Antrajame etape gauta šiek tiek daugiau nei pirmajame, kuomet jų buvo pateikta 1 036. Aktyviausi buvo Kauno klientų aptarnavimo departamente (KAD) registruoti asmenys, pateikę 370 paraiškų (žiemą buvo 316). Vilniaus KAD klientai šį kartą nebuvo tokie aktyvūs – pateikė 279 paraiškas (pirmajame etape – 313). Klaipėdos KAD sulaukė 191 (pirmame etape – 173) prašymo dėl subsidijos skyrimo. Priemonės populiarumas labiausiai išaugo Šiaulių regione: pirmajame etape buvo sulaukta 109 paraiškų, o dabar – 159.

„Didžiausias dėmesys vertinant savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas bus skiriamas paraiškos teikėjo gebėjimui atlikti darbo funkcijas numatomoje steigti darbo vietoje pagal turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį“, – sakė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Taip pat bus atsižvelgiama, koks yra prašomos paramos dydis, paraiškos teikėjo nuosavas lėšų indėlis. Siekiant didinti tvarų užimtumą, vertinimo komisija prioritetą skirs paraiškos teikėjo registracijai aukščiausio nedarbo teritorijose. „Pirmenybė bus teikiama ir stacionarios darbo vietos steigimui“, – sakė V. Kamandulienė.

Per 2 darbo dienas po paraiškų teikimo pabaigos į pirmąjį posėdį susirinkusi komisija patikrins, ar prašomas subsidijos dydis neviršija Užimtumo įstatyme numatytos maksimalios paramos sumos. Paraiškos bus vertinamos 30 kalendorinių dienų. Patvirtinus įtrauktų (ar atmestų) paraiškų sąrašą, klientai bus informuojami apie rezultatus ne vėliau nei per 3 darbo dienas. Sutartys dėl savarankiško užimtumo rėmimo bus pasirašomos ne vėliau nei per 20 d. d. nuo sprendimo priėmimo skirti subsidiją dienos.

Pateiktų paraiškų įgyvendinimui šiame etape planuojama skirti 1,5 mln. eurų.

„Dydžiai yra kol kas dar maži – net nepasiekė 2008 metų lygio, kuomet buvo krizė ir bazinis dydis buvo 142 eurai. Šiuo metu Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 2021 metams mes turime 177 eurus bazinį dydį, keturiais eurais jis turėtų didėti kitais metais, jeigu taip patvirtins Seimas. Tačiau perskaičiavus bazinį dydį, kuris buvo 2008 metais, kada keitėsi nuo 2019 metų sausio 1 dienos darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka, konsolidavus bazinį dydį jis jau turėjo būti 183 eurai. Tai mes iki šiol dar turime 177 eurus ir tas atlyginimas kaip ir nepasiekė to prieškrizinio lygio“, – pirmadienį LRT radijui sakė Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.

Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Eimantas Puodžiukas sakė, kad dėl nemotyvuojančios algos yra jaučiama didelė darbuotojų kaita.

„Pagal tai, ką viešojo sektoriaus, ypač aplinkosaugos darbuotojai, gauna, tai matome ir konkrečiai Aplinkos apsaugos departamente aibę neužimtų etatų, didelę kaitą vien tik dėl to, kad tas atlygis yra varganas, nemotyvuojantis. Jeigu žiūrėsime, kad valstybė vertina žinias, įgytus magistrinius laipsnius ir, sakykime, patirtį už 700 eurų, tai, manau, kad skaičiai patys už save kalba“, – teigė E. Puodžiukas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė sakė, kad norint maždaug vienu euru padidinti bazinį dydį, biudžetui tai kainuoja apie 21 mln. eurų.

„Norėtųsi matyti kitokius skaičius ir kitokias galimybes. Situaciją vertiname pagal valstybės galimybes žiūrint, kokį biudžetą mes surenkame, kokį jį perskirstome, koks yra mūsų viešojo sektoriaus vidurkis, o jis yra tikrai didesnis EBPO, kur mes ir esame nariai, o biudžeto surinkimai yra kur kas mažesni. Natūralu, kad ir finansavimas įvairių sričių yra kuklesnis. (...) Turbūt šiais metais 2022-iesiems planuojamas biudžetas numato didžiausią kilimą. 2018 metais 2 eurais kilo bazinis dydis, 2019 metais – 2, 2020 metais – 3 eurais, pernai dėl pandemijos – vienu, o šiais metais projektuojamas keturiais. Svarbu pabrėžti, kad čia ne keturiais eurais padidės kokios nors profesijos, specialybės atstovui, bet kad tas bazinis dydis dauginasi dar iš atitinkamo pareigybinio koeficiento ir tik tada mes įvertiname tą pokytį“, – teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė.

Anot jo, darbuotojų trūksta ir viešajame, ir privačiame sektoriuose, o lyginant situaciją ir dinamiką popandeminiais metais, viešajame sektoriuje vidurkiai yra didesni, tad ir saugumo, ir pajamų stabilumo daugiau.

I. Petraitienė pabrėžė, kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 7 proc. jaunų žmonių, o, pasak jos, valstybės tarnyba turi būti labai patraukli, konkurencinga.

„Prisiminkime, kad yra grįžtamasis ryšys per mokesčius, maždaug pusė tos sumos, apie 10 mln. eurų nuo to vieno euro, grįžta atgal į biudžetą per mokesčius, daugiausia per gyventojų pajamų mokestį. Jeigu norime gerai apskaičiuoti, reikia įvertinti visas aplinkybes, kiek iš tikrųjų lėšų reikia baziniam dydžiui didinti. Tada matome, kad galimybės mūsų Lietuvos biudžete tikrai yra daug didesnės. Lietuvos žmonės kol kas negavo naujų mokesčių dydžių už šildymą, gal ir už elektros energiją dar ne visi moka didesnius mokesčius, man atrodo, visi pamatę tokias sumas pagalvos: „Oho, gal man visai neapsimoka dirbti šitame sektoriuje? Gal reikia pereiti į kitą, privatų sektorių?“ Neatsižvelgiama nei į infliaciją, nei į patį kainų augimą, ir realiosios pajamos, kada mokesčiai didėja visiems žmonėms, tarp jų ir valstybės tarnautojams, biudžetinio sektoriaus darbuotojams jie tikrai sumažės“, – teigė profesinės sąjungos atstovė.

E. Puodžiukas sakė, kad valstybės tarnyba turėtų būti prestižas, tačiau pagal dabartinę algą, galimas kompensacijas už šildymą, elektrą yra sunkiai suprantama.

Aš suprantu ir valstybę, pinigų kapšą yra sudėtinga dalinti, tačiau mes su nerimu irgi stebime žinias, kai priartėjame prie kažkokios minimalios algos.

„Aš suprantu ir valstybę, pinigų kapšą yra sudėtinga dalinti, tačiau mes su nerimu irgi stebime žinias, kai priartėjame prie kažkokios minimalios algos (...) ir dabar pradėsime skaičiuoti, kiek šeimoje išlaikytinių / neišlaikytinių ir tada pašalpas? Valstybės tarnautojui mokėti dar pašalpas iš kažkur? Valstybės tarnyba yra valstybės prestižas, veidas, tai sunkiai suvokiama ir suprantama. (...) Kol mes kartu su priešgaisrine, su pasieniečiais, policininkais neišėjome į gatves, tai būtų taip ir likę. Pakėlė nemažai, davė aukos fondui tų pinigų, bet vėl sutikime, kad ta infliacija, centas prie cento – viskas susideda ir iš to atlyginimo pakėlimo nieko nebeliko. Už tas žinias, patirtį – iš tikrųjų yra skaudu, o mes gi giname viešąjį interesą, aplinkosauga yra prioritetinė, ir dabar tie ambicingi planai – žalioji politika, klimato kaita... Kas juos įvykdys – atėjęs naujas darbuotojas? Darbuotojui aplinkosaugoje reikia 1–4 metų, kol supranti sistemą, teisės aktus perpranti. Tai yra sudėtinga“, – teigė Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas.

M. Lingė sakė, kad bazinio dydžio didinimas pagal šiųmetes galimybes yra tikrai gana didelis, nors galbūt ir nėra tenkinantis.

„Įdomūs dalykai vyksta ne tik nekilnojamo turto ir būsto rinkoje, bet ir ekonomikoje. Tokių dalykų nesame matę niekada anksčiau. Atsiranda įvairių pagundų, kad krizė atėjo ir beveik praėjo, bet tik nedaugelis tą krizę pajuto. Kodėl tai įvyko? Mes turėjome „K“ raidės formos krizę, aš vadinu tai „krokodilo“ krize – t. y. BVP nuosmukis buvo rekordinis išsivysčiusiose valstybėse, tačiau gyventojų pajamų augimas taip pat buvo rekordinis. Tai toks paradoksas yra, kodėl taip atsitiko? Vyriausybės ir centriniai bankai taikė beprecedentės ekonomikos skatinimo priemones“, – šeštadienį kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, krizė sutapo ne su pajamų smukimu, o su augimu ir jis buvo labai spartus.

„Lietuva nebuvo išimtis – irgi „krokodilų“ turime nemažai – BVP, nors ir smuko, gyventojų pajamos smuko tik labai nežymiai praeitų metų antrąjį ketvirtį ir dabar matome, kad jos yra dešimtadaliu didesnės. Vėlgi didžioji dalis gyventojų nejautė tos krizės, nes pajamos auga labai panašiu tempu kaip ir prieš krizę, tai gali susidaryti įspūdis, kad tos krizės ir nėra“, – sakė Ž. Mauricas.

Įdomūs dalykai vyksta ne tik nekilnojamo turto ir būsto rinkoje, bet ir ekonomikoje. Tokių dalykų nesame matę niekada anksčiau.

Anot jo, Lietuvos ekonomika išsiskiria ir tuo, kad viena iš pirmųjų ES sugrįžo į prieškrizinį lygį.

„Mus aplenkė Estija, Airija, esame trečioje vietoje ES pagal ekonomikos lygį lyginant su prieškriziniu lygiu, tai yra pakankamai įspūdingas pasiekimas. Jeigu žiūrėti pagrindinius indikatorius, ar tai būtų mažmeninės prekybos apyvartos augimas, ar būtų pramonės produkcijos augimas, matome, kad Lietuva yra pirmoje vietoje ES lyginant su prieškriziniu lygiu. Reiškia, tiek perkame daug, tiek ir gaminame daug ir gerokai daugiau negu prieš krizę“, – minėjo ekonomistas.

Ž. Maurico pastebėjimu, nekilnojamojo turto rinka net nebuvo susitraukusi, todėl tai irgi yra didžiulis paradoksas.

„Dabar matome kainų augimo spartėjimą. JAV kainų augimas yra pasiekęs beveik 20 proc. ir tai yra rekordinis augimas per visą stebėjimo laikotarpį. Lietuvoje dar nepramušėme ir tikiuosi nepramušime 2006–2007 metų rekordų, bet metinis augimas irgi artėja prie 20 proc. – ne tik kainų augimas, bet taip pat ir sandorių skaičiaus augimas, ypač namų žemės sklypų, nes priežastis paprasta: žmonės daugiau laiko leidžia namuose ir būstas tarsi tapo pirmo būtinumo preke, nes tai yra ne tik ta vieta, kur pernakvoji ir grįžti į miestą, darbą, bet tai yra ta vieta, kur dirbi ir netgi prekiauji, nes dažniausiai užsisakai į namus prekes. Būstas tampa visa ko epicentru ir atitinkamai žmonės dėl to noriai perka tą būstą. Šita krizė buvo ypatinga tuo, kad apskritai nelėmė būsto rinkos nuosmukio daugelyje šalių“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.

Ž. Mauricas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Jis pabrėžė, kad yra atvirkščia sąsaja, kai kuo daugiau karantino ribojimų, neapibrėžtumo dėl pandemijos, tuo būsto rinka yra aktyvesnė, nes žmonės visa kita meta į šoną: keliones, laisvalaikį, paslaugas ir dėmesį, tad pinigus skiria būsto įsigijimui

„Indėlių augimas per 2 metus, lyginant 2019 ir 2020 metų rudenį, išaugo net 36 proc. Lietuvoje. Reiškia, ta pinigų suma yra, ji niekur nedingo ir kadangi palūkanos nėra labai didelės už indėlius, galimai net ir dar bus mažesnės, kiek tai yra įmanoma, nes yra pinigų perteklius finansų sistemoje, tai tikėtina, kad dalis tų pinigų gali įsilieti į nekilnojamojo turto rinką. (...) Kadangi daugelis saugesnių investicijų generuoja labai mažą grąžą arba net nulinę ar neigiamą, tai investuotojai dabar irgi yra vienas iš pavojų, kurie gali agresyviau žengti į gyvenamojo būsto rinką. Jau dabar matome, ir fondai ateina, ir platformos įvairios kuriamos, tai gali dargi įlieti papildomai žibalo“, – teigė Ž. Mauricas.

Jis atkreipė dėmesį, nekilnojamojo turto skelbimų kainų pokytis per metus visuose didžiuosiuose miestuose siekė 20 proc., o Palanga išsiskyrė dar didesniu skaičiumi – 43 proc. Ž. Maurico teigimu, tai yra tik paklausos kaina, nes nebūtinai už tokią kainą ir nuperka, tačiau viskas gal būtų gerai, jei žengtų koja kojon su kainų augimu ir kokybės augimas.

„Kai didėja kaina, didėja pagunda sumažinti būstą, tada bendra kaina tampa mažesnė. Ta tendencija neramino jau prieš krizę ir matomai per šitą pakilimo laikotarpį gali būti, kad tas vidutinis būstas dar labiau mažės. (...) Būstų mažumas irgi nėra gera tendencija, nes Lietuvoje būsto plotas apskritai yra vienas mažiausių ES, mes lenkiame tik Rumuniją“, – kalbėjo ekonomistas.

Kalbėdamas apie ateitį Ž. Mauricas teigė, kad 2021 metai buvo tie metai, kai ekonomika augo sparčiau nei daug kas tikėjosi, nes skatinimo pinigai įsiliejo į ekonomiką.

„Lūkesčiai buvo į kosmosą pakilę. Dabar matome, kad po truputį jau jie mažėja, ypač Kinijoje, nes Kinija mato NT kainų augimą, mato didelę grėsmę savo ekonomikai, ir jie paskelbė, kad dabar orientuosis ne į augimo kiekybę, o į kokybę, kas galėtų reikšti, kad nebesiorientuos į augimą ir, matyt, kažkokio didelio skatinimo iš ten tikėtis neverta, JAV skatinimo irgi ženkliai sumažės. Kitų metų namų ūkių pajamų pokyčiai – pajamos netgi nežymiai sumažės, nes nežiūrint į tai, kad atlyginimai augo ir vis daugiau įsidarbina asmenų, bet kadangi skatinimas buvo toks didžiulis praeitais metais, tai vis tiek bendras pajamų lygis šiek tiek sumažės. Klausimas, kokį tai poveikį turės bendram vartojimui ir, aišku, tas sumažėjimas bus nežiūrint to, kad deficitas vis dar bus pakankamai didelis“, – sakė Ž. Mauricas.

„Kryptis yra gera, Vyriausybė turi imtis tam tikrų priemonių kainų augimui amortizuoti arba sukurti stabdžius, kurie iš tikrųjų neleistų taip drastiškai kilti kainoms. Tačiau yra viena svarbi sąlyga ir prezidento lūkestis, kad koks bebūtų modelis, mes dar jo nesame matę iki galo išdirbto, jis neturi uždaryti žmonių aukštų kainų narve. Tai reiškia, jeigu mes uždedame tam tikras „lubas“ tam tikram metų laikotarpiui, vis dėlto už tas amortizuotas kainas turi prisiimti atsakomybę ne tik vartotojas, bet ir pačios energetikos įmonės“, – per spaudos konferenciją po prezidento ir Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio kalbėjo patarėja.

Pasak I. Segalovičienės, šildymo kompensacijas gali gauti didesnis skaičius žmonių negu gauna šiandien.

„Praktika rodo, kad maždaug 95 tūkst. naudojasi kompensacijų sistema. (...) Tą pagalbą gali gauti ženkliai didesnis skaičius žmonių, todėl reikėtų pasidomėti savo savivaldybėse dėl tokios pagalbos prieinamumo“, – sakė patarėja.

„Bendrai reikėtų pasidžiaugti, prezidentas šitą klausimą kėlė jau vasarą, matydamas nuo liepos 1 dienos augančias kainas skatino ieškoti atsakingų institucijų sprendimų. Tikrai kryptis yra gera, visi dabar susitelkė ir ieško tų sprendimų. Kainų augimui „lubų“ uždėjimas tikrai gera kryptis, tačiau detalesnį vertinimą ir diskusijas turbūt darysime tada, kai matysime jau konkrečias įstatymo formuluotes“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Segalovičienė.

Pasak Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovės, svarbus aspektas, kad „tam tikros kainų augimo „lubos“ neturi uždaryti mūsų vartotojų aukštų kainų narve“.

„Kitaip tariant, tie kainų augimo stabdžiai, kurie yra ir amortizatoriai, kurie įvedami, jie neturėtų nugulti tiktai ant vartotojų pečių. Prezidentas įsitikinęs, kad šita vieta turėtų būti išspręsta, ir laukiame galutinio įstatymo formuluočių, kaip tai galėtų atrodyti. Mano kolega Jaroslavas Neverovičius išsakė mintį dėl liberalizavimo proceso ir elektros tiekėjo pasirinkimo iki šių metų pabaigos pasirinkimo laikotarpį pratęsti pusmečiui. Tikrai matome, kad šis pasiūlymas yra išgirstas, ir jis yra logiškas, protingas, sąžiningas žmonių atžvilgiu, nes žmonės turi susipažinti su kainų augimo klausimais, turėti laiko pamatyti tikruosius svyravimus, įsivertinti kainų augimo ir pasiūlymų tam tikrą santykį“, – teigė I. Segalovičienė.

Anot prezidento patarėjos, įmonės ir kainų reguliuotojas turi tam tikrus svertus, kuriais būtų galima kainų „lubų“ naštos neužkrauti ant vartotojų.

„Labai svarbus momentas yra tai, kad mūsų tiek kainų reguliuotojas, tiek pačios įmonės turi tam tikrų kitų svertų – analitinių, finansinių instrumentų, kuriuos gali aktyviau naudoti siekiant pirkti protingai, sakykime, dujas iš rinkos, planuotis tam tikrus finansinius srautus ir t. t. Tam tikri finansiniai, vadybiniai sprendimai, kurie iš tikrųjų galėtų leisti tas „lubas“ nustatyti neuždedant didelės naštos ant vartotojų“, – sakė patarėja.

ELTA primena, kad trečiadienį energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog kainų šoko suvaldymui planuojama „nupjauti“ kainų kilimo piką, jis būtų išdėstomas per ateinančius penkerius metus.

„Nemanyčiau, kad mums sekasi sunkiai (valdyti pandemiją – ELTA), priklauso nuo to, į ką mes orientuojamės. Kai kilo visas ažiotažas dėl galimo karantino grąžinimo, negrąžinimo, iš esmės jis kilo dėl to, kad rekomendacijų pas mus laikomasi kur kas vangiau nei tose valstybėse, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse, į kurias vis norime lygiuotis kalbant apie pandemijos valdymą ar net išėjimą į popandeminį laikotarpį. Norisi paraginti visus laikytis rekomendacijų. Tais atvejais, kai rekomendacijų nepakanka, matyt, reikalingi kiti sprendimai, Vyriausybė juos ir svarstys“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Seimo pirmininkė.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, vis dar yra gana dideli procentai nepaskiepytų žmonių, iki kurių nepavyksta prisibelsti.

Receptas yra labai paprastas, mes, deja, nepasiekėme to pirmojo, pagrindinio tikslo. Jei lygintume su Danija, tai ten 80+ metų amžiaus grupėje paskiepijimo procentas yra beveik 100.

„Manau, kad reikia pažymėti, jog, tarkime, Švedijos, Danijos ir Norvegijos taikyti modeliai labai skiriasi. Švedija šiuo atveju yra vienas modelis, kitų Skandinavijos šalių modeliai buvo kitokie ir labai panašūs – tai maksimalus skiepijimas, pasitikėjimas tomis rekomendacijomis, kurios yra išsakomos dažniausiai sveikatos srities ekspertų lūpomis, į kurių nuomonę ir politikai labai atsižvelgia. Suskiepijus gana didelį procentą ypač vyresnių, rizikos grupėms priklausančių, žmonių, jau yra pakopinis atsisakymas tų apribojimų. Receptas yra labai paprastas, mes, deja, nepasiekėme to pirmojo, pagrindinio tikslo. Jei lygintume su Danija, tai ten 80+ metų amžiaus grupėje paskiepijimo procentas yra beveik 100“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Politikė svarstė, ar tikrai labai mažai gyventojų nori skiepytis trečiuoju skiepu.

„Pagal tas apklausas, kurias man teko matyti, apie 40 proc. norėtų (skiepytis – ELTA), bet priminsiu, kad ir prieš pirmąjį skiepą nelabai ir skyrėsi tas skaičius, jis buvo šiek tiek didesnis, bet nežymiai. Tai, matyt, mes tų entuziastingai stojančių į pirmą eilę skiepytis tiek ir turime, tokį gana stabilų skaičių. Mūsų visų priemonių tikslas turėtų būti paskatinti tuos abejojančius, ir čia premjerės paminėtas pavyzdys, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės puola skambinti vaikams, anūkams ir jie įtikinėja nesiskiepyti, yra charakteringas ir, deja, labai didelį nerimą keliantis. Reikia priminti, kad tos šalys, kurios dabar jau yra tokia situacija, į kurią mes norėtume patekti – jau išeina į popandeminį laikotarpį, jos pasiekė pagrindinį tikslą – rizikos asmenų labai aukštą paskiepijimo procentą. To turime siekti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, uždavinys yra užtikrinti, kad tiek sveikatos sistema neperkaistų, tiek mokyklos maksimaliai veiktų kontaktiniu būdu ir verslas taip pat galėtų funkcionuoti.

„Mes laikomės principinės nuostatos, kad projektą turime įgyvendinti iki 2026 metų. Praėjusią savaitę susitikau su Latvijos, Estijos ministrais, dar prieš savaitę su Lenkijos ministru, praėjusią savaitę vyko susitikimas ir su Europos Komisijos nare, atsakinga už transporto klausimus. Galiu aiškiai pasakyti: lenkai planuoja vėžę turėti iki Lietuvos sienos 2027 metais. Vadinasi, mes turime padaryti viską, kad Kaunas, Vilnius būtų sujungtas su Lenkija iki to paties laikotarpio“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis.

Anot susisiekimo ministro, Latvijos ministras irgi yra pažadėjęs, kad Ryga su Lietuvos siena panašiu laikotarpiu turės būti sujungta.

„Mes statybas šiuo metu iki Latvijos sienos vykdome, paskelbtas konkursas, nesu tikras, ar jau paskelbti rezultatai dėl didžiausio tilto Baltijos šalyse per Nerį. Kitaip sakant, mes jau vykdome rangos darbus ir čia yra svarbiausia pagal nustatytus terminus viską padaryti, kad 2026 metais jau galėtumėme keliauti iš Vilniaus, Kauno į Varšuvą arba Rygą. Labai tikiuosi, kad ir kaimynai lygiai taip pat pasitemps, kad galėtume pasiekti ir juos“, – teigė ministras.

Pasak M. Skuodžio, šiuo metu projektui vykdyti lėšų turima, o tikslas – jas investuoti maksimaliai efektyviai.

„Ir su Europos Komisija kalbant apie visas Baltijos šalis yra teigiama iš buvusios finansinės perspektyvos, kuri jau baigėsi, kad esame nepanaudoję didžiosios dalies finansavimo. Pirmas klausimas yra kalbėti ne apie tai, ko trūks ateityje, o kaip geriausia panaudoti tas lėšas, kurias mes turime. Tada antras dalykas – natūralu, kad statybos kainos auga, ir tas finansų trūkumas visam projektui yra, bet aš net neabejoju, kad iki to laiko rasime tam tikras išimtis, kalbamės ir su mūsų kaimynais, kaip galbūt prioretizuoti tam tikrus objektus. Gal iš pradžių reikėtų vis dėlto bėgius statyti, o ne maksimalias stotis, kad objektas galėtų pradėti veikti, o po to ir stotys aplinkui atsiras. Tai čia yra darbiniai klausimai, projektą vertiname iš naujo, mums svarbiausia laikytis to ambicingo termino, ir jeigu su tais terminais judėsime, aš manau, ir visos kitos suinteresuotos pusės tikrai padės“, – sakė susisiekimo ministras.

„Pirmosios pandemijos bangos metu akivaizdu, kad turizmo verslas, ypač smulkaus turizmo verslas, buvo veiklos rūšis, nukentėjusi labiausiai. Drįstu teigti, kad valstybė nerado tinkamų priemonių paremti būtent smulkųjį verslą. Tokie turizmo atstovai, reprezentuojantys mūsų šalį, šalies veidas kaip gidai, kaimo turizmo žmonės tiesiog negavo reikiamos paramos ir jautėsi palikti be valstybės pagalbos pačiu sunkiausiu verslui metu. Norime išklausyti smulkiuosius verslininkus (...) ir turėti būdų, pasiūlymų Vyriausybei, kuruojančiai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tiesiog išmokti pamokas ir rasti, kokius būdus būtų galima taikyti, kad tas verslas (...) nebūtų visiškai žlugęs ir sunaikintas tokiomis kad ir labai sunkiomis sąlygomis“, – per Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ spaudos konferenciją kalbėjo frakcijos narė Laima Mogenienė.

Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas, „Prekybos namų RA kelionių agentūros“ vadovas Armandas Burba teigė, kad iki pandemijos turizmo verslas kūrė 5 proc. Lietuvos BVP, ten dirbo 55 tūkst. darbuotojų.

„Žemės ūkio kuriamas BVP produktas sudaro nepilnus 6 proc., t. y. labai nedidelis skirtumas to, ką sukuria turizmas ir visas žemės ūkis Lietuvoje. 70 proc. turizmo verslo sudaro smulkusis ir vidutinis verslas, kuris, cituoju gerbiamą premjerę, „buvo paaukotas vardan visuomenės sveikatos“ ir Vyriausybę: „supranta, kad jis bankrutuos.“ Deja, šitos prognozės nepasitvirtino. Vienintelis dalykas, kuriuo aš tikrai džiaugiuosi, kad iki šiol turizmo versle beveik nebuvo nė vieno rimto bankroto“, – sakė A. Burba.

Anot kelionių verslo asociacijos viceprezidento, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, kelionių organizatorių ir agentūrų pajamos pernai sumažėjo drastiškai – 81 proc.

Šis verslas neteko 45 proc. darbuotojų. Šiemet skaičiai irgi nelabai džiugina – atvykstamųjų turistų srautas sumažėjo 30 proc. lyginant su 2020 metais.

„Šis verslas neteko 45 proc. darbuotojų. Šiemet skaičiai irgi nelabai džiugina – atvykstamųjų turistų srautas sumažėjo 30 proc. lyginant su 2020 metais. Artėja žiema, kuri, panašu, pablogins epidemiologinę situaciją, sumažins turistų srautus. Kai kuriems turizmo verslams šita žiema jau gali būti paskutinė. Kodėl Lietuvos turizmo padėtis tokia tragiška? Du kartus ir toliau atsiliekame nuo savo kaimynų latvių – vadinasi, jeigu pasiektume Latvijos skaičius, turizmo dalis Lietuvos BVP sudarytų 10 proc. Šiemet, nors ir turėjome pasiūlymą iš Latvijos ir Estijos, atsisakėme Baltijos kelionių burbulo“, – teigė A. Burba.

Asociacijos atstovo teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2 mėnesius vėlavo iškomunikuoti informaciją, kad Lietuva priima pasiskiepijusius turistus.

„Iki šiol mes dar neturime turizmo gelbėjimo ir vystymo strategijos. Parama turizmui – garsiai buvo deklaruojama, kad yra metami milijonai turizmo gelbėjimui, bet jeigu pasižiūrėtume, kur jie ir kaip nukeliavo, sakykime, bet kuriam žmogui pasidarytų truputį nejauku. Paskutinėse dviejose priemonėse yra tiesiai šviesiai parašyta, kad jos yra skirtos „stambiam viešbučių ir restoranų verslui“. Valstybės kontrolės tyrimo išvadoje teigiama, kad didžioji dalis paramos yra skirta stambiam turizmo verslui“, – teigė Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas.

Smulkūs kelionių organizatoriai statomi į vieną liniją

Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentė, kelionių agentūros „Amberturas“ vadovė Jurgita Kaušinytė pažymėjo, kad verslui kyla problema ir dėl 50 tūkst. siekiančio kasmet mokamo kelionių organizatoriaus draudimo.

„Mūsų įmonė dirba nuo 2004 metų legaliai, turėdami kelionių organizatoriaus licenciją, reikiamus dokumentus, draudimus, mokėdami mokesčius. 2020 metais taip pat turėjome kelionių organizatoriaus draudimą, kurio suma yra 50 tūkst. eurų metams. To reikalauja Lietuvos įstatymai, nors kaimyninė Latvija taiko ženkliai mažesnes draudimo sumas kelionių organizatoriams. Lietuvoje, deja, diferencijuojami tik stambūs kelionių organizatoriai, smulkūs kelionių organizatoriai sulyginami į vieną liniją. Draudimo suma nepriklauso nuo uždirbtų pajamų, o iš „lubų“ nuleistas skaičius privalo būti apmokėtas“, – teigė J. Kaušinytė.

Pasak Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentės, mažieji kelionių organizatoriai vargiai gali pretenduoti į šį statusą.

„Ar yra daug tokių įmonių, kurios verslo pradžioje galėtų sau tai leisti? Mūsų verslas buvo sustabdytas, deja, ne mūsų iniciatyva. Nuo 2020 metų kovo vidurio nekilo nė vienas lėktuvas, iš kelionių organizatoriaus veiklos pernai nebuvo uždirba nė vieno euro. Galite įsivaizduoti – draudimas sumokėtas, o pajamų gautas absoliutus nulis. Bendros įmonės pajamos krito daugiau nei 91 proc. Įmonė, dirbanti daugiau nei septyniolika metų, mokėjusi mokesčius tampa niekam nereikalinga“, – sakė J. Kaušinytė.

„Puikiai matome situaciją, iš kokių lėšų gyvena šis fondas. Iš esmės visa privati žiniasklaida, kultūros leidiniai pretenduoja į tokią sumą, kuri tikrai turėtų būti didesnė. Kita vertus, visi suprantame, kad šito fondo administravimas tikrai galėtų būti geresnis. Būtent į tai atsižvelgdama ministerija buvo pasiūliusi tris alternatyvas: viena alternatyva reformuoti esamą fondą, kita alternatyva šito fondo veiklą susieti su Kultūros taryba suformuojant šitam fondui atskirą tarybą, atskirus ekspertus užtikrinant jų savireguliacijos principus. Trečioji alternatyva – kitos biudžetinės įstaigos kūrimas, kuri būtent tais savireguliavimo principais galėtų toliau vykdyti veiklą turėdama tiek savo tarybą, tiek savo ekspertus“, – per Vyriausybės pusvalandį Seime kalbėjo ministras.

Ketvirtoji alternatyva būtų Medijų tarybos, veikiančios kaip patariamasis organas prie Kultūros ministerijos – siūlymas fondui suteikti viešosios įstaigos statusą. Medijų taryboje vyko daug diskusijų, aktyviai įsitraukė ir fondo dalininkai.

„Jie kalba labiau apie naujos viešosios įstaigos kūrimą, kitaip tariant, mes turbūt grįšime tiek į ministeriją, tiek į Kultūros komitetą analizuodami dabar jau keturias alternatyvas ir iš jų išsirinksime geriausią ir efektyviausią. Nepaisant to, ir kitų metų biudžeto kontekste esame numatę, prašome didesnio finansavimo šitam fondui“, – teigė kultūros ministras.

„Galbūt kai kuriais atvejais yra geresnė nei prieš pandemiją. Valstybė iš tiesų suteikė nemažai finansinės paramos, kuri taip pat leido sėkmingai išgyventi šitą pandemijos laikotarpį. Kiek energetikos kainų augimo galėtų būti perkelta į galutinio vartojimo prekes? Gera ekonominė situacija tarsi suponuoja, kad galimybės jas perkelti yra didesnės. Mąstant šiek tiek į priekį ir atsižvelgiant, kad konkurencija rinkoje veikia, perkėlimas neturėtų būti reikšmingesnis, tad išteklių brangimas yra labai tikėtina, jog laikinas, ir energetikos žaliavų kainų mažėjimas toliau turėtų sugrąžinti situaciją į ankstesnę būseną“, – žurnalistams kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Anot G. Šimkaus, prognozėse numatoma, kad pramonės prekių produkcija šiais metais auga 2,1 proc. ir reikšmingiau prisideda prie bendro kainų lygio didėjimo, tačiau ateityje ši įtaka turėtų mažėti.