Kokias kryptis renkasi lietuviai ir kiek brangs kelionės, plačiau papasakojo Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.

– Ar daug lietuviai šiemet keliavo?

– Tikrai nemažai ir tikimės, jog metų pabaigoje galėsime fiksuoti labai artimą rezultatą praėjusiems metams, kurie nebuvo istoriškai rekordiniai, bet tikrai buvo labai staigus augimas. Praėjusiais metais buvo 810 tūkst. išvykusių Lietuvos keliautojų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur lietuviai labiausiai keliauja?

– Jeigu kalbėtume apie vasaros sezoną, tai pagrindinė kryptis išlieka Turkija. Antrojoje vietoje rikiuojasi kelionės į Graikiją ir Graikijos salas. Ispanija, Italija, Madeiros salynas yra taip pat populiarūs. Balkanai yra nauja tendencija, kur keliautojai taip pat noriai keliauja. Jeigu kalbėtume apie žiemos keliones, tai populiaru Egiptas. Labai aiškūs indikatoriai, jog auga kelionių į Dubajų srautai. Jeigu kalbėtume apie egzotiką ir tolimesnes kryptis, tai gali būti labai platus pasirinkimas: Tailandas, Šri lanka, Vietnamas, Maldyvai, Mauricijus.

– Ar mėgsta lietuviai keliauti ten, kur vėsiau?

– Yra entuziastų klubas, kurie keliauja būtent į aktyvesnes keliones, pavyzdžiui, slidinėjimą, tačiau tokias keliones, kaip ir daugelį kelionių, reikia planuoti labai iš anksto. Jeigu kalbėtume apskritai apie keliautojo portretą, matome, jog per eilę metų yra susiformavusi tendencija, kad keliautojai puikiai žino, kada galima įsigyti pigesnes keliones ir kada keliaujant galima sutaupyti.

– Kiek vidutiniškai šiemet kainavo vienam žmogui kelionė?

– 950 eurų, bet vis turime įvertinti tai, ar kelionė buvo planuojama ir įsigyjama iš anksto, kuomet galima sutaupyti daugiau, ar kelionė buvo įsigyjama likus savaitei iki išvykimo savaitės. Turėtume vertinti, jog kelionių kainos pasikeitimas yra fiksuojamas apie 10 proc.

– Tikėtina, kad kitąmet irgi brangs?

– Indikacijos yra tokios, nes matome, jog ir viešbučiai kelia savo savikainas, ir kyla darbo užmokestis bei energetiniai ištekliai, tad viską įvertinus tikrai galime tikėtis, jog kelionės gali būti brangesnės. Bet vėlgi, keliautojai yra imlūs informacijai ir tikrai žino, kada galima įsigyti kelionę ir kaip sutaupyti.

– Kaip jūs galvojate, kiek kitąmet gali brangti kelionės?

– Manyčiau, jog turėtume orientuotis į 10 procentų brangimą.

Seimo kanclerė Vaida Servetkienė ir Seimo kanceliarijos skyriaus vedėjas Alvydas Milkevičius plačiau apie Seimo viešbutyje vykdomus remonto darbus ir kokių butų dažniausiai pageidauja naujakuriai.

– Kas gali pretenduoti į Seimo viešbučio numerį?

Vaida Servetkienė: Seimo viešbutyje turi teisę apsigyventi tie Seimo nariai, kurie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ar 25 km nuo savivaldybės administracinės ribos neturi gyvenamųjų patalpų ir prieš tai neturėjo penkerius metus iki kadencijos pradžios.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar šią, išeinančią, kadenciją Seimo viešbutis buvo labai užimtas?

Alvydas Milkevičius: Šią kadenciją buvo užimti 58 butai iš 72.

– O kaip bus su naujuoju Seimu?

Alvydas Milkevičius: Prognozuojama, kad jis bus visiškai užimtas.

– Kokie numeriai yra šiame viešbutyje?

Vaida Servetkienė: Šiame viešbutyje turime ir 1, ir 2, ir 3 kambarių butų. Dažniausiai pageidaujamas yra dviejų kambarių butas.

– Kiek butų remontuojate?

Alvydas Milkevičius: Šiuo metu remontuojama dešimt butų, penki iš jų jau yra suremontuoti.

– Ar spėsite suremontuoti kitus penkis?

Alvydas Milkevičius: Jau baigiam. Rangovas pažadėjo. Suspėsim.

Vaida Servetkienė: Negalime tokiais tempais ir atnaujinti, ir sutvarkyti viešbučių butų. Apie 30 yra geros būklės, o visi kiti dar yra remontuotinos būklės.

– Kada planuojate viską paruošti?

Vaida Servetkienė: Artimiausiu metu, per porą savaičių, būstas bus visiškai parengtas gyvenimui. Žinoma, mes dar turime laiko, nes senosios kadencijos Seimo nariai, kurie yra neperrinkti, jie turi mėnesį išsikėlimui iš Seimo viešbučio.

– Ar Seimo nariai noriai išsikelia iš Seimo viešbučio?

Vaida Servetkienė: Kol kas neturėjome problemų, kadangi pakankamai ilgas periodas paliktas – mėnuo, tai viskas vyksta tvarkingai. Pastaruoju metu tikrai neturėjom jokių nusiskundimų, butus palieka tvarkingus, viskas tvarkoje.

– Ar Seimo nariai buvo ramūs, netriukšmavo?

Alvydas Milkevičius: Manau, kad buvo ramūs. Daug nusiskundimų nebuvo. Buvo keli nusiskundimai dėl triukšmo, bet visuomenėje šitie atvejai žinomi.

– Ar tiesa, kad Seimo viešbutyje gyvena ne tik Seimo nariai, bet buvo ir priimtų ukrainiečių?

Alvydas Milkevičius: Taip, šios kadencijos metu Seimo viešbutyje gyveno ir ukrainiečiai. Visi turėjo pasirašę sutartis su Seimo kanceliarija. Jie buvo iš anksto informuoti, kad sutartys nuo spalio 1 dienos bus nutrauktos. Dabar tų butų negalėsim pasiūlyti.

– Buvo pasigirdę kalbų, kad reikėtų Seimo viešbučio atsisakyti, o parlamentarams skirti butpinigius. Ši idėja taip ir dingo iš viešosios erdvės. Kas nutiko?

Vaida Servetkienė: Šios kadencijos pradžioje buvo rimtai svarstoma. Rengiant Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą, buvo numatyta kaip alternatyva, kaip galimybė, keisti į pinigus. Bet tolimesnės eigos taip ir neįgavo šie sprendimai. Šis klausimas toliau nebuvo svarstomas. Matysime, kaip bus ateityje, tai turi spręsti Seimas.

– Kiek kainuoja remonto darbai?

Vaida Servetkienė: kadangi naujai kadencijai dabar remontuojame dešimt butų, įvertinant tai, kad turime ir 1, ir 2, ir 3 kambarių butus, vidutiniškai vienam butui suremontuoti iki 20 tūkstančių gali kainuoti. Stengiamės sutilpti į tokią sumą.

– Koks būtų bendras remonto biudžetas?

Alvydas Milkevičius: Bendras biudžetas būtų apie 200 tūkstančių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis plačiau pakomentavo apie žemės mokesčio surinkimą ir kas bus tiems, kurie pavėluos sumokėti.

– Kas turi mokėti žemės mokestį ir kiek pinigų jau yra pervesta?

– Žemės mokestį moka privačios žemės savininkai. Tai yra, tiek gyventojai, tiek įmonės, juridiniai asmenys ir iš viso žemės mokesčio šiais metais yra apskaičiuota apie 61 milijonas eurų. Iš jų jau yra sumokėta apie 50 procentų, tai yra, apie 32 milijonai eurų. Iš viso yra beveik 800 tūkstančių žemės savininkų, kuriems yra apskaičiuotas žemės mokestis. Tai iš jų – apie 60 procentų, kiek mažiau nei pusė milijono, jau sumokėjo žemės mokestį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sumokėti žemės mokestį liko vos kelios dienos. Ar visiems pavyks sumokėti tą mokestį?

– Dar yra trys dienos, tą padaryti laiku galima iki lapkričio 15 dienos. Pats paprasčiausias būdas matyti visą informaciją yra prisijungti prie VMI sistemos, taip vadinamos „Mano VMI“.  Prisijungus prie „Mano VMI“ iš karto galima sumokėti žemės mokestį. Todėl kviečiu nelaukti paskutinės dienos ir sumokėti pagal galimybes artimiausiu metu, nes dar yra trys dienos.

– Kas nutiks tiems, kas pavėluos sumokėti žemės mokestį?

– Gyventojai, žemės savininkai, gali sumokėti žemės mokestį laiku, nes kaip minėjau, dar yra trys dienos, o tie asmenys, kurie turi finansinių sunkumų, ir jeigu jų mokėtina suma yra nuo 125 eurų, tai jie gali kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties. Ir, tokiu atveju, žemės mokestis gali būti atidėtas arba išdėstomas dalimis. Tie asmenys, kurie laiku nesumokės žemės mokesčio ir nesikreips dėl pagalbos, tokiu atveju, nuo kitos dienos jiems bus skaičiuojami mokestiniai delspinigiai ir apie 0,03 procento dydžio suma nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Tačiau dar yra trys dienos, todėl tą galima padaryti laiku.

– Kaip šiemet žmonės moka žemės mokestį lyginant su pernai?

– Šiais metais matome apie 20 procentų didesnį aktyvumą. Pavyzdžiui, praėjusias metais apie 20 procentų žemės mokesčio sumos buvo sumokėta mažiau. Šiuo metu jau yra sumokėta apie 32 milijonai eurų, o iš viso žemės mokesčio yra apskaičiuota apie 61 milijoną eurų. Matome apie 20 procentų didesnį aktyvumą.

– Kodėl žmonės nesumoka žemės mokesčio laiku? Ar tai – užmaršumas, ar tai – piktybinis veiksmas?

– Įvairių priežasčių pasitaiko. Galbūt kai kurie asmenys pamiršta,  laiku nepastebi informacijos, todėl kviečiu tuos žmones, kurie naudoja elektroninius paštus, turi elektroninę bankininkystę, pirmiausia pasitikrinti savo elektroninius paštus, ten mokesčių administratorius siuntė visą informaciją, kada ir kaip sumokėti žemės mokestį. Tie gyventojai, kurie nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis, jie turėjo gauti popierinį laišką, taip vadinamu klasikiniu paštu, ir jame taip pat yra nurodyta visa informacija. Su tuo laišku galima nuvykti į artimiausią mokėjimo įstaigą, pavyzdžiui, „Perlas“ terminalus, „Maxima“ kasas, spaudos kioskus, pašto skyrius, bet kurią vietą, kur yra mokėjimo paslaugas teikiančios institucijos ir ten sumokėti žemės mokestį. Todėl kviečiu atidžiai pasitikrinti informaciją.

Daugiau apie tai pasakojo Infrastruktūros grupės vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys.

– Tradiciškai kapinių priežiūra ir eismo organizavimas yra Vilniaus miesto savivaldybės rūpestis. Ne išimtis ir šie metai – nuo spalio 19 dienos įvesti apribojimai viešojo transporto galinėse stotelėse prie kapinių, kur draudžiamas automobilių statymas. Praėjusį savaitgalį suintensyvintas viešojo transporto eismas. Pagrindinis siūlymas vilniečiams ir miesto svečiams, lankantiems kapines, pagal galimybes, naudotis viešuoju transportu, kuris ypač intensyvės, ir mažiau vargti su automobiliu, nes bus tam tikrų pakeitimų. Pagrindiniai pakeitimai lapkričio 1–3 dienomis, kai prie kapinių bus galima privažiuoti tik vienpusiu eismu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paminint pagrindines kapines, į Karveliškių kapines bus galima atvažiuoti nuo Sudervės seniūnijos pusės ir išvažiuoti link Pilaitės. Į Kairėnų kapines – nuo Nemenčinės plento pusės, į Rokantiškių kapines bus galima atvažiuoti iš Naujosios Vilnios pusės, Kojelavičiaus gatve, Šiaurės, Uosių, Kalno. Liepynės kapinės – išimtis, pagal vilniečių pageidavimus, ypač vyresnio amžiaus, ten užsuks 88 maršruto autobusas. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad šalia Saltoniškių kapinių lapkričio 1 dieną bus draudžiamas abiem pusėmis visų transporto rūšių eismas, išskyrus viešąjį transportą. Ta atkarpa bus nepasiekiama, o į parkavimo aikštelę bus galima įvažiuoti šalia kapinių – iš Ozo gatvės. 

– Turėjote omenyje Ąžuolyno gatvę?

– Taip.

– Su kokiomis problemomis vairuotojai dažniausiai susiduria prie kapinių?

– Didžiausia problema vairuotojui – surasti, kur palikti automobilį, nes tikrai parkavimas labai ribotas. Kaip ir minėjau, kuo arčiau viešojo transporto galinių stotelių, tuo labiau ribojamas, praktiškai – draudžiamas. Reikia toliau palikti automobilį. Vienpusis eismas lapkričio 1–3 dienomis suteiks papildomų galimybių šalia kelio pasistatyti automobilius. Reikėtų stebėti eismo organizavimo schemas, jos yra prie įvažiavimo į kiekvienas kapines – tiek apylankų kryptys, tiek parkavimo galimybės. Pasikartosiu, bet prioritetas būtų, jeigu yra galimybė, atvažiuoti viešuoju transportu.

– Eismas bus apribotas, kas prižiūrės tvarką?

– Tvarką prižiūrės mūsų policijos pajėgos ir savivaldybės infrastruktūros grupės su kitų padalinių atstovais, kurie kuruos konkrečias kapines. Kaip parodė praeito savaitgalio praktika, bendradarbiavimas su policija vyksta labai sklandžiai ir gražiai, beveik neturėjome nusiskundimų.

– Ar galės laisvai kreiptis žmonės, kurie atvyks iš kitų miestų, nežino eismo tvarkos čia? Ar savivaldybės atstovai bus draugiškai nusiteikę?

– Vienareikšmiškai taip. Čia ir yra pagrindinė funkcija – ne bausti žmones ir vaikyti, o patarti, kaip patogiau pasistatyti automobilį, patekti į kapines.

Ilgąjį savaitgalį darbuosis ne tik savivaldybių atstovai, bet ir policija. Temą tęsė Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

– Vytautai, kaip policija dirbs ilgąjį savaitgalį?

– Kaip ir visokiomis tokiomis šventinėmis dienomis, policija dirba sustiprintais pajėgumais. Savo pajėgas orientuojame į viešąjį saugumą, viešąją tvarką, eismo saugumą, kadangi tikrai didelė dalis Lietuvos gyventojų lankysis kapinėse, eismas suintensyvės. Teks suteikti pagalbą prižiūrint eismo saugumą, imsimės priemonių tam, kad būtų kuo mažiau trukdžių, kažkokių pavojų. Tikrai prašome pačių vairuotojų tinkamai pasirengti kelionėms, pasitikrinti savo transporto priemonių techninę būklę – ar veikia žibintai, valytuvai, užtenka skysčio langams valyti. Pasirinkti ilgesnį laikotarpį nuvažiavimui iš taško A į tašką B, kad nereikėtų skubėti. 

Vykdysime papildomas priemones – mobilius postus, kai tikrinsime vairuotojų blaivumą. Naudodamasis proga, turiu paraginti nevaišinti vairuotojų alkoholiu prisėdus prie stalo, o vairuotojams nesivaišinti, kadangi jie, tikėtina, bus sulaikyti prie vairo. Žodžiu, imtis priemonių, kad tie vairuotojai nevairuotų.

Kaip atrodo karo laikų sprogmenys ir ką daryti juos radus, plačiau papasakojo „Aro“ išminuotojas.

– Kaip dažnai tenka vykti paimti sprogmenų, kuriuos žmonės randa laukuose?

– Jeigu kalbėti apie sprogmenis, kurie yra likę nuo karo, tai Lietuvoje per metus tokių atvejų būna apie 1 tūkst. Šiemet jau nuo sausio mėnesio buvo beveik 800. Gyventojai suranda tuos sprogmenis, dažniausiai praneša ir tada policija turi imtis tam tikrų veiksmų: važiuoja arba policijos išminuotojai, „Aro“ išminuotojai, arba kariuomenės išminuotojai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada žmonės dažniausiai randa tokių sprogmenų?

– Dažniausiai tai būna pavasarį arba rudenį, kai vyksta lauko darbai. Vasarą taip pat randama nemažai sprogmenų.

– Kokius sprogmenis galima aptikti?

– Sprogmenys būna labai įvairūs. Dažniausiai randami karinių sprogmenų likučiai iš Antrojo pasaulinio karo, tačiau kartais pasitaiko ir Pirmojo pasaulinio karo sprogmenų. Tai gali būti granatos, artilerijos sviediniai, minosvaidžio minos, bombos ir prieštankinės minos.

– Kaip elgtis žmonėms, radus sprogmenį?

– Liesti, imti ar kažkur pernešti – nepatartina. Jei žmogus aptiko sprogmenį, jis turėtų iš karto atsitraukti saugiu atstumu, bent 100 metrų, arba susirasti priedangą, pavyzdžiui, pasislėpti už medžio. Tuomet reikia skambinti numeriu 112 ir policijos pareigūnai atvyks sprogmenį neutralizuoti.

– Kodėl negalima liesti ir judinti rastų sprogmenų?

– Nors atrodo, kad jie pragulėjo 80 metų ir yra saugūs, iš tiesų taip nėra. Per tą laiką sprogmenys patyrė koroziją, visos jų mechaninės dalys yra paveiktos, o sprogstamųjų medžiagų struktūra gali būti pasikeitusi. Tokius daiktus gabentis į namus griežtai draudžiama ir už jų laikymą gali grėsti atsakomybė. Geriausia – nedelsiant pasišalinti.

– Ką paprastai sako žmonės, pas kuriuos vykstate paimti rastų sprogmenų?

– Vieni nori juos pasilikti kaip suvenyrą, kiti mano, kad galės parduoti, o dar kiti tikisi, kad sprogmenyse bus vertingų metalų. Pasiteisinimų būna įvairių.

– Ką manote apie atvejus, kai žmonės bando patys elgtis kaip sprogmenų ekspertai?

– Tai kvailas poelgis, nes žmogus rizikuoja ne tik savo sveikata ir gyvybe, bet ir aplinkinių saugumu.

– Kaip dažnai sprogmenis randa žmonės, kurie vaikšto su metalo ieškikliais?

– Tikslios statistikos nepateiksiu, bet tokių atvejų būna kiekvieną mėnesį. Kartais nutinka taip, kad apie rastus sprogmenis nepranešama.