„Pirmiausia noriu pakomentuoti priekaištus – jie nepagrįsti duomenimis ir faktais, aš labai norėčiau pamatyti, kurioj vietoj kancleris pablogino teisėkūros procesą“, – ketvirtadienį Seime pradėjus nepasitikėjimo procedūrą sakė M. Gelbūda.

Jis taip pat teigė, kad išsakyti priekaištai „smulkmeniški ir nepagrįsti faktais“, o dauguma jų nesusiję su kanclerio atsakomybe ir kertine Seimo veikla.

„Kai aš pamačiau argumentus ir kritiką, tai pirmoji reakcija buvo šypsena“, – žurnalistams Seime sakė M. Gelbūda.

„Pamačiau, kad tai yra vaiko kambarys“, – pridūrė jis, nesileisdamas į detales, kodėl net 74 parlamentarai pasirašė po iniciatyva jį atstatydinti.

Nutarimo projektą dėl M. Gelbūdos atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų nepasitikėjimo pagrindu pateikė 74 Seimo nariai iš 141. Vėliau ketvirtadienį slaptai bus balsuojama dėl kanclerio atleidimo nepasitikėjimo pagrindu.

Kai aš pamačiau argumentus ir kritiką, tai pirmoji reakcija buvo šypsena.

Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Seimo kancleris teigė gerbsiantis Seimo sprendimą, koks jis bebūtų, bet sakė besitikintis, kad nepasitikėjimo procedūra „paskatins diskusiją, koks turėtų būti santykis tarp politikų ir viešojo administravimo“.

M. Gelbūda taip pat sakė, jog atėjęs dirbti paveldėjo sudėtingą struktūrą, tvirtino turėjęs kelias dešimtimis sau tiesiogiai pavaldžių darbuotojų, ir pokyčiai buvo būtini.

„Jei tokioj struktūroj būtų dirbęs užsienietis, jis būtų išprotėjęs po dviejų dienų“, – sakė kancleris.

Demokratų atstovas Tomas Tomilinas klausė, ar tiesa, kad planuojama „išvalstybinti“ Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojus, kad šioje struktūroje dirbtų darbuotojai pagalcdarbo sutartis, o ne valstybės tarnautojai.

M. Gelbūda sakė negalintis atsakyti į šį klausimą „taip“ arba „ne“, nes procesui nesibaigus būtų nekorektiška patiekti galutinį atsakymą.

„Čia yra, kaip pasakyti, vakarietiški procedūriniai dalykai. Aš esu pasižiūrėjęs į struktūras ir posėdžių sekretoriatai Vakaruose yra valstybės tarnybos dalis, bet jūs  įsivaizduokite, kaip man būti skaidriam, kai dar nepradėjus dirbti aš pradėsiu kalbėti garsiai, kur kokie darbuotojai galėtų būti išvalstybinti“, – kalbėjo kancleris.

M. Gelbūda taip pat neigė priekaištus dėl blogo mikroklimato ir pristatė savo trečiadienį atliktą internetinę kanceliarijos darbuotojų apklausą, kurios duomenimis, anot kanclerio, darbuotojai pasisako, kad  jis liktų poste.

Šios apklausos duomenimis, 45 proc. darbuotojų pasisakė, kad jo kadencijos laikotarpiu mikroklimatas Seimo kanceliarijoje pagerėjo, 21 proc. teigė, kad labiau sutinka, o 12 proc. sakė visiškai nesutinkantys, septyni – labiau nesutinkantys.

Apklausoje dalyvavo 206 kanceliarijos darbuotojai iš 420, tačiau parlamentarai kritikavo, kad ji negalėjo būti anoniminė, kaip skelbiama, nes norėdami joje dalyvauti darbuotojai turėjo jungtis prie vidinio Seimo tinklo per asmenines paskyras.

Jei tokioj struktūroj būtų dirbęs užsienietis, jis būtų išprotėjęs po dviejų dienų.

74 parlamentarų teikimą dėl nepasitikėjimo pristatęs Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad atėjus M. Gelbūdai biurokratijos parlamento kanceliarijoje tik padaugėjo, tai sukėlė darbuotojų nepasitenkinimą.

„Įvestos įvairiausios naujos tvarkos, pagal kurias kanceliarijos darbuotojai šalia kasdienių funkcijų privalo pildyti įvairiausias ataskaitas, padidino betikslį darbo krūvį ir biurokratinius procesus, kur, man nuomone, efektyvus ir modernus kanceliarijos vadovas turėtų daryti priešingus žingsnius ir efektyvinti struktūrinių padalinių veiklą, o ne apkrauti betikslėmis funkcijomis“, – pažymėjo A. Mazuronis.

Anot parlamento vicepirmininko, dėl išaugusio biurokratizmo „kanceliarijoje atsirado labai daug demotyvacijos, kivirčų, labai daug įtampos, o pridėtinės vertės iš to nebuvo visiškai“.

Parlamentarai kancleriui taip pat išsakė priekaištus dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo eigos, negebėjimo užtikrinti nepertraukiamos Seimo kavinės, medicinos punkto veiklos ir kitų stringančių darbų.

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šią savaitę sakė, kad daugiau kaip pusės parlamentarų nepasitikėjimas Seimo kancleriu M. Gelbūda yra „labai rimtas signalas, kad ne visi darbai per tuos metus vyko taip, kaip buvo planuota“.

Praėjusią savaitę 74 parlamentarai, priklausantys tiek opozicinėms, tiek valdančiosioms frakcijoms, pasirašė po iniciatyva dėl nepasitikėjimo Seimo kancleriu.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis tuomet BNS teigė, kad parlamentarai M. Gelbūdai turi priekaištų, nes stringa stringa valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas, darbuotojų vertinimo sistema paremta subjektyviais faktoriais, nesprendžiamas darbo efektyvinimo biuruose klausimas.

Anot jo, kancleriui taip pat nepavyko sutvarkyti Seimo autoūkio, nuolat sulaukiama kanceliarijos darbuotojų skundų dėl M. Gelbūdos darbo metodų, darbo sąlygų neužtikrinimo, prasto mikroklimato.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas M. Gelbūda Seimo kancleriu paskirtas 2021 metų balandį.

Seimo kanclerio kadencija – penkeri metai.

„Galbūt jis labiau kalbėjo apie savo darbą korupcijos prevencijos srityje, nei labiau kažkokius konkrečius susidūrimus su korupcijos atvejais“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

„Man kaip ir aišku, ką ministras bandė pasakyti, galbūt jam ne iki galo pavyko savo mintis korektiškai atskleisti, kad nesusidarytų nepagrįstų kaltinimų laukas“, – pridūrė ji.

Anot premjerės, ji visose ministerijose skatino korupcijos prevenciją.

„Per visą šitą trejų su trupučiu metų kadenciją nebuvo nė vieno atvejo, kai mane ministras informuotų apie jam daromą kažkokį netinkamą poveikį“, – sakė I. Šimonytė.

Po A. Anušausko išsakytų teiginių, pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė apie ketinimus susitikti su Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros atstovais.

„STT šeštadienį pakomentavusi viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas, pasakė pakankamai, kad aš nematau poreikio susitikti su STT vadovu, generaline prokurore ar dar kažkuo“, – kalbėjo premjerė.

„Prezidentas gali susitikti su visais pareigūnais ir kitais žmonėmis, su kuriais mato reikalą“, – teigė ji.

A. Anušauskas šeštadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Nematau poreikio susitikti su STT vadovu, generaline prokurore ar dar kažkuo.

Ministras vėliau patikslino, kad tokiais pasisakymais kelia nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį sakė, kad tokiais pareiškimais A. Anušauskas neatsakingai metė šešėlį ant Seimo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nuo 2020-ųjų nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje.

Tarnyba teigė, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

Ji tik nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM sulaukta vieno informacinio pobūdžio rašto apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis vertinamas.

R. Lopata tvirtina KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai.

A. Armonaitė: metus šešėlį gynybos sistemai, reikia iš naujo pelnyti pasitikėjimą

Atsistatydinusiam krašto apsaugos ministrui konservatoriui A. Anušauskui metus šešėlį dėl galimos korupcijos siekiant paveikti krašto apsaugos sistemą, Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikės iš naujo grąžinti pasitikėjimą gynybos skaidrumu.

„Tiesa yra tai, kad mestas šešėlis ir pasitikėjimo mažiau sistema, ir reikia iš naujo pelnyti pasitikėjimą, mes tuo esame susirūpinę“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Seimo opozicinės frakcijos antradienį pareiškė nedalyvausiančios premjerės inicijuotoje diskusijoje ieškant papildomų lėšų gynybai, kol iš teisėsaugos institucijų negaus atsakymų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos sistemoje.

Apie tai antradienį per spaudos konferenciją Seime pranešė visų penkių opozicinių frakcijų atstovai – Darbo partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės.

Klausiama, ar mato galimybę susitarti dėl papildomų lėšų gynybos finansavimui, A. Armonaitė teigė, kad „dabar kaip tik yra laikas, būtent objektyviai geopolitinei realybe esant tokiai, kalbėtis, kaip finansuojame savo įsigijimus“.

„Aš visada už tai, kad kuo platesnis sutarimas būtų, ir čia ne tik partijų klausimas, bet ir verslo organizacijų, profsąjungų, NVO atstovų, kurie prie to stalo buvo ir yra keli scenarijai, kuriuos galima įvairiai modeliuoti“, – apie galimybes susitarti dėl gynybos lėšų sakė ministrė.

Ji pažymėjo, kad, nors opozicija iš principo nepritaria mokesčių kėlimui, yra pasiūlyta ir kitų variantų, Laisvės partija irgi linkusi lėšų visų pirma dairytis taupant, atsisakant biurokratinio aparato plėtimosi, viešųjų išlaidų mažinimo.

„Ten yra ne tik mokesčių kėlimas, bet ir kiti fiskaliniai pakeitimai, gyventojų pajamų mokesčio savivaldybėms perskirstymas į gynybą, kai kurios lengvatos, dabar pasakyti, mums niekas netinka, mes vieni protingi, visi kiti kvaili, aš apie opoziciją kalbu, neracionalu“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Aš sakiau, kad su rotacija nesutinku. Kas begali būti aiškiau? Nenorėčiau, kad ta situacija kartotųsi ir, įsivaizduokite, mane NSGK pirmininku – bet kuris paklausimas į Krašto apsaugos ministeriją, bet kuris dalykinis klausimas būtų traktuojamas dviprasmiškai“, – Seime žurnalistams sakė A. Anušauskas.

„Aš savęs pats nematau NSGK pirmininko pareigose. Dabar populiarus terminas kalbant apie atvėsimą. Aš norėčiau atvėsti artėjant šiltajam sezonui“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas NSGK pirmininko poste regi A. Pocių

Premjerė pirmadienį pareiškė, kad atsistatydinančiam krašto apsaugos ministrui A. Anušauskui ir NSGK pirmininkui L. Kasčiūnui būtų logiška susikeisti pareigomis.

A. Anušauskas praėjusią savaitę sakė būtent tokio pasiūlymo sulaukęs iš ministrės pirmininkės, tačiau jo atsisakęs. Vis dėlto pirmadienį interviu portalui „Delfi“ jis tvirtino neatmetantis tokios galimybės.

Seimo komiteto pirmininkus skiria Seimas paprastąja balsų dauguma, prieš tai kandidatūrą patvirtinus minimame komitete.

NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas sako, kad vienas iš kandidatų užimti komiteto pirmininko postą galėtų būti NSGK priklausantis buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

„Mes tikrai turime ir komitete, ir mūsų frakcijos narių, kurie yra stiprūs šioje srityje, turi milžiniškos patirties. Jei taip netyčia susiklostytų, kad man reikėtų išeiti iš komiteto pirmininko posto, tai yra žmonių, su kuriais galima dirbti tandeme, kaip komanda“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

„Pirmiausia, Arvydas Pocius, kaip buvęs kariuomenės vadas“, – pridūrė jis.

Dabar populiarus terminas kalbant apie atvėsimą. Aš norėčiau atvėsti artėjant šiltajam sezonui.

„Seimas turėtų pirmiausia galvoti apie save“

A. Anušauskas šeštadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį sakė, kad tokiais pareiškimais A. Anušauskas neatsakingai metė šešėlį ant Seimo.

„Norėjau informuoti, kad mūsų krašto apsaugos sistemoje sukurta antikorupcinė aplinka veikia, jokių skandalų neleidome, įtakos, kurios buvo daromos, buvo atribotos ir atmestos. Kuo reikėtų susirūpinti, tai kad politinį lobizmą reguliuojantys įstatymas nebūtų formalūs“, – sakė A. Anušauskas.

Pasak jo, tai neturėtų būti „kažkokia formali registracija“, o kontroliuojamas mechanizmas.

„Kaip, koks mechanizmas galėtų būti, Seimas turėtų pirmiausia galvoti apie save“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, jis savo darbo metu vykdė „antikorupcinę darbotvarkę“.

„Jeigu kas nors mėgindavo daryti kokias nors užuominas, mes tų žmonių niekur daugiau neįsileisdavome“, – teigė A. Anušauskas.

Anot jo, tai buvo „vienetiniai atvejai“.

„Šiuo atveju, mes nesame ir aš nesu kažkoks tarnybų žmogus, kuris iš karto įrašinėja ar dar ką nors daro. Tiesiog, tai buvo pranešimai žmonių, kurie, manau, sąžiningai vykdė savo pareigas“, – dėstė ministras.

Paklaustas, kodėl apie atvejus nepranešė tarnyboms, A. Anušauskas pasakė, kad „tiems, kam reikia, tas žinojo“.

„Jeigu aš norėčiau kam nors pranešti, aš praneščiau, tai buvo mūsų antikorupcinės darbotvarkės dalis, manau, kad mes ją įgyvendinome sėkmingai. Detalių nesu įpareigotas teikti ir neteiksiu“, – sakė ministras.

„Siūlyčiau pačiam Seimui susirūpinti savo antikorupcine darbotvarke“, – pridūrė jis.

A. Anušauskas sakė, kad tokiais pasisakymais kelia nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nuo 2020-ųjų nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje.

Tarnyba teigė, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

Ji tik nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM sulaukta vieno informacinio pobūdžio rašto apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis vertinamas.

R. Lopata tvirtina KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai.

A. Armonaitė: Laisvės partija imtųsi vadovauti NSGK, jei valdantieji perskirstytų kvotas

Laisvės partija imtųsi vadovauti NSGK, jei valdantieji nuspręstų perdalinti kvotas, sako partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Aš tik noriu pasakyti, kad valdantieji gali persiskirstyti kvotas ir yra visokių dalykų, mes galime prisiimti atsakomybę už Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto valdymą ir Laisvės frakcijoje tikrai atsirastų žmogus ar pora žmonių, iš kurių būtų galima išsirinkti, kas puikiai būtų, ir parlamentinė kontrolė, ir proaktyvi lyderystė būtent NSGK“, – antradienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Konkrečių pavardžių ji sakė kol kas neįvardysianti.

Premjerė: keičiantis gynybos ministrui, kvotos Seime irgi gali būti peržiūrėtos

Keičiantis krašto apsaugos ministrui, kvotos Seimo komitetuose irgi gali būti peržiūrėtos, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Turbūt kad viskas yra galima, todėl, kad vis tiek žmonės tarp komitetų judės, vien tas faktas, kad reikės, jeigu bus paskirtas L. Kasčiūnas, iškelti jį į kitą komitetą, mes taip pat turime kai kuriuose komitetuose kvotas, kurios neatitinka dabartinės Seimo frakcijų sudėties, tai tas judėjimas tarp komitetų nėra neįmanomas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Premjerės į krašto apsaugos ministrui pateiktas L. Kasčiūnas jau įvardijo, kad jo pareigas komitete, jei būtų paskirtas ministrui, galėtų perimti buvęs kariuomenės vadas konservatorius A. Pocius.

„Kiekvienas nuomonę gali pasakyti, bet pirmiausia spręs frakcija ar koalicija, siūlydama pirmininką, ir tada spręs Seimas. (...) Aš nesiimu jokių išankstinių vertinimų sakyti, juoba, kad tai nėra ir Vyriausybės uždavinys, turbūt Seime kažkaip susitars kolegos“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Ji taip pat nesureikšmino to, kad A. Anušauskas paskelbė nematantis savęs NSGK vadovo poste.

„Komitete yra ir daugiau narių negu L. Kasčiūnas ir A. Anušauskas, jei būtų nuspręsta, kad jis keičia komitetą ir nelieka tame, kuriame yra. Iš komiteto narių kažką komiteto pirmininku frakcija pasiūlys, pagal tai, kokia komiteto sudėtis susidėlios. Jei L. Kasčiūnas bus patvirtintas ministru, jis komiteto nariu būti negalės, nes mes laikomės nuostatos, kad ministras negali  būti narys to komiteto, kuris jį prižiūri“, – teigė premjerė.

„Man atrodo, kaip tik jas (prezidento galias – ELTA) tik įtvirtina“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Ministras teigia sprendimą, ar palaikyti šias Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, priimsiąs, kai bus pateiktas teisės akto galutinis projektas. Visgi pačią iniciatyvą keisti šiuo metu galiojančią ambasadorių skyrimo tvarką G. Landsbergis vertina teigiamai.

„Reikia susipažinti, koks bus galutinis. Nes kai yra registracija, tik tada prasideda visas procesas. Teikiamos įvairios yra pataisos ir, galų gale, tas dokumentas gali stipriai skirtis nuo pradinės versijos. Kad tai yra teisinga kryptis, tai nuo pat pradžių palaikiau“, – sakė jis.

G. Landsbergis taip pat pažymi „artimiausiu metu“ ketinantis susitikti su prezidentu ir aptarti 2024 m. planuojamus ambasadorių paskyrimus.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sukritikavo Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas. Pasak jos, Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo tvarkos gali apriboti prezidento galias.

Praėjusį penktadienį grupė Seimo narių registravo jau kurį laiką Seime ruoštas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama aiškiau reglamentuoti ambasadorių skyrimo tvarką.

Esminis siūlymas – numatyti terminą, per kurį institucijos turėtų paskirti naują diplomatinį atstovą. Siūloma, kad naujas ambasadorius turėtų būti paskirtas likus ne mažiau kaip pusmečiui iki šiuo metu pareigas einančiojo atstovo darbo pabaigos.

Taip pat siūloma detalizuoti kandidatų atrankos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) eigą – įstatymu įtvirtinti praktiką, kai atranka į kitais metais atsilaisvinančias diplomatines pozicijas organizuojama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Įstatymo projekte pažymima, kad tokia geroji praktika jau yra besiformuojanti URM ir leidžia atrankas vykdyti sklandžiai ir efektyviai.

Įstatymo projekte išdėstyti ir kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai į diplomatines atstovybes. Esami ir buvę diplomatai – turi turėti ne mažesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, bent 15 metų patirtį diplomatinėje tarnyboje, ne mažesnę nei 4 metų patirtį vadovaujant atstovybei.

Be to, numatomi pokyčiai, susiję ir su kandidatūrų svarstymu – siūloma nustatyti, kad Prezidentūra, nesutikusi skirti Vyriausybės pateikto diplomato ambasadoriumi, turėtų motyvuoti savo sprendimą ir pateikti jį Ministrų kabinetui per 10 darbo dienų.

Seimui pritarus, įstatyminiai pokyčiai įsigaliotų jau nuo šių metų liepos mėnesio.

ELTA primena, kad poreikis tobulinti Diplomatinės tarnybos įstatymą atsirado po to, kai įsiplieskė keletą mėnesių besitęsiantys ginčai tarp URM ir Prezidentūros. Institucijos susivaidijo dėl to, kas yra kaltas, jog strateginės partnerės Lenkijos sostinėje Lietuva neturi ambasadoriaus.

Kilus konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje, įstrigo daugiau kaip dešimtis šiais metais planuojamų diplomatų rotacijų.

Šiuo klausimu prezidentas G. Nausėda bei užsienio reikalų ministras G. Landsbergis turėjo du susitikimus, tačiau sprendimų kol kas nėra.

G. Landsbergis apie A. Skaisgirytės versiją dėl trąšų: tai nėra tikslus vertinimas

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad prezidento G. Nausėdos patarėjos Astos Skaisgirytės versija dėl bandymo į sankcijų Baltarusijai paketą įtraukti Astravo atominę elektrinę, mainais atsisakant trąšų, „nėra tikslus situacijos vertinimas“.

„Tiek, kiek esu supažindintas su situacija, tai nėra tikslus situacijos vertinimas, toks, koks buvo nuskambėjęs tyrimą atliekančioje komisijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Pirmadienį liudydama Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančiai Seimo komisija A. Skaisgirytė teigė, kad Europos Sąjungai (ES) derantis dėl sankcijų Lietuva tikrino galimybę į paketą įtraukti Astravą, atsisakant sankcijų trąšoms, bet šios idėjos nepavykus įgyvendinti jos atsisakyta.

Atsakydama į klausimus dėl Prezidentūros pozicijos sankcijų baltarusiškoms trąšoms A. Skaisgirytė teigė, jog ES šalių nuomonės derybų pradžioje ekspertiniame lygmenyje išsiskyrė – kelios šalys pasisakė prieš sankcijas trąšoms, o viena buvo kategoriškai prieš sankcijas branduolinei energetikai.

A. Skaisgirytė pasakojo, jog tuomet sumanyta prieš sankcijas Astravui pasisakančiai šaliai pasiūlyti, kad Lietuva atsisakytų reikalavimo dėl sankcijų trąšoms, jei ši šalis pakeistų poziciją dėl Astravo branduolinei jėgainei, bet minties atsisakyta paaiškėjus, kad minėta šalis savo griežtos nuostatos dėl Astravo nekeis.

A. Skaisgirytė taip pat teigė, kad Prezidentūros ir  URM nesutarimai dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms yra sureikšminami, o išties pozicijos išsiskyrė ne esminiais klausimais, bet dėl taktikos.

Užsienio reikalų ministerijos atstovai anksčiau komisijai liudijo, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metu Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.

Prezidentūros atstovai taip pat išsakė poziciją, kad prieš kelerius metus svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms Prezidentūra norėjo įvertinti jų žalą Lietuvos ekonomikai.

Žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms.

Naujienų portalas „Delfi“ citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, viename iš jų buvo plačiausiai nuskambėjusi frazė „norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.

Jos duomenimis, pranešimas apie gaisrą buvo gautas 14.37 valandą, 15.30 val. buvo paskelbta lokalizacija, o 17 val. gaisras buvo užgesintas.

Pirminiais duomenimis, per gaisrą nukentėjo trys žmonės.

„Vienas išvežtas į gydymo įstaigą prieš atvykstant ugniagesiams, kitas paskelbus lokalizaciją apie 15.30 val. atėjo į specialiųjų tarnybų štabą ir pasisakė, kad prastai jaučiais, apsinuodijo dūmais, o trečias gaisro metu grįžo namo, išsikvietė pagalbą, apdegęs veidą ir kūną“, – BNS sakė sakė D. Vaitkevičienė.

Departamento atstovė pažymėjo, kad įvykus nelaimei negalima palikti įvykio vietos nepranešus tarnyboms.

„Net maži vaikai mokomi nutikus nelaimei nepalikti įvykio vietos, kad tu būtum suskaičiuotas ir tavęs nereikėtų ieškoti, nes ugniagesiai labai ilgai ieškojo dingusio žmogaus, kuris išvažiavo namo“, – kalbėjo D. Vaitkevičienė.

Net maži vaikai mokomi nutikus nelaimei nepalikti įvykio vietos.

Antradienio popietę gaisras kilo buvusio „Dirbtinio pluošto“ gamyklos teritorijoje, po sprogimo atvira liepsna užsiliepsnojo keturių aukštų pastatas, degė acetonas.

Ragina neatidarinėti langų

Apie gaisrą feisbuko paskyroje pasisakė ir Kauno savivaldybės atstovai.

„Bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ teritorijoje kilęs gaisras – lokalizuotas. Įvykio vietoje dirba sustiprintos ugniagesių pajėgos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai gyventojus ragina vengti gaisravietės vietos bei neatidarinėtų langų. Artimiausiu metu bus paimti aplinkos oro ir nuotekų mėginiai lakiųjų organinių junginių tyrimams, taip pat bus atliekamas oro taršos modeliavimas.

Gavus rezultatus bus sprendžiama, ar būtina atlikti tyrimus visuomeninėse ir gyvenamosiose patalpose. Kauniečiai apie tai bus informuoti“, – žada miesto atstovai.

Atliks neplaninį patikrinimą

Aplinkos apsaugos departamentas skelbia, kad, jų turimais duomenimis, sudegė apie 6,5 m3 tirpalo sumaišyto su acetonu. 

Aplinkos apsaugos departamentas pradeda neplaninį UAB „DP Acetate“ patikrinimą. 

„Aplinkos apsaugos agentūra specialistai paims aplinkos oro, kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių ir nuotekų mėginius tyrimams. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras specialistai gyventojus ragina vengti gaisravietės vietos bei neatidarinėtų langų. Gavus mėginių rezultatus bus sprendžiama ar būtina atlikti tyrimus visuomeninėse ir gyvenamosiose patalpose. Kauniečiai apie tai bus informuoti“, – skelbia departamento atstovai.

Praeitų metų gruodžio 8 d. Aplinkos apsaugos departamentas atlikto bendrovės UAB „DP Acetate“ planinį išplėstinį patikrinimą, kurio metu aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta. Jo metu tikrinta gamybos metu susidarančių nuotekų, atliekų ir oro taršos valdymas.

Bendrovės UAB „DP Acetate“ turi taršos leidimą. Pagrindinė veikla – dirbtinio pluošto siūlų gamyba iš acetilceliuliozės pluošto tirpinant jį acetone ir vėliau įrengimais filtruojant ir formuojant siūlus.

Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriuje, pranešimas apie gaisrą gautas 19.46 val., o buvo užgesintas 20.45 valandą.

„Požeminiam tunely serverinėje buvo uždūminimas, dalį gimdyvių su personalu perkėlė į kitas patalpas, užgesinus gaisrą vėdinamos patalpos“, – BNS sakė budėtojas.

Pasak PAGD Situacijų koordinavimo skyriaus pareigūno, gaisras kilo Vilniaus klinikinėje ligoninėje, esančioje adresu Antakalnio g. 57. Informacijos apie nukentėjusius pareigūnas teigė negavęs.

Atvykus į įvykio vietą, buvo uždūmintas ligoninės rūsys. Serverinės patalpoje apdegė įranga, aprūko patalpa.

Iš Vaikų skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus į saugią korpuso dalį išvesti 24 vaikai, iš kito skyriaus 14 moterų ir 2 slaugytojos.

„Nei džiaugiamės, nei liūdim“

Opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis kalėjime bausmę atliekančiam frakcijos kolegai Vytautui Gapšiui ketvirtadienį išlaikius mandatą pažymi, kad Apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis.

„Nei džiaugiamės, nei liūdim, yra realybė, kokia yra, čia nėra kelio pabaiga, tarpinė stotelė. Akivaizdu, kad visi lauksim Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir po jo pasakysim, džiaugiamės ar liūdim“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Mazuronis.

„Apeliacinio teismo sprendimas, koks jis saldus ir mielas bebūtų daugeliui teisumo šauklių ir šokėjų ant skaidrumo laužo, nėra galutinis“, – pridūrė politikas.

Seime ketvirtadienį neužteko balsų panaikinti bausmę šiuo metu kalėjime atliekančio Darbo partijos frakcijos nario V. Gapšio mandatą. Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti.

Kadangi V. Gapšys nuteistas dėl keturių nusikalstamos veikos epizodų, parlamentarai atskirai balsavo dėl mandato atėmimo už kiekvieną iš jų. Daugiausia už vieną iš jų buvo surinkti 75 balsai.

A. Mazuronis laikosi pozicijos, kad parlamentas ir neturėjo panaikinti V. Gapšio mandato, nesulaukus LAT verdikto, nes nuosprendis, kad ir įsiteisėjęs, dar gali keistis, o mandato panaikinimas yra neatšaukiamas procesas.

Apeliacinio teismo sprendimas, koks jis saldus ir mielas bebūtų daugeliui teisumo šauklių ir šokėjų ant skaidrumo laužo, nėra galutinis.

„Jei Seimas būtų padaręs šitą sprendimą, nelaukęs LAT sprendimo, kas būtų, jei LAT vis tik pasakytų, kad pirmos instancijos teismas buvo teisus, nepaisant visų teisuolių, kurie kažkodėl pirmos instancijos teismo nepuolė komentuot, o po antros instancijos visi labai pasidarė gudrūs teisingumu tikėt, nuo mūsų aukščiausių ir gražiausių valstybės pareigūnų. O kas, jei pasikeis (sprendimas – BNS) LAT, o pasekmės, kurios būtų, jei Seimas būtų priėmęs šiandien kitokį sprendimą, būtų negrįžtamos“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis taip pat neigė versiją, esą dėl V. Gapšio balsavimo buvo susitarta, pažadant išsaugoti jo mandatą už balsus per apkaltą dėl priesaikos sulaužymo pašalinant iš Seimo Petrą Gražulį.

„Absurdas, kaip galima susitarti slaptam balsavime, kaip galima sukontroliuoti? Kaip tu galėjai susitart? Seimas yra tokia vieta, kur žiūrint tau į akis pasakys viena, nueis padarys trečia ir grįžę pasakys ketvirta. Slaptam balsavime neįmanoma susitarti“, – kalbėjo A. Mazuronis.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

„Visuomenės akyse Seimo tai nepapuoš“

Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad tokie balsavimo rezultatai kuria neigiamą Seimo įvaizdį visuomenėje.

„Man atrodo, kad mes, kaip institucija atsidūrėme prastoje situacijoje visuomenės akyse. Yra teismo sprendimas, ne galutinis, bet visi žinome baudžiamąją teisę. Seime turėsime kolegą, kuris fiziškai yra įkalinimo įstaigoje, tai, manau, Seimui, kaip institucijos tas nepapuoš“, – ketvirtadienį po nepavykusios apkaltos žurnalistams Seime komentavo E. Gentvilas.

„Stebina, kad kolegos ne ignoravo balsavimo, o ėjo ir balsavo priešingai nei yra teismo įsigaliojęs sprendimas. Tas tikrai daro situaciją nejaukią“, – pridūrė jis.

Kita vertus, politikas tikina iš diskusijų politikos koridoriuose jau buvo nuspėjęs, kad apkalta V. Gapšiui gali nepavykti.

„Žinodamas Seimo kolegų nuotaikas aš pats spėliojau rezultatą, kad nepavyks. Aš pats būčiau spėjęs, kad apie 80 balsų bus, bet pasirodo buvo gerokai mažiau“, – teigė E. Gentvilas.

Pasak jo, frakcijoje dėl balsavimo tartasi nebuvo. Liberalo nuomone, nėra aišku ar pačiam V. Gapšiui išsaugotas mandatas bus naudingas.

„Nemanau, kad čia galima triumfuoti, galima galbūt džiaugtis, kad žmogus išsaugojo Seimo nario mandatą, bet kas jam iš to, kai jis negali gauti jokių atlyginimų už tai. Dar žiūrėsime kokie bus teismų sprendimai“, – sakė jis.

„Nėra smagu, kad kolega sėdi kalėjime, bet taip pat nesmagu, kad tas kolega sėdėdamas kalėjime kartu yra ir Seimo narys“, – pridūrė jis.

A. Širinskienė laukia G. Landsbergio pasiaiškinimų

Opozicinės Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė įtaria, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti V. Gapšio apkaltos procese. Ji taip pat apgailestauja, jog toks Seimo narių daugumos nusiteikimas esą rodo parlamento toleranciją didelio masto korupcijos byloms.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Situacija apgailėtinai atrodė jau posėdžių salėje, kada valdantieji nesiteikė dalyvauti procese, paliko posėdžių salę, vos vienas kitas asmuo, kai jau pradėjau raginti, išėjo pasisakyti. Tai buvo akivaizdu, kad yra išankstinis susitarimas ir tas labai jautėsi“, – žurnalistams Seime kalbėjo A. Širinskienė.

„Man tik labai gaila, kad netoleruojame Gražulio mygtuko paspaudimo, bet toleruojame tikrai stambią politinę korupciją, tas rezonansines bylas“, – teigė opozicinės partijos seniūnė.

Šitą Seimą, matyt, reikia mesti lauk ir skelbti neeilinius rinkimus.

Todėl ji tikisi, kad valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis prisiims atsakomybės už situaciją.

„Tai valdančiųjų atsakomybė yra suvelta apkalta ir paliktas žmogus Seime, kuris yra įkalintas, kuris, visi suprantame, negalės normaliai dirbti, tai man tikrai yra apmaudu ir gėda“, – teigė parlamentarė, primindama G. Landsbergio žodžius, kai praėjusioje kadencijoje Seimui nepavyko inicijuoti apkaltos parlamentarui Mindaugui Basčiui.

Ir A. Širinskienė, ir Demokratų frakcijos „Vardar Lietuvos“ narys Vytautas Bakas siūlė paleisti šį Seimą ir rengti pirmalaikius rinkimus.

„Šitą Seimą, matyt, reikia mesti lauk ir skelbti neeilinius rinkimus – jis tą siūlė nepavykus Basčio apkaltai, manau, kad siūlys ir turės drąsos ir dabar tą padaryti. (...) Laukiu principingų pono Landsbergio sprendimų, nes principingumą, būdamas opozicijoje, jis rodė, tai dabar, būnant valdžioje, irgi reikėtų jį parodyti“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Šitas sprendimas įstumia Seimą į didžiulę reputacinę krizę (...), turėtume skelbti pirmalaikius rinkimus“, – tvirtino V. Bakas.

„Keisti politiniai susitarimai įvyko“

Buvus slaptą susitarimą BNS įvardijo ir opozicinių „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Savaitės pradžioje sakiau, kad šiame Seime gali būti, kad vienas Seimo narys mandato netenka už galimai balsavimą dėl darbų programos ir dabar matome Seimo narį, kuris išsaugo mandatą, nors sėdi kalėjime. Manau, kad keisti politiniai susitarimai įvyko“, – ketvirtadienį sakė A. Norkienė.

Situaciją Seime ji pavadinimo politiniu cinizmu, išskaičiavus sau naudą.

Opozicinių socialdemokratų seniūnė Rasa Budbergytė tvirtino, kad balsavimo rezultatas – stebinantis.

„Matyt, galima vertinti ir visą Seimą, kaip jis šitoje situacijoje pasirodė, Seimas pasirodė, pasakyčiau, ne per daug oriai, mano supratimu. Tie, kurie nepalaikė apkaltos, matyt, nusprendė, kad vis dėlto nebaigta kasacija, matyt, teisinis formalus motyvas apsprendė kolegų tokius nusiteikimus, kurie virto nepritarimo balsais apkaltai“, – teigė ji.

Nesupranta A. Širinskienės kaltinimų

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dalies politikų poziciją šiuo klausimu galėjo paveikti vis dar besitęsiantys teisiniai procesai. Liberalų lyderė taip pat atmeta A. Širinskienės kaltinimus – esą apkalta V. Gapšiui žlugo dėl valdančiųjų kaltės.

„Seimas taip nusprendė. Tokia Seimo valia. Balsavimo rezultatai galbūt pasako tai, kad daliai Seimo narių, jų sprendimams įtaką padarė tai, kad dar nėra pasibaigęs teisinis procesas“, – ketvirtadienį Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Reaguodama į tokius A. Širinskienės pareiškimus, V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad Liberalų sąjūdžio frakcija vieningai balsavo už V. Gapšio mandato panaikinimą. Ji taip pat atmeta oponentės kritiką valdančiajai koalicijai.

„Poniai Širinskienei, matyt, galima atsakyti, kad koalicijoje šiandien yra 73 žmonės. Tai, matyt, koalicija balsavo“, – aiškino Seimo pirmininkė.

„Vyko slaptas balsavimas, bet Liberalų sąjūdžio frakcijoje prieš balsavimą kalbėjome, kad mes mandato atėmimą palaikysime. Nežinau, kam derėtų priekaištus sakyti šioje situacijoje“, – opozicijos narės kritika stebėjosi V. Čmilytė-Nielsen.

„Maniau, kad mes laikome tuos pačius standartus“

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad jo nešokiravo žlugusi apkalta Seimo nariui Vytautui Gapšiui. Visgi politikas tikina turėjęs kiek kitokį lūkestį dėl jos baigties.

„Šokiruota yra per stipru gal sakyti, bet aš maniau, kad mes laikome tuos pačius standartus visiems teisėsaugos kaltinamiems žmonėms“, – balsavimo rezultatus įvertino G. Landsbergis.

Politikas nenorėjo spekuliuoti, kas galėjo balsuoti prieš mandato V. Gapšiui naikinimą.

„Aš galėčiau pirštais baksnoti. Bet aš ieškau daugiau motyvų, kam yra naudinga išlaikyti balsą“, – sakė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad slapto balsavimo rezultatų jau nepavyks atsekti.

Politikas taip pat teigia, kad konservatorių frakcija Seime balsavo laisvai.

„Nebuvo tokio dalyko kaip privalomas balsavimas, jis labai retai nustatomas“, – teigė jis.

Ž. Gedvilos/ELTA nuotr.

Politikas neigė ir opozicijos atstovų išsakytus pasvarstymus, kad galbūt su „darbiečiais“ valdantieji turėjo slaptą susitarimą, kad nepalaikys apkaltos V. Gapšiui, jei šie balsuos už mandato Petrui Gražuliui nakinimą.

G. Landsbergis nenorėjo detaliau komentuoti ir iš opozicijos pasigirdusių raginimų po nepavykusios apkaltos organizuoti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Aš apie Seimo ėjimą lauk jau esu pasakęs savo nuomonę“, – lakoniškai atsakė konservatorių lyderis.

„Gėda“

Konservatorius Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad tik keli opozicijos atstovai palaikė apkaltą V. Gapšiui.

„Gėda. Šiandien valdančiosios daugumos atstovų šioje salėje yra 70, trys kolegos serga, tai reiškia, kad iš opozicijos sulaukėme tik trijų–keturių balsų, tik tiek. (...) ta atsakomybė yra opozicijos pusėje. Gėda“, – teigė jis.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma BNS sakė, kad V. Gapšys negalės dirbti Seimo nario darbo, nors mandatą ir išlaikė.

„Jokio Seimo nario darbo negali būti. Jis bus įkalintas asmuo ir viskas vyks pagal įkalinimo įstaigos nustatytą režimą“, – BNS sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas J. Razma.

Jis taip pat patvirtino, jog V. Gapšiui nuo įkalinimo dienos nei atlyginimas, nei parlamentinei veiklai skiriamos išlaidos nėra mokamos, tačiau, jei išlaikys mandatą iki kadencijos pabaigos, jis gaus išeitinę išmoką, kurią būtų praradęs pašalinimo per apkaltą atveju.

Seime ketvirtadienį atsakydama į Seimo narių klausimus dėl vaiko paėmimo I. Skuodienė sakė, kad jos pirmoji reakcija pamačius įrašą irgi buvo aštri, tačiau ji neskubėjo su nuobaudomis pareigūnams surinkusi daugiau informacijos, taip pat ir sulaukusi teismo sprendimo dėl minimo įrašo.

Teismas mato neigiamą poveikį

Pasak I. Skuodienės, vaiko paėmimo rugsėjo 21 dieną įrašą, kuris ir buvo išplatintas socialiniuose tinkluose, teismas įvertino spalio 19-ąją paskelbta nutartimi.

„Noriu pacituoti įrašą iš teismo nutarties, kodėl neskubėjau atleisti žmonių, o laukti tyrimo rezultatų (...) Dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui, papildomos įtampos ir baimės kėlimo, poveikio vaiko emocinei būsenai, toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose matomos vaiko reakcijos“, – I. Skuodienė sakė cituojanti ištrauką iš teismo nutarties.

Pasak jos, teismas konstatavo, kad vaizdo įrašas atskleidžia „akivaizdų ieškovės nusiteikimą prieš tarnybos specialistus, ieškovės negebėjimą valdyti savo emocijų neperteikiant jų mažamečiui vaikui arba sąmoningą jų demonstravimą ir perkėlimą vaikui“.

Dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui, papildomos įtampos ir baimės kėlimo, poveikio vaiko emocinei būsenai, toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose matomos vaiko reakcijos.

I. Skuodienė taip pat informavo, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą yra nustatęs su tėvu, o konfliktinė situacija tarp tėvų tęsiasi bent penkerius metus, dėl šio vaiko teisių pažeidimų yra gauti 46 pranešimai.

Ji pažymėjo, kad dėl visos šios šeimos situacijos, ne tik dėl minėto vaiko paėmimo epizodo, pradėtas tarnybinis patikrinimas, o vaiko paėmime dalyvavusios tarnybos darbuotojos šiuo metu eina pareigas, nes iki šiol dėl jų darbo nebuvę kilę abejonių.

„Šiandien jos dirba, kol kas nebuvo pagrindo jų nušalinti, iki šiol nebuvo informacijos, kad kolegės veikia netinkamai, buvo pažeisti vaiko interesai ar nustatytos kitos aplinkybės“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė per Vyriausybės valandą Seime sakė, kad minėtas atvejis parodė, kokio tipo mokymų trūksta vaiko teisių apsaugos specialistams, ir bus pasirūpinta, kad jų būtų rengiama daugiau.

„Bandome sistemą ir žmones auginti nuolatos, klaidų neišvengiame. Bet kol vyksta tyrimas, (...) norisi, kad tie sprendimai, kuriuos priimsime, galės ilgalaikiškai prisidėti prie tarnybos žmonių kompetencijų auginimo ir apskritai prie tarnybos veiklos“, – sakė M. Navickienė.

Socialinių tinklų vaizdo įrašas.

Nelankė mokyklos, slapstėsi

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė vėliau žurnalistams komentuodama apie vaiko paėmimo atvejį sakė, kad mamos buvimo su vaiku vietą nustatė policija, vaiko teisių apsaugos specialistai buvo skubiai iškviesti į įvykio vietą paimti vaiko.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai gavo pranešimą iš policijos, kad vaiko buvimo vieta surasta, mama su vaiku, ir mes turime skubiai atvykti į vietą. Tai buvo vaiko perkėlimas iš nesaugios aplinkos“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Anot jos, skyrybų proceso metu teismui nustačius vaiko gyvenamą vietą su tėčiu, mama slapstėsi, vaikas nelankė ugdymo įstaigos, o jau buvo besibaigiantis rugsėjis.

„Mama slapstėsi, tai buvo rugsėjo 21 diena ir vaikas nelankė ugdymo įstaigos, nedalyvavo savo socialinėje aplinkoje, būreliuose, neleido laiko su draugais, mama keitė buvimą skirtinguose miestuose, buvo rasta policijos, tai buvo Palanga. Ar tai tikrai geriausia vaikui slapstytis su mama mokslo metais?“ – kalbėjo I. Skuodienė.

I. Skuodienė. P. Peleckio / BNS nuotr.

Tarnybos vadovė taip pat informavo, kad galutinį sprendimą dėl vaiko gyvenamos vietos teismas priims gruodį, o iš pradžių ji buvo nustatyta su mama, tik „įvykus tam tikroms situacijoms“ vaiko gyvenama situacija nustatyta su tėčiu.

Ji sakė, kad nors „tos devynios minutės sudrebino visus“, bet vaikai paprastai atskiriami nuo šeimos, kai tėvai negali jais pasirūpinti, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų.

Sukritikavo prezidentas

Pastarosiomis dienomis tarnybos sulaukė kritikos išplitus vaizdo įrašui su vaiko teisių specialistų bei policijos iš mamos paimamu vaiku.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog institucijoms trūksta tikro rūpesčio vaiko interesais ir kad šioje sistemoje negali dirbti žmonės, „išsioperavę empatijos ir gailesčio silpnesniajam jausmą“. Jis ragino socialinės apsaugos ir darbo ministrę imtis tyrimo dėl šios situacijos.

Ministrė M. Navickienė į tai pareiškė, jog tokie šalies vadovo komentarai yra populiarumo vaikymasis. Prezidentūra atkirto, kad ministrė politikuoja.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, minėtas įvykis užfiksuotas rugsėjį, kai teismas skubiai įpareigojo mamą perduoti vaiką tėvui po teismo sprendimo, tačiau mamai nevykdant šio sprendimo, jį įgyvendinti patikėta vaiko teisių gynėjams.

Tarnyba teigia, kad šiuo metu vaikas yra saugioje aplinkoje, kartu su jam artimiausiais žmonėmis, vaikui ir šeimai yra teikiama visa reikalinga specialistų pagalba.

Tarnybos direktorė I. Skuodienė patvirtino, kad dėl šio atvejo šiuo metu vyksta vidinis tyrimas, aiškinamasi situacija, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais bei vertinami darbuotojų veiksmai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pirmadienį taip pat pranešė dėl įrašo pradėjusi tyrimą.

I. Skuodienė: fizines bausmes vaikams yra linkę taikyti 45 proc. tėvų

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė sako, kad per pastaruosius du metus sumažėjo tėvų, linkusių taikyti fizines bausmes savo vaikams, skaičius. Pasak jos, 2021 m. fizines bausmių buvo linkę imtis 50 proc. tėvų. Šių metų duomenimis, taip pasisako tik 45 proc.

„Gal ne taip greitai keičiasi fizinių bausmių taikymas – jeigu 2021 m. 50 proc. apklaustųjų būtų linkę taikyti fizines bausmes vaikams, kurios priklauso nuo aplinkybių, šiai dienai turime tik 45 proc.“ – ketvirtadienį Seime sakė I. Skuodienė.

„Visuomenės nuomonė, mūsų požiūris, santykis nekinta taip greitai. Bet noriu pabrėžti, kad esame teisingame kelyje“, – teigė ji.

Visuomenės nuomonė, mūsų požiūris, santykis nekinta taip greitai.

Pasak jos, trečius metus iš eilės atliekamos visuomenės apklausos rodo pozityvias tendencijas.

„2021 metais net 47 proc. apklaustųjų pasisakė, kad ausies nusukimas nebūtinai yra smurtas prieš vaiką ir tai priklauso nuo aplinkybių“, – aiškino ji.

„Noriu pasidžiaugti ir atkreipti dėmesį, kad šiai dienai – būtent šiai dienai – šis procentas sumažėjo net 12 proc.“, – teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai gauna iškvietimus kas 9 minutes

I. Skuodienė taip pat pasidalino vaiko teisių apsaugos specialistų darbo aplinkybėmis. Pasak jos, Seime atsakinėjant klausimus parlamentarams tarnyba jau gavo tris pranešimus.

„Reaguojame Lietuvoje kas devynias minutes. Tikrai nėra paprasta tokiomis situacijomis reaguoti, padėti vaikui ir šeimai. Kviečiu, nuolat kalbuosi su kolegomis, palaikau ir tikiu ta svarbia misija, kurią šiomis dienomis, šiais metais ir paskutiniais šešiais metais įgyvendiname“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Tarybos vadovės teigimu, per pastaruosius dvejus metus gaunamų pranešimų srautas išaugo. Tai, anot I. Skuodienės, rodo, jog žmonės reaguoja į galimą smurtą prieš vaikus.

„Vaikai apsaugoti, vaikų mirčių skaičius nuosekliai mažėja. Ir jeigu dar 2021 m. gavome 40 tūkst. pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, tai 2023 m. gauname daugiau kaip 50 tūkst. Žmonės reaguoja, žmonės stengiasi, visuomenė praneša. Darome tai, ką galime“, – patikino ji.