Apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. Tai didelis skaičius palyginus su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 proc., tačiau jis palengva pradėjo mažėti, nes 2021 metais sudarė apie 45 proc.

Vertinant dešimtmečio pokyčius (2012-2022 metus) viso grynojo alkoholio pardavimai sumenko 20 proc. ir krito žemiau 30 mln. litrų per metus, kai per minėtą laikotarpį gyventojų skaičius susitraukė apie 4 proc. Vienam gyventojui tenkantis parduodamas alkoholio kiekis krito, kai tuo pat metu vargu ar padidėjo nelegaliai verdamo alkoholio kiekis. Dėl padidėjusių pajamų, greičiausiai, noras dalyvauti nelegalioje rinkoje turėjo sumažėti.

Praėję metai alkoholio rinkoje buvo įdomūs pokyčiais. Stipraus alkoholio pardavimai lyginant su 2021 metais krito 6,6 proc. Probleminio spirituoto vyno ir panašių produktų pardavimai krito 15 proc. ir ši alkoholio rūšis jau tampa nykstančia. Akivaizdu, kad mokestinė sistema nors ir po truputį keičia bendrą paveikslą.

Vyno iki 15 laipsnių stiprumo pardavimai kiekiu taip pat krito 6 proc., o putojančio vyno praktiškai išliko nepakitę lyginant su 2021 metais. Kito lengvo alkoholio kategorijos, alaus pardavimai padidėjo 5,6 proc., tačiau didžiąja dalimi padidėjimas ateina iš lengvatinio akcizo išimtį turinčio mažų alaus dirbtuvių, kurios moka vos pusę alaus akcizo. Eliminavus jas, alaus pardavimai pernai padidėjo 1,1 proc.

Akcizų politika stabilizavosi priėmus trijų metų mokesčio nuoseklaus augimo politiką ir matome to rezultatus. Probleminis alkoholis, kurį vartodavo problemų turintys žmonės, traukiasi į nebūtį, stipraus alkoholio suvartojimas taip pat mažina savo proporciją, o bendras suvartojamas kiekis taip pat mažėja ženkliais tempais. Lengvatinio tarifo įvedimas mažų aludarių alui pademonstravo, kad veikia vartotojo pasirinkimą – skatina pereiti į šį segmentą.

Po keturių metų chaoso praėjusio seimo kadencijoje, kai akcizai buvo keičiami kartais, jau matome tam tikrą stabilizavimąsi ir tai reikėtų pasveikinti. 2024 metai bus paskutiniai iš trijų metų nuoseklios akcizų auginimo politikos. Sekančiais metais 10 proc. bus dar didinimas akcizas alui ir vynui bei 6,8 proc. stipriesiems gėrimams.

Trimečiai planai pasiteisino, tad verta pradėti diskutuoti apie tai kokie tarifai turi būti toliau, nes 2024 metai greitai ateis. Taip pat gal būtų gera mintis numatyti dar ilgesnio periodo mokesčio planus taip užsibrėžiant ilgalaikius akcizo politikos tikslus. Tai galėtų būti taikoma ne tik alkoholio bet ir kitų „nuodėmės“ mokesčiu apmokestinamų prekių – tabako ir kuro.

Akivaizdu, kad akcizai keičia vartotojo elgseną, todėl turėtume numatyti ne tik bendrą kenksmingų produktų vartojimo mažinimo politiką, bet kaip kitose šalyse aiškiai deklaruoti tikslus, kad mažinti ir vartojamų produktų kenksmingumą. Jei žmogus gali nevartoti – tai idealus variantas. Jei vartoja kenksmingus produktus, tada kreipti link mažiau kenksmingų. Silpnesnio alkoholio, mažiau kenksmingo kaitinamo tabako, ar pagaliau mažiau aplinkai kenksmingas benzinas vietoje dyzelino.

Skaičiuojant cigaretėmis, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmus 7 šių metų mėnesius buvo parduota 1,4 proc. mažiau nei lyginamuoju laikotarpiu pernai, kas rodytų susitraukimą. Tačiau per šių metų antrą ketvirtį pardavimai šoktelėjo 3,9 proc. į viršų lyginant su pernai. Galima daryti prielaidą, kad sustiprinus sienos su Baltarusija kontrolę dėl pabėgėlių problemos, vis daugiau perkama legalių cigarečių ir atsisakoma kontrabandinių, kurių pasiūla tikėtinai sumažėjo.

Verta prisiminti, kad akcizas rūkalams buvo padidintas šiais metais ir numatytas trejų metų planas jį didinti toliau, kai nuo šių metų 115,5 eurų už 1000 cigarečių galiojantis tarifas pakils iki 138 eurų 2024 metais. Šiais metais cigaretės vidutiniškai pabrango 0,19 eurų už 20 cigarečių pakelį.

Akcizų kėlimui visada pasitelkiamas prieštaraujantis argumentas, kad tai gali padidinti motyvaciją kontrabandai. Kontrabanda vykdoma iš esmės cigaretėmis, nes yra pertekliniai gamybos galimybės Baltarusijoje. Tuo tarpu, mažiau kenksmingų, remiantis JAV maisto ir vaistų administracija, kaitinamojo tabako produktų kontrabandos praktiškai nefiksuojama, nes jie nėra gaminamo kaimyninėje šalyje.

Beveik 123 mln. eurų sunešančios cigaretės šiandien sudaro 16,5 proc. nuo viso surenkamo akcizo, kuris apima energetinius/degalų produktus (54,6 proc.), alkoholį (26,1 proc.) ir likusius tabako ir rūkomuosius gaminius (2,8 proc.). Viso per pirmą pusmetį Lietuvoje akcizų buvo surinkta 407 mln. eurų.

Žvelgiant į skaičius ir vertinant, kad stipriau apsaugota siena mažina kontrabandos mastelį, galima persvarstyti cigarečių akcizo dydžius. Tai absoliučiai didžiausia rūkalų grupė, kuri suneša šeštadalį viso akcizo ir galėtų prisidėti prie tos pačios sienos apsaugos ar rūkymo sukeltų sveikatos problemų išlaidų padengimo, nes kiekvienas 10 proc. akcizo didinimas, neliečiant kitų grupių kurios nereikšmingos biudžeto įplaukoms (cigarai, elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas), į biudžetą galėtų sunešti apie 25 mln. eurų papildomai kasmet.

Gegužės mėnesio pardavimai, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, dar įdomesni. Kokteilių pardavimai augo 50 proc., putojančio vyno – 27 proc., o stipraus alkoholio – įspūdingus 22 proc. Stipriai susitraukė alaus ir silpnų fermentuotų gėrimų (sidro) pardavimai – lyginamuoju laikotarpiu 15 proc. ir 14 proc. atitinkamai.

Jau greitai bus balsuojama dėl akcizų ir didžiausi akcizų augimai siūlomi silpnam vynui bei sidrui – 66 proc. per tris metus, alui ir vynui – 33 proc. per tris metus. Mažiausias akcizo augimas (17,5 proc. per tris metus) yra siūlomas stipriam alkoholiui.

Per paskutinę Seimo kadenciją akcizai taip pat dramatiškai buvo didinami silpnam alkoholiui ir tai davė vaisių. Alaus pardavimai mažėja, o stipraus alkoholio auga ir šiais metais. Dabartiniai siūlymai taip pat panašiai subalansuoti kaip ir „žaliųjų“ laikotarpiu. Tai ganėtinai keista, nes tai gali paskatinti tolimesnį alkoholio vartojimą per stiprų alkoholį, kai ir taip kartais skiriamės nuo Vakarų šalių, kokiomis proporcijomis alkoholio suvartojame. Vakarų šalyse stiprus alkoholis sudaro apie 20 proc. viso suvartojimo absoliutaus alkoholio, o Lietuvoje šis skaičius yra virš 45 proc.

Bendrai pažvelgus alkoholio pardavimai išaugo beveik visose alkoholio grupėse, bet galima daryti išvadą, kad lietuviai vis labiau pamėgsta ramius ir putojančius vynus. Didžiausiais alkoholio pardavimų augimas buvo fiksuotas šviežių vynuogių vyno kategorijoje – net 13,9 proc. Didėjant pajamoms ieškoma daugiau skonio alkoholyje nei svaigulio.

Praėjusius metus lyginant su 2019 metais, putojančio vyno pardavimai augo 9,6 proc., stipraus alkoholio pardavimai taip pat finišavo su 3,2 proc. augimu, alus – 3,1 proc., o vienintelis susitraukimas buvo fiksuotas probleminėje spirituoto vyno kategorijoje – minus 10,2 proc. per metus.

Per metus Lietuvoje buvo parduota apie 29 mln. litrų grynojo alkoholio ir daugiausia buvo parduota būtent stipraus alkoholio kategorijoje. Stipraus alkoholio, skaičiuojant absoliučiu alkoholiu, parduota daugiau nei 12 mln. litrų gryno svaigiojo skysčio ir tai sudarė beveik 43 proc. rinkos. Panašus gryno alkoholio kiekis buvo parduotas ir alaus kategorijoje.

Pagal akcizų surinkimą taip pat pirmavo stiprus alkoholis, kur buvo surinkta 246 mln. eurų, kai visas alkoholio akcizas sudarė 386 mln. eurų. Verta prisiminti, kad stipraus alkoholio akcizas, kiek daugiau nei 10 proc. buvo keliamas 2020 kovo mėnesį ir dėl to iš šių produktų buvo surinkta kiek daugiau nei 16,5 proc. Akcizo surinkimas augo sparčiau nei pats tarifas dėl to, kad augant kainai pardavimai toliau augo. Kitų kategorijų akcizų surinkimo augimas sutampa su pardavimų augimu, nes akcizai nebuvo koreguojami.

Šiuos pardavimų pokyčius galima paaiškinti keliais aspektais. Visų pirma, augant pajamoms, auga vartojamų gėrimų kokybė – perkamas daugiau skonio nei svaigulio teikiantis gėrimas. Tai rodo didėjantys vyno pardavimai ir mažėjantys spirituotų vynų pardavimai. Alaus ir stipraus alkoholio pardavimai auga nuosaikiu kiek didesniu nei 3 proc. žingsniu. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad užsivėrė sienos ir gyventojai daugiau pradėjo pirkti produkcijos vietos rinkoje.

Vis dėlto Lietuva išsiskiria iš vakarų Europos šalių gan dideliu stipraus alkoholio dalimi skaičiuojant per parduodamo gryno alkoholio kiekį. Vakaruose per stiprų alkoholį yra suvartojama kiek daugiau nei 20 proc. viso parduodamo alkoholio, kai silpnieji sudaro iki 80 proc.

Didžiausią pardavimų augimą demonstruoja vynai ir fermentuoti gėrimai, kurių pardavimai analizuojamu laikotarpiu augo 7,5 proc. Nedaug atsiliko ir stiprusis alkoholis, kurio buvo parduota 6,5 proc. daugiau, o alaus pardavimai per 10 šių metų mėnesių, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, krito 1,6 proc.

Tuo pat metu, pagal akcizų surinkimą toliau pirmauja stiprus alkoholis, kuris šiais metais sugeneravo 170,4 mln. eurų pajamų į biudžetą. Šiais metais už visus alkoholinius gėrimus buvo sumokėta 279,5 mln. eurų akcizo mokesčio arba beveik 20 mln. eurų daugiau nei pernai.

Įdomu, kad 90 proc. padidėjusių akcizų surinkimo generavo būtent stiprus alkoholis taip demonstruodamas atsparumą didinamam akcizo mokesčiui. Šiais metais akcizas stipriam alkoholiui buvo padidintas 10 proc., o paties akcizo buvo surinkta 11,9 proc. arba daugiau nei buvo padidintas mokestis. Sekančiais metais yra siūloma dar tokiu pačiu žingsniu padidinti stipraus alkoholio apmokestinimą.

Taip pat pastebima ir stiprėjanti tendencija vyno sektoriuje. Lietuvaičiai šiais metais vyno iš šviežių vynuogių iki 15 proc. stiprumo suvartojo net 18,3 proc. daugiau ir analogiškai daugiau sumokėjo akcizo mokesčio. Būtent vynas sugeneravo likusią reikšmingesnę akcizo augimo dalelę., kai buvo surinkta 16,1 mln. eurų arba 2,5 mln. eurų daugiau nei pernai. Alaus pardavimai toliau silpo ir akcizo iš alaus mėgėjų buvo surinkta 71,3 mln. eurų arba 1,2 mln. eurų mažiau nei pernai.

Vertinant paskutinio spalio mėnesio tendencijas, didesni svyravimai buvo fiksuoti dvejose kategorijose. Vyno pardavimai augo neregėtais 30 proc. punktų, o stipraus alkoholio krito 15,8 proc. Stipraus alkoholio spalio mėnesio sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad rinka trumpuoju laikotarpiu vis dar banguoja dėl paskutinio akcizo pakilimo ir parduotuvių noro užsipirkti pigesnio alkoholio prieš mokestinį pasikeitimą. Parduotuvės dažnai užpildo sandėlius, kai žino, kad buvo priimtas akcizo didinimas, tam kad išlaikyti konkurencinį pranašumą arba pasididinti savo pelno maržas. Tuo pat metu vyno pardavimų augimas šiek tiek stebina ir greičiausiai atspindi gerėjančias Lietuvos gyventojų pajamas ir gyvenimo kokybę.

Kalbant apie akcizus, galima spėti, kad valstybės užmojai surinkti papildomus apie 10 mln. eurų 2020 metais padidinus mokesčius stipriam alkoholiui gali būti sėkmingi. Šiais metais akcizo buvo surinkta netgi daugiau nei buvo didinamas pats mokestis, o iki metų galo likus labai nedaug didėjantys metiniai pardavimai turėtų išsilaikyti.

Taip pat stebint vyno populiarumo augimą, gali kilti minčių šiek tiek atvėsinti šią rinką. Čia gali būti neišnaudota galimybė, nes pardavimų augimas didiną tempą, o vyno vartotojai nėra labai jautrūs kainai, tad papildomi mokesčiai ateinančiais periodais čia gali nenustebinti. Daugiau didesnio potencialo alkoholio rinkoje nesimato, nes likusios grupės arba keičiasi nereikšmingai arba toliau traukiasi kartu su mažėjančiu akcizo surinkimu

Per septynis šių metų mėnesius vyno buvo parduota 18,7 proc. daugiau, o akcizų iš šios grupės buvo surinkta taip pat tiek pat daugiau ir biudžeto pajamos siekė 10,8 mln. eurų. Tuo pat metu stipraus alkoholio buvo parduota 18,3 proc. daugiau, tačiau akcizo mokesčio buvo sumokėta 22,3 proc. daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kas sudarė 126 mln. eurų arba 23 mln. eurų daugiau. Taip pat didėjo sidro, putojančio vyno ir spirituotų vynų pardavimai, tačiau čia augimai svyravo 2-3 proc. ribose.

Nepaisant itin karšto ir neįprastai ilgo vasaros sezono alaus pardavimai toliau traukiasi. Silpniausios alkoholio grupės pardavimai per septynis mėnesius krito 0,9 proc. Biudžeto pajamos iš alaus akcizo krito beveik puse milijono eurų. Įdomu tai, kad liepos mėnesį alaus pardavimai susitraukė net 9,6 proc. ir vien per šį mėnesį biudžeto pajamos šioje grupėje sumažėjo 900 tūkst. eurų. Akcizai šioje grupėje nebuvo keičiami, tad čia matome vartojimo pokyčius.

Kovo mėnesį akcizai buvo didinami tik stipriam alkoholiui – pakelti 10 proc., tačiau pardavimai per septynis mėnesius didėjo. Augimas buvo sugeneruotas, kai parduotuvės pirko neįprastai didelius kiekius prieš akcizo padidinimą ir užkrovė sandėlius pilnai. Liepos mėnesį stiprių gėrimų grupė susitraukė 26 proc., tačiau šis susitraukimas yra dėka to, kad pardavinėjama iš sandėlio ir nauji pirkimai yra laikinai pristabdyti.

Panašu į tai, kad silpniausias alkoholis traukiasi nuo lietuvių vaišių stalo, net nepaisant itin šiltos vasaros. Akcizų politika lemia, kad didėja stipraus ir vyno pardavimai, tuo tarpu alaus alkoholio grupė jau pasiekė Lafero kreivės viršūnę ir peržengė į dešinę pusę, kai didinami mokesčiai duoda mažesnes pajamas biudžetui.

Panašu į tai, kad artėjant biudžeto svarstymams reikėtų persvarstyti svorius alkoholio akcize. Sunku būtų tikėtis akcizo sumažinimo, nes tai greičiausiai neduotų teigiamo efekto pajamoms. Būtų tiesiog per brangu susivienodinti su kaimyninėmis šalimis kaip Lenkija ar Latvija, nes netektume apie 110 mln. eurų akcizo pajamų per metus, o pardavimų padidėjimas nekompensuotų šios sumos. Be to pardavimų augimas tikrai prieštarautų alkoholio ribojimo politikai.

Artimiausiu metu, reikėtų nuosekliai ir pabrėžtinai švelniai koreguoti akcizus, kad išlaikytume panašius pardavimus, tačiau maksimizuotume biudžeto pajamas. Nepaisant padidėjusių akcizų stiprus alkoholis vis dar laimi vartotojų pasirinkime, o po drastiško, daugiau nei dvigubai, padidinto akcizo alui ir vynui nuo 2017 metų pastebimos besikeičiančios tendencijos. Vyno pardavimai šiemet auga dviženkliais procentiniais punktais, o alus apleidžia savo pozicijas. Apskritai paėmus vyrauja stipresnio alkoholio dominavimo požymiai.