Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro įsakymu medicinos pagalbos priemonės, kurias paskyrė gydytojas, kompensuojamos tik vaikams ir asmenims iki 24 metų. Taip, pasak sergančiųjų, nesudaromos lygios galimybės vyresniems asmenims kontroliuoti ligos eigą bei užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

2018 m. lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė savo sprendimu konstatavo, kad šis sveikatos apsaugos ministro įsakymas prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.

Šešiolika metų diabetu sergantis Jurgis Tomaševičius sako, kad sensorių, kuris matuoja organizmo būklę, perka pats už draugų ir giminių pinigus ir tai kas mėnesį jam kainuoja 200 eurų.

Pas piketuotojus atėjusios sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės jis klausė, kodėl tiek metų tęsiasi diskriminacija.

„Kodėl jūs iš mūsų šešių tūkstančių grupės išskiriate aštuonis šimtus ir jiems kompensuojate šimtu procentų, o kitus penkis tūkstančius du šimtus išvarote dirbti, uždirbti ir mokėti iš savo pinigų. Ar tai yra teisybė? Ar jūs turite iš mano vaikų atimti 200 eurų“, – viceministrės klausė J. Tomaševičius.

K. Garuolienė aiškino, kad valstybės biudžetas yra ribotas, o sergančiųjų įvairiomis ligomis yra daug, todėl tenka rinktis prioritetus.

„Visi suprantame, kad vaikas yra augantis organizmas ir jam užaugti sveikam ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visada skiria daugiau dėmesio. Kad vaikas užaugtų sveiku suaugusiuoju. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vaikai yra prioritetizuojami. Ir visa, kas geriausia, visos naujausios, inovatyviausios technologijos, kurios gali padėti, visos valstybės daro, kad pirmiausia tai suteiktų vaikams“, – sakė K. Garuolienė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Diabetu sergantis Vytautas M. sako, kad sensorius Lietuvos sergantieji perka iš užsienio ir dažniausiai nelegalioje rinkoje, nes Lietuvoje jų įsigyti galimybės nėra.

Viceministrė K. Garuolienė aiškina, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad Lietuvos rinka yra maža.

„Apie eBajaus sensorius. Sveikatos apsaugos ministerija ne vieną kartą kreipėsi į tiekėją, kad jis tiektų į Lietuvos rinką šituos sensorius. Tikrai tie sensoriai pagal kainą ir apimtis būtų prieinami Lietuvoje, ir mes galėtume juos kompensuoti. Paieškas, galimybę užtikrinti jų buvimą Lietuvos rinkoje esame pradėję net prieš dvejus metus. Deja, gamintojai mūsų rinką diskriminuoja ir sako, kad jie į Lietuvos rinką netieks, nes Lietuvos rinka yra maža, čia yra mažai sergančiųjų. Ir mes netgi kreipėmės į Europos Komisiją, į gerbiamą komisarą V. Andriukaitį, prašydami, kad kažką spręstų, kodėl mažos rinkos, tokios kaip Lietuva, yra diskriminuojamos, kodėl mūsų sergantieji neturi galimybės gauti tų prekių“, – sakė K. Garuolienė.  

Vytautas M. pabrėžė, kad valstybė, kompensuodama bent dalį sensorių kainos, išplėstų potencialių pirkėjų rinką.

„Aš norėčiau jums kontrargumentą pasakyti. Kai birželio 3 d. pas jus buvau atėjęs, jūs teigėte, kad išskyrėte vieną papildomą milijoną modernesniam, pažangesniam gydymui diabetikams ir iki 24 metų asmenims. Aš jums tada argumentavau, kad, jeigu mes padarysime tą milijoną prieinamą visiems...(...), tai yra, jeigu mes atidarytume platesnį vartotojų skaičių, natūraliai valstybė, prisiimdama, kad kompensuos kažkokią dalį tų medikamentų, kitą dalį žmogus pats nusipirktų, ir tada mes taptume natūraliai patrauklesni tiekėjams. O dabar, kai pas mus rinkoje yra tik 800 asmenų, įvardinamų kaip potencialūs pirkėjai, tai tikrai natūralu, kad joks tiekėjas neateis“, – sakė Vytautas M.

Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena, tačiau Lietuvoje sergantieji šia liga sako neturintys kuo džiaugtis. Daugybę metų diabetu sergančiųjų situacija esą mūsų šalyje negerėjo. Atvirkščiai, buvo priimti sergančiuosius diskriminuojantys ir priešinantys teisės aktai, reglamentuojantys medicinos pagalbos priemonių kompensavimą.

Laisvės kovotojo kelią 1945 m. žiemą pasirinkęs B. Krivickas priklausė nepriklausomoje Lietuvoje subrendusiai inteligentų kartai, kuri pasižymėjo ypatingu, nesumeluotu patriotizmu ir gebėjimu drąsiai pasitikti įvairiausius išbandymus, jis tvirtai tikėjo, kad lietuvių tauta išsikovos laisvę.

Nors ir nešiojosi ginklą, B. Krivickas daugiau dėmesio skyrė neginkluotam pasipriešinimui – tapo aktyviu pogrindinės spaudos leidėju, publicistinių straipsnių autoriumi, kūrė originalią poeziją. Ypatingomis sąlygomis rašyti eilėraščiai buvo dvasinė atrama, atspara ir pačiam poetui, ir jo klausytojams – bendražygiams. Kasdienės netektys, vienas po kito prarandami kovos draugai poetui buvo realios tikrovės patirtys, sugulusios į eiles: žuvusiems bendražygiams pagerbti, gyviesiems padrąsinti ir įkvėpti, priminti būtinybę ginti tiesą ir teisingumą.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos ypatingajame archyve, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Lietuvos istorijos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai ir nuotraukos, atskleidžiantys B. Krivicko gyvenimo ir veiklos momentus nuo studijų metų iki žūties 1952 m. rudenį.

Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba feisbuko paskyroje.

Vaistininkė Kristina Staivė sako, kad egzistuoja du žmonių tipai: vieni – labai vengia vartoti antibiotikus, kiti – jų griebiasi vos susirgę, tačiau ir vieni, ir kiti nėra visiškai teisūs.

Lapkričio 18 dieną Europoje minima Pasaulinė sveikatos organizacijos remiama Europos supratimo apie antibiotikus diena. Tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į nereikalingo antibiotikų vartojimo pasekmes, skatinti atsakingą ir tinkamą antibiotikų vartojimą. Žmonės vis dar dažnai antibiotikais gydosi patys.

Vaistininkai pasakoja dažnai iš klientų girdintys įvairių mitų apie antibiotikų vartojimą. Dalis yra įsitikinę, kad antibiotikai padėję kaimynei tikrai padės ir jiems, kiti neabejoja, kad antibiotikų vartojimą galima nutraukti vos pasijutus geriau. Vis dėlto, kaip patikina K. Staivė, nei vienas iš šių mitų nėra teisingas.

Specialistai tvirtina, kad antibiotikai turėtų būti vartojami tik pagal gydytojo receptą.

„Kiekvienai ligai parenkamas konkretus antibiotikas, todėl tai, kas tiko mamai, močiutei, nebūtinai tiks tau. Kartais gali kamuoti netgi tokie pat ligos simptomai, bet sukėlėja gali būti ir visai kita bakterija“, – paaiškina vaistininkė.

Ji priduria, kad savo nuožiūra renkantis antibiotikus galima nepataikyti to, kuris tikrai padės gydyti ligą. Vartojant netinkančius antibiotikus gali būti daroma tik žala.

Pasak specialistės, ne ką mažiau už konkrečiai parinktus antibiotikus svarbus ir gydytojo nurodytas vartojimas. Esą kai kurie žmonės itin vengia vartoti antibiotikus, todėl užsiima savigyda. Dalis ligonių netgi ir gydytojams išrašius vaistų nusprendžia apsieiti be jų arba nutraukia kursą anksčiau nei nurodė specialistai.

Pasak vaistininkės, jeigu žmogus atsisako jam skirto gydymo antibiotikais, jis rizikuoja, kad liga peraugs į lėtinę ar komplikuosis.

„Taip vengiant gydytis antibiotikais gali prireikti daug sudėtingesnio gydymo. Tad, jeigu gydytojas paskyrė, tai turime ir vartoti“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė.

Pasak jos, kiekvienu atveju individualų vartojimo kursą paskiria gydytojas, jo taip pat reikėtų paisyti.

„Jeigu gydėte sinusitą ir pajutote, kad jaučiatės gerai, tai nutraukti gydymą nėra gerai. Taip, antibiotikas jau pradėjo veikti, pajutote pagerėjimą, bet tai nereiškia, kad reikia nutraukti. Dėl tokios savigydos praėjus savaitei ar dviem liga dažniausiai atsinaujina ir antibiotikas jau gali net nepadėti“, – sako vaistininkė.

K. Staivė taip pat įspėja, kad antibiotikus draudžiama vartoti kartu su alkoholiu, dėl to gali būti juntami apsinuodijimo simptomai. Taip pat rekomenduojama vaistus užgerti vandeniu, o ne gaiviaisiais gėrimais ar sultimis, ypač žalingas antibiotikų ir greipfrutų sulčių derinys.

Tiesa, vaistininkė priduria, kad antibiotikais nederėtų piktnaudžiauti, stengtis vartoti juos kiek galima rečiau. Jeigu gydytojas yra priverstas ligas dažnai gydyti antibiotikais vertėtų pagalvoti, galbūt reikėtų ieškoti priemonių imuninei sistemai stiprinti.

Gydytojai ir vaistininkai ne be priežasties pataria kartu su antibiotikais vartoti gerąsias bakterijas. Kaip paaiškina K. Staivė, taip apsaugoma žarnyno mikroflora, nes antibiotikai iš organizmo išvalo ir gerąsias bakterijas.

Pasak jos, jeigu norima tik antibakterinių vaistų, kurie stiprintų imuninę sistemą, galima rinktis ir augalinius preparatus.

„Pavyzdžiui, kai kankina sinusitas galima naudoti propolį, kuris gali būti skystas arba ekstraktas kapsulėmis, nes jis yra nuo seno mėgstamas natūralus antibiotikas. Taip pat labai populiarus greipfruto ir ličio ekstraktas. Žinoma, jeigu gydymui reikalingas antibiotikas, jo nepakeisime natūraliais preparatais, bet pirmai pagalbai jie tikrai efektyvūs“, – paaiškina specialistė.

Studentų sąjungos šešėlinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Ignas Lokcikas, studijuojantis Vytauto Didžiojo universitete, pristatė Vokietijoje galiojantį vadinamąjį dirbančio studento modelį. Tokį statusą studentai ragina įteisinti ir Lietuvoje.

„Dirbančio studento statusą turinčiam asmeniui Vokietijoje darbo savaitė trunka 20 valandų arba mažiau. Darbas yra derinamas su studijų paskaitomis. Šis asmuo tikrai turi būti studentas, ir jo darbas turi būti susijęs su studijuojama sritimi“, – sakė I. Lokcikas.

Pasak jo, dirbančio studento statusas labai naudingas studentams iš nepasiturimų šeimų, nes jie gali dirbti kvalifikuotą darbą ir užsidirbti pragyvenimui bei įgyti reikiamų kompetencijų, kurios bus reikalingos ateityje profesinėje veikloje.

„Na, o darbdaviams šis statusas yra naudingas tuo, kad pagal Vokietijos pavyzdį jie yra atleidžiami nuo tam tikrų mokesčių. Todėl nauda yra abipusė“, – pabrėžė I. Lokcikas.

Studentų sąjunga taip pat ragina valstybę kitokiais būdais remti studentus iš nepasiturimų šeimų.

„Kalbant apie finansinę paramą studentams iš nepasiturimų šeimų, mes siekiame, kad šie studentai gautų papildomus kursus, tokius kaip kalbų, kompiuterinio raštingumo ir verslumo, tam, kad jie galėtų įgyti trūkstamų kompetencijų. Kursai turėtų būti nemokami ir nepriklausomi nuo jų pagrindinio studijų dalyko. Taip pat, kad aukštųjų mokyklų karjeros centrai dirbtų efektyviau, galėtų jiems padėti megzti ryšius su verslo atstovais, kurie jiems suteiktų darbo galimybes“, – pabrėžė I. Lokcikas.

Tarptautinės studentų dienos proga Lietuvos studentų sąjunga kartu su Vyriausybe vykdo projektą, kurio metu studentai turi galimybę vienai dienai užimti ministerijų vadovų kėdes, išsakyti savo idėjas ir nuomonę, kaip valstybė gali prisidėti prie studentų gerovės kūrimo ir puoselėjimo.

Iškilmingame renginyje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda dėkojo visiems, kurie prisidėjo ir prisideda prie šios kultūros ir žinių šventovės gyvavimo.

„Šimtą metų visiškai neseniai šventė mūsų valstybė, šimtą metų darnai dabar švenčiame, kuomet kalbame apie mūsų diplomatinių santykių užmezgimą su įvairiomis valstybėmis. Su tuo susiduriu vos ne kiekvieną savaitę. Bet biblioteka yra ypatingas reiškinys. Biblioteka nėra rūmai, materijos. Biblioteka pirmiausia yra sudaryta iš dviejų dalių, ir abi jos yra vienodai svarbios. Tai yra žmonės, kurie dirba toje bibliotekoje, ir, žinoma, knygos. Šiais laikais galbūt pasakytų, kad skaitmenizuotame pasaulyje gyvename, ir knyga, kaip fizinis objektas, tartum ir nebėra absoliučiai lemiantis, bet patikėkite, kuomet aš matau šitas lentynas, aš manau, kad knyga visgi yra visa ko matas, nuo jos mes atsispiriame, iš jos mes semiamės žinių, kartu su ja mes augame“, – pabrėžė prezidentas G. Nausėda.

Prieš trisdešimt metų čia toks garbanotas ir susivėlęs jaunuolis, tuometinis doktorantas Gitanas Nausėda praleisdavo čia dienų dienas.

Dėkodamas bibliotekos darbuotojams už pasišventimą, prezidentas prisiminė, kaip bibliotekoje leisdavo dienas, rašydamas disertaciją.

„Jūs puoselėjate puikią estetiką. Prieš trisdešimt metų čia toks garbanotas ir susivėlęs jaunuolis, tuometinis doktorantas Gitanas Nausėda praleisdavo čia dienų dienas. Prisimenu net ir skaityklą, kurioje lankydavausi. Mes leisdavome savo dienas, tai mums tapo gyvenimo būdu, čia mes rašėme savo disertacijas, čia mes diskutavome iki užkimimo, tarpusavyje ginčijomės, ir dėl to tai yra neišbraukiamas iš mano gyvenimo epizodas“, – sakė G. Nausėda.

„Tegul gyvuoja biblioteka, kurios pagrindinė paskirtis – tarnauti visuomenei, tarnauti žmonėms“, – savo kalbą užbaigė prezidentas.

Šventėje dalyvavęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis džiaugėsi biblioteka ir jos aplinka. M. Mažvydo biblioteką jis pavadino ištiesta ranka ar glėbiu, kuriame nepaprastai gera būti, būti teisingai ir netuščiai.

„Prezidentas prisiminė, ir aš galiu prisiminti, koks pavojingas dalykas yra biblioteka. Jeigu tu esi pagautas skaitytojo viruso, paskui kartais kai ką pagauna ir rašymo virusas, tai tu gali ir neišeiti iš tokių vietų, kur yra tiek daug ko skaityti. Man labai gražu matyti žmones, kuriems čia gera, nebūtinai jie čia apsikrovę foliantais skaito, studijuoja. Bet tie foliantai aplink esantys savaime veikia. Žmonės, kurie čia ateina, ne į smuklę ateina, o galbūt į pačią geriausią smuklę, kokią tiktai galima sugalvoti. Kur galima susirinkti, susikaupti, susiburti, susiglausti arba ir vienam pabūti su savo mintimis ir su visų žmonių mintimis, kurių tiek daug aplink mus yra“, – sakė V. Landsbergis.

„Senais, senais mūsų senelių ir prosenelių laikais kažkas išleido knygelę, gal Petras Vileišis, o gal kas nors kitas. Knygelės pavadinimas nuostabus „Žmogus ne pliuškis“. Štai kuo verta būti. Ir biblioteka, ir knyga padeda būti žmogui ne pliuškiu, o šiuo tuo...“, – pridūrė profesorius V. Landsbergis.

Lietuvos nacionalinė biblioteka įkurta 1919 m. Savo veiklą pradėjusi Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, 1963 m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. 1988 m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o 1989 m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. Tai pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti ir parlamentinės bibliotekos funkcijas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiandien kaupia ir saugo Lietuvos ir su Lietuva susijusius publikuotus dokumentus, vykdo jų bibliografinę apskaitą, kaupia Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą; kaupia ir saugo kitus šalies kultūrai turinčius vertę publikuotus ir nepublikuotus dokumentus; aptarnauja Lietuvos ir užsienio piliečius, įstaigas ir organizacijas; rengia ir leidžia nacionalinės bibliografijos leidinius, kitas bibliografines rodykles, sudaro suvestinius katalogus ir duomenų bazes; vykdo Lietuvoje išleistų dokumentų statistinę apskaitą, teikia jiems tarptautinius standartinius numerius; vykdo Nacionalinio skaitmeninimo centro funkcijas ir kuria Virtualią elektroninio paveldo sistemą VEPS; kuria ir diegia Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą LIBIS; vykdo fondų apsaugos, restauravimo ir mikrofilmavimo programas; tyrinėja bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros teorijos, istorijos ir praktikos problemas, rengia mokslines konferencijas, leidžia mokslinius ir metodinius leidinius, profesinį žurnalą „Tarp knygų“.

Biblioteka taip pat vykdo nacionalinius, regioninius ir tarptautinius strateginius projektus; rengia parodas, literatūros vakarus ir kitus kultūrinius renginius, propaguoja Lietuvos kultūrą ir mokslą užsienyje.

„Turbūt nėra labai didelis netikėtumas, kai žmonės sako, jog tas lėšas galima panaudoti pensijoms, socialinei apsaugai, kitiems dalykams, kurie atrodo arčiau savų marškinių ir kūno. O krašto apsaugos poreikiai atrodo antraeiliai: žmonės galvoja, kad viskas bus gerai, niekas mūsų nepuls (...), bet aš vis tiek vertinu rizikas, kurios kaupiasi apie Lietuvą. Jos – labai rimtos, ir aš nematau jokio situacijos pagerėjimo per pastaruosius metus“, – interviu delfi.lt sakė valstybės vadovas.

Pasak G. Nausėdos, įtampa regione kaupiasi įvairiuose lygmenyse.

Aš vis tiek vertinu rizikas, kurios kaupiasi apie Lietuvą. Jos – labai rimtos, ir aš nematau jokio situacijos pagerėjimo per pastaruosius metus.

„Matau, kad įtampa regione didelė, agresija juntama ne tik karine, bet ir hibridine, kibernetine forma. Ją jaučia net ir toli į vakarus nuo mūsų esančios Europos šalys. Visa tai ignoruoti ir sakyti „gyvenkime draugiškai“ bei visus pinigus panaudoti kitiems dalykams būtų naivu ir neatsakinga, žvelgiant iš saugumo pozicijų“, – aiškino prezidentas.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad partijų pasirašyto susitarimo krašto apsaugai skiriamas lėšas didinti iki 2,5 proc. BVP būtina laikytis, tačiau, atkreipė dėmesį prezidentas, paisant ir žmonių nuomonės.

„Mes, politikai, privalome paisyti žmonių nuomonės, ir manau, kad kiekvienais metais, nepaisant to politinio susitarimo, vyks diskusija tarp politinių partijų dėl krašto apsaugai skirtų lėšų. Tada bus galima įvertinti, kiek esame pajėgūs įgyvendinti nacionalinį susitarimą. Bet kuris nukrypimas nuo nacionalinio susitarimo – tai smūgis būsimiems nacionaliniams susitarimams. Jei pradedame negerbti tų dokumentų, kuriuos priimame, vadinasi, būsimi nacionaliniai susitarimai turės „prigimtinę nuodėmę“: visi galvos, kad ir jų laukia toks pat likimas. Taip diskredituojamas nacionalinio susitarimo instrumentas“, – Delfi portalui kalbėjo G. Nausėda.

Reikia derybų su dėstytojais ir mokslininkais

Nevykdant duotų pažadų akademinei bendruomenei atlyginimus kelti bent 10 procentų ir šiai galvojant apie streikus, prezidentas G. Nausėda sako, kad Vyriausybės atstovams vertėtų vėl sėsti prie derybų stalo su dėstytojų ir mokslininkų atstovais. Prezidentūra yra pasiryžusi tarpininkauti.

„Manau, vertėtų grįžti prie derybų stalo, ir aš labai tikiuosi, kad tos derybos bus konstruktyvios. Aš esu už dialogą ir skatinsiu abi puses ieškoti sutarimo be tarpusavio kaltinimų. Jei tam reikės mūsų paslaugų tarpininkaujant ar moderuojant, mes esame pasirengę tai padaryti“, – interviu portalui delfi.lt sakė G. Nausėda.

Aš esu už dialogą ir skatinsiu abi puses ieškoti sutarimo be tarpusavio kaltinimų.

Vyriausybės atstovai ateinančiais metais žadėjo akademinės bendruomenės atlyginimus kelti bent 10 procentų. Tačiau paaiškėjo, kad kitų metų valstybės biudžete papildomų pinigų dėstytojų, mokslininkų algoms nėra.

Akademinei bendruomenei pasipiktinus dėl sulaužyto pažado, premjeras Saulius Skvernelis rodė pirštu į universitetų negeroves: „Mes paklauskime akademinės bendruomenės, (…) kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo yra komercializuota, (…) kaip mūsų studentus graibsto verslo organizacijos.“

Prezidentas G. Nausėda užsimena, kad, akademinei bendruomenei žadant kelti atlyginimus, papildomų sąlygų greičiausiai pateikta nebuvo.

„Manau, visada galima atrasti dalykų, kuriuos akademinė bendruomenė galėtų pagerinti. Bet nežinau, ar jie buvo keliami kaip išankstinis reikalavimas tariantis dėl tų pažadų, apie kuriuos šiandien kalbame. Pažadai jau pateikti, o dabar kalbame apie tai, kad ne visai galime juos įgyvendinti, nes turime papildomų reikalavimų“, –  sakė G. Nausėda.

Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu medicinos pagalbos priemonės, kurias paskyrė gydytojas, kompensuojamos tik vaikams ir asmenims iki 24 metų. Taip, pasak sergančiųjų, nesudaromos lygios galimybės vyresniems asmenims kontroliuoti ligos eigą bei užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

2018 m. lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė savo sprendimu konstatavo, kad šis sveikatos apsaugos ministro įsakymas prieštarauja Lygių galimybių įstatymui.

Šešiolika metų diabetu sergantis Jurgis Tomaševičius sako, kad sensorių, kuris matuoja organizmo būklę, perka pats už draugų ir giminių pinigus ir tai kas mėnesį jam kainuoja 200 eurų.

Pas piketuotojus atėjusios sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės jis klausė, kodėl tiek metų tęsiasi diskriminacija.

„Kodėl jūs iš mūsų šešių tūkstančių grupės išskiriate aštuonis šimtus ir jiems kompensuojate šimtu procentų, o kitus penkis tūkstančius du šimtus išvarote dirbti, uždirbti ir mokėti iš savo pinigų. Ar tai yra teisybė? Ar jūs turite iš mano vaikų atimti 200 eurų“, – viceministrės klausė J. Tomaševičius.

K. Garuolienė aiškino, kad valstybės biudžetas yra ribotas, o sergančiųjų įvairiomis ligomis yra daug, todėl tenka rinktis prioritetus.

„Visi suprantame, kad vaikas yra augantis organizmas ir jam užaugti sveikam ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visada skiria daugiau dėmesio. Kad vaikas užaugtų sveiku suaugusiuoju. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vaikai yra prioritetizuojami. Ir visa, kas geriausia, visos naujausios, inovatyviausios technologijos, kurios gali padėti, visos valstybės daro, kad pirmiausia tai suteiktų vaikams“, – sakė K. Garuolienė.

Diabetu sergantis Vytautas sako, kad sensorius Lietuvos sergantieji perka iš užsienio ir dažniausiai nelegalioje rinkoje, nes Lietuvoje jų įsigyti galimybės nėra.

Viceministrė K. Garuolienė aiškina, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad Lietuvos rinka yra maža.

„Apie eBajaus sensorius. Sveikatos apsaugos ministerija ne vieną kartą kreipėsi į tiekėją, kad jis tiektų į Lietuvos rinką šituos sensorius. Tikrai tie sensoriai pagal kainą ir apimtis būtų prieinami Lietuvoje, ir mes galėtume juos kompensuoti. Paieškas, galimybę užtikrinti jų buvimą Lietuvos rinkoje esame pradėję net prieš dvejus metus. Deja, gamintojai mūsų rinką diskriminuoja ir sako, kad jie į Lietuvos rinką netieks, nes Lietuvos rinka yra maža, čia yra mažai sergančiųjų. Ir mes netgi kreipėmės į Europos Komisiją, į gerbiamą komisarą V. Andriukaitį, prašydami, kad kažką spręstų, kodėl mažos rinkos, tokios kaip Lietuva, yra diskriminuojamos, kodėl mūsų sergantieji neturi galimybės gauti tų prekių“, – sakė K. Garuolienė. 

Vytautas pabrėžė, kad valstybė, kompensuodama bent dalį sensorių kainos, išplėstų potencialių pirkėjų rinką.

„Aš norėčiau jums kontrargumentą pasakyti. Kai birželio 3 d. pas jus buvau atėjęs, jūs teigėte, kad išskyrėte vieną papildomą milijoną modernesniam, pažangesniam gydymui diabetikams ir iki 24 metų asmenims. Aš jums tada argumentavau, kad, jeigu mes padarysime tą milijoną prieinamą visiems...(...), tai yra, jeigu mes atidarytume platesnį vartotojų skaičių, natūraliai valstybė, prisiimdama, kad kompensuos kažkokią dalį tų medikamentų, kitą dalį žmogus pats nusipirktų, ir tada mes taptume natūraliai patrauklesni tiekėjams. O dabar, kai pas mus rinkoje yra tik 800 asmenų, įvardinamų kaip potencialūs pirkėjai, tai tikrai natūralu, kad joks tiekėjas neateis“, – sakė Vytautas.

Nuolat plečia cukrinio diabeto gydymo galimybes?

Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms prie SAM surengus piketą dėl diskriminavimo pagal amžių ir reikalaujant, kad valstybė jiems kompensuotų medicinos pagalbos priemonių įsigijimą, ministerija išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, kad nuolat rūpinasi teikti pagalbą diabetu sergantiems žmonėms.

SAM pastangomis, esą kitų metų pradžioje numatyta išspręsti klausimus dėl insulino pompų ir keičiamųjų dalių kompensavimo vyresniems nei 24 metų amžiaus žmonėms, glikemijos kontrolei skirtų juostelių skaičiaus padidinimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, insulino adatų kompensavimo ir suaugusiesiems, insulino pompų skyrimo pacientams po inkstų transplantacijos.

Be to, sudaryta taryba, kurios uždavinys – stebėti cukrinio diabeto profilaktiką, diagnostiką ir gydymą. Iki kitų metų birželio ji turės parengti sveikatos priežiūros paslaugų žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, prieinamumo ir kokybės rodiklių sąrašą, pagal šiuos rodiklius kasmet vertinti cukrinio diabeto profilaktikos ir kontrolės organizavimo kokybę bei teikti pasiūlymus, kaip tobulinti šios ligos profilaktiką bei gydymą.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, per šiuos ir praėjusius metus pavyko pasiekti, kad visų ligų atvejais vaistai būtų kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 100 procentų, tarp jų – ir sergantiesiems cukriniu diabetu.

„Cukrinis diabetas – klastinga liga, reikalaujanti ne tik didelių fizinių, dvasinių jėgų, bet ir finansinių išteklių. Puikiai tai suprantame, tad per pastaruosius trejus metus mūsų visų bendromis pastangomis kasmet pradedama kompensuoti vis daugiau naujų inovatyvių vaistų, skirtų šiai ligai gydyti. Vis labiau prieinamos ir modernios priemonės. Pavyzdžiui, gyventojams kompensuojama ne tik paprastų, bet ir išmaniųjų pompų nuoma. Stebime tendencijas, kad insulino pompos nuoma domina vis daugiau žmonių. Vien galimybė išleisti vaiką į mokyklą, nesibaiminant, kad staiga dėl cukraus svyravimų įvyks katastrofa ir nebus laiku tinkamai sureaguota, ar pagaliau galimybė naktį ramiai išsimiegoti visai šeimai yra aukso vertės. Tik susidūrę su tuo žmonės supras insulino pompų nuomos naudą. Be to, šiuo metu speciali komisija svarsto klausimus dėl dar 6 naujų vaistų kompensavimo“, – sako ministras A. Veryga.

Ministerija tvirtina, kad šiuo metu vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP) kompensuojami maždaug tūkstančiui vaikų ir beveik 124,5 tūkst. suaugusiųjų, sergančių diabetu.

Vien praėjusiais metais cukriniam diabetui gydyti skirtiems vaistams ir MPP kompensuoti esą buvo skirta apie 23,2 mln. eurų. Iš jų 12,5 mln. eurų – išlaidos insulinams, 6,6 mln. eurų – gliukozės kiekį kraujyje reguliuojantiems vaistams, 3,6 mln. eurų – diagnostinėms juostelėms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, pusė mln. eurų – insulino pompos keičiamųjų dalių komplektams. Tai sudaro maždaug dešimtadalį visų PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP.

Pasak ministerijos, 100 procentų kompensuojama ne tik paprastų (be glikemijos duomenų įvertinimo, naudojant diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, funkcijos), bet ir išmaniųjų pompų nuoma. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, galimybe išsinuomoti insulino pompas PSDF lėšomis nuo 2018 metų liepos mėnesio jau pasinaudojo 448 pacientai, iš jų apie 214 žmonių gavo išmaniąsias insulino pompas.

Ministerija pripažįsta, kad ne visos priemonės, galinčios palengvinti cukrinio diabeto naštą, yra lengvai išsprendžiamos. Pavyzdžiui, SAM, siekdama pagerinti cukrinio diabeto gydymo kontrolę, kreipėsi į gliukozės jutiklių, nepriklausančių nuo insulino pompos, gamintoją, prašydama tiekti Lietuvos rinkai šią prekę. Tačiau gamintojas informavo, kad šios priemonės gamyba Europoje yra ribota, todėl neįsipareigojo jos tiekti Lietuvai.

Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena, tačiau Lietuvoje sergantieji šia liga sako neturintys kuo džiaugtis. Daugybę metų diabetu sergančiųjų situacija esą mūsų šalyje negerėjo. Atvirkščiai, buvo priimti sergančiuosius diskriminuojantys ir priešinantys teisės aktai, reglamentuojantys medicinos pagalbos priemonių kompensavimą.

Šimtmečio renginyje „Žmonių biblioteka“ dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir kiti.

Penktadienį bibliotekoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „XXI a. bibliotekos: tradicijos ir inovacijos“.

Įžanginį pranešimą „Žmonių biblioteka kaip modelis“ pristatys bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas. Pasak bibliotekos vadovo, solidi institucijos sukaktis yra puiki proga įvertinti turimą patirtį ir su nauja energija, idėjomis tęsti Lietuvos nacionalinės bibliotekos sėkmės istoriją žengiant į antrąjį veiklos šimtmetį.

„Šiandien svarbu ne tik prisiminti bibliotekos istoriją ar švęsti jos 100-metį, kur kas svarbiau šios sukakties dvasioje apmąstyti Nacionalinės bibliotekos misiją ir vietą mūsų ateities gyvenime“, – sako. R. Gudauskas.

Pranešimų sesijoje įžvalgomis ir patirtimi apie kritinį mąstymą, lankstumą dalinsis UNESCO Tarptautinės filosofijos ir humanitarinių mokslų tarybos generalinis sekretorius prof. Luizas Oosterbeekas. Britų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Liz Jolly kalbės apie žinių ir abipusio supratimo plėtrą tarp bibliotekininkų, partnerių ir vadovų. Pranešimą „Atmintis skaitmeninio nedėmesingumo laikais: institucinė perspektyva“ skaitys Švedijos nacionalinės bibliotekos vyr. akademinis bibliotekininkas mokslo reikalams dr. Janis Kreslinis.

Po pranešimų sesijos vyksiančioje diskusijoje dalyvaus keturių kaimyninių nacionalinių bibliotekų vadovai – Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos. Kolegialiai bus ieškoma atsakymų į klausimus, kokia yra partnerysčių reikšmė ir galimybės, kaip erdvių pokyčiai pastatuose veikia naujų veiklų atsiradimą, kas naujo pas mūsų kaimynus ir kuo jie gyvena, kokia jų vizija apie bibliotekų raidos pokyčius XXI amžiuje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje su kūrėjais buvo aptariamas prezidento Gitano Nausėdos pateiktas siūlymas visas gaunamas pajamas apmokestinti fiksuotu 20 proc. tarifu.

Šiuo metu Lietuvoje galioja 15 proc. apmokestinimo tarifas pajamoms iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), ir 20 proc. tarifas – viršijančioms 120 VDU. Kūrėjai sako, kad didžioji dalis gauna mažas pajamas ir šiuo metu moka 15 proc. tarifu. Tarifo padidėjimas jiems esą labai pasijaustų.

Kultūros ir meno tarybos pirmininkas Kornelijus Platelis sako, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 5,5 tūkstančio meno kūrėjų, tačiau dirbančių yra kiek daugiau nei 3 tūkstančiai, iš jų 2062 dirba pagal darbo sutartis, o 1133 – be darbo sutarčių, t.y. pagal individualią veiklą arba autorines sutartis.

„Tų dirbančių pagal individualią veiklą vidutinės mėnesio pajamos sudarė 254 eurus, pagal autorines sutartis – 157 eurus. Nors nelabai tinka ta veikla, bet kai kurie dar dirbo pagal verslo liudijimus, tai jų vidutinės mėnesio pajamos sudarė 39 eurus. Tai kalbame apie tokią visuomenės grupę, kuri neaišku kaip išgyvena gerovės valstybėje. Manau, kad juos remia jų šeimų nariai, kitaip jie negalėtų to padaryti. Taigi padidinus gyventojų pajamų mokestį nuo 15-os iki 20 procentų, jiems toks padidinimas būtų labai skaudus“, – sake K. Platelis.

Pasak jo, kūrėjai yra už diferencijuotus mokesčius.

„Mes apskritai nesame prieš mokesčių didinimą, bet mes esame už diferencijavimą. Mes sutiktume su diferencijavimu, jeigu jis būtų toks kaip dirbantiems pagal individualią veiklą ir tai būtų labai racionalu. Nes tada tie, kurie mažiausias pajamas gauna, mokėtų tik į 5 proc. GPM, tie, kurie gauna per 20 tūkst., iki 35 tūkst. jiems būtų diferencijuojamas mokestis, daugiau kaip 35 tūkst. mokėtų 20 proc. Ir mums tai visiškai tiktų“, – sakė K. Platelis.

„Aš jums tiktai galiu pavyzdžiais pasakyti, jei rašytojas yra pakviečiamas atvažiuoti, pavyzdžiui, į tolimą Akmenę ir jam nesumoka nieko, jei sumoka, tai 100 eurų, iš kurių dar turi nusipirkti benziną. Tai jei nuo šitos autorinės sutarties 100 eurų atskaičiuojam dar daugiau, tai pagalvokit, kas tam žmogui lieka. Jam, atsiprašau, lieka 10 eurų pakeliui degalinėje nusipirkti kavą ir bandelę“, – sakė  Rašytojų sąjungos pirmininkė Biruta Augustinienė.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo siūlymą nedidinti apmokestinimo dirbantiems pagal autorines sutartis bei gaunantiems honorarus.

„Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, vidutinės metinės pajamos iš šių veiklų yra atitinkamai 1200 eurų ir 944 eurų. Pagal veiklų rūšis, tokias pajamas gavo rašytojai, muzikos atlikėjai, vertėjai, radijo ir televizijos laidų kūrėjai, kiti išsilavinimo, vaizduotės ir inovatyvumo reikalaujančių profesijų atstovai. Akivaizdu, jog tokias pajamas gaunantys asmenys niekaip nepatenka į aukštas pajamas gaunančių ar iš pasyvių pajamų gyvenančių asmenų apibrėžimą, ir didesnis jų apmokestinimas labai menkai, jei išvis, prisidės prie deklaruojamos gerovės valstybės kūrimo“, – pažymėjo M. Majauskas.