Tad, suvalgius 400 ar daugiau gramų daržovių, teigiamas poveikis sveikatai bus didesnis negu neigiamas nuo nitratų, LRT RADIJUI sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos Rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė. Be to, pabrėžia ji, tinkamai paruoštose daržovėse nitratų gali sumažėti net 75 proc.

– Apie nitratus, esančius daržovėse ir geriamajame vandenyje, kalbame kaip apie ypač kenksmingas medžiagas, kurių gauname su maistu. Šios medžiagos reikalingos daržovėms augti ir į jas patenka naudojant trąšas per šaknis, o į šulinių vandenį – su nuotekomis. Ar iš tiesų valgydami daržoves galime gauti per didelį kiekį šių cheminių medžiagų?

– Patys nitratai žmogui nėra labai toksiški, bet organizme jie virsta nitritais, o jau pastarieji iš tikrųjų kelia neigiamą poveikį sveikatai. Kodėl? Nes nitritai organizme jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu ir neleidžia organizmui pasisavinti deguonies. O dėl deguonies bado gali apmirti ir ląstelės, be to, deguonies stoka pavojingiausia kūdikiams iki 3 mėn.

Nitratai – daržovėse natūraliai susidarantis junginys. Jų kiekis Europos Sąjungoje šiuo metu reglamentuojamas tik kai kuriuose produktuose, ypač salotose, špinatuose, gražgarstėse (jie kaupia itin daug nitratų).

Nitratai ekologiškuose produktuose nereglamentuojami. Kadangi ekologiškos daržovės daugiau tręšiamos organinėmis trąšomis, nitratų, tikėtina, jos pasisavina mažiau.

– Turime žinoti, kad daržovės cheminės taršos gauna ir dėl to, kad tręšia žmogus, ir dėl natūraliai gamtoje susidarančių medžiagų. Kokiose daržovėse taršos mažiau?

– Europos maisto saugos tarnyba yra nustačiusi normą, kiek nitratų žmogus gali suvartoti per dieną. Pavyzdžiui, 60 kg sveriantis žmogus per dieną galėtų suvartoti iki 220 mg nitratų.

– Ką tai reiškia?

– Prieš keletą metų tyrėme nitratų koncentraciją daržovėse. Tarkim, imbiere nitratų daugiau nei kitose daržovėse, ir žmogui per parą reikėtų suvartoti apie 0,5 kg imbiero, kad būtų pasiekta saugi nitratų riba. Arba tektų suvartoti 2–3 kg svogūnų, žalių morkų. Bet per parą tiek tikrai neįmanoma suvalgyti.

Plaunant lapines daržoves, nitratų kiekį galima sumažinti iki 15 proc. O nulupus ir nuplovus bulves, nitratų gali sumažėti 25–75 proc.

Kitas aspektas – Europos maisto saugos tarnyba, atlikusi labai daug tyrimų, padarė išvadą, kad teigiamas suvartotų daržovių poveikis atsveria galimą nitratų riziką. Kitaip tariant, nors daržovėse ir yra daugiau nitratų, bet geriau suvalgyti 400 ar daugiau gramų daržovių, nes gerasis jų poveikis sveikatai bus didesnis negu neigiamas nuo nitratų.

– Ar daržovėse galima sumažinti nitratų kiekį?

– Nitratų ir kitų cheminių medžiagų (pavyzdžiui, akrilamidų, sunkiųjų metalų), kurios gamtoje gali atsirasti natūraliai, mes visiškai neutralizuoti negalime, bet galime sumažinti jų kiekį.

Nitratų kiekis daržovėse priklauso nuo klimatinių sąlygų, šviesos, trąšų. Geriausia daržoves valgyti sezono metu, nes nitratų daugėja daržovėms augant, o kai jos bręsta, nitratų mažėja. Todėl patariama derlių nuimti laiku, o ne anksčiau. Šiltnamiuose auginamos daržovės nitratų sukaupia daugiau.

Kad nitratų būtų mažiau, rekomenduojama prieš vartojimą daržoves kruopščiai nuplauti, dar geriau nulupti. Plaunant lapines daržoves, nitratų kiekį galima sumažinti iki 15 proc. O nulupus ir nuplovus bulves, nitratų gali sumažėti 25–75 proc. Nuplovus ir nulupus agurką bei nupjovus 2 cm kotelio prie stiebelio, 2 cm – nitratų dar sumažės.

Nitratų ir nitritų kiekis sumažėja daržoves verdant vandenyje ar net kepant riebaluose. Šaldytose daržovėse jų kiekis nekinta, bet konservuojant ar rauginant sumažėja netgi 62–66 proc. Laikomose rūsiuose per žiemą daržovėse, esant pastoviai temperatūrai, nitratų kiekis taip pat sumažėja.

– Šachtinių šulinių vandenį patariama ištirti laboratorijoje, kad būtų įsitikinta, ar jis tinkamas vartoti, ypač kūdikiams.

– Vandenyje nitratų nei užuosi, nei pamatysi ir skonio jie neturi. Tai ypač turėtų būti aktualu mažų vaikų turintiems tėveliams. Jie turėtų būti tikri, kad, tarkim, vanduo kūdikio mišinukui yra saugus vartoti.

– Atėjo šilti orai, žmonės turėtų būti energingi, tačiau daugelis jų skundžiasi, kad jaučiasi nusilpę. Kodėl organizmas po žiemos nusilpsta?

– Žiemą organizmas išnaudoja visus per pavasarį ir vasarą sukauptus resursus. Jų reikia, nes žiemos metu užklumpa daugiau ligų, mityba taip pat nėra tokia turtinga, vartojama ne tiek daug vaisių ir daržovių, taigi ir vitaminų. Galiausiai, vaisiai ir daržovės, vartojami žiemos pabaigoje, nebetenka savo gerųjų savybių, taigi organizmas negauna reikiamų naudingų medžiagų.

– Ar dėl prastos savijautos žmonės kreipiasi į medikus? O gal tik kalba apie tai?

– Be abejo, ateina žmonės, kuriems nusibodusi tamsa, šaltis, rutina. Mes sakome, kad tai lengva pavasarinė depresija, aplankanti žmones ankstyvą pavasarį, kai jau labai norisi žalumos, saulės, šilumos. Organizmas į tai sureaguoja, jis prašosi pokyčių.

– Taigi pavasarį dominuoja psichologiniai nusiskundimai?

– Dažniausiai psichologiniai, fiziniai mažiau. Tačiau aišku, yra žmonių, kurių fiziniai rodikliai pasikeitę labiau. Tuomet atliekame tam tikrus tyrimus, matome pasikeitimus, trūkumus ir pan. Stengiamės pakoreguoti tai, ko trūksta. Tačiau nei saulės, nei gero oro gydytojas negali suteikti.

– Ko dažniausiai trūksta pavasarį?

– Dažniausiai trūksta kalcio, cinko, geležies, magnio preparatų. Tinkamų jų kiekį gauti su maistu sunku. Ne paslaptis, kad kai kurios žmonių grupės valgo ne visą maistą, pavyzdžiui, vegetarai, veganai. Jų mityboje, jei ji nesubalansuota, gali trūkti tam tikrų medžiagų. Net ir įprastai besimaitinantiems žmonėms, jei valgoma mažiau raudonos mėsos ar tam tikrų daržovių, gali trūkti baltymų ir kitų mikroelementų.

– Kokius žmones labiau veikia orai?

– Pavyzdžiui, kurie dirba uždarose patalpose. Tai didžiausia problema – ryte jie ateina į darbą, vėlai vakare išeina. Patalpos dažnai tamsios, apšviečiamos dirbtine šviesa. Tačiau žmogaus organizmas nori gaivaus oro, natūralios šviesos. Be to, dirbantys biuruose ir panašiose įstaigose patiria daug emocinės įtampos. Tačiau kone visų profesijų žmonės turi tam tikrų sveikatos problemų. Ir tie, kurie dirba lauke, pavyzdžiui, statybininkai. Juos taip pat veikia peršalimo ligos, taip pat judėjimo aparato ligos ir pan.

– Kurios amžiaus grupės žmonių organizmas pavasarį labiausiai nusilpęs?

– Vaikų. Būtent vaikai, paaugliai, jaunimas daug laiko praleidžia prie televizoriaus, telefonų, kitų išmaniųjų įrenginių. Lauke jie leidžia labai mažai laiko. Visiškai kitokie – vyresnio amžiaus žmonės. Nors juos kankina įvairios ligos ir žiemą bijoma išeiti į lauką (paslysti, sušalti ir pan.), vos tik išlenda saulė, tokie žmonės eina iš namų, mėgaujasi šiluma, ko nepasakysi apie vaikus.

– Kaip reikia apsirengti pavasarį einant į lauką?

– Pirmoji saulė dažniausiai apgaulinga. Būname labai jos išsiilgę, norime maksimaliai išnaudoti. Bet net jei sušyla iki 20 laipsnių, nereikia atsilapoti visų drabužių. Tai yra didžiausias peršalimo pavojus. Juk žemė vis dar šalta, nepaisant to, kad pora metrų virš jos – gerokai šilčiau.

– Ar jau reikia pasirūpinti ir priemonėmis nuo saulės?

– Saulė visuomet intensyvi. Aktyviosios saulės metu, bent iki 14 val. rekomenduojame nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei būnama, reikia naudoti apsauginius kremus nuo saulės.

– Kas yra pagirios?

– Pagirios – fiziologinių ir psichologinių simptomų visuma, atsirandanti po alkoholio vartojimo, dažniausiai – kitą dieną. Simptomai gali būti įvairūs: skauda galvą, džiūsta burna, sutrinka virškinimas, viduriuojama, vemiama, gali būti šaltkrėtis, pykina, prakaituojama, sunku sutelkti dėmesį, sutrinka atmintis. Tokia būsena paprastai trunka nuo kelių valandų iki paros, labai retai daugiau negu 24 val.

– Kodėl patiriame pagirias?

– Priežastys įvairios. Priklauso tiek nuo organizmo ypatumų, tiek nuo genų, tiek nuo alkoholio. Tai visada susiję su intoksikacija. Dažniausiai, kuo daugiau geriame, tuo blogiau jaučiamės kitą dieną.

– Nuo ko dar priklauso pagirių sunkumas? Ar tam įtakos, pavyzdžiui, turi amžius?

– Nelabai. Neteko pastebėti, kad amžius sutaptų su pagirių sunkumu.

– Kaip gydyti pagirias?

– Turbūt nuvilsiu – geriausias vaistas nuo pagirių yra vengti alkoholio. O esant pagirioms, svarbu gerti daug skysčių, nes alkoholis juos išvaro iš organizmo. Taip pat kai kuriuos pagirių simptomus gali slopinti analgetikai – skausmą malšinantys vaistai. Jei vemiama ar viduriuojama, reikia vaistų, kurie absorbuoja skrandžio turinį, pavyzdžiui, aktyvuotosios anglies ir pan. Svarbu pakankamai valgyti, nes būna, kad esant pagirioms, krinta cukraus kiekis kraujyje, todėl darosi silpna.

– Ko geriau nedaryti? Kai kurie ryte „gydosi“ alkoholiu.

– Tai žalingiausia gydymo priemonė. Jei nuo alkoholio blogai, kam gerti dar daugiau? Šito būtina vengti, nes jau pačios pagirios rodo, kad organizmui blogai būtent nuo alkoholio, todėl nereikia jo dar daugiau prievartauti.

Antras dalykas – geriami tam tikri rūgštūs produktai. Bet jie dar labiau didina skrandžio rūgštingumą, kuris nuo alkoholio ir taip nemažai pakilo. Žmonėms, kurių rūgštingumas didesnis, kurie turi opų, toks gydymosi metodas irgi nelabai padeda.

Teko skaityti, kad rekomenduojama sauna arba pirtis. Rekomenduočiau vengti to – patikimos informacijos apie tokį „gydymosi“ būdą nėra, be to, gresia aritmija – širdies rimto sutrikimas.

– Ką daryti, jei simptomai labai sunkūs?

– Jei simptomai labai trikdantys ir ilgai trunkantys, reikia kreiptis į gydytoją. Priklausomai nuo abstinencijos sindromo išreikštumo, galima gydytis ir ambulatoriškai, ir stacionare.

– Jei žinome, kad vakare vartosime alkoholio, kaip išvengti pagirių?

– Liaudiška priemonė – skirtingų alkoholinių gėrimų nemaišyti. Bet mokslo atžvilgiu atsakymas paprastas – nepadauginti. O jei nenorite, kad kitą dieną sutriktų darbingumas, nevartokite visai.

– Kodėl taip svarbu gerti vandenį?

– Vanduo svarbus, nes didžioji dalis žmogaus organizmo sudaryta iš vandens. Net juokaujama, kad žmogus – agurkas, turintis nerimo. Vanduo svarbus, nes palaiko normalią medžiagų apykaitą, organizmo funkcijas, tokias kaip termoreguliavimas, imuniteto, smegenų veikla.

Vanduo yra pagrindinė kraujo sudedamoji dalis, todėl, norint palaikyti gerą kraujotaką, privaloma gerti vandenį. Svarbus jis ir vadinamajai detoksikacijai. Daug vandens pasišalina per žarnyną, odą, su šlapimu. Visų šių funkcijų palaikymui vanduo – svarbiausias dalykas.

– Kiek vandens reikia išgerti per dieną?

– Tai priklauso nuo kūno svorio, fizinio aktyvumo ir aplinkos temperatūros. Pagrindinis rodiklis, kad reikia vandens, yra troškulio jausmas. Reikia paisyti kūno signalų. Paprastai skaičiuojama, kad per dieną reikia išgerti 1,6–2,2 litro vandens, priklausomai nuo kūno svorio.

Smulkaus sudėjimo, žemo ūgio suaugusiai moteriai per dieną gali užtekti ir pusantro litro vandens. Tačiau sportuojančiam, aukštam ir stambiam vyrui reikės daugiau nei 2 litrų. Norma, kad per dieną reikia išgerti aštuonias stiklines vandens, labai apibendrinta. Tikrasis kiekis priklauso nuo minėtų veiksnių.

– Į ką dar reikia atsižvelgti?

– Reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją tą dieną. Pavyzdžiui, jei yra žiemos diena, žmogus visą dieną praleidžia namuose, taigi jo išgertas kiekis vandens bus vienoks. Jei tokią pačią dieną žmogus serga, vandens kiekis jau kitoks. Sportuojant vasaros dieną reikės gerokai daugiau vandens.

– Kas gali nutikti negeriant vandens? O kas – išgėrus jo per daug?

Daug žmonių gyvena įtemptai, daug dirba, pamiršta įsiklausyti į savo kūną.

– Taip, tiek vandens negėrimas, tiek perteklius yra pavojingas. Negeriant vandens, atsiranda trumpalaikių ir ilgalaikių pažeidimų. Trumpalaikiai – didelis troškulys, išsekimas, silpnumas, širdyje atsiradęs permušimo jausmas, sumažėjęs darbingumas, nuotaikų kaita, net pakilusi temperatūra. Vandens perteklius gali sukelti panašius simptomus. Pirmiausia perteklius pasireiškia dideliu šlapinimusi, prakaitavimu, silpnumu ir pan.

– Kaip nepamiršti gerti?

– Reikia klausytis savo kūno signalų. Mes turime puikų priminimą – troškulį. Daug žmonių gyvena įtemptai, daug dirba, pamiršta įsiklausyti į savo kūną. Vienas būdų – prieš save pasistatyti gertuvę ar stiklinę vandens ir karts nuo karto pagurkšnoti.

Yra programėlių išmaniesiems telefonams, kurios kas tam tikrą laiko tarpą primena, kad reikia išgerti vandens. Programėlės gerai tuo, kad jos suformuoja įprotį vis gurkšnoti vandenį. Tačiau vien žinojimas, kad vanduo yra būtinas ir svarbus organizmui turi būti motyvacija jį gerti.

Kai kuriuos žmones motyvuoja tai, kad vanduo yra svarbus norint numesti svorio. Vietoj to, kad užkandžiautų, tokie žmonės vis gurkšnoja vandenį.

– Kada geriausia gerti vandenį?

– Yra daug prieštaringų duomenų. Vieni sako, kad būtina gerti visą dieną, kiti teigia, kad negalima gerti prieš miegą. Kiti tvirtina, kad vanduo būtinas ryte ir pan. Negalėčiau išskirti, kas yra geras ir blogas laikas. Vandenį turime gerti visada, kai esame budrūs, kai jaučiame troškulį.

– Kaip teisingai gerti vandenį?

– Nereikia vienu ypu išgerti visos stiklinės. Geriau gurkšnoti palaipsniui ir tai daryti šiek tiek prieš valgant arba po valgio. Tačiau jei maistas yra sunkiau kramtomas ar kietas, galima užsigerti gurkšniu vandens.

– Ar svarbus gėrimo tempas?

– Taip, gėrimo tempas net svarbesnis nei gėrimo metas. Reikia gerti gan lėtai, gurkšniai turi būti nedideli. Geriant labai suaktyvėja organizmo veikla, nes tą vandenį reikia perduoti. Staiga geriamas vanduo labai apkrauna organizmą. Kai organizmas apkraunamas, padidėja kraujo spaudimas, šlapimo susidarymo greitis.

– Kokį vandenį rinktis – šiltą ar šaltą?

– Priklausomai nuo poreikio. Norintiems sulieknėti, rekomenduojama gerti vėsų vandenį. Tuomet organizmas turi vandenį sušildyti, tam sunaudojamos kalorijos. Tačiau jei skauda gerklę, žinoma, geriau gerti šiltą vandenį. Paprastai sveikam žmogui vandens temperatūra didelės įtakos neturi. Jis turi būti tokios temperatūros, kad nekeltų diskomforto – nei ledinis, nei verdantis.

– Jei žmogus geria kavos, arbatos, valgo sriubas, ar tai įsiskaičiuoja į dienos vandens normą?

– Ta norma keičiasi. Tiek kava, tiek arbata, tiek sriuba – skysčiai. Tačiau jei išgeriame 200 ml vandens, mes ir skaičiuojame taip kaip 200 ml. Jei išgeriame 80 ml kavos, tai jau nebus 80 ml vandens, jo kiekis mažesnis. Taip pat ir su arbata, saldžiais gėrimais ir pan. Tai skysčiai, tačiau ne visas kiekis.

– Kartais į vandenį įmetama vaisių ar daržovių griežinėlių. Ar toks vanduo turi daugiau maistinių savybių?

– Jis perima maistines savybes, esančias įdėtuose produktuose. Jei geriame pagardintą vandenį tikėdamiesi geresnio skonio, tikrai tai gausime. Jei geriame tokį vandenį norėdami išspręsti sveikatos problemas, tai nesuveiks, nes poveikis gali būti pervertintas.

– Kokios svarbiausios dantų priežiūros taisyklės?

– Pagrindinė taisyklė – valyti dantis du kartus per dieną, ryte ir vakare. Svarbiausias valymas turi būti vakare. Dar labai svarbu naudoti tarpdančių siūlą, nes tarpdančiuose užsilieka ypač daug maisto likučių, apnašų.

– O dantų skalavimo skysti reikalingas?

– Tai – pagalbinė priemonė išsivalius dantis. Ji nėra labai svarbi. Svarbiau nuvalyti dantų apnašas mechaniškai – šepetėliu ir tarpdančių siūlu.

– Kaip išsirinkti dantų šepetėlį ir kaip dažnai jį keisti?

– Dantų šepetėlį, jei dantys natūralūs, reikia rinktis minkščiausią („soft“), kad nepažeistumėte emalio ir dantenų. Protezuotus dantis reikia valyti kietu šepetėliu. Šepetėlį reikia keisti kas tris mėnesius arba kai jis nusidėvi – šereliai skečiasi į šonus. Dar būna šepetėlių su indikatoriais – kai šerelių galiukai pabąla, šepetėlį reikia keisti.

– Ką dar, be to, kad valyti reikia 3 min., reikia žinoti?

– Dažniausiai žmonės valo sukamaisiais arba tiesiais judesiais, o reikėtų šluojamaisiais. Taip pat daugelis praleidžia tarpdančius, bet juos būtina valyti siūlu arba tarpdančių šepetėliais (jei tarpdančiai platesni).

– Ar reikia valyti liežuvį?

– Taip, reikia. Galima nuvalyti šepetėliu, bet yra ir specialūs liežuvio valikliai, kurie nuvalo geriau. Ant liežuvio kaupiasi labai daug bakterijų, nes jo paviršius nelygus.

Pagrindinė taisyklė – valyti dantis du kartus per dieną, ryte ir vakare. Svarbiausias valymas turi būti vakare.

– Kokie maisto produktai labiausiai kenkia dantų grožiui ir sveikatai?

– Grožiui kenkia visi produktai, turintys daug pigmento: raudonasis vynas, kava, arbata. Dantų sveikatai kenkia saldumynai ir maistas, turintis labai daug angliavandenių, minkštas maistas, kuris labai greitai prikimba prie dantų. Jeigu jis nenuvalomas, galima tikėtis, kad dantys labai ges.

– Kada reikalinga profesionali burnos higiena?

– Visiems jos reikia. Reikia ir tiems, kurie turi nuosavus dantis, ir tiems, kuris turi protezuotus dantis. Ir plokštelę reikia nuvalyti, nes ant jos kaupiasi apnašos. Reikia valyti implantus, kad paskui netektų šalinti, nepradėtų klibėti.

– Kaip dažnai ji atliekama?

– Reikia ateiti bent jau kartą per metus. Bet tai priklauso nuo paciento burnos sveikatos, kaip jis prižiūri dantis namuose. Vieniems pacientams procedūrą paskiriame kas pusmetį, o tiems, kuriems prasidėjusi parodontozė, higienos reikia kas 3–4 mėnesius. Mes nuvalome kietas apnašas – akmenis. Nupoliruojame, nupučiame pigmentą ir dantys iškart tampa vienu ar dviem tonais šviesesni.

– Nuo ko dažniausiai atsiranda nemalonus burnos kvapas?

– Nemalonų burnos kvapą dažniausiai sukelia užsilikusios bakterijos. Jei daug apnašų, akmenukų, bakterijos ir sukelia nemalonų kvapą. Bloga burnos higiena lemia ir kariesą.

– Įsivaizduojama, kad kramtomoji guma ne tik suteikia gaivų kvapą, bet ir nuvalo dantis.

– Gaivos pojūtį ji tikrai suteikia, bet dantų tikrai nenuvalo. Gumą galima kramtyti, bet ne ilgiau kaip 10–15 min. Ilgai kramtant dėvisi žandikaulio sąnarys.

– Ar dantis balinti gali kiekvienas? Ar poveikis visiems vienodas?

– Balinti gali kiekvienas. Tik reikia pasikonsultuoti su gydytoju – dantys turi būti sveiki, sutvarkyti, kad balinamoji medžiaga nepažeistų gilesnių audinių. Daug kas nežino, kad plombos nebąla. Jei priekinių dantų srityje yra plombų, po balinimo jas reikės pakeisti. Jei priekinis dantis yra protezuotas, jis taip pat nepakeis spalvos.

– Dantys balinami įvairiais būdais. Koks metodas efektyviausias? Ar naminiai būdai efektyvūs?

– Naminiai būdai tikrai nėra efektyvūs. Ilgai valant balinamosios pastomis, pažeidžiamas emalis, nes jose daugiau abrazyvinių dalelių. Ilgai jomis valyti nepatarčiau, nes dantys taps jautrūs, emalis bus subraižytas. Sodos ypač negalima naudoti.

– O balinimas lazeriu ir kapomis nekenkia?

– Nekenkia. Dantys gali sujautrėti, bet tai laikina – vieną ar dvi paras.

– Kaip ilgai dantys būna balti?

– Efektas kiekvienu atveju skiriasi ir priklauso nuo buvusios spalvos. Kai kurios spalvos būna labai ryškios, intensyvios ir ne taip greitai pasiduoda, todėl balinti tenka ilgiau. Lazeriu kartais baliname du kartus, kad pašalintume gelsvą pigmentą. Balinimo efektas labai priklauso ir nuo paties žmogaus – kaip jis prižiūri dantis, ar rūko, ar mėgsta kavą, raudonąjį vyną.

Kaip teigia ji, kas kartą valgant reikia atkreipti dėmesį, ar organizmas gaus reikiamų elementų: „Kai žiūrime į savo lėkštę, turime paklausti savęs – kur angliavandeniai, kur riebalai, kur baltymai?“

– Kas yra supermaistas?

– Žmonės galvoja, kad supermaistas – egzotiškas, labai brangus. Iš tiesų tai produktai, ant kurių nėra ingredientų sąrašo, tai neperdirbtas maistas. Ant supermaisto produktų nieko neparašyta, jie nepakuoti, nebent tai kiaušinių pakelis. Supermaisto pavyzdžiai – saldžios bulvės, obuoliai, bananai, lašiša.

– Tačiau yra ir kiek egzotiškiau skambančių pavadinimų – chia sėklos, goji uogos, imbieras. Ar šie produktai taip pat priskiriami supermaisto kategorijai?

– Supermaistui galime priskirti maisto produktus, turinčius daug vitaminų ir mineralų. Tai produktai, stiprinantys imunitetą, padedantys kovoti su ligomis ir ilgiau gyventi, stabdantys senėjimo procesus. Galima klasifikuoti – supermaistas, kurį sudaro riešutai ir sėklos, supermaistas, kurį sudaro daržovės ir t. t.

Minėtose chia sėklose yra daug omega 3 riebalų. Sumaišius sėklas su vandeniu ar jogurtu, atsiranda želė efektas. Taigi, jei propaguojama veganiška mityba, šiuo produktu galima pakeisti kiaušinius, kurie sutraukia ingredientus ką nors kepant.

– Kuo naudingi supermaisto produktai?

– Pavyzdžiui, imbieras mažina pykinimą. Jei keliaujant pykina, galima išgerti stiklinę vandens su sutarkuotu imbieru. Kalbant apie kitus prieskonius, dalis jų (kajeno paprika, česnakai) valo toksinus, greitina medžiagų apykaita, kas aktualu norint numesti svorio.

Jei norima atsikratyti svorio, reikėtų rinktis augalinius, ne gyvulinius riebalus. Tam tinka avokadai, alyvuogių arba linų sėmenų aliejus, moliūgų sėklos. Šie produktai atstato hormonų veiklą, kas labai svarbu moterims. Norint, kad oda būtų graži, plaukai blizgėtų, į racioną reikia įtraukti riebalų. Tam ir tinka augaliniai riebalai.

– Kaip atsirado supermaisto reiškinys? Prieš kelis metus žinių apie kai kuriuos produktus buvo labai mažai.

– Taip, goji uogos ar chia sėklos buvo randamos tik ekologiškose parduotuvėse. Jų nebuvo įprastose parduotuvėse, bet dabar ir jose galima rasti ekologiško maisto skyrių, veganiško maisto skyrių, pieno ar varškės be laktozės ir pan. Tai tapo įprastais ir normaliais produktais.

– Į ką atkreipti dėmesį, stengiantis sveikiau maitintis?

– Yra trys elementai, kuriuos turime duoti savo kūnui, – angliavandeniai, riebalai ir baltymai. Kai žiūrime į savo lėkštę, turime paklausti savęs – kur angliavandeniai, kur riebalai, kur baltymai? Rytą galima pradėti pusryčiais su kokteliu, kuriame būtų šių elementų. Reikėtų į augalinį pieną (migdolų arba kanapių sėklų) įmesti šaukštelį chia sėklų ir bananų. Pienas turi daug baltymų, chia sėklos – sveikų riebalų, bananai – angliavandenių. Tokie pusryčiai būtų sveiki ir puikiai subalansuoti.

– Ar reikia derinti supermaisto produktus?

– Nėra gerai maišyti angliavandenių turinčius ir lengvai virškinamus produktus (vaisiai) su riebalų turinčiais ir ilgai virškinamais produktais. Pavyzdžiui, virškinimo procesą gali apsunkinti vaisių su riešutais valgymas. Reikėtų juos arba valgyti atskirai, arba pradėti nuo vaisių ir pereiti prie riešutų.

Reikia įsiklausyti į savo kūną, suprasti, kas gerai virškinama, kas ne, stengtis nemaišyti tam tikrų produktų. Visi žmonės skirtingi – kai kurie neturi jokių problemų, jokių alergijų, gali valgyti viską, o kiti ne.

– Kuo natūrali kosmetika skiriasi nuo cheminės?

– Esminis skirtumas – sudėtis. Visais laikais kosmetika buvo natūrali, chemine tapo XX a., kai virto industrija. Buvo atrasti cheminiai emulsikliai, nes kosmetikoje vyrauja ta pati problema, kaip kulinarijoje, – kaip riebalą sujungti su vandeniu.

Buvo pagaminta maloni konsistencija, atsirado konservantai, buvo galima dėti daug visokių dalykų ir viską užkonservuoti. Žinoma, tos medžiagos nebuvo tiriamos, o jei tiriamos, tai labai fragmentiškai. Taip yra iki šiol. Niekas negali būti tikras, ką tos medžiagos daro. O jos dažnai provokuoja alergijas, kitus sutrikimus. Įprastai kosmetikos bazę sudaro naftos chemija. Cheminėje kosmetikoje aliejus yra naftos produktas, o natūralioje aliejus augalinis.

– Į ką reikia atkreipti dėmesį norint įsigyti tikrai kokybiškos ekologiškos kosmetikos?

– Kiek pastebiu, prekybos centruose tai gana korektiškai atskirta. Parduotuvėse, kuriose yra konsultantai, galima gauti informacijos. Reikia turėti omenyje, kad, kalbant apie kosmetiką, žodis „ekologiškas“ nereiškia to paties, ką reiškia kalbant apie maistą.

Maiste ganai aiški ekologiškumo sąvoka, yra vienas žymėjimas – žalias lapelis. Kosmetikoje tokio bendro ir teisės aktais įteisinto standarto nėra. Tie standartai privatūs ir įvairiose šalyse yra organizacijų, kurios juos teikia.

Bendras kosmetikos standartas Europoje atsirado visai neseniai, tai COSMOS. Jis neturi paveiksliuko, tai tik raidės. Vartotojui, pamačiusiam šį žymėjimą, svarbu žinoti, kad išlaikyti pagrindiniai natūralios kosmetikos principai: yra natūralios žaliavos, cheminių žaliavų naudojimas labai apribotas. Kitas klausimas, kiek ten yra ekologiškų žaliavų.

Kosmetika nuo maisto skiriasi tuo, kad jos sudėtį skaityti labai sunku. Sudėtis privalo būti ant produkto, bet tai speciali nomenklatūra. Sintetiniai ir agresyvūs ingredientai gali skambėti kaip visiškai padorūs ir priešingai – natūralios medžiagos ir jų dariniai gali skambėti labai chemiškai. Taigi kosmetikos sudėties skaitymas vertingas tik tada, jei ieškoma alergenų.

Įprastai kosmetikos bazę sudaro naftos chemija. Cheminėje kosmetikoje aliejus yra naftos produktas, o natūralioje aliejus augalinis.

– Rinkdamiesi dezodorantą žinome, kad reikia ieškoti be parabenų. Ar yra sudėtinių dalių, kurias žmonės žino ir atkreipia dėmesį? Kas didžiausias pavojus produkto sudėtyje? O kas gerieji ženklai natūralioje kosmetikoje?

– Reikia žiūrėti į produkto tipą. Parabenus prisiminti lengva, dėl to didelė dalis gamintojų juos pakeitė nė kiek ne geresniais konservantais. Dirbtiniai kvapai gali vadintis labai neįprastai, keistai ir įvairiai, nebūtinai parfum.

Reikia turėti omenyje, kad parfum gali būti ir natūralūs. Jei produktas sertifikuotas, sertifikuotojai matė kvapų formulę. Tuomet ją tvirtina arba netvirtina. Jei produktas nesertifikuotas, kvapų formulės niekas, išskyrus gamintoją, nematė. Kvapams taikoma patento teisė ir kvapų galima neatskleisti. Kosmetikos sudėtyje kvapai visada nurodomi paskutiniai, ne pirmi.

Iš pirmųjų sudėtinių dalių galime matyti, ar kosmetika natūrali, ar sintetinė. Reikia pažiūrėti, ar yra mineral oil, nes būtent mineral oil arba petrolatum dažnai yra bazė. Jei kosmetika natūrali, sudėtyje bus vanduo ir greičiausiai kokie nors aliejai. Reikėtų vengti silikono, kuris gali pasirodyti bet kur.

– Kokius dekoratyvinės kosmetikos produktus geriausia keisti natūraliais? O kurie nėra tokie pavojingi, net jei ir sintetiniai?

– Visi sintetiniai produktai provokuoja alergijas ir negali žinoti, kuris lašas bus paskutinis, nes kiekvienas naujas alergenas alergijos tikimybę didina eksponentiškai. Dėl to taip svarbu jų suvartoti kuo mažiau.

Taigi kalbame ne apie tai, kas mažiau ar labiau kenkia, o apie tai, kas geriau patenkina mūsų poreikius. Tarkim, natūralūs lūpų dažai poreikius patenkina, o tušas nebūtinai, nes medžiaga, kuri prilipdo, yra sintetinė. Taip, natūralūs tušai tobulinami, bet kai kurios moterys sako, kad jis nuvarva ar pan. 

Pavyzdžiui, ilgalaikiai plaukų dažai (ne chna) ir nagų lakai apskritai negali būti pagaminti be cheminių ingredientų, todėl reikia kalbėti ne apie natūralius ir įprastinius, o apie įprastinius ir tausojančius.

– Nemažai žmonių vis dėlto natūralios kosmetikos vengia, nes ji neduoda tokio poveikio, kokio tikimasi. Pavyzdžiui, kam keista, kad šampūnas neputoja.

– Šampūno funkcija – ne putoti, o išplauti. Plaudami natūraliu šampūnu gal duše užtruksite keliomis minutėmis ilgiau, bet tai tik pripratimo reikalas. Natūrali kosmetika orientuota į ilgalaikį poveikį – ji veikia lėčiau, bet nealina odos.

Antra, ją reikia pritaikyti būtent savo odai. Nėra stebuklingo kremo – yra stebuklinga veido priežiūra: parinktas tinkamas prausiklis, tonikas, kremas, viskas daroma tinkamu laiku ir ne per daug (kai tepama per daug, užsikemša poros).