus 22–24, o kitur – 25–29 laipsniai šilumos. Popiet debesų jau daugės, praslinks trumpi lietūs su perkūnija.

Pasak sinoptikės, savaitgalis jau bus vėsesnis – šeštadienio dieną temperatūra kils iki 17–22 laipsnių šilumos, sulauksime lietaus debesų.

Antras likęs opozicionierius Muharremas Ince surinko 31 proc. balsų. Kartu su prezidento rinkimais, sekmadienį Turkijoje rinktas ir parlamentas.

Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad savo valią išreiškė 87 proc. rinkėjų. Opozicija kritikuoja, kad rezultatų skaičiavimas buvo nušviestas šališkai.

Rinkimus laimėjęs R. T. Erdoganas žada kovoti su teroristinėmis organizacijomis ir tęsti kovą dėl Sirijos išlaisvinimo.

Kritikai sako, kad R. T. Erdogano rankose sutelkiama per daug galios ir taip šalis stumiama autoritarizmo link, mat pernai referendumu išplėstos prezidento galios. Jam perleisti premjero įgaliojimai, padidinta įtaka teismų sistemai.

Be to, R. T. Erdoganas kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų. Jis valdžioje 15 metų. Nuo 2003-ųjų R. T. Erdoganas buvo Turkijos premjeras, 2014-aisiais išrinktas prezidentu.

Parlamento rinkimuose R. T. Erdogano vadovaujama „Teisingumo ir vystymosi“ partija išlaikė daugumą. Opozicija teigia toliau sieksianti postų nepaisant rinkimų rezultatų. Į parlamentą pateko ir prokurdiška „Liaudies demokratų partija“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Turkijos prezidentą ir palinkėjo visokeriopos sėkmės toliau einant šias labai svarbias ir atsakingas pareigas, rašoma prezidentūros pranešime.

Anot šalies vadovės, Turkija yra svarbi Lietuvos partnerė tiek plečiant dvišalius politinius ir ekonominius ryšius, tiek sprendžiant gynybos klausimus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

Prezidentė išreiškė viltį, kad tvirtėjantis Lietuvos ir Turkijos dialogas nepraras pagreičio, o bendradarbiavimas santykių su Europos Sąjunga lygiu prisidės prie žemyno vienybės, saugumo ir gerovės didinimo bei atvers dar daugiau galimybių Lietuvos ir Turkijos piliečiams kartu dirbti ir mokytis, įgyvendinant abipusiškai naudingus projektus.

Šalies vadovė Turkijos prezidentui palinkėjo, kad žmonių suteiktas pasitikėjimas įkvėptų ryžto atsakingai siekti užsibrėžtų tikslų, įveikiant šaliai tenkančius iššūkius ir stiprinant ekonomiką, taip pat užtikrinant visų Turkijos piliečių gerovę ir saugumą.

Apie 3500 švedų teigia iš namų kasryt išeinantys negalvodami – pasiėmė ar ne piniginę ir raktus. Visa jiems reikalinga informacija yra implantuota po oda, tarp nykščio ir rodomojo piršto, ryžio grūdo didumo mikroschemoje.

Susidomėjimas šia technologine naujove Švedijoje auga kaip ant mielių, tiesa, domisi daugiausia įmonės, kurios nori investuoti į mikroschemų skaitytuvus ir taip supaprastinti darbuotojų kasdienybę.

Mikroschemų gamintojas bendrovė „Biohax International“ prognozuoja, jog per ateinantį penkmetį ši technologija taps labiau prieinama ir visuomeniniame gyvenime, pavyzdžiui, naudojantis viešuoju transportu, atsiskaitant banko kortelėmis, patvirtinant savo tapatybę ar atsirakinant duris pakaks paprasto plaštakos prisilietimo.

Ministras Giedrius Surplys tikisi palankaus Komisijos sprendimo.

Žemės ūkio ministras G. Surplys sako, kad Lietuva neprašys Europos Sąjungos padengti dėl sausros patirtų nuostolių. Jo teigimu, Europos Komisija tikriausiai lėšų neskirtų, nes ūkininkai gali apsidrausti.

Pirminiais duomenimis, dėl užsitęsusių sausų orų žemdirbiai gali prarasti maždaug trečdalį derliaus.

Remiantis ankstesnėmis Lietuvos banko prognozėmis, šiais ir kitais metais nedarbo lygis šalyje turi mažėti, o darbdaviai, ieškodami darbuotojų, kels atlyginimus. Tiesa, jie turėtų augti ir dėl to, kad nuo kitų metų pradžios didės minimali alga, konkrečiai kiek – šiuo metu neaišku, nes Trišalė taryba nepasiekė susitarimo.

Augant gyventojų pajamoms, natūraliai daugėja ir išlaidų. Pasak ekonomistų, tai yra vienas iš esminių ekonomikos variklių. Beje, atlyginimo augimo neturėtų suvalgyti didelės kainos.

Lietuvos bankas kovą teigė, kad šiais ir kitais metais maisto produktai ir paslaugos nebrangs itin sparčiai. Tam daugiausiai įtakos turi kol kas nedidėjantys akcizai, kurie, pavyzdžiui, pernai lėmė spartų kainų augimą.

Ministerijos specialistai sako, kad šiuo metu jokių nesklandumų nei dėl prašymų priėmimo, nei dėl pinigų mokėjimo nekyla.

Iki praėjusios savaitės kreiptasi dėl daugiau kaip 463 tūkst. vaikų, kuriems priklauso vaiko pinigai. Šios išmokos priklauso maždaug 500 tūkst. vaikų. Pasak ministerijos, didžiausio prašymų srauto sulaukta sausį ir vasarį. Tada strigo sistema, vėlavo išmokos.

Dabar, anot specialistų, viskas veikia be nesklandumų, pinigai žmones pasiekia laiku. Skaičiuojama, kad jau išmokėta beveik 27 mln. eurų.

Nuo šių metų kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo šeimos finansinės situacijos, skiriama po 30 eurų kas mėnesį.

Vyriausybė siūlo savivaldybėms šią problemą spręsti koordinuojant darbą.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė pastebi, kad įvairūs valdžios planai padėti nukentėjusiems ilgai neįgyvendinami ir daug aukų lieka neatpažintos, nes joms trūksta informacijos ir neturi į ką kreiptis pagalbos.

„Pagalbos sistema silpnai organizuota regionuose, pavyzdžiui, kokio tolimo Skuodo gyventojas, norintis gauti specializuotą pagalbą, turėtų kreiptis į Klaipėdą. Tokie pagalbos organizavimo trūkumai neleidžia atpažinti daug aukų“, – perspėja specialistė.

Pasak specialistų, šalia tradicinių prekybos žmonėmis formų kaip priverstinis darbas ir prostitucija, daugėja atvejų, kai pažeidžiami asmenys išnaudojami darant nusikaltimus ar fiktyvioms santuokoms.

Be to, pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau aukomis tampa  žmonės iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių.

Didžioji dalis šalių palaikė Didžiosios Britanijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir dar 7 šalių rengtą dokumentą, tuo metu dar 15 valstybių, tarp kurių Baltarusija, Iranas ir Šiaurės Korėja, buvo prieš.

Neįpareigojanti rezoliucija yra pirmoji tokia Rusijos ir Moldovos santykių atžvilgiu. Maskva savo pajėgas į Padniestrę įvedė 1991-aisiais, žlugus Sovietų Sąjungai. Padniestrės tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, tai laikoma „užšaldyto konflikto“ zona.

Moldova dėkoja JT narėms

Moldovos premjeras Pavelas Filipas šeštadienį padėkojo šalims, ankstesnę dieną per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos balsavimą palaikiusių rezoliuciją, raginančią išvesti Rusijos pajėgas iš separatistinės Padniestrės, bet taip pat pažadėjo tęsti diplomatinį darbą su valstybėmis, balsavusiomis prieš šį dokumentą.

„Rezoliucijos priėmimas – tai visų mūsų, remiančių mūsų šalies nepriklausomybę ir vientisumą, rezultatas. Tai taip pat yra tarptautinės bendruomenės pasitikėjimo ir solidarumo su mumis signalas“, – per spaudos konferenciją sakė vyriausybės vadovas.

JT Generalinė Asamblėja, turinti 193 nares, penktadienį 64 balsais prieš 15 priėmė rezoliuciją, raginančią išvesti iš Moldovos teritorijos visas užsienio pajėgas. Balsuojant dėl šio neįpareigojančio dokumento dar 83 valstybės susilaikė.

Ši rezoliucija yra pirmasis JT raginimas Rusijai išvesti savo kontingentą iš Padniestrės.

P. Filipas padėkojo rezoliuciją parėmusioms šalims, ypač valstybėms, prisidėjusioms rengiant dokumento projektą: Kanadai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Rumunijai, Ukrainai, Gruzijai, Lenkijai, Čekijai ir Didžiajai Britanijai.

Kalbėdamas apie šalis, balsavusias prieš rezoliuciją arba susilaikiusias, premjeras pažymėjo, kad su jomis reikia plėtoti nuoseklų ir pragmatišką dialogą.

„Rezoliucijos patvirtinimas nebūtinai reiškia, kad Rusijos pajėgos bus tučtuojau išvestos. Tačiau mums svarbu, kad ši tema, 2003 metais dingusi iš ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ministrų pasitarimų darbotvarkės, vėl atsirado tarptautinės bendrijos darbotvarkėje. Ir mes ties tuo nesustosime“, – sakė P. Filipas.

Jis pridūrė, kad rezoliucija netaikoma Rusijos taikdariškų pajėgų kontingentui, dislokuotam Padniestrėje pagal 1992 metų Moldovos ir Rusijos paliaubų sutartį.

Rusija savo pajėgas į Padniestrę pasiuntė po 1991 metais įvykusio Sovietų Sąjungos subyrėjimo įsiplieskus kautynėms nepriklausomybę nuo Kišiniovo paskelbusiams Moldovos regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.

Šiuo metu Padniestrėje tebėra 1,5–1,7 tūkst. Rusijos karių.

Regione teberusenantys neramumai laikomi vienu iš daugelio „įšaldytų konfliktų“ buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje.

Visos ligšiolinės taikos pastangos žlugdavo dėl reikalavimų, kad Rusija išvestų savo pajėgas.

Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis argumentavo, kad JT Generalinės Asamblėjos balsavimas žlugdo ESBO pastangas išspręsti konfliktą Moldovoje.

Tai rodo naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa. Anot centro vadovo Vlado Gaidžio, politiniai skandalai kitoms partijoms tokios didelės įtakos nedaro.

– Gal galėtumėte papasakoti apie pačią apklausą? Kada ji vyko, kiek respondentų dalyvavo?

– Apklausa vyko birželio mėnesį, birželio 8–17 d., visai neseniai. Apklausta daugiau kaip tūkstantis respondentų – 1034.

Kalbant apie partijas, kažkokių ypatingų sensacijų nėra. Pirmoje ir antroje vietoje, kaip ir anksčiau, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rezultatas maždaug toks – TS-LKD 26 proc. nuo balsuojančių ir apie 17 proc. nuo visų gyventojų. LVŽS – 24 proc. nuo balsuojančių ir 15 proc. nuo visų gyventojų. Rezultatai gana artimi. Kartu tai yra 50 proc. Tai reiškia, kad tai lyderiaujančios partijos.

Toliau eina Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Darbo partija ir praeitą mėnesį, ir dabar turi maždaug tą patį rezultatą – 11 proc. nuo balsuojančių ir 7 proc. nuo visų gyventojų. „Tvarkos ir teisingumo“ 10 proc. nuo balsuojančių ir 6 proc. nuo visų gyventojų.

Rezultatas gana aukštas – trečia ir ketvirta vietos, bet reikia turėti galvoje, kad šių partijų elektoratai yra gana pasyvūs. Kai mes apklausiame, jie pasisako, kad balsuotų, bet į rinkimus nelabai noriai ateina. TS-LKD elektoratas labiau disciplinuotas ir labiau motyvuotas – jie ir sako, ir ateina balsuoti. Todėl nereikėtų pervertinti to rezultato.

Toliau po šių partijų eina Socialdemokratų partija ir Socialdemokratų darbo partija. Pirmoji surenka 8 proc. nuo balsuojančių gyventojų. Antroji – beveik tiek pat. Taip pat abi surenka apie 5 proc. nuo visų gyventojų.

Šios partijos apylygius rezultatus gauna nuo pat išsiskyrimo. Anksčiau Socialdemokratai turėjo apie 18 proc. [nuo balsuojančių gyventojų – LRT.lt]. Po to, kai išsiskyrė po 8 proc. gauna ir vieni, ir kiti. Taip buvo ir balandžio, ir gegužės, ir birželio mėnesį. Jeigu partijos susijungtų vėl, gal turėtų tuos 16 proc. ir būtų treti, o dabar jie yra penkti ir šešti.

Šios partijos pereina 5 proc. barjerą. Kitos partijos šį kartą, pagal mūsų apklausą, šiek tiek atsilieka. Tarkime, Lietuvos centro partija surenka 4,9 proc. nuo balsuojančių ir 3 proc. nuo visų gyventojų. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA-KŠS) – 3,2 proc. nuo balsuojančių, bet LLRA-KŠS yra labai aktyvi. Jie paprastai praeina 5 proc. barjerą, nes ten dauguma rinkėjų ateina balsuoti ir yra labai motyvuoti.

Nežinau, ar sensacija, ar ne, kad Liberalų sąjūdis iš minėtų partijų, kurios turi bent vieną atstovą Seime, tarp visų tų partijų yra paskutinėje vietoje, pirmą kartą paskutinėje vietoje. Liberalai turi tik 3,2 proc. nuo balsuojančių ir 2 proc. nuo visų gyventojų. Tai yra pats mažiausias rezultatas per pastaruosius metus. Matyt, kad tos pažymų istorijos ir skandalai didžiausią neigiamą poveikį daro būtent tai partijai. Kiti nuo to ne taip nukenčia. Tas poveikis nelabai ir matomas.

– Kaip šį mėnesį atrodo politikų ir Lietuvos vadovų populiarumas?

– Pirmoje vietoje, kaip ir praėjusį mėnesį, Visvaldas Matijošaitis – 58 proc. jį vertina teigiamai. Jo populiarumas sumažėjo trimis procentiniais punktais, bet vis tiek jis yra pirmas. Šiaip nuo liepos mėnesio visą laiką buvo stebimas jo reitingo augimas. Pirmą kartą matomas tam tikras sumažėjimas. Bet tai labai priklauso nuo to momento, kada vyksta apklausa. Jeigu vyksta kokie nors pozityvūs įvykiai, reitingai gali vėl padidėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė – antroje vietoje. Praėjusį mėnesį buvo stebimas reitingo kritimas dėl susirašinėjimo įvykių. Šiuo metu situacija stabilizavosi – maždaug 55 proc. ją vertina teigiamai. Trečioje vietoje – Saulius Skvernelis. 53 proc. gyventojų jį vertina teigiamai. Tai patys populiariausi politikai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius populiarus maždaug vienodai per visą kadenciją. Viktoras Pranckietis jau metus turi tą patį reitingą – 44 proc. Tai tokie teigiami rezultatai.

Žinoma, yra ir politikų, kurie vertinami neigiamai. Neigiamai vertinami praktiškai visi partijų vadovai. Jų pačių elektoratas juos vertina teigiamai, bet visi gyventojai in corpore vertina kitaip.

Neigiamą balansą turi ir [LVŽS pirmininkas] Ramūnas Karbauskis, ir [Socialdemokratų pirmininkas] Gintautas Paluckas, ir [Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas] Gediminas Kirkilas, ir [Darbo partijos pirmininkas] Viktoras Uspaskichas, ir [TS-LKD pirmininkas] Gabrielius Landsbergis, ir [Liberalų sąjūdžio pirmininkas] Eugenijus Gentvilas. Išimtis yra tik „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jis turi teigiamą balansą. Taip buvo ir praeitą, ir užpraeitą mėnesį.

Jeigu kalbėtume apie ministrus, iš 14 ministrų septyni turi teigiamą balansą ir septyni turi neigiamą. Teigiamai vertinamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, jau minėtas užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis (gal tas skirtumas nedidelis, bet jis vertinamas teigiamai), visada teigiamai vertinamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Taip pat – finansų ministras Vilius Šapoka, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Iš 14 septyni vertinami teigiamai, o likusieji turi neigiamą vertinimų balansą.

Sunkiausio partijos laikotarpio atspindys

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos partijos reitingai yra sunkiausio partijos išgyvento laikotarpio atspindys.

„Tikėtina, kad po šitiek smūgių, po tokio ilgo, tendencingo puolimo, buvo galima tikėtis tokių dalykų. O ten 2 ar 3 procentai, iki kur tas dugnas, aš tikrai nespėliojau. Manau, kad juodžiausias laikotarpis praėjo ir viskas atsispindi reitinguose, toliau taip baisiai nebegali būti - viskas apie mus išpasakota, ir mes esame partija, kuri išvadas seniai padarėme. Atsisakyta dalyvavimo viešųjų įstaigų veikloje, susitikimų deklaravimu lenkiame visas kitas partijas“, – BNS šeštadienį sakė E. Gentvilas.

Tikėtina, kad po šitiek smūgių, po tokio ilgo, tendencingo puolimo, buvo galima tikėtis tokių dalykų.

Naujausia apklausa rodo, kad jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų įstatymu numatyto barjero, rodo apklausa. 

Šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa rodo, kad už šią partiją, kurios bylą neseniai pradėjo nagrinėti teismas, dabar balsuotų 3,2 proc. rinkimuose ketinančių balsuoti arba 2 proc. visų apklausos dalyvių. Gyventojų apklausa buvo atliekama birželio 8-17 dienomis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas sunkiausiu partijos laikotarpiu vadina Valstybės saugumo departamento pažymos paviešinimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, taip pat įvardijo ir „žiniasklaidos antraščių politiką“. 

„Kai buvęs liberalas G. Steponavičius neatėjo į teismą, buvo skelbiama, kad „prasideda liberalų išdaigos“. Žmonės vasarą skaito tik antraštes, deja. Arba „liberalų pinigų plovykla“ – liberalai nėra kaltinami pinigų plovimu, byloje yra buvę liberalai E. Masiulis, G. Steponavičius, Š. Gustainis“, – teigė E. Gentvilas.

BNS priminus, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti ir pačiai partijai, E. Gentvilas priminė prokuroro žodžius, kad partijos atsakomybė išplaukia iš buvusių jos vadovų veiksmų, pasak E. Gentvilo, partijos veiksmai nei baudžiamojoje byloje, nei kaltinamajame akte neaptariami, partija procese bus „pasyvus kaltinamasis.“ 

Jis sako, kad tariasi su pavaduotojais dėl partijos ateities siekių, veiklos, uždavinių.

„Yra visokių intencijų, tikrai dabar nepasakysiu  savo įsivaizdavimo, bet manau, kad mes turime išlikti kaip partija, siūlymai paleisti šią partiją palaikymo nesulaukė, dabar klausimas – kaip dirbti“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Pasak jo, po E. Masiulio pasitraukimo iš partijos pirmininko pareigų įvyko trys partijos suvažiavimai, Liberalų sąjūdis atsinaujino. 

Birželio 7 dieną Vilniaus apygardos teismas surengė pirmąjį posėdį „MG Baltic“ ir politinės korupcijos byloje.

Šioje byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra nustatė, kad buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšis grynais buvo perduotas už galbūt koncernui „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą ir kitus projektus, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus, o taip pat ir už tai, kad, E. Masiulis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų ir kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 m. kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno naudai.