Incidentas įvyko Bretanėje tarp Bretanės Pliuvinjė ir Landolio miestelių, naujienų agentūrą AP informavo vietos administracijos atstovas. Pasak jo, vienas pilotas buvo iškart išgelbėtas, o pataikiusį nusileisti ant elektros linijos pavyko saugiai nuimti nuo laidų, kai buvo išjungta srovė. Pastarasis lakūnas buvo išvežtas į ligoninę patikrinti jo būklės.

Administracijos atstovas sakė, kad vietovėje, kur įvyko nelaimė, gyvenantys žmonės buvo evakuoti.

Nacionalinės policijos atstovė nurodė, kad vietos gyventojai nenukentėjo. Ji sakė, kad įvykio vietą apsupo apie 100 policijos pareigūnų, kurie tiria įvykį.

Lėktuvas skrido iš Belgijos į vieną Loriano karinio laivyno bazę Prancūzijoje, nurodoma vietos valdžios išplatintame pareiškime.

Orlaivyje buvo du pilotai: abu spėjo katapultuotis prieš orlaiviui sudūžtant jūroje.

Pranešime nurodoma, kad lėktuvas nebuvo ginkluotas.

Vietos laikraštis „Le Telegramme“ paskelbė nuotraukų, kuriose matyti nuo laidų kabantis pilotas, netoliese besiveržiantys dūmai ir namas, kuris, pasak leidinio, buvo apgadintas per avariją.

Vaizdo įraše B. Netanyahu pareiškė, kad pirmenybę teiktų dešiniojo sparno koalicijai, bet antradienį vykusių rinkimų rezultatai esą parodė, kad tai nėra įmanoma.

Toks pripažinimas yra svarbus įvykis po visuotinių rinkimų, per kuriuos iškilo grėsmė B. Netanyahu siekiui toliau vadovauti vyriausybei. Jis yra ilgiausiai šalies premjeru dirbantis politikas.

„Per rinkimus raginau kurti dešiniojo sparno vyriausybę“, – ketvirtadienį pareiškė B. Netanyahu.

„Bet, deja, rinkimų rezultatai rodo, kad tai neįmanoma“, – pridūrė jis.

B. Gantzas į B. Netanyahu raginimą dar nesureagavo, bet anksčiau jis yra nekart pasisakęs už vienybės vyriausybės formavimą.

Vis dėlto kol kas neaišku, ar jis priims ministro pirmininko, kuriam artimiausiomis savaitėmis gali būti pareikšti kaltinimai dėl korupcijos, pasiūlymą, jei premjero kėdėje liktų B. Netanyahu.

Po B. Netanyahu pareiškimo abu politikai susitiko per buvusio prezidento Shimono Pereso (Šimono Pereso) mirties metinių minėjimą ir paspaudė vienas kitam ranką. 

Buvęs kariuomenės vadas B. Gantzas, metęs iššūkį B. Netanyahu neturėdamas politinės patirties, vėliau ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją.

Antri rinkimai šiais metais

B. Netanyahu suskubo paskelbti apie savo ketinimą formuoti vienybės vyriausybę vildamasis, kad tai užkirs kelią bandymams jį nušalinti. 

V. Gantzo centristinis aljansas „Mėlyna ir balta“ anksčiau bandė įtikinti B. Netanyahu dešiniojo sparno partijos „Likud“ narius nusigręžti nuo premjero ir drauge formuoti vienybės vyriausybę.   

Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad kas nors iš „Likud“ narių būtų tam pasiryžęs. Savo kalboje pasibaigus balsavimui rinkimuose B. Gantzas apie tai neužsiminė.

Oficialūs antradienį vykusių rinkimų rezultatai kol kas nepaskelbti, tačiau Izraelio žiniasklaidos turimi duomenys, gauti suskaičiavus 97 proc. balsalapių, rodo, kad aljansas „Mėlyna ir balta“ 120 vietų parlamente užsitikrino 33 vietas, o „Likud“ – 31 vietą. 

Minimali B. Gantzo persvara neužtikrina jam didesnių šansų suformuoti daugumos koaliciją.  

Buvęs gynybos ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Lybermanas) iškilo kaip itin svarbi figūra, neoficialiems rezultatams rodant, kad jo nacionalistinė partija „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“) iškovojo aštuonis mandatus.

Naujai susivienijusios Izraelio arabų partijos, dalyvavusios rinkimuose bendru sąrašu, taip pat iškilo kaip svarbi politinė jėga. Remiantis negalutiniais duomenimis, jos parlamente turės 13 vietų ir bus trečia pagal dydį frakcija.  

Tai gali leisti joms užkirsti kelią B. Netanyahu toliau dirbti premjero poste, jei jos nuspręstų nukrypti nuo įprasto kurso ir paremti B. Gantzą.

Izraelio arabų partijos tradiciškai nepalaiko jokios kandidatūros į ministro pirmininko postą.

Kai bus paskelbto oficialūs balsavimo rezultatai, prezidentas Reuvenas Rivlinas surengs konsultacijas su visomis į parlamentą patekusiomis politinėmis partijomis ir tuomet paves kažkuriam iš politikų pamėginti suformuoti naują vyriausybę.

Nuo balandžio prezidentui tai teks daryti jau antrą kartą.

B. Netanyahu po balandį vykusių rinkimų patyrė vieną didžiausių pralaimėjimų per visą savo politinę karjerą.

Jo partija „Likud“ su savo dešiniojo sparno ir religinės pakraipos politiniais sąjungininkais užsitikrino daugumą, tačiau B. Netanyahu nepavyko suformuoti koalicijos, todėl jis pasirinko rengti naujus rinkimus, bijodamas, kad R. Rivlinas paves kam nors kitam formuoti vyriausybę.

„Premjeras Rinne mano, kad JK privalo pateikti rašytinį pasiūlymą iki šio mėnesio pabaigos“, – nurodė atstovas.

Suomija šiuo metu pirmininkauja ES.

Išvakarėse A. Rinne buvo susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) Paryžiuje, kur pareiškė, kad ES veikiausiai nesutiks pratęsti dabartinio „Brexit“ termino ir taip išvengti JK išstojimo be sutarties scenarijaus, nebent Londonas pateiktų konkrečių pasiūlymų. Dabar numatyta, kad „Brexit“ turi įvykti spalio 31 dieną.

„Nei Suomija, nei aš, nei kitos 26 valstybės narės neturi daug entuziazmo pratęsti „Brexit“, nebent atsirastų protingas sprendimas ateičiai“, – pabrėžė suomių premjeras.

A. Rinne biuras patvirtino, kad kiek vėliau jis telefonu kalbėsis su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku apie siūlymą, kad JK pateiktų rašytinį pasiūlymą dėl „Brexit“ iki šio mėnesio pabaigos.

Ketvirtadienį vienas prancūzų diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad „senka laikas“ pasiekti „Brexit“ susitarimą, ir perspėjo, kad per kitą ES viršūnių susitikimą spalio viduryje nebus galima derėtis „tiesiogiai“.

28 ES šalių lyderiai susitiks Briuselyje spalio 17–18 dienomis, likus kiek mažiau nei dviem savaitėms iki planuojamos „Brexit“ datos.

JK „Brexit“ sekretorius Stephenas Barclay (Stivenas Barklajus) ketvirtadienio rytą pranešė, kad penktadienį susitiks su vyriausiuoju ES derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė).

„Premjeras grįžo iš derybų su pirmininku (Jeanu-Claude'u) Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) Liuksemburge pirmadienį su garantijomis, kad derybos intensyvės“, – pareiškė Madride viešintis S. Barclay.

„Tuo pat metu aš susitikau su Micheliu Barnier, o rytoj susitiksime dar kartą“, – pridūrė jis.

Pasak vieno šaltinio ES, „Brexit“ grafikas taip pat bus aptariamas JK premjerui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui) susitikus su J.-C. Junckeriu kitą savaitę Niujorke vyksiančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos kuluaruose.

D. Trumpas apžiūrėjo pasienio atkarpą San Diego Otėjaus rajone. Prezidentas čia jau lankėsi praėjusių metų kovo mėnesį, kai atvyko apžiūrėti pasienio užtvarų prototipų. Vėliau valdžia juos nugriovė, kad būtų galima pradėti statyti 22,4 km ilgio sieną iš plieno ir betonu užpildytų stulpų.   

D. Trumpas kalbėjo apie šios sienos ypatybes ir sakė, kad ja susidomėjo ir ištyrinėjo trys šalys. Anot prezidento, siena sugeria karštį.

„Ant jos galima išsikepti kiaušinį“, – kalbėjo jis.

Betonas įleistas giliai į žemę, kad nebūtų galima išrausti tunelių, o agentai gali matyti kiaurai sieną ir iškart pastebėti potencialias grėsmes kitapus užtvaros, sakė D. Trumpas.   

„Kai siena bus užbaigta, bus praktiškai neįmanoma nelegaliai pro ją prasmukti, ir tada mes galėsime kontroliuoti pasienį ir nukreipti juos prie įvažiavimo punktų“, – kalbėjo prezidentas.   

Jis pažėrė pagyrimų Meksikos vyriausybei, ypač už tai, kad šalis pasiuntė dešimtis tūkstančių karių prie savo šiaurinės ir pietinės sienų, kad padėtų sumažinti į Jungtines Valstijas plūstančių migrantų srautą. Anot D. Trumpo, Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) yra „puikus“.   

„Mes džiaugiamės, – kalbėjo D. Trumpas. – Žinote, anksčiau Meksika nieko nedarė, kad sukliudytų žmonėms plūsti į mūsų šalį, o dabar jie elgiasi priešingai. Jie tiesiog nuostabūs.“

Prezidentas papasakojo, kad pasieniečiai ir kariuomenės pareigūnai įtikino jį pasirinkti brangesnę sienos konstrukciją. Anot jo, užuot stačius betoninę užtvarą, buvo pasirinkti betonu užpildyti stulpai, kad agentai galėtų matyti, kas vyksta kitapus sienos, ir iškart pastebėti akmenis ar kitus daiktus svaidančius užpuolikus. Prezidentas sutiko, kad būtų statomos kiek daugiau nei 9 metrų aukščio užtvaros.   

„Tai „Rolls-Royce“ versija“, – sakė D. Trumpas.

Kai prezidentas paprašė jį lydėjusio generolo leitenanto Toddo Semonite'o (Todo Semonaito), kaip sienoje esanti technologija informuoja agentus apie neteisėtą veiklą, šis atsakė: „Pone, būtų naudingiau apie tai nediskutuoti.“

Neseniai Pentagonas nukreipė 3,6 mlrd. dolerių (3,3 mlrd. eurų) 280 km ilgio sienos atkarpos statyboms. Anksčiau buvo planuota šiuos pinigus skirti 127 karinės statybos projektams. 

Per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją D. Trumpas žadėjo, kad už šios sienos statybas sumokės Meksika.

Prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) televizijai „CNews“ sakė, kad tie pareiškimai „nėra labai įtikinami“. Jis nenurodė, kas galėtų būti atsakingas už šeštadienio atakas, bet pakartojo, kad Prancūzija į Saudo Arabiją išsiuntė savo ekspertų, kad ištirtų, kas įvyko.

JAV ir Saudo Arabija įtaria, kad Iranas atsakingas už ataką prieš didžiausią Saudo Arabijoje ir pasaulyje naftos apdorojimo įmonę, taip pat vieną naftos telkinį.

J.-Y. Le Drianas paragino Iraną gerbti savo įsipareigojimus pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą ir „grįžti prie (derybų) stalo“, kad būtų atkurta ramybė Persijos įlankos regione.

Jo teigimu, Prancūzija kalbasi su „visais regione“, besistengdama rasti diplomatinį sprendimą ir išvengti naujo karinio konflikto.

„Mūsų pasiūlymas – pamėginti išspręsti mūsų situaciją pagal sudarytus Minsko susitarimu. Jei mums nepavyks ir susidursime su visišku nenoru judėti į priekį, vienas iš mūsų tolesnių žingsnių variantas bus taikdarių misija“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras per Užsienio politikos ir Ukrainos integracijos Europos Sąjungoje parlamento komitetų bendrą posėdį.

Pasak V. Prystaikos, taikdarių misijos tik labai retais atvejais padeda išspręsti situaciją.

„Didžioji dalis istorijos rodo, kad šios misijos atveda iki konflikto įšaldymo, dažnai – dešimtmečiams“, – tvirtino ministras.

Konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 metų pavasario. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Šis karinis konfliktas prasidėjo po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų. Maskva šiuos kaltinimus neigia.

Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija dar 2015 metais buvo sutarusios dėl paliaubų Rytų Ukrainoje pagal vadinamuosius Minsko susitarimus, bet kariniai veiksmai iki šiol tęsiasi.

Tuo tarpu Rijadas pateikė naujų įrodymų, kurie, anot jo, patvirtina, kad puolimą „neginčijamai“ parėmė senas priešininkas Iranas.

Šie pareiškimai gali dar padidinti įtampą Persijos įlankos regione, tapusiame parako statine.

Praėjusio savaitgalio atakos perpus sumažino didžiausios naftos eksportuotojos naftos gavybos pajėgumus ir supurtė energijos rinkas.

„Tai buvo iraniečių įvykdyta ataka“, – sakė M. Pompeo jį lydėjusiems žurnalistams lėktuve pakeliui į vakarinį Džidos miestą. 

„Tai karo aktas, – kalbėjo jis. – Tokio masto atakos anksčiau nesame matę.“

Saudo Arabija savo ruožtu pademonstravo nuolaužas, surinktas po atakų prie du kompleksus šalies rytuose, per kurias esą buvo panaudota 18 dronų ir septynios sparnuotosios raketos.

„Ataka buvo surengta iš šiaurės ir neginčijamai paremta Irano“, – sakė Saudo Arabijos gynybos ministerijos atstovas spaudai pulkininkas Turki al Maliki (Turkis Malikis).

Atsakomybę už atakas prisiėmė Teherano palaikomi Saudo Arabijos pietinio kaimyno Jemeno husių sukilėliai, tačiau tiek Vašingtonas, tiek Rijadas tai atmeta.

Visgi M. Pompeo neatsakė į klausimą, ar Saudo Arabijos pareigūnai mano, kad Iranas galiausiai bus pripažintas kaltu dėl atakų. 

Valstybės sekretorius sakė, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių žiniasklaidos pranešimus, kad ataka buvo surengta iš Irako, patekusio į dviejų savo sąjungininkų – Teherano ir Vašingtono – kryžminę ugnį.

Trečiadienį vėlai vakare televizija „CBS News“, remdamasi neįvardytu amerikiečių pareigūnu, pranešė, kad Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pritarė atakai, tačiau su sąlyga, kad ji bus surengta taip, kad nebūtų galima įrodyti iraniečių dalyvavimo. 

Televizijos šaltinių teigimu, Irano kaltę įrodo kol kas nepaskelbtos iš palydovų padarytos nuotraukos, kuriose matyti Ahvazo aviacijos bazėje atakai besirengiantys Irano revoliucinės gvardijos kariai.

„Nenorime karo“

Jungtinių Tautų diplomatai sakė, kad tikimasi, jog ekspertai vadovaus tarptautiniam tyrimui karalystėje.

M. Pompeo Džidoje susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu) aptarti savaitgalio atakų.

Tuo metu husiai pagrasino smogti „dešimtims taikinių“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurie priklauso Saudo Arabijos vadovaujamai koalicijai, Jemene kovojančiai su sukilėliais.

Vienas JAV pareigūnas, norėjęs likti anonimu, kiek anksčiau naujienų agentūrai AFP sakė, jog administracija išsiaiškino, kad per atakas buvo panaudotos Irano sparnuotosios raketos. Jo teigimu, įrodymai bus pateikti per JT Generalinę Asamblėją kitą savaitę.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) pakartojo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) komentarus pareiškęs, kad „nenorime karo su niekuo, bet Jungtinės Valstijos yra pasirengusios“.

D. Trumpas, jau anksčiau atnaujinęs sankcijas, kurios suluošino Irano ekonomiką, trečiadienį pažadėjo „reikšmingai padidinti“ baudžiamąsias priemones Teheranui. Toks prezidento pareiškimas netrukus sulaukė Rijado pagyrų.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas), kuriam nuo liepos 31 dienos galioja JAV sankcijos, pareiškė, kad naujos priemonės yra „neteisėtos“ ir „nežmoniškos“.

Naujausias D. Trumpo pareiškimas yra „pripažinimas, kad JAV TYČIA taikosi į eilinius piliečius“, pareiškė iraniečių diplomatijos vadovas socialiniame tinkle „Twitter“.

JAV pozicija sugriežtėjo Irano aukščiausiajam lyderiui atmetus galimybę, kad tarp Vašingtono ir Irano „bet kokiu lygiu“ gali vykti derybos.

Regis, tai sudaužė viltis, kad Jungtinėse Tautose kitą savaitę galėtų įvykti dramatiškas D. Trumpo ir iraniečių prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) susitikimas.

Vėlyvą trečiadienį JAV dar nebuvo išdavusios vizų H. Rouhani ir jo delegacijai, pranešė Irano žiniasklaida.

T. al Maliki teigimu, „nepaisant Irano pastangų, kad taip atrodytų“, šeštadienio ataka nebuvo surengta iš Jemeno, kur Saudo Arabija yra įsitraukusi į užsitęsusį konfliktą su husiais.

Jis sakė, kad toks smūgis viršija kovotojų galimybes. Vis dėlto husiai yra surengę kelias dešimtis mažesnių atakų Saudo Arabijos teritorijoje.

Pakilusios naftos kainos

Stebėtojai sako, kad Saudo Arabijos patirtis Jemene, kur nepaisant didelio apsiginklavimo jai nepavyko įveikti neorganizuotų, bet itin motyvuotų kovotojų, suteikė Rijadui apdairumo dėl įsitraukimo į dar vieną konfliktą.

„Tikrai tikiuosi, kad neturėsime“ karo, britų transliuotojui BBC sakė Rijado ambasadorius Londone princas Khalidas bin Bandaras (Chalidas bin Bandaras).

Iranas parėmė husių tvirtinimus, kad jie surengė tas atakas Saudo Arabijoje, o H. Rouhani trečiadienį pareiškė, kad tai buvo sukilėlių „perspėjimas“ apie potencialų platesnį atsaką į Rijado vadovaujamą operaciją Jemene.

Valstybinė Irano žiniasklaida taip pat paskelbė, kad Teheranas per Šveicarijos ambasadą pirmadienį perdavė Vašingtonui notą, kurioje paneigė prisidėjusi prie minimų atakų ir perspėjo, kad atsakys į bet kokius veiksmus prieš Iraną.

D. Trumpo administracija svarsto galimą atsaką į atakas, įskaitant variantus surengti kibernetinę ataką arba fizinį smūgį prieš Irano naftos infrastruktūrą ar jo Revoliucinę gvardiją, pranešė televizija „NBC News“, remdamasi neįvardytais amerikiečių pareigūnais.

Po atakų pakilo naftos kainos; pirmadienį pasiekusios rekordines aukštumas kitą dieną jos nukrito, kai Rijado duotos garantijos dėl atsargų nuramino rinkas.

Gaisrai jau kelias savaites siaubia labiausiai pažeidžiamas šalies vietoves, o šiaurės rytinio Benio departamento valdžia paskelbė dėl to nepaprastąją padėtį.

„Santa Kruso departamente liepsnoja trijų milijonų hektarų teritorija“, – pranešė aplinkosaugos NVO „Friends of Nature Foundation“ (FAN).

Tai yra beveik trys ketvirtadaliai visos gaisrų apimtos Bolivijos teritorijos – 4,1 mln. hektarų.

FAN savo skaičiavimus atliko remdamasi NASA ir Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovinėmis nuotraukomis, darytomis rugsėjo 15 dieną.

Benio departamentas yra vienas iš labiausiai nuo gaisrų nukentėjusi Bolivijos teritorija. Ten liepsnos apėmusios apie 900 tūkst. hektarų plotą.

Paskelbus nepaprastąją padėtį regione bus galima skirti išteklių kovai su gaisrais, įskaitant didesnes civilinės gynybos pajėgas.

Bolivija su miškų gaisrais kovoja pasitelkusi specialius orlaivius – „Supertanker“ klasės lėktuvą „Boeing 747“, rusišku „Iljušinu“ ir sraigtasparnius, taip pat dirba 5 tūkst. ugniagesių, karių ir policininkų.

Rytinis Santa Krusas nuo gaisrų, įsiplieskusių gegužę ir suintensyvėjusių rugpjūčio pabaigoje, nukentėjo labiausiai iš devynių šalies departamentų.

Aplinkosaugininkai dėl to kaltina kairiųjų prezidentui Evo Moralesui (Evui Moralesui) valdant priimtus įstatymus, kurie skatina deginti miškus ir ganyklas, kad būtų galima didinti žemės ūkio pajėgumus.

Vyriausybė dėl gaisrų kaltina sausus orus ir liepsnoms plisti padedančius vėjus.

„Tikrai nekalbame apie apsimetinėjimą, kad deramės“, – sakė M. Barnier Europos Parlamento rūmuose Strasbūre.

„Šiose išskirtinėse ir sudėtingose derybose... esame atsakingi vykdyti šį procesą ryžtingai ir nuoširdžiai“, – pridūrė jis.

„Brexit“ be susitarimo scenarijus

Tikimybė, kad Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą be susitarimo, „tebėra labai reali“, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

„Brexit“ scenarijaus „be susitarimo rizika tebėra labai reali. Tai gali būti Jungtinės Karalystės pasirinkimas, bet tai niekada nebuvo Europos Sąjungos pasirinkimas“, pareiškė jis europarlamentarams Strasbūre.

Pirmadienį J.-C. Junckeris Liuksemburge buvo susitikęs su JK premjeru Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu).

Civiliniame ieškinyje E. Snowdenas kaltinamas pažeidęs su CŽV ir NSA pasirašytus vadinamuosius slaptumo susitarimus, draudžiančius atskleisti informaciją.

E. Snowdenas, nutekinęs žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios JAV vyriausybės vykdytų privačių duomenų sekimo programų mastą, šiuo metu gyvena Rusijoje.

Ieškinyje teigiama, kad E. Snowdenas išleido savo knygą „Permanent Record“ nepateikęs jos agentūroms, kad šios galėtų peržiūrėti jos turinį. Šia knyga buvo pradėta prekiauti antradienį. 

Anot Teisingumo departamento, jis nenori blokuoti knygos publikavimo, bet siekia, kad E. Snowdenas, kuriam Jungtinėse Valstijose gresia kaltinimai šnipinėjimu, negautų jokių pajamų už jos pardavimą.   

Ieškinyje minima ir knygos leidėja „Macmillan Publishers“. Anot Teisingumo departamento, leidykla turi užtikrinti, kad E. Snowdenui nebus pervesta jokių lėšų.

„Edwardas Snowdenas pažeidė įsipareigojimą Jungtinėms Valstijoms, kurį prisiėmė, kai pasirašė susitarimus darbindamasis CŽV ir NSA kontraktininku“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Jody Huntas (Džodis Hantas).

„Jungtinių Valstijų sugebėjimas apsaugoti jautrią nacionalinio saugumo informaciją priklauso nuo to, ar darbuotojai ir kontraktininkai laikosi savo slaptumo susitarimų“, – sakė J. Huntas.  

„Neleisime asmenims pelnytis Jungtinių Valstijų sąskaita, nesilaikant įsipareigojimų pateikti (publikuojamą medžiagą) išankstinei  peržiūrai“, – kalbėjo jis.

Virdžinijos Rytinės apygardos, kur buvo pateiktas ieškinys, prokuroras G. Zachary Terwilligeris (Dž. Zakaris Terviligeris) sakė, kad ieškiniu siekiama „užtikrinti, kad pasitikėjimą sulaužęs Edwardas Snowdenas neturėtų iš to finansinės naudos“. 

„Žvalgybinė informacija skirta saugoti mūsų šalį, o ne nešti kažkam pelną“, – sakė prokuroras.

E. Snowdenas, kuriam gresia ilgi metai kalėjimo, jei bus nuteistas, pirmadienį interviu televizijos CBS laidai „This Morning“ sakė, kad norėtų grįžti namo, jei jam būtų garantuota sąžiningas teismo procesas. 

Nuo 2013 metų, kai nutekinęs žiniasklaidai tūkstančius įslaptintų dokumentų E. Snowdenas pabėgo iš Jungtinių Valstijų, jis gyvena Rusijoje, kuri yra suteikusi jam prieglobstį.

Nors šalininkai giria jo, kaip informatoriaus ir privatumo gynėjo, veiksmus, Vašingtonas kaltina E. Snowdeną sukėlus grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir pareiškė jam kaltinimus pagal 1917 metų Šnipinėjimo įstatymą.