VMI duomenimis, kuriuos surinko M. Majauskas, antstolių bendros 2019 metų individualios veiklos pajamos sudarė 27,2 mln. eurų. Vidutiniškai vienas antstolis per metus deklaravo 234 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 17 tūkst. eurų pajamų mokesčio.

„Absoliuti dauguma antstolių deklaravo patyrę reikšmingas išlaidas, tokiu būdu mažindami savo apmokestinamas pajamas, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl skaičiuojant nuo gautų pajamų vidutiniškai antstolių sumokėtas efektyvus pajamų tarifas buvo vos 7 proc.“, – Eltai nurodė M. Majauskas.

Anot jo, didžiausias pajamas gavęs antstolis 2019 metais deklaravo 725 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 4,8 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Palyginimui, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai, viršijančiai 87 tūkst. eurų, – 32 proc.

„Lygiai kaip ir advokatams, taip ir antstoliams taikoma privilegijuota mokestinė tvarka. Mano vertinimu, ši tvarka turėtų išlikti tik vidutines pajamas gaunantiems individualia veikla besiverčiantiems asmenims. Valstybė turėtų ir toliau skatinti privačią iniciatyvą mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant patrauklią mokestinę aplinką.

Daugiausiai uždirbantys turi mokėti didžiausius mokesčius – taip yra visose išsivysčiusiose šalyse, tokia tvarka turi galioti ir Lietuvoje.

Tačiau mokestinės lengvatos neturėtų galioti asmenims, gaunantiems milžiniškas pajamas. Tai ne kairės ar dešinės politinės filosofijos klausimas, bet elementari mokesčių sistemos higiena. Daugiausiai uždirbantys turi mokėti didžiausius mokesčius – taip yra visose išsivysčiusiose šalyse, tokia tvarka turi galioti ir Lietuvoje“, – mano M. Majauskas.

„O kol kas Lietuva išlieka absoliutus mokesčių rojus dideles pajamas gaunantiems advokatams. Panašu, kad antstoliai taip pat mėgaujasi mokestinėmis privilegijomis ir gyvena kaip inkstai taukuose“, – pridūrė jis.

BFK pirmininkas teigė, kad bus tariamasi su Vyriausybe ir laukiama Finansų ministerijos mokesčių darbo grupės pasiūlymų.

Tuo metu Lietuvos antstolių rūmai ginasi, kad tokią veiklos formą, kokia dirba antstoliai, anksčiau nustatė patys politikai. Jie taip pat pabrėžė, kad gaunamos pajamos neatitenka tik vienam antstoliui.

„Lietuvos antstoliai ne patys pasirinko veiklos formą. Tokią veiklos formą antstoliams nustatė politikai. Antstolis dirba kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, bet jis dirba ne vienas ir pajamas gauna ne vienas. Antstolio kontoros pajamos yra viso kolektyvo pajamos. Kontoroje kartu su antstoliu vidutiniškai dirba dar septyni žmonės. Antstolio kontora sumoka mokesčius tiek už antstolį, tiek ir už visus darbuotojus“, – Eltai nurodė Antstolių rūmai.

Anot jų, kiekvienas antstolio kontoros apyvartoje esantis euras valstybės biudžetui sugeneruoja apie 50 proc. mokesčių.

„Bet kuris kitas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, nuo vieno uždirbamo euro moka tik 39,50 proc. mokesčių (GPM ir VSD)“, – pridūrė Antstolių rūmai.

Vis dėlto jie teigia esantys pasiruošę įsitraukti į diskusiją šiuo klausimu.

„Dešimčia ir daugiau procentų didesni mokesčiai veikiausiai ir yra ta priežastis, dėl kurios antstolių veiklos apmokestinimo forma iki šiol nepakeista. Lietuvos antstolių rūmai pasirengę apie tai diskutuoti su mokesčių ekspertais. Antstoliai taip pat tikisi, kad po veiklos formos peržiūrėjimo antstoliams taikomi mokesčiai taptų sąžiningesni“, – teigė Lietuvos antstolių rūmai.

Šiuo metu individualia teisine veikla užsiima apie 115 antstolių.

„Dar esame gavę apie 50 įvairių paklausimų šia tema. Administracijos direktorius Povilas Poderskis jau yra priėmęs sprendimus uždrausti rūkyti 270-yje daugiabučių. Sprendimai priimti ne vienu metu ir įsigalios skirtingu laiku skirtinguose daugiabučiuose. Pirmasis toks įsakymas dėl 28 daugiabučių įsigalios jau nuo vasario 5 dienos. Vėlesni draudimai kituose daugiabučiuose įsigalios vėliau“, – Eltai teigė A. Bužinskas.

Anot jo, pirmųjų skundų bus galima sulaukti būtent po vasario 5 dienos, kai įsigalios draudimai patvirtintuose daugiabučiuose.

„Kol draudimas neįsigaliojo, tai asmenys negali skųsti asmenų, kaimynų dėl draudimo pažeidimo ir rūkantieji negali būti nubausti. Svarbu tai, kad skundus galės teikti tik tame daugiabutyje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys“, – sakė savivaldybės atstovas.

A. Bužinskas pabrėžė, kad namų administratoriai turi informuoti gyventojus apie tai, kad jų name draudžiama rūkyti, pateikdami informaciją skelbimų lentose, programėlėse, jei administratoriai tokias turi, o žmonės jas naudoja.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

„Dar svarbu pabrėžti, kad draudimo įsigaliojimo dieną konkrečiame daugiabutyje administratorius dar turės įrengti ir rūkyti draudžiančius ženklus, tačiau, bet kokiu atveju, administracijos direktoriaus įsakymas yra norminis teisės aktas, kuris skelbiamas viešai Teisės aktų registre ir jį privaloma vykdyti nepriklausomai nuo to, ar administratorius išplatino informaciją, įrengė draudžiančius ženklus ar ne“, – pridūrė jis.

Kol draudimas neįsigaliojo, tai asmenys negali skųsti asmenų, kaimynų dėl draudimo pažeidimo ir rūkantieji negali būti nubausti.

Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybė Eltai patvirtino, kad iš viso šiuo metu yra gauti 43 prieštaravimai dėl rūkymo daugiabučiuose.

„Dėl 28 gautų prieštaravimų jau yra priimti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais paskelbta apie tokio draudimo įsigaliojimą 28 daugiabučių namų balkonuose. Dviejuose daugiabučiuose namuose draudimas įsigalioja vasario 8 dieną, o kituose 26-iuose – vasario 22 dieną. Kiti 15 gautų prieštaravimų dar yra nagrinėjami“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius.

Pasak jo, pirmieji prieštaravimai buvo gauti sausio 5 ir 6 dienomis. Tiek pirmosiomis šių metų dienomis, tiek ir dabar yra gaunama skundų ir dėl kitose vietose, nei balkonuose, rūkančių asmenų.

„Gauname skundų dėl rūkymo bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose. Dažniausiai – laiptinėse. Buvo (skundų – ELTA) ir dėl rūkymo bendro naudojimo bendrabučio virtuvėje. Taip pat esame gavę keletą skundų dėl rūkymo kaimyniniame bute, kai tabako dūmai patenka į pranešėjo butą“, – sakė M. Pankevičius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas Arnoldas Bukelis Eltą informavo, kad šiuo metu sulaukta apie 50 prašymų uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose.

Jo teigimu, pirmųjų skundų galima tikėtis nuo vasario vidurio.

Draudimo rūkyti balkonuose nesilaikantiems asmenims gali būti skirta bauda iki 90 eurų.

Policijos ar savivaldybės administracijos pareigūno reikalavimu buto ar patalpos savininkas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, asmeniui gali būti skirta bauda iki 120 eurų.

„Artimiausiu metu analizuosime notarus, antstolius, žemdirbius. Advokatai – pakankamai didelė grupė, uždirbanti itin dideles pajamas, todėl pradėjome nuo jų“, – Eltai sakė M. Majauskas.

VMI duomenimis, kuriuos surinko M. Majauskas, 2019 metais daugiausiai uždirbęs advokatas deklaravo 4,2 mln. eurų individualios veiklos pajamų ir sumokėjo 5,1 proc. pajamų mokesčių. Dešimties daugiausiai uždirbančių advokatų individualios veiklos pajamos buvo vidutiniškai 2 mln. eurų per metus, nuo kurių sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai nesiekė 6 proc.

Anot jo, Lietuvoje individualią veiklą vykdo maždaug 1900 advokatų, kurie 2019 metais deklaravo 122 mln. eurų pajamų. Vidutiniškai vienas advokatas per metus deklaravo 68 tūkst. eurų individualios veiklos pajamų ir sumokėjo 7 proc. pajamų mokesčio.

Mykolas Majauskas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Šimtas daugiausiai Lietuvoje uždirbančių advokatų vidutiniškai uždirbo 700 tūkst. eurų per metus ir sumokėjo 7,7 proc. mokesčių.

„Tai galėtų būti vadovėlinis neteisingos mokesčių sistemos pavyzdys. Dėl konkrečių sprendimų tarsimės su Vyriausybe ir stengsimės šią neteisybę ištaisyti kuo greičiau. Nors advokatų skaičius ir nėra didelis, dėl taikomo privilegijuoto mokesčių tarifo valstybė per metus netenka reikšmingų pajamų. Pakoregavus tarifus ar leidžiamas veiklos formas, galima tikėtis iki 5 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – kiek anksčiau Eltai teigė M. Majauskas.

„Mes nesame šalininkai visuotinio atsidarymo, tai po kiek laiko mums smogs taip pat, todėl tai mums nėra priimtina. Mes kiek kitaip formuojame atidarymo algoritmą. Nesakome: „atsidarykite visi ir bus gerai“. Mes sakome, kad bus blogai. Paskutinėje eilėje turėtų atsidaryti naktiniai barai, kur parduodamas alkoholis. Ten nėra įmanoma suvaldyti žmonių elgsenos“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Arlauskas.

Anot jo, verslas turėtų prisiimti atsakomybę suvaldant atsidarymo rizikas.

„Užeinu į kokią parduotuvę, pradžioje mačiau tam tikrą discipliną, kiek žmonių yra parduotuvėje, kur dezinfekuoti rankas. Žmonės jau įprato, atsipalaidavo. Sakome: kad jeigu atidarome, užtikrinkime, kad nebūtų grėsmės. Tas, kas atsidarė, turi prisiimti atsakomybę. Jei koks kontroliuojantis subjektas ateis, pamatys, – mes iki to netgi, kad gal net reikėtų uždaryti“, – sakė darbdavių atstovas.

„Man patiko Singapūro atvejis. Ateini prie didžiausio prekybos tinklo ir turi programėlę telefone, užsiregistruoji ir iškart matosi, kiek (žmonių parduotuvėje – ELTA). Jei žmonių per daug – kitas neįeis. Tada išjungiame žmogiškąjį faktorių“, – pridūrė jis.

Karantinas šalyje pratęstas iki vasario 28 dienos, primena ELTA.

„Topo centro“ komunikacijos projektų vadovas Žilvinas Kulvinskis pripažįsta, kad vaizdo plokščių paklausa yra išaugusi, o pirkimo bumas greičiausiai susijęs su kriptovaliutų kurso pokyčiais.

Taip pat, anot jo, dar pirmojo karantino metu, kovą, buvo juntamas didelis susidomėjimas „Sony Playstation 4“ konsolėmis, nors jau tuo metu buvo žinoma, kad metų pabaigoje startuos naujos kartos konsolės.

„Tiesa, naujosios konsolės prekybos pradžia nebuvo tokia sklandi, kaip norėtųsi: jų trūko ir vis dar trūksta visame pasaulyje, vien „Topo centre“ sudarėme keliolikos tūkstančių žmonių virtualią eilę. Kol dalis gerbėjų kantriai laukia atvykstant naujosios „Playstation 5“ papildymo, kiti perka „Nintendo Switch“ konsoles ar naujas „Playstation 4“ konsoles“, – Eltai komentavo Ž. Kulvinskis.

Jo teigimu, taip pat jaučiamas pagyvėjimas televizorių segmente, ypač tų modelių, kurie pritaikyti naujos kartos „Xbox“ bei „Playstation“ konsolėms bei leidžiančių išnaudoti visus jų privalumus.

„Daugiau nei 30 proc. 2020 m. augo ir visų OLED televizorių pardavimai, nes šie televizoriai taip pat palaiko 100 Hz atnaujinimo dažnį, aukštą raišką bei daugelį kitų parametrų, kurie būtini mėgautis naujos kartos konsolėmis visu 100 proc. Šiais metais geras įrenginio pritaikymas žaidimams jau papuola tarp 3-4 esminių parametrų naujuose televizoriuose ir jo svarba tik augs“, – teigė „Topo centro“ atstovas.

Žaidimams skirtų nešiojamų ir stalinių kompiuterių pardavimų augimas visus 2020 metus viršijo 50 proc., palyginti su 2019 metais. Ž. Kulvinskio teigimu, tokia sėkmė dalinai buvo nulemta įvesto karantino.

„Niekas nenori apsikrauti įrenginiais, o būtent žaidimų kompiuteriai leidžia suderinti ir mokslus ar darbą, ir pramogas – aukšta raiška žaisti tiek tinklinius žaidimus, tiek individualius“, – sakė jis.

Pandemijos įtaka taip pat labai jaučiama buvo kompiuterių darbui ir mokslams segmente.

„Jų paklausa išaugo kartais, jų trūkumas buvo jaučiamas visame pasaulyje, Lietuva tikrai nebuvo išimtis. Labiausiai apsunkintas išlieka pačių pigiausių kompiuterių tiekimas, todėl dažnai klientai pasiryžta įsigyti geresnį, kokybiškesnį kompiuterį – šią tendenciją patvirtina turimi pardavimų duomenys“, – pripažino Ž. Kulvinskas.

Prekybos tinklo „Avitela“ rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Viliūnas sako, kad vaizdo plokščių pardavimai augo apie 30 proc.

„Ypač jaučiamas naujos kartos RTX30** plokščių trūkumas. Įranga žaidimams augo dėl dviejų priežasčių – žaidimai pasaulyje vis labiau populiarėja, vaikai jau itin ankstyvame amžiuje per žaidimų erdves netgi susiranda draugų iš viso pasaulio. Taip plečiasi jų akiratis.

Be to, kadangi karantino metu pramogos yra labai ribotos, natūraliai prisijungė ir tie, kurie dar nežaidė. Todėl kompiuteriai, skirti žaidimams, bei žaidimų konsolės yra viena iš populiariausių prekių“, – Eltai teigė I. Viliūnas.

Anot jo, žaidimų konsolių pardavimai pirmo karantino periodu augo apie 60 proc., tačiau antro karantino metu dėl populiariausių prekių trūkumo, ypač „Playstation 5“, augimas nebuvo toks ženklus.

„Kada bus pasotintas „Playstation 5“ poreikis visame pasaulyje, dar nėra aišku, nes kol kas tiekimo terminai migloti“, – pripažino jis.

„Avitelos“ atstovo teigimu, nešiojamų žaidimų kompiuterių pardavimai pirmojo karantino periodu augo apie 10 proc., o antrojo karantino metu – apie 35 proc.

Pasak I. Viliūno, prekių tiekimo sutrikimai buvo jaučiami kone visose prekių kategorijose nuo pavasario iki vėlyvo rudens.

„Tik žiemos pradžioje tiekimas atsistatė, išskyrus IT techniką, ypač su nešiojamais kompiuteriais, kurių tiekimas prognozuojamas problematiškas iki pat vasaros pradžios“, – pridūrė jis.

Bendrovei 2017 metais buvo skirta beveik 28 mln. eurų bauda, kurią 2020-aisiais ES Bendrasis Teismas Liuksemburge sumažino iki 20 mln. eurų.

Bendrovė teigia, kad yra pasiryžusi pasinaudoti visomis teisinėmis priemonėmis, siekiant sumažinti ekonominius šio atvejo padarinius.

Kaip ELTA jau yra rašiusi, Rengės geležinkelio ruožą, kaip vieną iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, dėl pavojaus eismo saugumui buvo nustota eksploatuoti 2008 metais.

Nustojus jį naudoti, naftos produktų gabenimui į Latviją naudotos kitos geležinkelio jungtys. Dėl to Europos Komisija skyrė baudą Lietuvai už konkurencijos ribojimą.

Pernai naujai atstatytu geležinkelio ruožu iš Mažeikių į Rengę Latvijoje pajudėjo pirmasis krovininis traukinys.

Per mažiau nei metus buvo atstatytas 19 kilometrų ilgio geležinkelių ruožas, suremontuotos arba atstatytos penkios pervažos, šeši tiltai, trys pralaidos, įrengtas arba atstatytas eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių bei elektros sistemų veikimas, atlikti kiti darbai.

„Nors Lietuvos BVP ir mažėja, kol kas galima teigti, kad krizė Lietuvoje yra labai nišinio, arba segmentinio, pobūdžio. Tai reiškia, kad su sunkumais labiausiai susiduria sektoriai, kuriuos virusas ir karantino režimas veikia labiausiai ir kurie praktiškai negali atnaujinti normalios veiklos – viešbučiai, kavinės, restoranai. Problema ta, kad didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių plėtra kol kas nekompensuoja nuosmukio sektoriuose, kurie išlieka uždaryti dėl COVID-19 pandemijos“, – teigė A. Izgorodinas.

Lietuvos vartojimo rinka į antro karantino įvedimą sureagavo gerokai mažiau nei į pirmo karantino įvedimą.

„Per visą ketvirtą 2020 metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos apimtys Lietuvoje padidėjo 4,3 proc. – aišku, iš dalies dėl to, kad antras karantinas buvo įvestas tik pačiame gruodžio viduryje. Tačiau net ir gruodžio mažmeninės prekybos statistika tikrai nėra bloga: metinis mažmeninės prekybos nuosmukis gruodį siekė tik 1 proc., o atmetus automobilių degalų segmentą, gruodį fiksuotas 1,5 proc. mažmeninės prekybos augimas. Augimas fiksuotas ir per visus 2020 metus“, – sakė ekonomistas.

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos galimybes jau šiemet atsigauti nuo COVID-19 viruso padarinių, A. Izgorodinas mano, kad jos yra geros, tačiau neaišku, kada prasidės realus ekonomikos atsigavimas.

„Tai priklausys nuo vakcinavimo proceso greičio, o jis visoje Europoje kol kas išlieka netoleruotinai lėtas. Bet panaikinus karantino režimą, bazė Lietuvos ekonomikos atsigavimui yra tikrai gera“, – teigė ekonomistas.

„Analogiškai, švelnėjant karantino režimui Lietuvoje, gana pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai lems, kad žmonės pradės leisti COVID-19 epidemijos metu sutaupytus pinigus“, – pridūrė jis.

Praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 48,7 mlrd. eurų to meto kainomis, – palyginti su 2019 metais, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir siekė 1,3 proc. (nepašalinus – 0,9 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Kaip rodo pirmasis įvertis, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 12,7 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 metų trečiu ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 1,2 proc.

„Dėl ribų nustatymo mums problemų kol kas jokių nekilo. Ribų klausimo nesu nusiteikęs kelti, nes jei žaidi krepšinį, turi laimėti pagal esamas taisykles, o ne išbėgus į aikštelę galvoti, kokios taisyklės turėtų būti geresnės.

Nėra problema, gal matininkai nori užsidirbti ir kelia tas problemas, gal dar kažkas, bet aš nematau su tuo jokių problemų – nei valdymo, nei investicijų, nei kitų“, – žurnalistams teigė R. Šimašius.

Šiuo metu, Registrų centro duomenimis, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos yra nustatytos ir patvirtintos 46 šalies savivaldybėse. To dar nėra padariusios 7 savivaldybės: Skuodo rajono, Pagėgių, Marijampolės, Kalvarijos, Rokiškio rajono, Panevėžio rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės. Dar 7 savivaldybėse šiuo metu rengiami gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planai.

Siekdamas išvengti galimų kilti nepatogumų šių savivaldybių gyventojams, Registrų centras šią savaitę jų merams išsiuntė priminimus apie tai, kad iki šiol nėra patvirtintos jų savivaldybėse esančių gyvenviečių ribos. Informacija su prašymu tarpininkauti išsiųsta ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Anot Registrų centro, netikslios gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos susiformavo pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais, kai vykstant žemės reformai ir neturint tikslių gyvenviečių teritorijų ribų, tam tikros vietovės pavadinimą dokumentuose žemėtvarkos projektų autoriai ar matininkai įrašydavo savo nuožiūra, remdamiesi nepatvirtintais duomenimis.

Dėl to visoje šalyje susidarė situacijos, kai, pavyzdžiui, vieno kaimo teritorijoje įregistruoti sklypai su keliais skirtingais gyvenvietės pavadinimais, pažymima Registrų centro pranešime.

„Šiandien skiepijame apie tūkstantį žmonių per dieną keturiose poliklinikose. Manome, kad tos keturios vietos yra tinkamos. Labai nesunkiai, paskyrus dar vieną papildomą kabinetą ar žmogų, iki bent 5 tūkst. per dieną labai lengvai, per dieną dvi galėtume padidinti apimtis. Jei labai reikėtų, tai ir iki keliolikos tūkstančių per dieną padidintume“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė R. Šimašius.

Anot mero, vieta, kur būtų skiepijama daugiau žmonių, nėra problema, esą kol kas tam pakanka gydymo įstaigų.

„Kartais skamba labai iškilmingai ir vaizdžiai, kad paskirsime vieną įstaigą ar vietą, visi suplūs į kažkokią simbolinę vietą. Tai nėra problema, tai nulinės reikšmės problema, kur skiepyti mes turime, turime sveikatinimo įstaigas, ten normaliausia yra skiepyti“, – sakė R. Šimašius.

„Jei matysime, kad poreikis kažkoks yra kitas, tai surasime ir kitų vietų. Poliklinikos ir gydymo įstaigos kol kas tam yra adekvati, tinkama vieta“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad apie tikslą iki vidurvasario paskiepyti 70 procentų gyventojų iškėlė Europos Komisija ir Lietuvos prezidentūra. Tai padaryta dar iki žinios, kad farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ vakcina vėluos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia kol kas nežinanti, ar iki vasaros vidurio Lietuvai pavyks įgyvendinti tokius planus. Jos teigimu, sėkmė priklausys nuo gaunamo vakcinų skaičiaus.

„Jeigu turėsime vakcinos dviem trečdaliams Lietuvos gyventojų, tai realu, žinoma. Bet, ar turėsime vakcinos dviem trečdaliams gyventojų, žinoma, gavę ją ne birželio 30-ąją, o nuosekliai per visą laikotarpį, to patvirtinti aš kol kas, turimomis žiniomis, negaliu“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė I. Šimonytė.

Mokytojų skiepijimas

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, kad esama įvairių pasvarstymų dėl to, ar į kontaktinį darbą galės sugrįžti tik nuo COVID-19 paskiepyti mokytojai. Sostinės mero teigimu, būtina gerbti kiekvieno apsisprendimą dėl skiepų, tačiau kartu ir įvertinti, kokią riziką vienas ar kitas pasirinkimas kelia aplinkiniams.

„Mes turime gerbti kiekvieno asmens teisę, bet, kita vertus, mes turime gerbti asmens teises taip, kad jos nevaržytų kitų asmenų teisių“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė R. Šimašius.

Šiuo klausimu, pripažino meras, Vilniaus miesto savivaldybėje esama įvairių nuomonių bei svarstymų. Tačiau, pažymėjo jis, į su sveikata susijusius klausimus reikia žiūrėti labai atsakingai

„Sveikatos klausimai, kurie yra susiję su rizika kitiems – į šiuos klausimus reikia žiūrėti labai rimtai ir čia mes galime kalbėti apie įvairias priemones, kurios turi būti taikomos“, – teigė R. Šimašius ir to, kokios galėtų būti jo minimos priemonės, nedetalizavo.

„Tikrai negaliu detalizuoti, nesame pasiruošę pozicijos, kurią galėtume pasakyti, kad štai – siūlome tą ir tą. Žinoma, kad turi vykti diskusijos, jos turi vykti labai atsakingai, diskutuojant ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir su bendruomenėmis, ir su visais. Detalesnių dalykų negaliu pakomentuoti“, – teigė jis.

„Antras karantinas neišmušė iš vėžių Lietuvos vartotojų. Gali būti, kad tam įtakos turėjo pozityvios naujienos apie vakcinų nuo COVID-19 sertifikavimą Europoje, o gali būti, kad Lietuvos vartotojai priprato prie viruso ir mažai reaguoja į susirgimų šuolius“, – teigia A. Izgorodinas.

Anot jo, Lietuvos vartojimas yra pasiruošęs atsigavimui.

„Kai tik bus panaikintos karantino priemonės ir žmonės galės laisvai apsipirkinėti, reikia laukti didelio ne maisto prekių vartojimo šuolio Lietuvoje. Pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai rodo, kad žmonės yra pasiruošę leisti pinigus vartojimui.

Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos atsigavimas po antrojo karantino bus labai panašus į atsigavimą po pirmojo karantino, o gali būti netgi spartesnis, turint omenyje pozityvius Lietuvos vartotojų lūkesčius. Panaikinus karantiną, kelių mėnesio bėgyje vartojimo apsukos Lietuvoje gali viršyti 2019 metų lygį. Manau, kad taip ir bus“, – mano ekonomistas.

A. Izgorodino teigimu, metų pradžioje taip pat galima laukti didelio internetinės mažmeninės prekybos šuolio.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų sausį buvo minus 1 ir, palyginti su gruodžiu, padidėjo 2 proc. punktais, praneša Statistikos departamentas.

Sausį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino truputį geriau nei gruodį: 24 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 22 proc. – kad pablogėjo (gruodį – atitinkamai 23 ir 23 proc.).

Šalies ekonominės padėties pagerėjimo per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi kas ketvirtas gyventojas (25 proc.), 38 proc. gyventojų prognozavo, kad ji blogės (gruodį – atitinkamai 21 ir 40 proc.).

Sausį 24 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių, 20 proc. – mažiau (gruodį – atitinkamai 23 ir 21 proc.).