„Pamatėme, kad nėra problemos rasti pakankamai vokiečių karių, kurie mielai atvyktų į Lietuvą“, – pirmadienį Rygoje, bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių ministrais pirmininkais, teigė O. Scholzas.

„Yra svarbu turėti reikiamą infrastruktūrą ir sąlygas. Žinoma, tai negali įvykti per naktį, bet stengiamės viską padaryti kuo greičiau“, – pridūrė jis.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pažymėjo, kad tarp Vilniaus ir Berlyno vyksta sklandus darbas dislokuojant Vokietijos brigadą.

„Tai yra Lietuvos Vyriausybės prioritetas ir bręstanti pavyzdinė sėkmės istorija, kurią mūsų šalys rašo kartu“, – prieš spaudos konferenciją vykusiame keturšaliame susitikime teigė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad O. Scholzas pirmadienį lankėsi Lietuvoje, kur Generolo Silvestro Žukausko poligone susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Šalies vadovas su Vokietijos kancleriu aptarė brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje procesą.

Balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas O. Scholzo ir G. Nausėdos pasirašytame komunikate

„Turime galvoti apie tai, ar mūsų mokymo, ugdymo programos nepastato vaiko į tokią padėtį, kuomet jis nebespėja koja kojon su vis sparčiau besisukančiu bėgimo takeliu“, – antradienį viešėdamas Klaipėdos rajone pažymėjo G. Nausėda.

Pasak prezidento, siekiant sumažinti nepilnamečių narkotikų vartojimo problemą, yra svarbi ne tik prevencija, bet ir šiomis medžiagomis prekiaujančių asmenų atsakomybės griežtinimas.

„Svarbu, kad šioje vietoje kovotume kompleksiškai, neieškotume vieno stebuklingo recepto, kuris išspręstų (narkotikų vartojimo – ELTA) problemą iš esmės. Manau, kad reikia dirbti dviem kryptimis – prevencija ir, be abejo, baudos už nusižengimus, nelegaliai perduodant narkotikus arba elektronines cigaretes tarp nepilnamečių“, – aiškino šalies vadovas.

ELTA primena, kad praėjusių metų spalio pradžioje prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys nurodė, jog šalies vadovas svarsto galimybę aptarti nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką ir prevenciją Valstybės gynimo taryboje (VGT).

Prezidentūra ragina atsakingas ministerijas ir institucijas imtis griežtesnių priemonių, siekiant užkardyti psichotropinių medžiagų platinimą ir vartojimą – prevencinių akcijų ir kampanijų nebeužtenka, tuomet teigė K. Budrys.

Visgi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kritiškai įvertino Prezidentūros svarstymus nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo problemas aptarti VGT. Ji teigė, kad tai neduotų jokio rezultato ir pažymėjo, kad reikia ieškoti kitokių priemonių, susijusių su jaunimo švietimu.

Kaip informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), bute kilęs gaisras buvo likviduotas apie 16.20 val., tačiau maždaug po valandos buvo informuota, kad iš to paties namo veržiasi dujos. Departamento teigimu, žmonėms pavojaus nėra.

„Dujų nuotėkis buvo fiksuotas tame pačiame bute, kur buvo kilęs gaisras, tačiau gyventojų evakuacijos neprireikė. Atvykę dujininkai situaciją patikrino – jokių grėsmių žmonėms nėra“, – Eltai tikino PAGD atstovas.

Kaip anksčiau nurodė lrytas.lt, pranešimas apie Antakalnio gatvėje degantį butą, kuriame yra nepilnametis, buvo gautas pirmadienį apie 15.55 valandą. Portalo duomenimis, bute buvęs keturiolikmetis nenukentėjo.

„Gediminas Kirkilas buvo žmogus, kuris stovėjo prie valstybės vairo ir tuo metu, kai nebuvo lengva, kai valstybės laukė nemažai iššūkių, kai reikėjo dalyvauti svarbių strateginių sprendimų priėmime. Net ir pasitraukęs iš aktyviosios politikos jis neliko abejingas mūsų viešajam gyvenimui“, – antradienį žurnalistams prie laidojimo rūmų sakė G. Nausėda.

„Tai buvo politikas gerąja to žodžio prasme. (...) Visada jam buvo būdingas tam tikras solidumas, nesiblaškymas į smulkmenas, pigių efektų ieškojimą. Tai buvo žmogus, kuris mąstė globaliai, europietiškai ir turėjo labai aiškią vertybių hierarchiją“, – pridūrė valstybės vadovas.

ELTA primena, kad apie netikėtą G. Kirkilo mirtį pranešta šeštadienio rytą. Jis ėjo 73-iuosius metus.

Vyriausybei G. Kirkilas vadovavo 2006–2008 metais. Prieš tai jis ėjo krašto apsaugos ministro pareigas, nuo 1992 iki 2020 metų buvo renkamas į Seimą.

2003 metais politikas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, po metų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

Antradienį iki 20 valandos bei trečiadienį nuo 9 iki 12 val. su velioniu galima atsisveikinti laidojimo rūmų „Ritualas“ didžiojoje salėje. Urna bus išnešama trečiadienį 12 valandą. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse.

„VRK, neatlikusi išsamaus faktų tyrimo, priėmė prielaidomis grįstą sprendimą dėl kelių rožių žiedlapių“, – Eltai ketvirtadienį teigė I. Vėgėlė.

„Turi būti rimtas tyrimas, VRK turi įrodyti, kad aš tikrai papirkinėjau, kad tai yra asmenys, kurie turi teisę balsuoti. Dabar tai yra tik prielaida“, – pridūrė jis.

Pasak I. Vėgėlės, VRK derėtų susirūpinti ne jo rinkimine kampanija, o antros kadencijos šalies vadovo poste siekiančio Gitano Nausėdos vizitais į regionus. Advokato teigimu, mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamose išvykose dabartinis prezidentas pristato savo rinkiminę programą.

Turi būti rimtas tyrimas, VRK turi įrodyti, kad aš tikrai papirkinėjau, kad tai yra asmenys, kurie turi teisę balsuoti.

„Mane stebina, kad VRK neskaičiuoja dešimčių tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos vykdydamas rinkiminę kampaniją išleidžia kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda“, – pabrėžė I. Vėgėlė.

„Žmonės stebisi, siunčia man laiškus, citatas, telefonu padarytus įrašus, kai susitikimuose su rinkėjais prezidentas pristato savo rinkimų programą. Jis tiesiogiai vykdo rinkiminę agitaciją. Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje“, – tikino advokatas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį VRK nusprendė, jog I. Vėgėlė, sostinėje vykusios Kaziuko mugės metu dovanodamas gėlių sutiktoms moterims, pažeidė numatytą draudimą papirkinėti rinkėjus.

Kovo mėnesį I. Vėgėlė VRK pateikė skundą dėl dabartinio šalies vadovo vizitų į regionus.

Įsibėgėjant prezidento rinkimų kampanijai šį klausimą kelia ne tik jis. Kitų dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos konkurentų akys taip pat krypsta į Daukanto rūmų šeimininko vizitus po Lietuvą.

Kandidatai į prezidentus įsitikinę, kad šių šalies vadovo kelionių tikslas yra vykdyti savo rinkiminę kampaniją. Todėl, pasak G. Nausėdos varžovų, už mokesčių mokėtojų pinigus finansuojami vizitai į regionus yra akivaizdus Rinkimų kodekso pažeidimas, kuriuo turėtų susirūpinti ir VRK.

Tiesa, Prezidentūra su kaltinimais nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio vizitai į regionus vyko visos jo kadencijos metu.

Šių metų kovo 15–25 dienomis vykusi apklausa rodo – jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kovą V. Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo pasiryžę remti 17,4 proc. respondentų. Panaši socialdemokratų simpatikų dalis buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – vasarį paramą LSDP deklaravo 17,8 proc. gyventojų.

Per paskutinį mėnesį beveik trimis procentiniais punktais išaugo ketinančiųjų balsuoti už Ramūno Karbauskio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) skaičius: vasarį parama „valstiečiams“ siekė 8,7 proc., o kovą juos palaikyti motyvavosi 11,6 proc. apklaustųjų.

Toliau rikiuojasi į trečią reitingų lentelės poziciją nukritusi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kovą savo balsą šiai politinei jėgai atiduoti norėjo 9,1 proc., vasarį – 11,8 proc. respondentų.

Iš esmės neatsilikdami nuo paskutinių dviejų politinių jėgų, ketvirtoje reitingų lentelės pozicijoje – Gabrieliaus Landsbergio vedami konservatoriai. Įtakingiausią dabartinės valdančiosios daugumos partiją kovo mėnesį rėmė 8,9 proc. respondentų, vasarį parama konservatoriams siekė 9,8 procento.

Palankiausiai vertinamų jėgų penketuke ir Andriaus Mazuronio vedami „darbiečiai“. Pastaruosius vasarį rėmė 4,5 proc., o kovo mėnesį savo balsą už šią politinę jėgą teigė ketinantys atiduoti 5,6 proc. apklausos dalyvių.

Toliau kovo mėnesio reitingų lentelėje rikiuojasi Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis (kovo mėn. 4,9 proc., o vasarį 3,7 proc.), Remigijaus Žemaitaičio įkurta partija „Nemuno aušra“ (kovo mėn. 4,4 proc., o vasarį 3,5 proc.) ir Jono Pinskaus pirmininkaujama Lietuvos regionų partija (kovo mėn. 3,9 proc., o vasarį 3,6 proc.).

Tai turėjo neigiamos įtakos L. Kasčiūno vertinimui. Veikiausiai dėl to, kad buvo prisimintos jaunystės istorijos.

Į kovo mėnesio reitingų lentelę pakliuvo ir identišką palaikymą (kovo mėn. 2,1 proc., o vasarį 2,5 proc.) turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Artūro Zuoko vadovaujama „Laisvė ir teisingumas“.

Panašius rodiklius demonstruoja ir Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija. Šią politinę jėgą, kaip rodo paskutinė apklausa, yra linkę palaikyti 2 proc. respondentų.

Iki 2 proc. gyventojų paramos kovo mėnesį surinko Lietuvos žaliųjų partiją, Nacionalinis susivienijimas bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). 

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, ketvirtadalis (25,1 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų.

A. Anušausko istorija konservatorių partijai reitingo nesugadino: klausimas, kokią įtaką turės G. Jakšto atsistatydinimas

Komentuodama paskutinių apklausų duomenis, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė taip pat akcentuoja, kad apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje prakalbusio ir ministro portfelį anksčiau laiko grąžinusio A. Anušausko istorija didelės įtakos konservatorių vertinimui neturėjo. Pasak jos, šis įvykis ryškesnės dinamikos įnešė nebent vertinant atskirus dešiniųjų politikus. Pavyzdžiui, pažymi R. Ališauskienė, žvelgiant į paskutines apklausas, galima konstatuoti rekordiškai žemą premjerės Ingridos Šimonytės ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vertinimą.

Sumaišties į politinę erdvę įnešusi ministrų rotacija įtakos turėjo ir naujajam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovui Laurynui Kasčiūnui. Per mėnesį jo palankus vertinimas sumažėjo 6 procentiniais punktais.

„Baltijos tyrimų“ direktorės manymu, tai veikiausiai susiję su visuomenei dar kartą priminta spalvinga L. Kasčiūno praeitimi. Politinę karjerą dabartinis ministras pradėjo susidėjęs su nacionalistais radikalais.

„Taigi, nors visa A. Anušausko istorija reitingo nepajudino, tačiau tai turėjo neigiamos įtakos L. Kasčiūno vertinimui. Veikiausiai dėl to, kad buvo prisimintos jaunystės istorijos“, – Eltai sakė R. Ališauskienė, neatmesdama, kad ryškesnių pokyčių reitingų lentelėje gali įnešti pastarąją savaitę kilusi krizė švietimo sistemoje.

„Portfelį padėjo ministras Gintautas Jakštas. Tad dar pamatysime, kokią įtaką tai turės būsimiems reitingams“, – apibendrino „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Apklausa vyko 2024 metų kovo 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1115 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 2,9 proc.

„Iki priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimo iš namo buvo išnešta moteris, kuriai medikai konstatavo mirtį“, – Eltą informavo PAGD atstovas.

Pasak jo, gaisro plitimas yra suvaldytas. Įvykio vietoje gesinimo darbus tęsia keturios autocisternos.

Kaip anksčiau nurodė Bendrasis pagalbos centras (BPC), pranešimas, kad Navikų kaime, Kalno gatvėje, atvira liepsna dega gyvenamas namas buvo gautas antradienį apie 19.14 valandą.

Buvo pranešta, kad namo viduje gali būti žmonių.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos Ignalinos miesto bei rajono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Taip sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių pirmadienį išrinktas pirmininkas Arvydas Pocius.

„Greičiausiai tai yra priešrinkiminis triukas, norima sukelti tam tikrą ažiotažą ir galbūt bandoma išprovokuoti kažkokią aštresnę diskusiją“, – LRT televizijai pirmadienį teigė A. Pocius, paklaustas, ar D. Trumpo „taikos planas“ Ukrainai yra reali galimybė.

Pasak parlamentaro, ar Ukraina nori derėtis, turėtų nuspręsti pati.

„Palikime šitą klausimą vis dėlto nuspręsti pačiai Ukrainai. Kol kas aš tikrai nelabai įsivaizduoju, kad būtų galima Ukrainą spausti sutikti su tokiu derybų variantu“, – pabrėžė politikas.

ELTA primena, kad buvęs D. Trumpo patarėjas Sebastianas Gorka laidoje „ELTA zoomas“ pareiškė, jog „taikos planas“ Ukrainai yra pirmiausia tiesiog sustabdyti karą, o toliau tai derybų su neaiškia pabaiga ir turiniu reikalas.

Visgi, kaip sakė jis, Ukraina greičiausiai turės atiduoti Rusijai Krymą ir Donbasą.

S. Gorka tikino, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas besąlygiškai vykdys buvusio JAV lyderio nurodymą tuojau pat nutraukti ugnį, jei D. Trumpas 2024 metais vėl bus išrinktas JAV prezidentu.

Anot Prezidentūros, G. Nausėda renginyje dalyvaus, tačiau ne kaip kandidatas, o kaip dabartinis šalies vadovas.

„Tai nėra rinkiminis ar agitacinis renginys. Jo organizatoriai yra perspėti, jog į jokius su rinkimais susijusius klausimus prezidentas neatsakinės“, – portalui „Delfi“ nurodė valstybės vadovo patarėjas Tomas Beržinskas, pabrėždamas, kad kvietimą G. Nausėdai pateikė laidos organizatoriai.

Renginio prodiuseris Mantas Bertulis „Delfi“ taip pat patikino, kad G. Nausėda yra pakviestas kaip prezidentas, o ne kaip rinkiminės kampanijos dalyvis.

Kaip ketvirtadienį portalui teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė, kol kas skundų dėl G. Nausėdos dalyvavimo renginyje nėra gauta.

ELTA primena, kad paskelbus, jog balandžio pabaigoje G. Nausėda dalyvaus laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“, socialinėje erdvėje kilo diskusijos, ar tai netaps antros kadencijos siekiančio politiko rinkimų kampanijos dalimi.

„Nelabai patikėjau tuo aiškinimu, ką jis (V. Uspaskichas – ELTA) tarybos nariams aiškino. Plačiai aiškino, bet, mano nuomone, tikrovės neatitinkančiais faktais“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai teigė A. Mazuronis, patikindamas, kad konkrečiai su juo narystę partijoje sustabdęs V. Uspaskichas nesikalbėjo.

„Labai patogi tokia pozicija – atsitraukti nuo visko ir sakyti, kad jūs aiškinkitės kažką, kur nieko nežinote ir nebuvote, o aš pažiūrėsiu, kaip ten kas klostosi“, – pridūrė Darbo partijos pirmininkas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę posėdžiavusi Darbo partijos taryba nusprendė nesitraukti iš EP rinkimų. Visgi, po partijos būstinėje vykdytų kratų, politinės jėgos įkūrėjas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sustabdė narystę „darbiečių“ gretose. Jo vietą rinkiminiame sąraše į EP užėmė Seimo narys Valentinas Bukauskas.

Tačiau tokiems sprendimams pritarė ne visi „darbiečiai“ – parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pranešė pasitraukianti iš partijos. Seimo narė teigė, kad neturi planų sieti savo karjeros su politine veikla. Be to, argumentavo politikė, išsiskyrė jos bei partijos tarybos pozicijos svarbiausiais klausimais. Ir nors partiją palieka, I. Kačinskaitė-Urbonienė ketina likti „darbiečių“ frakcijos Seime nare.

Penktadienį FNTT pranešė, kad kratos, atliktos Darbo partijos būstinėje, yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto daugiau kaip 500 tūkst. eurų dydžio ES biudžeto lėšų įgijimo. Įtariama, jog lėšos pasisavintos neatliekant ar imituojant Europos Parlamento (EP) narių padėjėjų funkcijas. Atliekamas tyrimas yra susijęs su asmeniu, ėjusiu vieno iš EP narių patarėjo pareigas.