„Labai malonu būti šioje laidoje. Jaudinuosi ne ką mažiau už pačius dalyvius, nes pirmą kartą esu laidoje, kurią žiūri ir mano tėvai. Nežinau, ar būsiu griežtas, gal tiesiog atspindėsiu kitokį požiūrį, kuris yra žiūrovo, nes komisija labai garbinga, gerai išmananti muzikinę sferą, aš labiau galiu įvertinti visumą, ne detales“, – prieš prasidedant pasirodymams sakys B. Lastauskas.

Daugiau nei šimtą trisdešimt tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose turintis vyras garsėja savo humoristiniais vaizdo įrašais tiesiai iš lovos. Skiriamuoju jo ženklu tapo ir beisbolo kepurėlė bei plastikinis maišelis. Šie metai Benui tikrai ypatingi. Sausio mėnesį didžiausiuose šalies muzikos apdovanojimuose jis teikė statulėles nominantams, o neseniai išleido knygą, prie kurios Knygų mugėje driekėsi ilgiausios eilės ir kurią skaito net tie, kurie nemėgo skaityti. O kur dar nesuskaičiuojamas kiekis tinklalaidžių. Televizija Benui nauja, bet labai įdomi vieta, kurioje, neslepia jaunas vyras, visai norėtų įsitvirtinti. Laidos filmavime, prieš skelbiant balus dalyviams, Benas prisiminė mokyklos laikus ir siuntė linkėjimus visiems mokytojams.

„Ilgai laukiau šios akimirkos dėl to, kad visą gyvenimą mokytojai mane skalbė pažymiais, dabar aš galiu pažymius rašyti kažkam, todėl noriu dabar pasidžiaugti į kamerą, perduoti linkėjimus mokytojams, žiūrėkit, sveiki, aš dabar rašysiu pažymius kažkam“, – juokaus B. Lastauskas.

O šį šeštadienį tikrai netrūks geros nuotaikos ir projekte. Antanas Zakarauskas įkūnys lietuviškos estrados legendą Simoną Donskovą. Kadangi abu jie iš Klaipėdos, tad vyrams yra tekę susitikti ir pajūrio mieste, ir koncertuose, tad  Antanas turėjo nemažai papildomos informacijos apie personažą ir jam pavyko atrasti ir naujų, smagių detalių.

„Labai patiko kelios detalės, pavyzdžiui, laikrodis, maždaug, kiek čia laiko daina eina? Ir dar vieną pastebėjau momentą, matyt, buvo naujai atliekama daina, tai lapelis su tekstu, sufleris rankoje“, – šypsosi Antanas. Jo pasirodymas paliko didžiulį įspūdį komisijai. Ir vizualus panašumas, ir vokalinis atkartojimas ir subtilios, šmaikščios detalės.

„Reikėjo įgnybti sau ir priminti, kokio santūrumo ir kuklumo žmogus yra Antanas, sceniniame gyvenime taip pat, tai mane tiesiog nubloškė, parbloškė tos atpalaiduotos galūnės, ta plačia krūtine sudainuota daina ir tiek, kiek sumokėta, tiek bus atlikta. Man atrodo, tai vienas geriausių tavo įsikūnijimų. Jūs paėmėt mano širdį“, – po pasirodymo žavėsis Toma Vaškevičiūtė.

Laukiamiausias vakaro pasirodymas – tai Andriaus Bialobžeskio ruošiamas Džordanos Butkutės įkūnijimas. Visa studija plojo ir dainavo kartu su Andriumi.

„Aš jaučiau, kad gimtadienis, ir kad liūdna šventė. Bet, kaip ir sakėt, vis tiek buvo labai juokinga. Čia labai profesionalus pasirodymas, labai profesionalu ir šypseną sulaikyt, paslėpt, ir toliau estradoj pasirodyt taip, kaip tai padarė Andrius, tai aktoriaus talentas. Čia rimčiausias įsikūnijimas šį vakarą. Matau, kad jūs gerai čia linksminatės ir gerą darbą dirbat. Aš yutubą ištrinsiu, aš žiūrėsiu televizorių, jei čia tokie dalykai vyksta. Ačiū už gerą nuotaiką, pasirodymą ir įrodymą, kad viskas įmanoma“, – Andriui dėkos B. Lastauskas.

Kodėl dainininkė Liepa nesulaikys ašarų po Pink įkūnijimo ir kaip seksis Dovi Mi sušokti kaip Justinui Timberlake‘ui? Fantastiškas Monikos Mėčiūtės pasirodymas įkūnijant Janiną Miščiukaitę, energingas Šarūno Januškevičiaus pasirodymas tampant grupės „Metallica“ lyderiu, nuotaikinga Skaistė Vievesė su Vido Bareikio įkūnijimu, Sandra Žutautienė – su Natalijos Bunkės, Sidas – su „Bee Gees“, o Keitė Arai – su Suzi Quatro.

„Muzikinė kaukė“ – šį šeštadienio vakarą, 19.30 val., per LNK.

Pasak Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovės Elenos Kosaitės-Čypienės, savo kūno, jo ženklų ir procesų pažinimas padeda ne tik efektyviai atidėti pastojimą, bet ir pastoti.

„Natūralus šeimos planavimas yra kūno pažinimu pagrįstas būdas, leidžiantis sąmoningai reguliuoti vaisingumą. Jis padeda geriau suprasti moters menstruacinį ciklą, skatina partnerių bendrystę. Jis taip pat leidžia abiem partneriams giliau pažinti fiziologinius procesus, vykstančius moters ir vyro kūnuose, juos stebėti bei interpretuoti“, – sakė Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė.

Kodėl gali nepavykti

E. Kosaitės-Čypienės teigimu, norint nustatyti vaisingąsias ir nevaisingąsias ciklo dienas, taikant vadinamąjį simptoterminį natūralaus šeimos planavimo metodą, stebimi du svarbiausi moters kūno požymiai – gimdos kaklelio gleivių ir kūno temperatūros pokyčiai. Ciklo metu besikeičiančios gimdos kaklelio gleivės parodo hormono estrogeno lygį, o temperatūros pokyčius lemia hormono progesterono lygis moters organizme. 

„Kai kurioms moterims nepavyksta pastoti tik todėl, kad jos dažniausiai mylisi tik tuo metu, kai vaisingumas yra mažai tikėtinas arba išvis neįmanomas. Pavyzdžiui, jos mano, kad vaisingiausios dienos yra ciklo viduryje, bet ovuliacija ir vaisingosios dienos nėra tokios reguliarios, kaip dažnai galvojama. Todėl svarbu žinoti, kada būna vaisingosios ciklo dienos ir kaip jas atpažinti. Vaisingiausias dienas parodo gimdos kaklelio gleivės, gimdos kaklelio pokyčiai, kiti papildomi požymiai: krūtų jautrumas, ciklo vidurio skausmas, ovuliacinis kraujavimas, o pakilusi kūno temperatūra patvirtina, kad ovuliacija įvyko“, – aiškina ekspertė. 

Anot E. Kosaitės-Čypienės, normalu, kad net ir jaunoms moterims ne visada pavyksta iš karto pastoti.

„Nuo 1985 metų Vokietijoje vykdomo ilgamečio vaisingumo tyrimo duomenimis, tik 27 proc. lytinių santykių vaisingiausiu metu turėjusių moterų pastoja jau pirmame cikle. Maždaug 60 proc. moterų pasiseka per pirmus šešis mėnesius. Kitos užtrunka dar ilgiau. Todėl nėra jokios priežasties jaudintis, jei pastoti nepavyksta jau keletą ciklų. Jei natūraliai pastoti nepavyksta, ciklo užrašai gydytojui gali suteikti svarbios informacijos apie ciklus, o kartais ir padeda nustatyti pirminę diagnozę“, – teigė Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė.

Organizmą nėštumui reikia ruošti iš anksto

Pasak vaistininkės Loretos Tamošauskienės, tiek moters, tiek vyro sveikata yra labai svarbi sveikam ir sėkmingam kūdikio pradėjimui. Planuojant vaikus abiem tėvams svarbu iš anksto atsikratyti žalingų įpročių: rūkymo (ne tik aktyvaus, bet ir pasyvaus), alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo, taip pat daugiau dėmesio skirti visavertei mitybai bei fiziniam aktyvumui.

„Jei iki nėštumo planavimo nei vyras, nei moteris nesirūpino savo lėkštės turiniu ir proporcijomis, jei šaldytuve buvo sunku rasti vaisių ar daržovių, tai apsisprendus dėl vaikelio, reikėtų išsiugdyti įprotį savo mitybą praturtinti šviežiu, sveiku, vitaminais praturtintu maistu. Tas pats ir su fiziniu aktyvumu. Jis būtinas visiems – reguliarus ir pakankamas palaikyti sveikai organizmo sistemų veiklai. Taigi sprendimas susilaukti vaikų yra puiki proga įgyti ir išsiugdyti sveikus, naudingus gyvenimo įpročius“, – sakė L. Tamošauskienė.

Vaistininkės teigimu, moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Kasdien svarbu, jog būtų suvartojama 400–600 mg folio rūgšties. Ją rekomenduojama pradėti vartoti prieš tris mėnesius iki planuojamo pastojimo ir tai daryti iki 12–13 nėštumo savaitės. Dozė ir trukmė gali būti koreguojama individualiai gydančio gydytojo nurodymu.

„Prieš planuojant nėštumą, taip pat ir nėštumo metu turėtų būti patikrintos moters geležies atsargos, nes nėštumo metu apie 20 proc. padidėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, o geležis yra svarbi placentai, vaisiaus augimui. Taip pat nėščia moteris turėtų kasdien gauti ne mažiau nei 200 mg omega 3 riebiosiose rūgštyse esančios DHA (dokosaheksaeno) rūgšties, kuri yra svarbi būsimo vaisiaus smegenų ir regos organų vystymuisi bei turi įtakos vėlesnei galimų alergijų prevencijai“, – aiškino L. Tamošauskienė.

Pasak vaistininkės, prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį ir į savo kūno svorį: tiek pernelyg lieknos, tiek antsvorį turinčios moterys gali turėti sunkumų pastojant. Prieš pastojant moterims taip pat rekomenduojama apsilankyti pas gydytojus – naudinga pasikonsultuoti su ginekologu, apsilankyti pas odontologą.

Kaip praneša savivaldybė, išlydint senuosius ir pasitinkant naujus metus, Vilniaus arkikatedros varpinė nušvis specialiai šiam vakarui sukurtomis ryškiomis vaizdo projekcijomis. 57 m aukščio varpinės bokšto fasadą išraižys įvairūs raštai, puoš netikėtos tekstūros ir spalvingi efektai, kurie transformuos puikiai pažįstamo pastato formą.

„Šviesų instaliacija ant Vilniaus arkikatedros varpinės fasado yra tapusi tradicine – speciali vaizdo projekcija bus rodoma jau penktą kartą. Toks sprendimas leidžia sukurti nepaprastą šventės atmosferą ir į tradicinį renginį įneša naujos energijos bei pozityvių emocijų visiems susirinkusiems“, – sako renginio organizatoriaus, Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.

P. Jurgutis žada, kad laikrodžiams mušant vidurnaktį, varpinės bokštas virs milžinišku smėlio laikrodžiu, o sulig paskutiniais dūžiais, Katedros aikštę ir jos prieigas nušvies įspūdingas net 30 galingų lazerių šviesų šokis. Iš skirtingų aikštės vietų kylančių ryškių lazerių spindulių konfigūracijos kurs įvairius geometrinius raštus.

Prašymas saugoti savo ir aplinkinių gerovę

Gruodžio 31-ąją Katedros aikštėje savivaldybė kviečia paisyti savo ir aplinkinių saugumo – nesinešti pavojų žmonių sveikatai ir gyvūnų gerovei keliančių priemonių, nenaudoti petardų ir kitų sprogstamųjų medžiagų.

Nemokamas viešasis transportas ir eismo ribojimai

Naujametinį vakarą nuo gruodžio 31 d. 20 val. iki sausio 1 d. 4 val., anot savivaldybės, greitai ir patogiai pasiekti Katedros aikštę padės nemokamas sostinės viešasis transportas. Mieste kursuos naktinių maršrutų autobusai.

S. Žiūros/ Vilniaus savivaldybės nuotr.

Nuo gruodžio 31 d. 22 val. iki sausio 1 d. 1 val. nakties bus draudžiamas transporto priemonių eismas T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės gatvėse bei dalyje Maironio gatvės. Dėl to keisis 10, 11, 33, 89 ir 102N autobusų maršrutų trasos bei eismo tvarkaraščiai.

Kaip pranešė savivaldybė, gruodžio 20 d. buvo vykdomi vaiko pinigų pervedimai į gavėjų sąskaitas bankuose. Gruodžio 21 d. socialinės išmokos Vilniaus rajono gyventojams buvo pradėtos mokėti per Lietuvos paštą. Nors išmokos vėluoja, Vilniaus rajono savivaldybė patikino, kad visi gyventojai gaus jiems priklausančias išmokas.

Gyventojai, kurie nespėjo atsiimti jiems priklausančių pinigų Lietuvos pašto skyriuose, galės tai padaryti 2024 m. sausio antroje pusėje. Taip pat dėl gavėjų pasikeitusių duomenų, dalis išmokėtų išmokų grįžo ir iš bankų. Kaip ir įprastai, visos išmokos bus mokamos pakartotiniai, kol pasieks gavėjus. Gyventojams papildomai kreiptis niekur nereikia. 

Vilniaus rajone socialinę pašalpą gauna daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, jiems pervedama suma siekia apie 300 tūkst. eurų. Tikslinę kompensaciją už priežiūrą ir slaugą gauna daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, kuriems skiriama apie 650 tūkst. eurų. Vaiko pinigus gauna 20 tūkst. gavėjų, pervedama suma siekia daugiau nei 2 mln. Eur.

Kaip pranešė Savivaldybė, gyventojų mokama suma kils neženkliai – keliais eurais. Antradienį tokiam sprendimui pritarta Kauno miesto tarybos posėdyje.

Gruodžio 1-ąją visuotiniame Kauno RATC dalininkų susirinkime nutarta visiems Kauno regiono atliekų turėtojams 30 proc. padidinti atliekų tvarkymo kainą. Jų tvarkymo mokestis Kauno regioniniuose sąvartynuose, mechaninio-biologinio apdorojimo ir rūšiavimo įrenginiuose kils nuo 62,81 iki 106,64 eurų už toną. Paskutinį kartą įkainiai peržiūrėti 2020-aisiais.

Komunalinių atliekų tvarkymo mokesčio tarifai perskaičiuoti atsižvelgiant į teisės aktus, pagrindinius strateginius atliekų tvarkymo uždavinius, ženkliai išaugusias atliekų tvarkymo paslaugų kainas bei kitus susijusius faktorius.

Pasak Kauno RATC atstovų, vien dėl infliacijos didžiosios dalies paslaugų ir prekių kainos padidėjo apie 21 proc. Taip pat smarkiai išaugo priimamų atliekų kiekiai didžiagabaričių atliekų aikštelėse, jų tinkamo utilizavimo sąnaudos bei sąvartyno taršos mokestis, kuris šiemet valstybės pakeltas nuo 15 iki 50 eurų už toną.

„Suprantu, kad 30 procentų skamba kaip itin didelis šuolis, bet kiekvienas mišrių komunalinių atliekų turėtojas ir toliau mokės už bendrą paketą. Jis susideda iš atliekų surinkimo, vežimo ir tolesnio atliekų sutvarkymo, tai yra perdavimo rūšiuoti, perdirbimo, panaudojimo, deginimo ir utilizavimo, įskaitant ir šalinimo sąvartyne mokestį. Mokama suma prilygs vienam ar dviem kavos puodeliams: gyventojams pokytis vidutiniškai sieks iki 2 eurų, o įmonėms – maždaug 7 eurus“, — aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Pasak jos, individualių namų gyventojams, turintiems 140 litrų konteinerį, kuris išvežamas kas antrą savaitę, užmokestis padidės vos 1,35 euro. Daugiabučių namų gyventojams mėnesinės įmokos ūgtelės maždaug iki 1,85 Eur. Kiek didesnis kilimas numatytas juridiniams asmenims – 7,11 Eur.

Svarbu pastebėti, kad įkainiai didėja tik už komunalinių atliekų tvarkymą, kurios išmetamos į bendrą konteinerį. Išrūšiuotos atliekos ir toliau išvežamos nemokamai. Kaip skelbia Savivaldybė, kauniečiai visada gali sumažinti mokestį už jų tvarkymą rūšiuodami daugiau ir atsakingiau. Tai turėtų tapti kiekvieno namų ūkio prioritetu. Anot savivaldybės, Kauno mieste tam sudarytos visos sąlygos: individualių namų gyventojai turi rūšiavimo konteinerius, jais aprūpinti ir gyvenantieji daugiabučiuose.

Kauno miesto tarybai pritarus, nauji Kauno RATC įkainiai įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 dienos.

Būtent jam atiteko ir didysis laimėjimas – ne tik žiūrovų meilė ir populiarumas, bet ir piniginis prizas.

Antroji vieta šiemet atiteko iliuzionistui Justinui Malinauskui, o trečioji – šokių kolektyvui „Aušrinė“.

Savo pasirodymą superfinale Ignas apibūdino kaip performansą. Į jį šokėjas sudėjo daugybę skirtingų gatvės šokio žanrų, kuriuos tobulino daug metų. „Sunku suprasti, kas įvyko. Ruošiantis atrankų pasirodymui galvojau – nueisiu, padarysiu, kiek galiu, o tada žiūrėsime. Visą laiką taip ir buvo – negalvojau apie laimėjimą, norėjau, kad žmonėms būtų įdomu į mane žiūrėti. Laimėjimas man yra ženklas, kad einu teisingu keliu, todėl nieko daug nekeisiu“, – teigė šokėjas.

TV3 nuotr.

Šį vakarą pasirodė 11 pačių geriausiųjų, o jų likimas buvo tik žiūrovų rankose. Teisėjai – Justinas Jankevičius, Inga Jankauskaitė ir Marijus Mikutavičius – superfinalo metu dalyvių pasirodymus tik komentavo, tačiau balsavimui jokios įtakos jau nebeturėjo.

Vaikų grupė „Demo Kids“ scenoje pasirodė pirmieji. Jaunieji šokėjai visą gyvenimą prisimins akimirką, kai M. Mikutavičius jiems paspaudė „auksinį mygtuką“. Deja, šį kartą jų pasirodymas nesulaukė tiek daug pagyrų, kiek jų nuskambėjo atrankų metu. „Ankstesnis pasirodymas buvo įspūdingesnis, dinamiškesnis. Gal buvo pasirinkta per daug ambicinga muzika“, – kalbėjo M. Mikutavičius.

„Norisi pagirti, kad buvo pasirinktas ne pats lengviausias kelias, tačiau buvo labai daug chaoso“, – pridūrė I. Jankauskaitė.

Mokyklos grupė „Bitik Zys“ savo pasirodymu siekė išsprogdinti talentų sceną – muzikantai žiūrovams padovanojo roko energija ir ugnimi nuspalvintą šou. „Žinau, kad jūs turite labai didelę palaikymo komandą. Jei nugalėtumėte superfinale, niekam nebūtų keista“, – kalbėjo M. Mikutavičius.

Tai, ką jūs padarėte, yra kosmosas.

Darvinas Tamulynas atrankų metu pelnė „auksinį mygtuką“ ir taip pateko tiesiai į superfinalą. Deja, bet džiugias emocijas užgožė prieš kelias savaites ištikusi nelaimė – netikėtai mirė berniuko tėtis. Darvinui itin skaudu, kad tėtis nespėjo gyvai išvysti jo pasirodymo, tačiau berniukas įsitikinęs, kad tėtis stebėjo jį iš dangaus.

„Jums labai gerai sekasi dainuoti, esate scenos žmogus. Jau dabar esate mūsų kolega“, – pagyras žėrė J. Jankevičius, o M. Mikutavičius pridėjo, kad tai – tikrai ne paskutinis kartas, kai Darviną mato scenoje.

Dalyvavimas superfinale Gabrieliui Batučiui tapo sunkiausiu egzaminu. Jaunasis elektrinės gitaros atlikėjas džiauėsi, kad sulaukė tiek daug palaikymo ir gerų komentarų. O šįkart scenoje Gabrielius atliko žinomų roko dainų interpretaciją. „Giriu tobulėjimą – padarėte didelį progresą. Jūsų jaunystė yra didžiausias pliusas. Pasirodymas buvo labai geras“, – pridūrė I. Jankauskaitė.

Justinas Malinauskas visuomet iškelia klausimą – kaip jam taip pavyksta? Iliuzionistas sugeba nustebinti ir parodyti tai, ko niekas nėra matęs. Šį kartą dalyvis nukėlė į savo sapną. Teisėjai po pasirodymo plojo atsistoję ir negalėjo suprasti, kaip jis padarė šį triuką. „Labai už jus sergu, visuomet padovanojate šventę. Tai buvo wow – visus mus apmovėte“, – kalbėjo I. Jankauskaitė.

„Jūs esate savo amato meistras“, – prie pagyrų prisidėjo ir J. Jankevičius.

Aksominio balso talentas Jonas Vilimas nevengia savęs sukritikuoti, o prieš superfinalą jis ypač nerimavo dėl savo balso. „Jūs labai autentiškas ir tai – didelis dalykas. Išgirdus jūsų balsą, aš tiksliai žinau, kad čia Jonas“, – sakė I. Jankauskaitė.

„Teatrinis dainavimas, labai daug emocijos. Tačiau pritrūko jėgos ir įsivažiavimo“, – teigė M. Mikutavičius.

Malaizijos dainininkas Shermanas Tan atrankų metų taip sužavėjo I. Jankauskaitę, kad ji paspaudė „auksinį mygtuką“. Lietuvoje gyvenantis atlikėjas bei dainų kūrėjas scenoje atliko seną dainą apie meilę. Dalyvis vylėsi, kad jam dainuojant atgims klausytojų prisiminimai. „Va taip reikia dainuoti“, – kalbėjo J. Jankevičius.

„Tas stabilumas – komfortas klausyti... Jūs esate muzikantas“, – teigė I. Jankauskaitė, o M. Mikutavičius pridėjo, kad dalyvis – išties nuostabus.

Sportinių šokių pora Nojus ir Auksė buvo itin nustebinti, kad pavyko pelnyti bilietą į superfinalą. Kaip teigė jaunųjų šokėjų trenerė, dalyvavimas projekte juos smarkiai paaugino. Nojus ir Auksė tapo drąsesni, įgavo dar daugiau pasitikėjimo savimi – visa tai itin pravers varžybų metu. „Labai gražus ir nuoširdus pasirodymas“, – sakė I. Jankauskaitė.

„Į jus labai gera žiūrėti“, – pridėjo ir J. Jankevičius.

Neįtikėtino lankstumo hiphopo šokėjas I. Tamulis vėl nustebino itin stipriu pasirodymu. Dalyvis teigė, kad scenoje nejaučia streso, o jei kur suklysta, jam visuomet padeda improvizacija. Po Igno pasirodymo teisėjai plojo atsistoję ir žėrė pagyras! „Man jūs esate šio sezono nugalėtojas. Tai yra labai unikalu – jūs esate menininkas“, – kalbėjo I. Jankauskaitė.

„Tai, ką jūs padarėte, yra kosmosas“, – pridėjo J. Jankevičius.

Merginų šokių kolektyvas „Aušrinė“ ne veltui vadinamas Alytaus pasididžiavimu. Šeštą kartą projekte dalyvaujančios šiuolaikinių šokių atstovės tikino, kad visos kančios, išgyventos besiruošiant projekto scenai, yra to vertos. Svarbiausia šokėjoms ne piniginis prizas, o emocinis pasitenkinimas. Tokio dalyko neįmanoma nusipirkti už jokius pinigus! „Esate fantastiškos – jūsų lubos vis kyla ir kyla“, – kalbėjo J. Jankevičius.

Ukrainietis Artemas Fesko neslėpė – tai, kad pateko į superfinalą, jam buvo labai netikėta. Penkiolikmečiui ypač malonu tai, kad svetimoje šalyje jo visiškai nepažįstantys žmonės negaili balsų. Ukrainietis antrą kartą atliko kūrinį „Ave Maria“, kuris nepaliko abejingų. „Vėl nunešėte – šiurpuliai, emocijos... Turite dovaną“, – sakė J. Jankevičius.

„Nesu labai geras tikintysis, bet šiandien juo buvau“, – kalbėjo M. Mikutavičius.

Savo pasirodymus šou dalyviams ir žiūrovams skyrė ir dvi puikiai žinomos atlikėjos – Justė Arlauskaitė-Jazzu ir „X faktoriuje“ išgarsėjusi Monika Pundziūtė-Monique.

Scenoje pasirodys ne tik aštuoni pirmųjų finalų metu daugiausiai žiūrovų balsų surinkę dalyviai, bet ir tie, kurie pelnė „auksinį mygtuką“. Vienas tokių – dainininku ir laidų vedėju svajojantis tapti Darvinas Tamulynas. Jis – drąsus, charizmatiškas ir sužavėjo laidos vedėjus Mindaugą Stasiulį ir Mindaugą Rainį taip, kad jie paspaudė „auksinį mygtuką“!

„Buvau pakylėtas – visiems linkiu šio jausmo“, – interviu sakė berniukas.

Ypač pelnytu „auksiniu mygtuku“ džiaugėsi Darvino mama. Moteris iš laimės apsiverkė – sūnaus sėkmė, nors ir laukta, buvo jai netikėta. „Į sūnaus dainavimą dedu labai daug vilčių. Darvinas lanko ir kitus būrelius, tačiau dainavimas jam patinka labiausiai. Tikiuosi, kad ateityje tai bus jo duona“, – sakė talentingo berniuko mama.

Į pasiruošimą superfinalui Darvinas žiūrėjo itin atsakingai. Berniukas įsitikinęs – kiek darbo įdėsi, tiek gausi ir atgal. Darvinas neslėpė, kad jį traukia televizija, kameros ir darbas scenoje.

Tėtis stebės iš dangaus, rojaus, balsuos už mane ir džiaugsis.

„Tikiu, kad esu talentingas. Jei treniruosiesi ir netinginiausi, visa tai atsipirks. Pasirodžiau trijų miestų eglutės įžiebimuose, visai neseniai vedžiau talentų renginį Palangoje. Iš tiesų, tai – labai sunkus, varginantis darbas, tačiau kartu ir smagus. Man labai patiko“, – sakė berniukas.

Darvinas tikino, kad visi dalyviai superfinale jam yra konkurentai, nuostabių talentų puoselėtojai. „Kiekvienais metais į projektą ateina vis daugiau žmonių ir parodo savo talentus. Visi man yra konkurentai, tačiau kartu ir draugai. Tikiuosi, kad kartu gerai praleisime laiką“, – sakė dainuojantis berniukas.

Deja, prieš išsvajotą „Lietuvos talentų“ superfinalą Darvino šeimoje nutiko nelaimė. Visiškai netikėtai prieš keletą savaičių mirė berniuko tėtis... „Sužinojau tai grįžęs iš muzikos pamokų. Labai liūdna žinia... Bet tikiu, kas jis bus su manimi per superfinalą. Tėtis stebės iš dangaus, rojaus, balsuos už mane ir džiaugsis“, – įsitikinęs projekto dalyvis.

Tuo įsitikinusi ir Darvino mama: „Mes visi tikime, kad tėtis matys projektą. Sunku apie tai kalbėti, labai labai gaila. Pradžioje buvo labai sudėtinga, tačiau dabar džiaugiuosi, kad sūnus nenutraukia savo veiklų. Stengiamės ir toliau gyventi įprastu ritmu. Neturime, kada liūdėti – Darvinas labai laukia superfinalo. O kur dar visi kiti užsiėmimai, būreliai... Darvinas nori, kad tėtis juo didžiuotųsi, todėl labai stengiasi.“

„Lietuvos talentai“ – sekmadienį 19.30 val. per TV3.

Pagal individualų planą naujam varžybų sezonui kartu su treneriu Tadu Duškinu besiruošianti 26-erių kaunietė šeštadienio vakarą čempionate ne tik apdovanojo moterų ir vyrų komandinių estafečių 4 x 100 m laisvu stiliumi prizininkus, bet ir pati atsiėmė apdovanojimą.

Geriausios 2022 metų LEN – „European Aquatics“ sportininkės statulėlę plaukikei įteikė trejų olimpinių žaidynių dalyvis, Asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.

R. Meilutytė pernai tapo Europos ir pasaulio čempione, plaukdama 50 m krūtine. Budapešte ir Romoje ji taip pat iškovojo bronzos medalius 100 m plaukimo krūtine rungtyje, o metus lietuvė užbaigė pagerindama pasaulio rekordą ir triumfuodama pasaulio čempionate trumpajame baseine Melburne.

Kartu su R. Meilutyte į šią nominaciją pretendavo italė Benedetta Pilato, švedė Sarah Sjöström bei olandė Marrit Steenbergen.

Kaip pranešė asociacija „LTU Aquatics“, visi nominantai buvo atrinkti pagal jų pasiekimus 2022 m. sezone LEN ir „World Aquatics“ varžybose, o apdovanojimų laureatus nulėmė visuomenės (30 proc.) ir LEN narių bei techninio komiteto (70 proc.) balsai.

Šiųmetinis sezonas lietuvei klostėsi taip pat puikiai. R. Meilutytė sėkmingai įvykdė olimpinį 100 m plaukimo krūtine normatyvą, o iš svarbiausių varžybų – pasaulio čempionato Fukuokoje – sugrįžo net su dviem aukso medaliais (50 ir 100 m krūtine) ir pagerintu planetos rekordu 50 m krūtine rungtyje.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos paralimpinio komiteto ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiamuose prestižiniuose Lietuvos sporto apdovanojimuose šiemet R. Meilutytė vėl yra nominuota „Metų sportininkės“ kategorijoje.

„Šaulių gretos gausėja, todėl mokymų ir logistikos bazės poreikis didžiulis – jame žinių, įgūdžių įgis tiek naujai į organizaciją įsiliejantys nariai, tiek tobulinsis senbuviai šauliai, o vėliau jie tai galės pritaikyti praktiniuose užsiėmimuose savo rinktinėse, kurių Lietuvoje iš viso yra dešimt“, – sakė LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Pasak LŠS vado, Mokymų ir nekinetinių operacijų centras koordinuos bazinį šaulių rengimą, ypač daug dėmesio bus skiriama vadų rengimui. Mokymų ir logistikos bazėje planuojama organizuoti ir specializuotus kursus, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių valdymo, informacinių operacijų ir pan. Čia taip pat bus įrengtos sandėliavimo patalpos ir ginklinės, kurių šauliams labai reikia. 

Preliminariais skaičiavimais, Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos priklausiusių patalpų (2 tūkst. kv. m) rekonstrukcija kainuos apie 3,5 mln. eurų ir turėtų būti baigta per kelerius artimiausius metus. Šiuo metu yra rengiami projektavimo dokumentai. 

„Šauliai mūsų komitete – vienas iš prioritetų. Tvari organizacijos plėtra, finansavimas, integracija į gynybos planus yra viena iš pagrindinių mūsų veiklos krypčių, – vizito Kaune metu sakė Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. – Matome Šaulių sąjungos energiją, labai aiškią kryptį ir degančias šaulių akis bei širdis. Tas įkvepia. Dirbame, kad ši organizacija būtų visuotinės gynybos ašis.“

Vizito Kaune metu Seimo NSGK nariai susipažino su Šaulių sąjungos planais ir iššūkiais, aptarė galimą valstybės pagalbą, glaudesnį bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir organizacijomis. Vieningai sutarta, jog būtinas tolesnis finansavimo didinimas, kad Šaulių sąjunga galėtų įgyvendinti organizacijai keliamus uždavinius.

„Šaulių sąjunga auga ir matyti gebėjimas struktūruotai planuoti ateitį. O ko reikia iš valstybės, tai ir didesnės finansinės paramos, ir didesnio suvokimo, kaip Šaulių sąjunga galima būtų integruoti, kad visuotinė gynyba taptų visuomenę kiaurai persmelkiančiu konceptu – kad tai būtų ne atskirų visuomenės grupių, o visos visuomenės reikalas“, – sakė NSGK narė Dovilė Šakalienė.

LŠS kelia ambicingus tikslus iki 2035 m. po savo vėliava suburti 50 tūkst. šaulių. Pasak LŠS vado, kiekvienas pilietiškai nusiteikęs žmogus Šaulių sąjungoje yra laukiamas, reikalingas ir gali būti naudingas savo valstybei.

Šiuo metu šauliai yra ruošiami tiek ginkluojam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui – gerinamas ne tik karinis šaulių rengimas, bet ir plėtojami medicinos, logistinės paramos, ryšių ir informacinių technologijų, komunikacijos ir psichologinių operacijų, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių krypčių bei kiti pajėgumai.

„Pilietiškai nusiteikusių ir savo Tėvynę bei jos laisvę ginti pasiryžusių žmonių tik daugėja, todėl mums svarbu padėti jiems tiek žiniomis, tiek kompetencijomis, tiek priemonėmis. Tai kryptingai ir darome Tėvynės labui“, – sakė LŠS vadas plk. ltn. L. Idzelis.