-
Kanai rengiasi jubiliejiniam 75-ąjam kino festivaliui: atvers duris Holivudui
Darbininkai prisirišę virvėmis ant garsiųjų Festivalių rūmų kabino didžiulį šiemetinio festivalio plakatą su atvaizdu iš filmo „Trumano šou“ (The Truman Show).
Gegužės 17–28 dienomis vyksiančiame festivalyje turi apsilankyti maždaug 35 tūkst. kino profesionalų. Tikimasi, kad po dvejų pandemijos temdytų metų šiemet renginys susigrąžins savo įprastą formą.
„Mes pasirengę. Merija ką tik viską perdarė... Tad viliamės, kad viskas eisis gerai“, – sakė prie pat pajūrio promenados „Croisette“ įsikūrusio bistro „L'Avenue“ vadovas Jeremie Tripet (Žeremi Tripė).
Dėl pandemijos 2020-aisiais Kanų kino festivalis buvo visiškai atšauktas, o 2021-aisiais vyko laikantis griežtų taisyklių, bet šiemet jame tikimasi atstovavimo beveik visam pasauliui. Viena didelė išimtis yra rusai – jei nedalyvaus dėl sankcijų, paskelbtų Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir organizatorių sprendimo, kad su valstybe susiję delegatai nėra laukiami.
Kinijos dalyvavimas taip pat turėtų būti ribotas dėl šioje šalyje tebegaliojančių griežtų kovos su COVID-19 taisyklių.
Tačiau visais kitais atžvilgiais festivalis, apimantis ir didelę kino industrijos mugę, labai trokšta nusikratyti pandemijos šešėlio. Šiemet jame nebus privalomos nei kaukės, nei „sveikatos pasai“, taip pat nebus jokių suvaržymų šventėms ir vakarėliams.
Holivudas grįžta
Dėl pandemijos įvestų suvaržymų sušvelninimas taip pat reiškia, kad į Kanus visomis savo pajėgomis sugrįžta Holivudas.
Trečiadienį kino šventėje įvyks ilgai atidėliota kultinio 1986 metų filmo tęsinio „Asai. Maverikas“ (Top Gun: Maverick) pasaulinė premjera, į kurią atvyks ir pagrindinį vaidmenį atlikęs Tomas Cruise'as (Tomas Kruzas). Jis Kanuose pasirodys pirmą kartą po 30 metų pertraukos.
Stop kadras iš filmo „Asai. Maverikas“
Viena pirmųjų raudonuoju kilimu žengsiančių žvaigždžių bus Forestas Whitakeris (Forestas Vitakeris) – „Oskaru“ apdovanotas „Paskutinio Škotijos karaliaus“ (The Last King of Scotland) ir „Harlemo krikštatėvio“ (Godfather of Harlem) aktorius. Jis antradienį per atidarymo ceremoniją atsiims „Garbės auksinę palmės šakelę“.
Tuomet kino gerbėjai galės kibti į naujų, įskaitant konkursinius, filmų repertuarą. Festivalio publika garsėja savo tvirta nuomone ir niekada nevengia per seansus sveikinti patikusių ar nušvilpti nepatikusių juostų.
Šiemet nekantriai laukiama australo Bazo Luhrmanno (Bazo Lurmano) pastatytos Elvis Presley (Elvio Preslio) biografijos, tikintis, kad ji sukels tokį patį sujudimą kaip tada, kai režisierius prieš 20 metų atvežė į Kanus „Mulen Ružo“ (Moulin Rouge!) kankaną.
Filme „Elvis“, kuris bus parodytas nekonkursinėje programoje, Karalių vaidina naujokas Austinas Butleris (Ostinas Batleris), o Tomas Hanksas (Tomas Henksas) įkūnijo E. Presley prastos reputacijos vadybininką Tomą Parkerį.
Dėl „Auksinės palmės šakelės“ varžysis 21 filmas, tarp jų kanadiečio Davido Cronenbergo (Deivido Kronenbergo) mokslinės fantastikos siaubo filmas „Ateities nusikaltimai“ (Crimes Of the Future) su Kristen Stewart (Kristen Stiuart), Lea Seydoux (Lėja Seidu) ir Viggo Mortensenu (Vigu Mortensenu).
D. Cronenbergas svetainei „IndieWire“ sakė, kad, tikėtina, jau „per pirmas penkias minutes“ bus išeinančių iš filmo žiūrovų.
Konkursinėje programoje varžosi tik penkios režisierės moterys, norinčios pakartoti „Titanės“ (Titane) kūrėjos Julie Ducournau (Žiuli Diukurno) praėjusių metų sėkmę – ši prancūzų režisierė tapo vos antrąja moterimi, laimėjusia „Auksinę palmės šakelę“.
Dėmesys Ukrainai
Neišvengiamai bus kalbama ir apie karą Ukrainoje.
Speciali peržiūra rengiama paskutiniam Mariupolyje nužudyto lietuvių kino kūrėjo, kultūros antropologo Manto Kvedaravičiaus filmui.
M. Kvedaravičius buvo nužudytas Mariupolio mieste, į kurį atvyko miestui jau esant apsuptyje. 45 metų režisierius šiame mieste 2015 metais nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“.
Stop kadras iš filmo „Mariupolis“ / LKC nuotr.
Apie jo mirtį pranešta balandžio pradžioje. Režisierius tuomet fiksavo apsuptame ir karo niokojamame mieste likusius gyventojus ir jų istorijas.
Ukrainos kino kūrėjai gaus specialią dieną kino mugėje, o vienas perspektyviausių ukrainiečių režisierių Serhijus Loznycia parodys filmą „The Natural History of Destruction“ apie sąjungininkų pajėgų vykdytą Vokietijos miestų bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metais.
Į pagrindinę konkursinę programą taip pat įtrauktas išeivijoje gyvenančio rusų režisieriaus Kirilo Serebrenikovo darbas apie garsaus kompozitoriaus asmeninį gyvenimą „Čaikovskio žmona“ (Žena Čaikovskogo).
K. Serebrenikovas, kuriam teismas buvo uždraudęs išvykti iš Rusijos, pernai negalėjo dalyvauti Kanų kino festivalyje, kai konkursinėje programoje varžėsi jo juosta „Petrovų gripas“ (Petrovy v gripe). Po to, kai pernai buvo panaikintas minėtas draudimas, K. Serebrenikovas persikėlė gyventi į Vokietiją.
-
Švedija: narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką 1
Švedų vyriausybė per kelias ateinančias dienas turėtų apsispręsti, ar teikti paraišką dėl stojimo į Aljansą.
„Švedijos narystė NATO padidintų karinių konfliktų slenkstį ir taip turėtų atgrasomąjį poveikį Šiaurės Europoje“, – teigiama per Stokholme surengtą spaudos konferenciją pristatytoje ataskaitoje.
Dabartinio bendradarbiavimo sąlygomis nėra garantijų, kad Švedijai bus padedama, jei ji taptų rimtos grėsmės ar atakos taikiniu.
Joje nepateikiama konkreti rekomendacija, kokį kelią galiausiai turėtų pasirinkti šalis, tačiau pažymima, kad „nėra realistiška plėtoti dvišalius gynybos aljansus už esamų europinių ir euroatlantinių struktūrų ribų“.
Ataskaitoje taip pat pažymima, jog dabartinio bendradarbiavimo sąlygomis „nėra garantijų, kad Švedijai bus padedama, jei ji taptų rimtos grėsmės ar atakos taikiniu“.
Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) pareiškė paramą šalies stojimui į NATO ir sakė, kad, jų nuomone, „Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO“.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė, kad Suomijos veiksmai taip pat paveiks Švediją ir kad juos „reikia svarstyti“.
Ji pažymėjo, kad ir Suomijos, ir Švedijos narystę Rusija vertintų neigiamai, bet reporteriams sakė, kad Stokholmas nesitiki „įprastinės karinės atakos“ reaguojant į galimą paraišką.
Vis dėlto A. Linde sakė, jog vyriausybė jau anksčiau buvo paskelbusi, kad „negalima atmesti ginkluoto puolimo prieš Švediją tikimybės“.
Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
-
Maskva: ES tampa agresyvi, karinga
Ukraina, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, „yra pasirengusi deklaruoti neutralios, neprisijungusios (valstybės – red. past.) statusą“, po Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) užsienio reikalų ministrų susitikimo Tadžikijos sostinėje Dušanbėje reporteriams sakė S. Lavrovas.
„Tuo pačiu metu jie bando visais įmanomais būdais pabrėžti savo troškimą tapti ES nare, – sakė S. Lavrovas. – Kyla rimtų abejonių dėl to, koks nekaltas yra Kyjivo troškimas.“
Jie skuba sekti NATO jau pramintu taku ir iš tikrųjų tarnaus kaip jo priedas.
Rusija per įstrigusias taikos derybas reikalavo, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų įstoti į NATO ir pasiskelbtų neutralia valstybe.
S. Lavrovas apkaltino ES iš „konstruktyvios, ekonominės platformos“ virtus „agresyviu, karingu žaidėju, deklaruojančiu toli už Europos žemyno (siekiančias – red. past.) ambicijas“. Jis paminėjo ES veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
„Jie skuba sekti NATO jau pramintu taku, tuo būdu patvirtindami tendenciją, kad susilieja su Šiaurės Atlanto aljansu (NATO) ir iš tikrųjų tarnaus kaip jo priedas“, – pareiškė jis.
Ukraina yra pripažinusi, jog turi mažai galimybių tapti JAV vadovaujamo karinio aljanso nare, bet kilus karui pateikė prašymą įstoti į 27 valstybių ES.
Ketvirtadienį ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Bendriją rezervuoti Kyjivui vietą Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko.
Šiuo metu Ukrainos paraišką dėl narystės ES nagrinėja Europos Komisija, ji savo vertinimą žada pateikti birželį.
Oficialiai sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo šaliai dar turės priimti visos 27 ES narės, pasiremdamos ekspertų rekomendacijomis iš Komisijos.
Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.
