„Ką reiškia išimtys? Išimtys nužudo sankcijas. Tai yra esminis dalykas. Rusijos esminis dalykas yra nužudyti sankcijas. Tad dabar ji specialiai kaitina temperatūrą, eskaluoja, kad kažkas nuspręstų padaryti išimtis ir nužudytų pačią sankcijų idėją. Jei kažkas siūlo tokiu keliu eiti, tai jie siūlo rusišką receptą – atšaukti sankcijas. Paklauskite Rusijos, kas būtų deeskalacija jiems. Jie sakytų – atšaukite sankcijas. Tai mes kažkokio patrepsėjimo išsigąstame ir būsime už sankcijų atšaukimo prašymą? Tai nerimta“, – po trečiadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Tai yra ES sankcijų įgyvendinimo mechanizmas ir Lietuva, kaip atsakinga Europos Sąjungos valstybė, kuri visada kalbėjo, kad sankcijų poveikis yra labai svarus atgrasant Rusiją nuo tolimesnių karinių veiksmų, uždedant jai apynasrį ir baudžiant už tai, ką ji daro Ukrainoje... Manau, kad tai privaloma daryti“, – tvirtino politikas.
Laurynas Kasčiūnas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skernelis tikina, kad Lietuva turėjo ir kitokį pasirinkimą nei, vadovaujantis ES sprendimais, įgyvendinti Rusijos pyktį iššaukusius kai kurių produktų tranzito ribojimus per Lietuvą į Kaliningrado sritį.
Rusijos esminis dalykas yra nužudyti sankcijas. Tad dabar ji specialiai kaitina temperatūrą, eskaluoja, kad kažkas nuspręstų padaryti išimtis ir nužudytų pačią sankcijų idėją.
„Lietuva turėjo pasirinkimą prieš priimant sprendimus. Kitokį pasirinkimą, bet pasirinko tokį kelią“, – trečiadienį sake ekspremjeras.
Pasak jo, ir šiuo atveju reikėjo įvertinti kokias pasekmes priimti sprendimai turės Lietuvos saugumui.
„Kiekvienu atveju kai svarstomi sankcijų paketai valstybės numato tam tikras grėsmes – konkrečiai kas gali būti, kaip gali būti tai panaudota atsakant į sankcijas prieš konkrečią valstybę. Lietuva tai turėjo vertinti... Galbūt ir įvertino – esame drąsi šalis ir tokį sprendimą priėmėme“, – sakė ekspremjeras.
Visgi dabar prašyti išimties dėl atsiradusių apribojimų S. Skvernelio nuomone nereikėtų.
„Aš nemanau, kad dabar reikėtų keisti. Mes išgirdome kokiais motyvais buvo sprendimai priimti. Mano galva, kad sankcijos, kurios taikomos, turi būti paveikios (...) Tai kas šiandien yra ribojama pervežti iš Rusijos teritorijos į Rusijos teritoriją tranzitu, ar tai tikrai yra skausmingos sankcijos? Ar jos buvo vertos to, kokią reakciją išsaukia“, – klausimus kėlė S. Skvernelis, visgi pripažindamas, kad priimti sprendimai atitinka ES teisę.
Saulius Skvernelis. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
L. Kasčiūnas: esame pasiekę solidų atsparumo lygį prieš Rusijos veiksmus energetikos sektoriuje
L. Kasčiūnas sako, kad Lietuva yra pajėgi užsitikrinti elektros tiekimą, jei reaguojant į apribotą prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą Kremlius atjungtų šalį nuo Maskvoje valdomo Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos elektros žiedo (BRELL).
Parlamentaro teigimu, energetiniai apribojimai yra vienas būdų, kaip Maskva gali atsakyti į savaitgalį įsigaliojusį Europos Sąjungos draudimą geležinkeliais vežti plieną ir kt. metalus Lietuvos teritorija.
„Mes pasiruošę“, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
„Esame padarę labai daug namų darbų, bet mūsų pozicijos energetiniame sektoriuje, kuris galėtų būti tas taškas, yra labai solidžios. Net ir elektros energetikai, kur yra kalbų, kad mus atjungs nuo BRELL sistemos. Mes galėtume (užsitikrinti elektros tiekimą – ELTA) ir be šios sistemos“, – patikino jis.
NSGK pirmininkas taip pat priminė, kad Lietuva jau nebevartoja rusiškų gamtinių dujų.
Esame padarę labai daug namų darbų, bet mūsų pozicijos energetiniame sektoriuje, kuris galėtų būti tas taškas, yra labai solidžios.
„Kaip puikiai žinote, mūsų balanse rusiškų dujų nėra, ten esame tikrai stiprūs, pajėgus. Šioje vietoje esame pasiruošę, turime pasiekę tam tikrą atsparumo lygį ir, manau, kad jis tikrai solidus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, „ne viskas taip paprasta“ ir apie rimtas neigiamas pasekmes visiems Lietuvos gyventojams kalbantiems Kremliaus pareigūnams, kadangi pats Kaliningradas priklausomas nuo per Lietuvą einančios infrastruktūros.
„Ne viskas taip paprasta ir jiems. Jie gali turėt suskystintų dujų terminalą, vis tiek yra priklausomi nuo vamzdžio, einančio per Lietuvą. Jie irgi turi tą kalkuliuoti, svarstyti, mąstyti, dėliodami savo tam tikrus atsakus“, – pažymėjo L. Kasčiūnas. Kartu jis atskleidė nemanąs, jog karinių priemonių panaudojimas prieš Lietuvą yra tikėtinas.
„Jie negali šiuo metu kariauti antro karo vienu metu. Jie gali riaumoti, rėkauti, bet jei kalbame apie iššūkį NATO šaliai, jie tiesiog nepajėgūs to daryti. Gali daryti provokacijas, įgyvendinti lokalų algoritmą, bet kalbėti apie kažkokią karinę invaziją, jie tiesiog nepajėgūs“, – svarstė NSGK pirmininkas.
