Tačiau šiemet taip jau atsitiko, kad šią šventę teko stebėti per televiziją. Puikus, žaismingas jauno žmogaus parengtas reportažas tikrai padarė neblogą įspūdį, kurį, tiesa, netikėtai subjaurojo vienas pagrindinių šventės organizatorių.
Sutriko net jį užkalbinusi tiesioginės TV laidos reporterė, kai iš veido daugeliui atpažįstamas organizatorius kažkodėl ėmė kalbėti žemaitiškai. Tą prastą įspūdį sustiprino dar ir tai, kad jis kalbėjo nežinia kokiu tarmių mišiniu – nei duonininkų, nei dūnininkų. Vienas žodis – tų, kitas – anų.
Labai nemalonus nesusipratimas, kurio tikrai buvo galima išvengti.
Mano (ir ne tik mano) nuomone, už bendrinės kalbos ignoravimą turėtų būti numatyta atsakomybė ir reikėtų bausti piniginėmis baudomis. Televizijos laidose turi būti privaloma šnekėti visiems lietuviams suprantama bendrine kalba, kokia paprastai kalba valstybinės televizijos diktoriai.
Tarmėmis, kad ir kokios jos gražios bebūtų, reikėtų kalbėti savoje bendruomenėje arba savo namuose. Tai galbūt net skatintina. Tačiau viešumoje, kai orientuojamasi į visus Lietuvos žmones, informacija pateiktina tik bendrine lietuvių kalba.
Dabar taip išeina, kad organizatorius tarsi deklaruoja, kad Stintų šventėje laukiami tik žemaičiai, nes tai esą tik žemaičių, kaip galima suprasti, dounininkų šventė.
O kaip jaustis svečiui, atvykusiam, pavyzdžiui, iš Dzūkijos? Arba iš Vilkaviškio? Kaip sau norite, taip sakykite, negerai.
Gal tai bekalbėdamas suvokė ir pats šventės organizatorius, nes vėliau jau ėmė kalbėti bendrine lietuvių kalba, kurią, pasirodo, visai neblogai moka.
Be viso to, dar reikėtų pridurti, kad Palanga nėra Žemaitija. Tai visai atskiras kraštas, kurio istorija apie tai ir byloja. Juk neseniai mūsų gražiausias kurortas šventė atsiskyrimo nuo Latvijos 100-metį. Jei į Palangą iš apylinkių privažiavo gyventi dounininkų, tai dar nereiškia, kad tas miestas jau priklauso Žemaitijos kraštui. Jei kas nors būtent taip mano, laikas pakeisti nuomonę ir mokytis kalbėti lietuviškai.
