Toks 180 tūkst. klientų turinčios įmonės žingsnis tapo viena didžiausių šios savaitės aktualijų, paskatinusia politikų ir institucijų diskusijas dėl tolesnės valstybės politikos elektros energetikos srityje.

Neteisėtais „Perlo Energijos“ veiksmus pavadino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir Energetikos ministerija, pažadėjusi parengti ir pačioje naujos Seimo sesijos pradžioje pristatyti griežtesnę nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimo tvarką.

Savo ruožtu Prezidentūra kalba apie galimą grėsmę, kad elektros tiekėjų rinką kontroliuos trys didieji žaidėjai, todėl ji bus nekonkurencinga, ir ragina atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą bei nuo naujų metų toliau ir labiau kompensuoti dalį elektros kainų gyventojams.

Tam pritarė ir opozicija, už „Perlo Energijos“ veiksmus reikalavusi ir Vyriausybės atsakomybės bei netgi prabilusi apie galimą interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui.

Naujienų agentūra ELTA apžvelgia reakcijas ir įvykius, kilusius šiam nepriklausomam elektros tiekėjui pripažinus, kad negali atlaikyti rekordinių kainų šuolių elektros rinkose ir privalo pakeisti klientų sutartis.

Griežtos institucijų reakcijos

Rugpjūčio 5 dieną tiekėjas „Perlas Energija“ paskelbė, kad visi iki šiol fiksuotus elektros tiekimo planus turėję įmonės klientai nuo rugsėjo 5 d. mokės pagal biržos kainas. Sprendimas argumentuotas tuo, kad įmonė nebeturi vidinių išteklių ir išorinių rizikų valdymo priemonių toliau išlaikyti kainas, kurias klientai užfiksavo savose sutartyse.

Pirmadienį elektros rinkos reguliatorius pareiškė, kad tiekėjas „Perlas Energija“ pasielgė neteisėtai ir pažeidė vartotojų interesus. VERT teigimu, įmonė privalo kuo skubiau šių planų atsisakyti. Trečiadienį reguliuotojas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą – įtariama, kad įmonė galėjo siekti sau palankios situacijos ir gauti nepagrįstų pajamų realizuojant turimus finansinius produktus ir kitą turtą.

Su žiniomis apie „Perlo Energijos“ akibrokštą pirmąją darbo dieną po atostogų pasitiko energetikos ministras D. Kreivys, pirmadienį taip pat pasmerkęs įmonės sprendimą. Jis žurnalistus informavo apie ruošiamas įstatymo pataisas, kuriomis būtų sugriežtinta nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimo tvarka. Pasak ministro, ši istorija aiškiai parodo, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas ir kriterijai yra nepakankami.

„Ministerija artimiausiu metu, per kelias savaites, planuoja pateikti įstatymo pataisas, kurios padidins finansinius įsipareigojimus ir kapitalo reikalavimus tokioms įmonėms bei atitinkamai reikalavimus turėti aukštas kompetencijas energetikos srityje“, – tuomet tvirtino D. Kreivys.

Ministerija dar kreipėsi išaiškinimo į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), prašydama įvertinti, ar įmonė „Perlas Energija“ pasielgė teisėtai.

Bendrovės „Perlas Energija“ su klientais pasirašomą vartojimo sutartį išnagrinėjusi VVTAT ketvirtadienį dalį jos sąlygų pripažino nesąžiningomis ir pasiūlė įmonei iki rugpjūčio 26 d. raštiškai įsipareigoti tų sutarties punktų netaikyti. Tai apima nuostatą, jog tiekėjas „Perlas Energija“ turi vienašalę teisę keisti sutarties sąlygas, o vartotojas gali arba su jomis sutikti, arba nutraukti sutartį.

Anot VVTAT, jei „Perlo Energija“ įsipareigos nekeisti klientų sutarčių, tarnyba nutrauks tolesnį sutarties nagrinėjimą, tačiau jei įmonė į nurodymą neatsižvelgs, turės sumokėti iki 100 tūkst. eurų baudą. Tiksli baudos suma siektų iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Ateinantį antradienį „Perlo Energijos“ situacija su visais jos dalyviais bus aptarta ir specialiai rengiamame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje.

Kilo raginimai pratęsti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, kompensacijų mokėjimą

Į kilusią padėtį aktyviai reagavo ir Prezidentūra: šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su VERT pirmininku Renatu Pociumi, taip pat „Perlo Energijos“ atvejį nori aptarti su šią savaitę dar atostogavusia premjere Ingrida Šimonyte.

Tuo metu G. Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius savaitės pradžioje inicijavo diskusiją, kad derėtų atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Dabar numatyta, kad iki 1 tūkst. kWh elektros energijos kasmet suvartojantys gyventojai nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio 18 d., tačiau V. Augustinavičiaus teigimu, procesas negali būti vykdomas, kol nepatobulinti jį reguliuojantys teisės aktai.

„Kol teisinė bazė nebus patobulinta, kol nebus praėję pakankamai laiko įsitikinti, kad liberalizuotas procesas jau veikia saugiai, apie trečiąjį liberalizavimo etapą galima kalbėti tik vienu žodžiu – atidėti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėdos patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.

Kiek anksčiau tą nurodančią Energetikos įstatymo pataisą pasiūlė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, idėjai netrukus palaikymą išreiškė ir kiti Seimo opozicijos politikai.

Kad etapo pabaiga gali būti nukelta, neatmetė ir pats ministras D. Kreivys. Jo teigimu, tai svarstoma, nes šiame liberalizavimo etape tiekėją renkasi daug senyvo amžiaus žmonių, kuriems sunkiau susiorientuoti energetikos rinkoje, daug jų nesinaudoja skaitmeninėmis priemonėmis.

Atidėjimo šalininkai taip pat argumentavo, kad žlugus „Perlo Energijos“ patikimumui, kyla rizika, kad rinkoje įsivyraus oligopolija – absoliuti dauguma vartotojų bus tik trijų tiekėjų klientai, todėl gyventojų nepasieks konkurencingos kainos. Šiuo metu beveik 70 proc. buitinių elektros vartotojų yra valstybės valdomo „Ignitis“ klientai, apie 8 proc. jų sutartis sudarę su „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – Latvijos ir Estijos kapitalo įmonėmis.

„Dėl to reikia tobulinti ne tik tiekėjų patikimumą per įstatymų pakeitimus, bet ir sukurti į rinkos augimą orientuotą reguliacinę aplinką, skatinančią patikimų elektros tiekėjų skaičiaus augimą“, – kalbėjo V. Augustinavičius.

Šią savaitę Prezidentūra pateikė dar vieną iniciatyvą – nuo kitų metų pradžios gyventojams toliau taikyti kompensaciją už elektrą. Taip pat siūloma ją didinti, esą dabar numatyta maksimali 9 ct/kWh kompensacija yra nepakankama. Be to, siekiant skatinti gyventojus energiją taupyti, Prezidentūros pasiūlyta įvesti suvartojimo ribą, iki kurios būtų taikoma maksimali kompensacija. Kalbėta apie 150 kWh/mėn. ribą.

„Energijos kainos vis dar pakankamai aukštos, dujų, elektros metinė infliacija liepos mėnesį siekė 60 proc. ir daugiau. Be abejo, elektros ir dujų kainų kompensavimą reikia svarstyti pratęsti kitiems metams – tą tiesiog būtina daryti“, – kalbėjo V. Augustinavičius.

Opozicija ieškojo valdančiųjų atsakomybės, prakalbo apie interpeliaciją D. Kreiviui

Tuo metu parlamento opozicija netruko pažymėti, kad už „Perlo Energijos“ veiksmus atsakinga ne tik pati bendrovė, bet ir valdžia. Anot kai kurių politikų, jei D. Kreivys rudenį neatsakys į visus klausimus dėl susiklosčiusios situacijos, gali būti svarstoma apie interpeliaciją jam.

„Be jokios abejonės, valdžia yra atsakinga už situaciją, nes galų gale ir Energetikos įstatymo 68 straipsnis numato, jog sąnaudų apskaitą ir kontrolę prižiūri VERT. Kitaip tariant, bet kokią elektros energijos tiekimo rinkoje veikiančią įmonę ir ne tik elektros, ir šilumos, vandens, prižiūri valstybės institucija“, – Eltai šią savaitę komentavo socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas.

Jo teigimu, „Perlui Energijai“ atsisakius vykdyti jau pasirašytas fiksuotos kainos sutartis, Vyriausybei nusimesti atsakomybę nei teisine, nei moraline prasme nėra teisinga.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad jai pritrūko D. Kreivio paaiškinimų.

„Iki šiol kokius klausimus užduodavome ministrui Kreiviui, jis taip pat atsakė, kad viskas yra ir bus gerai. Dabar jau mes negirdime jokio paaiškinimo, tai gali būti taip, kad rudenį klausimų turėsime ne tik užsienio reikalų ministrą interpeliuojant, bet galimai ir energetikos ministrą“, – Eltai kalbėjo ji.

Tuo tarpu socialdemokratų parlamentarė Rasa Budbergytė šią savaitę Eltai sakė, kad Vyriausybė, Energetikos ministerija, kaip ir VERT, nustatė netinkamas sąlygas įmonėms, norinčioms tiekti elektrą buitiniams vartotojams. Ji teigė, kad „Perlo Energijos“ veiksmai yra netinkamai įgyvendinto antrojo liberalizavimo etapo pasekmė.

„Ar kas nors šiandien yra pasakęs ką nors apie tai, kokias galimybes, kai paleidome į tą liberalizavimą, turėjo nepatyrę rinkos žaidėjai, kurie atėjo tikėdamiesi pirkti, parduoti ir iš to uždirbti? Manau, kad čia yra tikrai didelis neatsargumas, padarytas iš Vyriausybės pusės ir iš rinkos priežiūros institucijos, neįsitikinus, ar tie žaidėjai yra pajėgūs“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Vis tik pats ministras opozicijos pasvarstymų jam inicijuoti interpeliaciją nesureikšmino.

„Aš visą laiką žiūriu į priekį ir kaip ministras sprendžiu problemas, o neieškau kaltų“, – žurnalistams antradienį teigė D. Kreivys.

„Turbūt opozicijos darbas yra toks“, – svarstė jis.

Neįvertino savo galimybių veikti neapibrėžtumų pilnoje rinkoje

Priežasčių, kodėl tiekėjas „Perlas Energija“ ėmėsi veiksmų vienašališkai pakeisti klientų sutartis, šią savaitę ieškojo daug ekspertų. Vieno jų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktoriaus Virgilijaus Poderio teigimu, įmonė nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų fiksuotus planus pasirinkusiems klientams, kadangi nenumatė „žvėriško“ elektros kainų didėjimo biržoje.

Jo pateiktais duomenimis, kainos „NordPool“ biržoje, kuriai priklauso Lietuva, nuo 2021 metų pradžios išaugo apie 9 kartus: nuo 34 iki 305,3 Eur/MWh. Anot V. Poderio, tai yra objektyvi priežastis, kodėl įmonė buvo priversta atsisakyti fiksuotos kainos planų – esant tokioms aukštoms kainoms, „Perlo Energija“ neturėjo nei savos elektros generacijos, nei patirties.

„Tas rinkos dalyvis neapdairiai pasiūlė fiksuotos kainos tarifus pagal tai, ką jis matė rinkoje. Bet laikui bėgant didmeninė elektros kaina šoko į padanges“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė jis.

LEA direktoriaus teigimu, liberalizavimo etapo pradžioje 2021 metais visi rinkos dalyviai ir liberalizavimo rengėjai tikėjo, kad tuometinės kainos išliks panašaus lygio. Būtent esant tokiomis aplinkybėmis, svarstė V. Poderys, „Perlo Energija“ ir ryžosi įsilieti į nepriklausomų elektros tiekėjų rinką.

„Jie dar ir siūlė vienus mažiausių tarifų ištisą pusmetį. Tai kita konkurencijos, nepatyrimo priežastis“, – kalbėjo V. Poderys.

Lygindamas „Perlą Energiją“ su kitais penkiais rinkos dalyviais, V. Poderys aiškino, kad trys didieji tiekėjai turi savo „finansinius lašinius“, t.y., nuosavus elektros gamybos pajėgumus. Savo ruožtu likę du mažesnieji tiekėjai – „EGTO Energija“ ir „Birštono elektra“ – fiksuotos kainos planų nesiūlė išvis.

„Todėl jie neturi tokių planų, tokių sunkumų kaip „Perlas Energija“ (...) Jų planai pririšti prie rinkos, tai jei rinkoje kainos didėja, tai ir jų kainos didėja“, – sakė V. Poderys.

„Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po susitikimo su eurokomisare Mairead McGuinness (Meirid Makgines) Vilniuje sakė G. Skaistė.

Pasak finansų ministrės, tiesioginį sankcijų poveikį labiausiai jaučia „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos jūrų uostas, tačiau didžiausia žala vis tiek yra patiriama dėl karo.

Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime.

„Tikrai ne sankcijos daro žalą mūsų ekonomikoms, tačiau karas ir, sakyčiau, Rusijos ikikariniai veiksmai keliant energetines produktų kainas ir ribojant jų pasiūlą Europai, ir tą pasiūlą dabar ribojant dar labiau, kai energetinės prekės yra naudojamos kaip ginklas“, – kalbėjo ministrė.

Nepaisant karo poveikio, G. Skaistė prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs.

„Nepaisant to, kad situacija yra sunki ir esam paveikti visi, ekonominis augimas išlieka. Jeigu mes iš pradžių prognozavome Lietuvos ekonomikos augimą šiemet virš 4 proc., tai dabar jis išliks, tačiau bus tik apie 1,6-2 proc., kitąmet – apie 3 proc.“, – sakė finansų ministrė.

„Ukrainiečiams yra gerokai sunkiau, todėl bet kokie veiksmai, kurie gali prisidėti prie to, kad bus paveiktas Rusijos elgesys – turi būti daromi, o kalbėjimas apie sankcijų kainą yra klaidingas, ne ta puse pasuktas klausimas“, – pridūrė ji.

G. Skaistės teigimu, bet kokiu atveju galimi praradimai dėl sankcijų yra mažesni nei nieko nedarymas.

„Kaštai įgyvendinant sankcijų režimą yra gerokai mažesni nei jie galėtų būti, jei mes nieko nedarytume“, – pabrėžė ministrė.

Eurokomisarė: Europa gali susidoroti su sankcijų Rusijai grįžtamuoju poveikiu

Eurokomisarė M. McGuinness sako, kad ES Rusijai pritaikytų sankcijų žala Kremliaus ekonomikai ilgainiui bus vis didesnė, o pati Bendrija yra pajėgi susidoroti su šių apribojimų sukeltu grįžtamuoju efektu.

„Sankcijos skirtos paveikti Rusiją ir jos darys vis didesnį poveikį bėgant laikui. Manau, kad tikrai svarbu suvokti, jog kiekvienas naujas sankcijų paketas plačiau ir giliau paveiks Rusiją ir jos karo mašiną“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. McGuinness.

„Žinoma, ES ekonomikai jos įtaką taip pat daro. Labai atvirai sakome savo piliečiams, kad jei teiksime Ukrainai paramą, kurios iš mūsų visuomenė ir tikisi, žmonėms būtina žinoti, kad pasekmės bus. Bet jos išsprendžiamos“, – tikino ji.

Eurokomisarė pastebėjo, kad nors ES ir prognozuojamas mažesnis ekonomikos augimas, ji vis tiek augs, tiek šiemet, tiek kitais metais. Tad M. McGuinness įsitikinusi, kad Europa bus pajėgi atlaikyti Kremliui pritaikytų sankcijų neigiamą įtaką pačiai ES.

„Dabartinėje padėtyje vis dar lieka daug neaiškumų, bet mes tvirtai pasiryžę stebėti ir valdyti pasekmes. Bet kol kas ES ekonomikoje, finansinėje sistemoje nematome jokio trapumo. Ji yra gana atspari ir tas mane drąsina“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovė.

„Jei kažkokios grįžtamosios pasekmės Europos ekonomikai bus, žinoma, kad ES turi sankcijas sureguliuoti taip, kad poveikis mums būtų kuo mažesnis. Bet, manau, kad tą galime suvaldyti“, – pažymėjo M. McGuinness.

Taip jis kalbėjo prieš pirmadienį vykstantį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų tarybos posėdį.

„Kadangi Briuselis išeina atostogų, tai gera proga priminti, kad Rusijos kariai neplanuoja pasiimti laisvų dienų nuo tolesnio Ukrainos puolimo“, – žurnalistams sakė Lietuvos ministras.

Pasak jo, būtent todėl Vakarų šalys, ypač turinčios stiprią karinę pramonę, turi siųsti Ukrainos pajėgoms daugiau ginklų, nes tik tai gali sustabdyti Rusijos puolimą.

„Jei ką nors reikia tęsti, tai ginklų tiekimą“, – teigė G. Landsbergis.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Bendrija Kyjivui taip pat turėtų suteikti didesnę finansinę paramą.

„Vienintelis veiksmingas būdas (išplukdyti grūdus – ELTA) – per Odesos uostą. Jis turi būti apsaugotas, kad rusai jo vėl nepultų. Tam, kad jis būtų saugus, Ukrainai reikia tiekti ginklus. Kadangi Kyjivas jau gauna rimtų ginklų, jie gali apsaugoti Odesą ir jie galės, vienu ar kitu būdu, grūdus eksportuoti“, – pirmadienį Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų ministrų tarybą kalbėjo G. Landsbergis.

Jis pridūrė, kad kai Ukraina taps pajėgi saugiai išgabenti grūdus, pasaulinės maisto žaliavų kainos turėtų kristi.

„Jei mums reikia daugiau įrodymų, kodėl turime remti Ukrainą ginklais, tai yra vienas geresnių argumentų“, – Europos valstybių žurnalistams pabrėžė ministras.

Į Briuselį susirinkę šalių diplomatijų vadovai susitikime turėtų aptarti Ukrainos atstatymą po karo ir reformas, susijusias su jos europine perspektyva. Be kita ko, ministrai turėtų pradėti derybas dėl naujojo sankcijų Rusijai paketo.

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos Komisija pranešė, kad ES nauju sankcijų paketu suvaržys Rusijos aukso eksportą ir sieks „uždaryti visas landas“, leidžiančias apeiti ankstesniais paketais numatytas priemones.

Dėl vasario 24 dieną pradėtos invazijos į Ukrainą 27 šalių narių Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Kremliui paketus. Vėliausiu, priimtu birželį, buvo įvestas draudimas importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos.

Vis dėlto, anot jo, keletas verslą Ukrainoje krečiančių problemų turi būti išspręstos nedelsiant. Visų pirma, būtina „masiškai“ pagerinti transporto infrastruktūrą. Jo teigimu, to reikia, kad Ukraina galėtų išvežti daugiau dėl Rusijos vykdomos uostų blokados neišplukdomų grūdų.

„Turime dešimtis kilometrų siekiančias sunkvežimių eiles prie pasienio punktų. Čia vien Ukrainos pastangų nepakaks. Lenkai, čekai, vengrai, netgi lietuviai turi kartu susėsti ir dėl to susitarti. Mums reikia greičiau, pigiau ir daugiau“, – Vilniuje antradienį vykstančioje konferencijoje „Rebuild Ukraine“ sakė A. Abramavičius.

Antruoju veiksniu verslo atstovas įvardija būtinybę užtikrinti Ukrainos makroekonominį stabilumą. Be to, A. Ambromavičiaus teigimu, Vakarų valstybės turėtų suteikti prekes Ukrainoje vežančioms transporto priemonėms karinį draudimą.

„Europos Sąjunga ir pasaulio organizacijos turėtų suteikti karo draudimą laivams, vagonams ir sunkvežimiams, atvykstantiems į Ukrainą, kad būtų sumažintos logistikos kainos“, – dėstė A. Abromavičius.

Lenkai, čekai, vengrai, netgi lietuviai turi kartu susėsti ir dėl to susitarti. Mums reikia greičiau, pigiau ir daugiau.

Jis dar pridūrė, kad Ukrainos vyriausybė, finansiškai remiama pasaulio organizacijų, turėtų reguliuojamomis kainomis supirkinėti ūkininkų auginamus grūdus. Buvusio šalies ministro teigimu, vienos tonos supirkimo kaina turėtų viršyti 100 JAV dolerių, kokią Ukrainos ūkininkai moka dabar. Kitokiu atveju, A. Abromavičiaus teigimu, jie neturės lėšų pasiruošti naujam ūkininkavimo sezonui.

Apibendrindamas jis vylėsi, kad ateityje Ukraina taps itin patraukli užsienio investuotojams, vis tik, priminė, jog prieš sulaukiant stambių investicijų pirmiausia būtina laimėti karą.

Ukrainos viceministras: šalies ekonomika stabili, bet lyginant su ikikariniu laikotarpiu – susitraukusi perpus

Ukrainos ūkis šiuo metu dvigubai silpnesnis, nei buvo iki karo, sako šalies ekonomikos viceministras Tarasas Kachka.

Anot jo, nuo gegužės Ukrainos ekonomika pradėjo augti ir šiuo metu yra stabili. Vis dėlto, Ukrainos politikas pažymi, kad atsižvelgus į šalies gamybos našumo, importo, eksporto rodiklius, ji perpus mažesnė, nei buvo iki karo.

„Po pirminio šios milžiniškos Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukelto šoko vasarį, nuo gegužės mūsų ekonomika pradėjo kilti nuo dugno, ji jau keletą mėnesių stabili. Žinoma, skirtingais matmenimis, dabar šalies ūkis siekia pusę iki karo buvusios ekonomikos lygio“, – antradienį Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Rebuild Ukraine“ kalbėjo T. Kachka.

Pasak jo, Ukraina, prisidedant ir lietuviškam verslui, pirmosiomis karo savaitėmis užtikrino, kad pagrindinės ekonomikos šakos veiktų tinkamai, o įmonėms stengiamasi užtikrinti kuo artimesnes įprastoms sąlygoms veiklą.

„Šakos, kurios ekonomikai būtinos, tokios kaip geležinkeliai, mažmeninės prekybos tinklai, bankai, telekomunikacijos ir kt. Taigi, dabar bet kuri įmonė, kuri dar veikia Ukrainoje, turi galimybę dirbti aplinkoje, kuri kiek įmanoma artima įprastoms sąlygoms“, – teigė T. Kachka.

Ukrainos politikas taip pat pridūrė, kad iš šalies išvykę ukrainiečiai reiškia didelį norą grįžti į gimtinę.

„Jie mato savo ateitį Ukrainoje, todėl vyriausybei svarbu, kad ekonomika veiktų ir būtų užtikrintos darbo galimybės“, – akcentavo T. Kachka.

Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo vasario 24 d., vykdė atakas prieš šalies pramonės, žemės ūkio objektus, neleidžia Ukrainai išvežti apie 20 mln. tonų grūdų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Vilniuje vyksta tarptautinė konferencija, kurios metu politinių sprendimų priėmėjai, verslo ir ekspertų bendruomenės atstovai diskutuoja apie Ukrainos atkūrimo planus. Joje dalyvauja ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė bei kiti viešojo sektoriaus, taip pat Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Lietuvos verslo atstovai, sveikinimo kalbą sakė pirmoji Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja, Ukrainos ekonomikos ministrė Yulia Svyrydenko, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Bendru visų valstybių darbu bus siekiama susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmo ekosistemai atkurti.

Šalys įsipareigojo padėti Ukrainai atgaivinti savo turizmo sektorių, imtis visų įmanomų priemonių, kad Rusija būtų pašalinta iš visų tarptautinių turizmo organizacijų, kol tęsia karą Ukrainoje. Valstybės sutarė tarpusavyje dalintis statistine informacija, patirtimi bei kontaktais.

Dokumente taip pat kaip agresorė smerkiama karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija, pripažįstama, kad jos kariniai veiksmai padarė didelę žalą ne tik Ukrainos, bet ir Lenkijos bei Baltijos šalių turizmo patrauklumui ir saugumui.

„Klausimas, kurį šiandien su kolegomis nagrinėjame, yra kaip padėti Ukrainai ir parodyti regioninį palaikymą – ne tik Lietuvos nacionalinį“, – po pasirašymo susitarimo tikslą įvardijo A. Armonaitė.

Pasak ministrės, turistų srautai po COVID-19 pandemijos negrįžta į prieš pandeminį lygį, kadangi svečiai iš užsienio vengia vykti ilsėtis į regioną, kurio kaimynystėje vyksta karas. Tokiomis sąlygomis, jos teigimu, visos susitarimą pasirašiusios valstybės turi bendradarbiauti.

„Dabar daug kas bijo dėl savo saugumo, ne visi turi informaciją, kad Baltijos šalyse, Lenkijoje karas nevyksta, čia NATO. Mes turime ne konkuruoti, bet dirbti kartu, nes pritraukti turistus į regioną apsimoka visoms šioms regiono šalims. Jei turistas atvyks į Lietuvą, jis greičiausiai užvažiuos ir į Latviją, ir į Estiją, ir t. t.“, – dėstė A. Armonaitė.

Penktadienį Vilniuje vyksta Baltijos regiono turizmo atstovų suvažiavimas, skirtas  Ukrainos turizmui palaikyti ir bendriems veiksmams aptarti skatinant turizmo atsigavimą, prasidėjus vasaros sezonui.

Turizmo verslo atstovai iš Lietuvos, Estijos, Suomijos, Ukrainos diskutuoja, kaip padvigubinti turizmo išlaidas regione, ką naujo pasiūlyti turistams, kaip padidinti iš turizmo gaunamą naudą vietos bendruomenėms.

Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovė: po karo kai kuriuos rusų agresijos įkalčius paversime lankytinais objektais

Kai kurie Rusijos invazijos ženklai karui pasibaigus taps lankytinais objektais, sako Ukrainos Turizmo plėtros agentūros vadovė Mariana Oleskiv. Anot jos, turistų iš užsienio šalis lauks, kai į Ukrainą bus galima atskristi.

„Ukraina bus atvira turistams iš užsienio tuomet, kai atsivers Ukrainos oro erdvė, susidomėjimas Ukraina bus. Tačiau šiuo metu siekiame, kad šalies svečiai nematytų vien griuvėsių, bet ir jos grožį. Taip pat skatinsime aplankyti vietoves, kur vyksta karas, vietas, kurios kels prisiminimus“, – penktadienį Vilniuje, pasirašius bendrą Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą bendradarbiauti turizmo srityje žurnalistams sakė M. Oleskiv.

Šiuo metu, anot jos, Ukrainoje rengiami keli turizmo skatinimo projektai, kuriais bus prisimenama Rusijos invazija ir jos aukos.

„Bus steigiami karo memorialai, pavyzdžiui tiltas Irpinėje, po kuriuo slėpėsi žmonės – šie kadrai žinomi visame pasaulyje, buvo spausdinti ant žurnalų viršelių. Ten bus memorialas, o šalia bus statomas naujas tiltas“, – pasakojo M. Oleskiv.

„Taip yra daug kitų vietovių – Buča, Borodijanka – kuriose žmonės nori prisiminti tuos, kurie žuvo nuo karo žiaurumų, ukrainiečių tautos genocido. Atminimo paminklai bus ir ten, kadangi sieksime, kad pasaulis nepamirštų šio karo pamokų“, – tęsė ji.

Taip pat šalies svečiams, pasak Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovės, bus planuojamos nuotraukų parodos, kuriose bus siekiama pavaizduoti net tik kadrus iš karo, bet ir Ukrainos grožį.

„Kad žmonės matytų ir nepamirštų Ukrainos, nes jau nemažai kalbama, kad žmonės nuo šio karo pradeda pavargti. Tačiau žinios iš Ukrainos pirmuosiuose puslapiuose privalo išlikti ir toliau – karas vis dar vyksta“, – teigė M. Oleskiv.

Aptardama dabartinę Ukrainos turizmo būklę ji pažymėjo, kad pirmuosius du karo mėnesius Vakarų Ukrainos viešbučiai buvo pilnai rezervuoti iš pavojingų šalies regionų vykusių gyventojų, vėliau kelionių paklausa krito.

„Nedaug žmonių tam turi pinigų, be to, ne visiems atrodo normalu šiuo metu keliauti ir ilsėtis, kadangi šalyje vyksta karas. Yra tokia moralinė dilema, kad dabar ne laikas keliauti“, – sakė ji.

Anot jos, Ukrainos turizmo srityje dirbo apie 1 mln. žmonių, o prasidėjus karui didelė dalis jų neteko darbo.

„Jaučiame didelius nuostolius, nes turizmo sezonas jau prasidėjęs. Pietų Ukrainoje turizmas neegzistuoja, kadangi Ukrainos pajūryje nėra saugu“, – teigė M. Oleskiv.

„Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės.

„Rusija strategiškai jau pralaimėjo. NATO yra stipresnė, Suomija ir Švedija siekia prisijungti“, – pabrėžė T. Radakinas britų naujienų agentūrai „Press Association“.

Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti „taktinių laimėjimų“, bet jau paaukojo ketvirtadalį savo šalies kariuomenės galios dėl „mažyčių“ pergalių, jam pradeda trūkti karių ir aukštųjų technologijų raketų.

Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos.

„Prezidentas Putinas jau panaudojo apie 25 proc. savo kariuomenės galios, kad užimtų mažytę teritorijos dalį, žuvo ar buvo sužeista 50 tūkst. žmonių“, – pažymėjo jis.

T. Radakinas išreiškė pagarbą ukrainiečių drąsai ir pažadėjo, kad JK toliau rems Kyjivą ginklais.

„Tiekiame prieštankinius ginklus, tiekiame kitų elementų ir tai tęsis“, – sakė jis.

Kremlius ketvirtadienį įspėjo nesiųsti Ukrainai naujų vakarietiškų ginklų, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) ir Italijos premjerui Mario Draghi (Marijui Dragiui) lankantis Kyjive.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tai būtų „absoliučiai nenaudinga ir dar labiau pakenktų šaliai“.

ES pagreitinta tvarka pateiks nuomonę dėl Ukrainos narystės siekio

Europos Komisija penktadienį susitinka pagreitinta tvarka parengti nuomonės dėl Ukrainos siekio tapti kandidate į Europos Sąjungos nares, įtakingiausiems bloko lyderiams ankstesnę dieną apsilankius Kyjive.

Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

Nuomonė pasitarnaus kaip pamatas diskusijoms per kitos savaitės ES viršūnių susitikimą, kai lyderiai turėtų patvirtinti Ukrainos, kaip šalies kandidatės, statusą. Tačiau šis statusas bus susietas su griežtomis sąlygomis, o Ukrainos stojimas gali užtrukti ne vienus metus ar net dešimtmečius.

Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria tam, kad Ukrainai skubiai būtų suteiktas kandidatės statusas, ketvirtadienį Kyjive sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

E. Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis), atvykę į Ukrainą traukiniu, apsilankė netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, kur brutalaus karo pradžioje vyko įnirtingi mūšiai.

Vėliau, prie jų prisidėjus Rumunijos prezidentui Klausui Iohannisui (Klausui Johanisui), jie susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, raginančiu sąjungininkes greičiau siųsti daugiau ginklų ir pažadėti jo šaliai ateitį Europoje.

„Svarbiausia mūsų vizito žinutė yra ta, kad Italija nori Ukrainos Europos Sąjungoje“, – spaudos konferencijoje po lyderių susitikimo sakė M. Draghi.

O. Scholzas savo ruožtu pareiškė, kad Vokietija padarys viską, ką gali, kad Ukraina gautų ES kandidatės statusą. Jis pabrėžė, kad ši šalis „priklauso Europos šeimai“, ir pažadėjo siųsti Kyjivui ginklų, „kol to reikės“.

Po susitikimo su vizito atvykusiais lyderiais V. Zelenskis sakė paaiškinęs Ukrainos „esminius poreikius gynybos srityje“.

„Tikimės naujų siuntų, visų pirma sunkiųjų ginklų, modernios artilerijos, priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – sakė jis, E. Macronui paskelbus, kad Paryžius perduos Ukrainai dar šešias ilgojo nuotolio savaeiges haubicas CAESAR, be jau pristatytų 12.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi dirbti ir tapti ES nare.

„Ukraina yra labiausiai per savo nepriklausomybės istoriją priartėjusi prie ES“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.

LNK reportažas:

 

 

„Baisi klaida“

Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto direktorius sakė, jog tikisi teigiamos nuomonės dėl Ukrainos statuso, bet su sąlygomis ir terminais.

„Tai labai delikatu Komisijai, nes ji negali iš Ukrainos reikalauti mažiau nei iš kitų šalių, dėl kurių yra anksčiau pateikusi palankias nuomones. Dėl savo patikimumo ji turi išlaikyti aukštus standartus“, – sakė Sebastienas Maillard'as (Sebastjanas Majaras).

Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas (Tonis Radakinas).

„Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės.

Pasak admirolo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti „taktinių laimėjimų“, bet jau paaukojo ketvirtadalį savo šalies kariuomenės galios dėl „mažyčių“ pergalių, jam pradeda trūkti karių ir aukštųjų technologijų raketų.

Degalų ir maisto kainos

Maskvai didinant spaudimą Europai energijos srityje, Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ ketvirtadienį teisino tiekimo sumažinimą smarkiai kylant kainoms.

ES šalys skuba mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos, bet nesutaria dėl embargo rusiškoms gamtinėms dujoms, nes kelios šalys narės yra nuo jų labai priklausomos.

„Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris sakė, kad bendrovė, anksčiau šią savaitę sumažinusi gamtinių dujų tiekimą Vokietijai ir Italijai, žais pagal savo pačios taisykles.

M. Draghi ir V. Zelenskis apkaltino Rusiją tyčia mažinant tiekimą. Italijos lyderis apkaltino „Gazprom“ melu ir naudojimusi dominuojančia padėtimi energijos srityje politiniais tikslais.

„Matome politinį naudojimąsi dujomis, visai kaip matėme politinį naudojimąsi kviečiais“, – sakė jis, turėdamas galvoje milijonus tonų kviečių, įstrigusių Ukrainos uostuose.

M. Draghi kalbėjo Jungtinėms Valstijoms paraginus Maskvą atverti uostus ir leisti Ukrainai eksportuoti grūdus.

„Neturėtume maistu naudotis kaip ginklu“, – Jungtinėse Tautose reporteriams sakė JAV žemės ūkio sekretorius Tomas Vilsackas (Tomas Vilsakas).

Kylant pasaulinėms grūdų kainoms, o importuotojams Viduriniuose Rytuose bei Afrikoje susiduriant su grūdų stygiumi, Maskva pareikalavo mainais į leidimą eksportuoti ukrainietiškus grūdus panaikinti jai įvestas ekonomines sankcijas.

Rytų Ukrainoje intensyviausios kovos ir toliau vyksta dėl pramoninio Sjevjerodonecko miesto, kur, kaip ketvirtadienį sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, yra įstrigę maždaug 10 tūkst. civilių. Prieš karą šiame mieste gyveno maždaug 100 tūkst. žmonių.

Vašingtonas ketvirtadienį paragino Rusiją bet kokius Ukrainoje sučiuptus amerikiečius savanorius laikyti karo belaisviais, užtikrinant žmonišką elgesį su jais.

Valstybės departamentas taip pat nurodė, jog Ukrainoje tikriausiai dingo trečias amerikietis. Du JAV kariuomenės veteranus, kaip pranešta, Rusijos pajėgos į nelaisvę paėmė praėjusią savaitę.

Tuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nurodė Rusijai neleisti įvykdyti mirties bausmės marokiečiui, drauge su dviem britais nuteistam už kovojimą ukrainiečių karių gretose.

JAV ragina Rusiją humaniškai elgtis su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Rusiją užtikrinti, kad su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais savanoriais būtų elgiamasi kaip su karo belaisviais.  

Valstybės departamentas taip pat nurodė, kad Ukrainoje, kaip manoma, dingo trečias amerikietis. Anksčiau skelbta, kad praėjusią savaitę Rusijos pajėgos per mūšį paėmė į nelaisvę du JAV kariuomenės veteranus, kovojusius ukrainiečių pusėje. 

„Rusai turi tam tikrų įsipareigojimų, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, įskaitant savanorius, kurie gali būti trečiųjų šalių piliečiai, įtraukti į ginkluotąsias pajėgas, turėtų būti laikomi karo belaisviais pagal Ženevos konvencijas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

Karo belaisviams „turi būti užtikrintas tokį statusą atitinkantis elgesys ir apsauga, įskaitant humanišką elgesį [su jais] ir teisingo teismo garantijas“, – nurodė jis.

Trečiadienį keli Kongreso nariai ir dviejų dingusių savanorių artimieji pranešė, kad Alexander'as Drueke'as (Aleksandras Driukas) ir Andy Huynhas (Endis Hvinas), Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado praėjusią savaitę, kai su ukrainiečių kariais dalyvavo kautynėse prie Rusijos sienos.

Pasak N. Price'o, Jungtinės Valstijos negali patvirtinti informacijos apie A. Drueke'ą ir A. Huynhą, taip pat pranešimų apie trečią dingusį JAV pilietį, su kuriuo ryšis, kaip skelbiama, nutrūko „pastarosiomis savaitėmis“.

Ženevos konvencijos apibrėžia karo belaisvių teises, įskaitant draudimą juos kankinti ir reikalavimą užtikrinti jiems būtiną medicininę pagalbą.

Prezidento pareigas einant George'ui W. Bushui (Džordžui V. Bušui), Jungtinės Valstijos per „karą su terorizmu“ sulaikytus kovotojus traktavo kaip „priešo kombatantus“, o ne karo belaisvius, kad išvengtų Ženevos konvencijų numatytų apsaugos reikalavimų.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija siunčia Ukrainai milijardų dolerių vertės karinę ir ekonominę pagalbą, tačiau tvirtina, kad JAV tiesiogiai nekovoja su Rusija ir neskatina amerikiečių vykti į karo zoną.

Ukrainiečiai grasina sugriauti Rusijos statytą tiltą į Krymą

Ketvirtadienį paskelbusi išsamią informaciją apie  Rusijos tilto per Kerčės sąsiaurį į okupuotą Krymą konstrukciją, Ukraina, panašu, pagrasino jį paversti savo taikiniu.

Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė, jos teigimu, oficialią Rusijos informaciją apie tilto konstrukcijas, nors iš karto nebuvo įmanoma nustatyti beveik 300 puslapių dokumento autentiškumo.

Ji buvo paskelbta kitą dieną po to, kai Ukrainos generolas Dmytro Marčenka pareiškė, kad tiltas būtų „taikinys numeris vienas“, jei Kyjivas gautų reikiamų ginklų. Jis sakė, kad Maskva naudoja tiltą tiekimams į Krymą ir pietų Ukrainą.

18 km ilgio tilto statyba kainavo milijardus, nuo 2018 metų jis jungia Krymą su Rusijos žemynine dalimi.

Rusijos vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad imtasi visų atsargumo priemonių Krymo saugumui užtikrinti. Jis sakė, kad Kremlius žino apie naujausius Kyjivo grasinimus tiltą paversti taikiniu.

Maskva pagrasino subombarduoti Kyjivą, jei tiltas būtų atakuojamas.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad D. Marčenkos grasinimas prieštarauja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Vakarų partneriams duotiems pažadams nenaudoti tolimojo nuotolio ginklų atakuojant Rusijos teritoriją. Tačiau Kyjivas okupuotą Krymą laiko Ukrainos dalimi.

E. Macronas neatmeta galimybės tam tikromis sąlygomis vykti į Maskvą

Prancūzijos prezidentas E. Macronas pasirengęs tam tikromis sąlygomis Maskvoje susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Manau, kad kelionei į Rusiją reikia išankstinių sąlygų, tai yra prezidento V. Putino gestų. Nevyksiu ten tiesiog šiaip“, – pareiškė E. Macronas ketvirtadienio vakarą stočiai TF1 Kyjive.

Ji steigė toliau su V. Putinu kalbėsiąs apie humanitarinius reikalus, belaisvių apsaugą ar maisto krizę, kad būtų rastas sprendimas. „Aš neatmetu nieko, tačiau tai visada darysiu skaidriai su Ukrainos prezidentu ir kada tai bus reikalinga“, – pažymėjo E. Macronas.

Paklaustas apie galimas Ukrainos teritorines nuolaidas Rusijai, jis sakė, kad dėl to turi spręsti Ukraina. „Manau, kad šiandien mūsų pareiga yra stovėti savo vertybių, tarptautinės teisės, o tai reiškia – Ukrainos pusėje“, – kalbėjo E. Macronas. Ukrainai esą būtina padėti atsilaikyti.

„Bet mūsų uždavinys nėra vietoj Ukrainos spręsti dėl karo nutraukimo sąlygų. Ir kažkada arba bus pasiekta karinė pergalė, arba turės būti pradėtos derybos“, – tęsė prezidentas. Sprendimus dėl teritorijų turi priimti Ukrainos vadovybė, kaip ir dėto to, ar galimos nuolaidos, ar ne.

UNICEF: beveik 37 mln. vaikų pasaulyje yra pabėgėliai

Dėl konfliktų, smurto ir kitų krizių rekordinis skaičius vaikų pasaulyje priversti palikti savo namus. JT Vaikų fondas UNICEF penktadienį pranešė, kad 2021-ųjų pabaigoje tokių vaikų buvo 36,5 mln. Tai didžiausias skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo.

13,7 mln. vaikų išvyko iš savo šalies, beveik 22,8 mln. – tapo pabėgėliais savo šalyse.

Lyginant su 2020-aisiais, pabėgėlių vaikų skaičius išaugo 2,22 mln. Rekordinis skaičius yra tiesioginis ilgų konfliktų Afganistane ar Jemene padarinys. Apie 7,3 mln. vaikų 2021-aisiais liko be namų dėl gamtos katastrofų. UNICEF paragino vyriausybes visame pasaulyje stiprinti pabėgėlių, migrantų ir vaikų apsaugą.

Į minėtą statistiką dar nepateko namus praradę Ukrainos vaikai. Dėl Rusijos invazijos nuo vasario 2 mln. vaikų paliko šalį, 3 mln. tapo pabėgėliais pačioje Ukrainoje.

Be to, vaikus ir jų šeimas iš gimtųjų vietų veja ekstremalūs orai, pavyzdžiui, sausra Somalio pusiasalyje ir potvyniai – Indijoje, Bangladeše ir Pietų Afrikoje.

Daugiau kaip trečdalis išvarytų vaikų gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos (3,9 mln. arba 36 proc.), ketvirtadalis Europoje ir Centrinėje Azijoje (2,6 mln. arba 25 proc.), 13 proc. (1,4 mln.) – Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Chemijos gamykla Sjeverodonecke praktiškai sugriauta

Per Rusijos pajėgų vykdomas artilerijos ir raketų atakas „Azot“ chemijos gamykla Sjeverodonecke, Ukrainos duomenimis, beveik visiškai sugriauta. „Chemijos milžinės teritorijoje nebeliko nė vieno nesugriauto administracinio pastato“, – „Telegram“ kanale rašė Luhansko srities karinis gubernatorius Serhijus Haidajus. Tačiau mūšiai dėl miesto esą tęsiasi toliau.

Panašiai kalbėjo Generalinis štabas. „Mūšiai dėl visiškos Sjeverodonecko kontrolės tęsiasi“, – teigiama pranešime. Priešas į teritoriją esą perkelia daugiau raketinės artilerijos. Ir Generalinis štabas, ir S. Haidajus pranešė, kad atremta sausumos ataka prieš Sjeverodonecko Zolotės priemiestį.

Rusijos daliniai jau užėmę visus Sjeverodonecko gyvenamuosius kvartalus. Ukrainos gynėjai įsitvirtino pramoninėje zonoje aplink chemijos gamyklą. Mėginimai evakuoti civilius, kurie glaudžiasi komplekse, iki šiol žlugo.

JT: humanitarinė padėtis rytų Ukrainoje kelia didžiulį nerimą

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad humanitarinė padėtis Rytų Ukrainoje „kelia didžiulį nerimą“ ir blogėja toliau, praėjus keturiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios.

„Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo karo pradžios, humanitarinė padėtis visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbaso regione, kelia didžiulį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos agentūros OCHA pareiškime.

Ukrainos kariuomenės sąraše – laimėjimas: pataikė į dar vieną Rusijos laivą

Tai savo socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje paskelbė Odesos regiono karinės administracijos pirmininkas Maksimas Marčenko.

„Šį rytą Juodojoje jūroje raketos „Harpoon“ pataikė į Juodosios jūros laivyno vilkiką „Vasilij Bech, gabenantį amuniciją, ginklus, personalą ir oro gynybos sistemą „TOR“ į „Gyvačių“ salą. Perduokite linkėjimus kreiserio „Moskva“ įgulai!“ – sakė jis.

 

 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis jūrų laivynas „Facebook“ puslapyje patvirtino smūgį vilkikui.

„Juodojoje jūroje nukentėjo vilkikas „Vasilij Bech“, gabenantis amuniciją, ginklus ir Juodosios jūros laivyno personalą į „Gyvačių salą“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad net priešlėktuvinės raketų sistemos „TOR“ buvimas laive netapo tam kliūtimi Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms „demilitarizuoti“ Rusijos įsibrovėlių.

JAV areštuota rusų oligarcho superjachta „Amadea“ iš Fidžio atplaukė į Honolulu

JAV areštuota superjachta „Amadea“, siejama su vienu rusų oligarchu, ketvirtadienį su Amerikos vėliava atplaukė į Honolulu uostą.

Praėjusią savaitę JAV Fidžyje laimėjo teisinę kovą dėl šios superjachtos arešto ir iškart perėmė 325 mln. JAV dolerių (303 mln. eurų) vertės laivą bei išplukdė jį į Havajus.

Šis teismo sprendimas yra reikšminga pergalė Jungtinėms Valstijoms, susiduriančioms su kliūtimis bandant areštuoti Rusijos oligarchų turtą visame pasaulyje. Nors šias pastangas palankiai vertina daugelis karo Ukrainoje priešininkų, kai kuriais veiksmais išbandomos Amerikos jurisdikcijos užsienyje ribos.

„Amadea“ Federalinis tyrimų biuras (FTB) sieja su Rusijos oligarchu ir politiku Suleimanu Kerimovu. JAV nurodo, kad jis su Kaimanų Salų vėliava plaukiojusią superjachtą slapta nupirko pernai, per įvairias priedangos bendroves.

Laivas tapo kovo mėnesį kelių agentūrų suformuotos darbo grupės „KleptoCapture“ („Kleptokratų gaudyklė“), kuriai pavesta ieškoti ir areštuoti rusų oligarchų turtą, kad būtų daromas spaudimas Maskvai nutraukti karą Ukrainoje, taikiniu.

FTB nurodė, kad kratos orderyje Fidžyje buvo pateikta elektroninių laiškų, rodančių, kad šiemet laive lankėsi S. Kerimovo vaikai ir kad įgula naudojo kodinius pavadinimus – G0 S. Kerimovui, G1 – jo žmonai, G2 – dukteriai ir taip toliau.

Prieš penkerius metus pagamintoje 106 metrų – maždaug futbolo aikštės ilgio – jachtoje „Amadea“ yra gyvų omarų rezervuaras, pianinas, plaukimo baseinas ir didelė sraigtasparnių nusileidimo aikštelė.

Advokatas Feizalas Haniffas (Feizalas Hanifas), atstovaujantis bendrovei „Millemarin Investment“, kuri dokumentuose įvardijama kaip „Amadea“ savininkė, tvirtino, kad laivas priklauso kitam turtingam rusui, kuriam, kitaip nei S. Kerimovui, sankcijos netaikomos.

Latvijoje uždrausta Rusijos ir Baltarusijos atstovams valdyti svarbias įmones

Latvijos parlamentas (Saeima) galutiniu svarstymu priėmė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos juridiniams ar fiziniams asmenims turėti reikšmingus arba kontrolinius Latvijos nacionaliniam saugumui svarbių šalies įmonių akcijų paketus ar dalyvauti jų valdyme.

Naujos redakcijos įstatymas skelbia, kad Rusija ir Baltarusija, jos piliečiai ar juridiniai asmenys negali įgyti reikšmingos dalies ar lemiamo balso teisės Latvijos nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse, taip pat negalė tapti tokios įmonės nariais ar faktiniais naudos gavėjais.

Tais atvejais, kai Rusijos ar Baltarusijos rezidentai jau turi reikšmingą akcijų dalį ar lemiamą įtaką tokiose įmonėse, jie praranda jose balso teisę, o veiksmai, atlikti pažeidžiant šią nuostatą, bus pripažinti negaliojančiais.

Pataisas inicijavusi Ekonomikos ministerija, pagrįsdama jų poreikį, paaiškino, kad Rusijos karinė invazija į suverenią Ukrainos valstybę šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir kelia esminę grėsmę Europos Sąjungos, įskaitant Latvijos, saugumui ir stabilumui.

Savo ruožtu Baltarusija, kuri remia Rusijos veiksmus, gali būti laikoma sąjungininke ir yra lygiai taip pat atsakinga už Rusijos invaziją į Ukrainą, o abi šios valstybės, pasinaudodamos savo piliečiais ar įmonėmis, gali daryti įtaką kitoms šalims per dalyvavimą strategiškai svarbių įmonių valdyme, taip pat per investicijas į kritiškai svarbią infrastruktūra, paaiškino ministerija.

E. Macronas, O. Scholzas, M. Draghi po vizito Kyjive sugrįžo į Lenkiją

E. Macronas, O. Scholzas, M. Draghi po savo pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios penktadienio naktį traukiniu sugrįžo į Lenkiją, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Valanda prieš jų traukinio atvykimą į Lenkijos Peremislio miestą M. Draghi su E. Macronu jo vagone surengė dvišalį susitikimą.

Netrukus po to, kai traukinys ketvirtadienį išvyko iš Kyjivo, E. Macronas taip pat surengė derybas su O. Scholzu.

Lankydamiesi Ukrainoje šie trys lyderiai, prie kurių buvo prisidėjęs Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas), sakė, kad yra pasirengę nedelsiant suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą.

V. Zelenskis sveikino šį pareiškimą ir išreiškė viltį, kad kitos ES narės prieš birželio 23–24 dienomis įvyksiantį bloko viršūnių susitikimą su tuo sutiks.

Kiekvienai delegacijai buvo skirta po keturis specialaus traukinio, kurį organizavo ukrainiečiai, vagonus.

Su lyderiais traukiniu važiavo diplomatų ir žurnalistų, taip pat maždaug 80 prancūzų, vokiečių, italų ir ukrainiečių apsaugos pareigūnų.

Prancūzija pranešė nebegaunanti dujų iš Rusijos dujotiekiais

Prancūzija nuo birželio 15 dienos nebegauna gamtinių dujų iš Rusijos dujotiekiais, penktadienį pranešė tinklo operatorė „GRTgaz“, Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ šią savaitę įspėjus apie planus smarkiai sumažinti tiekimą Europai.

„Gazprom“ teigimu, tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ mažinamas dėl remonto darbų, tačiau ES pareigūnai mano, kad Maskva keršija Ukrainos sąjungininkėms.

Prancūzija apie 17 proc. dujų gauna iš Rusijos per tinklo jungtis su Vokietija, kuri labai priklauso nuo Rusijos tiekimo ir sukritikavo „Gazprom“ žingsnį kaip „politinį“.

Nuo šių metų pradžios tiekimas jau sumažintas 60 proc., todėl kainos išaugo.

Tačiau „GRTgaz“ pažymėjo, kad šiuo metu Prancūzijos jokios grėsmės nėra, o atsargos sudaro 56 proc. pajėgumų, palyginti su birželiui įprastu 50 proc. kiekiu.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Prancūzija ir kitos šalys padidino dujų importą iš Ispanijos vamzdynais, taip pat laivais atgabenamų suaktyvino suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pirkimą.

Didžioji dalis SGD vis dar tiekiama iš Rusijos, o Prancūzija šiuo metu yra viena didžiausių pirkėjų, teigiama šią savaitę paskelbtoje Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaitoje.

EK remia Ukrainos „europietišką svajonę“, Rusija mažina dujų tiekimą Vakarams

Europos Komisija penktadienį pasiuntė stiprų solidarumo su Ukraina simbolį, paskelbusi, kad siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą.

Toks pareiškimas nuskambėjo Rusijai apšaudžius pasienio Ukrainos miestus ir smarkiai mažinant dujų tiekimą į Vakarus.

EK rekomendacija reiškia, kad Ukraina gali būti įtraukta į šalių, siekiančių narystės ES, sąrašą jau kitą savaitę, kai Bendrijos valstybių narių vadovai susitiks Briuselyje.

Gautinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo dar turės vienbalsiai patvirtinti visi 27 ES šalių vadovai, tačiau didžiausių Bendrijos narių – Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos – lyderiai jau ketvirtadienį per kelionę į karo nuniokotą Kyjivo priemiestį išreiškė visokeriopą paramą šiai idėjai.

Penktadienį Europos Komisija oficialiai išsakė oficialų palaikymą šiam pasiūlymui, o EK vadovė U. von der Leyen aiškiai išreiškė savo poziciją vilkėdama Ukrainos nacionalinių spalvų švarkelį ir marškinius.

„Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Ukrainai europinę perspektyvą ir kandidatės statusą. Visa tai daroma suprantant, kad šalis vykdys svarbias reformas. (...) Moldovai galioja tokia pati rekomendacija kaip ir Ukrainai“, – žurnalistams pranešė U. von der Leyen.

„Visi žinome, kad ukrainiečiai pasirengę mirti už Europos perspektyvą. Mes norime, kad jie gyventų su mumis europietiškos svajonės labui“, – sakė ji.

„Istorinis sprendimas“

V. Zelenskis netrukus pasveikino EK rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į ES statusą.

„Tai pirmas žingsnis narystės ES kelyje, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra dėkingas EK vadovei ir „kiekvienai EK narei už istorinį sprendimą“.

Jis sakė, kad tikisi, jog birželio 23–24 dienomis įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai duos Ukrainai „teigiamą rezultatą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino Briuselį „manipuliavimu“ Ukraina po minimo EK pareiškimo.

„Matome, kaip daugelį metų Vakarų bendruomenė manipuliuoja idėja apie tam tikrą Ukrainos dalyvavimą jų integracijos struktūrose“, – sakė ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros.

Tačiau Ukrainoje darosi „vis blogiau ir blogiau“, pridūrė ji.

Kai Ukraina bus įtraukta į ES kandidačių sąrašą, kuriame jau yra kelios Vakarų Balkanų šalys, Kyjivui gali prireikti ne vienerių metų, kad įvykdytų visus oficialius narystės reikalavimus, net jei laimės karą.

„Taip, Ukraina turėtų būti pasveikinta kaip šalis kandidatė, tačiau tai grindžiama supratimu, kad gerai padirbėta, tačiau taip pat dar reikia atlikti svarbių darbų“, – sakė U. von der Leyen.

Tuo metu karas Ukrainoje tęsiasi: Rusijos pajėgos bombarduoja ukrainiečių pasipriešinimo židinius Sjevjerodonecke, įskaitant civilius gyventojus, pasislėpusius chemijos gamykloje šiame Rytų Ukrainos mieste.

Be to, Maskva padidino spaudimą Vakarų sąjungininkėms, smarkiai sumažindama gamtinių dujų srautus dujotiekiais į Vakarų Europą, ir taip išaugo energijos kainos.

Mažinamas dujų tiekimas

Kelios Europos šalys, įskaitant Italiją ir Vokietiją, yra labai priklausomos nuo rusiškų dujų, o Vakarams stojus į Ukrainos pusę, Maskva mažina jų tiekimą.

Prancūzijos tinklo operatorė teigė, kad nuo birželio 15 dienos iš Rusijos per tinklo jungtis su Vokietija negauna jokių rusiškų dujų, o Italijos „Eni“ pareiškė, kad Rusijos valstybinė įmonė „Gazprom“ penktadienį perpus sumažins tiekimą.

Berlynas ir Roma atmetė Rusijos argumentus, kad tiekimas sumažėjo dėl techninių priežasčių, ir teigė, kad „Gazprom“ žingsnis yra politinis.

Tačiau Vakarų Europą alina karščio banga, o energijos kainos jau šoktelėjo į viršų, prisidėdamos prie sparčiai augančios infliacijos ir streikų keliose šalyse.

Be abejo, padėtis Ukrainoje, kur Rusijos kariai jau beveik keturis mėnesius trunkantį karą užėmė nemažai šalies pietinių ir rytinių teritorijų, įskaitant didžiąją dalį Donbaso regiono, yra dar aštresnė.

„Humanitarinė padėtis visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbase, kelia didžiulį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – teigė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos agentūra OCHA.

Pareiškime teigiama, kad padėtis „ypač neramina Sjevjerodonecke ir jo apylinkėse“, kur jau kelias savaites vyksta kruvini susirėmimai.

„Dievo valia“

Sjevjerodoneckas yra Luhansko srityje, kurios gubernatorius Serhijus Haidajus paragino nutraukti ugnį, teigdamas, kad šimtai civilių gyventojų yra įstrigę apsiaustoje miesto chemijos gamykloje „Azot“.

„Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga išeiti iš gamyklos. Ten glaudžiasi 568 žmonės, iš jų 38 vaikai“, – sakė jis.

Anksčiau šią savaitę S. Haidajus sakė, kad mieste, kurį daugiausia kontroliuoja Rusijos pajėgos, liko apie 10 000 civilių gyventojų.

Donbaso fronto linijoje esančiame Adamivkos kaime netoli Slovjansko miesto stačiatikių vienuolių bendruomenė pranešė, kad raketa pramušė skylę jų prižiūrimo sodo sienoje.

Beveik nuolat Rusijos pajėgų bombarduojamoje vietovėje sesuo Anastasija ir grupė vienuolių bei piligrimų kasdien meldžiasi už išsigelbėjimą.

„Taip, mes visi esame gyvi. Niekas neišvyko. Tai mūsų namai, – tyliai kalbėjo sesuo Anastasija, tolumoje griaudėjant apšaudymams. – Mes pasitikime Dievo valia, Dievo pagalba, visų šventųjų ir Švenčiausiosios Mergelės pagalba. Tai mūsų namai, mes neturime kur kitur eiti.“

Pasak vietos gubernatoriaus, per Rusijos smūgį gyvenamajam rajonui pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai du žmonės ir 20 buvo sužeisti.

V. Zelenskis giria EK rekomendaciją Ukrainai suteikti ES kandidatės statusą

V. Zelenskis penktadienį pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

„Tai pirmas žingsnis narystės ES kelyje, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra dėkingas“ U. von der Leyen ir „kiekvienai EK narei už istorinį sprendimą“.

Ukraina: civiliams iš gamyklos „Azot“ evakuoti reikia visiško ugnies nutraukimo

Ukraina penktadienį pareiškė, kad tik „visiškai nutraukus ugnį“ būtų įmanoma evakuoti šimtus civilių iš Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“.

„Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga pasitraukti iš gamyklos. Ten prisiglaudę 568 žmonės, tarp jų 38 vaikai“, – socialiniuose tinkluose parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Pasitraukimas iš gamyklos įmanomas tik visiškai nutraukus ugnį“, – pabrėžė jis.

Sjevjerodonecke Ukrainos rytuose – didžiausiame Ukrainos dar kontroliuojamame Luhansko srities mieste – ištisas savaites vyksta intensyvūs susirėmimai su rusų pajėgomis.

Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, stengdamosi užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje, atsitraukusios iš rajonų aplink Kyjivą ir Ukrainos šiaurės.

Anksčiau šią savaitę S. Haidajus sakė, kad Sjevjerodonecke, kurio didžiąją dalį jau yra užėmę rusai, yra likę maždaug 10 tūkst. civilių.

Per Rusijos smūgį Pietų Ukrainoje žuvo du, sužeista dar 20 žmonių

Mažiausiai du žmonės žuvo, o dar 20 buvo sužeisti per Rusijos smūgį gyvenamajam rajonui pietiniame Ukrainos mieste Mykolajive, penktadienį pranešė vietos administracijos vadovas.

„Per raketų smūgį gyvenamajam rajonui žuvo du ir buvo sužeista dar 20 žmonių“, – socialiniuose tinkluose pranešė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Anksčiau jis sakė, kad tarp sužeistųjų yra vaikas.

„Per ryte suduotą smūgį Mykolajive buvo apgadinti keturi gyvenamieji daugiaaukščiai ir vienas infrastruktūros objektas, – sakė V. Kimas. – Vyksta gelbėjimo darbai.“

Rusijos pajėgos nuo pat invazijos pradžios vasario 24-ąją reguliariai taikosi į Mykolajivą.

Šis miestas yra Pietų Ukrainos gynybos linijoje, nes per jį eina kelias į didelę strateginę svarbą turintį Juodosios jūros uostą Odesą.

Mykolajivas yra už maždaug 100 km į šiaurės vakarus nuo Chersono, Rusijos pajėgų užimto pirmosiomis karo savaitėmis.

Kovo mėnesį Rusijos pajėgos smogė srities administraciniam pastatui, tuomet žuvo keliolika žmonių.

Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovė: po karo kai kuriuos rusų agresijos įkalčius paversime lankytinais objektais

Kai kurie Rusijos invazijos ženklai karui pasibaigus taps lankytinais objektais, sako Ukrainos Turizmo plėtros agentūros vadovė Mariana Oleskiv. Anot jos, turistų iš užsienio šalis lauks, kai į Ukrainą bus galima atskristi.

„Ukraina bus atvira turistams iš užsienio tuomet, kai atsivers Ukrainos oro erdvė, susidomėjimas Ukraina bus. Tačiau šiuo metu siekiame, kad šalies svečiai nematytų vien griuvėsių, bet ir jos grožį. Taip pat skatinsime aplankyti vietoves, kur vyksta karas, vietas, kurios kels prisiminimus“, – penktadienį Vilniuje, pasirašius bendrą Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą bendradarbiauti turizmo srityje žurnalistams sakė M. Oleskiv.

Šiuo metu, anot jos, Ukrainoje rengiami keli turizmo skatinimo projektai, kuriais bus prisimenama Rusijos invazija ir jos aukos.

„Bus steigiami karo memorialai, pavyzdžiui tiltas Irpinėje, po kuriuo slėpėsi žmonės – šie kadrai žinomi visame pasaulyje, buvo spausdinti ant žurnalų viršelių. Ten bus memorialas, o šalia bus statomas naujas tiltas“, – pasakojo M. Oleskiv.

„Taip yra daug kitų vietovių – Buča, Borodijanka – kuriose žmonės nori prisiminti tuos, kurie žuvo nuo karo žiaurumų, ukrainiečių tautos genocido. Atminimo paminklai bus ir ten, kadangi sieksime, kad pasaulis nepamirštų šio karo pamokų“, – tęsė ji.

Taip pat šalies svečiams, pasak Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovės, bus planuojamos nuotraukų parodos, kuriose bus siekiama pavaizduoti net tik kadrus iš karo, bet ir Ukrainos grožį.

„Kad žmonės matytų ir nepamirštų Ukrainos, nes jau nemažai kalbama, kad žmonės nuo šio karo pradeda pavargti. Tačiau žinios iš Ukrainos pirmuosiuose puslapiuose privalo išlikti ir toliau – karas vis dar vyksta“, – teigė M. Oleskiv.

Aptardama dabartinę Ukrainos turizmo būklę ji pažymėjo, kad pirmuosius du karo mėnesius Vakarų Ukrainos viešbučiai buvo pilnai rezervuoti iš pavojingų šalies regionų vykusių gyventojų, vėliau kelionių paklausa krito.

„Nedaug žmonių tam turi pinigų, be to, ne visiems atrodo normalu šiuo metu keliauti ir ilsėtis, kadangi šalyje vyksta karas. Yra tokia moralinė dilema, kad dabar ne laikas keliauti“, – sakė ji.

Anot jos, Ukrainos turizmo srityje dirbo apie 1 mln. žmonių, o prasidėjus karui didelė dalis jų neteko darbo.

„Jaučiame didelius nuostolius, nes turizmo sezonas jau prasidėjęs. Pietų Ukrainoje turizmas neegzistuoja, kadangi Ukrainos pajūryje nėra saugu“, – teigė M. Oleskiv.

Italijos dujų bendrovė: „Gazprom“ penktadienį sumažino tiekimą 50 procentų

Italijos dujų bendrovė „Eni“ pranešė, kad iš „Gazprom“ gaus tik 50 proc. penktadienį prašomo dujų kiekio, po to, kai Roma apkaltino Rusijos valstybinę bendrovę, kad ši „meluoja“ dėl dujų tiekimo sumažinimo priežasčių.

„Gazprom“ paskelbė, kad tieks tik 50 proc. prašomo kiekio (faktiškai pristatytas kiekis beveik nepasikeitė, palyginti su vakar pristatytu kiekiu)“, ir jau trečią dieną iš eilės mažina tiekimą, sakoma „Eni“ pareiškime.

Didėjant įtampai santykiuose su Vakarais dėl karo Ukrainoje, Rusija padidino energetinį spaudimą ir sumažino dujų tiekimą žemynui, o Italija ir Vokietija šį žingsnį pavadino „politiniu“.

„Gazprom“ pareiškė, kad tiekimas dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažintas dėl remonto darbų, tačiau ES pareigūnai mano, kad Maskva taip baudžia Ukrainos, į kurią Rusijos pajėgos įsiveržė vasario mėnesį, sąjungininkus.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis ketvirtadienį atmetė „Gazprom“ pasiteisinimus, sakydamas, kad priežastys, „kaip mums sakė, yra techninės. Tačiau mes, Vokietija ir kiti, manome, kad tai yra melas“.

M. Draghis sakė, kad valstybinė bendrovė „Gazprom“, – pareiškusi, kad Maskva turi teisę laikytis savo taisyklių dėl dujų tiekimo mažinimo – naudoja dujų tiekimą „politiniams“ tikslams.

Italija siekia sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, pasitelkdama alternatyvius šaltinius, taip pat žada daugiau investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Dujų tiekimo mažinimas, dėl kurio kyla kainos, „turi pasekmių ne iš karto vartojimui, o atsargų kaupimui“, – sakė M. Draghis.

ES šalys stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos energijos, tačiau nesutaria dėl gamtinių dujų embargo įvedimo, nes kai kurios valstybės narės yra labai priklausomos nuo tiekimo iš Rusijos.

U. von der Leyen: ukrainiečiai „pasirengę mirti“ dėl „europietiškos svajonės“

Europos Komisijos vadovė U. von der Leyen penktadienį, parėmusi Ukrainos kandidatūrą į ES nares, sakė, kad ukrainiečiai pasirengę mirti už galimybę sustiprinti savo ryšius su Europos Sąjunga.

„Visi žinome, kad ukrainiečiai pasirengę mirti už Europos perspektyvą. Mes norime, kad jie gyventų kartu su mumis dėl Europos svajonės“, – sakė U. von der Leyen žurnalistams, paskelbusi EK rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės statusą.

V. Zelenskis: Ukraina nuo liepos 1-osios įves vizas Rusijos piliečiams

V. Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas ketina nuo liepos 1 dienos įvesti vizas Rusijos piliečiams, praėjus keturiems mėnesiams nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios.

„Ukraina įveda vizų režimą Rusijos Federacijos piliečiams“, – sakė V. Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.

Pasak prezidento, šis reikalavimas įsigalios „2022 metų liepos 1-ąją“, remiantis vyriausybės sprendimu, kurio jis tikisi „dar šiandien“.

Šiuo žingsniu Rusijos piliečiams bus atšauktas bevizis režimas, įsigaliojęs 1991 metais Ukrainai tapus nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos.

V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad tokios priemonės imamasi dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos ir siekiant sustiprinti užpultos šalies gynybos potencialą.

„Dėl Rusijos Federacijos pradėto visuotinio karo turime sustiprinti Rusijos piliečių atvykimo į mūsų teritoriją kontrolę. Saugumas yra prioritetas“, – pabrėžė A. Jermakas.

Abi kaimynės turi beveik 2,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną, o daug jų gyventojų sieja giminystės ryšiai.

Tačiau rusų apsilankymų Ukrainoje smarkiai sumažėjo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, nulėmusios karą su Kremliaus remiamais prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.

2013-aisiais Ukrainoje apsilankė 10,8 mln. Rusijos piliečių, tačiau po metų šis skaičius sumažėjo iki 2,5 milijono. 2015–2019 metais apsilankymų užregistruota net mažiau – maždaug po 1,5 mln. per metus, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka.

Pasak jo, 2020 ir 2021 metais įsibėgėjus COVID-19 pandemijai, Rusijos keliautojų atvykdavo po 500 tūkst. per metus.

Ukraina, kur plačiai vartojama rusų kalba ir nuo 2004-ųjų įvyko dvi provakarietiškos revoliucijos, pastaraisiais metais taip pat pritraukia daug liberalių pažiūrų rusų, bėgančių nuo Vladimiro Putino režimo.

Sausio pabaigoje beveik 175 tūkst. Rusijos piliečių turėjo leidimus gyventi Ukrainoje, AFP pranešė migracijos pareigūnai.

Tačiau tikėtina, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis, nes iki šiol Ukraina niekada neturėjo vizų režimo su Rusija.

EBU: „Eurovizijos“ nugalėtoja Ukraina negalės surengti kitų metų konkurso

Karo nuniokota „Eurovizijos“ nugalėtoja Ukraina negalės surengti kitų metų konkurso, penktadienį pranešė Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir pridūrė, kad svarstoma, ar antroje vietoje likusi Britanija galėtų surengti šį renginį.

Ukrainiečių grupė „Kalush Orchestra“ praėjusį mėnesį laimėjo dainų konkursą, o pagal taisykles šalis nugalėtoja turėtų surengti kitų metų renginį.

Tačiau EBU nusprendė, kad „Eurovizija“ negalės vykti Ukrainoje, „atsižvelgiant į tebesitęsiantį karą“, prasidėjusį nuo Rusijos invazijos vasario 24-ąją.

„Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, Ukrainos transliuotojas UA:PBC negali užtikrinti saugumo ir veiklos garantijų, kurių reikia, kad transliuotojas galėtų priimti, organizuoti ir prodiusuoti „Eurovizijos“ dainų konkursą“, – sakoma EBU pareiškime.

Vis dėlto „dabar prasidės diskusijos su BBC“, Jungtinės Karalystės kuri šiemet užėmė „Eurovizijoje“ antrąją vietą, visuomeniniu transliuotoju, dėl galimo 2023 metų dainų konkurso surengimo, priduriama pareiškime.

„Ketiname pasirūpinti, kad Ukrainos pergalė atsispindėtų kitų metų laidose, – pabrėžė EBU. – Toks bus mūsų prioritetas per diskusijas su būsimais šeimininkais.“

JK ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) biuras pasveikino šį žingsnį.

„Žinoma, džiaugtumės galimybe surengti [Euroviziją] čia, Jungtinėje Karalystėje, glaudžiai bendradarbiaudami su Ukraina ir BBC“, – sakė premjero atstovas.

„Būtume pasiryžę užtikrinti, kad ji visokeriopai atspindėtų turtingą Ukrainos kultūrą, paveldą ir kūrybiškumą, taip pat stiprinti besitęsiančią abiejų mūsų šalių partnerystę“, – pridūrė jis.

Sulaukusi didžiulio visuomenės palaikymo, grupė „Kalush Orchestra“ įveikė 24 varžovus per kasmet rengiamą konkursą. Ukrainiečiai atliko dainą „Stefania“ – repo stiliaus lopšinę, kurioje liaudiški motyvai susipina su moderniais hiphopo ritmais.

Ši pergalė pakėlė dvasią Rusijos invazijai besipriešinančiai tautai.

Nors tolesnė karo eiga lieka neaiški, EBU pareiškė, kad buvo būtina iš anksto perkelti renginio vietą.

„Eurovizijos“ dainų konkursas yra vienas sudėtingiausių televizijos renginių pasaulyje: prie jo dirba ir jame dalyvauja tūkstančiai žmonių, o pasiruošimas užtrunka 12 mėnesių“, – pabrėžė organizatoriai.

Rusiškų dujų trūkumas kelia grėsmę Europos atsargų kaupimo planams

Prancūzijai tapus naujausia šalimi, kuri buvo atkirsta nuo rusiškų gamtinių dujų, o jų tiekimui į Vokietiją, Austriją ir Italiją smarkiai sumažėjus, Europos planai per vasarą sukaupti solidžias dujų atsargas  tampa abejotini.

Baigiantis ketvirtam karo Ukrainoje mėnesiui, Maskva smogia Europai, kuri rusiškomis patenkino apie 40 proc. savo dujų poreikio, į skaudžią vietą.

Kelios Europos valstybės, įskaitant Italiją ir Vokietiją, yra labai priklausomos nuo dujų iš Rusijos, todėl Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) atvirai apkaltino Kremliaus kontroliuojamą dujų gigantą „Gazprom“, kad šis meluoja dėl tiekimo Europai mažinimo priežasčių.

Vasaros mėnesiais dujų vartojimas Europoje gerokai sumažėja, nes nereikia šildyti pastatų, tad ji skuba papildyti savo atsargas kitai žiemai. Europos Sąjunga tikisi, kad iki lapkričio mėnesio jos valstybių narių dujų saugyklų infrastruktūra būtų užpildyta bent 80 procentų.

Dujų trūkumas, dėl kurio kyla kainos, „dabar atsiliepia ne vartotojams, o atsargų kaupimui“, sakė M. Draghi ir pridūrė, kad saugyklos Italijoje dabar užpildytos 52 procentais.

Dujos kaip ginklas

Rusiškų dujų tiekimo sumažėjimas taip pat skaudžiai smogs pramonės vartotojams, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, kur chemijos, plieno, cemento ir trąšų pramonės įmonės sudegina daug vjų.

„Rusai jau seniai naudoja dujas kaip ginklą“, – sakė Paryžiaus politikos studijų instituto profesorius Thierry Brosas (Tjeri Brosas).

„Kremlius naudojasi neapibrėžtumo principu – vieną dieną vienaip, kitą dieną kitaip – kad... sukeltų įtampą žaliavų rinkose ir pakeltų kainas“, – prabrėžė jis.

Kremlius naudojasi neapibrėžtumo principu – vieną dieną vienaip, kitą dieną kitaip – kad... sukeltų įtampą žaliavų rinkose ir pakeltų kainas.

Maskva jau nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos valstybėms, įskaitant Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai ir Nyderlandams, atsisakiusioms paklusti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimui už jas mokėti rubliais, kuris pažeidžia sutarčių sąlygas. Kai kurios kitos ES narės, tokios kaip Lietuva ir Estija, rusiškų dujų atsisakė pačios, o jų poreikį patenkins suskystintų gamtinių dujų importu.

Naujausio smūgio sulaukė Prancūzija, kurios operatorė „GRTgaz“ penktadienį paskelbė, kad nuo birželio 15-osios vamzdynais nebegauna rusiškų dujų.

Europos vienybės laužymas

Prancūzija rusiškomis patenkino 17 proc. savo gamtinių dujų poreikio, kurių didžioji dalis ją pasiekdavo vamzdynais, o mažesnė – laivais suskystintų pavidalu.

Šią savaitę Rusija du kartus skelbė apie dujų tiekimo Europai mažinimą vamzdynu per Baltijos jūrą „Nord Stream“ – iš viso 60 proc., o tai paaiškino sunkumais dėl dujotiekio įrangos remonto. Savo ruožtu Vokietija šį žingsnį pavadino „politiniu“, siekiu dar labiau kilstelėti dujų kainas.

Italijos energetikos milžinė „Eni“, ketvirtadienį skelbusi, kad antrąją sumažinto tiekimo dieną gavo 65 proc. įprasto rusiško dujų kiekio, penktadienį pranešė, jog ši dalis sieks jau tik 50 procentų.

„Tiekimo sumažinimo priežastys... kaip mums sakoma, yra techninės. Tačiau tiek mums, tiek ir Vokietijai akivaizdu, kad tai yra melas“, – sakė Italijos ministras pirmininkas.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) dujų tiekimo mažinimą apibūdino kaip  „Putino priešpriešos demonstravimą“.

„Tai sprendimas, kurį jis priima savavališkai – taip elgiasi diktatoriai ir despotai“, – pabrėžė Vokietijos ministras.

Tuo tarpu „Gazprom“ pareiškė, kad turi pilną teisę žaisti pagal savo taisykles dėl dujų tiekimo – „mūsų produktas, mūsų taisyklės“.

„Gazprom“ nereikalingas joks pateisinimas dėl to. Tai diferencijuotas būdas sugriauti Europos vienybę“, – akcentavo T. Brosas.

Kremlius atidžiai stebės Ukrainos žingsnius narystės Europos Sąjungoje link

Kremlius atsargiai reagavo į Ukrainos žingsnius narystės Europos Sąjungoje (ES) link, kai Europos Komisija rekomendavo oficialiai suteikti Ukrainai kandidatės statusą.

„Vyksta kelios transformacijos, kurias, žinoma, labai atidžiai stebime“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, praneša agentūra „Interfax“.

Jis sakė, kad Maskva žino apie „Europos Sąjungos gynybos komponento stiprinimą“. Praeityje Maskva kaltino ES, kad ji iš ekonominio aljanso virsta „agresyvia karine veikėja“.

Ukrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinklą

Ukrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinklą. Vienas iš jo koordinatorių buvo Rusijos okupuoto Krymo vadinamojo vadovo Sergejaus Aksionovo patarėjas.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST).

Per specialią operaciją Kyjive, Charkive, Odesoje, Zaporižioje, taip pat Dnipropetrovsko ir Vinicos srityse buvo sulaikyta 19 Rusijos agentų.

Šnipai koregavo apšaudymus raketomis, rinko duomenis apie Ukrainos karių pozicijas ir informaciją apie belaisvių rusų laikymo vietas.

Agentūra taip pat stengėsi sužinoti Ukrainos partizanų, kurie pogrindžio sąlygomis priešinasi Rusijos kariuomenei laikinai okupuotose teritorijose šalies pietuose, duomenis.

UST nustatė, kad grupei vadovavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentas Chersono srityje. Gautus duomenis jis perduodavo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovams, tarp kurių – Krymo „vadovo“ S. Aksionovo patarėjas.

Dabar ruošiamasi pateikti įtarimus sulaikytiesiems. Jiems gresia iki 15 metų kalėjimo arba įkalinimas iki gyvos galvos.

Apklausa: dauguma vokiečių – už Ukrainos prisijungimą prie ES per kelerius artimiausius metus

Daugiau kaip pusė balso teisę turinčių Vokietijos gyventojų pritaria Ukrainos priėmimui į Europos Sąjungą per kelerius artimiausius metus.

Tai rodo apklausos, kurią televizijos kanalo ZDF užsakymu atliko tyrimų grupė „Politbarometer“, rezultatai, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

Už Ukrainos narystę Europos Sąjungoje pasisakė 60 proc. apklaustųjų. Ukrainos priėmimą į ES palankiai vertinančių vokiečių skaičius iš esmės nesikeičia nuo kovo mėnesio.

Maždaug trečdalis – 31 proc. – tyrimo dalyvių nenorėtų, kad Rusijos užpulta šalis būtų priimta į ES artimiausiais metais.

Kaip jau buvo pranešta, penktadienį Europos Komisija oficialiai rekomendavo suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.

Įvairiatautė grupuotė planavo sunkius nusikaltimus Ukrainos sostinėje

Įvairiatautė penkių žmonių grupuotė, vadovaujama Rusijos piliečio, kuris šiuo metu yra RF teritorijoje, planavo itin sunkius nusikaltimus Ukrainos sostinėje. Gauja dėjosi Kyjivo teritorinės gynybos savanorių formuote.

Tai penktadienį pranešė Kyjivo prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

Per kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose pareigūnai rado daug šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų.

„Per sankcionuotas kratas paimti 29 automatai „AK-74“, 32 jų dėtuvės, trys kulkosvaidžiai, trys pistoletai, 1,2 kilogramo trotilo. Ieškoma ginklų kilmės šaltinių, tikrinamos šių asmenų sąsajos su kitais nusikaltimais“, – sakoma prokuratūros pranešime.

A. Lukašenka įspėja Ukrainą neatakuoti Rusijos miestų

Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka įspėjo Ukrainos valdžią neatakuoti Rusijos miestų.

„Ukrainiečiai, Zelenskis prašo toliašaudės ginkluotės, kad galėtų smogti Rusijos miestams: Kurskui, Rostovui, Oriolui, Belgorodui – kaimyniniams miestams. Bet aš viešai jau esu sakęs, kad jokiu būdu to daryti negalima. Nes tada Rusija panaudos jau naujo lygmens ginkluotę. Ir smogs Kyjivui, tiems, kurie priima šiuos sprendimus“, – pareiškė A. Lukašenka, penktadienį lankydamasis Bobruiske.

Jį cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

Pasak A. Lukašenkos, Rusija kol kas naudoja įprastinę ginkluotę. Bet Rusija, priminė jis, pakankamai turi ir kitokios ginkluotės. „Todėl jie (ukrainiečiai) dar šiek tiek prisibijo. Bet ne nuo jų priklauso – viskas priklauso nuo to, kiek amerikiečiai juos ragins kariauti šį karą“, – teigė Baltarusijos vadovas.

„Vakar Bidenas pareiškė, kad kas mėnesį perves Ukrainai po pusantro milijardo dolerių. Kam? Karui. Todėl tai dar tik pradžia“, – sakė A. Lukašenka.

Kyjive uždrausta pirotechnika ir garsi muzika

Kyjivo karinės administracijos pirmininkas Mykola Žirnovas uždraudė Ukrainos sostinėje naudoti pirotechnikos gaminius ir garsiai leisti muziką. Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“.

Generolo majoro M. Žirnovo potvarkyje dėl tylos režimo, be kita ko, draudžiama organizuoti sostinėje renginius, per kuriuos naudojama pirotechnika, garsiai dainuoti, transliuoti pramoginę muziką naudojant garso aparatūrą ir t. t.

Kaip sakoma dokumente, Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą sąlygomis, laukiant raketų smūgių, tylos režimo pažeidimai neigiamai veikia Kyjivo gyventojų psichinę ir emocinę būseną.

Kopenhaga: Rusijos korvetė įplaukė į Danijos teritorinius vandenis

Rusijos korvetė penktadienį du kartus įplaukė į Danijos teritorinius vandenis Baltijos jūroje, pranešė danų ginkluotosios pajėgos.

Pirmą kartą rusų laivas įplaukė į šiuos vandenis šiauriau Kristiansės salos, esančios į pietus nuo Švedijos, 2.30 val. vietos (3.30 val. Lietuvos) laiku.

„Po kelių valandų ta pati korvetė vėl kirto teritorinių vandenų liniją, irgi šiauriau Kristiansės“, – teigiama danų kariuomenės pareiškime.

„Gavęs signalą iš karinių jūrų pajėgų jūrų operacijų padalinio civiliniu VHF radijo ryšiu, Rusijos laivas nedelsdamas paliko Danijos teritorinius vandenis“, – priduriama pareiškime.

Kariuomenė nurodė, kad „daugiau neturi ką pridurti“.

Vėliau Danijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad aptaria šį incidentą su Rusijos ambasadoriumi. Pasak Kopenhagos, įsibrovimas įvyko po to, kai balandžio pabaigoje Rusijos karinis šnipinėjimo lėktuvas pažeidė Danijos oro erdvę.

„Nepaisydama sienų Rusija vėl ignoruoja tarptautines taisykles. Rusijos ambasadoriui buvo labai aiškiai iškomunikuota, kad tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini“, – atskirame pareiškime pabrėžė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).

Danija yra NATO narė ir nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį perdavė Kyjivui prieštankinių raketų bei priešlaivinių raketų sistemą.

Kristiansės sala yra maždaug už 300 km nuo Rusijos Kaliningrado eksklavo.

JK premjeras vėl atvyko vizito į Kyjivą

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį grįžo į Kyjivą su antruoju vizitu per kiek daugiau nei du mėnesius, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pagyręs „ryžtingą“ Britanijos paramą jo šaliai.

 

 

„Daugybė šio karo dienų įrodė, kad Didžiosios Britanijos parama Ukrainai yra tvirta ir ryžtinga. Džiaugiuosi vėl matydamas didį mūsų šalies draugą Borisą Johnsoną Kyjive“, – rašė jis „Telegram“ ir pasidalijo vaizdo įrašu iš lyderių susitikimo.

 

 

Prancūzija siunčia Ukrainai 31 toną sėklų

Prancūzija išsiuntė Ukrainai 31 toną sėklų siekdama išvengti maisto krizės, kurią kelia Rusijos invazija, penktadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Prancūzijos, didžiausios Europos Sąjungos žemės ūkio gamintojos, pagalba siekiama sušvelninti „pragaištingą Rusijos invazijos poveikį Ukrainos aprūpinimo maistu saugumui“, tai leis nuimti 260 tūkst. tonų maisto derlių, nurodė ministerija. Siuntoje yra burokėlių, morkų, kopūstų ir pomidorų sėklos.

Balandį ir gegužę Prancūzija suteikė Ukrainai 600 tonų sėklinių bulvių, siekdama sumažinti sodinimo trikdžius vykstant mūšiams. Rusijos karinio jūrų laivyno vykdoma Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada neleidžia išvežti grūdų iš ketvirtos pagal dydį kviečių ir kukurūzų eksportuotojos pasaulyje, o tai didina stygių ir grasina badu mažas pajamas gaunančiose šalyse. Grūdų kainos pasaulinėse rinkose išaugo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzija padeda sunkvežimiais per Rumuniją transportuoti Ukrainos grūdus.

Ukrainos vyriausybė teigia, kad šiuo metu užblokuota 20–25 mln. tonų grūdų, jie gali pradėti pūti, jei nebus greitai išvežti. Jungtinės Tautos perspėjo apie „bado uraganą“ – daugiausia Afrikos šalyse, kurios daugiau nei pusę savo kviečių importuoja iš Ukrainos arba Rusijos, kuri taip pat yra pagrindinė jų gamintoja.

V. Putinas sako, kad Vakarų „ekonominis žaibiškas karas“ žlugo

Pasak prezidento V. Putino, Rusijai įvestos Vakarų sankcijos neturėjo jokio poveikio.

„Ekonominis žaibiškas karas nuo pat pradžių neturėjo galimybės būti sėkmingas“, – penktadienį Sankt Peterburge vykusiame Tarptautiniame ekonomikos forume sakė V. Putinas. „Esame stiprūs žmonės ir galime susidoroti su bet kokiu iššūkiu.“

Vakarų sankcijas, įvestas reaguojant į Rusijos pradėtą Ukrainos puolimą, V. Putinas pavadino „beprotiškomis“ ir „neapgalvotomis“. Jis sakė, kad baudžiamosios priemonės skaudžiai smogia Europos Sąjungai. Žalą Europai jis įvertino 400 mlrd. JAV dolerių.

Savo kalboje verslo atstovams V. Putinas toliau kritikavo Vakarus. JAV elgiasi kaip „Dievo pasiuntinys Žemėje“, sakė jis. Pasak jo, Vakarai nori kolonizuoti kitas pasaulio dalis.

Vokietijos kancleris: su V. Putinu reikia kalbėtis

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad palaikyti ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtina, net Maskvai tęsiant karą su kaimyne Ukraina.

„Visiškai būtina kalbėtis su V. Putinu ir aš toliau tai darysiu, kaip ir Prancūzijos prezidentas“, – išskirtiniame interviu dpa sakė O. Scholzas.

Vakarų lyderiai tęsia diplomatines pastangas užbaigti vasario 24 d. prasidėjusį konfliktą. O. Scholzo komentarai paskelbti kitą dieną, kai jis grįžo iš vizito Kyjive kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu ir Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu.

„Kai kalbu su V. Putinu, sakau, pavyzdžiui, tuos pačius dalykus, kuriuos sakiau jums“, – sakė O. Scholzas. Jo teigimu, svarbu suprasti, kad Rusija negali diktuoti taikos su Ukraina sąlygų. O. Scholzas teigė pasakysiąs V. Putinui, kad jis klysta, „jei tikrai tiki, jog gali apiplėšti kokią nors žemę, o tada tikėtis, jog laikai pasikeis ir vėl viskas bus normalu“.

Rusija sako, kad vykdo „specialią operaciją“, kuria siekia užimti dalį Ukrainos rytų. „Turite išvesti savo kariuomenę ir rasti susitarimą su Ukraina, kuris būtų priimtinas ir teisingas Ukrainos žmonėms“, – Kremliui adresuotuose komentaruose sakė O. Scholzas.

J. Bidenas sako esąs informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečius

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pranešė, kad buvo informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečius, ir paragino JAV piliečius susilaikyti nuo kelionių į karo draskomą šalį.

Paklaustas apie Ukrainoje dingusius du savanorius kovotojus, kuriuos, kaip nuogąstaujama, į nelaisvę paėmė Rusijos pajėgos, J. Bidenas atsakė: „Buvau informuotas.“

Prezidentas žurnalistams sakė nežinąs, kur yra šie vyrai, ir perspėjo, kad „amerikiečiai neturėtų vykti į Ukrainą“.

Slovėnija patiekė Ukrainai automatų, šalmų ir 35 pėstininkų kovos mašinas

Slovėnija patiekė Ukrainai Kalašnikovo automatų, šalmų, šarvuotųjų liemenių ir 35 pėstininkų kovos mašinas. Tai pranešė Slovėnijos gynybos ministras Marjanas Šarecas, informuoja portalas „eurointegration.com.ua“.

Pasak ministro, ginklų tiekimas Ukrainai šiomis dienomis dar tęsiamas.

Bet, kalbėdamas apie naujas ginklų siuntas, M. Šarecas pažymėjo, kad Slovėnija iš savo arsenalų jau perdavė Ukrainai visa, ką galėjo.

Anot ministro, ateityje Slovėnija gali pasiūlyti Ukrainai pagalbą atliekant išminavimo darbus arba Ukrainos karių rengimą Slovėnijos teritorijoje.

O. Scholzas žada, kad mūšiui Donbase vokiečių ginklai bus pristatyti laiku

 Vokietijos kancleris Olafas Scholzas žada, kad vokiški ginklai, kurių Ukraina prašo kovai su Rusijos pajėgomis, atvyks laiku.

Vokietija kartais sulaukia aštrios Kyjivo vadovybės kritikos dėl ginklų tiekimo tempo ir pristatytų ginklų tipo. Ukraina ne kartą ragino iš Vokietijos kariuomenės atsargų atsiųsti puolamųjų tankų ir reaktyvinių lėktuvų, tačiau tokios įrangos Berlynas neatsiuntė. Vokietija leido pristatyti priešlėktuvinius tankus.

Išskirtiniame interviu dpa, paklaustas, ar sunkioji ginkluotė „atvyks laiku, kad pakeistų padėtį Donbase“, O. Scholzas atsakė: „Ji atvyks laiku“. Jis atkreipė dėmesį, kad turi būti pakeistas prioritetas, kas pirmas gaus vokiškus ginklus. „Žinote, kad jau yra ilgas sąrašas klientų, kurie laukia, kol gaus ginklus po dvejų ir trejų metų“, – sakė jis, turėdamas galvoje, jog reikia pakeisti pristatymo protokolą, kad Ukraina gautų ginklus greičiau. „Dabar dirbama, kad tai įvyktų“, – pridūrė jis.

„Konkretūs dalykai, kuriuos galime pristatyti dabar, bus pristatyti po mokymų (...) be mokymų šių ginklų negalima naudoti“. „Pateiksime antibalistinę sistemą, galinčią išgelbėti Odesą ar Kyjivą, – sakė jis. – Kartu su Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis taip pat nusprendėme pristatyti kelis raketų paleidimo įrenginius“.

„Žaibiškai rusiškų dujų pakeisti suskystintomis dujomis nepavyks, todėl, kad dauguma suskystintų dujų tiekėjų yra sudarę kontraktus iki 2027–2028 m., jie laisvų pajėgumų turi nedaug, išimtis nebent Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios didina dujų gavybą ir eksportą. Bet, žinoma, ne tokiais kiekiais, kokių reikia, kad būtų galima pakeisti visą Rusijos eksportą ES“, – pirmadienį Žinių radijui teigė R. Rudzkis.

Profesorius aiškina, kad šiuo metu yra priimama daug sprendimų, kurie yra neapibrėžti, t.y. neaišku, kiek jie bus griežtai įgyvendinti ir kaip pavyks persiskirstyti srautams. Jo manymu, jeigu Europa rytoj atsisakytų rusiškų dujų, jų kaina Europoje iš karto šoktų į viršų.

„Jos ir šiuo metu yra labai aukštos, apie 1,2 tūkst. dolerių už tūkst. kubų ir tai yra kokius šešis kartus didesnė kaina, negu buvo 2019 metais. Dar iki karo, t.y. 2021 m. rudenį, buvo momentai, kai tos kainos buvo pasiekusios 2,3 tūkst. dolerių, tai yra dar du kartus daugiau“, – sakė R. Rudzkis.

Šiuo metu vyksta karas ne tiek Rusijos su Ukraina, kiek Rusijos su Vakarų pasauliu, nes Rusija metė iššūkį visai Vakarų civilizacijai.

Ekonomistas tvirtina, kad šiuo metu ekonominius rodiklius prognozuoti yra ganėtinai sunku, nes juos priimant dominuoja politiniai siekiai, o ne ekonominė logika.

„Šiuo metu vyksta karas ne tiek Rusijos su Ukraina, kiek Rusijos su Vakarų pasauliu, nes Rusija metė iššūkį visai Vakarų civilizacijai“, – aiškino profesorius.

Rimantas Rudzkis. J. Kalinsko / BNS nuotr.

ELTA primena, kad, atsižvelgdama į Rusijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) jau yra priėmusi penkis sankcijų Rusijai paketus.

Naujausiame pakete buvo priimtas anglių importo draudimas. Taip pat į Europos uostus nebeleidžiama įplaukti Rusijos laivams.

Penktajame sankcijų pakete buvo išplėstas asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas bei įvestos sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.

Taip pat įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.

Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriame pateikė atitinkamą siūlymą. EK šaltiniai naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad savo nepritarimą rusiškos naftos embargui prieš tai pareiškusioms Slovakijai ir Vengrijai gali būti pritaikyta išimtis.

Tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kategoriškai atmeta Europos Komisijos pasiūlymą dėl sankcijų naftos importui iš Rusijos. „Tai prilygtų branduolinei bombai, numestai ant Vengrijos ekonomikos“, – pareiškė jis penktadienį valstybiniam radijui. Jo šalis esą negalės pakeisti rusiškos naftos ir per 20 mėnesių laikotarpį, kuris specialiai numatytas Vengrijai.

R. Rudzkis: dabar ekonominės problemos Rusijai negresia – su jomis gali susidurti po pusmečio

Karą Ukrainoje Rusija pradėjo itin palankiomis sau ekonominėmis sąlygomis, todėl tikėtis greitos šalies ūkio griūties neverta, teigia R. Rudzkis. Jis prognozuoja, kad režimo ekonomikai didesnės problemos kils po pusmečio, pasibaigus vakarietiškų komponentų atsargoms, jei iki tol Rusijos pramonininkai neras kuo jų pakeisti Azijoje.

Pasak R. Rudzkio, situacija pasaulinėse žaliavų rinkose vasario 24 – pirmųjų Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje – dieną šaliai agresorei buvo „nepaprastai palanki“. Anot eksperto, karinė invazija prasidėjo rekordiškai brangstant ne tik energijos išteklių, bet ir metalo, medienos, kviečių ir kt. žaliavų kainoms, kilusiomis dar iki karo.

Karą Ukrainoje Rusija pradėjo itin palankiomis sau ekonominėmis sąlygomis, todėl tikėtis greitos šalies ūkio griūties neverta.

„Tai (brangimas – ELTA) prasidėjo visai ne per karą su Ukraina. Pažiūrėjus, kada buvo aukščiausios metalo, medienos, akmens anglies kainos, tai buvo praėjusių metų rudenį. Jei lygintume pagrindines žaliavų kainas su 2019 metų atitinkamomis kainomis, tai (...), pavyzdžiui, akmens anglis brango 6 kartus“, – pirmadienį Žinių radijui dėstė R. Rudzkis.

Jo teigimu, ir dabartinės dujų bei naftos kainos yra kartais didesnės už buvusias dar iki pandemijos – 2019 metais. Ekspertas įsitikinęs, kad tai leidžia Kremliaus režimui gerokai sušvelninti pritaikytų sankcijų poveikį.

„Kiek vidutiniškai Europos Sąjungoje dujos vidutiniškai kainavo 2019 metais? Mažiau nei 200 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Šiuo metu kaina – apie 1200. Matome, koks yra skirtumas, ir visa tai gerokai padidina Rusijos finansinius srautus, nepaisant sankcijų“, – teigė ekonomistas.

„Jie dabar naftą pardavinėja gerokai pigiau nei vidutinė rinkos kaina, bet ji vis tiek gerokai brangesnė nei 2019 metais“, – tęsė jis.

Anot R, Rudzkio, net jei ES ir atsisakys rusiškos naftos, ją toliau pirks kitos šalys, pavyzdžiui, Indija. Nors ji bus parduodama gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis, pajamos iš parduotos žaliavos, pasak jo, vis vien bus didelės, o šių metų pradžioje jau yra didesnės nei analogišku metu pernai.

„Taip, tenka rusams pardavinėti ją su didelėmis nuolaidomis, kažkiek jie praranda. Bet ta statistika, kuri šiuo metu ateina iš Vakarų apžvalginių dienraščių, rodo, kad šiuo metu pirmus praėjusius keturis mėnesius Rusijos pajamos yra gerokai didesnės, nei buvo prieš metus. Kol kas dar tikrai Rusijai niekas labai negresia“, – įsitikinęs R. Rudzkis.

Pagrindinės problemos Rusijos ekonomikai, jo teigimu, kils po maždaug 6 mėnesių, jei Vakarų valstybės ir toliau taikys sankcijas. Ekspertas mano, kad jos darys žalą Rusijos pramonei, – nors šalis pakankamai daug prekių pasigamina pati, gamybai užtikrinti būtini Vakaruose pagaminti komponentai, kurių, neradus alternatyvių tiekimo šaltinių, pristigs.

„Jie pakankamai daug gamina, importuoja palyginus mažai. Bet jiems pradės trūkti įvairių komponentų. Ar pavyks jiems gauti analogus Azijos šalyse, pirmiausia, žinoma, Kinijoje, ar pavyks jiems patiems sureguliuoti reikiamų komponentų gamybą, pamatysime po kokio gero pusmečio“, – svarstė R. Rudzkis.

„Manau, kad su problemomis Rusija susidurs ne dabar, o po kokio pusmečio, kai pasibaigs įvairių iš Vakarų pirktų komponentų atsargos sandėliuose, o naujų partijų prekių nepavyks gauti“, – kalbėjo ekonomistas, pridūręs, kad labai didelę įtaką Kremliaus ekonomikai turės Kinijos verslo ir valstybinių įmonių iniciatyva prekiauti su Rusija.