Po rezultatų patvirtinimo kalbą sakiusi V. Blinkevičiūtė pabrėžė vienybės ir partinės demokratijos stiprinimą.

„Šiandien mums kaip niekad reikia vienybės. Ne tuščių žodžių, o vienybės, kaip konkretaus turinio ir konkrečių veiksmų. kaip tikro susitelkimo, suvokimo nepasiduoti, rasti bendrus sprendimus, kautis ir laimėti kartu“, – partijos nariams per suvažiavimą šeštadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Ji teigė žadanti suderinti socdemų pirmininkės ir europarlamentarės pareigas ir pranešė, kad jos planuose yra atsisakyti Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojos pareigų.

Pirmuoju V. Blinkevičiūtės pavaduotoju tapo Jonavos meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas M. Sinkevičius, pastaruoju metu partijos pirmininko pareigas ėjęs laikinai.

V. Blinkevičiūtės pavaduotojų komandoje taip pat dirbs Seimo narės Rasa Budbergytė ir Dovilė Šakalienė, Alytaus meras Nerijus Cesiulis, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, europarlamentaras Juozas Olekas bei kiti.

Anot partijos pirmininkės, pavaduotojų komandoje bus išlaikyta lyčių lygybė – komandoje dirbs aštuoni vyrai ir aštuonios moterys.

Naujoji partijos pirmininkė europarlamentarė V. Blinkevičiūtė gegužės pradžioje buvo išrinkta per tiesioginius rinkimus, ji gavo apie 56 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.

Jos konkurentą europarlamentarą Juozą Oleką palaikė apie 44 proc. balsavime dalyvavusių partijos narių. Visuotiniuose pirmininko rinkimuose balsavo daugiau nei 7,9 tūkst. socialdemokratų.

Sausį sulaukęs partijos narių kritikos dėl blogų Seimo rinkimų rezultatų iš LSDP vadovų pasitraukė parlamentaras Gintautas Paluckas.

Opozicijoje dirbanti Socialdemokratų partija yra didžiausia Lietuvoje, ji turi daugiau nei 16,5 tūkst. narių. Seime jai atstovauja 13 politikų.

Pozicijos didžiuosiuose miestuose

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) gali sustiprinti savo pozicijas didžiuosiuose miestuose, sako naujoji jos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Ji atkreipė dėmesį, kad 2019 metais vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose socdemai beveik visuose didžiuosiuose miestuose buvo antri.

„Nėra ko slėpti – socialdemokratams didžiuosiuose miestuose rinkimai visada buvo sudėtingi. Nors, pavyzdžiui, prieš du metus vyko EP rinkimai, mes visuose didžiuosiuose miestuose buvome antri“, – po LSDP suvažiavimo žurnalistams šeštadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

„Tai vadinasi, kad galime tai padaryti, vadinasi, yra tas rinkėjų skaičius, kurį reikia pajudinti, sukelti, sutelkti“, – pridūrė ji.

Partijos pirmininkė sako norinti, kad „jauni žmonės daugiau įsigilintų į tai, kas yra socialdemokratinės vertybės“.

„Man norisi, kad jauni žmonės daugiau įsigilintų į tai, kas yra socialdemokratinės vertybės, taip, kaip yra senosiose Europos valstybėse“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kiek bendrauju Europos Parlamente su kolegomis iš kitų valstybių, atrodo, kad kaip tik socialdemokratus turi remti jaunimas, nes socialdemokratai yra ta jėga, kuri kaip tik atstovauja, kaip aš sakau, jauniems žmonėms“, – sakė politikė.

„Neflirtuos“ su „valstiečiais“

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra viena iš politinių jėgų, su kuriomis socialdemokratai negali „flirtuoti“, kadangi pastarieji siekia sumenkinti LSDP.

„Privalome sustabdyti kairiųjų pažiūrų rinkėjų kvailinimą ir apgaudinėjimą, neva Lietuvoje yra daug kairiųjų partijų. Tiek dešinieji, tiek save kairiaisiais laikantys mus atakuoja ir atakuos. Mes privalome duoti atkirtį. Turime nesiblaškyti ir neflirtuoti su tais, kurie už mūsų nugarų rezga planus mus sumenkinti“, – suvažiavime kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Paklausta, ar LVŽS yra viena iš politinių jėgų, norinčių pakenkti socialdemokratams, partijos pirmininkė patvirtino, kad kalbėjo ne tik apie „valstiečius“.

„Yra, bet ir ne tik“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus po LSDP suvažiavimo, kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratė pabrėžė, kad ieškos kompromisų su kitomis politinėmis jėgomis, tačiau opozicinės koalicijos susitarimas, pasak jos, nėra savaiminė vertybė, o opozicijos lyderio postas LSDP nėra būtinas.

„Opozicijos lyderio posto aš nemanau, kad socialdemokratams labai reikia“, – sakė LSDP pirmininkė, kartu akcentuodama, kad ir be sutarčių jie išliks opozicine frakcija parlamente.

„Mes, socialdemokratai, esame opozicija dabartinei valdančiajai daugumai: konservatoriams ir liberalams ir tikrai toliau būsime“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad opozicijos lyderis „valstietis“ Saulius Skvernelis yra teigęs, kad LSDP apie galimybes bendradarbiauti Seimo opozicijoje kalbėsis iškart po to, kai naujai išrinkta socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pradės eiti pareigas.

„Nutarėme, kad iš karto po gegužės 29 d. mes ir susitiksime, kai ji bus tikroji pirmininkė. Kol kas ji yra išrinktoji (pirmininkė – ELTA)“, – LRT radijui tuomet sakė S. Skvernelis.

„(Kada bus atverti prekybos centrai – ELTA) tikrai aišku nėra, bet buvo išreikštas labai teisingas lūkestis. Ir su ministrais esame aptarę, kad galbūt reikia apsvarstyti atnaujintą parametrų rinkinį, kadangi kai Vyriausybė vasario mėnesį sutarė tam tikrą (karantino taikymo – ELTA) kriterijų – atvejų skaičiaus ir teigiamų testų procento logiką, situacija gerėjo ir to gerėjimo buvo tikimasi toliau. Ir galbūt tebuvo ginčas, kada mes pasieksime vieną ar kitą riboženklį“, – spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės posėdyje premjerė apgailestavo, kad prekybos atvėrimo klausimas nukeltas, ji teigė, kad konkrečios atvejų augimo priežastys nėra aiškios.

„Man žiauriai apmaudu, kad taip yra. Tik bėda yra ta, kad jeigu mes savo sprendimų paisytume, manau, kad po savaitės būtume toje situacijoje, kad visa Lietuva pagal atvejų skaičių būtų „juodojoje zonoje“, – posėdyje sakė I. Šimonytė.

Man žiauriai apmaudu, kad taip yra.

Premjerė pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau to bus siekiama išvengti.

„Situacija ir tendencijos dabar yra priešingos, ir laikantis tos pačios logikos, įžengus į „juodąją zoną“, mes turėtume svarstyti priešingus sprendimus, t. y. tas veiklas, kurios dabar veikia, vėl pradėti riboti. Visgi to norėtųsi išvengti“, – sakė ji.

„Kalbant apie tas veiklas, kurios dar neveikia, tikrai sprendimų ir galbūt kitokių prieigų ieškosime ir tarsimės. Galbūt vadinamasis imuniteto pasas galėtų būti daliai veiklų išeitis, tačiau akivaizdu, kad ne visoms ir ne iki galo“, – pridūrė I. Šimonytė.

Tuo tarpu reaguodama į Vyriausybės posėdyje išsakytą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus argumentus, kad COVID-19 užsikrėtimo židinių tiek prekybos, tiek pramonės įmonėse nustatoma itin mažai, I. Šimonytė visgi pažymėjo, kad šie verslo sektoriai statistiškai yra pirmaujantys pagal fiksuojamų protrūkių skaičių.

„Statistiškai vertinant, visa prekybos sektoriaus ekonominės veiklos klasifikatoriaus grupė turbūt yra antroje vietoje po apdirbamosios pramonės pagal nustatomų protrūkių ir židinių skaičių. Žinoma, kad turbūt tiek R. Vainienė, tiek M. Statulevičius kalba apie tas įmones, kurias pažįsta ir kurių situaciją konkrečiai žino. Mes galbūt matome tą situaciją bendriau, žiūrime į visos Lietuvos rodiklius ir mažiau siejame su konkrečiomis asociacijomis ar veiklomis“, – teigė ji.

Vis dėlto I. Šimonytė akcentavo, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius auga ne dėl pačios prekybos veiklos atvėrimo, bet dėl platesnių žmonių kontaktų laisvėjant ribojimams.

„Akivaizdu, kad ne pati prekyba yra problema, o žmonių kontaktai, kurie per atvertus traukos centrus intensyvėja. Dabar, kai panaikintas ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą, didelių traukos centrų buvimas ir žmonių maišymasis reikštų, kad ne prekybos įmonės tuos židinius provokuotų, o atitinkamai žmonių šeimose ir kažkokiuose kontaktuose (plintantis koronavirusas – ELTA).

ELTA primena, jog Vyriausybė trečiadienį nusprendė kuriam laikui atidėti prekybos centrų atvėrimą. Juos atverti buvo ketinama balandžio 12 d.

Anot Simono Krėpštos, jau vasarį Lietuva gaus apie 200 tūkst. koronaviruso vakcinų dozių.

Jo teigimu, tiekimas išaugs Europos medicinos agentūrai patvirtinus kompanijos „AstraZeneca“ sukurtą vakciną. Planuojama, kad sprendimas bus priimtas penktadienį.

„Tai bus jau trečiasis gamintojas, kuris tieks vakcinas į visas ES šalis. Turint galvoje jau esamą tiekimą iš „Pfizer“ kompanijos, „Moderna“, tai reiškia, kad galima tikėtis, jog Lietuva jau vasario mėnesį gaus daugiau kaip 200 tūkst. vakcinų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

„Antrąją vasario pusę jau bus toks vakcinų kiekis, kad kiekvieną dieną bus galima atlikti apie 10 tūkst. skiepų“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento patarėjo, toliau vakcinų tiekimas Lietuvai augs eksponentiškai.

„Faktas tas, kad vakcinų gavimas į ES šalis iki vasaros augs eksponentiškai. Matome sausio mėnesio skaičius, iš viso Lietuva iš dviejų gamintojų gavo apie 110 tūkst. vakcinų. Bet vasarį, matome, augimas jau yra du kartai, ir labai tikėtina, kad ir kovą, balandį, gegužę tas augimas bus eksponentinis“, – sakė S. Krėpšta.

Antrąją vasario pusę jau bus toks vakcinų kiekis, kad kiekvieną dieną bus galima atlikti apie 10 tūkst. skiepų.

„Jeigu galima taip pasakyti – dabar mes vakcinuojame ir judame pirmu bėgiu, tai panašu, kad vasario mėnesį vakcinavimo mašina įjungs antrą bėgį ir taip toliau“, – tvirtino jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra sakęs, kad Lietuvoje iki vasaros vidurio nuo COVID-19 turėtų būti paskiepyta apie 70 proc. arba apie 2 mln. šalies gyventojų.

G. Nausėdos teigimu, šio tikslo nepakeis ir farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ žinios apie mažesnį nei planuotą vakcinų Lietuvai tiekimą.

Praėjusį mėnesį ES gyventojai pradėti skiepyti „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina, o sausio pradžioje patvirtinta „Moderna“ bendrovės vakcina.

I. Šimonytė: norėčiau tikėti, kad greituosius antigenų testus turėsime antroje vasario pusėje

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad koronaviruso greitieji antigenų testai Lietuvą pasieks vasario antroje pusėje.

„Tikimės, kad pirkimai bus pabaigti, kad nebus sunkumų pasirašyti sutartis ir gauti prekes. Norėčiau tikėti, kad vasario antroje pusėje jau tikrai juos turėsime“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, antigenų testai būtų labai didelis palengvinimas.

„Kai testavimo apimtys buvo smarkiai padidėjusios praėjusių metų pabaigoje, nes ir atvejų skaičius buvo labai didelis, iš esmės mes rėmėmės į laboratorijų techninių pajėgumų ribas, kiek galima mėginių aptarnauti per kažkokį laiko vienetą. Antigenų testai šito apribojimo neturi ir labai palengvina gyvenimą. Jei yra apmokytas žmogus, o apmokyti tokį testą paimti galima daugelį žmonių, (...) didesniuose kolektyvuose, įmonėse, praktiškai bet kur galima testavimo procedūrą atlikti gana plačiu mastu ir per gana trumpą laiką. Tai labai didelis palengvėjimas“, – sakė I. Šimonytė.

„Žmonės, kurie tuo paprastuoju testu nustatomi kaip užsikrėtę, gali būti iš karto izoliuojami, vėliau testas pakartojamas ir tada žmonės gali grįžti į gyvenimą, kadangi testai paprasti, nes jiems nereikia laboratorijos – tai yra pagrindinis šių testų privalumas“, – nurodė premjerė.