„Mes tikrai neturime jokios problemos su ukrainiečių vaikų ugdymu. Lietuvių mokyklose jie yra registravęsi, yra dalis, kurie nesiregistravę ir savivaldybė šiuo metu tų šeimų ieško ir kviečia individualiai, jog vaikai būtų registruoti mokyklose nepaisant to, kad mokosi galbūt nuotoliniu būdu. Lietuva tikrai turi pakankamai švietimo įstaigų, bendrų ugdymo mokyklų, kad galėtų priimti ukrainiečius“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė J. Šiugždinienė.

Be to, ministrė teigia nematanti problemų, kad Klaipėdoje steigiama Ukrainos mokykla nuo rugsėjo 1-osios neatvėrė durų. Anot jos, yra ir kitų ugdymo įstaigų, registravusių ukrainiečių programą.

Lietuva tikrai turi pakankamai švietimo įstaigų, bendrų ugdymo mokyklų, kad galėtų priimti ukrainiečius.

„Mes tikrai nematome kažkokios tai tragedijos, kad ta mokykla įsisteigs Klaipėdoje galbūt vėliau (...). Mes jau turime vieną privačią ukrainiečių programą vykdančią mokyklą, yra dvi Klaipėdoje mokyklos, kurios registravo ukrainiečių programos įgyvendinimą. Taigi mes turime pakankamai įvairių galimybių. O čia yra toks konkretus atvejis, kur tikrai padedame ir palaikome, bet tai mokyklai reikia susitvarkyti dokumentus, patalpas, turėti mokytojus ir paleisti tą ugdymo procesą“, – nurodė J. Šiugždinienė.

„Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu išaugo neteisėtos migracijos srautai. Praeitą savaitę pasieniečiai du kartus pagerino šių metų neįleistų asmenų rekordą – rugpjūčio 25 d., kai buvo neįleisti 124 migrantai ir šeštadienį, 27 d., kai buvo neįleisti 125“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo VSAT vadas.

„Galima sakyti, kad trumpalaikėje perspektyvoje galima tikėtis neteisėtos migracijos srautų augimo. Greičiausiai neteisėtos migracijos srautai arba mastas nebus toks, koks jis buvo praeitais metais, tačiau kurį laiką reikia pasiruošti aktyviai veikti prie valstybės sienos“, – pridūrė jis.

Anot R. Liubajevo, pastaruoju metu taip pat fiksuojami ir fizinio barjero gadinimo atvejai.

Galima sakyti, kad trumpalaikėje perspektyvoje galima tikėtis neteisėtos migracijos srautų augimo.

„Per paskutinį laikotarpį nuo liepos pradžios iki šios dienos buvo fiksuota 95 gadinimo atvejai, dauguma jų yra tyčiniai gadinimai. Ir reikia pripažinti, kad Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto pareigūnai taip pat aktyviai dalyvauja gadinant tvorą“, – nurodė VSAT vadas.

R. Liubajevas atkreipia dėmesį, kad autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas į Lietuvą nusitaikė kaip į pagrindinį hibridinės atakos objektą. Jo teigimu, tokiu būdu siekiama paveikti Lietuvos poziciją Rusijos ir Baltarusijos režimo atžvilgiu.

„Fizinio barjero gadinimo padidėjimas bei apskritai neteisėtos migracijos srautų augimas liudija apie tai, kad Lukašenkos režimas siekia diskredituoti mūsų šalies priemones, užtikrinant sienos apsaugą ir tokiu būdu paveikti aktyvią Lietuvos Respublikos poziciją Rusijos federacijos ir Baltarusijos režimo atžvilgiu“, – kalbėjo R. Liubajevas.

ELTA primena, kad savaitgalį Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras. Baigus fizinio barjero statybas, Lietuvą ir Baltarusiją skiria daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora bei pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.

Iki šių metų pabaigos taip pat ketinama vaizdo stebėjimo sistemomis padengti visą Lietuvos pasienį su Baltarusija. Šiuo metu modernia sienos stebėjimo sistema jau padengta daugiau nei pusė sienos su Baltarusija.

Nors vienas iš idėjos autorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad tokia paramos forma užtikrintų ilgalaikę finansinę pagalbą Ukrainos karinėms pajėgoms, vis tik opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ragina paramos Kyjivui iniciatyvas kuriam laikui atidėti. Mat, pažymi jis, artėjančioje sesijoje Seimas pirmiausia turėtų nuspręsti, kaip sušvelninti vis augantį energetikos ir kasdienių prekių infliacijos poveikį gyventojams.

Kiek kitu kampu į paramos formą žvelgia Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, kurio nuomone, sprendimas lėšas Ukrainai paskirti valstybės biudžete taptų tam tikru pagalbos apribojimu. Anot jo, šiuo metu iš gynybai skirto biudžeto yra nuolat perkama karinė įranga Kyjivui, todėl paramos perkėlimas iš Vyriausybės į Seimo lygmenį įneštų sumaištį. Kita vertus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad tik po Ukrainos pergalės bus galima kalbėti apie permainas Lietuvoje, todėl, anot jo, visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos.

Gintautas Paluckas. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

V. Fiodorovas: iš pradžių reikia atsakyti į klausimus Lietuvoje, o tada tęsti pagalbą

Rusijos karinei invazijai į Ukrainą tęsiantis jau kiek daugiau nei pusmetį, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užsiminė apie galimybę valstybės biudžete numatyti lėšas Ukrainos karinėms pajėgoms. Parlamentaras viliasi, kad apie paramos iniciatyvą būtų galima diskutuoti ne tik Lietuvoje, bet ir NATO lygmeniu. Vis tik „darbiečio“ V. Fiodorovo nuomone, visų pirma reikėtų atsižvelgti į situaciją Lietuvoje, o tik tuomet pagal galimybes svarstyti naujas paramos formas.

Viktoras Fiodorovas. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

„Faktas, kad turime Ukrainai rodyti dėmesį, remti, bet šiandien mes turime neatsakytų klausimų čia – Lietuvoje. Neatsakytas klausimas dėl elektros kainų kilimo, dėl kompensacijų, kylančių maisto kainų. Šiandieną mes neturime atsakymų dėl Lietuvoje gyvenančių žmonių, todėl turėtume palaukti su temomis dėl specialių fondų, dėl specialių eilučių“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.

„Darbietis“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvos finansinė parama Ukrainai, anot jo, jau yra pakankamai didelė, todėl šiuo metu vertėtų susitelkti į Lietuvos žmones.

„Mes jau skyrėme šiai situacijai spręsti, man atrodo, apie tris šimtus milijonų eurų, tai yra pakankamai didelė suma. (...) O dabar mes turime atsakyti į klausimus čia gyvenantiems žmonėms“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis: jei Ukraina nepasieks pergalės, nelabai ką galėsime pasiekti ir mes

Tuo tarpu S. Skvernelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. Anot jo, visos efektyvios paramos formos Ukrainai yra svarstytinos, kadangi, S. Skvernelio teigimu, be Ukrainos pergalės ir Lietuva „nelabai ką galės pasiekti“.

„Jei mes rūpinamės Lietuva, tai šiandien visos Vakarų Europos demokratijos turi rūpintis ir Ukraina. Jei Ukraina nepasieks pergalės, tai ir mes nelabai ką galėsime pasiekti. Todėl visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

Parlamentaras neatmeta, kad tokiai iniciatyvai pritartų ne tik Lietuva, tačiau ir NATO aljansas.

„Aš manau, kad tikrai yra šansas rasti sutarimą, nes iš esmės didelių prieštaravimų bent jau NATO aljanse tikrai nėra. Visa efektyvi parama turi būti suteikta ir visos formos ieškotinos“, – kalbėjo parlamentaras.

G. Paluckas: atskira lėšų eilutė biudžete gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus

Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas teigia nematąs poreikio tokiai iniciatyvai. Anot parlamentaro, Lietuvos nacionaliniai teisės aktai leidžia iš bendrų asignavimų, numatytų krašto gynybai, skirti lėšas Ukrainai.

„Iš krašto apsaugai skirtų asignavimų mes ir šiandien skiriame pagalbą Ukrainai – per tuos asignavimus perkama ginkluotė, papildoma amunicija ir kiti dalykai. Tai išskyrimą į atskirą eilutę aš matyčiau kaip tam tikrą apribojimą. Jei numatytos lėšos baigsis ir bus poreikis jas numatyti iš naujo, tada reikėtų eiti į Seimą ir vėl ginčytis dėl biudžeto tikslinimo. O dabar tie dalykai yra sprendžiami Vyriausybės ir ministerijų lygmeniu. Tai turbūt iniciatyvai Lietuvoje aš poreikio nematau, nes tai būtų tam tikras apribojimas“, – aiškino G. Paluckas.

„Tai nereikia gadinti to, kas puikiai veikia: žmonės savo ruožtu skiria pagalbą per paramos organizacijas, Vyriausybė per krašto apsaugos ministerijos kuruojamą programą. O lėšų numatymas atskira eilute gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus bei diskusijas“, – pridūrė jis.

A. Norkienė: jei valstybė turi galimybių – minties atmesti nereikia

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ragina prioritetą skirti Lietuvos žmonės, tačiau, anot jos, jei biudžete yra galimybė numatyti paramą Ukrainai, idėjos atmesti nevertėtų.

Aušrinė Norkienė. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

„Aš manau, kad svarbu yra parama Ukrainai, bet jei mes būsime patys stiprūs, mes galėsime padėti daugiau Ukrainai“, – teigė parlamentarė.

„Aš neatmetu tos galimybės galbūt ir biudžete numatyti paramą, nes, infliacijai kylant, pajamos irgi didėjo. Tai manau, kad nereikia atmesti tos minties ir jei turime galimybių kaip valstybė, galime numatyti tai ir biudžete“, – pridūrė A. Norkienė.

„Vienintelis dalykas, ką tiksliai girdime iš ministerijos, kaip šitoje situacijoje padėti žmonėms elgtis, tai išleisti planą, kaip taupyti elektros energiją. Ir išleis jį gal po trijų ar keturių mėnesių. Tai aš ir taip žinau, kad, jei neįperku elektros energijos, aš išjungiu visus elektros prietaisus arba naudoju iki minimumo tą, ką galiu“, – penktadienį Žinių radijui sakė A. Mazuronis.

Todėl ministerijos ketinimai parengti elektros taupymo planą, „darbiečio“ teigimu, skamba kaip visiškas absurdas.

Tai aš ir taip žinau, kad, jei neįperku elektros energijos, aš išjungiu visus elektros prietaisus arba naudoju iki minimumo tą, ką galiu.

„Jei tokius pasiūlymus teiktų kažkokios nevyriausybinės organizacijos, aš sutinku, bet kai tokios iniciatyvos eina iš ministerijos, kuri atsakinga už visą energijos ūkį, man tai yra visiškas absurdas“, – pridūrė jis.

Primename, kad D. Kreivys dėl susidariusios situacijos elektros rinkoje ketina rugsėjį visuomenei pateikti elektros taupymo planą.

„Per rugsėjį bus paruošta visa programa, kartu su Lietuvos energetikos agentūra pateiksime visą planą, kaip tą galima būtų daryti“, – sakė ministras.

Kiek anksčiau ministras informavo ir tai, kad paskutinis – trečiasis – mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapas bus atidėtas.

Anot jo, nors Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kiekvieną dieną pateikia apgręžtų neteisėtų migrantų skaičių, vis tik, pažymi M. Šulskus, konkretūs duomenys apie asmenis nėra pateikiami. Dėl šios priežasties „Sienos grupės“ atstovas kelia klausimą, ar dėl humanitarinių priežasčių į šalį įleisti piliečiai nėra Baltarusijos opozicijos atstovai. VSAT atstovas Giedrius Mišutis tikina, kad visiems besikreipiantiems informacija yra pateikiama be jokių paslapčių bei patvirtina, kad didžioji dalis į šalį įleistų asmenų iš tiesų yra baltarusiai.

M. Šulskus: didžiausias mūsų rūpestis – informacinis vakuumas

Pabėgėliams ir migrantams humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos „Sienos grupė“ atstovas M. Šulskus tikina, kad, siekiant neteisėtai sieną mėginusiems asmenims padėti, nerimą kelia VSAT sudarytas informacinis vakuumas. Mat, pažymi M. Šulskus, yra pateikiama tik neteisėtų mėginimų kirsti sieną statistika, tačiau konkreti informacija apie migrantus, anot M. Šulskaus, nėra viešinama.

„Neseniai VSAT atstovas sakė, kad nuo birželio iki rugpjūčio dėl humanitarinių priežasčių buvo įleisti 36 žmonės. Tačiau mes nežinome, kokių tai pilietybių žmonės, nes gali būti, kad pastarąjį skaičių sudaro ir Baltarusijos opozicijos žmonės, kurie įleisti ne dėl humanitarinių priežasčių, tokių kaip sveikata ar amžius. Todėl mūsų didžiausias rūpestis yra informacinis vakuumas“, – komentuodamas situaciją pasienyje Eltai teigė M. Šulskus.

Kreipėmės išsiaiškinti, tačiau buvo atsakyta, kad dėl asmens duomenų apsaugos apie šį atvejį informacijos neteiks.

Anot „Sienos grupės“ atstovo, kai į VSAT kreipiamasi dėl konkrečių atvejų, informacija dėl asmens duomenų apsaugos yra pateikiama tik iš dalies. Kita vertus, M. Šulskui kyla klausimas, ar apskritai duomenys apie neteisėtus migrantus yra renkami.

„Mes kreipiamės dėl konkrečių atvejų. Pavyzdžiui, pasitaikė keistas atvejis, kai migrantės iš Sirijos – motina su keturiomis dukromis, iš kurių trys buvo nepilnametės, – buvo bene dvidešimt dienų apgręžinėjamos. Kreipėmės išsiaiškinti, tačiau buvo atsakyta, kad dėl asmens duomenų apsaugos apie šį atvejį informacijos neteiks. Kaip suprantu, kokybinė informacija apie apgręžtų asmenų amžių, pilietybę net nėra renkama. Tikriausiai renkama tik apie įleistus dėl humanitarinių priežasčių“, – kalbėjo jis.

VSAT atstovas: informacija suteikiama visiems besikreipiantiems

Vis dėlto VSAT atstovas Giedrius Mišutis tikina, kad visi duomenys besikreipiantiems yra suteikiami.

„Jei nesikreipiama, informacijos ir nėra. Kiekvieną dieną skelbiame, kiek yra apgręžiama, o jei kas turi kitų pjūvių, informacija suteikiama pradedant nuo žurnalistų ir baigiant kitais besikreipiančiais“, – teigė G. Mišutis.

Mes skelbiame viską, kas yra aktualu, o kai ateina laikas, duomenys – apibendrinami. Jokių paslapčių nėra.

Be to, G. Mišutis patvirtina, kad kone visi į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleisti asmenys yra Baltarusijos piliečiai.

„Yra įleista apie keturiasdešimt. Tai asmenys, kurie neteisėtai kirto sieną ir jiems buvo suteikta teisė pasilikti Lietuvoje. Yra įvairių istorijų, bet didžioji dauguma yra baltarusiai, pasitaiko ir Rusijos piliečių, kurie bando patekti į saugią šalį – į Lietuvą“, – pridūrė jis.

VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad kiekvienu neteisėto sienos kirtimo atveju situacija yra vertinama individualiai, todėl yra pasidomima ir apie asmenis.

„Vertina, ar žmogui gresia akivaizdus pavojus, ar jiems reikalinga medicininė pagalba, nes neretai, jei skundžiamasi, kviečiama pagalba. Žinoma, Baltarusijos pilietis yra preliminariai vertinamas šiek tiek kitaip negu ekonominis emigrantas, kuris ieško geresnių gyvenimo sąlygų ir kuriam Lietuva yra tik tarpinė stotelė. Tai pamatyti nesudėtinga . O su asmenimis, patiriančiais grėsmes dėl politinių aplinkybių Baltarusijoje, situacija yra kitokia“, – teigė G. Mišutis.

„Mes skelbiame viską, kas yra aktualu, o kai ateina laikas, duomenys – apibendrinami. Jokių paslapčių nėra“, – komentavo VSAT atstovas.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 12 863. Vis tik dėl savo migrantų apgręžimo politikos Lietuva susilaukė kritikos. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ sukritikavo Lietuvos veiksmus sprendžiant migrantų krizę ir paragino sustabdyti apgręžimo politiką – paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.

„Tikėtina, kad karas Ukrainoje bus ilgalaikis, nes rusai gali skaičiuoti vadinamą Vakarų nuovargį dėl ekonominių ar kitų priežasčių remti Ukrainą (...), todėl mano idėja, kad gynybos biudžetuose – būtų gerai, jog visų NATO šalių – atsirastų tokia paramos Ukrainai eilutė. Tai užprogramuotų paramą ilgalaike prasme. Aš nekalbu apie dydį, bet toje eilutėje būtų galima skirti lėšas pagal pirkimus, pagal gynybos pramonę, pagal galimybes“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Anot jo, tai įpareigotų Vakarų šalis Ukrainą remti tol, kol ši pasieks pergalę.

„Tai parodytų, kad remsime tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Tikėtina, kad karas Ukrainoje bus ilgalaikis, nes rusai gali skaičiuoti vadinamą Vakarų nuovargį dėl ekonominių ar kitų priežasčių remti Ukrainą.

Vienas iš iniciatyvos autorių NSGK narys Valdas Rakutis taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tarp rusų ir ukrainiečių kariuomenių yra susidariusi jėgų pusiausvyra, todėl jis teigia kol kas nematąs galimybės pereiti į derybas. Todėl, V. Rakučio nuomone, sąjungininkių biudžetuose atsiradusios lėšos padėtų garantuoti, kad Kyjivas bent jau išlaikytų savo poziciją.

„Konfliktas, panašu, greitai nesibaigs, atsiranda tam tikra jėgų pusiausvyra ir nėra galimybės pereiti į derybas, kadangi nei viena, nei kita pusė nekalba apie pasikeitimus. Taigi turime ruoštis ilgalaikiam karui. Jam reikia, žinoma, pinigų. Kadangi Ukraina bombarduojama, daužoma, natūralu, kad bus sunku tą balansą išlaikyti, todėl reikalingos nuolatinės lėšos. Iki šiol lėšas skirdavo Vyriausybės arba tam tikros sąjungos individualiais sprendimais, bet reikia nuolatinio mechanizmo. Tai toks sprendimas būtų savalaikis ir jis beveik garantuotų, kad Ukraina savo pozicijas, kokias turi dabar, galėtų išlaikyti neribotą laiką“, – aiškino V. Rakutis.

„Tai būtų ekonominis tvarumas visiškai netvarumo sąlygomis“, – pridūrė jis.

Vis tik, jei NATO šalims narėms nepavyktų rasti politinio sutarimo, V. Rakutis neatmeta, kad sprendimą būtų galima priimti bent jau regioniniu lygmeniu.

„Geriausias sprendimas, kad visos valstybės tam pritartų ir idėja patektų į tam tikrus dokumentus. Tai būtų politiškai pats geriausias dokumentas, bet jei paaiškėtų, kad kelios valstybės dėl skirtingų priežasčių nenorėtų dėti savo parašų, tada būtų galima pasirinkti tokį mažiau politiškai svarų, bet vis tik efektyvų būdą, tai tam tikrą regioninį susitarimą“, – aiškino jis.

Anot jo, galima pastebėti, kad vasarą į Baltarusiją vykstančių lietuvių srautas, nors ir nežymiai, tačiau dar labiau padidėjo.

„Balandžio 15 d. buvo įvestas bevizis režimas. Ir, lyginant balandžio pirmą ir antrą puses, tai Lietuvos piliečių, vykstančių į Baltarusiją, skaičius šoktelėjo maždaug tris kartus. Ir tada jis dar augo, bet tai galima sieti su šiltuoju metų laikotarpiu“, – Eltai teigė G. Mišutis.

VSAT duomenimis, kovo mėnesį, kai Baltarusija dar nebuvo įvedusi bevizio režimo, į šią šalį išvyko maždaug 8,5 tūkst. asmenų. Įsigaliojus režimui, gegužės mėnesį skaičius šoktelėjo iki kone 39 tūkst., o vasarą vykstančiųjų srautas dar labiau suintensyvėjo: birželį išvyko maždaug 49 tūkst. lietuvių, liepą – 56 tūkst.

„Kažkiek įtakos gali turėti ir tai, kad šiltuoju metų laiku keliaujama daugiau, tačiau didžiąja dalimi sieną kertančių Lietuvos piliečių skaičiaus augimą lėmė noras pasinaudoti ta bevize tvarka“, – komentavo VSAT atstovas kartu pridurdamas, kad į statistiką taip pat įtraukiami asmenys, turintys vizas, tačiau tokių lietuvių, pasak G. Mišučio, mažuma.

Balandžio 15 d. buvo įvestas bevizis režimas. Ir, lyginant balandžio pirmą ir antrą puses, tai Lietuvos piliečių, vykstančių į Baltarusiją, skaičius šoktelėjo maždaug tris kartus.

Anot VSAT atstovo, dalis lietuvių į Baltarusiją vyksta turistiniais tikslais, tačiau nemaža dalis vyksta ir dėl pigesnių prekių.

„Tai kelionės pas giminaičius, į kapines, aplankyti draugų ir panašiai. Bet nėra paslaptis, kad nemaža dalis vyksta ne turistiniais tikslais, o vyksta tiesiog pirkti pigesnių prekių. Parsivežama leistinais kiekiais litras stipraus alkoholio, du pakeliai cigarečių ir pilni bakai degalų. Tai tokių važinėtojų, ypač gyvenančių pasienio ruože, statistikoje taip pat yra ir jie vyksta ne po vieną kartą“, – aiškino G. Mišutis.

Nors VSAT atstovas pažymi, kad bevizis režimas problemų nekelia, vis tik, jis atkreipia dėmesį, kad vykstantys į Baltarusiją asmenys turėtų įsivertinti galimas grėsmes.

„Dėl važinėjimų jau seniai yra perspėjimų, kad tokioje situacijoje gali būti didesnis pavojus, nes kiekvienas žmogus yra potencialus Baltarusijos tarnybų objektas, o ypač tarp tų dažnai važiuojančių. Aišku, mes neturime labai smulkios informacijos apie visokius patikrų niuansus Baltarusijoje, tačiau tai nėra naujiena, kad rizika yra“, – pažymi VSAT atstovas.

Į Lietuvą atvykstančių Baltarusijos piliečių skaičiai kone dvigubai didesni

Kita vertus, G. Mišutis atkreipia dėmesį, kad baltarusių, kertančių pasienio ruožą yra žymiai daugiau, negu lietuvių.

„Kalbant apie Baltarusijos piliečius, tai taip, skaičiai yra žymiai didesni. Pavyzdžiui vien šį mėnesį į Lietuvą atvyko dvigubai daugiau baltarusių, kone 60 tūkstančių.Tai visus mėnesius tokia tendencija yra, ankstesnius mėnesius gal ne du kartus, bet visada įvažiuoja daugiau negu išvažiuoja“, – teigė G. Mišutis.

Jo teigimu, pagrindinė priežasties yra ta, jog per Lietuvą yra patogu pasiekti kitas Vakarų Europos šalis.

„Jiems yra artimas kelias į visą Vakarų Europą. Aišku, važiuojama ir į pačią Lietuvą apsipirkti, pailsėti ir panašiai“, – komentavo G. Mišutis.

ELTA primena, kad Baltarusija nuo balandžio 15 d. iki gegužės 15 d. įskaitytinai įvedė bevizį režimą Latvijos ir Lietuvos piliečiams. Per šį laikotarpį Latvijos ir Lietuvos piliečiai gali neribotą skaičių kartų pasinaudoti teise įvažiuoti į Baltarusiją ir būti visoje jos teritorijoje.

Gegužės viduryje Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, jog Lietuvos ir Latvijos piliečiams bevizis režimas pratęsiamas iki 2022 metų pabaigos.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas įspėjo, kad Baltarusijos režimas gali į šalį atvykstančius žmones išnaudoti propagandiniams tikslams. Lietuvos gyventojams į Baltarusiją vykti patrauklu dėl gerokai žemesnių degalų, tabako ir kitų produktų kainų.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas siūlymą vadina absurdu, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Arvydas Nekrošius teigia, kad dėl tokių neeilinių situacijų, anot jo, buvo būtina sušaukti neeilinį Seimo posėdį ir kuo skubiau inicijuoti įstatymų pakeitimus.

Veiklą nutraukiančios „Perlas Energija“ klientai, kurie iki rugsėjo nepasirinks kito nepriklausomo elektros tiekėjo, bus perkelti į 25 proc. brangesnį garantinį tiekimą, o garantinio ir visuomeninio tiekimo kainų skirtumą Energetikos ministerija ketina padengti iš valstybės biudžeto. G. Palucko teigimu, tokia Vyriausybės siūloma teisinio reguliavimo sistema yra visiškas absurdas, kadangi, atkreipia dėmesį jis, kainų skirtumą turės apmokėti mokesčių mokėtojai.

„Čia yra tiesiog absurdas. Jau buvo opozicijos bene tris kartus registruoti siūlymai dėl šio baudžiamojo įstatymo nuostatos atsisakymo, bet kažkaip jiems atrodė, kad rykštė ar botagas bus labai geras dalykas. Dabar apsisuko ratas ir vietoje to, kad žmonės pabūtų ant visuomeninio tarifo, jie bus baudžiami. Ir tą baudą sumokėsime mes visi – mokesčių mokėtojai. Kažkoks visiškas teisinio reguliavimo absurdas“, – piktinosi LSDP frakcijos seniūnas.

Jo teigimu, dabar vertėtų svarstyti, kaip tiekėją „Perlas energija“ įpareigoti Lietuvos gyventojams kompensuoti dėl perėjimo pas kitą nepriklausomą tiekėją susidariusį skirtumą bei kuo skubiau inicijuoti įstatymų pakeitimus, panaikinant 25 proc. brangesnio garantinio tiekimo nuostatą.

Tą baudą sumokėsime mes visi – mokesčių mokėtojai. Kažkoks visiškas teisinio reguliavimo absurdas.

„Pirma, dabar reikia spausti „Perlas energiją“, nors jie yra sakę, kad kompensuos tą susidariusį dėl perėjimo skirtumą. Antras dalykas, reikia pakeisti tą įstatymą, (...) tą bizūno principą ir nustoti žmones čaižyti ir varinėti. Ir čia ne tik „Perlo“ atveju. Jei žmonės mato, kad jiems neapsimoka rinktis vieno ar kito nepriklausomo tiekėjo, jie kurį laiką galėtų keisdami tą tiekėją pabūti visuomeniniame tarife, kuris nėra pigiausias, jis tiesiog reguliuojamas ir nustatomas VERT“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Ir tik tokiu atveju, jei vėluos stipriai įstatymo pakeitimas ar „Perlas“ atsisakys savo prieš tai išsakytų pažadų ir įsipareigojimų kompensuoti pereinantiems, tai tik tada galvoti kraštutiniu atveju apie valstybės lėšomis kompensacijas“, – pridūrė jis.

A. Nekrošius: dėl neeilinės situacijos turėjo būti kviečiamas neeilinis posėdis

Analogiškos pozicijos laikosi ir LVŽS frakcijos atstovas A. Nekrošius. Jo nuomone, 25 proc. antkainis garantiniam tiekimui turėtų būti panaikintas, o šiam sprendimui vertėjo inicijuoti neeilinį Seimo posėdį.

„Turėjo būti šaukiamas neeilinis Seimo posėdis ir keičiami įstatymai. Bet kadangi Vyriausybė ir energetikos ministerija vis dar miega ir gyvena atostogų režimu, tai pakeitimai, bent kaip jau ministras sakė, turėtų atsirasti rugsėjo viduryje. Ir klausimas, kokie tie pakeitimai bus, nes pagal tai, kas yra viešai žinoma, tai vien tik kažkokios įmonės sudarytų nuostolių valstybės sąskaita padenginėjimai irgi nėra teisingi. Juos turėtų padenginėti „Perlo energija“ akcininkai“, – komentavo A. Nekrošius kartu pridurdamas, kad neeiliniame Seimo posėdyje vertėjo svarstyti ir kitus nepriklausomų energijos tiekėjo reguliavimo klausimus.

Kažkokios įmonės sudarytų nuostolių valstybės sąskaita padenginėjimai irgi nėra teisingi. Juos turėtų padenginėti „Perlo energija“ akcininkai.

„Svarstyti reikėjo ne vien tik 25 proc., apskritai visas reguliavimas nepriklausomų energijos tiekėjų, nes, kaip matome iš dabartinės situacijos, nei VERT, nei energetikos ministerija visiškai nekontroliavimo situacijos ir neturėjo jokios informacijos iš pačių įmonių, tai neturėjo ir dabar nebeturi kontrolės įrankių nebeturi. Dėl tokios neeilinės situacijos turėjo būti kviečiamas neeilinis posėdis“, – piktinosi A. Nekrošius.

S. Skvernelis: Vyriausybė turi maksimaliai išnaudoti galimybes, kad „Perlas energija“ vykdytų įsipareigojimus

Vyriausybės siūlymų piktinasi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Nors S. Skvernelis ragina padėti Lietuvos žmonėms, tačiau, anot jo, kainų skirtumą turėtų padengti ne valstybė, o tiekėjas „Perlas energija“.

„Žinoma, žmonėms reikia padėti, bet Vyriausybė turi išnaudoti maksimalias galimybes, kad tuos įsipareigojimus, kuriuos buvo prisiėmęs „Perlas“, jis juos ir kompensuotų. Nes dabar mokės visi už tai, kad valstybės institucijos, o šiuo atveju verslas, nepadarė savo darbo be priežiūros institucijos“, – teigė S. Skvernelis bei pridūrė, kad Seimas privalės įvesti saugiklius, kad situacijos nepasikartotų.

„Ir reikia žiūrėti, ką daryti ir kokius sprendimus priimti, kad ateityje tai nebepasikartotų“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad rugpjūčio 5 d. „Perlas Energija“ pranešė, jog sparčiai augant elektros kainoms, nebegali vykdyti savo įsipareigojimų fiksuotą elektros tiekimo kainą pasirinkusiems klientams ir jiems pritaikys tiekimo planus kintama kaina, susieta su elektros kainomis biržoje.

Šį tiekėją iki šio sprendimo buvo pasirinkę apie 180 tūkst. buitinių vartotojų, o liepos pradžioje, pasibaigus antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, „Perlas Energija“ buvo antras daugiausiai sutarčių su klientais sudaręs tiekėjas

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šį tiekėją pasirinkę I ir II elektros rinkos liberalizavimo etapų klientai, nuo rugsėjo mėnesiui būtų perkelti į garantinį tiekimą, o iki naujųjų – visuomeninį, jei per rugpjūtį nepasirinks kito tiekėjo.

25 proc. brangesnio garantinio ir visuomeninio tiekimo kainų skirtumus, pasak jo, kompensuos Vyriausybė.