Žinau, aš tokia tikrai ne viena.
Pamenu, kai ministras Aurelijus Veryga pačioje pradžioje sakė, kad apsaugines priemones gaus tik tie medikai, kurie dirba su infekuotais COVID-19 ligoniais.
Dabar jau aišku, kad apsaugos priemones turėjo naudoti visi gydytojai ir medikai. Sveikatos ministerija nepagalvojo, kiek savanorių dirba neatlygintinai, padeda žmonėms gelbėtis nuo viruso.
Užtat ministerijos atstovai patys sau prisidėjo po 533 eurus be jokio gėdos jausmo.
Dabar dar Lietuvos senukams, įskaitant ir Seime dirbančius senolius, gaunančius kelis tūkstančius eurų kas mėnesį, bus sumokėta po 200 eurų.
Jaučiu, kaip silpsta kūnas ir siela, nes nebeišeinu į lauką.
Kai pamatau, kaip sumitę jaunuoliai vaikšto kaukes laikydami po smakru, nukrečia šiurpas. Eidami pagrindine gatve jie gal ir užsidės kaukes, nes gali sutikti policininką. Baudų visi bijo.
Kai mano kaimynė vieną jaunuolį įspėjo, kad nedėvi kaukės, jis atšovė, jog užsikrečia vien tik seni. Jis įžūliai paaiškino, kai bus senas, jau bus išrasta vakcina nuo koronaviruso.
Mes, rizikos grupei priskiriami žmonės, tikrai esame užmiršti.
Panašiai elgiasi ir šunis vedžiojantys žmonės, retas kuris dengia veidą, nors tikrai klausosi radijo ir žiūri televiziją, žino, kaip dabar reikia elgtis viešumoje.
Mes, rizikos grupei priskiriami žmonės, tikrai esame užmiršti. Poliklinikų durys uždarytos. Kai kviesime greitąją medicinos pagalbą, gali būti per vėlu. Negydomos ligos vystosi toliau, o pagalbos nėra iš kur laukti.
Belieka spėlioti, kada ateis paskutinė gyvenimo diena.
Karantiną sušvelnino, bet nepasakė, ar priklausantiems rizikos grupei žmonėms jau galima eiti pasivaikščioti. To neskelbia nei radijas, nei televizija.
Nuo pirmos karantino dienos girdime tik gąsdinimus ir bauginimus. Ką daryti? Tai jau primena senukų genocidą.
