Ryšių reguliavimo tarnybos Saugesnio interneto skyriaus vedėjas Vilius Nakutis teigia, kad šie pokyčiai aktualūs ne tik verslo atstovams, bet ir kitiems, besinaudojantiems mobiliuoju parašu. Naujos SIM kortelės užtikrins didesnį elektroninių operacijų patikimumą.

„Šiose naujose SIM kortelėse naudojama aukštesnį saugumo lygį užtikrinanti kriptografija. Daugiau vartotojui niekas nesikeis, jam tik reikės naujos SIM kortelės, kurią turės aktyvuoti, tada mobilųjį parašą bus galima naudoti kaip ir anksčiau“, – LRT RADIJUI sako V. Nakutis.

Naujosios SIM kortelės galios 5 metus, iki šiol jomis būdavo galima naudotis šiek tiek mažiau – 2 metus.

Naujos kortelės suteiks stabilumo

Bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis pasakoja, kad maždaug trečdalis jų mobiliojo parašo naudotojų dar nėra aktyvavę jiems suteiktų naujų SIM kortelių. Anot jo, tai rekomenduojama padaryti iki liepos 1 d., tačiau, jei žmonės neturės galimybės to padaryti, parašą aktyvuoti bus galima ir vėliau. 

„Nieko neatsitiks, jei žmonės savo parašą aktyvuos ir po liepos 1 d., tačiau tada reikės atvykti į mobiliojo ryšio operatoriaus saloną. Nauja kortelė bus aktyvuojama greitai, tada klientas ir vėl galės būti visavertis mobiliojo parašo vartotojas“, – kalba A. Stasiulaitis.

Tiems, kurie naują SIM kortelę aktyvuos iki liepos mėnesio, bus paprasčiau. Anot A. Stasiulaičio, tai galima padaryti internetu arba SMS žinute. Vis dėlto, jei kyla klausimų, jis rekomenduoja kreiptis į salone dirbančius specialistus.

V. Nakutis aiškina, kad mobilusis parašas yra skaičių ir raidžių derinys, jis sukuriamas pasirašymo metu naudojant tam tikrą kriptografiją. Toks parašas yra prijungiamas prie duomenų ir įrodo, kad pateikti dokumentai tikri, nepakeisti bei identifikuoja pasirašiusįjį.

„Kvalifikuotas mobilusis parašas yra prilyginamas rašytam ranka, jis naudojamas kaip teisinė priemonė. Naudotis tokiu parašu yra labai patogu, tereikia žinoti SIM kortelės PIN kodą. Ši paslauga suteikia galimybę pasirašyti įvairius pavedimus bankinėse sistemose, pateikti prašymus gauti išmokas, užregistruoti vaiką į darželį ir panašiai. Visa tai galima padaryti neišeinant iš namų“, – pasakoja V. Nakutis.

Vanduo – netinkamas pakaitalas

Kai kurie vairuotojai į savo automobilių langų ir žibintų apiplovimo sistemą vietoj tam tinkamo skysčio pila paprasčiausią vandenį. Automobilių priežiūros priemones gaminančios įmonės laboratorijos vadovė Živilė Dumčiuvienė pažymi, kad tai tikrai nepadės sutaupyti, o blogiausiu atveju, gali būti net ir ligos priežastimi.

„Mes darėme testus su langų plovimo skysčio bakeliais. Pylėme vandenį ir žiūrėjome, kokios bus pasekmės. Visų pirma, tokiu atveju ant bakelio sienelių kaupiasi nuosėdos. Gerai, jei jos ten ir lieka, bet juk būna, kad atskyla ir užkiša purkštukus.

Bet yra ir kitas niuansas. Gali būti, kad dėl vandens vasaros metu sistemoje atsiranda mikroorganizmų, dumblių, pelėsių. Mes juos purškiame ir įkvepiame, todėl gali prasidėti astma ar kažkokios kitos alerginės reakcijos“, – sako Ž. Dumčiuvienė.

Kad vanduo nepadeda ne tik vairuotojų, bet ir automobilio sveikatai, pažymi automobilių serviso vadovas Arvydas Gailiušas.

„Jei vietoj langų plovimo skysčio pripilta paprasto vandens, tai vienareikšmiškai turi neigiamą įtaką, nes jame yra geležies. Ji nusėda ir užkemša sistemą. Įtaką daro ir pačiam varikliukui, kuris purškia skystį. Langų plovimo skysčiuose yra ir jam reikalingų tepimo komponentų.

Taip pat gali kilti purkštukų užkalkėjimas. Tai tikrai – ilgesnėje perspektyvoje paprasto vandens naudojimas turės neigiamą įtaką langų ir žibintų apiplovimo sistemai“, – LRT.lt pasakoja A. Gailiušas.

E. Genio/LRT nuotr.

Žieminio ir vasarinio langų plovimo skysčių skirtumai

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skirtumas tarp žiemai ir vasarai skirtų langų plovimo skysčių yra tik temperatūra, kurioje jie veiksmingi. Pavyzdžiui, kai kurie žiemos sezonui skirti skysčiai neužšąla ir esant -25 laipsnių temperatūrai. Tačiau skirtumų yra ir daugiau, kurie susiję būtent su valymo efektyvumu.

„Skiriasi, pavyzdžiui, pats purvas, kuris patenka ant automobilio stiklo. Žiemą jis būna riebesnis, nes žemoje temperatūroje varikliai dirba sunkiau, dėl to į aplinką išmeta daugiau suodžių, daugiau tepalų, ant būna kelio daugiau druskų.

Vasarą, kaip sakau, yra dulkės, žiedadulkės ir vabzdžiai. Tai labiau baltyminis purvas, todėl kiekvienas langų ploviklis, jo receptūra, ruošiama taip, kad valytų skirtingą purvą. Todėl jeigu liko žieminio ir jį naudoji vasarą, jis valys blogiau, ypač – vabzdžių liekanas“, – pažymi Ž. Dumčiuvienė.

Ne tam sezonui skirto langų plovimo skysčio naudojimas gali sukelti ir kitų problemų.

„Dažniausiai problema būna susijusi su varikliukais. Jų konstrukcija yra tokia – į paprastą plastikinį korpusą įdėtas nedidelis elektrinis varikliukas. Prieš šaltąjį sezoną vairuotojai nepasikeičia skysčio ir vasarinis užšąla. Tuo metu varikliuko korpusas įtrūksta ir atsiranda gedimas“, – kodėl prieš žiemą geriau sunaudoti visą bakelyje likusį vasarinį langų ploviklį, pažymi A. Gailiušas.

Liaudiškus receptus geriau keisti koncentratu

Norėdami sutaupyti arba nusivylę langų plovimo skysčiais kai kurie vairuotojai pradeda eksperimentuoti ir langų plovimo skysčius pradeda kurti patys. Dažniausiai į paprastą vandenį įpilama indų ploviklio arba skysto muilo, skirto rankoms.

„Kai pilami nežinomi ingredientai ir produktai, pavyzdžiui, indų ar rankų plovikliai, visi jie turi medžiagų, kurios drėkina odą. Jos nusėda ant automobilio stiklo ir sudaro riebalinę plėvelę. Todėl dažnai nutinka taip, kad purški, o stiklo švariai vis tiek nenuvalo.

Todėl jei žmogus nori pats gamintis langų valiklį, jiems gali rinktis koncentratus, iš kurių galima prisigaminti daug skysčio, bet tuo pačiu turėti ir geras valymo savybes“, – LRT.lt sako Ž. Dumčiuvienė.

Kiti vairuotojai imasi dar įdomesnių gudrybių. Pavyzdžiui į langų plovimo skystį įpila kitų valymo priemonių. Pavyzdžiui, norėdami geriau nuo stiklo pašalinti vabzdžių liekanas, įpila tam skirtos priemonės. Bet ir tai nėra pati geriausia mintis.

„Galima mėginti valymo savybes pagerinti papildomai įpilant koncentrato, sumaišant. Tačiau visada išlieka tikimybė, kad tai pablogins situaciją – iškris nuosėdos, nes skiriasi gamintojų ingridientai, kurie tarpusavyje nesusimaišo.

O jeigu įpila, pavyzdžiui, vabzdžių valiklio, langų plovimo skystį padaro agresyvesnį, jis gali pakenkti kitiems dalykams, pavyzdžiui, pažeisti valytuvų gumeles, daryti neigiamą įtaką plastikui“, – dėmesį atkreipia Ž. Dumčiuvienė.

Galiausiai, norint tikrai gero efektyvumo, geriausia rinktis tokį langų plovimo skystį, kuris yra kokybiškas, nors ir brangesnis.

„Iš praktikos esu pastebėjęs, kad brangesnis langų plovimo skystis yra tikrai efektyvesnis. Tačiau galima pilti kokį nori skystį, bet jei valytuvų gumelės kietos „kaip kaulas“, tai niekas nepadės. Tai galima sakyti, kad turi būti kompleksinis dalykas“, – reziumuoja A. Gailiušas.

Nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 31-osios šiai transporto priemonių grupei taikomas dydis didėja nuo 45 eurų iki 70 eurų už įvažiavimą į Neringą.

Pagrindiniu argumentu didinti įvažiavimo rinkliavą autobusams virš 30 vietų tapo poreikis tobulinti infrastruktūrą, skirtą šiais autobusais atvykstantiems turistams.

Klaipėdos valstybinam jūrų uostui priimant vis daugiau kruizinių laivų, gausėja vienadienių lankytojų, kurie į Neringą atvyksta autobusais. Kaip ne kartą pastebėjo turų į Neringą organizatoriai, viena didžiausių kurorto problemų – viešųjų tualetų trūkumas. Padidintas rinkliavos dydis leis spręsti šią problemą, dėmesį skiriant kokybei ir prieinamumui. Taip pat ieškoti sprendimų, siekiant padidinti autobusų stovėjimo vietų skaičių, spręsti kitus su kurortinės infrastruktūros vystymu susijusius klausimus.

Sprendimo projektas rengtas įvertinus tai, kad nuo birželio 1-osios įsigaliojus naujoms AB „Smiltynės perkėla“  teikiamų paslaugų įkainiams, ženkliai sumažėjo autobusų (virš 7 t., virš 30 vietų) persikėlimo keltais kaina. Neringos savivaldybei padidinus vietinę rinkliavą šiai transporto priemonių grupei, atvykimo į Neringą autobusais (virš 30 vietų) kaštai, palyginus su praėjusiais metais, išlieka mažesni.

Kiti vietinės rinkliavos už įvažiavimą  į Neringą dydžiai lieka galioti tokie patys. Neringos savivaldybė primena, kad nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą yra atleidžiami asmenys, vykstantys tik su elektra varomomis transporto priemonėmis, pateikę transporto priemonės  registracijos liudijimą. Taip pat neįgalieji, turintys 0–25 proc. darbingumą su juos lydinčiais asmenimis, pateikę atitinkamą pažymėjimą ir kt.

LRT.lt kalbinti ekonomistai Romas Lazutka bei Nerijus Mačiulis sako, kad kur kas prasmingiau būtų tiesiogiai remti šeimas, o ne nurodyti, kur ir ką su nuolaida jos gali įsigyti.

Seime ketinamas svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pasiūlymas įteisinti Šeimos korteles, kurios suteiktų galimybę gausioms arba neįgalius vaikus auginančioms šeimoms naudotis lengvatomis. Jei parlamentas pritars, Šeimos kortelę turintys asmenys galėtų gauti nuolaidas tam tikroms prekėms, transporto, sporto,  laisvalaikio, vaikų užimtumo ir kitoms paslaugoms. Tokią kortelę būtų galima naudoti specialiu ženklu pažymėtose vietose.

LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė LRT RADIJUI sako, kad nuolaidos būtų taikomos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus paslaugoms.

„Tai – transporto lengvatos, taip pat prisijungs privatus sektorius, jie patys nuspręs, kokiu būdu dalyvaus toje programoje ir kokią nuolaidą jie galės pasiūlyti gausioms šeimoms. Mes įsivaizduojame, kad didieji prekybos tinklai gali taikyti nuolaidas kažkokioms prekių grupėms, ypač vaikų prekėms. Kino teatrai – bilietams į kiną. Muziejai, pramogų parkai galėtų taikyti nuolaidą jų siūlomoms paslaugoms. Šeimos kortelė jungia tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus dalyvavimą“, – kalba ji.

Tačiau nors iš didžiųjų prekybos tinklų projekto iniciatoriai tikisi nuolaidų prekėms, tuo pačiu svarsto juos labiau apmokestinti.

Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalaus biudžeto lėšų, reikalingų suteikiant nuolaidas ir lengvatas Šeimos kortelės turėtojams arba taikant mokesčių lengvatas privataus sektoriau įmonėms, kurios dalyvaus Šeimos kortelės projekte.

„Reikiamas lėšas siūloma gauti įvedus naujus mokesčius bankams nuo turto ir didelėms prekybos tinklams nuo apyvartos“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Vienur – nuolaidos, kitur – didesnės kainos

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka sako, kad būtų logiška, jog prekių kainų nuolaidas taikantys didieji prekybos tinklai taip pat naudotųsi mokestinėmis lengvatomis, kaip ir kitas privatus verslas. 

„Jei prekybos tinklai taikytų prekių kainų nuolaidas, būtų logiška, kad jiems taip pat būtų sumažintas pelno mokestis. Tai turėtų būti gera valia, socialinė atsakomybė paremti tas šeimas. Kita vertus, vadindamas tokius veiksmus socialine atsakomybe, verslas paprastai turi naudos. Taip verslas atkreipia į save dėmesį, gali pritraukti ir tokių klientų, pirkėjų, kurie netgi negauna nuolaidos.

Tačiau taip, pateikiamas įstatymo projektas gali sukelti priešingą verslo organizacijų reakciją, kad iš jų norima socialinės atsakomybės, tačiau čia pat jie yra apmokestinami“, – kalba R. Lazutka.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigia, kad socialinės atsakomybės idėja ir mokesčių didinimas neturėtų būti siejami viename projekte.

„Vienas dalykas yra verslo socialinės atsakomybės ir jungimosi prie iniciatyvos klausimas, kitas – nauji mokesčiai. Jungimasis prie tokios iniciatyvos turėtų būti grįstas savanoriškumo principu. Didesnio bankų ar prekybos tinklų apmokestinimo klausimas buvo pasirodęs ir Lenkijoje, kurioje yra tokia kortelė, tačiau Europos Komisija aiškiai pasakė, kad tokie mokesčiai negalimi, nes jie yra diskriminaciniai atskirų verslų atžvilgiu.

Kita vertus, jei toks mokestis per kažkokią klaidą būtų nustatytas, jis būtų mokamas iš pačių vartotojų, pirkėjų kišenės, didinant kainas. Tai supranta bet koks ekonomistas, ekspertas ir turėtų suprasti sprendimų priėmėjai“, – kalba L. Vilimas.

V.Skaraičio/ BFL nuotr.

Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis svarsto, kad tokie finansavimo šaltiniai galėjo būti pasirinkti todėl, kad viešojoje erdvėje nebūtų nepopuliarūs.

„Turbūt ieškoma tokių finansavimo šaltinių, kurie viešojoje erdvėje nebūtų labai nepopuliarūs. Kalbėti apie tokius mokesčius mažiau rizikinga, nei pasiūlyti didesnį PVM ar GPM. Tačiau apmokestinus prekybos centrus, tiesiog turbūt padidėtų kainos, o dėl to nukentėtų visos šeimos. Nemanau, kad didesni mokesčiai kažką išspręstų.

Sistema, kuri paskatintų įmones teikti lengvatas, tikrai gali atsirasti, tačiau nemanau, kad tam reikia valstybinio įsikišimo. Yra nemažai nuolaidų kortelių įvairiausiose vietose, kurias galima gauti nemokamai. Nereikia kurti kažkokios valstybinės nuolaidų kortelės, kuri nebūtų aišku, iš kur finansuojama. Visi turbūt sutinka, kad didesnės paramos šeimoms reikia, tačiau suteikime tiesioginę paramą, nebandykime kontroliuoti jų gyvenimų, nusprendžiant ko jiems reikia, kada ir kur jie tai gali pirkti“, – sako N. Mačiulis.

T. Lukšio / BFL nuotr.

Latviai naujų mokesčių neįvedinėjo

Šeimos kortelėmis jau naudojamasi Alytaus mieste, Varėnos bei Rokiškio rajonuose. Jos taip pat yra Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė LRT RADIJUI sako, kad šeimos jomis labai džiaugiasi, o verslas mielai jungiasi savanoriškai.

„Kortelių idėja gimė prieš trejus metus, pasidalijus patirtimi su partneriais Lenkijoje, kur jau seniai veikia tokia kortelė. Gausių šeimų centras „Skruzdynėlis“ labai palaikė šią idėją, tad tiesiog ėmėm ir padarėm. Alytuje tokias korteles turi 360 šeimų.

Šeimos labai džiaugiasi šiomis kortelėmis, nes pirmą kartą buvo parodytas dėmesys paprastai šeimai, o ne šeimai, patiriančiai socialinę atskirtį ar riziką. Alytaus verslas prisidėjo prie šios idėjos, nė viena įmonė per tuos trejus metus neatsisakė teikti nuolaidas“, – pasakoja S. Dumbliauskienė.

LRT RADIJO bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis sako, kad Šeimos kortelėmis Latvijoje galima naudotis netgi kol vaikams sukanka 24 metai, jei sulaukę tokio amžiaus jie mokosi.

„Šią kortelę gali gauti šeimos, kurios augina nemažiau nei tris vaikus. Į šią kategoriją taip pat patenka vaikai iki 24 metų amžiaus, jei mokosi aukštosiose ar profesinėse mokyklose.

Jos turėtojams suteikiamos lengvatos perkant tam tikras prekes, lankantis kultūriniuose renginiuose“, – kalba jis.

Kaip LRT.lt pažymi A. Vaikutis, prisijungimas prie šios kortelės programos yra visiškai savanoriškas, verslas tai daro savo nuožiūra, o jokių papildomų mokesčių, idant ši sistema imtų veikti, Latvijoje nebuvo įvesta.

Prasmingiau – tiesioginė parama

„Jei jau didinami mokesčiai, ar tuomet nėra prasmingiau tiesiogiai paremti šeimas, kad jos galėtų įsigyti, ką nori?“ – klausia R. Lazuta.

A. Ufarto / BFL nuotr.

Nuomonės, kad tiesioginė parama šeimoms yra kur kas logiškesnė ir prasmingesnė, laikosi ir N. Mačiulis.

„Tai, kad paramą norima suteikti ne tiesiogiai, o per tam tikras institucijas, nuolaidas, kurias teiks ne visos įmonės ir jos gaus kažkokią dar neapibrėžtą lengvatą, jau savaime yra akivaizdžiai painus ir sudėtingas mechanizmas. Tad kodėl nebūtų galima paremti šeimų tiesiogiai, taikant mažesnius mokesčius ar per tiesiogines išmokas? Kodėl nesuteikus galimybės toms šeimoms pirkti ką nori, kur nori, o ne kažkokia specifine kortele?

Šią savaitę buvo kitas labai panašus pasiūlymas – finansinės paramos daugiavaikėms šeimoms įsigyti automobilius. Puiku, kad valstybė nusprendžia, jog paramos daugiau vaikų auginančioms šeimoms reikia, tačiau valstybės sprendimas kaip, kur ta parama šeimos gali pasinaudoti, yra labai keistas. Siūloma parama automobilio įsigijimui, nors gal daugiau vaikų auginančioms labiau trūksta drabužių, maisto ar didesnio būsto. Kodėl valstybė čia turėtų nuspręsti, kad finansuoti reikia būtent automobilio įsigijimą? Lygiai taip pat yra ir su tomis nuolaidų vietomis“, – kalba N. Mačiulis.

„Jis laimėjo vos per plauką, – sakė buvęs bankininkas, vieno iš pagrindinių Turkijos dienraščių „Hurriyet“ apžvalgininkas Uguras Gursesas. – Dabar visos problemos – jo vieno žinioje.“

R. T. Erdoganui rūpesčių išties nestigs: daugybė ekonominių problemų, augantis visuomenės nepasitenkinimas ir prastėjantys santykiai su Vakarų sąjungininkais. Kaip pastebi C. Gall, tarp daugybės uždavinių, kuriuos jam teks vienaip ar kitaip spręsti, – ir viena fundamentali kliūtis: jo įgyvendinama užsienio politika smarkiai trikdo šalies ekonominius reikalus.

Reikalinga skubi operacija

Dėl vis stiprėjančio R. T. Erdogano polinkio į autoritarizmą ir priešiškumo Vakarams mažėja šalimi besidominčių užsienio investuotojų, o tai anaiptol ne į naudą Turkijos lirai. Valiutos kursui žemėjant, vidaus kapitalas neišvengiamai nuteka. R. T. Erdoganas vėl kliaujasi nacionalistų partija, padėjusia jam išsaugoti daugumą parlamente, ir, panašu, jis ne tik stiprins minėtas tendencijas, bet ir griežtins politiką kurdų mažumos atžvilgiu.

Pasaulį apskriejus žiniai, kad R. T. Erdoganas perrinktas naujai kadencijai, liros kursas kiek pakilo. Vyriausiasis prezidento patarėjas ekonomikos klausimais sekmadienį vakare savo „Twitter“ paskyroje džiaugėsi: „Dabar bus galima paspartinti #reformas“.

Ekonomika – opiausia R. T. Erdogano problema, tačiau analitikai abejoja, ar jam pavyks ją tinkamai reformuoti ir pritaikyti reikiamas taupymo priemones, mat 2019-ųjų kovą laukia savivaldos rinkimai.

„Pirmoji užduotis dabar – susitvarkyti su ekonomikos nuosmukiu, o jis tam neturi nei priemonių, nei vizijos, kaip būtų galima pakeisti įvykių eigą“, – sakė laikraščio „Cumhuriyet“ apžvalgininkas Kadri Gurselis, kurį R. T. Erdoganas buvo įkalinęs 11 mėnesių.

K. Gurselio teigimu, R. T. Erdoganas per savo kampaniją nepateikė jokių siūlymų, kaip jis planuoja atgaivinti ekonomiką. „Jis nepasiūlė jokios ateities vizijos, – sakė žurnalistas. – Jis kalbėjo tik apie būsimus infrastruktūros projektus ir apie tai, kad praeities darbai blogai nušviečiami.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Savųjų ratas didėja ir turtėja

Kaip nurodo ekonomistai, ne vienus metus tvirtai augusi, Turkijos ekonomika pradeda ristis žemyn: palyginti su ankstesniu laikotarpiu, dabar šalies ekonomiką slegia didėjanti užsienio skola, dviženklė infliacija, smunkantis liros kursas ir mažėjančios užsienio investicijos. Vyriausybės vaidmeniui ekonomikoje stiprėjant, daugėja kaltinimų kronizmu ir korupcija. Kritikai tvirtina, esą tie, kurie „prie valdžios“, iš vyriausybės sutarčių ir nešvarių tarpusavio susitarimų nuolat kraunasi didžiulius turtus.

Daugelis ekonomistų dėl prastų ekonominių rezultatų kaltina, be kita ko, ir didėjantį R. T. Erdogano polinkį į autoritarizmą, kuris ypač sustiprėjo prieš dvejus metus, po nepavykusio perversmo. Praūžus neramumams, šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, pradėtas intensyvus politinių oponentų persekiojimas, konfiskuota nemažai verslų, dalis turtingų turkų priversti perkelti savo įmones ir kapitalą svetur. Ūmus antivakarietiškas R. T. Erdogano nusiteikimas ir jo daromas spaudimas centriniam bankui palūkanų normas išlaikyti dirbtinai žemas atbaidė ir užsienio investuotojus.

Kaip rodo rinkimų rezultatai, R. T. Erdoganas vis dar gali džiaugtis turįs stiprų naujai suklestėjusių islamistų, ilgą laiką tūnojusių Mustafos Kemalio Ataturko įkurtos pasaulietiškos Turkijos respublikos paribiuose, užnugarį – užnugarį žmonių, kurie, pasak turkų istoriko ir politologo Sonerio Cagaptay, kaip ir pats R. T. Erdoganas, „gimė ne toje geležinkelio pusėje“.

Pastaruosius 15 metų vykdytas galios ir turto perdavimas tiems naujai atėjusiesiems – tai kapitalo perdavimas, dėl kurio Turkija keičiasi visam laikui, sakė Turkijoje įsikūrusios nuomonių tyrimo bendrovės „Konda“ vadovas Bekiras Agidiras. „Vyriausybė juos subsidijuoja, jie ateina ir jiems taip sekasi, – sakė jis. – Tai yra socialinė ir politinė inžinerija.“

Rinkimuose visuomenės nepasitenkinimas neatsispindėjo

Šiaip ar taip, nors eilinių Turkijos piliečių finansinė padėtis negerėja, jie, akivaizdu, toliau pasitiki R. T. Erdoganu, rašo C. Gall. Jungtinių Valstijų Vokietijos Marshallo fondo vadovas Ankaroje Ozguras Unluhisarciklis duodamas interviu sakė: „Esama nerimo – kas bus, jei Erdogano nebeliks?“

„Ekonomika kenčia, kai kuriose srityse keltas veiklos rezultatų klausimas, tačiau rinkimuose tai neatsispindėjo“, – pridūrė jis.

Reuters/Scanpix nuotr.

Ekonomistai sako, kad R. T. Erdoganas turėtų mažinti viešąsias išlaidas, įskaitant didžiules subsidijas benzinui ir elektros energijai. Pastaraisiais metais Turkija daug skolinosi tarptautinėse rinkose, o dabar, kad padengtų skolą ir finansuotų šalies einamąją sąskaitą, kuri taip pat senka, jai kasmet tenka atsisveikinti su maždaug 250 mlrd. dolerių. Gali būti, pažymi rašinio autorė, kad netrukus Turkijai teks kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą.

Manančių, kad R. T. Erdoganas vis dėlto imsis reikiamų priemonių, yra nedaug. „Erdoganas turi atlikti chirurginę ekonomikos operaciją, – sakė „Hurriyet“ žurnalistas U. Gursesas. – Nemanau, kad jam tai pavyks, nes 2019-ųjų kovą nusimato savivaldos rinkimai, o Turkija nebegali ilgiau likti tokioje padėtyje.“

Kels naujų reikalavimų JAV?

Turint galvoje, kad ekonomikos situacija prastėja, prezidentui R. T. Erdoganui derėtų būti kiek nuosaikesniam įgyvendinant savo užsienio politiką, įsitikinusi straipsnio autorė C. Gall. Pasak jos, jis turėtų pažaboti savo antivakarietišką nusiteikimą ir pradėti valdyti kalbą. Tačiau R. T. Erdoganas pernelyg išdidus, kad imtų ir nusileistų, ypač dabar, kai jo likimas iš dalies priklauso nuo „Nacionalinio judėjimo partijos“ (MHP), padėjusios jam išlaikyti daugumą parlamente.

Šios partijos lyderis Devletas Bahcelis leido aiškiai suprasti, kad už paramą teks mokėti ir kad jo tikslas – antisiriška, antikurdiška ir antivakarietiška (bent retoriniame lygmenyje) darbotvarkė. Jis pabrėžė prieštarausiantis, jei R. T. Erdoganas sumanytų po rinkimų ieškotis bet kurios iš opozicinių partijų palaikymo.

D. Bahcelio vadovaujama partija griežtai kritikuoja leidimą Turkijoje glaustis daugiau kaip trims milijonams sirų pabėgėlių. Jis nurodė sieksiantis, kad jie būtų priversti grįžti namo. D. Bahcelis taip pat pareiškė palaikantis ketinimus toliau rengti operacijas, nukreiptas prieš kurdų kovotojus tiek pačios Turkijos teritorijoje, tiek kaimyniniame Irake ir Sirijoje.

Savo pergalės kalboje R. T. Erdoganas pažadėjo imtis ryžtingų veiksmų kovoje su teroristinėmis organizacijomis ir dėti visas pastangas, kad iš kurdų kovotojų būtų išlaisvinta kuo daugiau Sirijos teritorijos, idant sirų pabėgėliai iš Turkijos galėtų sugrįžti namo.

D. Bahcelis, Reuters/Scanpix nuotr.

Rašinio autorės C. Gall nuomone, dabar Turkija, ko gero, dar akyviau reikalaus, kad Jungtinės Valstijos nutrauktų bendradarbiavimą su kurdų kovotojais Sirijoje, kurių pagalba Jungtinės Valstijos naudojasi kovodamos su vadinamąja „Islamo valstybe“.

Turkijoje gyvenančiai kurdų mažumai ši situacija kelia nemažą nerimą. Nepaisant, kad prokurdiška „Demokratinė liaudies partija“ (HDP) peržengė 10 proc. barjerą ir gavo vietų šalies parlamente, devyni šios partijos nariai, kaip ir dešimtys vietos politikų bei studentų aktyvistų, tebėra už grotų.

Vakarai pasiruošę dar kartą patikėti R. T. Erdoganu

Turkijos Vakarų sąjungininkai, panašu, yra pasirengę suteikti R. T. Erdoganui dar vieną šansą, rašo C. Gall. Kitą mėnesį vykstant į NATO viršūnių susitikimą, „bent jau bus aišku dėl politinės situacijos Turkijoje“, sakė buvusi JAV valstybės departamento tarnautoja Amanda Sloat, santykių su Turkija srityje dirbusi dar prezidentaujant Barackui Obamai.

Vis dėlto šiltėjantys R. T. Erdogano santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir toliau išlieka potencialus nesantaikos su Vakarais veiksnys. Kalbant apie NATO, ypač daug įtampos kelia Turkijos derybos su Rusija dėl oro gynybos sistemos „S-400“.

Tačiau Donaldo Trumpo administracija sandorio nelaikys baigtu, kol „jis fiziškai neįvyks“, sakė A. Sloat. Turkai pabrėžia, kad jie derasi ir su italų-prancūzų kariniu konsorciumu.

O santykius su Europa R. T. Erdogano posūkis į autoritarizmą taip sukomplikavo, kad nė viena iš Europos šalių nesutiko leisti jam skleisti savo agitacijos tarp šiose šalyse gyvenančių turkų imigrantų, išskyrus Bosniją. Įstrigęs ir Turkijos narystės Europos Sąjungoje svarstymo procesas.