UIPM Vykdomasis komitetas pranešė, kad Turkijai atsisakius rengti suplanuotą pasaulio čempionatą, šio svarbiausio 2025 metų renginio organizavimas buvo patikėtas Lietuvai. Tai bus pirmosios tokio aukšto rango olimpinių sportų varžybos Lietuvos istorijoje.

UIPM prezidentas Robas Stullas sakė: „Visiškai pasitikiu Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija ir jos gebėjimu suorganizuoti tokio aukšto lygio renginį. Jų komanda jau ne kartą įrodė savo kompetenciją ir yra pasiruošusi įgyvendinti svarbiausią UIPM sporto renginį 2025 metais. Tarptautinė federacija padės visais įmanomais būdais, ir tikiu, kad šis renginys taps nepamirštamas visiems.“

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Aistis Baronas pridūrė: „Ateinančios varžybos – didžiulis iššūkis visai komandai. Laiko ilsėtis neturėsime – laukia tikras varžybų maratonas. Vis dėlto nebūtume sutikę organizuoti tiek daug ir tokio lygio varžybų, jei nebūtume tam pasiruošę.

Per pastaruosius kelerius metus subūrėme stiprią, vieningai dirbančią ir orientuotą į tvarumą komandą, užsitikrinome gerą reputaciją tarp tarptautines varžybas organizuojančių federacijų ir turime stiprų tarptautinės federacijos palaikymą. Tai puiki proga ne tik parodyti šiuolaikinę penkiakovę su naujomis taisyklėmis ir disciplinomis, bet ir sudaryti idealias sąlygas mūsų jaunimui tobulėti bei ruoštis Los Andželo olimpinėms žaidynėms. Nors Lietuvoje nėra daug sporto bazių, kurios visiškai atitiktų šiuolaikinės penkiakovės specifiką, džiaugiamės turėdami kelias, kurios pasižymi modernumu ir efektyvumu. Šios bazės suteikia puikias galimybes ne tik prisitaikyti prie naujų sporto reikalavimų, bet ir garsinti Lietuvos vardą tarptautinėje sporto arenoje.“

2025 m. penkiakovės pasaulio čempionatas vyks Druskininkuose rugpjūčio 27–31 dienomis. Šis renginys bus organizuojamas iškart po UIPM U19 Pasaulio čempionato, kuris taip pat vyks Dzūkijos kurorte. Toks sprendimas leidžia užtikrinti sklandų renginių organizavimą ir veiksmingą išteklių panaudojimą. Be to, LSC sporto kompleksas „Druskininkai“ yra viena patogiausių šiuolaikinei penkiakovei pritaikytų sportinių infrastruktūrų Lietuvoje.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija 2025 m. taip pat organizuos U15 ir U19 Europos čempionatą. Šios varžybos vyks liepos 27 – rugpjūčio 3 dienomis Kaune.

Tokio masto tarptautiniai renginiai turi didelę reikšmę ne tik sporto bendruomenei, bet ir visai Lietuvai. Jie didina šalies matomumą tarptautinėje arenoje, pritraukia turistų ir investicijų bei sukuria palankias sąlygas vietos verslui. Druskininkų miestui tai yra proga sustiprinti savo, kaip sporto ir sveikatingumo kurorto, įvaizdį, o visai šaliai – pademonstruoti profesionalumą organizuojant prestižinius pasaulinio lygio renginius.

Sprinto varžybose patekti į 60-uką bei pratęsti kovą persekiojime pavyko tik Vytautui Stroliai, tuo tarpu Lidiją Žurauskaitę nuo šio tikslo skyrė viena pozicija.

Vyrų 10 km distancijoje V.Strolia suko du baudos ratus (šaudymas 1+1) bei užėmė 59 vietą. Lietuvos rinktinės lyderis sėkmingiau nei pirmajame etape Suomijoje susitvarkė su užduotimis šaudykloje, tačiau demonstravo žemesnį tempą trasoje.

„Suomijoje iš tikrųjų tas greitis kažkiek nustebino, nes savijauta prieš startus nebuvo tokia gera. Tačiau ta trasa man patinka, pats reljefas, išdėstymas, man yra tinkantis. Visai gerai važiavosi, tik su šaudymu buvo krizė. Padarėme su treneriais analizę, pasižiūrėjome, kas gali būti blogai. Padarėme šiek tiek pakeitimų ir šaudydamas dabar jaučiuosi tvirčiau. Tos dvi klaidos šiandien nėra mažai, bet pati kontrolė šaudykloje buvo geresnė nei prieš tai, tad šiek tiek pozityvo yra. Faktas, kad greitis trasoje nedžiugina, bet jaučiau, jog bus sunku, nes man čia visą laiką būna sunku. Kalnai, pirmos dienos, bet savijauta šiandien vis tiek buvo prastesnė negu tikėjausi“, – komentavo V.Strolia.

Nugalėjusiam norvegui Johannesui Thingnesui Boe (0+1) anykštėnas nusileido 2 val. 24,2 sek. bei 61 pozicijoje likusį varžovą pranoko vos 0,7 sek. Praėjusį V.Strolios sezoną sujaukė mononukleozė, paveikusi sportininko savijautą tiek varžybose, tiek treniruotėse. Vis dėlto pasaulio čempionate jam pavyko iškovoti aukščiausią vietą karjeroje – 15-ąją.

„Ar dar jaučiasi ligos pasekmės? Savijauta kažkiek jau geresnė, bet šiaip ir visa vasara buvo sudėtinga. Nebuvo stabilumo, kad būtų visada vienodai gerai. Nesu patenkintas visu vasaros pasiruošimu dėl savo savijautos, nes jis visą laiką buvo banguotas, visą laiką reikėjo kažką koreguoti. Nežinau, ar tai likę nuo praeitos žiemos, ar tiesiog kažkas pasikeitė, sunku pasakyti. Reikia prisitaikyti, analizuoti, eiti į priekį ir tikėtis, kad bus viskas gerai“, – sakė V.Strolia.

Sprinto rungtyje jėgas išbandė dar du mūsiškiai: Karolis Dombrovskis užėmė 82 vietą (1+0), o Tomas Kaukėnas – 92-ąją (2+1). Rinktinės veteranai nugalėjusiam J.T.Boe nusileido atitinkamai 2 min. 53,9 sek. bei 3 min. 16,6 sek.

J.T.Boe Hocfilceno sprinto rungtį laimėjo šeštą kartą karjeroje. Sidabras atiteko 4,2 sek. atsilikusiam norvegui Sturlai Holmui Laegreidui (0+0), bronza – 6,8 sek. pralaimėjusiam prancūzui Fabienui Claude‘ui (0+0). J.T.Boe tapo ir bendros įskaitos lyderiu, iš pirmosios pozicijos išstūmęs prancūzą Ericą Perrot.

Moterų 7,5 km sprinte L.Žurauskaitė suko du baudos ratus (1+1) bei užėmė 61 vietą.

„Tai nebuvo mano diena, prastai miegojau ir nesijaučiau šimtu procentų pasirengusi. Bandžiau būti maksimaliai susikoncentravusi, nors ši trasa ir šis aukštis man ganėtinai sudėtingi. Atrodė, kad turiu daugiau jėgų, bet tiesiog negalėjau judėti. Varžybos buvo labai sudėtingos: esu nusivylusi, kad nesusikaupiau šaudydama, nusivyliau savo vieta bei kad likau taip arti persekiojimo. Turėtų būti geriau ir tikiuosi, kad bus geriau kitą kartą. Sezonas tik prasidėjo“, – sakė L.Žurauskaitė, kuriai vienintelei iš Lietuvos biatlonininkių šį sezoną jau yra pavykę iškovoti įskaitinių taškų.

Solidų greitį trasoje demonstravo 82-a dėl trijų netaiklių šūvių likusi Natalija Kočergina (2+1), tuo tarpu Judita Traubaitė klasifikuota 100-oje pozicijoje.

Nugalėtoja sprinto rungtyje bei bendros įskaitos lydere tapo vokietė Franziska Preuss, kuri, nepaisant vieno baudos rato, 7,7 sek. pranoko prancūzę Sophie Chauveau (0+0) bei 10,1 sek. – norvegę Karolinę Offigstad Knotten (0+0).

Lietuvos atstovės nugalėtojai nusileido atitinkamai 2 min. 7,2 sek., 2 min. 41,6 sek. bei 3 min. 29,1 sek.

Bendroje įskaitoje 10 taškų turinti L.Žurauskaitė klasifikuojama 56-a.

Astos Vaičekonytės treniruojamai Lietuvos rinktinei atstovauja Miglė Kiudytė, Urtė Venslavičiūtė, Meda Kiudytė ir Nika Šilova.

Iš viso turnyre dalyvaus 21 merginų komanda, kuri kovos dėl dviejų kelialapį į elitinį pasaulio čempionato divizioną, kuriame rungtyniauja 10 ekipų.

„Kiek buvo įmanoma pasiruošti, tiek pasiruošėme. Merginos daug investavo į pasiruošimą, nemažai važinėjome į Rygos kerlingo centrą, sudalyvavome keletoje turnyrų. Nuotaikos yra geros, sportinės. Visoms merginoms tai bus pirmas kartas ant pasaulio kerlingo ledo vilkint rinktinės marškinėlius, todėl laukia nemažai netikėtumų“, - sakė A. Vaičekonytė.

Garsiausias vardas Lietuvos jaunimo merginų kerlingo rinktinėje – Miglė Kiudytė, kuri pastaruosius dvejus metus jau atstovauja ir nacionalinei suaugusių komandai, su kuria jau spėjo išmėginti jėgas elitiniame Europos čempionato divizione bei pelnė teisę dalyvauti planetos pirmenybėse.

„Miglė Kiudytė iš jaunimo turi daugiausiai žaidybinės praktikos. Suprantama, kad tai atsispindi jos rezultatuose. Visgi burdama komandą, aš stengiausi, kad visos būtų lygiavertės, vienodai suprastų strategiją, taktiką, techninius dalykus. Taip jos gali viena kitą papildyti. Tai joms yra pirmi žingsniai, o tuo pačiu – gera pradžia Lietuvos jaunimo kerlingui“, - teigė trenerė.

Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato B divizione pateko į C grupę. Sekmadienį mūsiškės žais su Čekija, pirmadienį – su Lenkija ir Pietų Korėja, antradienį – su Naująja Zelandija bei Austrija, trečiadienį – su Latvija.

„Patekome į labai stiprią grupę. Latvija iškrito iš A diviziono, stiprias kerlingo tradicijas turi Čekija, Pietų Korėja. Kaip pirmam kartui, gavome tikrai labai stiprias konkurentes. Mes šnekame apie tai, kad važiuojame įgyti patirties. Mūsų merginos dar nėra mačiusios tokių arenų ir tokių varžovių, todėl vykstame mokintis ir kaupti patirtį, kuri padės merginų kerlingo ateičiai“, - pabrėžė A. Vaičekonytė.

A grupėje žais Australija, Brazilija, Danija, Anglija, Suomija, Škotija ir Turkija, B grupėje – Kinija, Kroatija, Ispanija, Vengrija, Rumunija, Slovėnija ir JAV. Čempionatas finišuos gruodžio 19 dieną.

„Socialinio būsto plėtra Klaipėdoje vykdoma kompleksiškai, tai yra perkant butus, remontuojant esamus socialinius būstus ir statant naujus namus. Tačiau socialinio būsto paklausa Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vis dar išlieka didžiulė. Eilėje jo laukia 557 asmenys ir šeimos, iš jų 72 neįgalieji ir 31 šeima, kurioje auga trys ir daugiau vaikų. Kasmet yra perkami papildomi butai, todėl pastačius daugiabutį būtų ne tik patenkintas dalies gyventojų poreikis gauti tinkamą gyvenamąją vietą, bet taip sprendžiama ir socialinės atskirties problema. Žmonės gaus galimybę gyventi kokybiškomis sąlygomis ir taip nesijausti visuomenės atstumti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Planuojama pastatyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame bus įrengta 60 butų. Iš jų 50 butų bus skirti projekto tikslinėms grupėms – 35 neįgaliesiems asmenims ir 15 gausioms šeimoms. Likusieji 10 butų bus paskirti kitiems Klaipėdos gyventojams, laukiantiems socialinio būsto eilėje.

Projektas bus finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Visa projekto kaina – 11,19 mln. eurų. Skaičiuojama, kad ES paramos suma sudarys daugiau nei 8 mln. eurų, per 2 mln. reikės skirti iš savivaldybės biudžeto.

Projekto pagrindinis tikslas – didinti socialinio būsto prieinamumą gausioms šeimoms bei asmenims su negalia Klaipėdos mieste. Pastatas bus statomas pagal universalaus dizaino principus ir pilnai pritaikytas tikslinėms grupėms, atsižvelgiant ir į jų specifinius poreikius.

Dar 2021 metais pradėtas projektas bus baigtas iki 2026 metų gruodžio pabaigos – per šį laikotarpį bus ne tik pastatytas daugiabutis, bet ir įsigyti baldai ir reikalinga įranga.

Naujo socialinio būsto statybos yra įtrauktos į savivaldybės 2024–2026 metų strateginį veiklos planą. Jau baigti daugiabučio projektavimo darbai, gautas ir statybos leidimas. Atliktos viešųjų pirkimų procedūros, artimiausiu metu su rangovu bus pasirašyta sutartis. Numatoma, kad daugiabutis Akmenų gatvėje turės būti pastatytas per 2025–2026 metus.

Per nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdoje jau yra pastatyti trys daugiabučiai namai, skirti socialiniam būstui – Karlskronos, Irklų ir Rambyno gatvėse. Socialinių būstų skaičius didinamas ir perkant butus rinkoje. Per ateinančius trejus metus planuojama įsigyti 30 butų socialiniam būstui įvairiose miesto vietose.

Architektai, programų rengėjai, edukatoriai, testuotojai, dizaineriai, savivaldybės ir ministerijų darbuotojai – į padėkos vakarą susirinko kone 700 svečių.

Renginyje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, gausi mokslo, meno ir verslo bendruomenė.

„Tokio traukos objekto iki šiol neturėjome ne tik Kaune, Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Nuo šiol galėsime tiek jaunam, tiek suaugusiajam, tiek Lietuvos žmonėms, tiek ir svečiams iš užsienio pasiūlyti kokybišką mokslo edukaciją. Edukaciją, kuri žadina susidomėjimą ir žiebia kūrybiškumo kibirkštį,  – sakė prezidentas. – Tikiu, kad „Mokslo sala“, pasitelkusi mokslą, technologijas, architektūrą ir kūrybines industrijas, Lietuvoje ilgainiui gerokai išplės STEAM kompetencijas ir paskatins inovacijas. Iš to naudos turėsime mes visi – visa Lietuva.

„Mokslo salos“ svarbą visai Lietuvai pabrėžė ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

„Šiandien turime ypatingą progą džiaugtis ir švęsti: Kaunas pristato vieną ambicingiausių miesto projektų. Noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo, kad šita didelė Kauno svajonė taptų realybe.

Šiais laikais ateitis neįmanoma be mokslo, inovacijų. Iš čia kyla miesto pažanga ir visos valstybės progresas. „Mokslo sala“ yra būtent apie tai! Šis muziejus skirtas atrasti, pažinti ir įsimylėti mokslą. Linkiu, kad šiose Kauno erdvėse užgimtų būsimi mokslininkai, atradėjai ir tikri ateities Lietuvos lyderiai“, – kalbėjo Kauno meras V. Matijošaitis.

Mokslo ir inovacijų populiarinimo centro vadovė Aistė Lukaševičiūtė pasakojo apie esminius „Mokslo salos“ tikslus.

„Muziejus kviečia mokslą ne skaityti, o patirti. Ši mokslo salos vertybė ir idėja yra pagrindas, nuo kurio pradėjome ir kurio pavyko „nepamesti“ viso projekto metu. Mokslo saloje mes nesiekiame nieko išmokyti! Sala skirta „užnorinti“, skatinti smalsumą, pabudinti kūrybiškumą, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Atvykusių lankytojų mes klausime – o kas būtų, jeigu žinotum daugiau? Kaip pasikeistum tu ir kaip pakeistum pasaulį? Tad mokslo saloje pirmiausia yra svarbus suprantamas mokslas – parodytas ir paaiškintas taip, kad suprastum nepriklausomai ar tau 5 ar 50. Tai mokslas, kurį gali išbandyti, pamatuoti, patirti. Kitaip nei Google ar Chat GPT, mes neduodame atsakymų, bet keliame klausimus, į kuriuos ne visada yra teisingas atsakymas, nes neretai ne atsakymas, o kelias link jo, išmoko daugiau. Mokslo saloje siekiame pabudinti visų vaikystėje užmigusį smalsumą ir alkį žinioms, todėl norime įtraukti ne tik vaikus, bet ir jaunimą, įvairių profesijų specialistus, mokytojus, tėvus ir senjorus, nes mokytis ir pažinti niekada nevėlu.“

Unikalioje ekspozicijoje „Žmogus. Gamta. Mašina“ – 140 eksponatų, pristatančių 7 temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas ir komunikacija. Viską galima liesti ir išbandyti.

Sukurta ir papildoma zona patiems mažiausiems lankytojams, 3–6 metų vaikams, dar nemokantiems skaityti ir rašyti, bet galintiems mokslą patirti per žaidimus, spalvas, garsus ir formas.

„Mokslo salos“ padėkos vakaro ir atidarymo renginiams kurti susibūrė platus kūrybos lauko žmonių ratas: nacionalinės kultūros ir ir meno premijos laureatė Birutė Letukaitė, režisierius Gytis Ivanauskas, šviesos dailininkas Arvydas Buinauskas, aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis, renginių organizatorė Agnė Grigaliūnienė ir kiti.

Visą ateinantį savaitgalį Mokslo sala lauks Kauno gyventojų ir miesto svečių apsilankymo. Daugiau informacijos apie atidarymo renginius rasite čia.

Šįmet vietoj tradicinių kaspinų ją apjuosė... operų partitūrų lapai.

„Kalėdų eglutė – gražus simbolis, kuris mums sako: Kalėdos artėja. O su švenčių artėjimu mus užlieja šiluma, džiaugsmas, atjauta ir grožio paieškos. Teatras yra ta vieta, kur grožis skleidžiasi. Grožį jums dovanodami tikime, kad dalelę jo širdyje parsinešate ir į savo namus“, – šventinėje Kalėdų eglutės įžiebimo ceremonijoje kalbėjo LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė.

Ceremoniją papuošė operos solistas Tomas Pavilionis, kartu su koncertmeistere Lina Giedraityte atlikęs Hercogo ariją iš Giuseppe's Verdi operos „Rigoletas“. Ši opera – viena iš keturių, tiesiogiai susijusių su šių metų teatro Kalėdų eglute. 

„Šis teatras neįsivaizduojamas be muzikos ir be simfoninio orkestro. Muzika – jo pradžių pradžia ir esmė. O muziką simbolizuoja teatre atliekamų kūrinių gaidos. Čia jos byra nuo teatro lubų, sukasi ratais aplink eglutę ir galiausiai apsupa muzikos instrumentus, sukurdamos vientisą gražią kalėdinę melodiją“, – vaizdingai pasakoja šventinės kompozicijos autorius, floristas Antanas Mažonas.

Rinkdamas papuošimus eglutei, floristas pirmenybę teikė prigesintoms prabangos spalvoms: rudai, bordo, smėlinei, auksinei. Jos leidžia dominuoti baltiems gaidų lapams ir tampa iškilmingu fonu kompozicijos „melodijai“.

Nei muzikos instrumentų, nei partitūrų iš kitur vežti nereikėjo: viskas buvo surasta teatre. Muzikaliesiems kaspinams pasitarnavo LNOBT šį sezoną dar skambėsiančių operų „Traviata“, „Aida“, „Bohema“ ir „Rigoletas“ gaidos. Tad labiausiai išprusę žiūrovai, apžiūrinėdami Kalėdų eglutę, skaitydami penklines ir itališkus dainuojamus tekstus galės varžytis spėdami, kuriai konkrečiai operai jie priklauso, o visiems kitiems tai tebus subtilus raginimas apsilankyti visų keturių operų spektakliuose.