„Matau „Sodros“ duomenis: įdarbinimai sektoriuje nuo sausio tikrai didėja, bankrotų skaičius nėra kažkaip pasikeitęs, o kaip tik turinčių bankrutuojančių įmonių statusą įmonių yra sumažėjęs skaičius lyginat nuo metų pradžios, bedarbių sektoriuje skaičius esmingai nesikeičia. PVM moka vartotojai, tai, turbūt, labiausiai kas šį klausimą galėtų kelti, tai kam tenka mokėti – tie, kurie eina ir naudojasi šiomis paslaugomis“, – penktadienį LRT radijui teigė M. Lingė.

Anot jo, sausį sektoriuje įdarbinta 2,7 tūkst., kovą – 3,7 tūkst. žmonių.

„Metų pradžioje sektoriuje paslaugas teikiančių įmonių buvo 5,7 tūkst., dabar – 5,9 tūkst.“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, maitinimo sektoriaus teiginiai, kad didinant PVM maitinimo sektoriui norima surinkti daugiau pajamų gynybos reikalams, yra nekorektiški.

Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos Eurika Turonienė sako, kad pabrangus maitinimui mokyklose, vis daugiau tėvų jo nebeįperka.

„Didėja dalis vaikų mokyklose, kurių tėvai neturi pinigėlių nupirkti už padidėjusią kainą. Žinoma, tėveliai sprendžia jų maitinimo klausimą, bet vaiko sveikatos sąskaita: vaikai iš namų atsineša maistą, kuris valgomas atšalęs, ir tikrai neatitinka sveikatingumo reikalavimų, kuriuos, kaip prioritetinius vaikų maitinime, yra iškėlusi Sveikatos ministerija prieš penkis ar šešerius metus. Visa tai dabar užbraukiama“, – teigė E. Turonienė.

Pasak jos, kai kuriose mokyklose pietų kaina siekia 5,5 euro ir tai, asociacijos vadovės teigimu,  nėra normalu. 

Penktadienį šalia Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Protestą inicijavo smulkusis maitinimo verslas, kuriam ypač sunku išsilaikyti nuo šių metų grąžinus standartinį 21 proc. PVM tarifą.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti trijų dešimčių valdančiųjų ir opozicijos atstovų parašais paremtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama išskirtines sąlygas taikyti, kai Europos įmonė Lietuvoje gamintų ne visas pagrindines ginklo dalis, kurios būtų jau licencijuotos, ir jas tiektų kitam ginklų gamintojui.

Seime toliau pakeitimai bus svarstomi gegužės 9-ąją. Jeigu būtų priimtos, pataisos įsigaliotų nuo rugsėjo.  

Kaip sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, šis siūlymas yra dar viena iniciatyva, kuria siekiama stiprinti Lietuvos gynybos pramonę.

„Tikiuosi, reikšmingai pakeisime ir Lietuvos saugumą, ir ekonominę situaciją“, – teigė ministrė, pristatydama projektą Seime.

 A. Armonaitės teigimu, pataisos padės dronų ir ginklų komponentų gamintojams augti ir įsitvirtinti pasaulio rinkose.

„Panaikiname dalį licencijų. Jeigu Europos gamintojas gamina komponentą jau licencijuotą tiekėjui, tas komponentas Lietuvoje bus nelicencijuojamas. Neišskiriame kapitalo – ir lietuviškos, ir užsienietiškos įmonės, veikiančios Lietuvoje, kurios gamina komponentus, jau licencijuotiems, pavyzdžiui, Europos tiekėjams, tiems komponentams nebereikės licencijų“, – sakė politikė.

„Ir tai yra gana didelis pakeitimas, kuris sutaupys laiko, pinigų, resursų ir paspartins augimą“, – pridūrė ji. 

Taip pat, pasak ministrės, pataisomis supaprastinamos testavimų ir technologijų išbandymų sąlygos, siekiama mažinti biurokratinius barjerus, susijusias su įdarbinimu.

Jos teigimu, projektais taip pat siūloma įpareigoti tiekėjus, iš kurių Lietuva įsigytų ginkluotę ar technologijas, steigti Lietuvoje įmones, kad produktų techninė ir garantinė priežiūra būtų atlikta šalyje.

Už tai numatančias Investicijų įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 108 Seimo nariai, prieš buvo vienintelis Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas, susilaikiusiųjų nebuvo. 

Taip pat Seimas po svarstymo pritarė lydinčiųjų Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimams.  Paskutinis balsavimas dėl pataisų -- kitą savaitę.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad tokiems projektams bus reikalingos poveikio aplinkai vertinimo procedūros bei statybos leidimai, tačiau juos bus privalu gauti iki statybų pabaigos.

„Investuotojui tai gerai – gali judėti su darbais ir paraleliai tvarkytis procedūras“, – teigė A. Armonaitė.

Rusija artilerijos sviedinių pasigamina tris kartus daugiau negu JAV ir Europa kartu sudėjus. Ir visi supranta, kad didinti artilerijos sviedinių gamybos apimtis yra ne tik Ukrainai reikalingas faktorius (...)

 

Ji pabrėžė, kad tokio dydžio gamyklos būtų statomos ne urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, ne prie gyvenamųjų namų.  

Pasak ministrės, priėmus pataisas Lietuva bus viena draugiškiausių šalių stambioms investicijoms gynybos ir jos inovacijų srityje. A. Armonaitė taip pat pabrėžė, kad išimtimis galės naudotis ir lietuviškas verslas, kuris imsis didelių projektų, o jiems pritars Vyriausybė. 

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas tvirtino, kad tokios didelės įmonės atėjimas į Lietuvą yra „pergalė“.  

„Tai yra mūsų visų pergalė (...), pergalė tų žmonių, kurie daug dirbo, kad „Rheinmetall“ galėtų ateiti į Lietuvą. Tai politinio susitarimo pergalė. Su tokio lygio investicija esame daug saugesni“, – teigė parlamentaras.   

Pasak jo, didinti artilerijos sviedinių gamybos apimtis yra svarbu ne tik dėl Ukrainos, bet ir Lietuvos saugumui.

„Rusija artilerijos sviedinių pasigamina tris kartus daugiau negu JAV ir Europa kartu sudėjus. Ir visi supranta, kad didinti artilerijos sviedinių gamybos apimtis yra ne tik Ukrainai reikalingas faktorius, bet ir Lietuvos apginamumui ir saugumui“, – tvirtino jis.

Pataisos, kurias Seimas svarsto skubos tvarka, numato, kad dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos. 

Seimui priėmus pataisas išimties tvarka Vyriausybė leistų statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Investuotojams nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.

Pataisos parengtos reaguojant į besikeičiančią geopolitinę padėtį, esą būtina plėtoti vietos gynybos pramonės pajėgumus, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo ginklų, šaudmenų ir kitos karinės produkcijos importo.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė opozicijos ir valdančiųjų inicijuotas dvi Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę taršių automobilių savininkams. Pakeitimus apsvarsčius komitetuose, juos birželio 6-ąją svarstys Seimas.   

„Mūsų misija nuimti įtampas visuomenėje“, – pristatydama pataisas teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. 

„Turime atsitraukti nuo labai griežtos pozicijos“, – pridūrė ji.

Pataisomis taip pat siūloma ilgiau, pavyzdžiui, mėnesį pratęsti taršių automobilių techninę apžiūrą – dabar tam numatytos dvi paros. 

„Automobilio savininkas per protingą laiką, kurį nustatys Aplinkos ministerija, turės susitvarkyti savo transporto priemonę“, – teigė A. Gedvilienė.

Pasak jos, per porą parų neįmanoma taršaus automobilio susitvarkyti bei dar kartą nuvykti į techninę apžiūrą: „48 val. nėra patogus laikas susitvarkyti automobilį. Iki gegužės tas terminas bus peržiūrėtas.“

Automobilio savininkas per protingą laiką, kurį nustatys Aplinkos ministerija, turės susitvarkyti savo transporto priemonę.

 

A. Gedvilienės pataisomis už taršius automobilius siūlomos 100-300 eurų baudos gyventojams, o įmonėms – 300-500 eurų.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis siūlo pirmą kartą sustabdytų taršių automobilių savininkus tik įspėti, o vėliau bausti nuo 100 iki 500 eurų.

Pasak jo, 17-18 metų senumo automobiliais žmonės važinėja ne todėl, kad norėtų teršti aplinką: „Šita Lietuvos dalis, didžioji Lietuvos dalis, neįperka tų naujų automobilių“.  

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas tikino, kad finansinė sankcija veiktų geriau negu bet koks įspėjimas. 

„Kietųjų dalelių tarša yra didelė problema ir švelninant reguliavimus darome meškos paslaugą tiems patiems žmonėms, nes paliekame juos taršoje, sirgti plaučių ir kitomis ligomis, ir būtent dėl to nereikia keisti Seimo priimto reguliavimo. Reikia būti bent milimetru žalesniems“,  – tvirtino jis.

Dujų išmetimus nuo sausio 1-osios keliuose gali tikrinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, taip pat policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto pareigūno, o nepaklusus reikalavimui gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda. 

Pagal tokią tvarką žeme bus galima naudotis laikinai, kol šiuose plotuose bus suformuoti žemės sklypai, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų pabaigos – tikimasi, kad per tą laiką bus spėta suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus. 

Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Žemės įstatymo pataisas 114 parlamentarų balsavus už, prieš – vieninteliam aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, o susilaikius dviem „valstiečiams“. 

Norinčios žemę laikinai išsinuomoti įmonės pusę pajamų turės gauti iš žemės ūkio produkcijos realizavimo.

Sutartys dėl laisvų valstybinės žemės plotų, kuriuose nesuformuoti sklypai, bus nutraukiamos, jeigu tokią žemę išsinuomoję asmenys jos nedirbtų arba naudotų ne žemės ūkio veiklai. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, kad dabar valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartys nutrūkusios, nes nuo šių metų sausio nesuplanuoti valstybės reikmėms sklypai miestuose perduoti savivaldybėms, kurios dabar negali be aukcionų išnuomoti šios žemės.

Pasak ministro, greitai juos suformuoti sunku dėl susikaupusių matininkų darbų, savivaldybių ir NŽT specialistų apkrovos.  

Aplinkos ministras S. Gentvilas BNS yra sakęs, kad dabar kaimiškose teritorijose yra 30 tūkst. hektarų laisvos valstybinės dirbamos žemės ir 900 ha – miesteliuose. Nutrūkusios yra maždaug 3 tūkst. ha žemės, esančios 103-jose miesto statusą turinčiose vietovėse, nuomos sutartys.

Dirbamos žemės miestuose nuomos sutartys nutrūko nuo šių metų pradžios įsigaliojus žemės naudojimo pokyčiams, kai valstybinės žemės valdymas bei dalis Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų perduota savivaldybėms.

Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose.

Be to, vietinės rinkliavos už automobilio statymą išimtis bus taikoma ne automobiliui su neįgaliojo kortele, kaip buvo iki šiol, o žmogui, kuriam išduota tokia kortelė.  

Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Rinkliavų įstatymo pataisas: už balsavo 112 Seimo nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.

Neįgaliųjų teisių komisijos vadovė Monika Ošminskienė prieš balsavimą teigė, kad nauja tvarka leis savivaldybėms  automatizuoti parkavimo priežiūrą ir padės kovoti su automobilių statymu neįgaliesiems skirtose vietose. 

„Kai jau turėsime galutinius koncesijos sutarties pakeitimus, kurie bus formaliai įforminti ir taps kūnu, tada turbūt papildomą vertinimą padarysime ir spręsime, ar atlikti sutarties (galutinio varianto – BNS) vertinimą, ar ne“, –  trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VPT vadovas.  

„Ar vertinsime, ar ne, nenorėčiau šiandien spekuliuoti, nes institucijos dar vertins VPT pastebėjimus ir nuomonę ir žiūrės, kaip į juos atsižvelgti“, – pridūrė D. Vedrickas.   

VPT direktoriaus pavaduotojas Ramutis Prišmantas sako, kad dėl antro vertinimo bus apsispręsta įvertinus, ar atsižvelgta į VPT pastabas, pavyzdžiui, kai paaiškės galutinis savivaldybės ir koncesininko rizikos pasidalinimas ir įsipareigojimai.

„Jeigu bus parašai sudėti ant kitokio atsidalinimo, spręsime, ar pradėti vertinimą“, – teigė komitete R. Prišmantas.   

Pasak jo, didžioji rizikos dalis turėtų tekti koncesininkui. 

Vilniaus tarybos narys iš opozicijos Artūras Zuokas VPT klausė, ar tarnyba dar kartą vertins galutinį koncesijos sutarties variantą.

Ar vertinsime, ar ne, nenorėčiau šiandien spekuliuoti, nes institucijos dar vertins VPT pastebėjimus ir nuomonę ir žiūrės, kaip į juos atsižvelgti.

 

Vilniaus savivaldybės vyresnioji patarėja Agnė Šataitė pabrėžė, kad visos sutarties šalys dar sės prie derybų stalo ir spręs, kaip galėtų atsižvelgti į praėjusią savaitę paskelbtas VPT išvadas dėl koncesijos sutarties.

„Kokie derybų rezultatai bus, šiuo metu iki galo prognozuoti negalime ir nenorime nieko klaidinti, bet tai, kad šita nuomonė tikrai nebus padėta į stalčių, galime užtikrinti“, – komitete teigė A. Šataitė. 

Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Julius Lukošius įsitikinęs, kad į VPT išvadą teks atsižvelgti.  

„Girdime, kad VPT sako, kad tai yra nuomonė, o vėliau gali tapti nebe nuomone. Tada ji turėtų kitą įrankį – eiti nebe tokiu švelniu ir greitu būdu, todėl svarbu rasti bendrą sprendimą, kuris paskui nebeviliotų VPT pradėti tyrimo jau po sutarties pasirašymo“, – teigė ministerijos kancleris.

„Teisminiai procesai niekam čia nenaudingi“, – pabrėžė komitete dirbantis Artūras Skardžius.   

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“, ketinančios perimti Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą, savininkas Arvydas Avulis ragina valstybės institucijas greičiau priimti sprendimus dėl Nacionalinio stadiono statybos.

„Noriu užtikrinti (...), kad jeigu imsimės šito darbo, tai tikrai jį padarysime, noriu tik vieno paprašyti – kad vis tik reikėtų apsispręsti greičiau, nes laikas bėga (...). Norėtųsi sprendimo, ar jis teigiamas būtų, ar neigiamas“, – komitete tvirtino A. Avulis.

„Jeigu nebus trukdžių, galiu garantuoti, kad tą padarysiu. Tiek bankas, tiek aš esame pasirengę startuoti bet kuriuo metu“, – pridūrė jis.  

A. Avulis praėjusią savaitę BNS sakė, kad atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas dėl projekto kainos indeksavimo, savivaldybė prarastų „Hanner“ jai suteiktas nuolaidas.

A. Avulis, be to, teigė, kad stadiono koncesininkės įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pagrindinės akcininkės „Venetus Capital“ akcijas iš „BaltCap“ jis išpirktų tik tuomet, kai bus išspręstas VPT išvadų klausimas ir projekto sutarties pakeitimus patvirtins Europos Komisija.

VPT praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog indeksuotame stadiono statybos koncesijos sutarties projekte trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rizikuoja permokėti.

Tuo metu Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, taikant VPT metodiką ir didinant būsimo koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų nuolaidų – koncesininkė atsisakė 2 proc. refinansavimo mokesčio (2,4 mln. eurų) ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1 proc. (2,6 mln. eurų).

Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.

Už tokias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas po pateikimo antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo du, o trys susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės pabaigoje. 

Pakeitimai numato, kad į Rusijos karo rėmėjų sąrašą būtų įtraukti gyventojai ir įmonės, jeigu jie netiesiogiai ar tiesiogiai  veikia Rusijoje ar Baltarusijoje ir ten moka mokesčius, prisideda prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ar kitaip netiesiogiai skatina Rusijos karinius veiksmus. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė pasigedo tvarkos, kas ir kaip nustatys tokias įmones ar jų vadovus bei savininkus ir kas tai kontroliuos.   

Tuo metu konservatorius Vilius Semeška tvirtino, kad draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra per švelni sankcija: „Ar neturėtų tokios bendrovės Lietuvoje būti likviduojamos?“

Viešieji pirkimai taptų neprieinami ir toms įmonėms, kurių vadovai, valdymo ar priežiūros organų nariai būtų susiję su nedraugiškomis valstybėmis.

 

Konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė įpareigoti įmones deklaruoti, ar jos turi kontaktų su Rusija ir Baltarusija, ar dirba valstybėse-agresorėse. 

Seimas taip pat priėmė svarstyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma neleisti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti verslams, veikiantiems ne tik Rusijoje, ar Baltarusijoje, bet ir Rusijos aneksuotame Kryme, Moldovos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje arba Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose.

Pataisos taip pat numato, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija turėtų įvertinti, ar viešuosiuose pirkimuose siekianti dalyvauti įmonė ar jos pasitelkiami subtiekėjai susiję su veikla nedraugiškose šalyse. Taip pat iš pirkimų būtų šalinamos grupės bendrovės, jeigu šiose valstybėse veiktų bent viena grupės narė.

Viešieji pirkimai taptų neprieinami ir toms įmonėms, kurių vadovai, valdymo ar priežiūros organų nariai būtų susiję su nedraugiškomis valstybėmis. 

Pataisos siūlomos reaguojant į iniciatyvinės grupės „Stop prekybai rusijoje“ sausį paskelbtą analizę, kad į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta su „Vičiūnų grupe“ susijusi „Autovici“ laimėjo 104 viešuosius pirkimus.

Tokius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus siūlo apie 20 parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos.

Į sąrašą siūloma įtraukti gyventojus ir įmones, jeigu jie veikia Rusijoje ar Baltarusijoje, ten moka mokesčius, prisideda prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ar kitaip skatina Rusijos karinius veiksmus.

Pakeitimų iniciatorė Dalia Asanavičiūtė BNS yra sakiusi, kad dabar Lietuvoje nėra galimybės iš viešųjų pirkimų eliminuoti su Rusija susijusio verslo.

Pasak jos, pataisos siūlomos reaguojant į iniciatyvinės grupės „Stop prekybai rusijoje“ sausį paskelbtą analizę, kad į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta su „Vičiūnų grupe“ susijusi „Autovici“ laimėjo 104 viešuosius pirkimus.

LRT yra atskleidusi, kad Gynybos resursų agentūra sutartį dėl 235 automobilių už 6,5 mln. eurų pirkimo su „Autovici“ sudarė 2022 metų spalį. 

Seimas antradienį po svarstymo atmetė tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas: už balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 30, o susilaikė 21.  

Pataisas teikė kelios dešimtys parlamentarų, kuriuos įkvėpė Australijos pavyzdys, kur siekiant padėti žmonėms išsigydyti nuo priklausomybės tabakui leista e. cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse ir paskyrus gydytojui.

Sveikatos reikalų komitete dirbantis Linas Slušnys tikino, kad priėmus tokią tvarką padidėtų šeimos gydytojų, kuriems reikėtų išrašinėti receptus, darbo krūvis: „Eiles padidinsime pas šeimos gydytojus“.

L. Slušnys pabrėžė, kad siekiant mažesnio tokių cigarečių prieinamumo būtų galima drausti jas rūkyti „patraukliose lankytojams vietose“. 

Vienas pakeitimų iniciatorių „valstietis“ Aurelijus Veryga yra sakęs, kad mažinti e. cigarečių prieinamumą būtina, nes tai padėtų kontroliuoti tokiose cigaretėse esančių medžiagų vartojimą.

Pasak A. Verygos. dabar nėra galimybės kontroliuoti, kas yra pilama į e. cigarečių pildykles, ką rūkantysis, nusipirkęs  prietaisą, paskui ten įsipila.