„Šiandien skelbiu apie didžiausią krašto gynybos stiprinimą naujausiais laikais“, – pareiškė R. Sunakas.

Daugiau nei dešimtmetį rusai visoje šalyje kiekvieną gegužės 9-ąją miestuose žygiuodavo nešdami veteranų ar kare žuvusių šeimos narių nuotraukas.

Vadovaujant Vladimirui Putinui visoje šalyje vykstančios „Nemirtingojo pulko“ eitynės yra vienas iš Kremliaus skatinamų patriotinių renginių.

„Atsižvelgdamas į esamas grėsmes visuomenės saugumui, centrinis „Nemirtingojo pulko“ štabas nusprendė nerengti 2024-ųjų eitynių fiziniu formatu“, – sakė valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ parlamentarė ir organizatorė Jelena Cunajeva.

Rusija, 2022-ųjų vasarį pradėjusi invaziją į Ukrainą, susiejo ten vykstantį karą su Antruoju pasauliniu karu, teigdama, kad kovoja su fašizmu ir aiškindama, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Atsižvelgdamas į esamas grėsmes visuomenės saugumui, centrinis „Nemirtingojo pulko“ štabas nusprendė nerengti 2024-ųjų eitynių fiziniu formatu.

Sankt Peterburgo, buvusios Rusijos imperijos sostinės, valdžios institucijos taip pat paskelbė, kad eitynės vyks nuotoliniu būdu.

Sprendimas priimtas padažnėjus į Rusiją nukreiptoms Ukrainos dronų ir raketų atakoms, daugiausia pasienio regionuose. Be to, prieš kelias savaites su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) susiję kovotojai surengė išpuolį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje, žuvo mažiausiai 144 žmonės.

„Nemirtingojo pulko“ eitynės, užgimusios kaip paprasta pilietinė akcija, pirmą kartą buvo surengtos 2012 metais Sibiro mieste Tomske, bet vėliau jas įvertino valdžios institucijos ir jos tapo visos Rusijos renginiu.

Eitynėse yra dalyvavęs ir V. Putinas, nešdamas savo tėvo atvaizdą.

Ukraina yra įspėjusi, kad Rusijos pajėgos iki gegužės 9-osios, kai Rusija mini Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją, bandys užimti svarbų Časiv Jaro miestą Rytų Ukrainoje.

Šiuo metu Latvijoje moksleiviai mokosi anglų kaip pirmąją užsienio kalbą nuo pat mokslų pradžios, o antroji užsienio kalba pradedama dėstyti ketvirtoje klasėje.

Teoriškai, moksleiviai galėtų rinktis prancūzų, vokiečių ar kurią nors kitą kalbą, tačiau praktiškai jie dažnai neturi kito pasirinkimo kaip tik mokytis rusų kalbos, mat trūksta kitų kalbų mokytojų.

Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, rusų kaip antroji užsienio kalba dėstoma kone pusėje Latvijos mokyklų. Kai kuriose mokymo įstaigose nėra alternatyvų šiam mokomajam dalykui.

Kaip nurodo ministerija, nuo 2026/2027 mokslo metų mokyklos privalės palaipsniui siūlyti moksleiviams kaip antrą užsienio kalbą mokytis vieną iš oficialių Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės kalbų arba užsienio kalbą, reglamentuojamą tarpvyriausybiniais susitarimais dėl švietimo. Rusų kalbos tarp jų nėra.

Švietimo ir mokslo ministrė Anda Čakša pažymi, kad tokiu sprendimu Latvija patvirtina priklausanti Europos kultūrinei erdvei ir besilaikanti demokratinio pasaulio vertybių.

„Po kruviniausio šiame amžiuje Rusijos pradėto karo, genocido prieš ukrainiečių tautą, rusų kalba kaip privaloma antroji užsienio kalba tapo nepriimtina didelei daliai Latvijos visuomenės. Todėl natūralu, kad visuomenės švietimo plėtros kelią grindžiame Europos kultūrine erdvė ir vertybėmis“, – pabrėžė ministrė.

Pažymima, kad sprendimas neapribos teisių mokinių teisės išsaugoti ir plėtoti savo kalbos, etninį ir kultūrinį tapatumą.

Artimiausiu metu, kaip pažymėjo Latvijos vyriausybės spaudos tarnyba, Latvijos Saeima per trečiąjį svarstymą turėtų pritarti analogiškoms Švietimo įstatymo pataisoms.

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) antradienio rytą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešė apie naują pagalbą ir patikino jį, kad „Jungtinė Karalystė tvirtai remia Ukrainos gynybą nuo brutalių ir ekspansionistinių Rusijos ambicijų“, paskelbė premjero biuras.

Vėliau antradienį R. Sunakas vyko į Varšuvą susitikti su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu derėtis dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.

Prieš vizitą Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė, kad R. Sunakas paskelbs apie 500 mln. svarų sterlingų vertės naują JK karinės pagalbos paketą, į kurį įtraukta 400 transporto priemonių, 60 laivų, 1,6 tūkst. šaudmenų ir 4 mln. šovinių.

Į pagalbos paketą bus įtrauktos britų ilgojo nuotolio raketos „Storm Shadow“, kurios, kaip įrodyta, gali efektyviai smogti į rusų taikinius.

„Prezidentas V. Zelenskis padėkojo ministrui pirmininkui už nuolatinę JK paramą, sakydamas, kad nauja karinė pagalba bus labai svarbi eiliniams ukrainiečiams, kovojantiems fronte ir ginantiems savo šalį“, – sakoma Dauningo gatvės pranešime.

Pranešimas paskelbtas praėjus trims dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai patvirtino ilgai atidėliotą beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos (57,3 mlrd. eurų) paketą, Amerikos įstatymų leidėjams skubant suteikti naują JAV paramą karo nualintai sąjungininkei.

Tačiau Dauningo gatvė nenurodė, ar pagalba bus suteikta nedelsiant. V. Zelenskis ne kartą prašė didesnės tarptautinės pagalbos, perspėdamas, kad be jos jo šalis pralaimės karą.

Kongresui šešis mėnesius delsus priimti pagalbos paketą, Ukrainos pajėgos iš paskutiniųjų normavo savo amuniciją, o tuo iš karto pasinaudojo Rusija – užėmė Avdijivką ir šiuo metu artėja prie Časiv Jaro, taip pat esančio Donecko srityje. 

Azerbaidžano vidaus reikalų ministerija nurodė, kad ekspertų grupės remdamosi geodeziniais duomenimis tikslina koordinates, o Armėnijos vidaus reikalų ministerija atmetė galimybę nustatant sieną perduoti Baku kontrolėn „bet kokias Armėnijos suverenios teritorijos dalis“.

Ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir jo valdančioji Konservatorių partija siekė prastumti įstatymo projektą, pagal kurį teisėjai šią Vidurio Afrikos valstybę turės laikyti saugia trečiąja šalimi.

Valdantieji taip pat nori suteikti sprendimus dėl prieglobsčio prašymų priimantiems pareigūnams įgaliojimus nepaisyti dalies tarptautinių ir šalies įstatymų dėl žmogaus teisių, kad būtų galima apeiti JK Aukščiausiojo Teismo sprendimą blokuoti šį planą. Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad yra neteisėta siųsti migrantus į Kigalį su bilietu į vieną pusę.

Dėl šių planų vyriausybės laukė kovos parlamente. Įstatymo projekto svarstymas abejuose parlamento rūmuose buvo įstrigęs apie du mėnesius: aukštieji Lordų Rūmai ne kartą siūlė pakeitimus, kuriuos vėliau žemieji Bendruomenių Rūmai atmetė. Lordų Rūmai neturi teisės sužlugdyti projekto, tačiau turi jam pritarti, kad jis taptų įstatymu.

Lordų Rūmų nariai, kurie įstatymo projektą vadino neadekvačiu, norėjo, kad Ruanda nebūtų laikoma saugia šalimi, kol to nepasakys kokia nors nepriklausoma stebėsenos institucija.

Jie taip pat norėjo išimties JK agentams, sąjungininkams ir darbuotojams užsienyje, įskaitant afganistaniečius, padėjusius britų pajėgoms Afganistane.

Bendruomenių Rūmai, kur toriai turi daugumą, balsavimais atmesdavo kiekvieną pakeitimą ir prašydavo Lordų Rūmų pagalvoti dar. Tačiau nerenkami aukštieji rūmai, kur jokia partija neturi bendros daugumos, laikėsi savo.

Vis dėlto prieš pat vidurnaktį (2 val. Lietuvos laiku) Lordų Rūmai galiausiai nusileido renkamų parlamentarų valiai ir sutiko nebeteikti tolesnių pakeitimų, taip užbaigdami aklavietę. Dabar įstatymo projektui, kad jis įsigaliotų, reikia tik karaliaus pritarimo.

Ruanda antradienį pareiškė, jog yra patenkinta JK parlamento sprendimu.

„Mes patenkinti, kad JK parlamentas priėmė šį įstatymo projektą“, – sakoma vyriausybės atstovės Yolande Makolo (Jolandės Makolo) pareiškime.

Jame priduriama, kad vyriausybė Kigalyje laukia į Ruandą perkeliamų asmenų.

R. Sunako vyriausybė buvo vis labiau spaudžiama mažinti rekordinius prieglobsčio prašytojų, laiveliais ir valtimis atplaukiančių iš Šiaurės Prancūzijos, skaičius, ypač po pažado griežčiau spręsti imigracijos klausimą Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos.

Teisiniai sunkumai

Ruandos schemą, kurią kritikuoja Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai ir prieglobsčio prašytojus remiančios grupės, nuo pat jos pasiūlymo 2022-aisiais persekioja teisiniai sunkumai.

Mes patenkinti, kad JK parlamentas priėmė šį įstatymo projektą.

Tais metais pirmieji deportuojami asmenys paskutinę minutę buvo išlaipinti iš lėktuvo dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) uždraudimo. Nuo to laiko jokie migrantai dar nebuvo išsiųsti.

Valstybės išlaidas prižiūrintis Nacionalinis audito biuras yra apskaičiavęs, kad pirmųjų 300 migrantų deportavimas šaliai atsieis 540 mln. svarų (625,5 mln. eurų) – maždaug po 2 mln. svarų vienam asmeniui.

Labdaros organizacijos sako, kad schema neveiks ir dėl mažos apimties nelabai sumažins susikaupusių paraiškų dėl prieglobsčio skaičių.

Kiti kritikai sako, kad ja sukuriamas pavojingas precedentas, kai parlamentas leidžia įstatymus dėl klausimo, kurį teismai jau pripažino neteisėtu, ir kad tai pakenks JK pozicijoms tarptautinėje arenoje bei jos moraliniam autoritetui.

JT antradienį paragino Britaniją apsigalvoti dėl planų deportuoti migrantus į Ruandą ir įspėjo, kad šie planai kelia grėsmę teisinei valstybei ir sukuria pasaulyje pavojingą precedentą.

JT pabėgėlių reikalų ir žmogaus teisių agentūrų vadovai paragino Londoną verčiau „imtis praktinių priemonių dėl netvarkingų pabėgėlių ir migrantų srautų, remiantis tarptautiniu bendradarbiavimu ir pagarba tarptautinei žmogaus teisių teisei“.

Ruanda – maža, 13 mln. gyventojų turinti šalis – pretenduoja būti vadinama viena stabiliausių Afrikos valstybių. Tačiau teisių gynimo grupės kaltina prezidentą veteraną Paulį Kagame (Polį Kagamę), kad jis valdo tvyrant baimės atmosferai, slopina kitokias nuomones ir žodžio laisvę.

Pirmadienį R. Sunakas paskelbė, kad vyriausybė yra pasirengusi pirmuosius lėktuvus su prieglobsčio prašytojais į Ruandą išsiųsti jau po 10–12 savaičių.

„Mes esame pasiruošę, planai jau parengti, o tie skrydžiai įvyks kad ir kas nutiktų“, – prieš parlamento balsavimą žurnalistams sakė jis.

Ministras pirmininkas viliasi, jog politika „sustabdyti valtis“ įtikins migrantus, kad neverta rizikuoti gyvybe ir palaikėmis pripučiamomis valtimis plaukti per Lamanšo sąsiaurį iš žemyninės Europos dalies į JK. Jis taip pat tikisi, kad ši politika suteiks sunkioje padėtyje atsidūrusiai Konservatorių partijai postūmį prieš vėliau šiais metais įvyksiančius rinkimus.

Toriai pagal populiarumą atsilieka nuo pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos ir gali prarasti 14 metų turimą valdžią.

R. Sunako planams dar gali trukdyti teisiniai skundai. JT teisių ekspertai užsimena, kad oro bendrovės ir aviacijos reguliuotojai galėtų pažeisti žmogaus teisių įstatymus, jei dalyvautų deportacijose.

Vyras, įvardytas tik kaip Jianas G. (Džianas G.), kaltinamas šnipinėjęs Kinijos opozicijos atstovus Vokietijoje ir dalijęsis informacija apie EP su Kinijos žvalgybos tarnyba, sakoma federalinių prokurorų pareiškime.

Jis buvo sulaikytas pirmadienį Dresdene, teigiama jame.

Prokurorai nenurodė, kuriam europarlamentarui Jianas G. dirba, bet Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ pranešė, kad šis asmuo dirba EP nario Maximiliano Kraho (Maksimiliano Kraho) iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kandidatuosiančio ir šių metų rinkimuose, padėjėju.

AfD antradienį pareiškė, kad pagrindinio jos kandidato padėjėjo sulaikymas „labai neramina“.

„Kadangi neturime daugiau informacijos apie šią bylą, turime palaukti tolesnių federalinių prokurorų tyrimų“, – nurodė partijos atstovas Michaelis Pfalzgrafas (Michaelis Falcgrafas).

Berlynas antradienį pareiškė, kad įtarimai dėl šnipinėjimo yra labai rimti, ir paragino atlikti išsamų tyrimą.

„Jeigu pasitvirtins, kad Kinijai šnipinėjama iš Europos Parlamento, tada tai yra ataka prieš Europos demokratiją iš vidaus“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer).

Apie EP nario padėjėjo sulaikymą pranešta kitą dieną po to, kai Vokietijoje atskiroje byloje buvo sulaikyti trys vokiečiai, įtariami šnipinėję Kinijai.

Rusijos pajėgoms antradienio naktį dronais atakavus Ukrainos pietuose esančią Odesą buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant keturis vaikus, pranešė gelbėjimo tarnybos.

Šį uostamiestį prie Juodosios jūros rusai raketomis ir dronais nepaliaujamai atakuoja nuo karo pradžios prieš daugiau kaip dvejus metus.

„Dėl rusų teroro buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų, kilo gaisras“, – antradienį per platformą „Telegram“ pranešė valstybinė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Žalos padarė rusų drono, kurį numušė ukrainiečių oro gynyba, nuolaužos, nurodė kariuomenės vadovybė šalies pietiniame regione.

Gelbėjimo tarnybos paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti degantis pastatas, griuvėsius tikrinantys ir gyventojus guodžiantys gelbėtojai.

Du iš keturių sužeistų vaikų yra jaunesni nei vienų metų.

Vėliau tą pačią dieną per raketų ataką Dnipropetrovsko srityje buvo hospitalizuoti keturi žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė gubernatorius Serhijus Kysakas.

Dar vieną žmogų krintančios nuolaužos sužeidė Mykolajivo srityje, sakė vietos gubernatorius.

Ukrainos oro pajėgos paskelbė pernakt sunaikinusios 15 iš 16 rusų paleistų dronų.

Rusai praėjusią naktį taip pat atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis, nurodė oro pajėgos, bet nepatikslino, ar jos pasiekė taikinius.

Kai kurie rusų dronai skrido į Kyjivą, sakė miesto administracija.

Joje priduriama, kad šiuo aspektu jos gerokai atsilieka nuo į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių.

Tačiau tam, kad pasaulis įgyvendintų 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime nustatytą tikslą pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 laipsnio Celsijaus, neviršijant šios ribos, visos įmonės turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, pažymima grupės „Net Zero Tracker“ ataskaitoje.

Grupės atstovas Johnas Langas (Džonas Langas) naujienų agentūrai AFP teigė, kad privačiosios įmonės lėtai prisiima klimato kaitai stabdyti skirtus įsipareigojimus dėl to, kad joms trūksta rinkos spaudimo ir susirūpinimo dėl reputacijos jausmo, palyginti su biržoje kotiruojamomis įmonėmis, taip pat dėl to, kad nėra reguliavimo.

„Manau, kad padėtis keičiasi visose trijose srityse“, – pridūrė jis.

Ataskaitoje lyginama 200 didžiausių pasaulio įmonių – į biržos prekybos sąrašus įtrauktų ir privačių – pagal jų pateiktas išmetamųjų teršalų mažinimo strategijas ir vadinamuosius grynojo nulio – nulinio ŠESD išmetimo – tikslus.

Nustatyta, kad tik 40 iš 100 privačiųjų įmonių, kurios buvo apžvelgtos, užsibrėžė tokius tikslus, palyginti su 70 iš 100 viešai kotiruojamų bendrovių.

Iš tikslus nusistačiusių privačių bendrovių tik aštuonios paskelbė planus, kaip jų sieks.

„Pažadas be plano nėra pažadas, o grynas viešųjų ryšių triukas“, – sakoma ataskaitoje.

Intensyvėja reguliavimas

Ataskaitoje teigiama, kad tik dvi įmonės – baldų bendrovė „Ikea“ ir JAV inžinerijos milžinė „Bechtel“ – atsisakė naudoti prieštaringai vertinamus anglies dioksido kreditų mechanizmus – leidimus išmesti ŠESD – savo grynojo nulio tikslams pasiekti.

Tokie kreditai leidžia įmonėms kompensuoti išmetamų teršalų kiekį, skiriant pinigus kokiam nors projektui, kuriuo mažinamas ŠESD kiekis arba jo išvengiama, pavyzdžiui, miškų apsaugai. Tačiau kritikai teigia, kad šis mechanizmas leidžia įmonėms ir toliau teršti aplinką.

Nustatyta, kad nė viena iš aštuonių į ataskaitą įtrauktų iškastinį kurą naudojančių bendrovių nėra užsibrėžusi grynojo nulio tikslo, palyginti su 76 proc. didžiausių sektoriaus kotiruojamų įmonių.

Palyginti su ankstesne 2022 metais atlikta analize, skaičiai taip pat nedaug pagerėjo, nepaisant to, kad reguliavimas visame pasaulyje smarkiai išaugo, sakė J. Langas.

Kelios jurisdikcijos, įskaitant Jungtinę Karalystę, priėmė su klimato kaita susijusios informacijos atskleidimo taisykles.

Tokiuose verslo centruose kaip Kalifornija ir Singapūras įsikūrusios įmonės ataskaitas apie išmetamą ŠESD kiekį privalės teikti nuo 2027 metų.

Europos Sąjunga taip pat priėmė du klimato srities reglamentus – Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) ir Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), pagal kuriuos tūkstančiai didelių įmonių greitai privalės teikti ataskaitas apie savo poveikį klimatui ir išmetamus teršalus bei imtis veiksmų jiems mažinti.

„Stengiamės, kad privačios įmonės suprastų, kas jų laukia“, – sakė J. Langas.

„Nutekėjimo efektas“

ES politika turės daug apimančių pasekmių, nes bus taikoma ne tik blokui priklausančiose šalyse įsikūrusioms įmonėms, bet ir toms, kurių pagrindinės buveinės gali būti kitur, o filialai ar dukterinės įmonės – valstybėse narėse.

Tačiau ataskaitoje išskirtos dvi privačiosios Europos įmonės, įskaitant Prancūzijos prekybos centrų tinklą „E. Leclerc“, kurios nenustatė jokių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų.

„E. Leclerc“ AFP nurodė, kad stengiasi taikyti tvaresnę praktiką, pavyzdžiui, atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimo, ir yra „įsipareigojusi artimiausiu metu nustatyti visos bendrovės emisijų kiekio mažinimo tikslus“.

Tačiau artėjant ES reglamentų įsigaliojimui, įmonės nebegalės ilgiau vengti su klimato kaitos stabdymu susijusių tikslų, AFP sakė organizacijos „NewClimate Institute“ atstovė Sybrig Smit (Saibrig Smit).

„Iš tikrųjų tai gana pagrįsta. Jei įmonės nori užsiimti verslu Europoje, joms teks susidurti su pasekmėmis“, – pridūrė ji.

Analizuotos įmonės sudaro maždaug 23 proc. pasaulio ekonomikos, dauguma jų įsikūrusios Kinijoje, JAV arba ES valstybėse narėse – didžiausiose ŠESD teršėjose, sakė J. Langas.

Pasak jo, bet kokie pokyčiai, kurių įmonės imsis, kad atitiktų naujas taisykles, bus itin naudingi aplinkai.

„Jos turi tokį „nutekėjimo efektą“. Kai tokia didelė bendrovė įgyvendina ką nors realaus, tai turi didžiulį poveikį likusiam sektoriui, kuriame ji veikia“, – sakė S. Smit.