Paroda apima 1975–2018 m. užsienyje rengtų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos parodų plakatus, kurių pagrindinis akcentas – dailės kūrinys. Vienas mėgstamiausių plakatų dizainerių motyvų – angelas.

Kaip primena muziejus, pirmoji M.K.Čiurlionio paroda už Lietuvos ribų surengta 1975 m. – Tretjakovo galerijoje Maskvoje eksponuoti 66 kūriniai. 100-osioms gimimo metinėms paminėti skirtą parodą per du mėnesius aplankė daugiau kaip ketvirtis milijono žiūrovų.

1992 m. Tokijuje, „Sezon Museum of Art“ muziejuje, surengta viena didžiausių M.K.Čiurlionio parodų „Čiurlionis: Fantasist and Mystic of Fin-de-siècle Lithuania“. Retrospektyvinėje parodoje eksponuoti 165 kūriniai. 2000 m., pažymint 125-ąsias M.K.Čiurlionio gimimo metines, Paryžiuje, Orsė muziejuje, surengta retrospektyvinė M.K.Čiurlionio paroda, kurioje eksponuoti 97 kūriniai. 2010 m. parodoje „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – ezoterinė kelionė“ Karališkuosiuose rūmuose Milane pristatyti 137 darbai.

M.K.Čiurlionio kūryba labai plati, parodų temos ir vietos skiriasi, tai, logiškai mąstant, principai nepastovūs. Pasirenkama buvo pagal tuometę idėją.

Didžiausia M.K.Čiurlionio paroda užsienyje surengta 2013 m. Gento dailės muziejuje. Ekspozicijos „M.K.Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“ lankytojai išvydo apie 180 kūrinių.

2018 m., minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį, surengta paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Paroda pristatyta Orsė muziejuje: eksponuoti 37 M.K.Čiurlionio kūriniai. 2019–2021 m. paroda keliavo po Estijos, Latvijos ir Lietuvos muziejus.

Pokalbis apie parodą – su M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus darbuotoja Aušra Sedlevičiūte.

– Kaip gimė idėja surengti parodą iš parodoms sukurtų M.K.Čiurlionio plakatų?

– Tiesiog tokios idėjos kaip ir nebuvo. Tačiau labai troškome parodyti savo rinkinius (plakatus). Turime dvi ekspozicijų sales, viena iš jų yra nuolatinė, kita – keičiamoji. Šioje pristatome kitų menininkų kūrybą, tačiau jai atsilaisvinus nusprendėme parodyti seniai rodytus M.K.Čiurlionio plakatus. Dailininko darbai šiais metais labai aktyviai visur keliauja, panašūs planai nusimato ir kitais metais. Manome, kad žmonėms būtų įdomu pasižiūrėti. Plakatas irgi yra tam tikra meno rūšis, juos kuria dizaineriai, menininkai, būna rengiamos jų atskiros parodos. Tiesiog norėjosi perteikti pačią M.K.Čiurlionio kūrinių kelionę, nuo ko ji prasidėjo ir kaip ji su laiku išaugo.

– Kokią žinutę kiekvienoje šalyje šie plakatai skelbė apie patį M.K.Čiurlionį?

– Galbūt ne pats plakatas skelbia, bet parodos pavadinimas atstoja žinutės funkciją. Žinutės būdavo labai įvairios ir jos priklausydavo nuo kuratoriaus, nes jis – žmogus, kuris numatydavo M.K.Čiurlionio kūrinių temą ar potemę parodoje. Geri pavyzdžiai būtų „Pasaulis kaip didelė simfonija“ arba „Ezoterinė kelionė“, kurie parodo, kad M.K.Čiurlionio kūryba galima nagrinėti ir perteikti per įvairias prizmes. Pagal ką šie kuratoriai išsirinkdavo šias prizmes, atsakyti sunku, nes M.K.Čiurlionio kūryba yra jautri ir kupina subtilios technikos.

– Nuo Tokijo iki Madrido – M.K.Čiurlionio kūriniai aplankė gana nemažai pasaulio. Pagal kokius principus buvo pasirinkti M.K.Čiurlionio kūriniai rengiant plakatus?

– Tai kuratoriaus sprendimas – jis kuruoja, mato, viską plukdo link kažkokios vizijos, parodos temos. M.K.Čiurlionio kūryba labai plati, parodų temos ir vietos skiriasi, tai, logiškai mąstant, principai nepastovūs. Pasirenkama buvo pagal tuometę idėją.

– Per trumpą, tačiau ryškų gyvenimą, M.K.Čiurlionis sukūrė gana daug, kaip manote, kodėl pagrindinis plakatų dizainerių motyvas – angelas?

– Savo rinkiniuose mes turime tikrai nemažai plakatų. Juos visus suskaičiuoti buvo ganėtinai sunkus ir painus darbas. Iš mūsų turimų plakatų nemažai buvo su angelo motyvu. Tikriausiai plakatų dizainerius patraukė angelas, nes visiems tai yra labai lengvai suprantamas ir atpažįstamas tarpkultūrinis simbolis.

– Ar parodoje vaizduojami plakatai galėtų būti kaip terpė, kuri lankytojui perduotų M.K.Čiurlionio užsienio parodų viziją / nuotaiką?

– Manau, kad taip. Pavyzdžiui, kalbant apie maketavimą, vieni dizaineriai rinkosi kaip pagrindinį (plakato) foną M.K.Čiurlionio kūrinį, kiti – jį tik kadravo, treti galbūt uždėjo dar kažkokį papildomą foną. Be abejo, kad plakatų pateikimas kažkiek siejasi su parodos vizija. Vieni, tarkime, vadovaujasi nerašytine taisykle, kad parodos plakate geriausia naudoti motyvą ar kūrinį, kuris yra pačioje parodoje, pasiima kažkokį fragmentą. Kiti dizaineriai tai apeina ir sukuria visai kažką kito – savito. Tačiau, kad ir kokie būdai būtų, visa tai siejasi su paroda.

– M.K.Čiurlionio kūrybai pabuvus svetur, ją išvydo ganėtinai daug užsienio žmonių. Kaip manote, kokią žinutę / svarbą šie plakatai skleidžia Lietuvos žmonėms apie tai, kaip į M.K.Čiurlionio kūrybą žiūrėjo užsienio žmonės?

– Sunku tiksliai atsakyti. Užsieniečių žmonių požiūris yra visiškai kitoks tiek į gyvenimo prasmę, tiek į pačius kūrinius. Tad, veikiausiai, tai parodo M.K.Čiurlionio kūrybos unikalumą.

Kas? parodą „Čiurlionis Svetur“.

Kur? M.K.Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose.

Kada? veikia iki kovo 16 d.