-
Kauno šaltmiriai šluoja šildytuvus
Centralizuotos šilumos tiekimo bendrovei neskubant pradėti šildymo sezono, kai kurie kauniečiai būstus šildo mobiliaisiais tepaliniais radiatoriais arba karšto vėjo pūtikais. Jų paklausa pastebimai padidėjo.
Namai be komforto
Kai kurie kauniečiai norėtų, kad butuose esantys radiatoriai kaistų jau dabar, tačiau jų kaimynai nėra linkę anksčiau pradėti šildymo sezono.
"Pas mus labai šalta, nes bute dar nepakeisti langai, o gyvename septintame aukšte, vėjas išpučia visą šilumą, – guodėsi Šilainių gyventoja Raminta. Jos kaimynai nesutinka siųsti bendrovei "Kauno energija" prašymo šildymo sezoną pradėti anksčiau.
Žaliakalnio gyventojas Andrius iš sandėliuko jau atsinešė pernai įsigytą šildytuvą. Keturiasdešimtmetis įsitikinęs, kad geriau sumokėti daugiau už suvartotą elektros energiją, negu gyventi namuose be komforto.
Jis skaičiuoja, kad šildant būstą kelias valandas per dieną mokestis už suvartotą elektros energiją per mėnesį padidėja apie 50 litų. Esą tai nėra pernelyg brangu, o oro temperatūra namuose tampa priimtina.
Paklausi rudens prekė
Buitinės technikos parduotuvių tinklo "Elektromarkt" Komercijos skyriaus vadybininkas Danielis Dubrovinas sako, kad šildytuvai rugsėjo viduryje – spalio pradžioje yra viena paklausesnių prekių.
"Didelio ažiotažo nėra, bet po truputį perka, – pastebėjo D.Dubrovinas. – Tai nėra daiktas, kurį reikėtų pirkti kiekvienais metais. Tarnauja dešimtmetį ir daugiau, dažnai negenda, jeigu naudoji pagal instrukciją."
Jis išskiria dviejų tipų šildytuvus: tepalinius radiatorius, kurie kainuoja nuo 99 iki 300 litų, ir karšto oro pūtikus. Esą populiariausi yra tie, kuriuose galima reguliuoti galingumą, atkreipiamas dėmesys į sekcijų skaičių, elektros energijos suvartojimą. Paprastai per valandą toks prietaisas sunaudoja 1–2 kilovatvalandes elektros energijos.
"Topo centro" buitinės technikos produktų grupės vadovė Greta Kornikaitė šildytuvų pirkėjų antplūdžio tikisi šią savaitę, nes, pasibaigus vadinamajai bobų vasarai, prognozuojami vėsesni orai.
Populiaru šildyti terasą
G.Kornikaitės teigimu, viena populiariausių grupės prekių yra infraraudonųjų spindulių šildytuvai, kurie paprastai statomi terasose: "Jais labiausiai domisi tie, kurie vis dar nori pasimėgauti poilsiu kieme."
Šiais prietaisais "Topo centras" pradėjo prekiauti praėjusiais metais ir naujiena, anot atstovų, labai pasiteisino. Specialistų teigimu, infraraudonųjų spindulių šildytuvai nuo įprastų skiriasi tuo, kad jie nešildo oro, bet suteikia šilumos kūnams.
"Net ir paėjėjus toliau nuo šildytuvo neprarandamas malonus šilumos pojūtis, jo neišblaško ir vėjas", – pasakojo G.Kornikaitė ir pridūrė, kad juos galima naudoti ir patalpoje. Tokie šildytuvai įvairiose parduotuvėse kainuoja nuo 179 iki 300 litų.
Pasirinkimą lemia kaina
Buitinės technikos pardavėjai sutaria: rinkdamiesi šildytuvą kauniečiai pirmiausia domisi jo kaina. Ji dažniausiai būna svarbiausia renkantis iš panašaus galingumo prietaisų.
Karštą orą pučiantys šildytuvai, pavyzdžiui, "Topo centre", kainuoja nuo 49 litų, o tepalinį radiatorių galima įsigyti už 139 litus. Beveik visuose prekybos centruose galima rinktis iš kelių dešimčių skirtingų gamintojų prietaisų.
"Pučiantis orą šildytuvas patalpą prišildo greitai, bet jį išjungus oras greitai ir atvėsta, – atkreipia dėmesį G.Kornikaitė. – Tepalinis radiatorius, net ir išjungtas, dar ilgai skleidžia šilumą."
Ji skaičiuoja, kad kasmet populiarūs abiejų tipų prietaisai, tačiau ventiliatorinių paprastai parduodama daugiau.
Pigesni – prekybos centruose
Prekybos tinklo "Maxima" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė sako, kad karštą orą pučiančių vėjelių ir tepalinių radiatorių paklausa jau didėja, tačiau paprastai šios prekės labiau perkamos vėlyvą rudenį ir žiemą.
"Populiariausi pigesni šildytuvai", – apibendrina R.Saulytė. "Maximoje" šie prietaisai kainuoja nuo 29,99 lito iki 159 litų.
"Sunkmečiu namų ūkių pajamos sumažėjo ir žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, jiems aktualu, kad čia būtų komfortiška", – šildytuvų paklausos didėjimo priežstį nurodo R.Saulytė.
Anot jos, pastaraisiais metais gyventojai atidžiau planuoja savo išlaidas ir taupo ne tik pirkdami buitines prekes, bet ir maistą.
"Visų prekių paklausa yra sumažėjusi. Pavyzdžiui, 2009 m. pardavėme apie 16 tūkst. įvairių šildytuvų, tai yra dukart mažiau negu 2007 m., kai vartojimas buvo pasiekęs piką", – lygino R.Saulytė.
-
Išsigelbėjimas – darbas užsienyje 15
Darbą praradę ir nesėkmingai darbo biržos duris varstę tautiečiai kraunasi lagaminus. Užsienyje dažnas sutinka dirbti už minimalų atlyginimą, nes tai – vienintelė galimybė išgyventi.
Maldauja surasti darbą
Įdarbinimo agentūrų vadovai skambina pavojaus varpais. Esą tiek norinčiųjų dirbti užsienyje nebuvo Lietuvai tapus ES nare, kai atsivėrė sienos. Bedarbiai plūsta į įdarbinimo agentūras ir sutinka vykti į bet kokią šalį, dirbti bet kokį darbą.
"Tokios situacijos dar nebuvo. Gaunu daugybę laiškų, žmonės prašo pagalbos, kasdien skambina ir ateina į biurą maldaudami surasti darbą", – pasakojo bendrovės "Qbis" direktorius Sergejus Naumčikas. Jo vadovaujama įdarbinimo agentūra bendradarbiauja su įvairiais Olandijos darbdaviais. Lietuviams "Qbis" suranda darbo žemės ūkyje, fabrikuose, sandėliuose. Populiarūs pakuotojų, fasuotojų darbai.
Dažną įdarbinimo agentūros duris pravėrusį tautietį slegia didžiuliai įsipareigojimai bankams. Žmonės dažnai klausia, ar galėtų gauti atlyginimą grynais arba į olandiškas sąskaitas, kad bankai iš Lietuvos neatimtų pirmųjų svetur uždirbtų pinigų.
Išrankiųjų visai neliko
Agentūrų vadovai sutaria: pastaruoju metu neliko išrankių klientų, žmonės ilgai nesideri, sutinka su visomis sąlygomis.
"Anksčiau pasikalbėdavome, žmogus paprašydavo laiko pasvarstyti. Dabar iškart priima pasiūlymą, nes baiminasi, kad kas nors kitas jo nepriimtų", – vertino situaciją S.Naumčikas.
Jam pritaria bendrovės "Grand Turas" direktorė Loreta Marmienė. Esą biurui ir reklamos nereikia, žmonės per pažįstamus sužino, kur įsikūrę darbdaviai.
"Žmonės laukia eilėse, kol atsiras laisva darbo vieta", – sakė ji. "Grand Turas" Didžiojoje Britanijoje yra įdarbinęs maždaug šimtą lietuvių. Sausį jų gretas papildė šeši žmonės.
"Siųstume daugiau, nes norinčiųjų važiuoti netrūksta, bet tiek darbo vietų neturime, kiek yra norinčiųjų dirbti", – pasakojo L.Marmienė.
Didžiausia emigracijos banga
Išgirdęs klausimą apie darbo paklausą užsienyje bendrovės "Darbo konsultacijos" direktorius Andrius Litvinas nedvejodamas konstatavo: prasidėjo didžiausia nuo nepriklausomybės emigracijos banga.
"Tokių srautų ir susidomėjimo darbu užsienyje dar nebuvo", – tvirtino A.Litvinas.
Jis pastebi, kad dabar į įdarbinimo agentūrą gena ne noras ieškoti laimės užsienyje, bet didžiulis nusivylimas ir bandymai išgyventi.
"Žmonės pikti, nebeturintys jokio kito pasirinkimo, kaip tik emigruoti", – kalbėjo A.Litvinas. Dabar išvykstantieji nėra tipiniai emigrantai, kai kurie jų – savo tėvynės patriotai ir jei turėtų galimybę dirbti čia, niekada nesiryžtų emigruoti. Dabar išvyksta Lietuvoje darbo nerandantys žmonės.
Darbdavių pasakojimus patvirtina Statistikos departamentas. 2008 m. sausį–gruodį emigraciją deklaravo daugiau kaip 17 tūkst. žmonių. 2007 m. iš Lietuvos išvyko beveik 14 tūkst. gyventojų.
"Oficiali statistika įspūdinga, bet ir ji neatspindi tikrosios situacijos. Iš tikrųjų emigraciją deklaruoja tik kas antras ar kas trečias žmogus. Vadinasi, emigruoja dvigubai daugiau žmonių", – aiškino Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė. Ji skaičiuoja, kad nuo 1991 m. iš Lietuvos emigravo pusė milijono gyventojų.
Uždarbiai vis mažėja
Sunkmečiu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, algos jau nėra tokios didelės kaip prieš metus.
"Olandijos darbdaviai mato, kad ir mokėdami minimalų atlyginimą turi pakankamai norinčiųjų dirbti, todėl mažina algas", – sakė S.Naumčikas. Pastaruoju metu, anot jo, Olandijoje dirbantys lietuviai per savaitę uždirba apie 200 eurų. Tokia suma susidaro atskaičius mokesčius, sumokėjus darbo draudimą ir nuomą. Anksčiau išvykusieji sudarė sėkmingesnes sutartis, jų savaitės uždarbis siekia 1,5 tūkst. eurų. Tačiau šie darbuotojai dirba daug viršvalandžių, naktinėse pamainose. Palyginti gerai uždirba laivų mechanikai, mažiau – dirbantieji žemės ūkio bendrovėse, fabrikuose.
Didžiosios Britanijos fabrikuose dirbantys lietuviai per valandą uždirba iki 6 svarų sterlingų, tačiau, nuvertėjus valiutai, realios jų pajamos sumažėjo.
"Atvažiuoja giminės pas mus į biurą aiškintis, kyla dideli konfliktai, kovojama dėl kiekvieno euro", – pasakojo A.Litvinas.
Jis pabrėžia, kad užsienyje dirbantys lietuviai neretai patiria psichologinį spaudimą iš kitų emigrantų, kurie konkuruoja dėl tų pačių darbo vietų. Kai kuriuose Didžiosios Britanijos regionuose įsitvirtinę lenkai ypač nedraugiški lietuviams. Būna, kad lietuviams grasinama, jie gąsdinami.
Bendrovės "East West Consulting" direktorė Kristina Mečinskaitė
Nuo lapkričio pradėjo daugėti darbo užsienyje ieškančių žmonių, o sausį, palyginti su 2008 m. sausiu, į užsienį išvažiavo 30 proc. daugiau žmonių. Daugelis pageidauja važiuoti į Skandinaviją, bet ten maža darbų pasiūla. Šiuo metu daugiausia lietuvių išvyksta į Didžiąją Britaniją, Kiprą ir Graikiją – ten dirba aptarnavimo arba slaugos sektoriuose. Graikijoje ir Kipre, kur per mėnesį uždirbama 800 eurų, galime pasiūlyti nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą, todėl kai kurie nusprendžia važiuoti ten. Darbo rinkoje konkurencija yra didžiulė, daug lenkų bedarbių iš Airijos traukia į kitas šalis. Jie sutinka dirbti prastesnėmis sąlygomis nei lietuviai, todėl lengviau gauna darbą. Labiausiai paklausios profesijos – inžinieriai, elektrikai, įvairių lygių viešbučių vadovai. Įvairiose šalyse reikalingi medicinos darbuotojai. Kai kurios Skandinavijos ligoninės siunčia vardinius kvietimus Lietuvos gydytojams, kviečia atvažiuoti dirbti, atvykti su šeima, siūlo gerus uždarbius.
Darbo pasiūlymai užsienyje
Kvalifikuoti slaugytojai Olandija 1500 EUR per mėnesį
Gydytojai Vokietija 2000–4000 EUR per mėnesį
Architektai Olandija 6600 EUR per mėnesį
Slaugytojų asistentai Didžioji Britanija 5000–6000 Lt per mėnesį
Namų tvarkytojai Didžioji Britanija 3700 Lt per mėnesį
Padavėjas Graikija 4–5 EUR per valandą
Jūrininkas kruiziniame laive Visas pasaulis 430–700 EUR per mėnesį
Šaltinis: www.cvmarket.lt
