Tut.by vyriausioji redaktorė Maryna Zolatava naujienų agentūrai AFP sakė, kad Finansinių tyrimų departamento (DFR) pareigūnai atliko kratą jos ir kelių kitų portalo darbuotojų namuose. Ji pridūrė, kad „saugumo agentūrų atstovai taip pat atvyko į naujienų redakciją“.

„Į TUT ir Hoster.by biurus atėjo DFR. Pas redaktorius – irgi. Direktoriai neatsiliepia“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė vienas iš Tut.by įkūrėjų Kirylas Valošynas.

Kaip pranešama, kratos rengiamos ir Tut.by regioniniuose biuruose.

„Generalinės prokuratūros pranešimo pagrindu Baltarusijos informacijos ministerija priėmė sprendimą apriboti prieigą prie portalo Tut.by ir jo dubliuojamųjų tinklaviečių“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

Jame patikslinama, kad generalinė prokuratūra nustatė daugybę visuomenės informavimo priemonių įstatymo pažeidimų, įskaitant draudžiamos informacijos paskelbimą virtinėje publikacijų portale Tut.by. Tuose straipsniuose buvo pateikiama neregistruoto Baltarusijos solidarumo fondo (BYSPOL), renkančio lėšas nukentėjusiems nuo Minsko autoritarinio režimo represijų, informacija.

„Remiantis visuomenės informavimo priemonių įstatymo 38-uoju straipsniu, portaluose draudžiama skelbti organizacijų, neužregistruotų valstybės nustatyta tvarka, informaciją“, – nurodė ministerija.

„Suplanuota ataka“

Tuomet portalas buvo visiškai uždarytas.

„Tut.by vienas įkūrėjų Kirylas Valošynas praneša, kad svetainės domenas užblokuotas“, – savo „Telegram“ kanalu paskelbė naujienų organizacija.

Pasak AFP žurnalistų, svetainė nepasiekiama Baltarusijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje.

Valstybės kontrolės komitetas, kuriam pavaldus DFR, nurodė, kad portalą valdančiai bendrovei „TUT BY Media“ iškelta baudžiamoji byla dėl nesumokėtų mokesčių.

„Valstybės kontrolės komiteto Finansinių tyrimų departamentas 2021 metų gegužės 18 dieną UAB „TUT BY Media“ darbuotojų atžvilgiu iškėlė baudžiamąją bylą pagal baudžiamojo kodekso 243-io straipsnio 2-ą dalį dėl vengimo mokėti mokesčius itin stambiu mastu“, – rašoma komiteto pranešime.  

DFR yra plačius įgaliojimus turinti vykdymo kontrolės institucija. Baltarusių opozicija anksčiau nekart buvo atsidūrusi jos taikiklyje.

DFR, be kita ko, vykdė tyrimą buvusio pretendento į prezidentus Viktaro Babarykos, sulaikyto likus dviem mėnesiams iki pernai rugpjūtį vykusių valstybės vadovo rinkimų, atžvilgiu.

Šis autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentas šiuo metu teisiamas dėl korupcijos ir pinigų plovimo. Nuosprendžio jis laukia už grotų.

Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri buvo priversta pasitraukti į Lietuvą, paragino tarptautinę bendriją po antradienio kratų „tuojau pat“ pasiūlyti paramą.

Tai suplanuota ataka prieš mūsų žurnalistus ir žiniasklaidą... Jiems reikia teisinės apsaugos ir skubaus perkėlimo.

„Tai suplanuota ataka prieš mūsų žurnalistus ir žiniasklaidą... Jiems reikia teisinės apsaugos ir skubaus perkėlimo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ji.

„Beprecedentės priemonės“

Nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Po rinkimų šalyje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia ėmėsi brutalių priemonių jiems nuslopinti. Buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, keli protestuotojai žuvo, o visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.

Daugiau kaip 400 protestuotojų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, šiuo metu už grotų Baltarusijoje yra 16 žurnalistų. 

Pirmadienį asociacija pranešė, kad Tut.by žurnalistei Liubov Kaspiarovič buvo skirta 15 parų administracinio arešto už dalyvavimą nesankcionuotame susibūrime.

Kovo mėnesį Tut.by žurnalistei Kaciarynai Barysevič teismas skyrė pusės metų laisvės atėmimo bausmę už konfidencialių duomenų apie milicijos areštuoto protestuotojo mirties aplinkybes atskleidimą.

Prieš tai dvejiems metams už grotų buvo pasiųstos dvi reporterės – 27 metų Kaciaryna Bachvalava ir 23-ejų Darja Čulcova, lapkritį filmavusios mitingą vienam nužudytam antivyriausybiniam protestuotojui palaikyti.

Praėjusią savaitę 20 parų arešto gavo du baltarusių žurnalistai, vokiečių transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) dirbantis laisvai samdomas reporteris Aliaksandras Burakovas ir vietos naujienų portalo „Mahiliouski rehijon“ žurnalistas Uladzimiras Lapcevičius. Pranešama, kad abu šie žurnalistai protestuodami paskelbė bado streiką.

Nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) šių metų Pasaulio spaudos laisvės indekse Baltarusija yra 158 vietoje. Indekso sudarytojai nurodo, kad Baltarusijoje po prezidento rinkimų žurnalistų atžvilgiu taikomos „beprecedentės griežtos priemonės“.

Baltarusijos pilietinei visuomenei, žiniasklaidai ir opozicijai didinamą spaudimą smerkia Vakarų šalys.

Europos Sąjunga ir JAV paskelbė sankcijas – turto įšaldymą ir vizų draudimą – A. Lukašenkai ir dešimtims pareigūnų bei su režimu susijusių verslininkų.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) anksčiau šį mėnesį sakė, kad blokas rengia ketvirtą sankcijų paketą Baltarusijos valdžiai.

„Sveikatos apsaugos darbuotojai ir infrastruktūra visuomet turėtų būti apsaugoti, ir aš raginu visų šalių lyderius užtikrinti pagarbą šiems gyvybiškai svarbiems humanitariniams įstatymams“, – žurnalistams sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

Neatidarytų vakcinos buteliukų, kuriuos iš pradžių reikia saugoti itin žemoje temperatūroje, laikymo šaldytuve periodas iki šiol buvo penkios dienos.

„Padidintas lankstumas dėl vakcinos saugojimo ir tvarkymo, kaip tikimasi, padarys reikšmingą poveikį šios vakcinos platinimo ES šalyse narėse planavimui ir logistikai“, – nurodė Amsterdame įsikūrusi EVA.

„Šiuo pakeitimu...  neatidarytų atitirpintų buteliukų saugojimo 2–8 Celsijaus laipsnių [temperatūroje, t. y. normalioje šaldytuvo temperatūroje] periodas pratęsiamas nuo penkių dienų iki vieno mėnesio (31 dienos)", – priduriama pranešime.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina labai veiksmingai apsaugo nuo koronaviruso, bet ją sunku saugoti ir transportuoti, nes tam būdavo reikalaujama itin didelio šalčio.

Tačiau kovo mėnesį EVA pranešė, kad šią vakciną galima saugoti įprastuose šaldikliuose, o vėliau leido ją trumpai laikyti šaldytuvuose.

Vokiečių kompanija „BioNTech“, kuri šiuos skiepus gamina drauge su JAV farmacijos milžine „Pfizer“, sakė, kad EVA sprendimas yra pagrįstas nauja, jos pateikta informacija.

„Laikymo sąlygų pakeitimas yra pagrįstas naujais stabilumo tyrimų duomenimis, patvirtinusiais produkto kokybę 31 dieną“, – sakoma pareiškime.

Tai vieni griežčiausių turkų lyderio komentarai J. Bideno atžvilgiu nuo sausio, kai šis stojo prie JAV vairo.

R. T. Erdoganas keletą pastarųjų mėnesių mėgino taisyti santykius su Vašingtonu ir kitais Vakarų sąjungininkais po metų aštrių ginčų.

Tačiau pirmadienį jis užsipuolė J. Bideną kalbėdamas per televiziją.

„Rašote istoriją savo kruvinomis rankomis, – per televiziją sakė turkų lyderis, kreipdamasis į J. Bideną. – Jūs privertėte mus taip pasakyti. Negalime daugiau dėl to tylėti.“

R. T. Erdoganas sulaukė palaikymo visuose Artimuosiuose Rytuose, per 18 metų besitęsiantį savo valdymą ne kartą demonstruodavęs paramą palestiniečių siekiams ir smerkęs Izraelio veiksmus.

Praėjusią savaitę jis apkaltino žydų valstybę „terorizmu“ ir žadėjo sutelkti pasaulį Gazos Ruožui apginti.

„Šiandien mes matėme Bideno parašą dėl ginklų pardavimo Izraeliui“, – pirmadienį sakė R. T. Erdoganas, remdamasis JAV žiniasklaidos pranešimais apie naują ginklų siuntą, kurią patvirtino J. Bideno administracija.

„Palestiniečių teritorijos yra persmelktos persekiojimų, kančių ir kraujo, kaip ir daugelis kitų teritorijų, kurios prarado taiką sulig Osmanų imperijos pabaiga. Ir jūs tai palaikote“, – kalbėjo R. T. Erdoganas kreipdamasis į J. Bideną.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor“ kovo viduryje sulėtino „Twitter“ spartą, apkaltinusi bendrovę nepašalinus turinio, susijusio su vaikų pornografija, narkotikų vartojimu bei raginimais nepilnamečiams nusižudyti.

„Roskomnadzor“ suteikė „Twitter“ mėnesį reikalavimams įvykdyti ir perspėjo, kad to nepadarius šis socialinis tinklas Rusijoje gali būti užblokuotas. Praėjusį mėnesį šis terminas buvo pratęstas iki gegužės vidurio.

Pirmadienio pareiškime „Roskomnadzor“ nurodė nusprendusi neblokuoti tviterio, nes auditas parodė, kad socialinis tinklas pašalino daugiau kaip 90 proc. „draudžiamos informacijos“. Vis dėlto nuspręsta toliau lėtinti „Twitter“ spartą mobiliuosiuose įrenginiuose.

„Twitter“ deklaravo „pasirengimą ir suinteresuotumą kurti konstruktyvų dialogą su „Roskomnadzor“, nurodė priežiūros institucija ir pridūrė, kad „vertina „Twitter“ pastangas laikytis Rusijos įstatymų reikalavimų“.

Tačiau tam, kad būtų pašalinti visi suvaržymai, reikia pašalinti „visą identifikuotą draudžiamą medžiagą“.

Jokio naujo termino „Roskomnadzor“ nenurodė.

Kai kovo mėnesį buvo sulėtintas tinklo veikimas, „Twitter“ pasmerkė Rusijos mėginimus „užblokuoti ir sustabdyti viešus internetinius pokalbius“.

Žiniasklaidos milžinė teigė, jog laikosi „nulinės tolerancijos“ politikos dėl „vaikų seksualinio išnaudojimo“ ir neskatina savižudybių bei žalojimosi.

Įspėjimai „Facebook“ ir „YouTube“

„Roskomnadzor“ taip pat pranešė, kad identifikavo „nelegalaus turinio“ ir „kitose interneto svetainėse, tarp jų „Facebook“ ir „YouTube“.

„Jei šios platformos nesiims atitinkamų priemonių, joms gali būti taikomos panašios sankcijos“, – įspėjama pranešime.

Priemonės prieš „Twitter“ ir kitas socialinės žiniasklaidos priemones kelia Kremliaus kritikų susirūpinimą. Baiminamasi, kad tokiu būdu siekiama nutildyti opozicijos balsus.

Praėjusį mėnesį Maskvos teismas skyrė „Twitter“ tris baudas – bendrai 8,9 mln. rublių (98,9 tūkst. eurų) – už tai, kad nebuvo ištrinti raginimai nepilnamečiams dalyvauti paramos kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui demonstracijose.

Balandį Maskvos teismas taip pat skyrė vaizdo įrašų bendrinimo platformai „TikTok“ 2,6 mln. rublių (28 tūkst. eurų) baudą dėl tokio paties pažeidimo.

Sausio mėnesį rusų pareigūnai apkaltino tarptautines socialinės žiniasklaidos platformas, įskaitant „TikTok“ ir „Twitter“, kišantis į Rusijos vidaus reikalus dėl to, kad jos nepaisė prašymų pašalinti kvietimus į A. Navalnui palaikyti skirtas akcijas.

Prezidentas Vladimiras Putinas sausį skundėsi, jog didžiosios technologijų įmonės tapo tokios įtakingos, kad „konkuruoja“ su suvereniomis valstybėmis.

„Jungtinės Valstijos iki birželio pabaigos išsiųs 20 mln. dozių, kurias leidžiama naudoti Jungtinėse Valstijose, kad padėtų su pandemija kovojančioms šalims“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki).

Ji nurodė, kad apie tokį žingsnį prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) oficialiai praneš kreipdamasis į žmones per televiziją vėliau pirmadienį.

Maždaug 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra girdėję neigiamų komentarų kitų asmenų atžvilgiu dėl to, kad jie, kaip manoma, priklauso LGBT, sakoma Tarptautinės LGBT jaunimo ir studentų organizacijos (IGLYO) paruoštoje ataskaitoje.

Joje nurodoma, kad daugiau nei du trečdaliai tyrime dalyvavusių lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir kitų bendruomenei priklausančių studentų ar mokinių nurodė sulaukę neigiamų komentarų.

2019 metais IGLYO atliktoje apklausoje dalyvavo 17 tūkst. 13–24 metų asmenų.

„Visi sako, kad gali tu būti kas nori, gali būti laisvas, gali išsireikšti mokykloje. Bet jeigu pabandai būti kitoks, sulauki priešingos reakcijos“, – UNESCO cituoja 19 metų bendruomenės studentą.

Dauguma apklaustųjų sakė niekada nepranešę apie patirtas patyčias mokymo įstaigos darbuotojams.

„Nepaisant pasikeitusio diskurso daugelyje šalių, daug LGBT studentų ir mokinių vis dar jaučiasi nesaugūs ir nepageidaujami mokyklose“, – nurodė vienas IGLYO vadovų Jonathanas Begeris (Džonatanas Begeris).

Tyrimas parodė, kad daugeliui mokytojų „trūksta pasitikėjimo ir žinių, kad galėtų palaikyti LGBT mokinius“.

UNESCO ir IGLYO paragino vyriausybes ir mokymo įstaigas patobulinti švietimo programas, įtraukiant į jas pamokas apie LGBT žmones, jų istoriją ir patirtis.

„Šias pastangas turi papildyti mokymai ir mokytojų įgalinimas rengti įtraukias mokymo programas, kad jie galėtų skleisti žinias ir imtis veiksmingų sprendimų incidentų ir grėsmių atveju“, – sakoma jų pareiškime.

Tyrimo išvados paskelbtos minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją. Ši diena minima nuo 2004 metų.

Tą pačią dieną 1990 metais Pasaulio sveikatos organizacija išbraukė homoseksualumą iš psichikos sutrikimų sąrašo.

Daugelis JT agentūrų Tarptautinės dienos prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją proga organizuoja įvairius renginius.

„Visiems jau seniai aišku, kad tai yra mūsų teritorija, tai yra mūsų žemė, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje. – Mes esame atsakingi už saugumo mūsų Arkties pakrantėje užtikrinimą.“

„Asocijuotasis trejetas – tai mūsų pranešimas, kad mūsų trims šalims partnerėms nėra alternatyvos Europos integracijai, alternatyvos nėra ir Europai, nes ji turi vertinti mūsų šalis kaip rimtą taikos ir klestėjimo užtikrinimo Europoje projektą“, – žurnalistams pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po memorandumo pasirašymo.

Pasak D. Kulebos, ši iniciatyva padės trims šalims kartu efektyviau judėti į priekį Europos integracijos keliu.

„Ukraina, Sakartvelas, Moldova savo santykiuose su ES turi ypatingą asocijuotųjų partnerių statusą. Mes visi padarėme europinį pasirinkimą, pasirašėme asocijuotos narystės susitarimus ir, žinoma, norėtume tapti ES narėmis ateityje. Šiandien mes susitarėme įforminti šį statusą ir drauge toliau judėti Europos integracijos keliu“, – kalbėjo jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministro teigimu, „Asocijuotojo trejeto“ memorandume numatyti trys pagrindiniai elementai: konsultacijų tarp trijų šalių užsienio reikalų ministerijų Europos integracijos klausimais organizavimas, dialogas su Europos institucijomis ir ES narėmis, taip pat šalių pozicijos koordinavimas Rytų partnerystės fone.

„Šiuo memorandumu mes taip pat parodome, kad Ukraina, Sakartvelas ir Moldova aktyviai sieks Europos integracijos, ir mes drauge sieksime sėkmingų sprendimų (eidami) šia kryptimi“, – pridūrė jis.

D. Kuleba patikslino, kad šalys sieks bendradarbiavimo atskiruose sektoriuose ir, palaipsniui, integracijos į ES vidaus rinką.

„Remdamiesi tuo, kad mūsų šalys dabar susiduria su rimtais saugumo iššūkiais, mes susitarėme daugiau bendradarbiauti saugumo srityje, kad išsaugotume stabilumą mūsų regione“, – paaiškino jis.

Pasak ukrainiečių ministro, „Asocijuotojo trejeto“ memorandumas taip pat turėtų būti svarbus ruošiant kitą Rytų partnerystės šalių susitikimą.

„Ukraina, Sakartvelas ir Moldova mano, kad mūsų ėjimo į ES tikslai yra labai ambicingi ir labai svarbūs. Mes manome, kad mums reikia stiprinti santykius su ES šalimis ir mes turime peržiūrėti visus savo santykius bei dar kartą pabrėžti, kad mūsų europietiški ketinimai bus pagrindinis visų mūsų partnerių interesas“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Sakartvelo vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Davidas Zalkalianis pareiškė, kad Ukraina, Sakartvelas ir Moldova turi bendrą tikslą – siekti narystės ES ir vienybės su ES šalimis.

„Mus sieja istoriniai ryšiai su ES, vertybės. Tai yra mūsų suverenus pasirinkimas, ir jokia valstybė negali pakeisti mūsų judėjimo link ES krypties“, – patikino D. Zalkalianis.

„Tarp mūsų prioritetų taip pat yra „Asocijuotojo trejeto“ platesnis dialogas su Europos Komisija dėl bendradarbiavimo skaitmeninės transformacijos, žaliosios ekonomikos, transporto srityse ir maksimalios integracijos į ES rinką išplėsto Asociacijos susitarimo pagrindu, o taip pat didesnis mūsų bendradarbiavimas su ES saugumo klausimais, – sakė Sakartvelo atstovas.

Tuo metu Moldovos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministras Aureliu Ciocoi (Aurelijus Čiokojus) pareiškė, kad pasirašydamos šį memorandumą šalys dar kartą patvirtino savo europinius siekius bei suinteresuotumą labai ambicingais Rytų partnerystės tikslais ir ryžtą daug prie to prisidėti.

„Derybos vakar vyko iki vėlyvos nakties, jos tęsis trečiadienį. Derybos skirtos vienai temai – Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų išvedimui iš Armėnijos teritorijos. Kol to neįvyko, situaciją vertiname kaip krizinę, o tai kelia grėsmę Armėnijos suverenitetui, stabilumui, teritoriniam vientisumui“, – per savo šalies Saugumo tarybos posėdį kalbėjo N. Pašinianas.

Pasak jo, tokia situacija yra suformuluota Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) įstatuose.

„Kol nebus išspręstas mūsų iškeltas teisėtas reikalavimas, tai reiškia, kad visi šie mechanizmai turėtų būti naudojami kartu su Armėnijos ir Rusijos sąjunginiais mechanizmais. Jie yra numatyti tokiems atvejams“, – pabrėžė armėnų lyderis.