Signalas siunčiamas politinei kairei, o jos situacija Lietuvoje sudėtinga. Atskilusiems socialdarbiečiams vienintelė galimybė bus vienmandatis balsavimas per LR Seimo rinkimus. Po truputį nykstanti politinė kairė Lietuvoje atrodo lygiai taip pat kaip jau daug metų vyraujanti politinė sistema kaimyninėje Lenkijoje, kur dominuoja konservatyvi ir liberali partijos. Didieji miestai, kurie ir pakeitė pirminius rezultatus pasirinkdami Ingridą Šimonytę, kelia dilemą kandidatei – kaip išlaikyti pozicijas ir kaip per dvi savaites sugebėti susiorientuoti į mažesnius Lietuvos miestus. Gitanas Nausėda dominuoja likusioje Lietuvoje ir Klaipėdoje, todėl, norėdamas kreipti dėmesį į didžiuosius miestus, jis gali prarasti pozicijas šalies regionuose. Viskas priklauso tik nuo to, kokią rinkimų strategiją antrajam turui pasirinks abu kandidatai. Galime tikėtis kandidatų siekio pademonstruoti nepriklausomą laikyseną bei argumentuotą kalbėjimą, nežarstant nepamatuotų ir nepagrįstų pažadų.

Prezidento portretas ir nauji pasirinkimai

Lietuvos piliečių pasirinkimu LR Prezidento rinkimuose tapo išsilavinęs, finansiškai raštingas ir užsienio kalbas mokantis kandidatas. Lyginant kandidatų išsilavinimus – G. Nausėda su ekonomikos daktaro laipsniu lenkia magistrę Ingridą Šimonytę. Pastaroji moka anglų, rusų, lenkų ir švedų kalbas, tuo tarpu jos varžovas – anglų, vokiečių ir rusų. Žvelgiant į ateities perspektyvą, Ingrida Šimonytė atrodo solidžiau mokėdama svarbiausią skandinavišką, dvi kaimynines ir vieną tarptautinę, darbinę kalbą.

Abu kandidatai bando demonstruoti savo nepriklausomumą, individualumą ir savitumą. Tačiau I. Šimonytei antrajame ture gali pakenkti TS-LKD ir išskirtinai Vytauto bei Gabrieliaus Landsbergių parama. Lietuvoje partinė priklausomybė ir partijos parama įgauna neigiamą aspektą – tačiau pažvelkime į kitas valstybes, ypač JAV, kur tokia parama gali nulemti tapimą prezidentu.

Abu kandidatai demonstruoja norą pritraukti likusius 37,42 proc. rinkėjų. Itin taikomasi į Sauliaus Skvernelio balsus – abu antrojo turo dalyviai pareiškė, kad galėtų dirbti su juo kaip su ministru pirmininku ir suponavo, kad jam nereikia trauktis. Toks nuosaikus kalbėjimas demonstruoja norą patraukti šiuos rinkėjus į savo pusę.

Užsienio politikoje, kuri ir turėtų būti kertinė prezidento rinkimų ašis, nes šiai sferai mūsų valstybės vadovas ir atstovauja, pozicijos praktiškai tokios pat – gilesnė integracija ES, didesnis bendradarbiavimas NATO formate, griežta laikysena Rusijos atžvilgiu. Abu kandidatai pirmajam vizitui į užsienį, kuris simbolizuoja šalies būsimą kryptį užsienio atžvilgiu, renkasi Lenkiją. Iš vienos pusės – pagaliau skiriamas dėmesys kaimyninėms ir strateginėms partnerėms. Tačiau, kita vertus – ar pavyks turėti tokius santykius su Lenkija, kokius turėjo Valdas Adamkus, arba ryšius su Vokietija, kokius turėjo Dalia Grybauskaitė. Ingridos Šimonytės politinė patirtis ir darbas ES Taryboje tarsi suponuoja didesnį kandidatės pasiruošimą ir sistemos išmanymą.

Lyties faktorius gali būti lemiamas

Aktyvumas antrajame ture gali būti šiek tiek žemesnis nei pirmajame. Galima daryti prielaidą, kad ir rinkėjai diplomatinėse atstovybėse taip aktyviai nebalsuos, nes jau nebus svarstomas dvigubos pilietybės referendumo klausimas. Susumavus balsavusių užsienyje pasirinkimus, I. Šimonytė buvo absoliuti lyderė – taigi, sumažėjus šiam balsuojančių skaičiui, tai nepridės kandidatei balsų, kurie buvo lemiami pirmame ture jai užimant pirmąją vietą.

Socialdemokratų atstovo Vytenio Povilo Andriukaičio laikysena pasisakant prieš abu kandidatus, suponuojant, kad galbūt jis pats sugadins rinkimų biuletenį, veikiausiai suglumina šios partijos rinkėjus. Tačiau vertinant pasisakymus apie socialinę politiką, kuri yra svarbi socialdemokratinėms pažiūroms, I. Šimonytė gerokai lenkia savo konkurentą, nes apgalvotai aptaria įvairias politikos plotmes: nuo lyčių lygybės iki socialinės politikos.

Dalis socialdemokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjų, kurie sudarė daugiau nei 9 proc. pirmajame ture, gali pasirinkti Gitaną Nausėdą. Pasirinkimo priežastimi gali būti tiesiog lyties faktorius – noras palaikyti kandidatą, kuris yra vyras. Labiausiai pasimetę veikiausiai yra Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovai, nes abu kandidatai atitinka jų vertybinę liniją. Viešojoje erdvėje pateikiamos pozicijos, kad I. Šimonytės silpnybė yra šeimos nebuvimas, yra nepagrįstos, nes aukščiausio valstybės posto atveju tai tampa savita stiprybe, o ne silpnybe.

Kandidatai į prezidentus atrodo pasimetę ir pozicijų išsakymo kontekste. Iš vienos pusės, jie tarsi sąmoningai kalba piliečiams aktualesnėmis nacionalinių problemų temomis, o užsienio politika nustumiama į antrą planą. Vien išsakytos pozicijos, kur vyks pirmojo oficialaus vizito, nepakanka, kad būtų galima susidaryti vaizdą apie kandidato pažiūras tarptautiniuose santykiuose ir ekonominės ar teisinės žinios čia ne visada gali padėti.

Analogiška situacija ir kalbant apie kandidatus į Europos Parlamentą (EP). Tačiau čia reikia išskirti, kad ir pati rinkimų kampanija yra vangi, nes kandidatai patys nenoriai išreiškia savo pozicijas. Gyventojai pradeda suprasti, kad Europos Sąjungos (ES) temos yra ypač svarbios ir dalyvavimas šiose rinkimuose yra reikšmingas, nes pozicijas, kurios suformuojamos EP, įgyvendina ir valstybės narės savo viduje. Be to, iš kandidatų pusės stokojama kalbėti apie saugumo sritis, kurios apima ir migracijos problemas, pandeminių ir infekcinių ligų plitimą, klimato kaitą, ES santykius su kaimyninėmis valstybėmis ar regionais, ekonominių krizių pavojus.

Spaudimas rinkėjams, politinės isterijos elementai bei pasimetimas viešojoje erdvėje yra tiek politinės kultūros stokos, tiek ir netinkamos politinės komunikacijos pasekmė, kurių sušvelninti jau negali ir argumentuoti Seimo pirmininko pasisakymai.

Politinio raštingumo reikšmė ir jaunimo įsitraukimas

Balsuodami LR prezidento bei Europos Parlamento narių rinkimuose, gyventojai dalyvaus ir dviejuose referendumuose. Dalyvavimo, svarstant referendumo klausimą, faktorius svarbus ir tuo, ar politiškai raštingi ne tik rinkėjai, bet ir rinkimų komisijos, kurios rinkėjams gali nurodyti imti visus tris biuletenius ir taip prisidėti prie piliečių dalyvavimo balsavimuose.

Lietuvoje balsavimo teisę turi 2,467 mln. rinkėjų. Tiek referendumo klausimų svarstymas, tiek ir patys Europos Parlamento rinkimai derinami prie šalies prezidento rinkimų, siekiant paskatinti didesnį rinkėjų aktyvumą.

Svarstant teoriškai, jeigu valstybės vadovas būtų išrinktas per pirmąjį turą, o antroji data būtų skirta tik Europos Parlamento rinkimams – dalyvaujančių šiuose rinkimuose procentas galėtų nukristi beveik dvigubai. Tam įtakos turi ir rinkėjų domėjimasis Europos Sąjunga ir su ja susijusiais procesais. Gyventojų nuomonei apie ES svarbą kiekvienai nacionalinei valstybei nemažai įtakos turėjo ir Jungtinės Karalystės „Brexit“ pavyzdys. Tačiau, kaip rodo esama situacija, to nepakanka.

Aktyvumas yra svarbus kriterijus artėjančiuose rinkimuose. Visgi, prezidento rinkimai vis tiek įvyks, nepriklausomai nuo to, kiek piliečių juose panaudos savo balsavimo teisę. Remiantis statistika, aktyvumas čia siekia daugiau nei 50 proc. rinkėjų. Tikėtina, kad fragmentacija balsų pasiskirstyme bus kitokia nei buvome pripratę jau dvi kadencijas, kuomet prezidento posto siekė Dalia Grybauskaitė. Dabartinis balsų pasiskirstymas ir didžioji dilema, kurie du iš trijų reitingų lyderių pateks į antrąjį turą, lieka aktualiausiu politologiniu klausimu. Kartu su kandidatais į rinkimų kampanijas eina ir žinomi asmenys ar viešosios nuomonės formuotojai. Žinoma, savo poziciją gali išsakyti visi, bet žinomų žmonių agitacija gali paveikti rinkėjus, kurie pasikliauja kitais, o ne savo asmenine nuomone.

Kalbant apie aktyvumą ir referendumus, atsiranda įdomesni niuansai. Klausimas dėl dvigubos pilietybės bus priimtas, jeigu šią nuostatą palaikys ne mažiau kaip pusė visų šalies rinkėjų. O tai reiškia, kad jei ateis balsuoti apie pusė rinkėjų, jie visi turėtų balsuoti „už“, kad tokia konstitucinė nuostata būtų priimta. Su kitu referendumo klausimu situacija yra kiek kitokia, nes konstitucijos nuostata dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 bus priimta, jei referendume dalyvaus ne mažiau kaip 1,234 mln. rinkėjų bei „už“ pasisakys ne mažiau kaip pusė atvykusių balsuoti. Balsavimas ne tik „už“, bet ir „prieš“ įtraukia rinkėjus į šią statistiką, todėl tai gali prisidėti prie konstitucinio straipsnio pakitimo. Kiekvienas savo balsą atiduodantis rinkimuose turi apsispręsti, ar nori prisidėti prie to, kad būtų mažinamas Seimo narių skaičius, ar ne. Jei pokyčiui pritariama – atiduoti savo balsą, jei ne – susilaikyti ir atsisakyti balsavimo biuletenio. Pilietinė teisė apsispręsti palikta kiekvienam iš mūsų, tačiau kiekvienas rinkėjas turi būti atsakingas šiuo klausimu.

Kiek ES yra kiekviename iš mūsų

Remiantis „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, apie 68 proc. Europos gyventojų laikosi nuostatos, kad jų nacionalinės valstybės įsiliejimas į ES bloką yra naudingas šaliai. Lietuvos atveju, šis procentas siekia apie 90 proc. Skirtinga Europa atsispindi ir šioje statistikoje – dauguma šalių, kurios prisijungė nuo 2004 m., tarp jų ir Lietuva, yra labiau proeuropietiškos nei tos valstybės, kurios sukūrė ES idėją ar yra vadinamos branduolio šalimis. Ryškėjantis nacionalistinių partijų atėjimas į politinį diskursą aplenkia šias ES valstybes nares – galbūt jose tai įvyks po kurio laiko ir bus neišvengiama , bet dabar Lietuva ir kitos Rytų bei Vidurio Europos šalys turi proeuropietiškesnių valstybių statusą. Kita vertus, ir šio elemento kaita atsiranda su Vengrijos ar likusių Višegrado valstybių užsienio politikos laikysenomis.

Ekonomiškai pasaulis suskirstytas į prekybos blokus ir pastaruoju metu augantis regioninių galybių potencialas (Kinija, Brazilija, Meksika, ASEAN valstybės) verčia ES valstybes intensyviau bendradarbiauti tarpusavyje. „Eurobarometro“ duomenys atskleidžia, kad Europos Parlamento rinkimų fone rinkėjams svarbi valstybių ir bendrijos ekonomikos būklė, darbo vietos, migracija, klimato kaita ir kova su terorizmu. Tokie kriterijai svarbūs kalbant apie didesnę valstybių tarpusavio konsolidaciją.

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 66 proc. Lietuvos gyventojų galvoja, kad balsuoti EP rinkimuose yra piliečio pareiga. Išskirtinai atrodo ir tai, kad jaunimas reiškia didelę paramą ES (74 proc.). Visgi kyla kita grėsmė, nes tik 21 proc. jaunų žmonių buvo tikri, kad balsuos, o 34 proc. dar nebuvo apsisprendę.

Europos Parlamento rinkimai

EP rinkimų Lietuvoje vykdoma kampanija atrodo vangiai. Visuomeniniai komitetai, nors jų tik penki, besiremdami savivaldos tarybų rinkimų kontekstu, bandys sėkmę vienuolikos pozicijų formate ir sieks atstovauti Lietuvai artimiausius penkerius metus. Komitetų spektras įvairus – nuo užmirštų politikos lyderių iki Europos idėjas diskredituojančių asmenų. Tačiau politinės partijos, nors ir turėdamos didesnį politinį svorį, pasiūlo ne ką mažiau ribotus kandidatų sąrašus.

Vienuolika atstovų EP turinti Lietuva, analizuojant bendras narių iš Lietuvos pozicijas, per praėjusią kadenciją (2014-2019 m.) atrodo lygiai taip pat kaip ir pats Lietuvos piliečių aktyvumas per EP rinkimus. Pirmiausia, pasimato gyventojų politinio raštingumo žinių stygius, kaip reikėtų vertinti kandidatus. Kiekvienas iš esamų narių yra vertinamas bendroje visų EP narių skalėje. Remiantis praėjusios kadencijos duomenimis, pirmoje vietoje lietuvių gretose atsiranda Vilija Blinkevičiūtė, kuri atsiduria 122 pozicijoje (tarp visų 751 narių). Antrą ir trečią vietas užima Petras Auštrevičius (173 vieta) ir Rolandas Paksas, esantis 179 vietoje. Visi kiti Lietuvai atstovaujantys nariai ženkliai atsilieka nuo šio pirmojo trejeto. Ne vieną kadenciją Lietuvoje tendencingai balsuojančios tautinės mažumos išrenka Valdemarą Tomaševski, kuris atsiduria 733 pozicijoje. Visi kiti kandidatai išsidėsto 600-uke arba netoli jo.

Vertinant didžiausias politines partijas, Lietuvoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tarsi remiasi jau įsistabarėjusia tendencija, kurios laikomasi politinėms partijoms formuojant kandidatų sąrašus į Europos

Parlamentą. Šios partijos sąraše – arba pradedantys, arba savo politinę karjerą baigiantys kandidatai. Visgi, tokių tendencijų laikymasis iki šiol lėmė užprogramuotai menką narių įsitraukimą ir darbą EP, ką matome ir iš partijos atstovų reitingų. Kita vertus, šiemet pirmasis partijos sąrašo penketas yra labai įvairus: nuo aktyvių politikų ir buvusio premjero, labiausiai sąraše įsigilinusio į Europos reikalus, iki akademikų ar nacionalistiniais pasisakymais garsėjančių politikų. Kita didžiausia politinė partija Lietuvoje – Lietuvos socialdemokratai – sąrašą formuoja labiau karjeros pabaigos principu ir jaunų kandidatų sąraše nėra, tačiau toks sąrašo formavimo principas jau tapo neatsiejamu nuo šios politinės partijos ir nacionalinių rinkimų metu. Dar viena partija, kuri šiuo metu pagal apklausas būtų antra, pagal EP išrinktų narių skaičių, yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri be pirmoje vietoje esančio ir dabartinio EP nario pateikia nieko rinkėjui nesakantį sąrašą. Nėra aišku, kodėl buvo pasirinkta tokia strategija, bet galbūt viešojoje erdvėje vyraujantis dabartinis partijos pasisakymų diskursas yra to suvokimo pasekmė.