Pradėdamas pirmą vyriausybės posėdį po 57 gyvybes nusinešusio vasario 28-osios susidūrimo, jis pažadėjo „absoliutų skaidrumą per tyrimą ieškant klaidų“.

Jis taip pat pažadėjo imtis „neatidėliotinų veiksmų probleminei padėčiai geležinkeliuose pagerinti“ ir teigė, kad „nuvers kalnus“, kad būtų užtikrintas saugos sistemų tobulinimas.

Avarija įvyko praėjusios savaitės antradienį, kai centrinėje Graikijoje krovininis traukinys susidūrė su keleiviniu traukiniu, kuriuo važiavo daugiau kaip 350 keleivių, tarp jų – daug studentų.

Susidūrimas įvyko, kai traukiniai buvo per klaidą nukreipti į tą patį kelią.

„Visi esame už tai atsakingi, turime būti pakankamai drąsūs, kad tai pripažintume“, – per televiziją transliuotuose komentaruose sakė K. Micotakis, kuris tikisi pergalės rinkimuose, numatytuose po kelių mėnesių.

Konservatorių lyderis teigė pajutęs pyktį ir gėdą, kai išgirdo vietos stoties viršininko, kuris esą netyčia nukreipė traukinius į tuos pačius bėgius, ir kitų geležinkelio darbuotojų pokalbius.

Tačiau jis taip pat dar kartą atsiprašė ir sakė, kad „mes... neturime slėptis už žmogiškųjų klaidų“.

K. Micotakis buvo apkaltintas bandymu kaltę suversti nepatyrusiam stoties viršininkui, o kritikai teigė, kad pagrindinė avarijos priežastis – netinkamas vyriausybės valdymas.

Visoje Graikijoje trečiadienį į gatves išėjo daugiau kaip 50 tūkst. protestuotojų, o geležinkelio darbuotojai surengė masinius streikus. Policija ašarinėmis dujomis vaikė padegamąsias bombas svaidžiusius protestuotojus prie parlamento Atėnuose.

47 šalių institucija pritarė visų Europos Sąjungos valstybių, išskyrus Vengriją, pateiktam teksto projektui, už kurį balsavo 17 narių, šešios buvo prieš, o 24 susilaikė.

Nerimaujant dėl stiprėjančios Maskvos agresijos vykdant karą prieš Ukrainą, aukščiausiajai JT teisių apsaugos institucijai buvo pateiktas projektas, kuriuo prašoma paskirti vadinamąjį specialųjį pranešėją Rusijai.

Rusijos griežtai užginčytas balsavimas dėl rezoliucijos projekto buvo atidžiai stebimas po to, kai Vakarų šalims ketvirtadienį buvo suduotas skaudus smūgis, kuomet JT Žmogaus teisių taryba nubalsavo prieš debatų dėl įtariamų piktnaudžiavimų Kinijos Sindziango regione rengimą.

Siūlyta surengti diskusiją apie JT ataskaitą, įspėjančią apie rimtus pažeidimus ir galimus nusikaltimus žmoniškumui Sindziange. Pastaroji iniciatyva žlugo po intensyvaus Pekino spaudimo.

Teisių grupių teigimu, ši nesėkmė parodė besikeičiantį galios balansą ir netgi pasėjo klausimų dėl pačios tarybos patikimumo.

Dėl siūlymo pasiųsti ekspertą stebėti „žmogaus teisių padėtį Rusijos Federacijoje vienerius metus“ balsuota minint Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino 70-metį.

Pranešėjas turės „rinkti, nagrinėti ir vertinti svarbią informaciją iš visų susijusių suinteresuotųjų šalių, įskaitant Rusijos pilietinę visuomenę tiek šalyje, tiek už jos ribų“, ir po metų stebėjimo pateikti ataskaitą.

Tai yra pirmoji rezoliucija, nukreipta į situaciją Rusijos viduje, nors taryba neseniai priėmė kitų sprendimų, susijusių su Maskvos karo Ukrainoje pasmerkimu ir įpareigojančių surengti aukšto lygio tyrimą dėl Rusijos karių ten padarytų pažeidimų.

Tačiau to neužteko – buvo norima, kad dėmesys būtų atkreiptas ir į teisių pažeidimus pačioje Rusijoje, ypač to siekė vietos teisių grupės.

Rezoliucijos projekte atsispindi jo iniciatorių susirūpinimas: nurodoma, kad „griežtai suvaržomos teisės į nuomonės ir žodžio, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves... dėl to sistemingai imamasi susidoroti su pilietinės visuomenės organizacijomis, žmogaus teisių gynėjais,.. nepriklausomomis žiniasklaidos priemonėmis, žurnalistais, žiniasklaidos darbuotojais, teisininkais ir politine opozicija“.

Tekstas taip pat atskleidžia nerimą dėl „masinio priverstinio pilietinės visuomenės organizacijų... ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių uždarymo“.

Be to, jame „su dideliu susirūpinimu atkreipiamas dėmesys į įstatymines priemones, vis labiau ribojančias... laisves“, ypač „įstatymus dėl vadinamųjų „užsienio agentų“, „ekstremizmo“ ir „nepageidaujamų organizacijų“.

Oro uosto administracija paragino piliečius į jį nevykti, „kad būtų užkirstas kelias plėšimui ir grobstymui“, nurodoma pranešime, kurį cituoja vietos žiniasklaida.

Toks pareiškimas pasirodė oro uoste tvyrant chaosui ir tūkstančiams žmonių bandant palikti šalį po to, kai Talibanas vėl perėmė valdžią Afganistane.

Dramatiškuose socialinių tinklų vaizdo įrašuose matyti chaotiška scena prie kilimo ir tūpimo tako, civiliams gyventojams karštligiškai bandant pakilti jau ir taip perpildytais orlaivių laiptais.

Tai buvo desperatiškas mėginimas patekti į stovintį keleivinį lėktuvą ir pabėgti iš miesto, praėjus dienai nuo vyriausybės subyrėjimo.

Stebint didelei miniai, tie, kas sėkmingai užlipo laiptais, padėjo kitiems, kol kai kurie žmonės kybojo laikydamiesi už laiptų turėklų.

Pabėgti iš sostinės mėginančios panikos apimtos šeimos gabenosi perpildytą bagažą ir vedėsi paskui išsigandusius vaikus.

Padėtis peraugo į tokį sąmyšį, kad JAV kariams teko paleisti į orą įspėjamųjų šūvių, kad atkurtų tvarką, o visi komerciniai reisai buvo atšaukti.

„Esu labai išsigandęs. Čia į orą paleidžiama daug šūvių“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas liudininkas, paprašęs neskelbti jo vardo, kad tai nesutrukdytų jam išvykti.

JAV valstybės departamentas pranešė, kad amerikiečių kariai kontroliuoja oro uosto perimetrą evakuojant ambasados darbuotojus ir tūkstančius afganų, bendradarbiavusių su Vašingtonu, Vakarų šalims nuvertus Talibano režimą po rugsėjo 11-osios atakų Amerikoje.

„Bijome gyventi šiame mieste“

JAV ambasada Kabule tviteryje paragino Amerikos piliečius ir afganus „nekeliauti į oro uostą“.

Tačiau dar tūkstančiai afganų, įskaitant net tuos, kurie neturi jokių ryšių su JAV vadovaujama koalicija, atvyko, besitikėdami palikti šalį, nors neturėjo bilietų ar reikalingos vizos.

Suirutė oro uoste prasidėjo praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Talibano lyderiai įsakė savo kovotojams įžengti į Kabulą ir palaikyti tvarką mieste, iš šalies pabėgus Afganistano prezidentui Ashrafui Ghani (Ašrafui Ganiui).

„Bijome gyventi šiame mieste ir bandome pabėgti iš Kabulo“, –sakė 25 metų vyras, prisistatęs Ahmedo vardu.

Daugelį žmonių paskatino atvykti į oro uostą kalbos ar melagienos socialinėje žiniasklaidoje.

„Perskaičiau „Facebook“, kad Kanada siūlo prieglobstį afganams“, – sakė Ahmedas.

„Kadangi tarnavau kariuomenėje,.. yra pavojus. Talibanas neabejotinai mane persekiotų“, – pridūrė jis.

Vašingtonas pranešė evakavęs visus savo ambasados darbuotojus į oro uostą ir kad jie laukia atskirai nuo leidimą keliauti turinčių asmenų.

Kituose socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose taip pat matyti desperatiškos naktinės scenos, kur žmonės mušasi dėl galimybės patekti į krovininį lėktuvą.

Už oro uosto ribų Kabule tvyrojo įtempta rimtis, ginkluotiems sukilėliams patruliuojant gatvėse ir įrengiant kontrolės postus.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime vienas iš Talibano įkūrėjų mula Abdul Ghani Baradaras (Abdul Ganis Baradaras) paragino miesto kontrolę perėmusius kovotojus būti disciplinuotus.

„Dabar atėjo laikas išbandyti ir įrodyti, dabar turime parodyti, kad galime tarnauti savo tautai ir užtikrinti saugumą bei gyvenimo komfortą“, – sakė jis.

Scenos Kabulo oro uoste atgaivino prisiminimus apie chaosą, lydėjusį Vašingtono skubotą pasitraukimą iš Vietnamo 1975 metais. Vis tik dabartinė JAV administracija atmetė tokias paraleles.

„Tai ne Saigonas“, – sekmadienį amerikiečių televizijai pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Atšaukti komerciniai skrydžiai

Pirmadienį buvo atšaukti komerciniai skrydžiai iš Kabulo tarptautinio oro uosto, ten kilus chaosui, kai tūkstančiai afganų dėl Talibano puolimo užplūdo jo peroną, siekdami palikti šalį.

„Iš Hamido Karzajaus oro uosto nekils komerciniai lėktuvai, siekiant užkirsti kelią plėšikavimui. Prašome neskubėti į oro uostą“, – sakoma oro uosto administracijos reporteriams nusiųstame pranešime.

Moussa Faki Mahamatas „griežtai smerkia smurtą, kuris kilo 2020 metų spalio 20 dieną per protestus Lagose Nigerijoje ir nulėmė daug mirties bei sužeidimų“ atvejų, sakoma ketvirtadienį ryte išplatintame jo biuro pareiškime.

„Pirmininkas kreipiasi į visus politinius ir socialinius veikėjus ragindamas atmesti smurto naudojimą ir gerbti žmogaus teises bei įstatymo viršenybę“, – sakoma pareiškime.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasmerkė „perteklinį“ Nigerijos kariuomenės jėgos naudojimą, šaudant į beginklius demonstrantus.

„Sveikintume neatidėliotiną tyrimą dėl bet kokių saugumo pajėgų perteklinės jėgos naudojimo atvejų“, – nurodoma valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo pranešime.

„Su tuo susijusius asmenis būtina patraukti atsakomybėn pagal Nigerijos įstatymus“, – pridūrė jis.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ trečiadienį paskelbė, kad Nigerijos kariuomenė ir policija dviejose Lagoso vietose antradienį slopindama demonstracijas, kurias išprovokavo policijos brutalumas ir įsisenėjusios socialinės problemos, nušovė mažiausiai 12 taikių protestuotojų.

Nuo spalio 8-osios, kai prasidėjo protestai, visoje šalyje žuvo mažiausiai 56 žmonės. Vien antradienį visoje šalyje žuvo maždaug 38 žmonės, nurodo „Amnesty International“.

Teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) taip pat patvirtino pranešimus, kad Nigerijos armija antradienį šaudė į protestuotojus.

Tarptautinė bendrija pasmerkė tai, kad saugumo pajėgos naudojo mirtiną jėgą. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, jog pranešimai rodytų, kad letalios jėgos naudojimas galėjo būti apgalvotas iš anksto.

Nigerijos armija socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog pranešimai, kad kareiviai šaudė į protestuotojus, yra melagienos.

M. Faki Mahamato ketvirtadienio pareiškime konkrečiai nesmerkiami saugumo  pajėgų veiksmai.

Jame sakoma, kad jis sveikina Nigerijos sprendimą išformuoti liūdnai pagarsėjusį policijos Specialųjį kovos su plėšikavimu skyrių (SARS).

Pyktis dėl SARS vykdytų pažeidimų prieš maždaug dvi savaites virto masiniais protestais, per kuriuos į gatves išeina tūkstančiai žmonių.

„Mums reikalingas pragmatiškas požiūris. Kol sutartis galioja, ketiname visiškai laikytis visų teisių ir įsipareigojimų, kurie mums taikomi pagal šią sutartį“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė A. Gruška.

D. Trumpas ketvirtadienį paskelbė ketinąs išvesti JAV iš „Atviro dangaus“ sutarties, sudarytos su Rusija ir dar 32 valstybėmis. Tai jau trečias ginklų kontrolės susitarimas, kurį per savo kadenciją atšaukė amerikiečių lyderis.

„Rusija nesilaikė sutarties, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas. – Taigi, trauksimės, nebent jie laikysis.“

„Atviro dangaus“ susitarimas leidžia vienos valstybės kariuomenei kasmet vykdyti tikrą skaičių žvalgomųjų skrydžių virš kitos signatarės teritorijos. Tokiu būdu siekiama skatinti tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą.

2002 metais įsigaliojusi sutartis laikoma svarbia tarptautinės ginklų kontrolės priemone.

A. Gruškos teigimu, Rusija „elgesys grindžiamas prielaida, kad visos kitos šalys irgi taip elgiasi“ ir „laikosi sąžiningo požiūrio į šios sutarties šalių įsipareigojimus“.

Rusų diplomatas ketvirtadienį pareiškė, jog Vašingtono ketinimas trauktis iš „Atviro dangaus“ pakto pakenktų Europos saugumui ir JAV sąjungininkų interesams.

Europos šalys apgailestauja

Prancūzija, Vokietija ir dar aštuonios Europos valstybės penktadienį pareiškė, kad „apgailestauja“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimo išvesti savo šalį iš „Atviro dangaus“ sutarties.

„Mes apgailestaujame, kad JAV paskelbė apie savo planą pasitraukti iš „Atviro dangaus“ sutarties, nors ir esame susirūpinę dėl to, kaip susitarimą vykdo Rusijos Federacija“, – šalys teigė bendrame pranešime, kurį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Europos valstybės pareiškė, kad ir toliau kalbėsis su Rusija, siekdamos „išspręsti likusius klausimus“, įskaitant „nepateisinamus apribojimus“, taikomus skrydžiams virš Kaliningrado srities.