Jos metu sporto aikštelėje tarp Gedvydžių ir S. Nėries g. vyks vijoklių sodinimo talka, užsiėmimai visai šeimai. Kartu gyventojai susipažins su bandomuoju projektu, kuris ir vyks minėtoje gatvėje – bus atliekami oro taršos ir triukšmo matavimai bei numatomos priemonės sumažinti šių žalingų veiksnių poveikį gyventojams.

„Salomėjos Nėries gatvėje šį mėnesį įrengsime oro taršos ir triukšmo matuoklius. Jie parodys kokia šiuo metu yra padėtis gatvėje. Tuomet su specialistais atrinksime priemones, padedančias mažinti triukšmą ir taršą. Tai ir specialus apželdinimas parenkant rūšis, visžalius augalus, tam tikrą tankumą. Taip pat gali būti gatvių plovimas, eismo ribojimai, gyventojų edukacija naudotis mažiau taršiu transportu“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas ir „LIFE GreenMe5“ projekto vadovas Giedrius Kavaliauskas.

Iš daugiau nei 300 gatvių ar jų atkarpų atrinktą Salomėjos Nėries gatvę projekto rengėjai pavadino Pokyčių. „Šioje gatvėje darysime nedidelius pokyčius ir po kiekvieno veiksmo matuosime, kaip pasikeitė taršos ir triukšmo rodikliai. Iš gautų duomenų sužinosime, kurios priemonės veiksmingiausios. Tikimės, kad nors ir nedideli, bet efektyvūs, nes duomenimis ir matavimais grįsti pokyčiai ateis ir į kitas gatves“, – vylėsi G. Kavaliauskas.

Apie Pokyčių gatvę bus kalbama ir renginyje „Žalioji diena Fabijoniškėse“, nes, pasak G. Kavaliausko, be bendruomenės palaikymo sunku pasiekti norimo rezultato. 

„Tyrimai rodo, kad intensyvus transportas – vienas iš didžiausių triukšmo ir oro taršos šaltinių mieste. Vadinasi, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie taršos mažinimo – mažiau važiuoti nuosavu automobiliu, rinktis viešąjį transportą, dviratį, paspirtuką, daugiau vaikščioti pėsčiomis, todėl ir siekdami pokyčių, turime su jais ne tik supažindinti gyventojus, bet sulaukti jų palaikymo“, – įsitikinęs projekto bandomojo veiksmo ekspertas Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas.

„Žalioji diena Fabijoniškėse“ šventės metu gyventojai kviečiami dalyvauti vijoklių sodinimo talkoje, kurios metu apželdins Salomėjos Nėries ir Gedvydžių gatvių sankirtoje esančią krepšinio aikštelės tvorą. Po talkos gyventojai bus kviečiami pabendrauti, pasivaišinti arbata, kartu daugiau sužinoti apie Pokyčių gatvę. Vyks įvairių pramogų visai šeimai. JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) atstovai kvies daugiau sužinoti apie tvarų judėjimą mieste, Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) kvies daugiau sužinoti apie atliekų rūšiavimą ir sužaisti atliekų krepšinį.

Apie projektą

„LIFE GreenMe5“ siekia pokyčių penkiose srityse: oro ir triukšmo taršos mažinimo, biologinės įvairovės skatinimo, vandens išteklių valdymo ir žiedinės ekonomikos skatinimo. Be Vilniaus projekte dalyvauja Ispanijos, Italijos, Švedijos miestų administracijos. Kiekviena iš jų pasirinkusi atlikti kokius nors pokyčius vienoje iš penkių minėtų veiklos sričių.

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras, dirbantis Kėdainiuose, Nerijus Gružauskas su kaltinamuoju aktu teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 30-metė Kėdainių gyventoja L. Š. kartu su savo pažįstamu 40-mečiu Kauno rajono gyventoju R. Š. kaltinami sukčiavimu.

Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. vasario mėnesio skirtinguose interneto portaluose L. Š. paskelbė melagingą informaciją apie parduodamą garažą. Kaltinamoji per dviejų mėnesių laikotarpį už tą patį garažą iš septynių skirtingų asmenų paėmė avansinius mokėjimus, iš viso daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

Anksčiau 11 kartų dėl įvairių nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų teistas Kauno rajono gyventojas R. Š. susidomėjusiems asmenims aprodydavo pažįstamos L. Š. neva parduodamą garažą, paimdavo avansinius mokėjimus grynaisiais pinigais ir vėliau įnešdavo gautus pinigus į kitų asmenų sąskaitas.

Abu asmenys kaltinami sukčiavimu pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Septyni nukentėjusieji šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškę civilinius ieškinius 26 tūkst. 250 eurų sumai.

Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Tai valstybinės reikšmės objektas, ypatingai svarbus žingsnis nepertraukiamai 500 km laivybai Nemunu nuo Druskininkų, pro Kauną iki Kuršių marių, taip sujungiant Nemuno aukštupį ir žemupį. Kelias atsivers pastačius laivybos šliužą Kauno HE užtvankoje.

„Laivyba mūsų šalyje jau kurį laiką išgyvena renesansą. Savo ruožtu dedame pastangas, kad sudarytume tam palankias sąlygas, kurdami infrastruktūrą. Praėjusių metų rugpjūtį pabaigtas ambicingas projektas, kurio metu buvo modernizuotas laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos, jau raško savo sėkmės vaisius. Šis kelias Kauną tiesiogiai sujungia su Klaipėdos jūrų uostu ir tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje. Į viską žiūrime kompleksiškai. Jau pradėjome darbus ir Nemuno aukštupyje ties Alytumi, Druskininkais. Tikslas – eksploatuoti abi Nemuno upės atkarpas abipus Kauno HE užtvankos, kam neabejotinai reikalinga įrengti laivų šliuzą. Šiandien pasirašyta sutartis – pagrindas įgyvendinant tolimesnius planus. Sutartis reikalinga, kad būtų galima atsakyti į klausimus prieš pasirenkant tinkamiausius sprendinius, įvertinant projekto sudėtingumą. Kauno miesto savivaldybės skiriamos lėšos leis įvertinti poveikį aplinkai, pateikti projektinius pasiūlymus, terminus ir šliuzo statybos kainą. Akivaizdu, kad projektui būtinas Valstybinės svarbos objekto statusas“, – komentuoja Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

2023 metų vasario 28 dieną Kauno miesto savivaldybė ir Vidaus vandens kelių direkcija pasirašė sutartį dėl laivybos šliuzo ties hidroelektrine poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo finansavimo. Tai ypatingai svarbus žingsnis šalies laivybai, todėl buvo vykdomos tarptautinio viešojo pirkimo procedūros. Laimėtoju buvo pripažinta įmonė „Aplan“. Sutarties terminas – du su puse metų. Planuojamų darbų vertė – 490 tūkst. Eur be PVM.

Šliuzo įrengimas ties vadinamuoju HES‘u yra pažymėtas Kauno bendrajame plane. Tačiau nuo pat 1962-ųjų, kai buvo pastatyta hidroelektrinė, šliuzo projektas liko neįgyvendintas.

Šliuzo įrengimą Kauno miesto savivaldybė įtraukė į Kauno strateginį veiklos planą.

Naujai atgijusioje erdvėje istorinis renginys suskambės birželio 29-ąją. Naujus medžius pasodino dainų šventės dirigentai, chorvedžiai ir Kauno savivaldybės vadovai.

„Širdžiai didžiausia šventė, kad turėsime nuostabų Dainų slėnį – vietą dainoms, šokiams, koncertams, žmonių laisvalaikiui. Šią šventę įprasminame pasodintais tvirtais ąžuolais, kad žaliuotų šimtmečius, daina skambėtų amžinai, širdys būtų laimingos ir visi spinduliuotume gera energija, džiaugsmu“, – linkėjo Kauno dainų šventės meno vadovė ir Dainų dienos Kaune koordinatorė Danguolė Beinarytė.

Greta naujai pasodintų ąžuolų puikuojasi informacinės lentelės, primenančios apie artėjantį Dainų dienos šimtmetį. Vienoje jų – giesmės „Lietuva brangi“ gaidos ir žodžiai. Būtent jie iš dirigentų, chormeisterių lūpų nuskambėjo Dainų slėnyje, bendruomeniškai pasodinus proginius ąžuolus.

Prieš pusantrų metų pradėta Dainų slėnio rekonstrukcija bus baigta birželį. Iš pagrindų atnaujinta sakrali miesto erdvė simboliškai visu savo grožiu atsivers būtent per Lietuvos dainų šventės 100-mečio atidarymo renginį.

„Ši graži dainų ir šokių tradicija prieš šimtą metų prasidėjo mūsų mieste, o Kaunas gerbia istoriją ir moka branginti tradicijas. Daug kas jau neprisimins arba nenorės prisiminti, kad dar visai neseniai Dainų slėnis buvo išplėštas ir patekęs į privatininkų rankas. Sugrąžinome jį miestui ir prikeliame naujam gyvenimui, nes ši vieta turi ypatingą reikšmę Kaunui. Neabejoju, kad atgimęs Dainų slėnis taps dar vienu kauniečių traukos centru, o aplink žaliuojantys ąžuolai daug šimtmečių čia linguos nuo pakilios nuotaikos, šokių ir dainų“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kaip pranešė savivaldybė, veiksmas Dainų slėnio statybvietėje šiuo metu vyksta ypač intensyviai. Rangovai skaičiuoja atlikę apie 95 procentus visų darbų. Žiūrovams įrengta amfiteatro tipo tribūna su naujai suformuotais suolais, naujai išlietas pagrindinės aikštės pagrindas su specialiai apdorota danga šokėjams. Po atlikėjų tribūna įrengtos papildomos erdvės – holas, persirengimo ir grimo kambariai, sanitariniai mazgai, pagalbinės patalpos, netoliese iškilo ir administracinis paviljonas su vieta bilietų kasoms.

Vaizdingame slėnyje Ąžuolyno pašonėje liko įrengti mažosios architektūros elementus – apšvietimą, turėklus, sunumeruoti sėdimas vietas, suformuoti takus, apželdinti ir sutvarkyti aplinką bei užbaigti vidaus apdailos darbus.

Vos tik bus nukelta statybų aikštelę juosianti tvora, Ąžuolyno galiūnų gretas papildys ir trečiasis ilgaamžis medis. Jį sodins Dainų šventės kūrybinė komanda.

Jubiliejinė Dainų diena Kauną pasveikins birželio 29-ąją.

Vaikinas puikiai pažįstamas jaunajai kartai, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia socialiniame tinkle „TikTok“. Drąsiu ir įkvepiančiu pavyzdžiu D. Valma galėtų tapti kiekvienam, ypač mėgstančiam skųstis gyvenimu.

Vaikinas gimė jo mamai atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, augo vaikų namuose, vėliau su mama, tačiau jai sūnaus gerovė nerūpėjo. Dar vaikui jam ne kartą teko kęsti badą ir žiaurias fizines bausmes. Deividas pats pasiprašė į vaikų globos namus, tikėdamasis geresnės ateities.

LNK archyvo nuotr.

Šiandien jį socialiniuose tinkluose stebi dešimtys tūkstančių sekėjų, jis negaili savęs dirbdamas ir svajoja apie didžiąją sceną.

Deividas pasakos niekada neslėpęs savo praeities ir kilmės, tiesiog vengęs itin atvirai ir su detalėmis pasakoti, ką teko išgyventi nuo gimimo, nes saugojo tėvų jausmus, be to, iki šiol ne viską žino apie savo praeitį. Mamos apkabinimai, guodžiantys ar įkvepiantys žodžiai, savaitgaliai kartu kepant blynus ar smagiai leidžiant laiką drauge – daugeliui įprasti vaikystės prisiminimai. Deividas tai vadins prabanga, kurios nepatyrė.

LNK archyvo nuotr.

Sukrečianti ir įkvepianti jauno dainininko Deivido Valmos istorija jau šiandien gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“, 20 val., per LNK.

Senosios arenos pastate Žaliakalnyje numatyta įrengti trūkstamas treniruočių aikšteles mažiausiai keturių Kauno sporto mokyklų auklėtiniams. Tuo pačiu bus išsaugota ir visa ledo šaldymo įranga.

Racionalus sprendimas sportui

Senąją Kauno ledo areną Aušros gatvėje administruojanti sporto mokykla „Startas“ šiuo metu turi apie 300 auklėtinių, lankančių dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio treniruotes. Čia taip pat organizuojamos ir šių sporto šakų varžybos.

Dar neseniai tai buvo vienintelė vieta Kaune žiemos sportui ir čiuožimo entuziastams. Tačiau situaciją iš esmės pakeitė prieš kelerius metus atidaryti naujieji ledo rūmai su dviem pilnavertėmis aikštėmis čiuožimui ir papildoma sporto sale Kovo 11-osios gatvėje.

Analizuojant jų veiklos intensyvumą ir ledo aikščių užimtumą, tapo akivaizdu, kad būtent šios, didesnės ir kur kas modernesnės, erdvės gali būti pagrindine miesto žiemos sporto šakų baze.

Pokyčių nuspręsta imtis įvertinus naujų ledo rūmų užimtumą. Paskaičiuota, kad dviejose pilnų matmenų aikštėse po vienu stogu be problemų sutilps visi žiemos sporto šakų entuziastai. Pasak idėjos sumanytojų, tai racionalus sprendimas, siekiant efektyviai išnaudoti turimą infrastruktūrą ir sukurti naujas erdves kitų sporto šakų atstovams.

Rokiruotę atliks per vasarą

„Čiuožėjams persikėlus į ledo rūmus šalia „Girstučio“, senąją areną Aušros gatvėje paversime daugiafunkciu kompleksu su krepšinio, tinklinio, salės futbolo ir kitų sporto šakų erdvėmis. Čia galės sportuoti netgi fechtuotojai, penkiakovininkai. Galime paneigti bet kokius nuogąstavimus: arenos pastatas išliks toks pats autentiškas, koks buvo pastatytas prieš beveik 50 metų – transformuosis tik jo vidus. Netgi visa ledo šaldymo įranga išliks savo vietose – jei ateityje čiuožimo populiarumas šautų į naujas aukštumas, čia labai greitai vėl galėtų sugrįžti ledas“, – užtikrino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.

Pasak pašnekovo, toks sporto šakų geografinis perskirstymas mieste naudingas keliais aspektais. Pirmiausia, vietoje senojo ledo Žaliakalnyje trūkstamas erdves treniruotėms suras bent keturių miesto įstaigų – „Starto“, „Gajos“, „Žalgirio“ sporto mokyklų bei Kauno plaukimo mokyklos – auklėtiniai. Aikštes nuomotis galės ir sporto mėgėjai bei kitos sporto įstaigos.

Maža to, miestui svarbus ir ekonominio naudingumo svertas. Senosios ledo aikštės išlaikymas atsieidavo daugiau nei 400 tūkstančių eurų per metus, kai tuo pat metu veikia dvi naujutėlaitės ledo aikštės greta „Girstučio“.

Sporto šakų rokiruotė iš arenos į naujus ledo rūmus planuojama šią vasarą, siekiant netrukdyti treniruočių procesui. Numatyta, kad Kovo 11-osios gatvėje veikiančių ledo rūmų valdymas bus patikėtas sporto mokyklai „Startas“.

Nuo krepšinio iki fechtavimo

Beveik 3,7 tūkst. kv. metrų plotą užimanti ledo arena į daugiafunkcį sporto kompleksą bus konvertuota dar šiemet. Planuojama, kad čia išsiteks 3 universalios aikštelės – sporto mokyklų auklėtiniai lankys tinklinio, rankinio, badmintono, lauko teniso, krepšinio ir netgi fechtavimo treniruotes.

Sujungus dvi aikšteles, čia galės vykti oficialios salės futbolo ar rankinio rungtynės. Gretimos pastato erdvės bus pritaikytos dviračių sporto treniruotėms bei imtynininkų užsiėmimams.

Skaičiuojama, kad atnaujintose erdvėse išsitektų daugiau kaip 500 sportininkų. Tuo pačiu tai leis sudaryti patogesnes sąlygas netoliese esančios Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos auklėtinių užsiėmimams per fizinio ugdymo pamokas.

„Visa tai yra ne teoriniai paskaičiavimai, bet reali, pasiteisinusi patirtis. Kauno sporto halė po rekonstrukcijos maksimaliai pritaikyta neformalioms veikloms – jose kasdien sportuoja šimtai jaunųjų kauniečių. Nepaisant to, kasmet bent keli šimtai vaikų negali patekti į sporto mokyklas dėl erdvių trūkumo. Būtent šią problemą miestas išspręs, transformuodamas ledo areną“, – pridūrė T. Vasiliauskas.

Senosios ledo arenos transformacija ilgai neužtruks. Darbus planuojama pradėti dar šią vasarą.

Vietoje ištirpdyto ledo, nuėmus aikštės bortus, bus paklotas įvairioms sporto šakoms tinkamas parketas. Lygiagrečiai numatyta įrengti šildymo ir vėdinimo sistemas. Šaldymo įranga taip pat nebus išmontuota: jei staiga išaugtų ledo sporto šakų populiarumas, daugiafunkcis kompleksas per optimaliai trumpą laiką vėl galėtų tapti arena čiuožimui.

Daugiau sporto objektų mieste

Pastaruoju metu Kaune atnaujinama bei statoma ir daugiau sporto objektų. Šilainiuose įsibėgėjo baseino rekonstrukcija. Visiškai naujos erdvės plaukimui pradedamos statyti ir Panemunėje.

Planuojama dar šiemet startuoti su naujos futbolo ir regbio arenos statybomis Aleksote. Netoliese, Dariaus ir Girėno aerodromo pašonėje, projektuojamas ekstremalaus sporto parkas ir atviras sporto aikštynų kompleksas.

Metų pabaigoje planuojama užbaigti lengvosios atletikos maniežą greta Sporto halės bei Dariaus ir Girėno stadiono.

Lampėdžio ežere baigiama įrengti moderni irklavimo trasa – jau šią vasarą įvyks pirmosios varžybos. Tuo metu Kauno marių pakrantėje, vadinamojoje Neptūno įlankoje, jau ryškėja „Bangpūčio“ mokyklos būsimos buriavimo sporto bazės pastatų kontūrai.

Projekto dalyviai šįkart šoko dar vienoje paprastoje, nuoširdžiausių vietinių žmonių kupinoje Havanos gatvėje, kurioje juos vertino šokių mokytoja, taksi vairuotojas, teatro studijų studentė ir verslininkė.

Susumavus šio ir praėjusių šokių balus paaiškėjo, kad projektą teko palikti krepšininkui Simui Buterlevičiui ir jo partnerei Indirai bei aktorei Ugnei Zavistauskaitei ir jos partneriui Alfredo. Tuo tarpu visos kitos likusios poros iškovojo savo laimingą bilietą į intriguojantį pusfinalį, kurį bus galima išvysti jau šios savaitės pabaigoje.

Pirmieji sekmadienio vakarą pasirodė Tadas Gryn ir jo partnerė Cher. Tiesa, jų pasirodymas buvo pakibęs ant plauko, nes aktorius netikėtai apsirgo… „Apskritai nežinau, ar aš šoksiu. Nežinau, kas yra, bet man yra tiesiog silpna: muša karštis, pykina. Mes buvome sutarę, kad jei pajusiu, kad tikrai nėra galimybės ir aš neturiu jėgų, mes toliau ir nešoksime“, – sakė Tadas.

TV3 archyvo nuotr.

Vis dėlto sukaupęs visas jėgas jis ne tik pasirodė scenoje, bet ir sužavėjo publiką – pora buvo įvertinta 18 balų. „Labai gražu – matosi jūsų įdėta energija, pastangos. Jūs šokiu mėgavotės. Taip pat puikus buvo ir jūsų įvaizdis – vaikinas liko susivėlęs, tačiau tikrai buvo verta! Šokote labai gerai“, – sakė taksistas.

TV3 archyvo nuotr.

Antrieji pasirodė Gailė Butvilaitė ir jos partneris Oddebi. Mergina neslepia, kad jai didžiulė laimė yra ne tik dalyvauti šiame projekte, bet ir daryti tą kartu su Oddebi. „Prieš atskrendant čia, man gyvenimas atrodė juodas – vyko negeri dalykai. Ir dar turėjau žmogų, kuris man sakydavo: „Matai, Gaile? Gyvenimas nėra toks geras“. Ne! Jis yra žiauriai geras, nes aš pasirenku į jį taip žiūrėti. Gera, kad įvyko ši kelionė, nes čia – vien gėris, meilė ir pagarba. Aš čia įsimylėjau kiekvieną žmogų“, – sakė Gailė.

TV3 archyvo nuotr.

O dar didesniu džiugesiu merginai tapo tai, kad šįkart ji su partneriu pasirodė pagal paauglystėje jos itin mėgtą dainą. Tiesa, komisija šįkart porai turėjo pastabų – jie buvo įvertinti 16 balų. „Muzika pasirinkta labai teisingai. Perdavėte mums daug žaismingumo, jausmingumo. Choreografija nebuvo labai sudėtinga, bet į vienas kitą buvote įsiklausę. Mano nuomone, viskas buvo pakankamai gerai“, – sakė šokių mokytoja.

Moniką Lių ir jos partnerį Manuelį sieja ne tik vienoda meilė muzikai, bet ir vienodai gera širdis – vakarykštės laidos žiūrovai išvydo, kaip Monika vienai sunkiai sergančiai kubietei padovanojo net 400 dolerių. Anot Monikos, tie, kuriems Kuboje pinigų reikia labiausiai, jų niekuomet neprašo.

TV3 archyvo nuotr.

O štai atėjus metui pasirodyti prieš komisiją, pora pasirinko šokti pagal Manuelio sukurtą choreografiją. „Man labai patiko. Kitos poros šoko puikiai, bet iki dabar jie sušoko geriausiai iš visų. Jie yra mano mėgstamiausi“, – sakė verslininkė, o bendrai komisija šiai porai skyrė 20 balų.

Tuo tarpu Jurgitai Jurkutei jos partneris Adrianas vis primena, kad jie turėtų būti vienu žingsniu priekyje. Tiesa, tai paprasta ne visuomet – besimokant šokti mambą, atrodė, kad palūš ir Jurgita.

TV3 archyvo nuotr.

„Jis, kaip profesionalas, mato mano galimybes ir nenuleidžia rankų. Jis sako, kad aš tikrai galiu ir nori, kad visa tai padaryčiau. Iš pradžių man tikrai sukosi galva, nes smegenyse nėra tokio failo tokiam tempui. Bet aš atvažiavau čia šokti, o ne eiti į miestą linksmintis vakarėliuose. Aš dar nemačiau tikrosios Kubos, nes aš visą laiką esu kartu su partneriu, su kuriuo mes dirbame. O kadangi mes vis dar esame projekte, to laiko, matyt, aš daugiau ir neturiu – mes turime tęsti darbą. Taip, aš gyvenu pasakoje, kuri vadinasi salsa“, – sakė Jurgita.

TV3 archyvo nuotr.

Vis dėlto moteriai, kaip visuomet, pavyko pranokti pačiai save – jie ne tik sušoko puikiai, bet ir buvo įvertinti 18 balų. „Man labai patiko – tai buvo neįtikėtina. Mačiau, kad šokdami, jie buvo labai laimingi. Jie puikiai judėjo scenoje, o ir ritmas taip pat buvo puikus“, – sakė šokių mokytoja.

TV3 archyvo nuotr.

Norbertui Liatkovskiui ir jo partnerei Raquel rasti bendrą kalbą vis dar kildavo sunkumų, todėl juos sutaikyti nusprendė Monikos partneris Manuelis. O tada viskas pasikeitė kone per sekundę… „Niekuomet nemaniau, kad galiu rasti tokį į save panašų partnerį. Jis – kaip aš. Jei nenori dirbti, tuomet užmiega, o jei yra alkanas, tada būna piktas ir nenori nieko daryti. Mes vienodi“, – sakys Raquel.

TV3 archyvo nuotr.

Poros suartėjimas puikiai atskleidė ir šokio metu – jie buvo įvertinti 17 balų. „Esu labai nustebęs. Tai buvo labai gražu. Vaikinas nėra profesionalas, jis – ne kubietis, tačiau puikiai jaučia kubietišką muziką. Vaikine, tu turi parako – nuostabiai atliktas darbas“, – sakė taksistas.

Simas ir Indira – viena daugiausiai dirbančių projekto porų, tačiau krepšininkas neslepia ir to, kad jam, kitaip nei kitiems projekto dalyviams, perprasti salsą vis dar yra beprotiškai sunku. „Nieko nekaltinant ir kitų neapšnekant, jie vis tiek visi yra artistai, kūrėjai. Aš esu ne iš to pasaulio – nemoku dirbti su publika... Buvau liūdnas, nes galvojau, kad kažką galėjau padaryti dar geriau, o taip pat išgyvenau dėl Indiros. Kad mes pasiektume kitų dalyvių lygį, aš viską turiu daryti per darbą“, – po improvizacijos kalbėjo Simas.

TV3 archyvo nuotr.

Vis dėlto Simas turi ir tai, ko neturi kiti – kaip buvęs sportininkas, jis iš tiesų itin vertina darbą ir puikiai supranta, ko reikalauja varžybos. Deja, komisijos skirti balai porai nesublizgėjo ir šįkart – išvis jie buvo įvertinti 12 balų.

„Šokis buvo puikus – matau, kad jis stengėsi iki maksimumo. Labai vertinu, kad taip stengeisi ir atėjai net iki čia. Jis yra krepšininkas – ne scenos žmogus. Tačiau jo pastangos yra vertos plojimų“, – sakė teatro studijų studentė.

Paskutinieji pasirodė Ugnė ir Alfredo. Amerikietiškų kalnelių asai ir čempionai, jausmų karuselės gigantai, santykių griovimo ir kūrimo meistrai, nuo uragano, žiemos šalčio ir atgal – visa tai apibūdina šią porą. 

TV3 archyvo nuotr.

Tačiau dabar atrodo, kad viskas išsiaiškinta ir jie mėgaujasi harmonija. „Man visuomet labai svarbu būti tarp lyderių, būti pirmai, o šįkart į kūną, protą ir mano esybę atėjo suvokimas, kad viskas yra ne apie tai. Galiu pasakyti, kad aš esu graži, protinga, talentinga. Prieš čia atvažiuojant aš gyvenime nebūčiau pasakiusi šitų dalykų, o ypač prieš kamerą, nes gal žmonės pagalvos, kad esu arogantiška, pernelyg save mylinti, narcizė. Tačiau čia, atrodo, kad ir nugara išsitiesė, ir galva pakilo, ir kojos tvirtai dedasi ant žemės. Aš jau dabar jaučiu, kaip augu ir keičiuosi“, – prieš pasirodymą sakė Ugnė.

TV3 archyvo nuotr.

Tai, kad Ugnė atsipalaidavo, atsispindėjo ir poros šokyje – jie buvo įvertinti 17 balų. „Matosi, kad rimtai pažiūrėjote į užduotį ir daug repetavote – visus tris žanrus išpildėte puikiai. Man labai patiko – daug žaismingumo ir džiaugsmo“, – sakė verslininkė.

„Salsamanai“ – sekmadieniais, 19.30 val., per TV3.

Paskutinėje bėgimo ir šaudymo rungtyje startavusi iš 18 pozicijos, Gintarė aplenkė keturias varžoves. Sportininkės treneris Paulius Aleksandravičius prieš varžybas sakė: „Pusfinalyje startavome taip pat iš 18 vietos, tačiau finale susitiksime su pačiomis stipriausiomis pasaulio sportininkėmis, todėl pakartoti pusfinalio rezultatą bus labai sudėtinga. Turime tikslą aplenkti 3-4 varžoves ir tai bus  tenkinantis rezultatas”.

„Jau dabar tikrai galime sakyti, kad patirties startuoti gale turiu pakankamai”, – juokėsi Gintarė. „Stengiuosi tiesiog neleisti, kad tai veiktų mane psichologiškai, einu ir darau viską, ką reikia. Tiesiog dirbu. Turiu tikslą, žinau dėl ko visą tai darau ir tai visuomet palengvina momentus kai sunku”, – savo filosofija dalinosi olimpietė.

Po šio finišo, prie jau turimų olimpinio reitingo taškų Gintarė pridės - 34. Olimpinio reitingo taškai bus svarbiausias faktorius, lemiantis, kuri lietuvė važiuos į Paryžiaus Olimpines žaidynes. Šiuo metu (šios varžybos neįskaičiuotos) olimpiniame reitinge Laura Asadauskaitė – 10 su 87 taškais, Gintarė Venčkauskaitė - 15 su 76 taškais. Kitos lietuvės: Ieva Serapinaitė - 33 su 58 taškais, Elzbieta Adomaitytė - 44 su 46 taškais.

Lietuvos penkiakovininkės šiuo metu turi iškovojusios vieną iš dviejų galimų olimpinių kvotų. Antrąją gali iškovoti laimėję Pasaulio čempionatą (3 kvotos), kuris įvyks birželį Kinijoje, arba pagal olimpinį reitingą (6 kvotos).

Kitos tarptautinės varžybos – trečiasis Pasaulio taurės etapas – kur bus galima stebėti Lietuvos penkiakovininkus Laurą Asadauskaitę- Zadneprovskienę, Ievą Serapinaitę ir Joną Kalaminską vyks jau kitą savaitę, balandžio 23 d. Budapešte, Vengrijoje.

„Pusfinalis, atrodo labai čia rimta, reikėtų dar labiau susikaupti ir labai bijoti visiems, bet netiesa, čia tik žaidimas, būtent gebėjimas atsipalaiduoti, pasimėgauti yra didžiausias prizas, kurį gali laimėti kiekvienas dalyvis. Bus kaip bus, atsipalaiduokit ir važiuojam!,” – sakys Jeronimas Milius.

„Muzikinėje kaukėje“ šį šeštadienį – ypatingas vakaras. Po trijų mėnesių pagaliau paaiškės, kurie keturi dalyviai patenka į finalą ir grumsis dėl geriausiojo titulo. Visą sezoną komisija ir dalyviai dalino balus, o dabar visi jie bus susumuoti ir daugiausia balų surinkusieji stos prieš žiūrovų teismą, nes tik žiūrovai spręs, kas nugalės, tiesiogiai balsuodami telefonais.

Komisijoje šį vakarą prie Livijos Gradauskienės, Jeronimo Miliaus ir Dainiaus Kazlausko prisijungs verslininkė, nuomonės formuotoja Simona Nainė.

Jau vakaro pradžioje paaiškės, kad ketvirtą, penktą ir šeštą vietas užimančius dalyvius skiria vos po keturis balus, todėl balų dalybos bus labai įtemptos.

„Kas nori būti finale? Jūs, vedėjai, norite būti finale? Bet jūs ir būsite, kas gi daugiau paskelbs nugalėtoją? Mes, komisija, taip pat būsime finale. O ir žiūrovai, kurie kitą šeštadienį įsijungs LNK televiziją, taip pat pateks į finalą. O štai kas tikrai turi išsikovoti vietą finale, tai mūsų nuostabūs, talentingi dalyviai. Ir jiems noriu šiandien, ypač tiems, kuriems yra nors maža galimybė patekti į finalą, linkiu, kad jų svajonė išsipildytų” – sakys aktorius ir režisierius Dainius Kazlauskas.

Visi dešimt dalyvių paruoš ypatingus pasirodymus ir atiduos visas savo jėgas, kad iškovotų kelialapį į finalą. Monika Mėčiūtė šeštadienį įkūnys atlikėją Evgenyą Redko. Po jautraus pasirodymo Monikai pasipils ašaros, kurias sustabdyti bus sunku. „Tu turi savim didžiuotis, tai buvo idealu, absoliučiai idealu! Labai gerai, kad paleidi emocijas, nes, velniai griebtų, tu tiesiog visą sezoną tikrai dirbai pilna koja ir tu nusipelnei savim didžiuotis”, – ašarojančiai Monikai sakys Jeronimas Milius.

Operos solistui Antanui Zakarauskui burtai lėmė įkūnyti buvusį mokytoją maestro Virgilijų Noreiką. „Šis pasirodymas man pats sunkiausias, todėl, kad jei ne Virgilijus Noreika, aš nebūčiau mokęsis Muzikos akademijoje, nes jis man sakė: „Zakarauskai, turi arklišką balsą ir jokia rolė nebaisi, jei dramatinis esi”, – prisiminimais dalysis Antanas Zakarauskas.

Po jo pasirodymo studijoje stojo tyla. Scenoje įvyko tikra magija. Fantastiškas grimas, panašumas ir nostalgiška Algimanto Raudonikio daina „Švelnumas“. „Išvaizdos prasme šiame sezone tai yra didžiausias pribloškimas, aš negaliu atsižiūrėti! Antanai, pribloškei, ne tas žodis! Aš nuoširdžiai sakau, negaliu atsižiūrėti”, – sakys Livija Gradauskienė. „Šiandien pamačiau mažą stebuklą, nuostabu“, – žavėsis Dainius Kazlauskas.

Taip pat šį vakarą į sceną žengs Šarūnas Januškevičius, tapsiantis Rick Astley, Sandra Žutautienė įkūnys lietuviškos estrados atlikėją Chasę Kotlerytę, Liepa taps Bon Jovi, aktorė Skaistė Vievesė įkūnys grupės „The Cranberries“ vokalistę, Dovi Mi taps Andriumi Mamontovu, Sidas – „Aerosmith“, Keitė Arai – Calum Scott, o Andrius Bialobžeskis visus prajuokins įkūnydamas grupę „Gipsy Kings“. Nepraleiskite „Muzikinės kaukės“ jau šį šeštadienį, 19:30, per LNK ir sužinokite, kurie keturi dalyviai keliauja į finalą.