-
Karas Ukrainoje: iš šalies pasitraukė beveik 1,37 mln. žmonių, trečiasis derybų ratas – pirmadienį
Prie Azovo jūros esančiame mieste gyvena 450 000 žmonių. Jis buvo bombarduotas, o dabar blokuojamas žiemą be vandens ir elektros.
„Šiuo metu ieškome išeities dėl humanitarinių problemų ir įvairių būdų nutraukti Mariupolio blokadą“, – miesto meras Vadimas Boičenko paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.
„Mūsų prioritetas yra pasiekti paliaubas, kad galėtume atkurti gyvybiškai svarbią infrastruktūrą ir sukurti humanitarinį koridorių tam, kad į miestą būtų atgabentas maistas ir medicininės priemonės“, – pridėjo jis.
Penkias dienas mūsų gimtasis miestas, mūsų pusės milijono žmonių šeima patiria nuožmų puolimą.
Jeigu Rusijos pajėgos užimtų Mariupolį, tai Maskva įgytų pranašumą savo pradėtame kare, nes rusų pajėgos aneksuotame Kryme, kurios jau užėmė Berdianską ir Chersoną, susijungtų su pajėgomis Donbase.
Anksčiau šią savaitę Mariupolio meras apkaltino rusų kariuomenę sunaikinus tiltus ir traukinius, kad gyventojai negalėtų pabėgti iš miesto.
„Penkias dienas mūsų gimtasis miestas, mūsų pusės milijono žmonių šeima patiria nuožmų puolimą“, – šeštadienį sakė meras, ragindamas Ukrainos pajėgas toliau gintis.
Scanpix nuotr.
Rusija skelbia sudarysianti Mariupolio gyventojams galimybę evakuotis
Rusijos gynybos ministerija šeštadienį paskelbė laikinas paliaubas, kad būtų galima evakuotis dviejų apsiaustų Ukrainos miestų, įskaitant strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį, gyventojams.
„Šiandien, kovo 5 dieną, nuo 10 val. Maskvos (9 val. Lietuvos) laiku Rusijos pusė skelbia tylos režimą ir atveria humanitarinius koridorius išvykti civiliams iš Mariupolio ir Volnovachos“, – sakoma ministerijos pranešime.
Ši žinia buvo paskelbta Mariupolio merui Vadymui Boičenkai šeštadienį pareiškus, kad kelias dienas jo miestą „negailestingai“ atakavusios Rusijos pajėgos dabar pradėjo jo „blokadą“.
Miesto pareigūnai sakė, kad civiliai gyventojai galės pradėti evakuotis nuo 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
„Bus įmanoma palikti miestą privačiu transportu“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtoje vietos administracijos žinutėje.
V. Zelenskis kaltina NATO sudarant sąlygas tolesniems bombardavimams Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį iš penktadienio į šeštadienį neslėpė kartėlio dėl NATO sprendimo nenustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos ir sakė, kad tai visiškai atriš rankas Rusijai, stiprinančiai smūgius iš oro.
Visi žmonės, žūsiantys nuo šios dienos, taip pat žus dėl jūsų, dėl jūsų silpnumo, dėl vienybės stygiaus.
„Visi žmonės, žūsiantys nuo šios dienos, taip pat žus dėl jūsų, dėl jūsų silpnumo, dėl vienybės stygiaus, – emocingai sakė Ukrainos lyderis. – Atsisakęs įkurti neskraidymo zoną Aljansas uždegė žalią šviesą bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus.“
Penktadienį NATO nesutiko nustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos ir perspėjo, kad tai gali išprovokuoti didesnį karą Europoje su branduolinių ginklų turinčia Rusija.
„Viskas, ką Aljansas sugebėjo šiandien nuveikti – per savo aprūpinimo sistemą perduoti Ukrainai 50 tonų dyzelino. Galbūt kad galėtume sudeginti Budapešto memorandumą“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas galvoje 1994 metas pasirašytą dokumentą, turėjusį suteikti Ukrainai saugumo garantijas mainais į sovietinių laikų branduolinių ginklų atsisakymą.
Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.
„Neatsipirksite nuo mūsų litrais degalų už litrus kraujo, pralieto už mūsų bendrą Europą“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai toliau priešinsis Rusijos karinei invazijai ir kad jie jau sužlugdė Maskvos „žaibo karo“ planus, „patyrę devynias tamsos ir blogio dienas“.
„Mes esame šviesos kariai, – sakė prezidentas. – Europos istorija amžinai tai prisimins.“
V. Zelenskis kreipsis į JAV Senatą
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, vadovaujantis savo šalies kovai su Rusijos invazija, šeštadienį kreipsis į JAV Senatą, pranešė vieno amerikiečių įstatymų leidėjo padėjėjas.
V. Zelenskis pasakys kalbą senatoriams per programėlę „Zoom“ ryte Vašingtono laiku Ukrainos iniciatyva.
Karui Ukrainoje intensyvėjant kai kurie JAV įstatymų leidėjai ragina prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) imtis griežtesnių veiksmų prieš Rusiją, pavyzdžiui, įšaldyti šios šalies naftos importą.
Baltieji rūmai kol kas šią galimybę atmesdavo, baimindamiesi, kad toks žingsnis gali dar labiau padidinti naftos kainas ir pakenkti JAV vartotojams, kenčiančiame dėl rekordinės infliacijos.
Respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) ragino „ką nors Rusijoje“ nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną.
Rusijos pajėgų okupuotame Chersone – masinis gyventojų protestas
Rusijos pajėgų užimtame Ukrainos pietiniame Chersono mieste gyventojai šeštadienį surengė didelį protesto mitingą, nepaisydami okupantų perspėjamųjų šūvių.
Chersono gyventojai į demonstraciją Ukrainos teritoriniam vientisumui palaikyti susirinko apie 10 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, nešdami geltonos ir mėlynos spalvos nacionalines vėliavas ir skanduodami „Šlovė Ukrainai“, pranešė naujienų agentūra „Unian“.
#Kherson, Freedom Square, right now. pic.twitter.com/wAGPet2yNn
— NEXTA (@nexta_tv) March 5, 2022Prieš mitingą aktyvistai ragino dalyvius ateiti su „karštomis širdimis“, bet „šaltomis galvomis“ ir neprovokuoti okupacinių pajėgų.
Rusijos kariai paleido perspėjamųjų šūvių, bet demonstrantai nesitraukė.
Chersonas, turintis per 280 gyventojų, buvo užimtas Rusijos pajėgų kovo 2 dieną po įnirtingų susirėmimų su Ukrainos kariuomene.
Kaip praneša „Unian“, penktadienį Rusija pasiuntė į Chersoną „humanitarinės pagalbos“ koloną – į miesto centrą atvažiavo keli sunkvežimiai, prikrauti maisto produktų, tačiau gyventojai juos imti atsisakė.
Tą pačią dieną mieste buvo išjungtas mobilusis ryšys, taip pat stringa interneto ryšys.
Iš Ukrainos į Lenkiją atvyko apie 800 000 karo pabėgėlių
Į Lenkiją jau atvyko maždaug 787 300 pabėgėlių iš Ukrainos, prieš kurią Rusija pradėjo karą. Apie tai šeštadienį paskelbė Lenkijos Sienos apsaugos taryba, informuoja dpa.
Vien penktadienį Lenkiją pasiekė 106 400 žmonių. Užsienio reikalų viceministras Pavelas Szefernakeris sako, kad tai rekordinis pabėgėlių skaičius per parą nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.
EPA-ELTOS nuotr.
Lenkija įrengė 30 užsieniečių priėmimo punktų pasienyje, o vietos valdžia miestuose ir savivaldybėse – dar daugiau. Pasiekę Lenkiją kai kurie pabėgėliai keliauja toliau į Vokietiją.
Naujienų agentūros dpa korespondentas pranešė matęs kaip šeštadienį pabėgėliai ir toliau tvarkingai kirto sieną per Medykos-Šeginų pasienio kontrolės punktą.
Tuo metu iš kitos pusės prie sienos nusidriekė ilga eilė transporto priemonių, siekiančių įvažiuoti į Ukrainą. Labdaros organizacijos ir privatūs asmenys iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos ir kitų valstybių veža humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Jungtinės Tautos anksčiau šią savaitę paskelbė, kad iš Ukrainos pasitraukė jau beveik 1 mln. pabėgėlių. Jie keliauja ne tik į Lenkiją, bet ir į Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Moldovą ir Rusiją.
Ukraina: Rusijos kariai nesilaiko ugnies nutraukimo Mariupolyje
Mariupolio miesto taryba sako, kad Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo dėl ugnies nutraukimo suplanuotame maršrute, kuriuo iš apsupto miesto Ukrainos pietryčiuose turėtų trauktis civiliai, praneša „The Guardian“.
„Mes deramės su Rusijos puse dėl paliaubų palei visą evakuacijos maršrutą“, – paskelbė Mariupolio miesto taryba.
Suplanuotas evakuacijos kelias: Mariupolis – Nikolskė – Rozivka – Pologi – Orichivas – Zaporožė.
Anksčiau miesto valdžia civilius gyventojus ragino išvykti iš miesto. Meras Vadimas Boičenko socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „okupantams nuolat negailestingai apšaudant miestą nėra jokio kito pasirinkimo kaip tik išvykti iš Mariupolio.“
Evakuacija iš Mariupolio atidedama dėl Rusijos pajėgų paliaubų pažeidimų
Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio, apsupto Rusijos pajėgų, pareigūnai šeštadienį pranešė atidedantys civilių gyventojų evakuaciją ir apkaltino Maskvą paliaubų pažeidimais.
„Dėl fakto, kad Rusijos pusė nesilaiko ugnies nutraukimo ir toliau apšaudo patį Mariupolį ir jo apylinkes, taip pat dėl saugumo priežasčių, civilių gyventojų evakuacija atidedama“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame miesto pareigūnų pranešime.
Evakuacija iš Mariupolio, turinčio apie 450 tūkst. gyventojų, turėjo prasidėti 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, Rusijos pajėgoms sutikus nutraukti ugnį, kad civiliai galėtų palikti kovos veiksmų zoną.
Prašome visus Mariupolio gyventojus išsiskirstyti ir vykti į vietas, kur gali susirasti priebėgą.
„Prašome visus Mariupolio gyventojus išsiskirstyti ir vykti į vietas, kur gali susirasti priebėgą. Daugiau informacijos apie evakuaciją bus paskelbta artimiausiu laiku“, – nurodė miesto pareigūnai.
„Šiuo metu vyksta derybos, kad Rusija laikytųsi paliaubų ir užtikrintų saugų humanitarinį koridorių“, – sakoma pranešime.
Evakuacija laikoma įžanga į galutinį puolimą. Jeigu jis būtų sėkmingas, Rusijos kariuomenė, besiveržianti iš aneksuoto Krymo, susijungtų su pajėgomis, puolančiomis iš rytų ir perimtų visos Azovo jūros kontrolę.
Kai Rusijos gynybos ministerija paskelbė paliaubas, kad būtų atidaryti „humanitariniai koridoriai“ iš Mariupolio ir kaimyninio Volnovachos miesto, pareigūnai per socialinius tinklus pranešė, jog gyventojai galės išvykti autobusais ir privačiais automobiliais.
Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė: „Šis sprendimas nėra lengvas, bet, kaip visada sakydavau, Mariupolis – tai ne gatvės ar namai. Mariupolis yra jo gyventojai – jūs ir aš.“
Rusijos pajėgoms įsiveržus į miestus, ukrainiečiai protestuoja prieš okupantus
Ukrainos miestų Chersono ir Melitopolio gyventojai, į kuriuos įsiveržė Rusijos kariuomenė, surengė protestus prieš okupantus, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Chersono gyventojai surengė eitynes ir giedojo Ukrainos himną. Žmonės rusų kariams skandavo „fašistai“ ir „šlovė Ukrainos karinėms pajėgoms“. Jie pagrindine gatve nužygiavo iki „Amžinosios ugnies“ paminklo ir Ukrainos vėliava apgobė paminklą Antrojo pasaulinio karo dalyviams.
Kitas protestas planuojamas ir sekmadienį.
Melitopolio gyventojai taip pat dalyvavo taikiame mitinge prieš rusų okupantus. Apie tai TV kanalui „Rada“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
Jis sakė, kad miestiečiai kasdien rengia proukrainietiškus mitingus ir tokių buvo jau penki. Būta incidento kai Rusijos kareivis šovė į protestuotojus. Po to meras prašė gyventojų nesiartinti prie rusų karių. Jis teigia, kad kasdien protestuoja vis daugiau žmonių.
Meras taip pat sakė, kad miestui gresia humanitarinė katastrofa nes baigiasi maisto produktai ir pacientams reikalingi vaistai, o Rusijos kariuomenė neatidaro humanitarinio koridoriaus, kuriuo būtų galima į miestą saugiai atvežti maisto, degalų ir vaistų.
Protestai taip pat vyko Berdianske ir kituose Ukrainos miestuose.
V. Putinas: neskraidymo zoną virš Ukrainos įvedančios šalys taptų konflikto dalyvėmis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad bet kuri šalis, mėginanti nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Maskvos būtų laikoma konflikto dalyve.
„Bet koks judėjimas šia kryptimi bus mūsų laikomas tos šalies dalyvavimu ginkluotame konflikte“, – per televizijos transliuotą susitikimą su Rusijos oro vežėjų flagmano „Aeroflot“ darbuotojais sakė V. Putinas.
Vladimiras Putinas. Scanpix nuotr.
Jis pridūrė, kad neskraidymo zonos nustatymas turėtų „milžiniškų ir katastrofiškų pasekmių ne tik Europai, bet ir visam pasauliui“.
V. Putinas taip pat atmetė gandus, kad Rusijoje planuojama įvesti karo padėtį, Maskvos invazijai Ukrainoje įžengus į antrą savaitę.
„Karo padėtis turėtų būti įvedama tik išorinės agresijos atvejais... mes šiuo metu to nepatiriame ir, tikiuosi, nepatirsime“, – sakė jis.
JT: patvirtinta 351 civilio žūtis Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios
Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras šeštadienį pranešė turįs patvirtintos informacijos apie 351 civilio gyventojo žūtį Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.
Nuo vasario 24-osios iki praėjusio vidurnakčio per Rusijos karo veiksmus Ukrainoje buvo sužeisti dar 707 civiliai, nurodė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) Ženevoje.
OHCHR taiko griežtą metodologiją ir skelbia tik patvirtintus duomenis apie aukas.
Šeštadienį OHCHR sakė manantis, kad realus aukų skaičius yra gerokai didesnis, „ypač vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje ir ypač pastarosiomis dienomis“, turint galvoje, kad informacija iš kai kurių vietovių, kur vyksta intensyvūs kovos veiksmai, smarkiai vėluoja. Be to, užtrunkama, kol informacija patikrinama.
Ukrainos pareigūnai skelbia gerokai didesnius žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius.
Ukrainos pietuose numušti 4 Rusijos sraigtasparniai ir naikintuvas
Mykolajivo srityje, Ukrainos pietuose, ukrainiečių pajėgos numušė keturis Rusijos sraigtasparnius ir vieną naikintuvą, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad jūrų pėstininkai drauge su kariais iš Operatyvinės vadovybės „Pietūs“ numušė 4 Rusijos sraigtasparnius.
Internete publikuotose nuotraukose matyti sraigtasparnių nuolaužos su Rusijos karinių oro pajėgų skiriamaisiais ženklais.
Vėliau buvo numuštas ir Rusijos karo lėktuvas, o jo pilotas paimtas į nelaisvę.
Degantis lėktuvas ir į nelaisvę patekęs pilotas matomi socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintuose vaizdo įrašuose.
Jis teigė esantis iš Rusijos Tolimųjų rytų, o jo dalinys buvo dislokuotas Kryme.
Ukrainos karinės pajėgos anksčiau paskelbė numušusios 39 Rusijos lėktuvus ir 40 sraigtasparnių, bet skaičiai dar tikslinami.
Vokietiją pasiekė beveik 28 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos
Vokietijos pasieniečiai jau užregistravo 27 491 pabėgėlį iš Ukrainos, kurie į šalį atvyko po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą, praneša dpa.
Berlyno valdžia teigia, kad iš viso net apie 20 000 šių pabėgėlių atvyko į Vokietijos sostinę.
Vokietijos federalinė policija paskelbė, kad tarp ES valstybių nesant sienų tikrasis karo pabėgėlių skaičius gali būti kur kas didesnis.
Katja Kipping, Berlyno Senato narė atsakinga už socialinius reikalus, sako, kad penktadienį į Vokietijos sostinę atvyko daugiau nei 11 000 pabėgėlių, o šeštadienį atvyks dar 10 000.
Valstybinės prieglaudos perpildytos, todėl Berlyno valdžia žmones apgyvendina viešbučiuose ir bažnyčiose.
Patys miestiečiai taip pat vyksta prie geležinkelio stoties ir siūlo apgyvendinti ukrainiečius pas save namuose.
V. Zelenskis: esu tikras, kad greitai galėsime pasakyti savo žmonėms – sugrįžkite!
Daugiau nei savaitę Ukrainai stengiantis atremti Rusijos pajėgų antplūdį, prezidentas Volodymyras Zelenskis sako esantis įsitikinęs, kad jau greitai galės tautiečius vėl pakviesti grįžti į savo šalį.
„Esu tikras, kad greitai galėsime pasakyti savo žmonėms: sugrįžkite! Grįžkite iš Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir visų kitų šalių. Sugrįžk, nes grėsmės nebėra“, – vaizdo kreipimesi sakė prezidentas.
Rusijos pajėgos perėmė psichiatrijos ligoninę
Rusijos pajėgos perėmė psichiatrijos ligoninę, kurioje yra 670 žmonių, Borodjankoje, pranešė Kijevo gubernatorius, informuoja „Sky news“
„Šiandien mes nesuprantame, kaip evakuoti šiuos žmones, kaip jiems padėti“, – sakė Oleksijus Kuleba.
„Jiems baigiasi vanduo ir vaistai. Tai žmonės, turintys tam tikrų specialiųjų poreikių, jiems reikia nuolatinės pagalbos... daugelis jų jau daugelį metų guli lovoje“, – pridūrė jis.
Rusija skelbia atnaujinusi puolimą po paliaubų Mariupolyje
Rusijos gynybos ministerija pavakare pranešė atnaujinusi „puolamuosius veiksmus“ Ukrainoje po laikinų paliaubų, kurios buvo paskelbtos anksčiau šeštadienį, kad galėtų evakuotis dviejų apsiaustų miestų, įskaitant strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį, gyventojai.
„Dėl Ukrainos pusės nenoro paveikti nacionalistus ar pratęsti paliaubas 18 val. Maskvos laiku (17 val. Lietuvos laiku) buvo atnaujinti puolamieji veiksmai“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas vaizdo pranešime.
Anksčiau šeštadienį Rusija paskelbė sustabdžiusi puolimą ir atidariusi humanitarinius koridorius išvykti civiliams iš Mariupolio ir kaimyninio Volnovachos miesto.
Pasak I. Konašenkovo, „nei vienam civiliui“ nepavyko išvykti humanitariniais koridoriais.
„Nacionalistų junginiai naudoja šių miestų gyventojus kaip „gyvuosius skydus“, – kalbėjo I. Konašenkovas.
Pasak jo, „nacionalistų batalionai“ pasinaudojo paliaubomis, kad „persigrupuotų ir sustiprintų savo pozicijas“.
Rusijos ir Ukrainos derybų trečias ratas įvyks pirmadienį
Ukrainos ir Rusijos derybų dėl Maskvos invazijos užbaigimo trečias ratas įvyks pirmadienį, pranešė ukrainiečių delegacijos vadovas.
„Trečias derybų ratas įvyks pirmadienį“, – per „Facebook“ parašė delegacijos vadovas Davydas Arachamija.
Ankstesnę dieną Ukrainos prezidento V. Zelenskio administracijos vadovas Mychailo Podoliakas sakė, kad naujas derybų etapas galėtų įvykti šeštadienį arba sekmadienį.
Per du ankstesnius susitikimus, įvykusius prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, nepavyko sustabdyti kovų, bet šalys iš principo sutarė bent užtikrinti humanitarinius koridorius, kad galėtų pasitraukti civiliai.
Jungtinė Karalystė: Rusija paskelbė „paliaubas“ Mariupolyje, kad nukreiptų dėmesį
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija mano, kad Rusija šeštadienį žadėjo paskelbti paliaubas prie apsupto Mariupolio miesto tam, kad išvengtų tarptautinio pasmerkimo ir pergrupuotų savo pajėgas puolimui, praneša „The Guardian“.
„Kaltindama Ukrainą neva nesilaikant susitarimo, Rusija tikriausiai siekė permesti atsakomybę už civilių aukas mieste dabar ir ateityje“, – sako Gynybos ministerija.
Scanpix nuotr.
Nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė beveik 1,37 mln. žmonių
Beveik 1,37 mln. žmonių paliko Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, rodo šeštadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys.
Beveik 1,4 mln. karo pabėgėlių
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) tinklalapyje skelbiama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pasitraukė 1 368 864 žmonės. Nuo penktadienio jų skaičius išaugo beveik 160 tūkstančių.
Pareigūnai ir JT prognozuoja, kad pabėgėlių srautas toliau didės, Rusijai tęsiant puolimą Ukrainoje ir tebevykstant įnirtingiems mūšiams aplink sostinę Kijevą.
„1,3 mln. žmonių jau paliko Ukrainą, ieškodami saugaus prieglobsčio. Jei konfliktas nebus nedelsiant nutrauktas, milijonai kitų tikriausiai bus priversti bėgti“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė UNHCR.
Pasak JT, 4 mln. gyventojų gali bandyti išvykti iš Ukrainos, bėgdami nuo karo.
Iki karo Ukrainos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose gyveno daugiau nei 37 mln. žmonių. Į šį skaičių Rusijos aneksuoto Krymo ir prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų gyventojai.
Lenkija
Lenkija, kurioje šeštadienį lankosi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), iki šiol priėmė didžiausią skaičių karo pabėgėlių iš Ukrainos.
UNHCR duomenimis, Lenkijoje šiuo metu yra 756 303 pabėgėliai – 106 400 daugiau nei penktadienį. Jie sudaro 55,3 proc. viso pabėgėlių skaičiaus.
Iki karo Lenkijoje jau gyveno maždaug 1,5 mln. ukrainiečių, kurių dauguma atvyko į šią Europos Sąjungos valstybę dirbti.
Vengrija
Vengrija jau priėmė 157 004 žmones – 11,5 proc. visų karo pabėgėlių. Per pastarąją parą jų atvyko beveik 12 300.
Šalis turi penkis sienos su Ukraina kirtimo punktus. Pasienyje esančių miestų viešuosiuose pastatuose buvo įkurti pagalbos centrai, kuriuose pabėgėliams siūlomas maistas ir kita pagalba.
Moldova
UNHCR nepateikia naujų duomenų apie pabėgėlius, atvykusius į Moldovą. Penktadienį jų buvo 103 254 – 7,5 proc. visų karo pabėgėlių.
UNHCR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis) penktadienį lankėsi Moldovos rytiniame Palankos miestelyje, į kurį atvyksta pabėgėlių iš Ukrainos.
„Šiandien Palankoje mačiau tūkstančius žmonių, plūstančių per sieną iš Ukrainos. Tūkstančiai išsiskyrimo, kančių ir praradimo istorijų. Sunki diena, tačiau noriu pareikšti didžiulę pagarbą daugeliui atidavusių Moldovos pareigūnų ir žmonių, padedančių pabėgėliams“, – penktadienį vakare socialiniame tinkle „Twitter“ rašė F. Grandi.
Pasak UNHCR, dalis pabėgėlių iš Moldovos tęsia kelionę į Rumuniją ar Vengriją.
Slovakija
Slovakijoje iki šiol prieglobstį rado 101 529 pabėgėliai iš Ukrainos – 7,4 proc. visų karo pabėgėlių, nurodo UNHCR.
Rumunija
Į Rumuniją, UNHCR duomenimis, jau atvyko 63 192 žmonės – 4,6 proc. visų karo pabėgėlių.
Pabėgėliams buvo įrengtos dvi stovyklos – Sigetu Marmaciėjuje ir Sirete.
Kitos šalys
Pasak UNHCR, 133 876 žmonės (maždaug vienas iš dešimties pabėgėlių) kirtę Ukrainos sieną tęsė kelionę į kitas Europos šalis.
Rusija
UNHCR duomenimis, nuo invazijos pradžios į Rusiją iš Ukrainos atvyko apie 53 tūkst. žmonių – 3,9 proc. visų karo pabėgėlių.
TVF: karo Ukrainoje eskalacija sukeltų „griaunančią“ ekonominę žalą
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šeštadienį perspėjo, kad jau dabar „rimtas“ karo Ukrainoje poveikis ekonomikai taptų „dar labiau griaunantis“ konfliktui eskaluojantis.
Nors prognozės vis dar rodo „nepaprastą neapibrėžtumą“, praėjusią savaitę Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje ekonominės pasekmės „jau yra labai rimtos“, savo pranešime pabrėžia TVF.
Energijos ir prekių kainų augimas, taip pat prie 120 JAV dolerių (beveik 110 eurų) už barelį artėjanti naftos kaina, padidino infliacijos augimą, kurį pasaulis jau patyrė ekonomikai atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos.
„Aštrėjant konfliktui, ekonominė žala būtų dar labiau griaunanti“, – pranešime teigė TVF po penktadienį įvykusio jo valdybos susitikimo, skirto aptarti karo poveikiui ekonomikai.
Kainų šokas darys įtaką pasauliniu mastu, ypač neturtingiems namų ūkiams, kuriuose maistas ir kuras sudaro didesnę išlaidų dalį.
„Kainų šokas darys įtaką pasauliniu mastu, ypač neturtingiems namų ūkiams, kuriuose maistas ir kuras sudaro didesnę išlaidų dalį“, – sakoma pranešime.
Ukrainoje „ekonominė žala jau yra ryški“, pažeidus ar sunaikinus infrastruktūrą, taip pat šaliai „susiduriant su didelėmis atsigavimo ir atstatymo išlaidomis“.
Kaip šeštadienio pareiškime nurodo TVF, vasario 25 dieną buvo pranešta, kad Ukrainai paprašė jai skubiai suteikti iki 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,28 mlrd. eurų) finansinės pagalbos. Šis prašymas TVF valdybai gali būti pateiktas jau kitą savaitę.
Rusijos invazija taip pat paskatino „beprecedentes“ sankcijas šiai šalai. TVF vertinimu, šios priemonės „taip pat reikšmingai paveiks pasaulio ekonomiką ir finansų rinka ir aiškiai persimes į kitas šalis“.
TVF tai pat pažymėjo, kad „staigų turto kainų bei rublio kurso kritimą“, kaip ir visą sankcijų poveikio apimtį, prognozuoti dar anksti.
Taip pat teigiama, kad nepriteklius ir tiekimo sutrikimai gali reikšmingai paveikti šalimis, palaikančius glaudžius ekonominius ryšius su Ukraina ir Rusija.
Ukrainos pietvakarinė kaimynė Moldova jau kreipėsi „padidinti ir pakeisti šiuo metu egzistuojančią TVF remiamą programą, kad būtų suteikta pagalba padengti dabartinės krizės išlaidas“, o valdžios institucijos šiuo klausimu jau derasi su TVF.
JAV įstatymų leidėjai pažadėjo skirti Ukrainai dar 10 mlrd. dolerių pagalbos
JAV įstatymų leidėjai šeštadienį vaizdo ryšiu kalbėdamiesi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo suskirti jo šaliai, kovojančiai su Rusijos puolimu, dar 10 mlrd. dolerių (9,15 mlrd. eurų) vertės pagalbos.
Kalbėdamasis su abiejų pagrindinių JAV partijų įstatymų leidėjais V. Zelenskis pakartojo, kad Ukrainai labai reikalingi Rusijoje pagaminti lėktuvai.
JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras), kurio žodžius citavo vienas šaltinis, informuotas apie pokalbio turinį, sakė, kad demokratai ir respublikonai „labai uoliai dirba“, kad pagalbos Ukrainai paketas būtų patvirtintas.
„Greitai parūpinsime tą daugiau kaip 10 mlrd. dolerių vertės ekonominę, humanitarinę ir saugumo pagalbą Ukrainos žmonėms“, – sakė jis.
Bendrą abiejų partijų poziciją šiuo klausimu taip pat pabrėžė respublikonas senatorius Steve'as Dainesas (Stivas Deinsas). Jis po pokalbio su V. Zelenskiu televizijai „Fox News“ sakė, kad įstatymų leidėjai yra „vieningi palaikydami Ukrainą“.
„Mums reikia priimti šį 10 mlrd. dolerių pagalbos paketą“, – sakė jis ir pridūrė, kad pusė šios sumos bus skirta humanitarinei, o kita pusė – karinei pagalbai.
„Jiems tenai reikia daugiau galios“, – pažymėjo S. Dainesas, Rusijos pajėgoms 10-ą dieną tęsiant puolimą Ukrainoje.
V. Zelenskis, dėvėdamas kariško stiliaus žalius marškinėlius ir sėdėdamas šalia Ukrainos vėliavos, taip pat ragino Kongresą dar labiau išplėsti sankcijas Rusijai, įtraukiant šios šalis naftos ir dujų sektorių. Kai kurie JAV įstatymų leidėjai irgi pasisakė už tokias priemones, karui Ukrainoje intensyvėjant.
Tačiau Baltieji rūmai iki šiol atmesdavo tokia galimybę, baimindamiesi, kad nafta gali dar labiau pabrangti, o tai suduotų papildomą smūgį JAV rinkėjams, kenčiantiems nuo rekordinės infliacijos.
V. Zelenskis taip pat paskelbė „desperatišką kreipimąsi į Rytų Europos šalis, kad jos parūpintų Rusijos gamybos lėktuvų“, kuriuos yra apmokyti valdyti Ukrainos pilotai, sakoma Ch. Schumero pranešime. Senatorius pridūrė dėsiantis pastangas „padėti administracijai palengvinti jų perdavimą“.
Respublikonas senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) pabrėžė, kad NATO šalys tokių lėktuvų turi.
„Jie laukia, kada galės būti perduoti, ir akivaizdu, kad Jungtinės Valstijos yra dalis problemos, o ne sprendinys“, – per „Twitter“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė L. Grahamas.
„Prezidentas Zelenskis nurodė, kad turėdama lėktuvų ir dronų Ukraina būtų veiksmingesnė kovojanti jėga. Taigi, duokime jiems lėktuvų ir dronų, kurių jiems reikia“, – pridūrė senatorius.
Praeitą savaitę Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad Bendrijos šalys linkusios perduoti naikintuvų Ukrainai.
Tačiau jokių lėktuvų nebuvo perduota, jų turinčioms šalims – Lenkijai, Bulgarijai ir Slovakijai – išreiškus abejonių dėl tokio žingsnio.
V. Zelenskis: kiekvienas iškovotas mūsų žemės metras yra žingsnis link pergalės visai Ukrainai
Šeštadienio vakarą paskelbtas dar vienas Ukrainos prezidento V. Zelenskio kreipimasis į tautą.
„Kiekvienas mūsų ukrainiečių žemės metras, iškovotas protesto ir okupantų žeminimo, yra žingsnis link pergalės visai Ukrainai. Tai šansas visam gyvenimui. Ukrainiečiai, visuose mūsų miestuose, kur pateko priešas, pajuskite, judame pirmyn!“ – ragino prezidentas.
-
Šiurpiais sprogimais Kijeve prasidėjo antroji karo diena: gintis ragina ir Molotovo kokteiliais
Sprogimais Kijeve prasidėjo antroji smurto diena. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo dešimčių gyvybių, o mažiausiai 100 tūkst. žmonių privertė palikti savo namus.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės atsakė sankcijų salvėmis, bet Rusijos pajėgos atrodo ketinančios penktadienį tęsti puolimą po virtinės svarbių strateginių pergalių pirmąją invazijos dieną
„Šiurpūs rusų raketų smūgiai Kijevui“, – po Kijeve penktadienį prieš aušrą nugriaudėjusių sprogimų socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Praėjusį kartą mūsų sostinė kažką panašaus patyrė 1941 metais, atakuojama nacių Vokietijos. Ukraina nugalėjo tą blogį ir nugalės šitą“, – pridūrė ministras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmąją kovų dieną žuvo „137 didvyriai“.
Volodymyras Zelenskis/Scanpix nuotr.
„Šiandien netekome 137 mūsų didvyrių, mūsų piliečių. Karių ir civilių“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Jis nurodė, kad dar 316 žmonių buvo sužeisti, ir paskelbė visuotinę šauktinių bei rezervininkų mobilizaciją.
Vėliau sakydamas kalbą jis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.
Šiurpūs rusų raketų smūgiai Kijevui.
„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė jis.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą.
Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą.
Kovoja su rusų pajėgomis
Ukrainos kariuomenė penktadienį paskelbė į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo kovojanti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, Maskvai antrą dieną tęsiant puolimą savo provakarietiškoje kaimynėje.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų... desantininkai kovoja Dymero ir Invankivo gyvenviečių rajonuose“, – savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ukrainiečių kariuomenė.
Dymeras yra už maždaug 45 km į šiaurę nuo Kijevo, o Ivankivas – maždaug 60 km į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Rusijos pajėgos artinasi prie Kijevo iš šiaurės ir rytų
Rusijos pajėgos artinasi prie Kijevo iš šiaurės ir šiaurės rytų, penktadienį paskelbė Ukrainos kariuomenė, augant nuogąstavimams, kad šalies sostinė gali kristi antrąją Maskvos puolimo dieną.
Rusų kariai bando apeiti šiaurinį Černihivo miestą, kur buvo atremti, ir atakuoti Kijevą, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Jie taip pat puola Kijevą iš rusų kontroliuojamo rytinio Konotopo miesto, nurodė ukrainiečių armija.
Anksčiau Ukrainos armija paskelbė, kad Rusijos sausumos pajėgos taip pat juda vakariniu Dniepro upės krantu iš Baltarusijos ir kad rusų kariai „vis dažniau taikosi į civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį taip pat sakė, kad į šalį įsiveržusios rusų pajėgos taikosi į civilinius rajonus.
Naujienų agentūros AFP reporteris penktadienį pranešė, kad Kijevo šiauriniame Obolonės rajone girdėjosi sprogimai, mažo kalibro ginklų šūviai, žmonės puolė slėptis.
Rusijos pajėgos Kijevo pakraščius pasiekė ketvirtadienį, kai sraigtasparniais atskraidinti kariai atakavo visai šalia miesto, netoli Obolonės rajono, esantį aerodromą.
Ukrainos kariuomenė penktadienį paskelbė į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo, Dymero ir Invankivo gyvenviečių rajonuose, kovojanti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Dymeras yra už maždaug 45 km į šiaurę nuo Kijevo, o Ivankivas – maždaug 60 km į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Ukrainiečių kariuomenė skelbė sustabdžiusi puolančias pajėgas prie Teterivo upės šalia Kijevo ir atrėmusi Hostomelio oro pajėgų bazės puolimą.
Rusijos pajėgoms pasiekus Obolonę Kijevo miesto teritorijoje, Gynybos ministerija savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ paragino civilius priešintis.
„Raginame piliečius informuoti mus apie pajėgų judėjimą, gaminti Molotovo kokteilius ir neutralizuoti priešą“, – sakoma pranešime.
„Karo paskelbimas Europai“
Vieną svarbiausių ketvirtadienio įvykių Ukrainoje žymi Kijevo pranešimas, kad Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės (ČAE) teritoriją. Ši naujiena išprovokavo tarptautinių atominės energetikos priežiūros institucijų susirūpinimą.
Ukrainos prezidentūros atstovas sakė, kad šiuo metu nebeveikiančiai elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, iškilęs pavojus ir provokacijų grėsmė.
V. Zelenskis sakė, kad Černobylio puolimas yra „karo paskelbimas visai Europai“.
Tuo metu prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos per Rusijos aviacijos smūgį vienai karinei bazei žuvo 18 žmonių. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs atskiras ketvirtadienio smūgis, apie kurį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Liudininkai naujienų agentūrai AFP taip pat pranešė, kad sraigtasparniais ir lėktuvais nuo Baltarusijos pusės atskraidinti rusų desantininkai užėmė strateginę reikšmę turintį Hostomelio aerodromą Kijevo šiaurės vakarų pakraštyje.
„Atskrido sraigtasparniai ir tada prasidėjo mūšiai. Jie šaudė iš automatų, granatsvaidžių“, – sakė vietos gyventojas Serhijus Storožukas.
Scanpix nuotr.
Rusijos sausumos pajėgos į Ukrainą įsiveržė iš šiaurės, pietų ir rytų. Prasidėjus bombardavimams daug ukrainiečių turėjo bėgti iš namų.
Rusijos Gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos „sėkmingai įvykdė“ dienos užduotis. Anksčiau ministerija skelbė, kad rusų pajėgos sunaikino per 70 ukrainiečių karinių taikinių, įskaitant 11 aerodromų.
Vakarų žvalgyba patvirtino, kad Rusija dabar turi „visišką pranašumą ore virš Ukrainos“.
Ukrainos kariuomenės vadovybė ketvirtadienį paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos, atremdamos vieno miestelio prie fronto linijos su separatistais puolimą, nukovė „maždaug 50 rusų okupantų“.
Naujienų agentūra AFP šio skaičiaus kol kas negalėjo patvirtinti
Ukraina taip pat pranešė, kad į pietus nuo Kijevo sudužo karinis transporto lėktuvas su 14 žmonių. Pareigūnai dar aiškinasi, kiek žmonių žuvo.
Tuo metu su Ukraina besiribojančioje Rusijos Voronežo srityje sudužus rusų kariniam transporto lėktuvui žuvo jo įgula.
Olena Kurilo yra tarp 20 žmonių, kuriuos po sprogimo Ukrainos rytuose esančiame Čuhujivo mieste sužeidė stiklo šukės.
„Niekada jokiomis sąlygomis nepasiduosiu Putinui. Geriau mirti“, – sakė ši 52 metų mokytoja.
Ukrainos Starohnativkos kaime netoli fronto linijos tarp Rytų Ukrainos separatistų ir vyriausybinių pajėgų pareigūnas Volodymyras Veselkinas sakė, kad raketos krinta nuo penktadienio ryto, nutrauktas elektros tiekimas.
„Jie bando nušluoti kaimą nuo žemės paviršiaus“, – sakė jis.
Sankcijos
Intensyvios diplomatijos savaitės ir Vakarų sankcijos Rusijai neatgrasė V. Putino, prie Ukrainos sienų sutelkusio 150–200 tūkst. karių. Pasak Vakarų, tai didžiausias kariuomenės sutelkimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Vakarų šalys iš pradžių įvedė sankcijų Rusijai siekdamos atgrasyti V. Putiną, o prasidėjus invazijai žadėjo tolesnes griežtas sankcijas Rusijos ekonomikai.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskelbė apie svarbių Rusijos bankų turto įšaldymą, eksporto į šią šalį kontrolės priemones, nutraukiančias daugiau kaip pusę Rusijos aukštųjų technologijų importo, sankcijas Rusijos elitui – „korumpuotiems milijardieriams“.
Pasak jo, JAV taip pat papildomai dislokuos apie 7 000 karių Vokietijoje, kad pastiprintų NATO po Rusijos invazijos į Aljansui nepriklausančią Ukrainą.
Penktadienį J. Bidenas per specialų virtualų susitikimą su kitais NATO lyderiais aptars saugumo situaciją Ukrainoje ir aplink ją.
Europos Sąjunga susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“ energijos ir finansų sektoriams, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paskambino V. Putinui, „kad pareikalautų nedelsiant sustabdyti visas Rusijos karines operacijas“, bet sakė, kad reikia palikti dialogo galimybę.
Kovos Ukrainoje supurtė pasaulio finansų rinkas; akcijos smuko, o naftos kaina smarkiai išaugo.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgijeva sakė, kad įvykiai Ukrainoje kelia „reikšmingą ekonominę riziką“ pasauliui, bet V. Putinas tvirtino nesiekiantis pakenkti pasaulinei ekonomikos sistemai.
Naujausia informacija apie Europos sankcijas Rusijai – čia.
Demonstracijos Europoje
Per televiziją skelbdamas apie pradedamą puolimą, V. Putinas jį teisino tuo, kad Kijevo vyriausybė neva vykdo „genocidą“ prokremliškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose ir jas esą reikia ginti.
Anksčiau Kremlius pranešė, kad Rytų Ukrainos separatistų darinių – Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – lyderiai paprašė Rusijos karinės pagalbos.
V. Putinas pirmadienį pripažino apsišaukėliškų prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.
Separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgų konfliktas šalies rytuose tęsėsi nuo 2014 metų ir jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. gyvybių.
Rusija taip pat seniai reikalauja, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO, o JAV pajėgos atsitrauktų iš Rytų Europos.
Lietuva dėl invazijos į Ukrainą paskelbė nepaprastąją padėtį. Latvija, Lietuva ir Čekija sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Europos sostinėse demonstrantai išėjo į gatves pasmerkti Kremliaus, bet Maskvoje surengtą nedidelį protestą prieš karą greitai sustabdė policija. Visoje Rusijoje per protestus sulaikyta daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių.
Pirmieji ukrainiečių pabėgėliai pasiekė Vengriją, Rumuniją ir Lenkiją. Jungtinės Tautos paskelbė, kad dėl kovų namus Ukrainoje turėjo palikti 100 tūkst. žmonių.
„Bėga visi, kas gali“, – sakė Krisztianas Szavla (Kristianas Savla), vienas pirmųjų pabėgėlių, ketvirtadienį atvykusių į Vengriją iš Ukrainos vakarinio Užkarpatės regiono.
JAV: Rusija siekia nuversti Ukrainos vyriausybę
JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas teigia esąs „įsitikinęs“, kad V. Putinas siekia nuversti Ukrainos vyriausybę.
A. Blinkenas ketvirtadienį transliuotojui ABC TV sakė, kad Rusijos planas visuomet buvo sukelti pavojų Kijevui. „Užpulti sostinę, pulti kitus didžiuosius miestus“, – teigė jis.
„Ar tai įvyks artimiausiu metu, per vidutinės trukmės, ar ilgą laikotarpį, esu įsitikinęs, kad nugalės demokratija ir Ukrainos nepriklausomybė“, – sakė valstybės sekretorius.
Scanpix nuotr.
Pagrindinis agresijos taikinys – V. Zelenskis
JAV valstybės departamentas teigia manantis, kad pagrindinis Rusijos agresijos taikinys yra Ukrainos prezidentas.
„Prezidentas V. Zelenskis daugeliu būdų simbolizuoja, netgi įkūnija Ukrainos ir Ukrainos žmonių demokratinius siekius ir ambicijas. Tad, be abejo, jis išliks pagrindiniu Rusijos agresijos taikiniu“, – stočiai CNN sakė valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Jis pridūrė, kad JAV valdžios institucijos jau kelias savaites kalba, jog Rusijos agentai įsiskverbė į Ukrainą ir „veikia šalies viduje“.
N. Price'ui antrino pats V. Zelenskis. „Turime informacijos, kad priešas mane paskelbė taikiniu Nr. 1, o mano šeimą – taikiniu Nr. 2“, – vaizdo žinutėje teigė prezidentas.
Pasak jo, esama melagingų pranešimų, neva jis išvyko iš Kijevo. „Lieku sostinėje, lieku su savo žmonėmis“, – tikino jis ir pridūrė negalįs nurodyti, kurioje tiksliai vietoje šiuo metu yra.
Taikosi į civilius
V. Zelenskis penktadienį sakė, kad į šalį įsiveržusios rusų pajėgos taikosi į civilinius rajonus, gyrė savo tėvynainių didvyriškumą ir patikino, kad Kijevas visais įmanomais būdais stengiasi juos apsaugoti.
„Jie sako, kad civiliniai objektai nėra jų taikiniai. Bet tai dar vienas jų melas. Iš tikrųjų jiems nesvarbu, kuriuose rajonuose veikti“, – vaizdo kreipimesi sakė prezidentas.
Scanpix nuotr.
„Ukrainiečių oro gynybos sistemos gina mūsų dangų, – sakė jis. – Ukrainiečiai demonstruoja didvyriškumą.“
„Visos mūsų pajėgos daro visa, kas įmanoma“, kad apsaugotų žmones, pridūrė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis paragino žmones pademonstruoti solidarumą ir padėti pagyvenusiems asmenims susirasti priebėgą bei „gauti tikros informacijos“.
Jie sako, kad civiliniai objektai nėra jų taikiniai. Bet tai dar vienas jų melas.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad Rusija galiausiai turės kalbėtis su Kijevu dėl savo karo užbaigimo.
„Rusija anksčiau ar vėliau turės su mumis kalbėtis. Kalbėtis, kaip užbaigti kovas ir sustabdyti šią invaziją. Kuo greičiau pokalbis prasidės, tuo mažesni bus nuostoliai pačiai Rusijai“, – sakė jis.
Perėjęs prie rusų kalbos, V. Zelenskis paminėjo masiniais areštais pasibaigusius ketvirtadienio protestus Rusijos gatvėse.
„Rusijos Federacijos piliečiams, išeinantiems protestuoti: mes jus matome. ir tai reiškia, kad jūs mus išgirdote. Tai reiškia, kad jūs pradedate tikėti mumis. Kovokite už mus. Kovokite su karu“, – sakė jis.
Ragina dėrėtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, kad būtų užbaigtas Maskvos puolimas prieš kaimyninę šalį.
„Noriu dar kartą kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą. Visoje Ukrainos teritorijoje vyksta mūšiai. Sėskime prie derybų stalo, kad sustabdytume žmonių žūtį“, – per spaudos konferenciją prezidentūroje Kijeve sakė V. Zelenskis.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Maskva pasirengusi vesti derybas su Kijevu tik tuo atveju, jei Ukrainos kariuomenė pasiduos.
Jis taip pat sakė, kad rusų pajėgos įsiveržė į Ukrainą, kad išvaduotų šalį nuo „priespaudos“.
Rusijos prezidentas V. Putinas „nusprendė surengti specialiąją karinę operaciją Ukrainai demilitarizuoti ir denacifikuoti, kad išvaduoti nuo priespaudos ukrainiečiai galėtų laisvai spręsti dėl savo ateities“, sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją Maskvoje.
Šie komentarai rodytų, kad Maskva ketina nuversti Ukrainos vadovybę.
S. Lavrovas sakė, kad Maskva pasirengusi vesti derybas su Kijevu, jei ukrainiečių pajėgos pasiduos.
„Esame pasirengę bet kada pradėti derybas, kai tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsakys į mūsų raginimą ir sudės ginklus“, – kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.
Jis taip pat sakė, kad V. Putino operacijos tikslas buvo „viešai paskelbtas: demilitarizacija ir denacifikacija“.
Pasak S. Lavrovo, „niekas neketina okupuoti Ukrainos“.
Jis atmetė Kijevo kaltinimus, kad rusų pajėgos atakuoja civilinę infrastruktūrą, nors esama daugybės įrodymų apie gyvenamiesiems rajonams padarytą žalą.
Kremlius: V. Putinas pasirengęs siųsti delegaciją į Minską deryboms
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad rusų lyderis yra „pasirengęs“ nusiųsti aukšto lygio delegaciją „deryboms su Ukrainos delegacija“ į Minską – miestą, kur vyko ankstesnės derybos ir buvo sudaryti keli taikos susitarimai.
Kremliaus sąjungininkas Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka V. Putinui sakė, kad „sudarytų sąlygas“ tokiam susitikimui, nurodė D. Peskovas.
Rusija laiko Baltarusijoje tūkstančius savo karių, o Ukraina nurodė buvusi atakuota keliomis kryptimis, taip pat iš Baltarusijos.
-
V. Putinas paskelbė karą Ukrainoje: užimta Černobylio atominė elektrinė, dešimtys žuvusių 69
„Priėmiau sprendimą dėl specialios karinės operacijos“, – sakoma netikėtame jo pareiškime per televiziją, paskelbtame kelios minutės prieš 6 val. ryto (5 val. Lietuvos laiku).
Rusijos lyderis pasmerkė tai, ką pavadino Ukrainos surežisuotu genocidu šalies rytuose ir NATO agresyvia politika Rusijos atžvilgiu.
„Todėl sieksime Ukrainos demilitarizacijos ir denacifikacijos“, – pareiškė V. Putinas ir pažadėjo patraukti „į teismą tuos, kas įvykdė daug kruvinų nusikaltimų prieš civilius, įskaitant Rusijos piliečius“.
V. Putinas taip pat kreipėsi į Ukrainos karius ir pareikalavo sudėti ginklus, o paskui patikino, jog „tie, kas įvykdys šį reikalavimą, galės netrukdomi palikti kovos veiksmų zoną ir grįžti pas šeimas“.
Todėl sieksime Ukrainos demilitarizacijos ir denacifikacijos.
Prezidentas pabrėžė nenorįs Ukrainos „okupacijos“, o tik jos „demilitarizavimo“.
„Mūsų planuose nėra ukrainiečių teritorijų okupacijos. Niekam nieko neketiname primesti jėga“, – tvirtino V. Putinas.
Jis taip pat kreipėsi į tuos, kas „bandys mums trukdyti“.
„Jie turi žinoti, kad Rusijos atsakas bus nedelsiamas ir sukels tokias pasekmes, kokių jūs dar nežinojote“, – perspėjo V. Putinas.
„Esu tikras, kad savo šaliai atsidavę Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai bei karininkai profesionaliai ir drąsiai atliks savo pareigas“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad jo „šalies saugumas yra garantuotas“.
Rusijos vadovas nepatikslino, kokio masto bus karinė operacija, taip pat nenurodė, ar bus apsiribota karo veiksmais Rytų Ukrainoje.
Girdimi sprogimai
Ukrainos sostinėje Kijeve ir rytiniame Mariupolio uostamiestyje ketvirtadienį prieš aušrą, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė operaciją kaimynei „demilitarizuoti“, girdėjosi sprogimai.
Naujienų agentūros AFP korespondentai abiejuose miestuose girdėjo galingų sprogimų. Netoli fronto linijos ir Rusijos sienos esančiame Mariupolyje gyventojai pranešė girdėję artilerijos ugnį rytiniuose priemiesčiuose.
Kijeve žmonės puolė slėptis požeminėse metropoliteno stotyse, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
Scanpix nuotr.
Paskelbė karo padėtį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį ryte paskelbė visoje šalies teritorijoje karo padėtį.
„Šiandien ryte [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas paskelbė apie specialią karinę operaciją Donbase. Rusija sudavė smūgių mūsų karinei infrastruktūrai, mūsų pasieniečiams. Daugelyje Ukrainos miestų girdėjosi sprogimai. Įvedame karo padėtį visoje valstybės teritorijoje“, – paskelbė V. Zelenskis.
Vaizdo pareiškime, kurį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė po V. Putino pareiškimo apie karinės operacijos Ukrainoje pradžią, V. Zelenskis paragino piliečius nepanikuoti ir pažadėjo pergalę.
„Iš jūsų reikia ramybės. Pagal galimybes likite namuose. Mes dirbame. Dirba visas Ukrainos saugumo ir gynybos sektorius. Be panikos, mes pasirengę viskam ir visus nugalėsime“, – sakė V. Zelenskis.
Žada paramą
Jis pridūrė, kad „prieš minutę“ kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir kad Amerika „pradeda telkti tarptautinę paramą“.
JAV prezidentas Ukrainos vadovui pažadėjo „paramą bei pagalbą“, pranešė Baltieji rūmai.
„Toliau teiksime paramą bei pagalbą Ukrainai ir Ukrainos žmonėms“, – sakė J. Bidenas ir pasmerkė „neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinių pajėgų puolimą“.
Volodymyras Zelenskis/Scanpix nuotr.
V. Zelenskis savo ruožtu paprašė JAV prezidento „paraginti pasaulio lyderius aiškiai pasisakyti“ prieš Rusijos prezidento „baisią agresiją“.
Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainą „atakuoja ne vien bombos, bet melagienos“.
Jis nori sunaikinti mano valstybę. Jis nori sunaikinti mūsų valstybę ir viską, ką kūrėme ir dėl ko gyvename.
„Svarbu gauti tiesą iš oficialių šaltinių. Šiandien Rusija pradėjo įsiveržimą į Ukrainą. [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas pradėjo karą su Ukraina, su visu demokratiniu pasauliu. Jis nori sunaikinti mano valstybę. Jis nori sunaikinti mūsų valstybę ir viską, ką kūrėme ir dėl ko gyvename“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat kreipėsi į visus Ukrainos žmones, ypač kariškius, kurie „jau priėmė pirmąjį priešo smūgį ir duoda deramą atkirtį“.
„Žinome visą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jėgą. Jūs – narsūs. Jūs – neįveikiami. Jūs – ukrainiečiai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis ketvirtadienį paskelbė, kad šalies ministrų kabinetas ir kitos valdžios struktūros Kijeve dirba karo padėties režimu.
„Prezidentas paskelbė karo padėtį. Ministrų kabinetas ir kitos valdžios institucijos Kijeve dirba karo padėties režimu“, – savo „Telegram“ kanalu pranešė premjeras.
D. Šmyhalis taip pat pabrėžė, kad dabar svarbu išlikti ramiems.
„Neišprovokuota ir nepateisinama“
Per televiziją skelbdamas apie pradedamą puolimą, V. Putinas jį teisino tuo, kad Kijevo vyriausybė neva vykdo „genocidą“ prokremliškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose.
Anksčiau Kremlius pranešė, kad Rytų Ukrainos separatistų lyderiai paprašė Rusijos karinės pagalbos.
V. Putinas pirmadienį pripažino apsišaukėliškų prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.
Rusijai pradėjus operaciją, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kalbėjosi su V. Zelenskiu ir pažadėjo JAV „paramą“ ir „pagalbą“.
J. Bidenas pasmerkė „neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimą“ ir sakė, kad Rusijai teks už tai atsakyti.
„Prezidentas Putinas pasirinko apgalvotą karą, nulemsiantį katastrofišką gyvybių praradimą ir žmonių kančias“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
Briuselyje Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) savo ruožtu pareiškė, kad Rusijai dėl Ukrainos užpuolimo gresia „beprecedentė izoliacija“ ir „griežčiausios sankcijos“, kokias tik kada nors yra skelbusi ES.
Rusijos įvykdyta invazija sukrėtė ir kitas rytinės Europos šalis, anksčiau priklausiusias sovietiniam blokui.
NATO narė Lenkija paskelbė, kad kreipiasi dėl Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnio aktyvavimo, ragindama skubiai surengti Aljanso lyderių konsultacijas.
Lenkijos kreipimąsi palaikė ir Lietuva, įvedusi šalyje įvedusi nepaprastąją padėtį. Prie raginimų surengti konsultacijas prisidėjo ir Latvija.
Atsisakyti NATO ambicijų
Ukraina turi maždaug 200 tūkst. karių ir dar galėtų padidinti savo pajėgas, prie jų prijungusi bemaž 250 tūkst. atsargos karių.
Bendros Maskvos pajėgos yra daug didesnės – maždaug milijonas reguliariosios kariuomenės karių. Pastaraisiais metais jos buvo modernizuotos ir perginkluotos.
Tačiau Ukraina iš NATO narių sulaukė pažangių prieštankinių ginklų ir bepiločių orlaivių. Sąjungininkai žada ir daugiau ginkluotės, bandydami atgrasyti Rusiją nuo puolimo ar bent jau padidinti Maskvos agresijos kaštus.
Putino tikslas – užbaigti Ukrainos egzistavimą.
Rusija jau seniai reikalauja, Ukraina negalėtų prisijungti prie NATO aljanso, o JAV kariai pasitrauktų iš Rytų Europos.
V. Putinas šią savaitę iškėlė keletą griežtų sąlygų Vakarams, norint deeskaluoti krizę, sakydamas, kad Ukraina turėtų atsisakyti NATO ambicijų ir tapti neutrali.
„Putino tikslas – užbaigti Ukrainos egzistavimą“, – sakė politinių konsultacijų įmonės „R.Politik Center“ įkūrėja ir Maskvos Carnegie (Karnegio) centro analitikė Tatjana Stanovaja.
„Gali būti, kad Ukrainos rytai pereis į Rusijos kontrolę, – sakė ji. – Nematau nieko, kas dabar sustabdytų Rusiją.“
Ukrainos pasieniečiai: šalis puolama prie sienų su Rusija ir Baltarusija
Ukraina Rusijos artilerijos ugnį ir sausumos invaziją patiria prie šiaurinių ir pietinių sienų, o ukrainiečių pajėgos atsako ugnimi, ketvirtadienį paskelbė sienos apsaugos tarnyba.
Pranešime sakoma, kad Rusijos pajėgas remia Baltarusija ir kad puolimas buvo pradėtas iš Rusijos okupuoto Krymo Ukrainos pietuose.
„Atakos prieš sienos [apsaugos] junginius, sienos [apsaugos] padalinius ir patikrinimo postus vykdomos naudojant artileriją, sunkiąją įrangą ir mažo kalibro ginklus, – nurodė pasieniečiai. – Taip pat užfiksuota priešo sabotažo ir žvalgymo grupių veikla.“
Scanpix nuotr.
Informacija pasirodė Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui pranešus, kad krito vyriausybės kontroliuotas Ščastios miestelis ties rytine fronto linija prie separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų.
Ukraina skelbia numušusi penkis Rusijos lėktuvus, sraigtasparnį
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė šalies rytuose prie separatistų kontroliuojamos teritorijos numušusi penkis rusų lėktuvus ir sraigtasparnį.
„Kaip informavo Jungtinių pajėgų operacijos štabas, šiandien, vasario 24 dieną, Jungtinių pajėgų operacijos rajone buvo numušti penki agresorių lėktuvai ir sraigtasparnis“, – pranešė ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusija skelbia neutralizavusi Ukrainos oro gynybos pajėgumus
Rusijos kariuomenė išvedė iš rikiuotės Ukrainos oro pajėgų bazių karinę infrastruktūrą ir šalies oro gynybos sistemas, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.
Šis pareiškimas pasirodė kelios valandos po to, kai V. Putinas paskelbė, kad pradedama karinė operacija Ukrainoje.
„Ukrainos oro pajėgų bazių karinė infrastruktūra išvesta iš rikiuotės“, – teigiama naujienų agentūrų cituotame ministerijos pareiškime.
Pareiškime priduriama, kad ukrainiečių oro gynybos sistemos taip pat išvestos iš rikiuotės.
Kijevo gyventojai slepiasi
Per pirmą Kijevo bombardavimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų taikytasi į sostinės pagrindinį tarptautinį oro uostą. Auštant Kijeve aidėjo oro pavojaus sirenos.
„Pabudau nuo bombardavimo triukšmo. Susikroviau krepšį ir bandžiau pabėgti. Sėdime čia, laukiame“, – sakė vienoje Kijevo metropoliteno stotyje prisiglaudusi Marija Kaškoska.
Ksenija Mičenko, prisiglaudusi su paaugliu sūnumi, atrodė labai sukrėsta.
„Turime gelbėti savo gyvybes“, – sakė ji.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad vykdomas blogiausias scenarijus.
„Putinas ką tik pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Puolami taikūs Ukrainos miestai“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Kuleba.
„Tai yra agresijos karas. Ukraina ginsis ir laimės. Pasaulis gali ir privalo sustabdyti Putiną. Dabar laikas imtis veiksmų“, – pridūrė ministras.
Scanpix nuotr.
Pereina į „visuotinės gynybos“ režimą
Ukraina pereina į visuotinės gynybos režimą, ketvirtadienį sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, Rusijai pradėjus didelio masto puolimą prieš provakarietišką kaimynę.
„Ukraina pereina į visuotinės gynybos režimą“, – per „Facebook“ parašė O. Reznikovas.
Jis pranešė, kad visi „pasiruošę ir mokantys laikyti ginklą, gali stoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinės gynybos pajėgas savo regione“.
Rusijos sausumos pajėgos įžengė į Ukrainą
Rusijos tankai ir kita sunkioji technika kirto sieną keliuose šiauriniuose regionuose, taip pat Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje pietuose, nurodė tarnyba.
Ji informavo, kad vienas pasienietis žuvo nuo artilerijos ugnies prie Krymo sienos. Tai yra pirma oficialiai patvirtinta kario žūtis per Rusijos invaziją.
Ukraina patyrė didžiulių žmogiškųjų nuostolių per aštuntus metus vykstantį konfliktą su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose, tačiau žmonių aukų prie pietinės sienos su Krymu kelerius pastaruosius metus nebūta.
BOMB BLASTS IN UKRAINE, KYIV AND KHARIV TARGETED
— Negotium (@teamnegotium) February 24, 2022
Immediate moments after Putin declared to the world his intentions of annexing Ukraine, bomb blasts were heard all over the country
Explosive Clouds were seen flashing in the horizon of the sky #Russia #RussiaUkraine #Crimea pic.twitter.com/x7OvjNwArEPo virtinės skubiai inicijuotų pokalbių telefonu su pasaulio lyderiais, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną), Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis sušaukė pasitarimą su ginkluotųjų pajėgų vadovybe, informavo jo biuras.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos dalyvauja sunkiame mūšyje“, – sakė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Turime praradimų“, – nurodė jis, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.
„Keliose vietovėse Rusijos ginkluotosios pajėgos buvo atremtos“, – pridūrė M. Podoliakas.
Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad pirmiausia Rusija atakuoja karinę infrastruktūrą ir nuo šiaurinės sienos jau pasistūmėjo 5 km gilyn į Ukrainos teritoriją.
Ukrainos sienos apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos didelio masto puolimas pareikalavo jau mažiausiai trijų karių gyvybių, patvirtinusi žūtis palei pietinę ribą su Maskvos aneksuotu Krymu.
„Dabar žinoma apie tris žuvusius pasieniečius. Esama sužeistų. Nepaistant to, pasieniečiai kaunasi su okupantais“, – sakoma pranešime.
Ukraina skelbia nukovusi „maždaug 50 rusų okupantų“
Ukrainos kariuomenės vadovybė ketvirtadienį paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos, atremdamos vieno miestelio prie fronto linijos su separatistais puolimą, nukovė „maždaug 50 rusų okupantų“.
Naujienų agentūra AFP šio skaičiaus kol kas negalėjo patvirtinti.
„Ščastia kontroliuojama. Nukauta 50 rusų okupantų. Kramatorsko rajone sunaikintas dar vienas rusų lėktuvas. Jis yra šeštas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Scanpix nuotr.
Žuvę ir sužeisti
Ukrainos centrinėje dalyje esančiame Umanės mieste ketvirtadienį sprogus „sviediniui“ žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo vietos pareigūnus.
Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas.
Čerkasų srities administracijos Oleksandras Skičko per susirašinėjimo platformą „Telegram“ nurodė, kad „sviedinys“ sprogo Umanės centre.
„Umanė: į miesto centrinę dalį pataikė sviedinys. Vienas žuvęs tarp civilių gyventojų, dar penki – ligoninėje“, – sakoma pranešime.
O. Skičko pridūrė, kad Umanės rajone paskelbta gyventojų evakuacija iš ten esančios karinės bazės apylinkių.
Tuo tarpu Ukrainos prezidento patarėjas nurodė, kad per ketvirtadienį Rusijos pradėtą didelio masto karinį puolimą šalyje žuvo jau apie 40 žmonių.
„Žinau, kad žuvo daugiau kaip 40 ir buvo sužeista kelios dešimtys žmonių. Man žinoma apie maždaug dešimties civilių gyventojų žūtį“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
Ukrainoje prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos 18 žmonių žuvo ketvirtadienį per Rusijos aviacijos smūgį vienai karinei bazei, pranešė vietos administracija.
„Žuvo 18 žmonių – aštuoni vyrai ir 10 moterų. Šiuo metu tebekasame griuvėsius“, – sakoma Odesos srities administracijos pranešime.
Miesto ligoninės dirba sustiprintu režimu
Kijevo rytiniame priemiestyje Brovaruose ketvirtadienį sprogus bombai žuvo šeši žmonės, dar 12 buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo miesto merą Ihorį Sapožko.
Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas.
Brovarų meras pridūrė savo „Facebook“ žinutėje pridūrė, kad miesto ligoninės dirba sustiprintu režimu.
Jis taip pat perspėjo gyventojus perspėti policiją apie pastebėtus įtartinus asmenis arba rastus įtartinus daiktus.
BREAKING : Russia Launches Air strike on Khariv, Ukraine. #RussiaUkraineConflict @pradip103 pic.twitter.com/KdCoJSDClD
— Jan Ki Baat (@jankibaat1) February 24, 2022Nutraukė diplomatinius santykius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad jo šalis nutraukė diplomatinius santykius su Maskva, atsakydama į didelio masto Rusijos karinį įsiveržimą į provakarietišką kaimynę.
„Nutraukėme diplomatinius santykius su Rusija“, – vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.
V. Putinas puolimą pradėjo ketvirtadienį paryčiais, per televiziją netikėtai paskelbęs, kad pradeda karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
„Šis rytas pateko į istoriją, bet ši istorija – absoliučiai skirtinga mūsų šaliai ir Rusijai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukraina ryšius su Rusija nutraukia pirmąkart nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.
Visuotinė mobilizacija
Ukrainos prezidentas ketvirtadienį pateikė Aukščiausiajai Radai patvirtinti įstatymą, kuriuo šalyje skelbiama visuotinė mobilizacija, Rusijai pradėjus didelio masto karinį puolimą prieš provakarietišką kaimynę.
„Ukrainos Aukščiausiajai Radai pateiktas įstatymo projektas dėl Ukrainos prezidento įsako dėl visuotinės mobilizacijos tvirtinimo“, – sakoma žinutėje, paskelbtoje Ukrainos parlamento kanalu susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Invazija supurtė pasaulio finansų rinkas; akcijos smuko, o naftos kaina smarkiai išaugo.
Prasidėjus Ukrainos puolimui, Rusijos rublio vertė JAV dolerio atžvilgiu smuko 9 proc., o Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas nukrito daugiau kaip 25 procentais.
Prasiveržė į Kijevo sritį
Rusijos pajėgos ketvirtadienį prasiveržė į Kijevo regiono šiaurinę dalį, apšaudžiusios vyriausybės pozicijas raketomis „Grad“, pranešė Ukrainos pasieniečiai.
Vienas naujienų agentūros AFP reporteris Ukrainos sostinės šiaurinėje dalyje taip pat matė kelis miesto link žemai skriejančius sraigtasparnius, pasirodžius pranešimams, kad puolamas vietos aerodromas.
Ukrainos kariniam transporto lėktuvui An-26 ketvirtadienį nukritus ir užsiliepsnojus Kijevo srityje žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Scanpix nuotr.
Naujienų agentūra „Unian“ citavo ministerijos pranešimą, kad lėktuvas nukrito Obuchivo rajone ir kad jame buvo 14 žmonių. Pranešime nenurodoma, ar lėktuvas buvo numuštas per anksčiau ketvirtadienį prasidėjusį didelio masto Rusijos puolimą.
„Unian“ paskelbtoje nuotraukoje matyti sudužusio lėktuvo uodega su karinių oro pajėgų atpažinimo ženklais.
„Tarp Žukivčių ir Triplojės kaimų Obuchivo rajone nukrito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis lėktuvas (jame buvo 14 žmonių), – sakoma Ministerijos pranešime. – Jis užsiliepsnojo, todėl žuvo penki žmonės.“
Oro pavojus
Kijevo valdžia ketvirtadienį pranešė, kad mieste paskelbtas atakų iš oro pavojus, o iš Charkovo pranešama apie prasidėjusį bombardavimą, Rusijai tęsiant didelio masto karinį puolimą prieš kaimyninę šalį.
„Kijeve paskelbtas oro pavojus! Prašome visus skubiai vykti į civilinės gynybos slėptuves!“ – sakoma Ukrainos sostinės administracijos pranešime.
Tuo metu susirašinėjimo „Telegram“ kanalas „Charkiv 1654“ pranešė, kad šiaurės rytiniame Charkivo mieste apie 16 val. prasidėjo bombardavimas, pranešė naujienų agentūra „Unian“.
„Unian“ pranešime sakoma, kad aukų tarp civilių nėra. Charkivo meras Ihoris Terechovas prašė žmones likti slėptuvėse.
Mūšis dėl aviacijos bazės
Rusijos ir Ukrainos pajėgos kaunasi dėl vienos karinės oro bazės kontrolės į šiaurės vakarus nuo Kijevo, ketvirtadienį pranešė aukšto rango ukrainiečių kariškis, tame rajone skraidant dešimtims atakos sraigtasparnių.
„Vyksta kautynės dėl Hostomelio aerodromo“, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas.
Anksčiau naujienų agentūros AFP reporteriai sakė matę sraigtasparnius, mažame aukštyje skrendančius iš šiaurės sostinės link.
Hostomelio aerodromas ir Antonovo oro uostas yra Kijevo šiaurės vakariniame pakraštyje. Šis taškas yra arčiausiai sostinės, kurį, kiek žinoma, pirmąją invazijos dieną yra pasiekusios Rusijos pajėgos.
Netoliese gyvenantis 30-metis civilis Aleksandras Kovtonenka sakė matęs, kaip vykstant kautynėms du naikintuvai paleido raketų į Ukrainos pajėgas ant žemės.
„Po buvo šaudymas, jis tęsėsi tris valandas, – vyras sakė AFP. – Paskui atskrido dar trys naikintuvai, ir vėl prasidėjo šaudymas.“
Virš susirėmimų vietos matėsi kylantys dūmai. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta nuotraukų, kuriose, regis matyti sraigtasparnių atskraidintų karių puolimas. Televizija CNN parodė filmuotos medžiagos, kurioje matyti oro uoste esantys Rusijos kariai, o vienas reporteris sakė su jais pasikalbėjęs.
Scanpix nuotr.
Raketos – iš Baltarusijos
Maskvos sąjungininkėje Baltarusijoje dislokuotos Rusijos pajėgos paleido raketų į Ukrainos teritoriją, ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenės vadas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas per „Facebook“ nurodė, kad Rusijos pajėgos iš Baltarusijos teritorijos paleido keturias balistines raketas.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė nedalyvauja Rusijos puolime prieš Ukrainą.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos šioje operacijoje nedalyvauja“, – sakė A. Lukašenka.
Užėmė aerodromą šalia Kijevo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pažadėjo susigrąžinti karinių oro pajėgų bazę šalia Kijevo, užimtą į šalį įsiveržusių Rusijos pajėgų.
„Priešo oro desantininkai užblokuoti Hostomelyje – mūsų pajėgoms buvo įsakyta juos sunaikinti“, – vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.
Anksčiau naujienų agentūros AFP reporteriai sakė matę sraigtasparnius, mažame aukštyje skrendančius iš šiaurės sostinės link. Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas patvirtino: „Vyksta kautynės dėl Hostomelio aerodromo.“
Hostomelio aerodromas ir Antonovo oro uostas yra Kijevo šiaurės vakariniame pakraštyje. Šis taškas yra arčiausiai sostinės, kurį, kiek žinoma, pirmąją invazijos dieną yra pasiekusios Rusijos pajėgos.
Ten gyvena vienas mano draugas, ir rusai jau buvo prisiartinę prie jo motinos su kulkosvaidžiu.
Netoliese gyvenanti 58 metų Liudmila Klimova sakė: „Ten kyla dūmai, jis [aerodromas] buvo subombarduotas, mūsų namai yra netoliese. Nežinome, kur bėgti – čia yra mano tėvai, sesuo.“
„Rusijos kariai jau čia. Ten gyvena vienas mano draugas, ir rusai jau buvo prisiartinę prie jo motinos su kulkosvaidžiu“, – pridūrė moteris.
Netoliese gyvenantis 30-metis civilis Aleksandras Kovtonenka sakė matęs, kaip vykstant kautynėms du naikintuvai paleido raketų į Ukrainos pajėgas ant žemės.
„Po buvo šaudymas, jis tęsėsi tris valandas, – vyras sakė AFP. – Paskui atskrido dar trys naikintuvai, ir vėl prasidėjo šaudymas.“
Virš susirėmimų vietos matėsi kylantys dūmai. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta nuotraukų, kuriose, regis matyti sraigtasparnių atskraidintų karių puolimas. Televizija CNN parodė filmuotos medžiagos, kurioje matyti oro uoste esantys Rusijos kariai, o vienas reporteris sakė su jais pasikalbėjęs.
Užėmė Černobylio atominę elektrinę
Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės (ČAE) teritoriją, naujienų agentūra „Unian“ citavo prezidentūros atstovą Michailo Podoliaką.
Jis pridūrė, kad šiuo metu nebeveikiančiai elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, iškilęs pavojus ir provokacijų grėsmė.
„Po įnirtingų kautynių mūsų kontrolė Černobylio aikštelėje prarasta. Buvusios ČAE, [sprogusio reaktoriaus] gaubto ir branduolinių atliekų saugyklos būklė nežinoma, – nurodė M. Podoliakas. – Po absoliučiai beprasmės rusų atakos šia kryptimi neįmanoma kalbėti, kad ČAE saugi. Šiandien tai viena rimčiausių grėsmių Europai. Žinant rusų įpročius, jie tikriausiai jau rengia provokacinius dalykus ČAE. Arba pasinaudos pažeidimais, padarytais per ataką, kad tuo apkaltintų Ukrainą, arba patys pažeis šiuos neabejotinai itin pavojingus objektus.“
Apie ČAE objektų, esančių Ukrainos šiaurėje netoli sienos su Baltarusija, keliamą pavojų anksčiau pranešė ukrainiečių vidaus reikalų ministras Antonas Heraščenka ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Po įnirtingų kautynių mūsų kontrolė Černobylio aikštelėje prarasta.
„Jeigu per okupantų artilerijos smūgius bus sunaikintos branduolinių atliekų saugyklos, radioaktyvios dulkės gali pasklisti Ukrainos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos šalių teritorijose“, – sakoma A. Heraščenkos „Facebook“ pranešime.
V. Zelenskis ankačiau nurodė, kad Kijevo pajėgos kaunasi su Rusijos kariais prie Černobylio jėgainės.
„Rusijos okupacinės pajėgos mėgina užimti Černobylio atominę elektrinę. Mūsų kariai aukoja gyvybes, kad 1986-ųjų tragedija nepasikartotų“, – per „Twitter“ rašė valstybės vadovas.
V. Zelenskis sakė, kad šis puolimas yra „karo paskelbimas visai Europai“.
1986 metų balandžio 26-ąją įvykusi Černobylio jėgainės avarija tebėra didžiausia pasaulyje tokio pobūdžio katastrofa.
Su sprogimu 4-ojo bloko reaktoriuje atliekant saugos bandymą ir jo padariniais tiesiogiai siejama tik apie 30 žmonių mirtis, bet manoma, kad vėlesniais metais dar tūkstančiai žmonių mirė Ukrainoje ir kaimyninėse Baltarusijoje bei Rusijoje, paveikti pasklidusių radioaktyvių teršalų.
Uždaroje zonoje aplink elektrinę saugoma didžiuliai kiekiai radioaktyvių atliekų, be to, radioaktyvių teršalų yra susikaupę tos teritorijos grunte.
2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.
J. Stoltenbergas: Rusija kontroliuoja vis daugiau teritorijų Ukrainoje
Rusija kontroliuoja vis daugiau teritorijų Ukrainoje. Tai ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Jie (Rusija) pradeda kontroliuoti vis daugiau Ukrainos teritorijų“, – sakė jis televizijos kanalui CNN.
Vedėjai pasakius, kad Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės teritoriją, Aljanso vadovas pareiškė, jog Rusijai „tenka atsakomybė už tai, kad nekiltų incidentų“ užimtose teritorijose, taip pat ir Černobylyje.
Pasak J. Stoltenbergo, „NATO sustiprins Aljanso rytinį sparną, taip pat padarys išvadas dėl įvykių Ukrainoje ilgalaikių padarinių“.
Jis pabrėžė, kad prioritetas yra Aljanso narių gynimas. „Kaip tik todėl, kad Maskva neturėtų erdvės nesupratimui ar klaidoms, kad būtų užkirstas kelias NATO teritorijos puolimui, mes padidinsime buvimą rytiniame sparne“, – sakė J. Stoltenbergas.
Aljanso vadovas pranešė, kad penktadienį NATO viršūnių susitikime dalyvaus ir Švedija bei Suomija, kurios nėra organizacijos narės. „Jame bus kalbama apie mūsų atsako Rusijai koordinavimą“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
LNK reportažas:
Rusijoje sudužo karinis transporto lėktuvas, įgula žuvo
Rusijos karinis transporto lėktuvas An-26, gabenęs karinę įrangą, sudužo su Ukraina besiribojančioje Voronežo srityje, o visi jo įgulos nariai žuvo, pranešė Gynybos ministerija.
„Per planuotą karinės technikos perskraidinimą sudužo Rusijos aerokosminių pajėgų lėktuvas An-26“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. – Įgula žuvo.“
Daugiau detalių ministerija nepateikė.
Vienas Gynybos ministerijos atstovas, su kuriuo susisiekė naujienų agentūraAFP, patvirtino sudužimo faktą, bet atsisakė nurodyti, kiek žuvo įgulos narių.
Rusija įgijo pranašumą Ukrainos oro erdvėje
Rusija „eliminavo“ Ukrainos oro erdvės gynybą ir atrodo telkianti gausias pajėgas aplink sostinę Kijevą, ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnas.
Pasak jo, Rusijos sausumos pajėgos stengėsi prasiveržti gilyn į kaimyninę šalį po paryčiais surengtų pirmųjų aviacijos ir raketų smūgių svarbiems kariniams objektams.
„Ukrainiečiai neturi pakankamai oro erdvės gynybos priemonių tokios aviacijos kampanijos sąlygomis. Dabar šios oro erdvės gynybos priemonės veiksmingai eliminuojamos. Jie nebeturi skraidyti ir apsisaugoti galinčių oro pajėgų“, – sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimas.
„Iš esmės rusai dabar turi visišką pranašumą ore virš Ukrainos“, – pridūrė jis.
Pasak pareigūno, Ukrainos pajėgos įnirtingai priešinasi, toliau vystantis Rusijos kariuomenės daugiaplanei atakai, ypač prie šiaurės rytinio Charkivo miesto ir šalies rytuose, šalia prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų.
Tačiau Kremliaus pajėgos sugebėjo užimti svarbių aerodromų aplink Kijevą, o tai atveria galimybę siųsti daugiau pajėgų į šiuo placdarmus, kurios galiausiai susijungtų su daliniais, judančiais į pietus iš Rusijos sąjungininkės Baltarusijos teritorijos.
„Daug kas priklausys, kokį pasipriešinimą galės sutelkti ukrainiečiai. Tačiau esu tikras, kad rusai ateinančiomis valandomis siekia pasiųsti triuškinamas pajėgas prieš sostinę“, – kalbėjo pareigūnas.
Pasak jo, žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija sieks pašalinti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę „arba „nukertant galvą“, arba kitokiu spaudimu.
Taip pat esama požymių, kad Kremlius ketina imtis „likvidacijos“ kampanijos prieš politinius oponentus, likusius Kijeve.
„Turėtume būti labai susirūpinę dėl labai didelio smurto mieste potencialo, kai rusai perima kontrolę“, – sakė šaltinis.
Rusijos invazijos į Ukrainą chronologija
Konflikto chronologija nuo lapkričio:
Dalinių judėjimas
Lapkričio 10 dieną NATO perspėjo Rusiją dėl „agresyvių priemonių“, kai Vašingtonas netoli Ukrainos sienos užfiksavo neįprastą rusų dalinių judėjimą. V. Putinas apkaltino Vakarus „tiekiant Kijevui modernius ginklus“ ir rengiant „provokacinius“ karinius manevrus.
Lapkričio 28 dieną Ukraina pranešė, kad Rusija sutelkė beveik 92 000 karių. Maskva tai paneigė ir po kelių dienų apkaltino Kijevą, kad šis pats ginkluojasi. Rusija pareikalavo „teisinių garantijų“, kad Ukraina niekuomet netaps NATO nare.
NATO
Virtualiame viršūnių susitikime gruodžio 7 dieną J. Bidenas invazijos į Ukrainą atveju pagrasino V. Putinui „rimtomis sankcijomis“. Gruodžio 16-ąją ES ir NATO perspėjo dėl „milžiniškų strateginių padarinių, jei bus surengta nauja ataka prieš Ukrainos teritorinį vientisumą“.
Kitą dieną Maskva paskelbė reikalavimus JAV ir NATO – sustabdyti NATO plėtrą į rytus ir nekurti JAV karinių bazių buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Sausio 24 dieną NATO pareiškė stiprinsianti savo karinį buvimą Rytų Europoje. Maskva netrukus pradėjo karinius manevrus netoli Ukrainos sienos ir aneksuotame Kryme.
Raštiškame atsakyme Rusijai dėl saugumo garantijų Vašingtonas sausio 26-ąją atmetė daugelį Rusijos reikalavimų, pavadindamas juos „nepriimtinais ar nerealiais“, ir nesutiko atmesti Ukrainos narystės NATO galimybės.
Dalinių siuntimas
JAV vasario 2 d. paskelbė apie tūkstančių karių siuntimą į Vokietiją ir Rytų Europą. Maskva šį žingsnį pasmerkė kaip „destruktyvų“. Ir Vokietija vasario 7-ąją pareiškė perkelsianti dar 350 savo karių į Lietuvą. Kitos Vakarų šalys taip pat ėmėsi stiprinti savo pajėgas NATO rytiniame flange.
Vasario 10 dieną Baltarusija ir Rusija pradėjo bendras karines pratybas prie šiaurinės Ukrainos sienos, JAV duomenimis -su 30 000 rusų karių. Po dviejų dienų Rusija, be to, pradėjo karinio laivyno pratybas netoli Krymo.
Diplomatinės pastangos
J. Bidenas vasario 12 dieną dar kartą telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir pagrasino rimtais padariniais invazijos atveju. V. Putinas per pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu E. Macronu pranešimus apie netrukus prasidėsiantį puolimą pavadino „provokacinėmis spekuliacijomis“.
Vasario 14-ąją į Kijevą nuvyko Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, jis pažadėjo Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui finansinę paramą, tačiau ne reikalaujamų ginklų. Po dienos O. Scholzas Maskvoje susitiko su V. Putinu – abu signalizavo pasirengimą derėtis.
Tolesnis padėties aštrėjimas
JAV žvalgybai vasario 16-ąją nurodžius kaip tikėtiną Rusijos invazijos dieną, Ukraina tą dieną paskelbė „Vienybės diena“. Rusija pareiškė užbaigusi pratybas Kryme. Po dienos Maskva pareiškė nuo Ukrainos sienos į bazes grąžinanti tankų dalinius ir kitą karinę techniką. Vakarai tuo tarpu nemato dalinių atitraukimo įrodymų. JAV duomenimis, Rusija net nusiuntė papildomų karių.
Vasario 18-ąją J. Bidenas pareiškė, kad V. Putinas jau priėmė sprendimą pulti Ukrainą „ateinančiomis dienomis“. Maskva kitą dieną pradėjo karinius manevrus su branduolinį užtaisą galinčiomis nešti raketomis, kuriuos stebėjo ir Rusijos prezidentas. Dar po dienos Baltarusija paskelbė, kad dėl „eskalacijos“ Rytų Ukrainoje pratęsia bendrus su Rusija karinius manevrus. Rytų Ukrainoje ėmė daugėti paliaubų pažeidimų. Prorusiški separatistai apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko respublikose paskelbė „visuotinę mobilizaciją“ ir pradėjo gyventojų evakuaciją Rusijos kryptimi.
Vakarų reakcija
Viltis dėl J. Bideno ir V. Putino viršūnių susitikimo, kurias pakurstė E. Macronas po pokalbių telefonu su abiem prezidentais, vasario 21-ąją vėl išblėso. Oro bendrovės nutraukė savo skrydžius į Kijevą ir Odesą Ukrainoje. Maskva kelis kartus pranešė apie tariamas Ukrainos atakas prieš Rusijos teritoriją. Popiet V. Putinas žlugusiais paskelbė Minsko susitarimus dėl Rytų Ukrainos. Vakare jis pareiškė pripažįstantis „liaudies respublikų“ Rytų Ukrainoje nepriklausomybę. Netrukus po to paskelbta apie rusų dalinių siuntimą į šias teritorijas.
JAV ir Vakarų valstybės skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus ir paskelbė apie sankcijas. Vašingtonas dar pirmadienį įvedė baudžiamąsias priemones separatistinėms teritorijoms, o nuo antradienio – ir Rusijai. Ir ES bei Didžioji Britanija antradienį inicijavo pirmąsias sankcijas prieš Rusiją. Vokietija sustabdė ginčytino dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.
Rusija pradeda didelį puolimą
V. Putinas įsakė pradėti karinę operaciją kaimyninėje Ukrainoje. Jau netrukus sostinėje Kijeve bei Mariupolio ir Odesos uostamiesčiuose pasigirdo sprogimai. V. Zelenskis paskelbė karo padėtį visoje Ukrainoje. Užsienio reikalų ministerijos Kijeve duomenimis, karinės operacijos tikslas yra „sunaikinti Ukrainos valstybę“.
Šaltinis: Rasa Strimaitytė/ELTA