Moterų komandų sprinte lenktyniavo 17-metė Eglė Savickaitė ir 16-metė Ieva Dainytė. Antrajame iš dviejų pusfinalių kovojusios lietuvės spėjo įveikti daugiau nei pusę distancijos, kai I.Dainytei teko užleisti trasą lyderių traukiniui – aplenktos ratu mūsų šalies atstovės buvo priverstos baigti varžybas.

Galutinėje įskaitoje Lietuvos olimpietės pasidalino 23-26  vietomis su taip pat ratu aplenktomis Brazilija, Graikija ir pirmame pusfinalyje startavusia Turkija.

„Turėjome tikslą aplenkti graikes ir braziles, nes asmeniniame sprinte tai pavyko. Galvojome, kad čia irgi galėsime su jomis pasivaržyti. Nepavyko“, – po finišo sakė du etapus po 1,5 km spėjusi įveikti E.Savickaitė.

Antrajame savo etape pralenkta I.Dainytė neslėpė: „Buvo labai sunku važiuoti. Gaila, kad nebaigėme varžybų, todėl nėra kuo labai džiaugtis. Būtų buvę tikrai smagiau, jei būtume aplenkusios graikes ir braziles.“

Paklaustos, ar parsiveš naudingų pamokų iš pirmų karjeroje olimpinių žaidynių, jaunosios slidininkės sutartinai atsakė: „Taip, labai daug.“

Anot sportininkių, labiausiai motyvuoja galimybė vienoje trasoje varžytis su geriausiomis pasaulio slidininkėmis.

„Tai, kad šiandien pralaimėjome, mums bus geras stumtelėjimas, spyris į užpakalį stengtis dar labiau“, – tikino E.Savickaitė.

Iš Pekino į Lietuvą E.Savickaitė ir I.Dainytė parskris vasario 19 d. ir jau vasario 20 d. iškeliaus į Norvegiją, kur vasario 22-27 d. startuos pasaulio jaunimo čempionate.

Olimpinėse komandų sprinto varžybose Modestas Vaičiulis ir Tautvydas Strolia, daugiau nei pusę lenktynių lygiai kovoję su lyderiais, vėliau kiek atsiliko, bet kiekvienas įveikė po tris ratus ir pasiekė galutinį finišą. Pirmame pusfinalyje jie buvo dvylikti, už nugaros palikę Pietų Korėjos atstovus, o galutinėje įskaitoje užėmė 24 vietą.

„Prieš varžybas galvojau, kad bus daug blogiau. Nes vėl kilo problemų su skrandžiu. Teko gerti vaistus. Tačiau smagu, kad pavyko beveik keturis atsilaikyti su grupe. Sunkiausia buvo važiuoti į kalną – lygumoje kaip ir nieko. Atidaviau, ką galėjau. Nebuvo žiauriai blogai“, – pasirodymą komentavo T.Strolia.

M.Vaičiulis pridūrė: „O aš galvojau, kad gal bus truputį geriau. Po du ratus atsilaikėme normaliai, bet trečiajame buvo visiškai ragas. Užvažiavau į paskutinį kalną ir atjungė taip, kad su trumpais proto aptemimais vos atvažiavau perduoti estafetę Tautvydui. Kalnuose esame ne kartą buvę ir startavę, apie pusantro kilometro aukštyje. Čia aukštis ne ką didesnis – 1700 m. Gal čia kažkaip kitaip veikia oro stygius kūną ir protą?“

26 metų T.Stroliai tai buvo debiutas olimpinėse žaidynėse. „Gal kiek kitaip viską įsivaizdavau. Bet kai atvažiavau, supratau, kad tai tiesiog varžybos. Tik gal daugiau dėmesio joms skiriama. Bet papildomo jaudulio nesukėlė. Gal tik dabar, per komandų sprintą, nes jaučiuosi atsakingas ne tik už save, bet nenori ir Modesto nuvilti.

Smagu atstovauti Lietuvai, sulaukti dėmesio bent čia. Nėra tiek daug lietuvių, kurie čia dalyvauja. Jaučiuosi smagiai, ypač tokią dieną, Vasario 16-ąją“, – sakė šeimos tradicijas pratęsęs slidininkas. Jo mama Kazimiera Strolienė pati startavo net trejose olimpinėse žaidynėse. Dvejose – 1992 m. Albervilyje ir 1994 m. Lilehameryje – biatlono varžybose, 1998 m. Nagane – slidinėjimo. Pekine K.Strolienė yra viena Lietuvos rinktinės trenerių. Be to, 2010 m. Vankuveryje ir 2018 m. Pjongčange lenktyniavo Tautvydo brolis slidininkas Mantas Strolia.

Beje, M.Vaičiulis su Tautvydo Strolios broliu Mantu Vankuveryje pasiekė savo geriausią olimpinį rezultatą – užėmė 18 vietą komandų sprinte laisvuoju stiliumi.

Vyriausias Lietuvos olimpinėse delegacijos Pekine narys 32 metų M.Vaičiulis, paklaustas, ar ruošis ir ketvirtoms karjeroje olimpinėms žaidynėms, šyptelėjo: „Nežinau. Nežinojau juk, ar bus trečios. Bet kažkaip spontaniškai pasisportuojant pavyko išsiruošti. O dėl ketvirtų per daug negalvoju. Laikas ir gyvenimas parodys, kaip bus toliau. Dabar dar pratęsime darbą. Žiūrėsime, kaip toliau dėliosis sezono planai, ką sutarsime su Nacionaline slidinėjimo asociacija. Ar kažko sieksime toliau, ar eisime į užtarnautą poilsį.“

Anot T.Strolios, šį sezoną dar laukia varžybos: „Šį sezoną dar reiks užbaigti, juk daug darbo padaryta.  Dalyvausime dar varžybose. Aišku, rezultatas čia nebuvo pats geriausiais. Bet reikia, ką pasiruošėme, pamėginti kitose varžybose panaudoti.“

Iš Pekino į gimtinę slidininkai iškeliaus vasario 21 d. O likusias iki kelionės dienas planuoja treniruotis.

Lietuvai Pekino olimpinėse žaidynėse iš viso atstovavo 13 sportininkų. Asmeninėse varžybose geriausiai sekėsi biatlonininkui Vytautui Stroliai, individualiose 20 km lenktynėse užėmusiam 21 vietą. Bendrai aukščiausiai pakilo Lietuvos vyrų biatlono rinktinė, estafetėje finišavusi 14-ta.

Ledine upe vadinamame olimpiniame trasoje po pirmo nusileidimo A.Drukarovo rezultatas buvo 20-as (1 min. 5,78 sek.) tarp 54 finišą pasiekusių sportininkų. Dar 35 kalnų slidininkai neįstengė įveikti pirmosios trasos, kurią statė vokietis Berndas Brunneris. 

Lietuvis buvo tik 2,85 sek. atsilikęs nuo jau pirmoje trasoje lyderio pozicijoje įsitvirtinusios Šveicarijos superžvaigždės Marco Odermatto, o už A.Drukarovo, didžiojo slalomo rungties pasaulio reitinge užimančio 80 vietą, nugaros rikiavosi ne vienas tituluotas atletas, tarp jų ir pasaulio vicečempionai broliai Adamas ir Andreasas Žampos iš Slovakijos.

Per pertrauką tarp važiavimų įsisiautėjo jau ryte kilusi pūga, todėl antrasis nusileidimas buvo atidėtas daugiau nei valandai. Per tą laiką galinga technika ir būrys trasos prižiūrėtojų sugebėjo paruošti sniegu užverstą šlaitą varžyboms, kuris galiausiai laimėjo 25 metų M.Odermattas.

Aktyviai pradėjęs antrą bandymą, A.Drukarovas po vieno posūkių, slidei užsikabinus už nelygumo dangoje, pakilo į orą ir skaudžiai krito ant nugaros. Dar keliolika metrų nuslydęs sportininkas kelias minutes gulėjo susiėmęs už kojos, o po to atsistojo ir nuvažiavo žemyn trasos pakraščiu – sėkmingai prasidėjusios varžybos jam buvo pasibaigusios.

„Čia danga keičiasi nuo agresyvaus sniego į ledą. Užsikabinau – per daug spaudimo daviau slidei po posūkio ir šovė mane į viršų“, – lemtingą akimirką prisiminė 22 metų sportininkas. Paklaustas, ar nesusižeidė, A.Drukarovas sakė: „Dar nežinau. Man truputį skauda kelį ir nugara. Bet gal nieko tokio.“

„Čia danga keičiasi nuo agresyvaus sniego į ledą. Užsikabinau – per daug spaudimo daviau slidei po posūkio ir šovė mane į viršų.

Į olimpines žaidynes A.Drukarovas atvyko išsikėlęs sau ambicingus tikslus – patekti tarp 20-ties geriausiųjų didžiajame slalome ir tarp 30-ties – slalome. Pastarosios rungties varžybos vyks vasario 16 d.

Iki šiol geriausią olimpinį Lietuvos kalnų slidinėjimo rezultatą dar 1998 m. Nagane yra užfiksavęs Linas Vaitkus. Čikagoje gimęs sportininkas greitojo nusileidimo lenktynėse užėmė 25 vietą.

Olimpinėse žaidynėse A.Drukarovas debiutavo 2018 m. Pjongčange. Ten jis užėmė 41 vietą slalome o didžiajame slalome buvo 59-as.

Į Kiniją A.Drukarovas atvyko paskutinis iš Lietuvos delegacijos – vasario 8 d., ir su mažesne komanda, nei planavo.  Šveicarijoje liko koronavirusu susirgęs lietuvio slidžių paruošėjas Maurizio Magatelli. Tad mūsų šalies kalnų slidininką atlydėjo treneris Andrea Testa. Jie įsikūrė 900 m virš jūros lygio esančiame Jančingo olimpiniame kaimelyje. Čia gyveno ir kita Lietuvos kalnų slidininkė 17-metė Gabija Šinkūnaitė, startavusi slalomo varžybose.

Jau dvylika metų A.Drukarovas gyvena Šveicarijoje. Į šią valstybę jis su mama persikėlė būdamas devynerių. Nors jau daugiau nei pusę savo gyvenimo sportininkas praleidžia tarp Šveicarijos ir Italijos, namais laiko Lietuvą.

„Atstovauti Lietuvai man didelė garbė ir džiaugsmas. Vilniuje gimiau ir užaugau, esu lietuvis, todėl noriu pasiekti aukštus rezultatus Lietuvai. Parodyti, kad ir Lietuvos kalnų slidininkai moka greitai slidinėti, nors kalnų ir neturime“, – atvykęs į Pekiną sakė A. Drukarovas.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos sportininkas ne tik treniruojasi su Šveicarijos rinktinės B komanda, bet ir Liucernos universitete siekia teisininko diplomo.

Šiemet A.Drukarovas demonstruoja puikią formą – sausį jis laimėjo dvejas Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) kategorijos varžybas Italijoje.

Prieš metus Italijoje vykusiame pasaulio čempionate didžiojo slalomo lenktynėse A.Drukarovas užėmė 23 vietą tarp 100 startavusių sportininkų. Tai – aukščiausia vieta Lietuvos kalnų slidinėjimo istorijoje tokio rango varžybose.

– Ar labai skaudu, kad didžiajame slalome nepavyko baigti antrojo nusileidimo?

– Aš čia atvažiavau kovoti dėl aukštų pozicijų, o ne tik dalyvauti. Bandžiau kažką parodyti. Bet toks sportas.

Pirmame važiavime net su klaidomis pasiekiau gerą rezultatą. Tikrai galiu ir geriau. Bet jau Pasaulio taurės etape Adelbodene matėme, kad esu arti. Šiandien norėjau kažko aukštesnio, geresnio.

– Šį sezoną nė karto nestartavote slalomo varžybose. Ar treniruotėse skyrėte dėmesio šiai rungčiai?

– Treniravausi. Neblogai slalomą važiuoju, bet svarbiausias tikslas buvo šiandien. Ir parodžiau, kad jis pasiekiamas.

Per ketverius metus nuo Pjongčango pasikeitė labai daug. Ir mano tikslas yra aukštos pozicijos pasaulyje.

– Ar kokybinį šuolį lėmė treniruotės su Šveicarijos B rinktine?

– Taip, manau, kad tai svarbiausia. Labai noriu padėkoti Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui už suteiktą galimybę su jais treniruotis. Nes suderinti tai – žiauriai sunku. Bet jiems pavyko.

– Su čempionu tapusiu Marco Odermattu tikriausiai dažnai teko susidurti nuo jaunų dienų?

– Mes vienas kitą pažįstame. Aišku, treniruojamės su kitomis komandomis, bet teko ir su juo porą kartų treniruotis. Jis yra pasaulio elite. Man iki jo dar labai daug dirbti. Galima jį pavadinti net fenomenu. Tokių yra labai mažai.

– Kokios svarbios varžybos šį sezoną dar laukia po olimpinių žaidynių?

– Norėčiau dar labiau pagerinti savo reitingą. Startuosiu Pasaulio taurės etape Slovėnijoje, kur vėl rizikuosiu, kad patekčiau į pirmą 30-tuką.

– Ar būtent dėl to, kad siekiate aukštų rezultatų, šį sezoną dažniau nepavyksta baigti varžybų?

– Negaliu sakyti, kad bandau padaryti kažką, ko nemoku. Bet norint tai padaryti tokiame lygyje, reikia labai rizikuoti. Važiuoti visu 100 procentų. Mes nebeieškome tik finišo, mes ieškome aukštų rezultatų.

„Olimpinėse žaidynėse yra aštuonios prizinės vietos, tai septintoji yra tikrai neblogas pasirodymas. O rezultato truputį tikėjausi geresnio, nes buvau gerai pasiruošusi fiziškai“, – teigė trenerės Teresės Nekrošaitės auklėtinė.

Auksą iškovojo kinė Shiying Liu (66 m 34 cm), sidabrą – lenkė Maria Andrejczyk (64 m 61 cm), bronzą – australė Kelsey-Lee Barber (64 m 56 cm). Ketvirtąją vietą užėmė turkė Eda Tugsuz (64 m), penktąją – kinė Huihui Lyu (63 m 41 cm), šeštąją – australė Kathryn Mitchell. Į pirmą aštuonetą, kuris tęsė kovą po pirmų trijų metimų, dar pateko australė Mackenzie Little (59 m 96 cm).   

„Rezultatai nenustebino. Gal tik tai, kad į aštuonetą nepateko Europos čempionė vokietė Christin Hussong. Kai matai, kad tokios metikės nepatenka, tai gal visai ir neblogai ta septinta vieta“, – šyptelėjo L.Jasiūnaitė.

Kiti lietuvės metimai nepasiekė 60 m ribos (58.66 m, 59 m 9 cm, 55 m 64 cm, 58 m 39 cm). Į finalą L.Jasiūnaitė pateko aštuntu rezultatu (61 m 96 cm).

„Tam tikri techniniai niuansai neleido finale pasiekti aukštesnio rezultato. Labai skubėjau atlikti metimą“, – paaiškino sportininkė.

Iš žurnalistų sužinojusi, kad penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabro medalį, lengvaatletė džiugiai tarė: „O, geras, super, valio. Lietuvai to labai reikėjo.“

Paklausta, ko po sėkmingo debiuto Tokijuje galima tikėtis 2024 m. Paryžiuje, sportininkė sakė: „Nenoriu taip toli žiūrėti į priekį, nes visos mintys buvo šiai dienai.“

Vienintelis į šias žaidynes prasibrovęs Lietuvos baidarių irklavimo atstovas 30 metų M. Maldonis Tokijuje lenktyniaus 200 m distancijoje.

– Kokie pirmieji įspūdžiai Tokijuje?

– Pirmos olimpines žaidynės, tai labai smagu. Kaimelis didelis, yra kur pasivaikščioti. Dar neturėjau galimybės nuvykti į irklavimo kanalą, bet ten esu buvęs prieš dvejus metus, tai žinau, ko tikėtis. Nuo rytojaus jau pradėsiu judėti ant vandens.

– Kiek laukia treniruočių iki pirmo starto?

– Neskaičiavau. Bet pirmas tris dienas galėsiu treniruotis tik po kartą per dieną, nes dar vyksta akademinio irklavimo varžybos, tai mums tik vakare ten bus numatyta pora valandų treniruotėms. O po to jau bus po dvi treniruotes kasdien. Spėsiu nemažai pasitreniruoti.

– Ar žiūrėjote, su kuo teks varžytis, kas bus favoritai, ką galite aplenkti, ko ne?

– Varžovų skaičiuoti dar negaliu, nes nėra starto protokolų. Jų bus nemažai, nes pirmą kartą leis atstovauti po du nuo šalies, jei jie bus įveikę atranką kitoje rungtyje. Tai naujovė. Kol kas darau savo darbą, o kai bus protokolai, pažiūrėsiu, kas ir kaip.

– Kokie jūsų tikslai olimpinėse žaidynėse?

– Vien tik patekimas į olimpines žaidynes yra didelio tikslo įgyvendinimas, Man svarbiausia – padaryti geriausia, ką galiu šiuo metu, būtent tą dieną. Bet kokiu atveju norisi pakilti kuo aukščiau, o įvardinti konkrečių vietų tikrai neįmanoma. Starto dieną tu matai, kaip atrodo kiti, kaip atrodai pats ir tada jau gali spręsti, kur save gali įdėti. Dabar dar per anksti kažką sakyti.

– Kiek gali lemti oro sąlygos?

Labai daug. Nes, kaip matėte, akademiniame irklavime teko plaukti pavėjui, teko prieš vėją, pūtė ir šoninis vėjas. Todėl sąlygos kanale gali būti nevienodos ir vieni takeliai gali būti geresni nei kiti.

– Esate sakęs, kad jums geriausiai irkluoti prieš vėją.

– Taip, distancija dėl to pailgėja, o aš galiu kentėti ilgiau nei tikri sprinteriai.

– Kaip ruošeisi Tokijo karščiams?

– Lietuva buvo dėkinga tuo, kad ilgai buvo virš 30 laipsnių karščio, didelis oro drėgnumas. Be to, buvau čia prieš dvejus metus, tai man tas karštis nebuvo naujiena. Ir šiandien net vėsoka. Karštis prieš dvejus metus man nesukėlė problemų, tikiu, kad nesukels ir šiandien.

– O kaip sekasi tvarkytis su aklimatizacija?

– Aš laiko skirtumo įtakos nejaučiu. Nejaučiau prieš dvejus metus. Šiandien treniruotėje vangiau judėjosi, bet jaučiuosi normaliai, skrandis irgi gerai dirba, visos sistemos normaliai laiko, tai tikiuosi, kad taip ir bus toliau.

– Ar Tokijuje nevargina griežtos taisyklės?

– Turime ką turime. Tiesiog prisitaikai ir negalvoji apie griežtas taisykles ir suvaržymus. Priimi kaip normą.

– Esate japoniškų retro automobilių gerbėjas. Gal jau atkreipėte dėmesį į kokią mašiną Tokijuje?

– Čia tos mašinos būna tam tikrose vietose. Prieš dvejus metus teko iki vieno tokio parkingo pasivaikščioti. Bet ir čia einant į miestą tikrai galima būtų pamatyti išskirtinių automobilių. Tačiau dabar galėčiau pasižvalgyti tik per autobuso langą.

K.Teterevkova po 100 m krūtine rungties atrankos plaukimo švietė šypsena. „Labai pavargau, bet labai džiugina rezultatas. Planavau jau iki žaidynių įvykdyti olimpinį normatyvą, bet tai padariau per žaidynes. Labai džiaugiuosi“, – sakė vilnietė, laimėjusi trečią iš šešių atrankos plaukimų ir pasiekusi asmeninį rekordą – 1 min. 6,82 sek. Šis rezultatas galutinėje įskaitoje jai garantavo 15-ąją vietą ir bilietą į pusfinalį. „Aš labai daug išspaudžiau iš savęs, nes tai galėjo būti paskutinis mano startas Tokijuje šioje rungtyje“, – prisipažino 19-metė.

Į Tokijo žaidynes K.Teterevkova pateko kaip aukščiausią reitingą turinti Lietuvos plaukikė, nei bei vienai mūsų šalies atstovei nepavyko įvykdyti olimpinio normatyvo – 1 min. 7,07 sek. Ji dar startuos ir 200 m krūtine rungtyje.

2019 m. Buenos Airių jaunimo olimpinių žaidynių sidabro ir bronzos laimėtoja Tokijo žaidynių atrankoje savo plaukime aplenkė net legendinę jamaikietę Alią Atkinson, savo laiku mesdavusią iššūkį šioje rungtyje karaliavusiai 2012 m. Londono olimpinei čempionei Rūtai Meilutytei, o dabar likusią už pusfinalio borto.

Greičiausia atrankoje buvo olimpinį rekordą pasiekusi Pietų Afrikos sportininkė Tatjana Schoenmaker – 1 min. 4,82 sek. Pasaulio rekordininkė amerikietė Lilly King užėmė trečiąją vietą (1 min. 5,52 sek.), o aštunta finišavo buvusi amžina olimpinės čempionės R.Meilutytės varžovė Rusijos olimpinio komiteto komandos atstovė Julija Jefimova (1 min. 6,21 sek.).

Būtent L.King ir J.Jefimovą Lietuvos plaukikė vadina rungties favoritėmis.

K.Tetervkova teigė nejautusi jaudulio debiutuodama olimpinėse žaidynėse: „Aš nesureikšminu varžybų. Stengiuosi įsivaizduoti, kad kiekvienas startas man tiesiog yra kaip tobulėjimo galimybė.“

Jūros miško olimpinėje irklavimo trasoje M.Valčiukaitė ir D.Karalienė dar neįpusėjus olimpinio pusfinalio 2000 m distancijai įsitvirtino trečioje pozicijoje, garantuojančioje vietą finale, ir ją išsaugojo iki pat finišo, vis didindamos pranašumą nuo persekiotojų.

„Šis startas buvo sėkmingesnis už atrankos plaukimą visomis prasmėmis. Technikos, valčių išsidėstymo ir, tuo pačiu, rezultato. Pirmas startas buvo šokas organizmui, o šiandien parodėme savo irklavimą. Sugebėjome irkluoti ramiai, stabiliai ir patekome į kitą etapą“, – po finišo sakė D.Karalienė.

Šiandien buvo kitokios oro sąlygos – dabar irklavome prieš vėją. Gal dėl to ir valtys kitaip išsidėstė, tarp jų buvo didesni skirtumai.

Porininkei antrino M.Valčiukaitė: „Šiandien buvo kitokios oro sąlygos – dabar irklavome prieš vėją. Gal dėl to ir valtys kitaip išsidėstė, tarp jų buvo didesni skirtumai. O ir įtampa buvo didesnė  – pusfinalis. Prieš tai buvo atranka, po kurios dar gali pasitaisyti paguodos plaukime. Dabar buvo arba – arba.“

Nuotolį įveikusios per 7 min. 11,29 sek. lietuvės nusileido tik Rumunijos (7 min. 4,31 sek.) ir Naujosios Zelandijos (7 min. 9,05 sek.) komandoms. Už jų liko italės (7 min. 19,25 sek.), čekės (7 min. 24,22 sek.) ir Rusijos olimpinio komiteto atstovės (7 min. 24,37 sek.).

Iš kito pusfinalio į  A finalą pateko Nyderlandų, Kanados ir JAV irkluotojos. Prancūzės, italės ir vokietės žaidynes baigs B finalo lenktynėse.

„Ryškios favoritės yra rumunės. Jos jau antrą sezoną lenktyniauja be pralaimėjimų“, – pastebėjo D.Karalienė.

Rio de Žaneiro vicečempionas M.Griškonis Tokijuje, kaip ir 2008 m. Pekine (8 vieta) bei 2012 m. Londone (8 vieta), lenktyniauja vienviečių valčių varžybose.

Sekmadienį patyręs lietuvis ketvirtajame iš keturių ketvirtfinalio plaukimų finišo trečias ir žygį finalo link pratęs pusfinalyje.

Ketvirtfinalyje trečioje pozicijoje nuo pat starto įsitaisęs M.Griškonis antroje distancijos pusėje buvo pakilęs į antrąją vietą, bet galiausiai finišavo trečias – 7 min. 16,71 sek. Jį pralenkė vokietis Oliveris Zeidleris (7 min. 12,75 sek.) ir brazilas Luca Ferreira Vertheinas (7 min. 14,26 sek.). Už lietuvio išsirikiavo Jordanas Parry iš Naujosios Zelandijos (7 min. 18,48 sek.), Crisas Nievarezas (7 min 50,74 sek.) ir irakietis Mohammedas Al Khafaji (8 min. 3,55 sek.).

Vyrų porinei dvivietei nepavyks pakartoti Rio de Žaneiro sėkmės, kai Saulius Ritter ir M.Griškonis iškovojo sidabrą. Olimpiniame finale S.Ritter dalyvavo ir 2012 m. Londone, kur su R.Maščinsku užėmė šeštąją vietą.

Tokijuje S.Ritter su Aurimu Adomavičiumi B finale mėgins iškovoti pirmąją vietą, kuri galutinėje įskaitoje lemtų septintąją poziciją.

Antrajame pusfinalio plaukime Lietuvos porinė dvivietė liko šešta (6 min. 34,04 sek.), bet didžiąją dalį distancijos irklavo penkta. Lietuvius pranoko Nyderlandai (6 min. 20,17 sek.), Kinija (6 min. 23,11 sek.), Šveicarija (6 min. 25,89 sek.), Rusijos olimpinio komiteto komanda (6 min. 26,58 sek.) ir Rumunija (6 min. 29,55 sek.).

„Stengėmės ir atidavėme visas jėgas, kad pakliūtume į finalą”, – po pusfinalio apmaudžiai sakė S.Ritter.

„Vyrai psichologiškai yra pasiruošę, bet fiziškai išsekę. Nes karštis ir drėgmė labai vargina, išsunkia jėgas. Keletą sportininkų net nešė gaivinti. Bet žaidynės dar nebaigtos, liko B finalas. Jame turime susitvarkyti su yriu, nes nepasisekė realizuoti to, ką stengėmės įtvirtinti per treniruotes. Tokie dalykai pasimato ekstremaliomis sąlygomis”, – sakė Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Keblys.

B finale S.Ritter ir A.Adomavičius varžysis su Rusijos olimpinio komiteto, Rumunijos, Naujosios Zelandijos, Vokietijos ir Airijos irkluotojais. Dėl apdovanojimų A finale kovos olandai, kinai, šveicarai, prancūzai, britai ir lenkai.

Paskutinę akimirką į olimpinį laivą įšokusi vyrų porinė keturvietė – Armandas Kelmelis, Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius ir Dominykas Jančionis – ir paguodos plaukime neaplenkė nei vienų varžovų.

Lietuviai finišavo per 6 min. 14,73 sek. Juos pranoko ne tik paskutinius du kelialapius į A finalą iškovoję britai (5 min. 55,91 sek.), estai (5 min. 56,52 sek.), bet ir kartu su mūsų šalies atstovais B finale lenktyniausiantys kinai (5 min. 56,86 sek.), norvegai (6 min. 2,85 sek.), vokiečiai (6 min. 2,86 sek.).

„Viduje verda pyktis, kad čia esame talžomi be pasigailėjimo. Bet tokiose varžybose stebuklų nebūna. Mes žinome, kad galėjome pasirodyti geriau, nes būtume geriau pasiruošę, jei ne ta situacija su rusų komanda, kai gavome kelialapį paskutinę minutę.

Mes nuo pavasario stipriai tobulėjome, kiekvienose varžybose irklavome vis greičiau, bet po olimpinės atrankos, kai nelaimėjome kelialapio, mums nebuvo prasmės toliau tęsti darbo. Taip nuo atrankos iki olimpinių žaidynių praradome labai daug laiko, nors galėjome žengti labai didelį žingsnį į priekį. Čia ne mūsų vieta. Mes turėjome garantuotai būti finale“, – po finišo emocingai kalbėjo D.Nemeravičius.

Patvirtinimą, jog startuos Tokijuje, ši įgula gavo liepos 18 d., kai dėl antidopingo taisyklių pažeidimo subyrėjusi Rusijos įgula atsisakė olimpinio kelialapio, todėl vieta olimpinėse žaidynėse pasiūlyta Lietuvai, atrankos varžybose likusiai trečioje vietoje. Lietuviams teko skubiai keliauti į Tokiją, jie lenktyniauja iš rėmėjų gauta nauja valtimis, nes atsigabenti savos, kaip tai padarė kitos komandos, jau nebebuvo laiko.

Daugiakovės atrankos varžybose R. Tvorogalo rankos nuslydo nuo skersinio ir sportininkas skaudžiai krito ant čiužinio. Traumos, kaip sakė pats, nepatyrė, tačiau viltis sudaužė.

Jau antrose olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis Lietuvos sportininkas nepateko ir į kitų rungčių finalus, kuriuose varžysis po 8 olimpiečius. Galutinė jo vieta daugiakovėje – 46-ta.

„Varžybos blogos, jokių savo tikslų neįgyvendinau. Toks jausmas, kad perdegiau. Nors pasiruošimas buvo geras, susidėjo viskas, dar ir olimpinių žaidynių atidėjimas“, – po varžybų neslėpė 2019 m. Europos žaidynių ir 2020-ųjų Europos čempionas pratimuose ant skersinio.

Jei ne nesėkmė ant skersinio, daugiakovės finalas būtų ranka pasiekiamas – paskutinį bilietą į jį laimėjo 36-ąją vietą užėmęs brazilas Diogo Soaresas, kuris lietuvį pranoko 1,1 balo. Finale rungsis 24 gimnastai, bet ne daugiau kaip po du iš vienos šalies, todėl ne visi tarp 24 geriausių patekę sportininkai pratęs kovą dėl medalių.

Kas toliau? „Noriu pamiršti šias varžybas, truputį pailsėti nuo gimnastikos ir eiti toliau“, – nedvejodamas atsakė trenerio Jevgenijaus Izmodenovo auklėtinis.

61-ąją vietą daugiakovėje užėmė buvusio Lietuvos gimnasto Sergejaus Rumbučio sūnus Davidas Rumbutis, dabar atstovaujantis Švedijai.

Irklavimas. Daugiausia mūsų šalies atstovų bus galima išvysti Jūros miško irklavimo trasoje, kur lenktyniaus visos keturios lietuvių įgulos.

4.40 val. Lietuvos laiku varžybas pradės paskutinę akimirką į olimpinį laivą įšokusi vyrų porinės keturvietės įgula – Dominykas Jančionis, Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys ir Armantas Kelmelis.

Dėl dviejų likusių vietų A finale lietuviai rungsis su dar penkių šalių atstovais. Dvi greičiausios valtys pratęs kovą dėl medalių, likusios keturios B finale išsiaiškins galutinę rikiuotę nuo 7 iki 10 vietų.

„Šiai įgulai gali sutrukdyti vienas iš trijų faktorių – aklimatizacija, pasirengimo trūkumas ir techniniai dalykai naujoje valtyje, kurių dar nepavyko sutvarkyti“, – vardijo Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Keblys. Tiesa, ekipažo ginklais gali tapti kovingumas ir sportinis pyktis dėl to, kad nesąžiningi varžovai atėmė iš lietuvių galimybę tinkamai pasirengti žaidynėms.

Patvirtinimą, jog startuos Tokijuje, ši įgula gavo liepos 18 d., kai dėl antidopingo taisyklių pažeidimo subyrėjusi Rusijos įgula atsisakė olimpinio kelialapio, todėl vieta olimpinėse žaidynėse pasiūlyta Lietuvai, atrankos varžybose likusiai trečioje vietoje.

Po pirmojo etapo varžybų, kuriose lietuvių keturvietė neprilygo varžovams, D. Nemeravičius lrt.lt sakė: „Mums maždaug pritrūko pusės metų. Nuo gegužės mėnesio, kai likome treti ir, mano spėjimu, rusai nesąžiningai iškovojo tą vietą. Mes nutraukėme tada darbą, nors nuo pavasario smarkiai tobulėjome.“

Dėl kelialapių į finalą sekmadienį Tokijuje kovos dvi Lietuvos porinių dviviečių įgulos – Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė bei Aurimas Adomavičius ir Saulius Ritteris. Jų užduotis pusfinalyje aiški – reikia patekti tarp trijų iš šešių greičiausių valčių savo plaukimuose.

Moterų startas – 6.20 val. Lietuvos laiku, vyrų – 6.50 val.

„Su merginomis viskas gerai, jos ir toliau yra mūsų komandos lyderės. O dėl vyrų porinės dvivietės, kuriai teko dalyvauti paguodos plaukime, buvo šiek ties streso. Bet antras startas parodė, kad jis įsilinguoja. Reikia daugiau pasitikėjimo savimi, nes antrą dieną jie visai kitaip irklavo antroje distancijos pusėje. Tikimės, kad toliau bus dar geriau“, – vylėsi K.Keblys.

Vienvietininkas Mindaugas Griškonis 6.10 val. lenktyniaus ketvirtfinalyje. Kovą dėl medalių pusfinalyje pratęs trys iš šešių greičiausių kiekvieno plaukimo irkluotojų. Visi kiti rungsis dėl žemesnių nei 12-oji pozicijų.

„Mindaugas įsivažiuoja. Palengva. Pirmas startas buvo prasikvėpavimui, susipažinimui su sąlygomis“, – LTOK sportininkų komisijos vadovo galimybėmis tiki K. Keblys.

Plaukimas. 5.39 val. Lietuvos laiku 100 m krūtine rungties pusfinalyje patekti tarp aštuonių finalininkų mėgins Andrius Šidlauskas, šiandien atrankoje užėmęs 13-ąją vietą.

Tryliktas pirmąją plaukim varžybų dieną buvo ir šalies rintinės lyderis Danas Rapšys, nepatekęs į 400 m rungties laisvuoju stiliumi finalą. Bet pirmus 200 m jis plaukė pasaulio rekordo grafiku, o ir sportininko trenerė buvo užsiminusi, jog ilgesnė distancija gali tapti savotišku apšilimu prieš pagrindinę rungtį – 200 m nuotolį laisvuoju stiliumi. Jos atranka startuos 13.30 val., į pusfinalį pateks 16 sportininkų.

13.40 val. Lietuvos laiku Tokijo vandens sporto šakų centre olimpiniuose vandenyse debiutuos jauniausia Lietuvos delegacijos narė 19-metė Kotryna Teterevkova. Ji dalyvaus 100 m krūtine atrankoje.

„Pasirengimas praėjo sklandžiai, jaučiuosi neblogai, tik alina karštis“, – olimpinio debiuto išvakarėse sakė plaukikė.

Dviračių sportas. Karštis, tvyrantis Japonijoje, sunks ir moterų grupinių lenktynių dalyvių jėgas. Trasoje, kurioje šiandien baltą vėliavą iškėlė vyrų 234 km lenktynėse dalyvavęs Evaldas Šiškevičius, finišo link mins ir Rasa Leleivytė.

Moteris reiks važiuoti ta pačia kalnuota trasa, kaip ir vyrams – lenktynės prasidės Musašinonomori parke Tokijo prefektūros Čiofu mieste, o finišas suplanuotas Fudži kalno papėdėje, garsiojoje lenktynių trasoje, kurioje yra vykusios ir „Formulės 1“ automobilių varžybos.   Tik jų laukia trumpesnė – 137 km – distancija.

„Varžybos bus labai įtemptos, jų lygis labai aukštas, trasa labai sunki, daug pakilimų ir vienas labai ilgas kalnas, kuris man nėra palankus. Tačiau esu nusiteikusi optimistiškai, kovosiu iš visų jėgų. Favoritės yra visos keturios olandės, todėl taktiškai bus labai sunku, kiekvienas pabėgimas iš grupės, jei toje grupelėje bus bent viena olandė, gali būti lemiamas. Tai tarsi rusiška ruletė – kas atsidurs lemiamame pabėgime, tas ir galės kovoti dėl medalio. O bandyti patekti į visus pabėgimas fiziškai neįmanoma. Čia ne sprintas. Čia daug lemia ne tik taktika, trasos reljefas, galimos griūtys, mechaninės problemos, bet ir sėkmė. Nors truputį atsipalaiduoti nebus galimybės. Bet kovosiu iki galo“, – ryžtingai kalbėjo R.Leleivytė, mokykloje buvusi E.Šiškevičiaus klasės draugė.

Buriavimas. Sekmadienį kovas Tokijo žaidynėse pradės abu Lietuvos buriuotojai – RS:X klasės burlente lenktyniaujantis Juozas Bernotas ir „Laser Radial“ klasėje kovosianti Viktorija Andrulytė.

Abiejų šių klasių startas numatytas 6.05 val. Lietuvos laiku. Planuojama, kad burlentininkai sekmadienį rungsis trijuose plaukimuose, „Laser Radial“ buriuotojos – dviejuose. Iš viso bus surengta po 10 plaukimų, o varžybas vainikuos medalių lenktynės, kuriose dalyvaus po 10 geriausiųjų.

Buriuotojų varžybos vyks greta Enošimos salos, esančios apie 50 km nuo Tokijo. 

„Prognozė žada karštą orą ir silpną vėją. Tai nėra man palankiausios sąlygos, bet pasiruošimas geras, nusiteikimas puikus, su nekantrumu laukiam, ką atneš rytojus“, – optimizmo neprarado jau trečiose olimpinėse žaidynėse startuosiantis J.Bernotas.

Šaudymas. Kaip ir buriuotojai V. Andrulytei, liepos 25 d. dėl debiuto olimpinėse žaidynėse įsimins ir šauliui Karoliui Giruliui. Jis nuo 7 val. ryto Lietuvos laiku bandys akis taiklumą vyrų orinio šautuvo iš 10 m atstumo rungtyje.

48 šauliai kvalifikacijoje kovos dėl aštuonių vietų finale, kuris irgi vyks rytoj.