Tris atžalas auginanti vilnietė Saulė Dienienė-Archipova net neketina tapti nuobodžia namų šeimininke. Moteris su savo mažamečiais leidžiasi į įvairiausias keliones, o viena jų – į verslo pasaulį.

Ji puoselėja viltis, kad kartu su draugais sukurtas projektas "Kidibam", paremtas vaikiškų drabužių mainais, išmokys mamas socialinės atsakomybės.

Saulė šiuo metu augina sūnų ir dvi mergaites: berniukui jau aštuoneri, vyresniajai dukrai šešeri, o pačiai mažiausiajai – vos vieni. Ne vienoje didelėje įmonėje dirbusi moteris nusprendė prie samdomo darbo nebegrįžti, bet susikurti tokią veiklą, dėl kurios nereikėtų aukoti dėmesio vaikams. Dabar su savo komanda – dar trimis draugais, susižavėjusiais jos iniciatyva, – Saulė jau rūšiuoja vaikiškus drabužėlius ir bando palengvinti visada skubančių miesto mamų dalią.

– Iš kur kilo tokia iniciatyva? Namie pritrūko veiklos?

– Kai augini tris vaikus, galima sakyti, turi dirbti visą darbo dieną: visais pasirūpinti, sužiūrėti visų interesus, visus aprengti, pamaitinti. Ir, svarbiausia, neprarasti ryšio su kiekvienu iš jų. Todėl negalėčiau sakyti, kad pritrūko veiklos namie. Tiesiog norėjosi imtis verslo, kuris patiktų ir kartu palengvintų gyvenimą daugumai mamyčių.

Pačią idėją atsinešė draugė, su kuria kartu mokėmės, – jos galva prikimšta įvairiausių minčių. Papasakojo, kaip įsivaizduoja idėjos įgyvendinimą, pasakė, kad ieško komandos. Taip ir tapau šios žavios iniciatyvos dalimi. Tiesa, pati esu dirbusi vienoje didžiausią šalies drabužių parduotuvių tinklą plėtojančių įmonių, tad prieš pradėdama verslą turėjau patirties. Šiuo metu man viskas jau labai sava ir artima, o su kolegomis užteko vos savaitės idėjai išgvildenti. Tuo metu mano mažoji dukra buvo vos 3 mėnesių.

– Vyras nekritikavo jūsų užmojų? Kartais ironizuojama, kad mamytės iš neturėjimo ką veikti visko prisigalvoja...

– Tikrai ne. Vyras visada mane palaikė. Na, o vienos kolegės vyras, mūsų komandos narys, yra ne tik mūsų informacinių technologijų specialistas, bet kartu atsakingas ir už pačios idėjos vystymą. Man asmeniškai norėjosi konkrečios veiklos, verslo, kuris būtų susijęs su vaikais.

– Tikriausiai mažiausiai laiko lieka sostinėje gyvenančioms mamoms. Ar tai ir yra jūsų auditorija?

– Projektas dar labai šviežias ir mūsų žinomumas nėra didelis, tačiau jis skirtas ne tik vilnietėms. Apskritai miesto mamoms, kurios vienu metu turi suderinti labai daug dalykų. Juk reikia eiti į darbą, bet ir suspėti pasirūpinti savimi, vaikais, visų apranga. Miesto tempas didelis, tad mūsų idėja turėtų padėti sutaupyti laiko.

O idėja labai paprasta. Internetu mamos gali užsisakyti specialų mūsų maišą, kurį atsiunčiame paštu, ir surinkusios į jį kokybiškus jau išaugtus ar dar naujus vaikų drabužius grąžinti mums atgal – visas siuntimo išlaidas padengiame mes. Mamoms pakeliui į darbą tereikia stabtelėti prie pašto terminalo, ir padaryta! Mainais už drabužius mamoms iškart suteikiame virtualių taškų, už kuriuos jau galima įsigyti kitų mamų atsiųstų drabužių. Be to, stengiamės atrinkti tik kokybiškus drabužius ir tik atitinkančių mūsų reikalavimus nuotraukas skelbiame interneto puslapyje.

– O besikapstydama po kalnus drabužių neatimate laiko iš savo mažųjų?

– Kadangi esame keturiese, darbus pasidalijame tarpusavyje. Atlikti visų reikalingų darbų į biurą keliaujame pakaitomis, tad kol kas spėjam viską. Pavyzdžiui, mano mažoji mielai važiuoja kartu su mumis ir padeda. Jai irgi smagu!

– O ar jums pačiai nėra smagiau išeiti su vaikais apsipirkti į miestą? Vaikiškų drabužių parduotuvių sostinėje – ne viena.

– Kas jau kas, bet vaikai tai tikrai nemėgsta rinktis sau drabužių. Jiems tai yra kančia (juokiasi). Vaikams daug smagiau užsiimti kitais reikalais, pavyzdžiui, apsilankyti vaikų žaidimų aikštelėje. Bet turiu prisipažinti, kad man pirkti drabužius vaikams yra lygiai taip pat smagu, kaip matuotis ir pirkti sau. Manau, kad dauguma mamyčių jaučiasi panašiai. Tačiau dėl laiko stokos ir vaikų drabužius jiems dažniausiai perku internetu, tiek naujus, tiek dėvėtus.

– Sakoma, kad vien gerų norų neužtenka, o internetinių drabužių mainų projektų yra jau ne vienas.

– Mes turime ir pranašumą, nes mūsų drabužėliai keliauja iš namų į namus, kvepia buvusių šeimininkų rūpesčiu ir švara. Tai tokie drabužiai, kuriuos norėtume, kad dėvėtų ir mūsų vaikai. Yra ir kitas labai svarbus dalykas, kurio siekiame, – socialinė atsakomybė. Apsikeitimas drabužiais juk turi ir ekologinį aspektą. Maži vaikai juk nenudėvi drabužių, tad išmesti juos gaila. Yra logikos ir prasmės saviesiems mažyliams nepirkti naujų drabužių iš parduotuvės, todėl manau, kad mamos, įsitraukiančios į tokius projektus, yra socialiai atsakingos.

– O jūsų vaikai turi didelę drabužių spintą?

– Vaikų spintos yra tikrai didelės ir tai labai svarbu. Pavyzdžiui, mano vyresnioji dukra šiuo metu jau yra "princesės" amžiaus, tad jai labai patinka puoštis. Juk reikia ne tik kasdienių drabužių, bet ir puošnių suknyčių, baltų pėdkelnių ir panašiai. Berniukų poreikiai ne tokie dideli. Jiems svarbiausia, kad viskas būtų patogu. Vis dėlto galima grįžti prie to, kad visa tai mamoms kelia neką mažiau emocinio džiaugsmo.

– Klausantis jūsų susidaro įspūdis, kad vaikai ir naujas verslas atima visą laiką. Pavyksta kartais su vaikais bent senamiestyje pasivaikščioti? Kur mėgstate keliauti?

– Mes su šeima labai mėgstame aktyvų laisvalaikį, gamtą ir savaitgaliais stengiamės nuo miesto pailsėti. Dabar labai laukiame sniego, kad galėtume išsitraukti slides. O mažoji dukra visada kartu, ant pečių!

Broliai Justas Liugaila ir Arnas Šlapelis jau trečią žiemą iš eilės sostinės Rotušės aikštėje vilniečiams siūlo gardėsių. Šeimos verslui atstovaujantys vaikinai prekiauja būtent savo artimųjų rankų darbo skanėstais, o Justas – pats ir keksiukus kepa.

Šalia Rotušės ledo čiuožyklos mažame mediniame namuke įsikūrę broliai tikisi, kad ir šiemet taps pramogauti susirenkančių vilniečių traukos centru. Justas ir Arnas siūlo paragauti ne tik tradicinio kalėdinių mugių gėrimo – karšto vyno, tačiau ir šildančios šaltalankių arbatos, kuri daroma, žinoma, iš specialaus šeimos gaminto džemo. Šio ranka rašytas receptas kažkada buvo rastas senoje močiutės receptų knygoje ir nuo to laiko vėl pradėtas gaminti šeimoje. Vaikinai itin didžiuojasi pačios močiutės virtu žaliųjų pomidorų džemu, kurį parduoda moderniuose stiklainiuose.

Tarp Kalėdoms skirtų skanėstų ant vaikinų prekystalio galima rasti itališkų cantucci sausainių, prancūziškų roksų ar apelsinų cukatų. Pasak jų, nors šių saldumynų receptai nelietuviški, ir mūsų kalėdautojų itin mėgstami. Tokius pasaulyje populiarius šventinius saldumynus vilniečiai mėgsta dovanoti kitiems.

Už saldumynus šeimoje atsakingas Justas siūlo paragauti ir paties rankomis kalėdiškai dekoruotų keksiukų. Vaikinas, baigęs žiniasklaidos technologijų mokslus Didžiojoje Britanijoje, jau kurį laiką lanko konditerijos paskaitas Vilniuje.

"Taip jau išėjo, kad neteks man žiniasklaidos technologijų srityje dirbti", – juokėsi gardumynais į šeimos verslą įsiliejęs Justas.

Linksmieji broliai nesibaido šalčio ir prekiauti patys žada visą šventinį laikotarpį. Tiesa, nei karštieji gėrimai, nei gardėsiai jiems nėra sėkmingiausia kalėdinės prekybos niša. Vaikinai prisipažino, kad didžiausios sėkmės laukia sausio 1-ąją, kai po Naujųjų metų šventės žmonės plūsta į miestą ir ieško atgaivos. Paklausiausia – šeimos virta kopūstienė ar kitos sriubos, padedančios atsigauti po didžiųjų metų švenčių.

"Praėję ir užpraėję metai parodė, kad geriausia prekyba – sausio 1-ąją", – tikino vaikinai.

Vos prieš keletą savaičių "Skalvijos" kino teatre duris atvėrusi kavinukė lankytojus sugrąžina keliasdešimt metų atgal. Iš močiutės laikų atkeliavusiame servize ruošiama kava bei vietoje kepti saldumynai kelia nostalgiją ir jaunimui.

Vilniečiams priminė "Planetą"

Kad naujoji jauki kavinukė gavo "Planetos" pavadinimą – nieko stebuklingo. Taip prieš 20 metų vadinosi seniausias miesto kino teatras (dabar "Skalvija"). Kai kurie vilniečiai šią vietą taip vadina dar ir šiandien. Kodėl kafeterija?

Apsilankę iškart suprasite: šios kavinukės principas paremtas tuo, kad žmogus apsitarnauja pats – gėrimus ir saldumynus pasiima tiesiog prie senovinio raudona oda apmušto baro. Panaši kavinukė čia veikė ir prieš keliasdešimt metų.

Tiesa, daugiau kafeterijų sostinėje greičiausiai ir nerasite. Ne tik dėl pavadinimo, bet ir dėl išskirtinio interjero.

Nereikia bijoti sentimentų

Įžengus pro duris iškart užlieja 6–8 dešimtmečių dvasia, kurią sukuria stalininės oda apmuštos kėdės, iš močiučių namų suvežtos lempos ir menamą laikotarpį puikiai atspindintys indai.

Beje, kėdės čia turi ne tik estetinę, bet ir simbolinę prasmę: kadaise jos tarnavo iki 1993 m. Kaune veikusiai kavinukei "Orbita". Žurnalai, kuriuos galėsite pavartyti prie kavos, irgi iš spaustuvės atkeliavę ne vakar.

Sovietinę erdvę naujam gyvenimui prikėlę kavinukės autoriai ir kartu barmenai Justas bei Monika net neslėpė, kad jų tikslas – žmonėms sukelti tam tikrus sentimentus. Pasak jų, reikia ne baimintis to laikotarpio ir dažyti jį vien tik juodai, o atkreipti dėmesį tiesiog į 6–7 dešimtmečių interjero bruožus, detalių stilistiką, atrasti tam tikrą žavesį.

Kainos nesikandžioja

Kafeteriją iš dalies kūrė ir patys miestiečiai. Kavą čia jums paruoš ne naujumu blizgančiuose, o išties maždaug 30 metų senumo puodeliuose, kuriuos čia iš savo sandėliukų sunešė žmonės.

Nors kafeterija orientuota į kino teatro lankytojus, čia užsukančius puodelio karšto gėrimo ir riestainio prieš filmą ar po jo, į "Planetą" jaukiai pasėdėti užklysta ir praeiviai. Nemaža dalis lankytojų – nostalgiją šiai vietai jaučiantys vyresnio amžiaus miestiečiai. Erdvė itin žavinga tampa vakarais, kai mieste įsižiebia šviesos, o pro didelius langus matyti judrus miestas ir Neries upė.

Be tradicinių gėrimų: skaniai ruošiamos kavos ir arbatos, čia galima pasimėgauti, pavyzdžiui, mėlynių uogienės gėrimu, aviečių ir mėtų arbata. Užkandžiai ir saldumynai – nuo bandelių iki įvairiausių arbatinių sausainių – kepami tiesiog "Planetoje".

Norinčių pasistiprinti laukia sumuštiniai ir suvožtiniai. Svarbiausia, naujojoje kafeterijoje kainos nesikandžioja ir yra orientuotos į plačiąją lankytojų auditoriją – pavyzdžiui, kava su bandele kainuoja 5 litus.

Atrodo, Lietuvos jaunimas ne tik svajoja, bet ir ima susigaudyti, kas tas verslas bei kam reikalingas verslumas. Konferencija "Silicon valley comes to the Baltics" ("Silicio slėnis ateina į Baltijos šalis" – angl.) šiemet pranoko lūkesčius.

Pasidalijo patirtimi

Jaunuolių, panorusių pasisemti inovatyvių idėjų ar drąsos žengiant pirmuosius žingsnius verslo pasaulyje, į antrąją metinę konferenciją "Silicon valley comes to the Baltics" Vilniuje šiemet susirinko dvigubai daugiau.

Pernai joje apsilankė kiek daugiau nei 2 tūkst.  dalyvių. Šiemet jaunųjų interesantų skaičius išaugo daugiau nei dukart: užsiregistravusių į konferenciją buvo per 5 tūkst. Tokia daugybė šviesaus jaunimo, planuojančio savo kelią į sėkmę, – neblogas ženklas. Lietuva pamažu tampa versli.

Į sostinės "Litexpo" parodų centrą Silicio slėnio (JAV) atstovai atvežė naudingų patarimų, kaip reikėtų elgtis žengiant į verslo pasaulį, ir motyvuojančiai išdėstė savo sėkmės istorijas.
Silicio slėnyje yra susitelkusios bene didžiausios technologijų bendrovės, tokios kaip "Google", "Apple", "Microsoft", "Yahoo", "Linkedin" ar "Yahoo". Būtent šis sėkme dvelkiantis pavadinimas ir 16-a jos atstovų suviliojo jaunuosius verslautojus.

Šiemet daugiau dėmesio konferencijoje buvo skiriama moterų verslumui. Pastaruoju metu itin daug moterų dalyvauja plėtojant technologijų įmones, tad svarbu laužyti stereotipus ne tik JAV, bet ir anapus Atlanto, Baltijos regiono šalyse. Beje, tarp konferencijoje susirinkusio jaunimo buvo išties daug merginų.

Verslumas – tai laisvė

Jau antrus metus renginį organizuojantis Andrius Neviera pabrėžė, kad konferencija – tai ne jaunųjų verslininkų mokykla. Į verslumą reikia žvelgti kur kas plačiau: "Verslumas, primityviai, gali būti verslo įkūrimas, bet kartu tai yra požiūris į gyvenimą, laisvė, tiesiog paprasti dalykai gyvenime, kurie išlaisvina. Mes tai norime diegti savo bendruomenėje, visame regione, nes vakariečiai atvažiavę čia vis dar sako, kad mes labai susivaržę."

Kad ir kokiais tikslais jaunuoliai dalyvauja įvairiuose verslumo projektuose, kurių Lietuvoje pastaruoju metu išties daug, per keletą pastarųjų metų verslumo dvasia šalyje sustiprėjo. Drąsiai galima teigti, kad verslumo įgūdžiai lemia ir tam tikrus mentaliteto pokyčius.

Lietuviai plūsta į Silicio slėnį

Į konferenciją atvyko ir "Verslios Lietuvos" atstovė Silicio slėnyje Diana Plačiakienė. Jau daugelį metų JAV gyvenanti ir su versliu jaunimu dirbanti moteris puikiai suvokia jaunųjų verslininkų perspektyvas.

Tačiau kas labiausiai trukdo lietuvaičiams ir kokių galimybių jie turi išplaukti į plačiuosius vandenis? Apie tai ir dar daugiau – dienraščio pokalbis su D.Plačiakienė.

– Jauniesiems verslininkams dažnai labai sunku rasti investuotojų, įsitvirtinti. Kiek yra lietuvių, kuriems pavyko įsikurti Silicio slėnyje?

– Kol kas yra pasisekę tik "Getjar" vaikinams (sukūrė internetinės mokyklos projektą – red. past.). Jie iš tikrųjų yra įsikūrę Kalifornijoje. Kiek žinau, dar keletui jaunų pradedančiųjų verslininkų pavyko įsitvirtinti JAV.

Šiuo metu didelė banga tokių verslininkų iš Lietuvos plūsta į Silicio slėnį, jie bando, pristato savo idėjas. Vienas jų – Martynas Kairys, kuris intensyviai dalyvauja ten vykstančiuose renginiuose. Kadangi jo produktas yra skirtas Amerikos rinkai, jam labai pravartu sulaukti vietinių reakcijų. Bet konkrečių pavyzdžių, kad kam nors ten būtų pasisekę sulaukti išorinių investicijų, nėra. Vis dėlto manau, kad tai – laiko klausimas. Į Silicio slėnį atvyksta vis stipresnių pradedančiųjų verslininkų komandų iš Lietuvos.

– Kokių problemų kyla jiems ieškant investuotojų Lietuvoje?

– Tik ką susipažinau su vienu didžiausiu investuotojų fondo atstovu. Jis man sakė, kad investuoja beveik į kiekvieną stipresnį lietuvį pradedantį verslininką. Kas mėnesį – bent į vieną.

Tai labai daug. Toje pačioje Amerikoje, Silicio slėnyje, per metus būna tik keletas investicijų. Manau, Lietuvoje reikalai tikrai pajudėjo. Persilaužimas įvyko, tik tiek, kad čia šiek tiek kiti masteliai. Turiu omeny, kiek pinigų iš investuotojų galima gauti.

Kita vertus, pradedantiesiems pačioje pradžioje labai svarbios kad ir mažesnės sumos. Jie turi nuo ko nors pradėti. Tada, pasiekus kitą lygį, galima kalbėti ir apie didesnius pinigus.

Man susidaro įspūdis, kad investicijų yra ir bent jau dauguma stipresnių pradedančiųjų verslininkų dabar dalyvauja įvairiuose projektuose. Į kiekvieną yra investuota, kad jie galėtų toliau augti ir ką nors daryti. Perversmas jau įvyko, tik čia kiti masteliai, šiek tiek kiti fondai.

– Kas per pastaruosius keletą metų pasikeitė, kad jaunoji karta tapo verslesnė?

– Jie išmoko. Ir man atrodo, kad labai daug priklauso nuo to, ar valstybė palaiko šias idėjas. Ta pati "Versli Lietuva" ir Ūkio ministerija, jos deda daug pastangų, daug energijos, daug lėšų, kad skatintų, motyvuotų. Man atrodo, tai labai svarbu.

Amerikoje visa tai daroma tik su privačios iniciatyvos parama ir labai retai valstybė kišasi.

Tokios organizacijos, kaip "Versli Lietuva", labai daug prisideda. Pernai buvo pirmasis "Silicon valley comes to the Baltics" renginys ir jis sulaukė labai didelio susidomėjimo. Vėliau domėjimasis renginiu vis augo.

– Tačiau Lietuvoje valdžia ir duoda, ir atima. Pavyzdžiui, nuo sausio 1-osios žadama apmokestinti mažąsias bendrijas. Ar gali atsitikti taip, kad tų pradedančiųjų verslininkų vėl sumažės?

– Aišku, taip gali būti. Viena didžiausių problemų yra nuoseklumo trūkumas – nuolat viskas keičiasi. Keičiasi ir žmonės, ir politikos kryptis. Iš vienos pusės – skatinimas, iš kitos – mokesčiai. Aš manau, kad tai yra problema.

Galiu suprasti pradedančiuosius verslininkus: ką tik gavo ir vėl visko netenka.

– Konferencijoje teko išgirsti mintį, kad reikia kurti ką nors globalaus, bet mąstyti lokaliai. Ar tai reiškia, kad svarbiausia orientuotis į savo rinką, norint sukurti ką nors, kas sulauktų sėkmės?

– Kalbant apie produktą, reikia mąstyti globaliai, nes Lietuvos rinka yra labai mažytė. Bet tai nebūtinai turi būti Amerikos rinka. Gali būti ir Kinijos rinka. Yra gražus pavyzdys – "Plate Culture" – dvi lietuvės Malaizijoje pradėjo savo versliuką: projekto esmė – turistams suteikiama galimybę apsilankyti vietinių namuose. Už tam tikrą mokestį jie kviečiami ne tik jaukiai pasisvečiuoti, bet ir paragauti autentiško vietos maisto. Tai įgyvendinta būtent Malaizijoje – atrodo, niekas nesugalvotų.

Reikia bandyti išplaukti į naujus vandenis ir galvoti globaliai. Galvokime apie produktą plačiau, bet pradėkime kurti čia ir neskubėkime važiuoti į Silicio slėnį kurti ten savo įmonės. Nes neaišku, ar pavyks. Juk ten nori nuvykti visi ir visi nori tos sėkmės.

– Ar apskritai verta važiuoti į išsvajotąjį Silicio slėnį?

– Aš manau, kad verta, bet ne dėl pinigų, o kitų dalykų. Dar buvęs "Verslios Lietuvos" vadovas Paulius Lukauskas pradedantiesiems verslininkams sakydavo, kad važiuotų įkvėpti tos dvasios. Vis dėlto verslumo ir inovacijų dvasia ten labai gaji. Užtenka ten nuvažiuoti, pabūti nors savaitę, kad pavyktų įgauti motyvacijos, įkvėpimo, naujų ryšių, o tai labai svarbu.

Be to, viskas labai priklauso nuo to, ko žmogus nori gauti. Ir, aišku, nuo to, ką daro. Jeigu žmogus mano, kad jo produktas yra skirtas Amerikai, tai verta ten nuvažiuoti, pasiklausyti nuomonių apie tą produktą. Bet jeigu jaunasis verslininkas galvoja apie Azijos rinką, tai Silicio slėnis tokiu atveju visai nesvarbus.

Rinka, į kurią orientuojamasi, – tai svarbiausia. Toks renginys kaip "Silicon valley comes to the Baltics" atveža gabaliuką ten esančios dvasios. Aišku, to neužtenka. Nuvažiavus ten, atsiranda galimybė dalyvauti visoje ekosistemoje.

– Ką įvardytumėte kaip sėkmingiausiai veikiančius pradedančiuosius verslininkus pastaruoju metu?

– Aš tik galiu pasakyti, ką mačiau per šias dienas. Man atrodo, kad pradedančiųjų verslininkų bendrovė "Bliu Bliu" labai sėkmingai auga ir eina į priekį. Nesinori man kitų vertinti, esu čia tik keturias dienas.

Aišku, Amerikoje seku Lietuvos naujienas. Kiek teko girdėti, labai vertinama "TransferGo". Yra nemažai stiprių. Per pastaruosius dvejus metus įvyko didžiulis persilaužimas.

Atsimenu, kai į San Fransiską atvažiavo pirmieji pradedantieji verslininkai. Tada jie norėjo užkariauti Silicio slėnį ir iškart gauti daug pinigų. Dabar – viskas kitaip.

Lietuvoje irgi viskas keičiasi į gera: skiriama daugiau lėšų, daugiau laiko ir energijos tokiems verslininkams  parengti. Valstybės parama, nebūtinai pinigais, bet palaikymu ar mokymais, turi labai daug įtakos.

Aišku, labai svarbu, kiek kiekvienas pasiima. Galbūt Lietuvoje dar yra likęs tas nusistatymas, kad valstybė kiekvienam ką nors turi duoti. O kitose valstybėse, toje pačioje Amerikoje, nėra tokio supratimo ir net tokių klausimų nekyla.

Lietuvoje manoma, kad kiekvienam valstybė turi duoti, o paskui, kai reikia sumokėti mokesčius, visiems kyla klausimas: tai kaip, man davė, o dabar – atėmė? Tai šiek tiek mentaliteto reikalas, kuris, laikui bėgant,  turėtų pasikeisti.

– Lietuva tampa vis verslesnė?

– Tikrai taip. Labai smagu stebėti šią "Silicon valley comes to the Baltics" konferenciją. Užsiregistravo 5 tūkst. žmonių – tai labai didelis skaičius Lietuvai. Šviesūs veidai, bendraujantys tarpusavyje, kalbūs, smalsūs. Aš atsigaunu su jais bendraudama, nes jaučiu tą norą ir žinių troškimą. Norą išmokti ir drąsą mokytis iš kitų, drąsą kalbėtis su tais, kurie jau bandė ką nors daryti.

Norisi jiems duoti tiek, kiek gali. Amerikoje gyvenu beveik 15 metų. Ten priimta duoti kitiems. Aišku, aš kalbu ne apie tiesioginį davimą. Tie, kurie užsidirba ir pasiekia tam tikrą statusą, atiduoda duoklę visuomenei ne pinigais, bet žiniomis. Visa tai pas juos vėliau sugrįžta, tik jau kita forma.

– Bet pamažu toks požiūris ir Lietuvoje pradeda vyrauti?..

– Taip, ir man atrodo, kad tai yra svarbiausias dalykas, dėl kurio labai daug kas pradės keistis ateityje. Aš tai jaučiu bendraudama su jaunimu. Tai kažkas, kas stumia į priekį labai dideliu tempu. Nes, pavyzdžiui, kitose šalyse, Silicio slėnyje, daug kas pasiekta ir nusistovėję, o čia dar juntamas labai didelis augimas.

Silicio slėnis

Silicio slėnis (angl. – Silicon Valley) yra JAV pietuose, šiaurės Kalifornijoje, San Fransisko įlankos pakrantėje. Čia įsikūręs Stanfordo universitetas ir driekiasi vadinamasis Smėlio kalvos kelias. Palei jį yra išsidėstę daugybė miestų: San Chozė, Palo Altas, Mauntin Vju, Suniveilis, Redvud Sitis. Silicio slėnio niekaip neišeitų pavadinti miestu – tai mažesnių ir didesnių miestų telkinys, kuriame įsikūrusios dauguma didžiausių technologijų bendrovių. Dabar Silicio slėnio sąvoka dažnai pavartojama visoms ten įsikūrusioms aukštųjų technologijų įmonėms apibūdinti.
Dar XX a. pradžioje Silicio slėnis tapo JAV elektronikos pramonės lopšiu. Jo plėtra prasidėjo tuomet, kai šalia įsikūrusio Stanfordo universiteto tuometis inžinerijos fakulteto dekanas Frederickas Termanas pakvietė savo studentus steigti verslus būtent aplink universitetą. Viena pirmųjų tokių įmonių tapo viena stambiausių šiandienos kompiuterių gamintojų – "Hewlett-Packard".

Silicio slėnis dažnai painiojamas su San Fransisku. Ir nors šis taip pat yra patraukli vieta pradedantiesiems verslininkams, tai nėra Silicio slėnio dalis – juos skiria 50 kilometrų atstumas ir šiandien jie net laikomi konkurentais. Abu kasmet pritraukia daugybę pradedančiojo verslo sandorių ir pinigų nei bet kuris pavienis miestas šiame regione.

Patį Silicio slėnio pavadinimą dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje pirmasis pradėjo vartoti verslininkas Ralfas Vaerstas. Toks slėnio pavadinimas buvo parinktas dėl to, kad daugybė jame veikiančių įmonių savo kuriamuose elektronikos prietaisuose naudojo silicį.

2012 m. Silicio slėnis pradedantiesiems verslininkams pritraukė 10,9 mlrd. JAV dolerių vertės rizikos kapitalo. Tai – penkiskart daugiau, nei pritraukė Tel Avivas (Izraelis).

Vilniečiai švieslenčių sostinės viešojo transporto stotelėse laukia jau penktus metus. Šią vasarą miesto savivaldybė dar kartą pažadėjo jas sutvarkyti ir pažadą tesėti sekasi lėtai: šiuo metu dar neveikia 14 iš planuotų 39 švieslenčių.

Savivaldybės atstovai dar šią vasarą žadėjo, kad visos švieslentės bus sukabintos ir prijungtos prie nuolatinio elektros tinklo per šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Tuomet savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius Gintaras Bliuvas minėjo tam tikrus projekto sistemos taisymus, kuriuos reikėjo įgyvendinti. Dabar, kaip jis teigė "Vilniaus dienai", yra atsiradę naujų kliūčių.

"Švieslentėms elektra bus tiekiama elektros, o ne troleibusų tinklais. Todėl darbų sparta priklauso nuo "Lesto", kuri švieslentes jungia prie elektros tinklo", – aiškino G.Bliuvas. Pasak jo, 25 švieslentės šiuo metu jau veikia, o likusias tikimasi prie sistemos prijungti per kelias artimiausias savaites.

Bendrovės "Susisiekimo paslaugos" vadovas taip pat tikino, kad iki šiol dėl jau veikiančių švieslenčių iš gyventojų yra gautas tik vienas skundas, tačiau ir tam rado pasiteisinimą: esą taip nutiko dėl programinės įrangos atnaujinimo, kai vasaros laikas buvo persukamas į žiemos.

"Švieslentės veikia gerai – informacija į jas patenka iš vairuotojų pagrindinių kompiuterių, todėl keleiviai mato realią informaciją, kada atvažiuos autobusas ar troleibusas, net jeigu dėl eismo įvykių, automobilių spūsčių nepavyksta laikytis grafiko", – aiškino G.Bliuvas.

Vis dėlto praėjusį pirmadienį švieslentės neveikė nei Antakalnyje, nei Lazdynuose, nei pačiame miesto centre, V.Kudirkos stotelėje. Pasak miesto gyventojų, kai kuriuose sostinės rajonuose veikiančių švieslenčių jie net nėra matę.

Į "Vilniaus dienos" klausimą, kodėl jau seniai turinčios veikti švieslentės pirmadienį kai kuriose viešojo transporto stotelėse neveikė, savivaldybė neatsakė.

Stotelių, kuriose švieslentės dar turėtų būti įrengtos, sąrašas:

1. Stotis (prie Geležinkelio stoties pastato);

2. Spaudos rūmai (į centrą);

3. Naujininkai (į centrą);

4. Europos aikštė (Kalvarijų g. link);

5. Trakų stotelė (į centrą, Žvėryną);

6. Saltoniškės (į centrą);

7. Karoliniškės (ligoninės link, Laisvės pr.);

8. Santariškės (į centrą);

9. Pamėnkalnio stotelė (į Žvėryną);

10. Sparta (į Oro uostą);

11. Šeškinės kalvos ("Kuro aparatūros" link);

12. Šeškinės kalvos (Ukmergės g. link, Ozo g.);

13. Žemynos (į centrą);

14. VGTU (į centrą).

Peržvelgus politinėms partijos suteiktų patalpų sąrašą Vilniaus mieste ir apskaičiavus šių patalpų nuomos vertę rinkoje, susidaro nemaži pinigai – per metus bent pusė milijono litų. Bet politikams mokėti nereikia, šiandien rašo savaitraštis "Vilniaus diena".

1300 kv. m ploto

Niekam ne paslaptis, kad įtakingiausios šalies politinės partijos savo būstines įsirengusios sostinės centre, kur nuomos kainos ne tokios ir mažos. Nors dalis partijų patalpas nuomojasi savo lėšomis, kai kurios savo išlaidas skaido: dalį patalpų nuomojasi už savo pinigus, o kitą dalį mielai "skolinasi" iš savivaldybės.

Pagal panaudos sutartis skirtingiems laikotarpiams miesto savivaldybė politinėms partijoms yra išdalijusi daugiau nei tūkstantį kvadratinių metrų patalpų. O kalbant tiksliau – beveik 1300 kv. m.

Kai kurios iš jų pagal panaudą patalpas yra gavusios iki 2018-ųjų ar net neterminuotam laikotarpiui. Beje, pasitaiko, kad politinėms partijoms suteiktų patalpų dydis viršija net 200 kv. m.

Surinktų pusę milijono litų

Pavyzdžiui, Liberalų ir centro sąjungai vienoje sostinės senamiesčio gatvių yra suteikta 242 kv. m patalpų. Būtent šios partijos patalpos kainuotų daugiausia. Jų rinkos kaina – nuo 7277 iki 9703 litų per mėnesį.

Nedaug atsilieka ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, kuriam Vašingtono aikštėje skirta 210 kv. m patalpų. Jų nuomos kaina būtų tarp 6,3 tūkst. ir 8,5 tūkst. litų. Nors įvertintas kiek mažesnėmis nuomos sumomis, dideles komercines patalpas yra gavusios Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijos – atitinkamai po 143,5 ir 251 kv. m.

Remiantis nekilnojamojo turto specialistų skaičiavimais, miesto savivaldybė, privertusi partijas susimokėti už joms suteiktas patalpas, per mėnesį surinktų nuo 36 280 iki 47 435 litų. Tai reiškia, kad savivaldybei per metus šalies politinių partijų gerovė atsieina nuo 435 tūkst. iki 522,5 tūkst. litų.

Tiesa, pateikiamos apytikslės sumos, nes kiekvieną partijoms suteiktą komercinių patalpų objektą reikėtų analizuoti atskirai, tikrinti jo būklę, kaip sakė nekilnojamojo turto agentūros "Remax Lietuva" vadovas Žiuljenas Galeckas.

"Per pastaruosius pusantrų metų komercinių patalpų nuomos kainos yra išaugusios, palyginti su tuo, kas buvo prieš 3–4 metus. 2009–2011 m. nuomos kainos buvo žemiausios ir galimybės išsinuomoti patalpas buvo didžiausios. Kainos yra pakilusios, nes susidomėjimas patalpomis didesnis, ypač naujomis patalpomis ir naujais pastatais", – sakė Ž.Galeckas.

Naudojasi įstatymu

Vilniaus miesto tarybos sekretorius Miroslavas Monkevičius patvirtino, kad suteikti patalpas partijoms pagal panaudą įpareigoja įstatymai.

"Pagal esamus teisės aktus, tarybos sprendimus mes privalome suteikti ir suteikiame patalpas politinėms organizacijoms bei judėjimams. Šiuo metu bent jau idėja apmokestinti politines partijas svarstoma nebuvo", – sakė M.Monkevičius.

Pasak jo, neaišku, ar toks klausimas artimiausiu metu galėtų būti svarstomas.

Teismo sprendimas, įpareigojęs savivaldybę sumokėti 1,2 mln. litų netesybų „Nekilnojamojo turto gamai“ už nereikalingo nekilnojamojo turto nuomą, sukėlė sąmyšį: dėl keistų sprendimų kaltinamas buvęs administracijos direktorius Gintautas Paluckas atsakomybę permeta buvusiems sostinės politikams.

Dabartinė miesto valdžia atsakomybės už tokius nuostolius kratosi ir pirštu rodo buvusį savivaldybės administracijos direktorių G.Palucką.

Kalti visi kiti

Nuostolį Vilniaus miesto savivaldybė patyrė, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jai priteisė sumokėti daugiau nei 1,2 mln. litų sumą bendrovei „Nekilnojamojo turto gama“ už praeitos kadencijos sudarytą ir nutrauktą patalpų nuomos sutartį.

Savivaldybės teigimu, šis teismo sprendimas dar labiau apsunkins finansinę Vilniaus miesto savivaldybės situaciją. Nors ir daug dejuojama dėl naštos miesto biudžetui, skolą bendrovei savivaldybė jau spėjo atiduoti. Ji sumokėta iš asignavimų, skirtų skoloms padengti.

Gerokai prieš Aukščiausiojo Teismo sprendimą savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą, nes patalpos, kurių nuomos sutartis nutraukta, savivaldybei buvo nebereikalingos ir jos nebenaudojamos. Tiesa, Generalinė prokuratūra šio prašymo nesiryžo patenkinti – viešojo intereso šioje situacijoje neįžvelgė, bet pasiūlė šį klausimą spręsti civiline tvarka, t. y. teisme.

Savivaldybės atstovai teigia, kad buvo pakliūta į spąstus: nutrauktoji nuomos sutartis buvo sudaryta tik bendrovės „Nekilnojamojo turto gama“ naudai ir pažeidė tam tikrus galiojančius teisės aktus. „Vilniaus dienai“ šiuo klausimu buvo patarta kreiptis į praėjusią kadenciją dirbusį savivaldybės administracijos direktorių G.Palucką, kuris ir pasirašė minimą sutartį. Šis buvęs savivaldybės darbuotojas, beje, prieš keletą metų buvo pripažintas kaltu dėl neskaidraus viešųjų pirkimų konkurso ir nubaustas dvejų metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant vieniems metams.

Bandė išlaikyti finansinį stabilumą

Patalpų nuomos sutartis su bendrove „Nekilnojamojo turto gama“ buvo sudaryta 2008-ųjų balandžio 30 d., o nutraukta vos daugiau nei po metų – 2009-ųjų birželio 1 d. Įdomu tai, kad kasmet savivaldybė buvo įsipareigojusi bendrovei už 2216 kv. m patalpų nuomą sumokėti 1,7 mln. litų per metus.

2009 m. miesto valdžia mažindama išlaidas sumažino ir tarnautojų bei darbuotojų skaičių: nuo 944 iki 740. Anot savivaldybės, susiklosčius tokiai situacijai ir atsilaisvinus daugybei ploto administraciniame savivaldybės pastate, nebeliko poreikio nuomotis patalpas iš privačios bendrovės.

Savivaldybė tikina, kad pagrindinė gautos 1,2 mln. litų baudos priežastis buvo nuomotojo naudai sudaryta sutartis.

G.Paluckas juokiasi

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius G.Paluckas situaciją „Vilniaus dienai“ dėstė kiek kitaip nei dabartiniai savivaldybės atstovai. Jis visą kaltę permetė tuometei savivaldybės tarybai, kuri ir priėmė galutinį sprendimą.

„Jeigu atkreipčiau dėmesį, tada buvo priimtas savivaldybės tarybos sprendimas šiuo klausimu. Administracija juk nepaėmė lėšų iš dangaus, pati neskyrė nuomos ir panašiai. Tie dalykai yra sprendžiami tarybos, yra įtraukiamos lėšos į biudžetą ir panašiai“, – teisinosi G.Paluckas.

Buvęs administracijos direktorius aiškino, kad tuomet sutarties projektas buvo pateiktas tuometei tarybai, svarstomas komitetuose, apsvarstytas ir savivaldybės administracijos teisininkų.

„Dabar aiškinti, kad kas nors ką nors pasirašė neteisėtai, mažų mažiausia yra neetiška. Žiūrint ir iš šios dienos taško, nieko ten ypatingo nebuvo. Nuomos kaina tuomet buvo derybų klausimas, tačiau šiuo atveju savivaldybės taryba ir atitinkamai komitetai įvertino visas aplinkybes ir buvo priimtas sprendimas, kad tokia sutartis tinka“, – sakė G.Paluckas.

Vilniaus tarybos užmojis sekti Kauno pavyzdžiu ir priversti vilniečius kuopti aplinkines teritorijas papiktino ne tik pačius gyventojus. Mero Artūro Zuoko koalicijai priklausantis Juozas Antanaitis teigia, kad nutarimas esą pažeidžia įstatymus.

Kyla daug klausimų

Neseniai vykusiame Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta, jog Vilniaus miestui būtų pravartu pasekti Kauno pavyzdžiu: sostinės daugiabučių namų savininkų bendrijoms, daugiabučių namų ir pastatų administratoriams priskirti atsakomybę už terotorijų švarą bei tvarką 20 metrų atstumu nuo pastatų. Naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų sausio 1 d. Miesto taryba tikisi, kad kasmet taip būtų sutaupoma apie 10 mln. litų.

Nors iki šio sostinės Tvarkymo ir švaros taisyklių papildymo įsigaliojimo dar yra laiko, miesto gyventojai nerimsta jau dabar. Gyventojams neaišku, už kurias teritorijas tiksliai jų pečius užguls atsakomybė ir kodėl apskritai jie to turėtų imtis?

Viename sostinės daugiabučių gyvenančiam vilniečiui Ričardui nutarimas atrodo daugiau nei graudžiai juokingas, nes jis ne tik apsunkins gyventojus finansine našta, tačiau gali sukelti ir dar daugiau chaoso.

"Kaune, pavyzdžiui, buvo nutarta, kad žmonės prižiūrės teritorijas 20 metrų atstumu nuo namų, tačiau iki šaligatvio. Dabar to nebuvo pasakyta. Jeigu šaligatvis yra už 3 metrų nuo mūsų namo, vadinasi, 20 metrų – jau visa gatvė. Tai nejaugi mes ir gatvę valysime?" – piktinosi Ričardas.

O kas prižiūrės tam tikrą atlikusią sklypo dalį, jeigu, pavyzdžiui, atstumas tarp namų yra 50 metrų, – žėrė klausimus jis.

Atsiriboja nuo atsakomybės

Vilnietis taip pat tikino, kad savivaldybė apskritai neturi jokio teisinio pagrindo atsakomybę už savo turimas žemes perleisti miesto gyventojams.

"Nutarimas prasilenkia su Civiliniu kodeksu: jame parašyta, kad turto savininkas atsakingas už turto priežiūrą. Tai jeigu namui priskirta žemė, o mūsų atveju ne tik priskirta, bet mes ją ir turime (naujos statybos name butą pirkome jau su žeme), mes žinome savo teritoriją ir ją tvarkome", – aiškino vyras.

Sostinės gyventoją Ričardą piktina ir tai, kad savivaldybė jau grasina bausianti nesitvarkančias bendrijas ar namų administratorius pinigine 2000 litų bauda, nors dar iki šiol pati savo įsipareigojimus vykdė netinkamai. Žadama, kad viską kontroliuos Miesto tvarkymo skyriaus specialistai bei Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

"Mes nuolat tvarkome net šalia esančius šaligatvius, nes savivaldybė ne tik jų nevalo, tačiau ir nepjauna žolės, neprižiūri nudžiūvusių medžių – juos mes atsodiname. Praėjusią žiemą jie mums visiškai nenuvalė gatvės. O mūsų žemė yra tik iki šaligatvio", – aiškino vyras.

Pasak jo, savivaldybė spekuliuoja terminais, nes kiekvienas statinys turi savo žemės, nors gyventojai tos žemės nuosavybės teise neturi. Jiems tam tikras žemės sklypas yra tiesiog priskirtas.
Pati savivaldybė šį tarybos sprendimą grindžia 2013 m. balandžio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje buvo nagrinėjama Kauno miesto situacija: "<…> namui priskirtina tvarkyti teritorija nebūtinai turi atitikti žemės sklypo sąvoką ir būti įregistruota nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju daugiabučių namų savininkų bendrijoms teritorija priskirta administraciniu aktu, t. y. ginčijamu sprendimu, ir šis paskyrimas negali būti tapatinamas su žemės sklypo suformavimu, kadangi teritorija priskiriama tik tvarkymo tikslais, nesukuriant kitų, nei apibrėžta taisyklėse, teisių ir pareigų. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčijamas aktas nurodyta apimtimi prieštarauja aukštesnės galios įstatymams <…>."

Įdomu, jog prieš tai tas pats teismas buvo pasisakęs, kad gyventojams privaloma tvarkyti tik nuosavą turtą ir įstatymo nustatyta tvarka priskirtą žemės sklypą. Kauno valdžia pasiekė savo, o Vilniaus valdžia tuo sėkmingai pasinaudojo.

Susimokės du kartus

Vilniaus tarybos sprendimui ypač nepritaria vienas jos narys, A.Zuoko koalicijos atstovas J.Antanaitis. Pasak jo, buvo pasinaudota negera Kauno miesto patirtimi: "Administracinis teismas pasakė, kad galima priskirti žemes daugiabučiams ir įpareigoti jas tvarkyti. Tačiau kaip buvo klausta, taip buvo atsakyta."

Pasak tarybos nario, bet kuriuo atveju kiti teisės aktai šiam nutarimui užkerta kelią, nes pavesti aplinką prižiūrėti gyventojams galima tik tuo atveju, jeigu ta aplinka patenka į žemės sklypą, kuris yra patvirtintas kaip pastato savininkų bendrojo naudojimo ir valdomas žemės sklypas.

"Jeigu yra įstatymų nustatyti pagrindai tą žemę valdyti, tokia galimybė yra. Deja, atvejų, kai nuosavybės teise žemė priklauso butų savininkams, labai mažai. Žemės sklypai, kurie įstatymų pagrindais arba nuosavybės teise nepriklauso buto savininkams, pagal Žemės įstatymą yra valstybės turtas. O valstybės turtas valdomas iš lėšų, gautų per mokesčius", – tvirtino J.Antanaitis.
Pasak jo, išeina, kad nuo kitų metų pradžios gyventojai už savo gyvenamųjų namų aplinkos tvarkymą mokės dukart. Pirmą kartą tenka sumokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei, kuri ir skiria pinigų savivaldybių biudžetams.

Tiesa, kitąmet Vilniaus miesto biudžetui skiriama suma bus didesnė nei šiemet, o savivaldybė, kasmet bendrų teritorijų priežiūrai skyrusi beveik po 40 mln. litų, kitąmet atseikės tik 21 mln. litų.

J.Antanaičio teigimu, teisiškai žmonių neįmanoma priversti mokėti už aplinkos tvarkymo darbus, kuriuos numato tarybos naujai priimta tvarka: "Civilinio kodekso nuostata griežta.

Gyventojai neprivalo mokėti mokesčio, dėl kurio nėra davę sutikimo ir jeigu tai nėra privalomieji darbai (nuosavybė, bendrojo naudojimo objektas, įrašytas į buto aprašą). Jeigu apraše tie sklypai nenurodyti, butų savininkai dėl svetimo turto negali priimti jokių sprendimų."

Tarybos narys mano, kad savivaldybė tokia galimybe naudojasi žinodama, jog iš baimės būti nubausti žmonės paklus naujai tvarkai.

Nauja tvarka

Remiantis Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Mikalauskienės atsakymais "Vilniaus dienai", sostinės daugiabučių namų gyventojams pagal naują nutarimą teks tokie įsipareigojimai.

1. Pasirūpinti daugiabučiams namams priklausančia aplinka yra įpareigojami bendro naudojimo objektų valdytojai, t. y. namo administratorius ar daugiabučių namų savininkų bendrija.

2. Pakeitimu įvedus faktiškai naudojamos teritorijos sąvoką, tvarkyti ne daugiau kaip 20 metrų teritoriją apie pastatą, kuris neturi suformuoto žemės sklypo, išskyrus, kai namo teritorija ribojasi su A, B, C kategorijų gatvėmis.

3. Jeigu pastatai yra nutolę vienas nuo kito mažiau nei po 20 metrų, gretimų namų administratoriai turės organizuoti aplinkos tvarkymą per pusę.

4. Jeigu gyventojai įsigijo būstą, kur yra suformuotas žemės sklypas, pagal galiojančias taisykles bendro naudojimo objektų valdytojas privalo užtikrinti tvarką suformuotame arba priskirtame žemės sklype.

Sekmadienio vakarą apleisti Vilniaus sporto rūmai atgijo muzikos garsais. Čia „Vilnius City Opera“  pristatė savo išskirtinį projektą  - „VCO ROCK“. Dalios Ibelhauptaitės „bohemiečiai“ šį kartą susibūrė neįprastai roko bei operos muzikos sintezei.

Operos maištininkais vadinami „Vilnius City Opera“ įžengė į dešimtmetį miestiečiams neprieinamas erdves. Vilniaus sporto rūmai dar vadinami Lietuvos roko lopšiu, todėl projektui „VCO ROCK“ šiandien kiek bauginantis pastatas tapo nepakeičiama vieta koncertui.

„Mes prieš tris metus buvusiame „Lietuvos“ kino teatre jau darėme elektroninę muzikos fantaziją „XYZ“. Praėjo trys metai ir mums atrodo ta sėkmė kurios tada sulaukėme – atėjo labai daug jaunų žmonių į klasikinės muzikos vertybes, į tikrą operą. Tad nusprendėme padaryti naują interpretaciją. Režisierius Gediminas Šeduikis turėjo idėją, aš sutikau ir tęsiant tradiciją norėjome išsirinkti alternatyvią vietą Vilniaus mieste, kur nėra gyvybės tuo metu, jokių patogumų, jokio grožio. Sporto rūmai buvo ta vieta, kur prieš 25 metus skambėjo pirmasis rokas Lietuvoje, vyko Roko maršai ir stovėjome susikabinę rankomis už Lietuvos laisvę“, - pasakojo Dalia Ibelhauptaitė.

Ji sakė, kad opera yra kaip rokas: maištinga, drąsi. Tačiau akcija surengti tokį projektą Sporto rūmuose – dar viena galimybė paaštrinti kalbėti apie problemą: kultūrinių erdvių trūkumą Vilniaus mieste. Pasak jos, tai simbolizuoja viltį, tad „VCO ROCK“ nėra paskutinis projektas, kurį bohemiečiai įgyvendina alternatyviose erdvėse.

Sekmadienio vakarą gausiai susirinkusiai publikai buvo atlikta daugiau nei 20 kūrinių iš garsiausių operų, tiesa, netradiciškai – kūriniai perteikti trankios roko muzikos kalba. Sporto rūmų erdvės drebėjo dvigubai, mat roko muziką gyvai atliko specialiai šiam vakarui suburta grupė iš geriausių šio žanro muzikantų: Tomo Varnagirio, Pauliaus Zdanavičiaus, Tomo Maslausko, Martyno Lukoševičiaus ir Audriaus Piragio.

Ant galingos scenos sužibo ir visos „Vilnius City Opera“ žvaigždės: Asmik Grigorian,  Aušrinė Stundytė, Joana Gedmintaitė, Laimonas Pautienius, Kostas Smoriginas, Tadas Girininkas, Kristian Benedikt bei jaunieji atlikėjai Viktoras Gerasimovas ir Tomas Pavilionis. Beje, „VCO ROCK“ suteikė džiaugsmo ne tik ausims, pristačiusi daugybę aranžuotų klasikos kūrinių. Visą renginį nušvietė unikalios vizualizacijos, o atlikėjai buvo pasipuošę netradiciškai – nors ir ne rokeriškai, tačiau itin stilingai juos aprengė Islandijoje jau išgarsėjęs lietuvis kostiumų dizaineris Dainius Bendikas.

Šeštadienį Vilniaus „Litexpo“ parodų centre prasidėjusi konferencija „Silicon Valley comes to the Baltics“ sutraukė žymiai daugiau žmonių nei praėjusiais metais. Šiemet didžiausia Baltijos šalyse jaunimo verslumo skatinimo konferencija sukvietė net 20 įvairiausių sričių profesionalų, kurių tikslas čia – keisti jaunimo mąstymo būdą.

Šiemet į didžiausią Baltijos šalyse jaunimo verslumo skatinimo konferenciją užsiregistravo apie daugiau nei 5 tūkstančiai jaunuolių – beveik dvigubai daugiau nei pernai. Daugumai jaunuolių, susirinkusių pasiklausyti Silicio slėnio (JAV) pranešėjų kalbų, tai puiki proga ne tik pasisemti verslui naudingų patarimų, tačiau ir patirti kiek kitokio verslių žmonių mąstymo būdo.

Renginį antrus metus iš eilės organizuojanti VšĮ „Versli Lietuva“ šiemet į Vilniaus parodų ir kongresų centrą sukvietė nemažai įdomių pranešėjų, tarp kurių ir geriausiu pasaulyje laikomas verslo akseleratoriaus „Y Combinator“ partneris Kevin Hale, kompanijos „EA games“, paleidusios žaidimus „The Sims“, „Need for speed“, įkūrėjas Jeff Burton bei Stanfordo universiteto profesorius Burton Lee.

Šeštadienio pranešimų metu netrūko ne tik patarimų Lietuvos jaunimui, bet ir šmaikščių pasisakymų. Nemažo dėmesio susilaikęs prezentacijų platformos „Prezi“ įkūrėjas Peter Halascy juokavo, jog atvyko pakeisti Lietuvos. Tačiau jo žodžiuose atsispindėjo ir dalis tiesos.

„Verslumas gali būti primityviai verslo įkūrimas, bet tuo pačiu tai yra požiūris į gyvenimą, laisvė, tiesiog paprasti dalykai gyvenime, kurie išlaisvina. Mes tai norime diegti mūsų bendruomenėje, visame regione, nes vakariečiai atvažiavę čia vis dar sako, kad mes labai susivaržę“, – sakė konferencijos organizatorius Andrius Neviera .

Pasak jo, dalyvavimas tokiuose renginiuose dar nereiškia, kad jaunuoliai daugiau sužinojo apie verslą tuoj puls imtis savojo ir jiems pavyks, tačiau neįprastų sėkmės istorijų būna: „Pavyzdžiui, kalbų mokymosi programos „Bliu Bliu“ sėkmės istorija. Startuolis Klaudijus prieš metus pats nieko nežinojo apie stratuolius. Pamatė savo pažįstamą amerikietę iš Londono, kuri būtent buvo pranešėja praėjusių metų konferencijoje, sudalyvavo „Startuo Weekend“ projekte, pristatė savo idėją, subūrė komandą ir per metus tapo didžiausia Lietuvos istorija. Prieš savaitę apie tai rašė „Wall Street Journal“. O jis paprastas Vilniuje gyvenantis vyrukas“, – šypsojosi A. Neviera.

Pasak jo, rinkoje jaučiamas tokių renginių kaip „Silicon Valley comes to the Baltics“ poreikis.

Šeštadienį „Litexpo“ balkone buvo užkurtos ir idėjų generavimo dirbtuvės „Startup Weekend Lithuania“.  Bendruomenės „KTU Startup Space“ ir „Verslios Lietuvos“ organizuojamos dirbtuvės vyko jau 6-ąjį kartą.