Ta proga šįvakar į kurorto muziejų sukvietėme Palangos verslininkus bei gyventojus, teikiančius privataus apgyvendinimo paslaugas, sumokėjusius daugiausiai mokesčių į mūsų miesto biudžetą.

Mielieji, jūsų įnašas yra neatsiejama mūsų kurorto klestėjimo ir plėtros dalis, lemianti Palangos miesto gyventojų gerovę. Jūsų sąžiningai sumokėti mokesčiai leidžia mums finansuoti įvairius miestui svarbius projektus, atnaujinti infrastruktūrą, gražinti Palangą.

Ačiū jums už nuoširdų darbą ir atsakingumą. Sėkmės profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime. Ir ačiū, kad mylite Palangą!

O padėkos dovanos – Palangos pušelė, kurią pasodinkite prie savo įstaigų! Auginkime Palangą kartu!

Skundo apimtis – 23 puslapiai teisinių argumentų. Tačiau pasakysiu paprastai ir visiems suprantama kalba – be viso kito, mes dar kartą akcentavome septynis esminius dalykus, kodėl Palangos baseino neatiduosime:

1. Pagrindinis Palangos baseino veiklos tikslas yra užtikrinti ne ekonominio pobūdžio mūsų miesto bendruomenės poreikius, o teikti viešąsias paslaugas. Palangos savivaldybės sprendimas įrengti baseiną buvo motyvuotas siekio gerinti mūsų bendruomenės gyventojų – nuo moksleivių iki senjorų – ugdymą, sveikatą ir gyvenimo kokybę, o ne užsidirbti, ko natūraliai siekia verslas, bet ne savivalda.

2. Baseine yra teikiamos nemokamos paslaugos Palangos mokyklų moksleiviams, neįgaliesiems, išskirtinai didelės nuolaidos senjorams, tuo metu privatininkai, perėmę panašius objektus, pirmiausia siekia tokioms reikmėms užsitikrinti milijonines savivaldos biudžeto injekcijas. Tokiais atvejais biudžeto lėšos yra investuojamos ne į, pavyzdžiui, ugdymo įstaigų materialinę bazę, tarkime, naujo mokyklos stadiono įrengimą, o į verslininkų kišenių pūtimąsi.

3. Palangos baseino veikla nereikalauja jokių papildomų lėšų iš Palangos savivaldybės biudžeto, įstaiga finansiškai išsilaiko pati. Tai pavyksta nepaisant to, kad kainos mūsų baseine yra gerokai mažesnės, nei savo lankytojams taiko aplinkiniai privatūs ar beveik „privatizuoti“ baseinai. Beje, šiame kontekste pamąstykite, kokius viršpelnius galimai susižeria privatininkai.

4. Konkurencijos taryba netyrė ir nesigilino į Palangos baseino finansinius klausimus, o teiginius neva mūsų biudžetinė įstaiga buvo privilegijuojama grindžia vien tik deklaratyviais argumentais – nes tiesiog taip reikia verslui, kuriam atsidavusiai (kažin kodėl?) advokatauja ši valstybės institucija.

5. Mes savo biudžetinei įstaigai pavedėme valdyti ne iš verslo nacionalizuotą, o mūsų pačių už viešuosius pinigus sumąstytą, pastatytą ir Palangos savivaldybei nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

6. Biudžetinė įstaiga „Palangos investicijų valdymas“ veikia lygiai tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis veiktų bet kuris kitas ūkio subjektas, jai nebuvo ir nėra sudarytos jokios išimtinės sąlygos paslaugoms teikti – vanduo, elektra kainuoja tiek pat, kiek verslininkams, mokami tokie pat mokesčiai ir t.t.

7. Tai, kad savivaldybė rūpinasi savo bendruomene ir sudaro jai palankesnes nei komerciniuose baseinuose kainodaros sąlygas, yra ne komercinės ir konkurencinės rinkos iškraipymas, o savivaldos teisė ir pareiga.

Teismo taip pat paprašėme iki bylinėjimosi pabaigos sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo reikalavimą per metus perleisti baseiną verslui valdyti.

Aš tikiu visų mūsų gyventojų ir visos Lietuvos pergale!  Tikiu, kad viešasis interesas nugalės. O jūs ?

Tėvas, žinoma, suskubo atgal į mokyklą, prieš tai iškvietęs greitąją medicinos pagalbą. Vaikas, padarius kardiogramą, buvo skubiai išvežtas į ligoninę dėl apsinuodijimo galimai įtartinomis medžiagomis.

Džiaugiuosi, kad gimnazisto gyvybei pavojus jau nebegresia, tačiau iki tragedijos tebuvo vienas žingsnis. Tokia skaudi ir nepataisoma nelaimė vakar galėjo įvykti Senojoje gimnazijoje, kai moksleivis, atvykęs į mokyklą, vos ne pirmuoju reikalu nusprendė parūkyti (pagarinti) elektroninę cigaretę.

Galvoti, kad tai tėra vienintelis moksleivis Senojoje gimnazijoje ar kitose mokymo įstaigose, kuris  rytais ar per pertraukas „veipina“, būtų tikrai neleistinai naivu.

Pasirodo, vienos elektroninės cigaretės „su priedais“ parūkymas kainuoja 5 eurus. Tad susimeta, pavyzdžiui, dešimt moksleivių po 50 centų ir rūko. Tiek kainuoja vienas dūmas. O gal viena gyvybė?

Ar galime likti abejingi tam, kas vyksta mūsų mokyklose? Ar galime nekreipti dėmesio – juk nieko nepataisomo lyg ir neįvyko?

Noriu jūsų visų paklausti: tad, ką darome, mielieji Senosios gimnazijos (o ir kitų mokyklų) vadovai, pedagogai, vaikų tėvai ir visa mūsų miesto bendruomene?  Liekame abejingi ar veikiame?

Šiandien į pasitarimą pasikviečiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovą Alfonsą Motuzą, Palangos komisarą Algirdą Budginą, Senosios gimnazijos direktorių Leoną Šidlauską, atsakingus Savivaldybės specialistus. Jų taip pat klausiau – ką darome?

Esu dėkingas policijos pareigūnams, kurie, pernai vienai iš gimnazistų mamai pas vaiką aptikus narkotinių priemonių, operatyviai užkardino visą narkotinių medžiagų „dilerių“ tinklą.

Šiandien pareigūnai papasakojo ir apie vykdomas prevencines priemones, ir apie narkotinių medžiagų paplitimo tarp paauglių mokyklose užkardymo problemas. Pavyzdžiui, pareigūnai, esant reikalui, negali patekti į Senąją gimnaziją ar kitas ugdymo įstaigas bet kuriuo metu, tai galima padaryti tik iš anksto suderinus su mokyklos vadovybe.

Policijos departamento nurodymu, pareigūnams nebeleidžiama mokyklose lankytis su kinologais ir narkotines medžiagas galinčiais atpažinti specialiai dresuotais keturkojais, nebeleidžiama be sutikimo tikrinti mokyklose moksleivių kuprinių – neva kad būtų kuo mažiau streso vaikams.

„Visoje Lietuvoje vyksta „veipų“ skysčių narkotizavimas. Platinimo kanalai labai įvairūs ir kuo toliau, tuo labiau išradingi, kuriamos ištisos vaikų organizuotos nusikalstamos grupuotės. Baisiausia tai, kad, vykstant tokiems nelegaliems procesams, niekas nežino, kiek ir ko bus primaišyta į tuos skysčius, kokiu santykiu ir kokios narkotinės ar kitokios medžiagos. Paaugliai net nežino, iš ko susideda jų „dūmas“, – kalbėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.

Palangos komisaras taip pat akcentavo, kad pareigūnų veiksmai ugdymo įstaigų viduje yra labai stipriai apriboti, tad stengiamasi dirbti mokyklų prieigose, o taip pat ten, kur paaugliai būriuojasi. Tačiau didžiulė problema yra moksleivių tėvai – jie neretai arba lieka abejingi pareigūnų pranešimams, arba net priešingai – puola teisinti vaikus, stengiasi juos apginti, neleidžia net patikrinti kuprinių.

Tiek Senosios gimnazijos vadovas, tiek policijos pareigūnai kalbėjo apie tarpusavio bendradarbiavimą bei vykdomas prevencines priemones. Anot Senosios gimnazijos vadovo, daroma labai daug, net „verčiamasi per galvą“...

Tačiau, mano manymu, visiškai akivaizdu, kad šių priemonių nepakanka arba jos nėra veiksmingos. Mes visi – ugdymo įstaigų vadovai, pedagogai, socialiniai pedagogai, policijos pareigūnai, tėvai, Savivaldybės atsakingi darbuotojai, visa mūsų miesto bendruomenė – turime imtis labiau paveikių priemonių ir sukurti visiško nepakantumo narkotinėms medžiagoms atmosferą.

Šiandien nurodžiau Savivaldybės Švietimo skyriaus atsakingiems specialistams per savaitę parengti veiksmų planą, kokie skubūs darbai reikalingi aktyvinant ugdymo įstaigų bendradarbiavimą su policijos pareigūnais, kaip išjudinti visą mūsų bendruomenę ir svarbiausia – kaip įtraukti į šiuos veiksmus ir visus be išimties pedagogus, ir ypač  tėvus, kad šie pradėtų atidžiai stebėti savo vaikus ir jų elgesio pokyčius.

Prašiau, kad į šį veiksmų planą būtų įtrauktos ir tokios priemonės, kaip visų miesto ugdymo įstaigų paviršių tyrimas, nustatant, ar čia esama narkotinių medžiagų pėdsakų, Senajai gimnazijai nurodyta padaryti vaikų rūkymo ir „veipinimo“ masiškumo analizę. Policijos paprašiau aktyvesnių veiksmų organizuojant nuolatinius budėjimus prie ugdymo įstaigų pertraukų metu.

Taip pat šiandien kartu su Seimo nariu palangiškiu Mindaugu Skritulsku aptarėme būtinus įstatymų pakeitimus, kurie suteiktų platesnius įgaliojimus teisėsaugos institucijoms vykdyti efektyvesnę kontrolę švietimo įstaigose.

Ir, mano manymu, svarbu, kad mes netylėtume ir nebandytume vaizduoti, kad narkotinių medžiagų paplitimo Palangos mokyklose klausimas nėra aktualus. Viešumas šiuo atveju yra taip pat labai svarbus ir galingas ginklas. Pats auginu tris vaikus ir man tai labai rūpi. Rūpi, kad mūsų kurorto vaikai būtų saugūs ir sveiki ir, kad jų gyvybėms nekiltų pavojus.  Bet mes visi – ne tik policija, ne tik mokytojai ar vadovai, bet ir mes, tėvai, turime padaryti viską, kad to nebūtų. Tad veikime!