„Iš viso yra šeši klausimai. (Ministerija – BNS) pristatys, kas padaryta per šį laikotarpį“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pasak jo, dvi problemos išspręstos – nuo 304 iki 13 eurų už toną sumažintas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas ir sugrąžintos pernai galiojusi vadinamojo žymėto dyzelino naudojimo tvarka. Be to, Seimo nariai jau pasiūlė pataisas, draudžiančias rusiškų grūdų ir pašarų importą bei tranzitą per Lietuvą. 

„Dar neišspręstas pieno kainų, daugiamečių pievų atsėjimo (Europos Komisija vieneriems metams atidėjo reikalavimų įgyvendinimo terminą – BNS) bei pagriovių ir šlapynių klausimai“, – teigė komiteto vadovas. 

„Dėl pieno kol kas nėra pasiūlyta jokių sprendimo būdų. (...) Per pieno krizę 2019 metais parama buvo mokama už karvę ir nebuvo jokių susiginčijimų ir problemų“, – pridūrė V. Pranckietis.  

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas BNS sakė, kad svarbiausias ir ne vienerius metus keliamas klausimas dėl pieno kainų lieka „mirties taške“: „Atviras klausimas. Jis, ko gero, skaudžiausias šiai dienai. Ūkiai nebeišgyvena“. 

Pasak jo, iš dalies įgyvendintas žemdirbių reikalavimas dėl apsaugos juostų – jos susiaurintos, bet ne saugomose teritorijose.

„Bet tas klausimas išspręstas dalinai, nes neatsakyta dar dėl saugomų teritorijų, dėl daugiamečių pievų dar reikia ilgalaikių sprendimų“, – tvirtino I. Hofmanas.

Jis pranešė, kad kovo 20-ąją vyks dar vienas žemdirbių atstovų susitikimas su premjere Ingrida Šimonyte.

„Tai datai tikimės jau daugiau išgirsti dėl daugiamečių pievų. Toliau bus keliamas klausimas dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko neveiklos, bus aptariamos Valstybės kontrolės išvados. Kalbėsime dėl šiemet nepavykusio pasėlių deklaravimo, kelsime klausimą, kas prisiims atsakomybę, šiemet jis turi būti labiau pavykęs,“ – teigė jis.

„Jeigu rusiškų grūdų importas išsisprendžia, reikia galvoti, kaip pasiekti Europos Komisijoje, kad visoje bendrijoje importas būtų uždraustas“, – pridūrė I. Hofmanas. 

V. Pranckiečio duomenimis, per pastaruosius 30 metų pievų ir ganyklų plotų Lietuvoje padaugėjo 116 tūkst. ha, ariamos žemės sumažėjo apie 704 tūkst. ha, o žemės ūkio naudmenų – 607 tūkst. ha.

„Po vakar paaiškėjusių dar naujų detalių, ką (Mindaugas) Ardišauskas teigė, kad jam darbuojantis su lošimų verslu jis tuo pačiu metu dirbo ir pas J. Džiugelį, tai parodo tam tikrą ryšį jo temų pasirinkimų, aš šiandien dar kalbėsiuosi su Justu, bet nelabai įsivaizduoju, kaip galėtų toliau eiti komiteto pirmininko pareigas“, – antradienį BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnaitė.

Į klausimą, ar šio pokalbio metu ji siūlys J. Džiugeliui trauktis iš pareigų, konservatorių seniūnė atsakė teigiamai.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat pažymėjo, kad sprendimus dėl komiteto vadovybės pokyčių turės tvirtinti Seimas ir „be plenarinės sesijos tie klausimai neišsispręs“.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas J. Džiugelis antradienį BNS atsiliepė telefonu, bet sakė situacijos nekomentuosiantis.

Naujienų portalas „15min“ pirmadienį paskelbė interviu su Mindaugu Ardišausku, kuriame jis patvirtino, kad konsultavo Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją tuo pat metu, kai teikė paslaugas parlamentarui.

M. Ardišauskas taip pat teigė, jog konflikto jie nematę, nes tuo metu J. Džiugelis lošimo klausimais nesidomėjo.

J. Džiugelio ryšiai su M. Ardišausku paaiškėjo Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus, kad J. Džiugelis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumokėjo M. Ardišauskui 23 tūkst. eurų už Seimo nario ataskaitų rengimą.

Trejus metus komunikacijos klausimais J. Džiugelį konsultavęs M. Ardišauskas šių metų vasarį tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu.

J. Džiugelis yra teikęs pataisų dėl lošimo reguliavimo, su lošimais susijusius klausimus nagrinėjęs savo vadovaujamame komitete.

Trečiadienį klausimą dėl J. Džiugelio galimų ryšių su lošimų bendrovėmis ar jų atstovais ketina aiškintis Seimo Antikorupcijos komisija. Ji į posėdį kviečia J. Džiugelį ir SRDK vadovybę, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovus.

Konservatorių frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma apie Džiugelio situaciją BNS sakė, kad kol kas „frakcija jam pačiam paliko laiko pamąstyti ir galbūt priimti sprendimą trauktis iš komiteto pirmininko pareigų“, tačiau tai buvo dar iki paaiškėjant naujoms detalėms dėl ryšių su lošimų lobistu.

„Yra bendras principas politikoj, kai tau susikaupia kaltinimų ir įtarimų visuma, arba tu sugebi juos paneigti, išsklaidyti, atremti, arba turi daryti sprendimus, prisiimdamas tam tikrą kaltę, net ir tuo atveju, jei nesijauti kažką labai blogo padaręs. Derėtų to principo laikytis“, – teigė R. Razma.

„Aš nesiimu vertinti, ar pavyko jam išsklaidyti tas abejones, bet kol kas man atrodo, kad nelabai. Atsiranda naujų detalių, paaiškėjo, kad jo konsultantas tuo pat metu konsultavo ir lošimo bendroves, to fakto iš pradžių nebuvo“, – pažymėjo konservatorius.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad „BaltCap“ auditorius Estijoje bent jau 2022 metų ataskaitose neįžvelgė jokių trūkumų, tačiau ji neatmetė kvalifikacijos stokos ar „kažkokių susitarimų“ galimybės. 

Finansinių technologijų ekspertė Jekaterina Govina mano, kad „BaltCap“ vadovaujantys partneriai pernelyg pasitikėjo Š. Stepukoniu, nebuvo vadinamosios keturių akių kontrolės.

„Taip, turėjo sukontroliuoti, bet, matyt, buvo tiesiog stiprus pasitikėjimas, kuomet kai pasakoma, kad yra pinigai, tai vadinasi, kad pinigai yra“, – BNS teigė buvusi Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė J. Govina.

Auditorius jokių trūkumų neįžvelgė

J. Govina teigė, kad išorės auditas turėtų būti įprasta praktika fonduose, į kuriuos yra investuotos ir europinės lėšos.

„Klausimas, kurio, kiek mačiau, niekas viešoje erdvėje nekėlė, ar auditavo (įmones – BNS). Manau, kad turėjo audituoti, ir kaip nepamatė audito metu tada (lėšų dingimo – BNS). Vis vien audito metu tuos likučius turėjo sutikrinti – aišku, jeigu nebuvo klastojami duomenys“, – BNS teigė ekspertė.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad Š. Stepukonis milijonus eurų „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonių lėšų iššvaistė klastodamas dokumentus. 

Anot J. Govinos, suklastota informacija galėjo būti teikiama Š. Stepukonio vadovautų įmonių auditoriams bei buhalteriams, o pastarieji veikiausiai neturėjo prieigos prie įmonių bankų sąskaitų.

D. Čibirienės teigimu, „BaltCap“ 2022 metų veiklos auditą atliko įmonės PWC auditorius Estijoje. Jos manymu, jis turėtų atsisakyti pareikšti nuomonę, jeigu „BaltCap“ nebūtų vidaus kontrolės.

Vis vien audito metu tuos likučius turėjo sutikrinti – aišku, jeigu nebuvo klastojami duomenys.

Tuo metu, anot jos, 2022-ųjų „BaltCap“ ataskaitoje yra informacija, kad įmonės vidaus kontrolės priemonės buvo, tik nepasakyta, kokios, o auditorius jose jokių trūkumų neįžvelgė – nėra jokių jo pastabų nei konsoliduotai, nei atskirų fondų ataskaitai. 

Kita vertus, D. Čibirienė sako, jog auditą paprastai reikia atlikti labai greitai – per dvi-tris savaites, todėl ji neatmetė kvalifikacijos stokos ar „kažkokių susitarimų“ galimybės. 

„Jeigu tas pats auditorius eilę metų auditavo, kaip jis galėjo nepamatyti derindamas skolas? Kaip jis tas procedūras atliko? Yra ta bėda, kad auditoriai labai dažnai bando skolų derinimo procedūras permesti audituojamoms įmonėms“, – kalbėjo D. Čibirienė.

„BaltCap“ vadovybė neužtikrino vidaus kontrolės

„Kai sandėlio gerai neužrakinai, dingo prekės, tai kas kaltas? Įmonės vadovas, kad nenupirko geros spynos ir neužtikrino apsaugos. Čia lygiai tai pat – „BaltCap“ vadovybė neužtikrino vidaus kontrolės, priežiūros, ką veikia jų darbuotojai, kuriems buvo suteiktos absoliučios teisės valdyti trečiųjų asmenų pinigus, milijonines sumas“, – BNS teigė Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė.

„Galėjo būti, kad buvo geros priemonės, tai tada turėjo būti ir daugelio žmonių susitarimas, kad pasisavinsime (lėšas – BNS)“, – pridūrė auditorė.

Pasak jos, įmonės vadovas, turintis priėjimą prie įmonės lėšų, turi būti kontroliuojamas sukuriant keturių akių kontrolę.

„Tada vienas žmogus nieko negali daryti – nei pinigų pervesti, nei pasirašyti sutarčių, nei atlikti mokėjimų. Turi būti mažiausiai antro žmogaus priežiūra, parašas. Ir tas antras žmogus turi būti nepavaldus vadovui. Nepriklausomas. Tada ta kontrolė veikia“, – teigė asociacijos vadovė.

Ji taip pat mano, kad didelės įmonės turi turėti vidinius auditorius, kurie būtų stipresni negu išoriniai: „Jis turėtų daryti netikėtas revizijas, netikėtus patikrinimus, jis turėtų faktiškai galimybę prisijungti prie visų fondų buhalterinės apskaitos ir pats siųsti skolų derinimą, žiūrėti transakcijas, operacijas“.

Ekspertė J. Govina taip pat mano, kad finansų įstaigose turi būti vidaus procesų kontrolė – vadinamasis „keturių akių principas“.

„Tas vidaus kontrolės mechanizmas turėtų užtikrinti, kad vieno žmogaus diskrecijai nebūtų paliekami tokių milijoninių transakcijų tvirtinimai, sandorių sudarymai ir panašiai“, – BNS teigė ekspertė.

Milijonų vagystei naudoti „išieškoti instrumentai“

J. Govinos manymu, įmonių lėšos galėjo nepastebėtai dingti ir dėl uždaro tipo fondo, iš kurio galima pasitraukti tik pardavus investiciją arba jam užbaigus veiklą, specifikos.

„Tie pinigai sukasi veikloje, o kadangi dar (dirbama – BNS) su infrastruktūros objektais, tu moki statybininkams, projektuotojams ir panašiai. Matyt, iš tų turimų pinigų pavyko palaikyti tą veiklą“, – BNS sakė J. Govina. 

„O dėl to, kad nėra tų milijonų, kurie galimai buvo pralošti, spėčiau, kad buvo klastojami dokumentai, teikiami buhalterijai, išorės auditui ir tada viskas atrodo tvarkoje, nes finansinėje apskaitoje sugula tie skaičiai, kurie turėtų būti. Kad tų pinigų nėra faktiškai banko sąskaitoje, matyt, niekas nepasižiūrėjo“, – aiškino ekspertė.

Auditorės D. Čibirienės nuomone, šiuo atveju buvo naudoti „išieškoti instrumentai pinigų paėmimui“.  

„Į įmonės sąskaitą nepateko visi pinigai. Nusėdo į jo asmeninę (sąskaitą – BNS). Jeigu kalba eina apie užsienyje pirktas akcijas, be galo sunku nustatyti kontaktinius asmenius. O gal tos įmonės užsidariusios, likviduotos?“ – aiškino D. Čibirienė. 

Jos teigimu, pagal 2022 metų ataskaitą „BaltCap“ valdė 12 fondų, kurių turtas siekė 500 mln. eurų. 

„Buvo pavogta 30 mln. eurų, tai nėra labai didelis gabalas, kuris akivaizdžiai matytųsi. Ne visi buvo Š. Stepukonio pavaldume, jie (kiti partneriai – BNS ) labai jį vertino ir, ko gero, jis turėjo didžiausius fondus“, – teigė ji. 

D. Čibirienės teigimu, pinigai galėjo būti pasisavinti darant pavedimus, kai gavėjo pavadinimas nesutapo su banko sąskaitos numeriu – finansų įstaigoms galėjo nekilti jokių įtarimų.  

Auditorė pabrėžė, kad bankai neturi duomenų bazės apie kituose bankuose asmenų turimas sąskaitas ir negali įsitikinti, kad nurodytas mokėjimo pavedime asmens vardas yra būtent to, kurio sąskaita yra nurodyta.

Ji teigė abejojanti, ar Š. Stepukonis buvo deklaravęs užsienyje turėtas sąskaitas. 

D. Čibirienės manymu, Lietuva šioje situacijoje „išlindo kaip šalis, per kurią gali vaikščioti juodi, pavogti milijonai be jokių užkardų“: „Galima daryti milijonines operacijas, nelegalias operacijas ir jos nebus pričiuptos“.  

Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė yra sakiusi, kad Š. Stepukonio iššvaistytus milijonus įmanoma atsekti ir susigrąžinti, tačiau su sąlyga, jei jie nebuvo paversti kripto valiuta ar kitais panašiais instrumentus.

„Tokių pinigų neįmanoma išgryninti ir pasiimti. Tai jie vaikšto per bankų sistemas. Visos bankų sąskaitos... yra nustatomas galutinis naudos gavėjas. Už visų sąskaitų yra fiziniai asmenys. Tikrai turėtum rasti. Bet jeigu tie pinigai po to nukeliauja į kripto valiutas ar į kitus instrumentus arba į tas šalis, kurios neteikia informacijos, bus sunkiau atrasti galus“, – LRT laidai „Svarbi valanda“ praėjusį penktadienį teigė ji. 

Jos duomenimis, 47,4 proc. respondentų mano, kad prekybos vietose turi būti žymimos tokios prekės, o kiek daugiau nei penktadalis nurodė manantys, jog neturėtų.

Dar kiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

Dalis prekybos tinklų sako dėl tokio žymėjimo besibaiminantys teisinių pasekmių, dar kiti tikėtųsi valdžios pagalbos tiksliai identifikuojant su Rusija vis dar susijusius prekių gamintojus.

Į prekybininkus dėl tokių gaminių žymėjimo birželio pabaigose kreipėsi keturi Seimo konservatoriai.

Tokia iniciatyva, kaip rodo apklausa, panašaus palaikymo susilauktų tiek tarp vyrų (48,2 proc.), tiek tarp moterų (46,6 proc.) bei skirtingo amžiaus respondentų.

Visgi daugiausiai pritariančiųjų žymėjimui yra tarp asmenų iki 29 metų (49 proc.) bei 40-49 metų amžiaus grupėje (53,8 proc.).

Daugiausiai nepritariančiųjų tokiam pasiūlymui, apie ketvirtadalis, yra tarp vyresnių nei 60 metų amžiaus gyventojų.

Didžiausią palaikymą idėjai išreiškė aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai (59,6 proc.), taip pat gyvenantys sostinėje (58,2 proc.) ir gaunantys didesnes nei 700 eurų pajamas (53,4 proc.).

Politikai teigia nesulaukę atsako

Kaip BNS teigė vienas kreipimosi į prekybininkus autorių, parlamentaras Vilius Semeška, iki šiol nesulaukta atsako nė iš vieno prekybos tinklo.

„Tai trupučiuką neramina ir liūdina, kadangi toks požiūris keistas, nėra visiškai priimtinas. Norėjome ieškoti sprendimų be jokių įpareigojimų teisinių, geranoriško bendradarbiavimo sferoje ir atmosferoje, bet jokios reakcijos nesulaukta. Toks vaizdas, kad jie galvoja, pralauks galbūt vasarą ir visa tai užsimirš, galbūt tema bus išsemta“, – sakė Seimo narys.

Anot jo, rudenį grįžę į Seimą kreipimosi iniciatoriai ketina dar kartą rašyti prekybininkams, inicijuoti susitikimus.

V. Semeškos nuomone, Švedija yra puikus pavyzdys, kuomet prekybininkai savo iniciatyva ėmėsi žymėti bendrovių, turinčių prekybinių ryšių su Rusija, prekes.

„Mūsų prekybos centrai galėtų paprašyti ir tam tikros deklaracijos iš tiekėjų ir gamintojų, kad jie neprekiauja ir nevykdo veiklos Rusijoje. Pateikus deklaraciją būtų aišku“, – teigė politikas.

Anot jo, būtų galima pradėti nuo Lietuvos bendrovių, kurios vykdo veiklą Rusijoje, prekių ženklinimo.

„Tai jau būtų startas, jos viešai žinomos, susijusios su tam tikrais politikais Kaune“, – kalbėjo V. Semeška, turėdamas omenyje Kauno merą Visvaldą Matijošaitį ir jo valdomą „Vičiūnų grupę“.

„Prekybininkai neturi stovėt nuošaly. Manau, tas prekybos tinklas, kuris pirmasis žengtų žingsnį, susilauktų palaikymo. Rinkčiausi numeris vienas tokią grandinę prekybos tinklo ir eičiau apsipirkti“, – teigė Seimo narys.

Įvairios Skandinavijos organizacijos birželio viduryje paskelbė „Mondelez“, gaminančios tokius sausainius ir šokoladą kaip „Oreo“ ir „Toblerone“, boikotą, jai nepasitraukus iš Rusijos rinkos.

Gegužės pabaigoje „Mondelez“ buvo įtraukta į Ukrainos institucijų sudarytą „tarptautinių karo rėmėjų“ sąrašą, kuriame esančios įmonės kaltinamos tuo, kad padeda finansuoti Maskvos karą Ukrainoje, tęsdamos veiklą Rusijoje ir mokėdamas ten mokesčius.

Pažymi kokią rimtą firma kaip negerą, gali atsakyti teisme. O jeigu padarysi reputacinę žalą?

Baiminasi teisinių problemų

„Iki“ tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS teigė, kad savo iniciatyva ženklinti prekių neketina.

„Šiuo metu nesame apsisprendę to daryti. Kalbamės nuolatos šia tema su tiekėjais. Tikimės verslo sąmoningumo ir teisingų sprendimų. Pas save itin kruopščiai tikriname atkeliaujančias prekes, nes esame turėję atvejų, kai tiekėjai vis dar atsiunčia būtent Rusijoje pagamintas prekes, nors jas užsakome iš Europos ar Kinijos rinkų“, – sakė V. Budrienė.

„Nors prekybos tinklas „Iki“ griežtai jų nepriima, galima daryti prielaidą, kad vis dėlto rinkoje dar cirkuliuoja ir tokios prekės. Tad šioje temoje irgi yra ką dar nuveikti“, – pridūrė ji.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis įsitikinęs, kad ženklindamas prekes prekybos tinklas galėtų atsidurti teisme.

„Pažymi kokią rimtą firma kaip negerą, gali atsakyti teisme. O jeigu padarysi reputacinę žalą? (...) Negaudysime, negalime žinoti, kad dirba Rusijoje, kaip dirba, nesamdysime, kad ištirtų“, –  BNS teigė jis.

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Komentuoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS nurodė, kad specialia informacija žymėti iš Rusijos nepasitraukusių gamintojų produkciją prekybos tinklas „Maxima“ svarstytų tuo atveju, jeigu būtų sudarytas oficialus, atsakingų institucijų patvirtintas tokių gamintojų veiklą Rusijoje patvirtinantis sąrašas.

„Priešingu atveju, žymint prekes be oficialaus, gamintojo veiklą šalyje agresorėje patvirtinančio pagrindo, kyla rizika klaidinti pirkėjus ir dėl galimai neteisingos informacijos apie gamintoją skleidimo užsitraukti teisinę atsakomybę bei, nesant oficialiam sąrašui, nėra galimybės taikyti vienodas sąlygas visiems prekių tiekėjams“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Jūsų nuomone, ar turėtų, ar neturėtų prekybos vietose būti žymimos prekės, kurių gamintojai nenutraukė veiklos Rusijoje?

Atsakymai:

1. Taip, turėtų – 47,4 proc.

2. Ne, neturėtų – 22 proc.

3. Nesvarbu/ neturiu nuomonės – 30,6 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko liepos 12 – 19 dienomis dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausti 1003 šalies gyventojai 22 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

Pasak pranešimo, viceministras nurodė pasitraukiantis dėl asmeninių priežasčių, jis planuoja toliau tęsti savo veiklą žemės ūkio versle ir baigti doktorantūros studijas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre.

Pasak ministerijos, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dėkoja P. Astrauskui už „nuoširdų, profesionalų darbą bei linki ir toliau savo veikla prisidėti prie šalies žemės ūkio ir ūkininkų gerovės“.

„Per pusantrų metų darbo ministro politinėje komandoje gavau išskirtinės ir įdomios patirties. Praėję metai buvo intensyvūs ir kupini iššūkių: kartu su komanda įveikėme COVID-19 pandemijos padarinius, vėliau susidūrėme su sunkumais, kuriuos patyrė Lietuvos žemdirbiai dėl karo Ukrainoje. Esu ypač patenkintas, kad turėjau galimybę prisidėti prie svarbiausio žemdirbiams dokumento – strateginio plano – parengimo“, – pranešime cituojamas P. Astrauskas.

P. Astrauskas kuravo tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės sektorių.

P. Astrauskas yra dirbęs bendrovėse „Groward“, „Agrowill Group“, „Želsvelė“, Žemės ūkio rūmuose.

Pensininkai

Seimui nustačius naują pensijų indeksavimo mechanizmą, pagal kurį papildomai indeksuojama individuali pensijos dalis ir nepriklausomai nuo stažo suvienodinama bendroji pensijos dalis, pensijos kitąmet vidutiniškai augs apie 11 proc. ir vidutinė senatvės pensija didės nuo 414 iki 465 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dėl priimtų pakeitimų didžiausią teigiamą poveikį turėtų pajusti daugiau įmokų per darbingą laikotarpį sumokėję asmenys ir gaunantys mažiausias pensijas.

Taip pat nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas gaus visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.

Pensijoms kitąmet iš viso skirta 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet. Lietuvoje yra apie 600 tūkst. senatvės pensininkų.

Tėvai

Vaiko išmoka kitiems metams išlieka 1,75 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio per mėnesį, bet vadinamieji vaiko pinigai šiek tiek augs nuo 40 iki 42 eurų didėjant pačiai BSI. Universali išmoka vaikui kitąmet kyla 3,5 euro iki 73,5 eurų, o gausios, nepasiturinčios bei neįgalius vaikus auginančios šeimos gaus 116,76 eurų vaiko išmoką.

Vaiko išmoka kitiems metams išlieka 1,75 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio per mėnesį, bet vadinamieji vaiko pinigai šiek tiek augs nuo 40 iki 42 eurų didėjant pačiai BSI.

Taip pat nuo kitų metų didėja išmokos globojamiems (rūpinamiems) vaikams bei buvusiems globotiniams, jos bus diferencijuojamos pagal amžių ir poreikius. Globojamiems vaikams iki 6 metų bus mokama 218 eurų išmoka per mėnesį, 6–12 metų vaikams – po 252 eurus, vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliesiems ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja – po 273 eurus.

Šiuo metu visiems globojamiems vaikams ir buvusiems globotiniams skiriama 160 eurų išmoka per mėnesį. Didesnę globos (rūpybos) išmoką kitąmet gaus apie 7,5 tūkst. vaikų.

Nuo kitų metų išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, 252 eurus per mėnesį, turės teisę gauti vienas iš vaiko tėvų, kuris dar mokosi mokykloje, o naujas išmokos įsivaikinus reguliavimas vaiko įtėviams leis rinktis, ar išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros", ar gauti išmoką įvaikinus vaiką pagal Išmokų vaikams įstatymą (nuo sausio jos dydis sieks 336 eurus).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, visiems pakeitimams papildomai kitąmet reikės apie 8,5 mln. eurų.

Verslininkai

Verslas dar vienerius metus pradės dirbdamas koronaviruso pandemijos sąlygomis. Verslo paramos priemonėms COVID-19 padariniams šalinti kitų metų biudžete yra numatyta 10 mln. eurų.

Minimali mėnesinė alga Lietuvoje 2022 metais kils nuo 642 iki 730 eurų, o minimalus valandinis atlygis – nuo 3,93 iki 4,47 euro per valandą. Taip pat nuo sausio 1 dienos neapmokestinamasis pajamų dydis didinamas nuo 400 iki 460 eurų.

Nuo sausio įsigalioja reikalavimas, kad darbo užmokestis, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos darbuotojams privalės būti mokamos pavedimu, o ne grynais pinigais, išimtis galės būti taikoma tik jūrininkams.

Finansų ministerijos suburta darbo grupė svarsto galimus mokesčių pakeitimus, įskaitant ir dalies lengvatų atsisakymą, tačiau projektai Seimui dar nėra pateikti. Planuojama, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 metų.

Vyriausybė taip pat yra pritarusi siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, bet dėl to dar spręs Seimas. Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.

Gydymo įstaigų darbuotojai

Visų šalies medikų atlyginimai nuo kitų metų turėtų augti vidutiniškai 6 procentais. Tai numatyta lapkritį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir devynių profesinių sąjungų kolektyvinėje šakos sutartyje.

Atlyginimams didinti kitąmet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) papildomai numatyta skirti 153 mln. eurų.

SAM teigimu, papildomai iš valstybės biudžeto kolektyvinei sutarčiai 2022-aisiais numatyta skirti dar 422 tūkst. eurų.

Dėl to biudžetinių gydymo įstaigų darbuotojų specialistų, priklausančių profesinėms sąjungoms, atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų didėti 10,9 procento.

Pedagogai, dėstytojai

Lapkritį pasirašytoje ir švietimo švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos nuo kitų metų pradžios didės 10 procentų. Dar vidutiniškai 2,5 proc. atlyginimai augs dėl didesnio veiklos sudėtingumo ar darbo krūvio.

Švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga taip pat išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., o mokyklų vadovaujančių darbuotojų – 19,7 procento.

Tuo metu švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga taip pat išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., o mokyklų vadovaujančių darbuotojų – 19,7 procento.

Nuo kitų metų sausio vidutiniškai 12,5 proc. kils ir mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų bei neakademinių darbuotojų atlyginimai.

Iš viso kitų metų biudžete švietimo sektoriaus algų didinimui numatyta 158,5 mln. eurų.

Tarnautojai

Kitais metais išaugs ir valstybės tarnautojų atlyginimai, nes nuo 177 iki 181 eurų didinamas bazinis pareiginės algos dydis.

Tai jų darbo užmokestį turėtų padidinti nuo 12 iki 52 eurų „į rankas“, atsižvelgiant į pareigybės grupę ir nustatytą pareiginės algos koeficientą.

Vidutiniškai atlyginimas „į rankas“ turėtų augti 25 eurais.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 1192 eurus, pernai – 1144 eurus.

Valstybės vadovai

Prezidento Gitano Nausėdos alga neatskaičius mokesčių kitais metais bus 9955 eurai, šiemet ji siekė 9735 eurus. BNS skaičiavimais, „į rankas“ šalies vadovas kitais metais gaus beveik 6 022 eurus.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen alga sieks 2 861 eurą vietoje dabar gaunamų 2 812 eurų, o premjerės Ingridos Šimonytės – 3330 „į rankas“ (vietoje 3259 eurų). 

Statutiniai pareigūnai

Pirminės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ kitais metais turėtų didėti vidutiniškai 102 eurais – dėl to visose vidaus reikalų sistemos įstaigose atlyginimas viršytų 1 tūkst. eurų.

Tuo metu vidurinės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ augs vidutiniškai 109 eurais. Policijos departamente jis pasieks apie 1360 eurų atskaičius mokesius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 1288 eurus, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje  – 1376 eurus, Viešojo saugumo tarnyboje – 1297 eurus, Finansinių nusikaltimų turimo tarnyboje – 1508 eurus.

Situaciją dėl avanso reikės aiškintis

„Be abejonės, tai yra unikali situacija, kokios anksčiau mes Lietuvoje nesam turėję, ją reikia analizuoti ir nagrinėti. Neabejoju, kad tai bus daroma“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Jis teigė, kad jis nebuvo informuotas apie lapkritį įvykusį Baltarusijos įmonės avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“ už trąšų gabenimą.

„Ne, nebuvome informuoti. Tą informaciją sužinojome tik ką, paskutinėmis dienomis prieš sankcijų įgyvendinimą (...) Klausimą aš irgi uždaviau – kas privertė tuos pinigus priimti? Aš suprantu, kad pinigai buvo priimti be jokio išankstinio įspėjimo arba bent jau mums apie tai nesakoma, kad buvo kažkoks atskiras susitarimas“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Ne, nebuvome informuoti. Tą informaciją sužinojome tik ką, paskutinėmis dienomis prieš sankcijų įgyvendinimą.

„Situacija yra keista – kodėl ji taip suveikė ir kas paskatino dalyvauti tokioje operacijoje“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, tai „netipinis mokėjimas“ ir tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ klausimų dėl to nekėlė, kelia „pagrįstus klausimus, kodėl taip atsitiko“.

Ž. Pavilionis: norėtųsi, kad institucijos būtų vieningos

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis BNS sakė, kad iš Lietuvos institucijų norėtų vienybės, o ne susitarimų dėl, jo teigimu, nusikalstamų avansų.

„Mes kažkaip vis tiek jaukiau jaučiamės, kai amerikiečiai remia tą demokratiją ir laisvę, imasi priemonių tą laisvę ir demokratiją ginti, tai labai norėtųsi, kad visos valstybės institucijos stovėtų vieningai tos laisvės pusėje“, – teigė Ž. Pavilionis.

„Ir kad ne kompanijos valdytų Lietuvą, o Lietuva valdytų kompanijas, kurios, deja, kažkodėl, nors visi skaityt mokam, pasirašinėja kažkokius susitarimus, priima kažkokius avansus, kurie, mano, kaip politiko, nuomone, yra tiesiog nusikalstami“, – pridūrė jis.

Už krovinius atsiskaitė iš anksto

„Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.

Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ gruodį turėtų pervežti apie 1 mln. tonų trąšų. Tai reiškia, kad per Lietuvos teritoriją, kaip ir iki šiol, važiuos po 6-9 sąstatus per parą. 

Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.

„LTG Cargo“ vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių per metus už maždaug 60 mln. eurų. 

Netekus „Belaruskalij“, reikėtų 49 mln. eurų subsidijų

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, jog netekus JAV sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. 

„Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų: optimizuojame procesus, darbuotojus, stabdome tam tikras investicijas. Faktas, kad įtaka labai didelė“, – trečiadienį skubiai iškviestas dalyvauti nuotoliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė M. Bartuška. 

Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų.

Jis pabrėžė, kad jau anksčiau preliminariai vertinta, kad geležinkelių grupė neteks apie 60 mln. eurų pajamų.

„Nes bendrai prarandame apie 60-70 mln. eurų pajamų, bet tuo pačiu turime ir kitus negatyvius trendus – išeina ir rusiški metalai iš Klaipėdos uosto, kiti rusiški produktai mažėja, dalis Baltarusijos produktų, naftos produktai, „Grodno azoto“ produktai jau išėjo“, – komitete teigė M. Bartuška.  

Pasak jo, „Belaruskalij“ avansinis apmokėjimas už gruodžio paslaugas atliktas lapkritį, jo užteks už gruodžio krovinius, galbūt ir dalį sausio.  

Tačiau jis teigė, kad situacija neapibrėžta: „Bet kuriuo metu visa logistinė grandinė gali patirti tam tikrų iššūkių, nes joje ne tik mes, bet ir terminalai, laivų fraktuotojai“.  

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nustebo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ avansą priėmė jau žinodami apie įvestas sankcijas.

„Mane glumina jūsų požiūris. Susidaro įspūdis, kad nenorite pritaikyti sankcijų. Drįsčiau konstatuoti, kad mes labai keistai atrodome partnerių akyse, kai norime ir prašome griežtų sankcijų, mūsų partneriai įveda jas, o tuo metu mūsų valstybės valdoma įmonė sako, kad yra ilgalaikės sutartys ir įsipareigojimas, turime vežti, tvarkyti, turime gauti pajamas. Jeigu bankiniai pavedimai negalimi už teikiamas paslaugas, tai kaip vežate, negaudami bankinių pavedimų?“ – piktinosi M. Majauskas

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas aiškino, kad  sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios ir avansinį mokėjimą aptarnavo bankai, o apie tai buvo informuota ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos.

„Dėl sankcijų palaikome santykius su Vyriausybe, su ministru, bet dėl konkrečių pokalbių nenorėčiau komentuoti, nes labai jautrus klausimas“, – sakė M. Bartuška.

„Mums svarbu aiškus teisinis kelias. Turime vykdyti sutartį. Sutartis yra su įsipareigojimais. Joje yra labai aiškus force majeure (...) Jeigu yra politinis tikslas sustabdyti, tai jis turėtų būti priimtas europiniu ar nacionaliniu lygiu, kuriuo galėtume pilnai įgyvendinti. Tikrai siekiame pilnai užtikrinti valstybės tikslus, ta informacija dalinamės, esame viename laive“, – parlamentarams kalbėjo M. Bartuška.

„JAV sankcijos įsigalioja, teisiškai yra taikomos tiesiogiai Amerikos subjektams ir mūsų organizacijai jos nėra tiesiogiai pritaikomos. Galima vadinti, jos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl mums vykdyti sutartį toliau yra privaloma – turime ilgalaikę sutartį“,  – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Pasak jo, su Baltarusijos įmone sutartis dėl trąšų vežimo pasirašyta 2018 metais ir galioja iki 2023 metų pabaigos. Ją galima nutraukti, jeigu yra sankcijos ar yra kitos aplinkybės, numatytos sutartyje.

„Kadangi sankcijos tiesiogiai nepritaikomos šiai dienai, pagal sutartį, negalime sustabdyti operacijų. Jei sustabdytume savo valia, pažeistume sutartį ir iš to kiltų pasekmės. 2018 metais, kai rašėmės sutartį, ji buvo rašoma tokiu principu, kad kaip tik garantuoti vežimus į Klaipėdą, kad būtų abipusiai įsipareigojimai ir jei šalys pažeistų sutartį, tai būtų reikalaujama kompensuoti nuostolius. Savo nuožiūra pažeisti sutartį negalime“, – aiškino M. Bartuška.

Jo teigimu, įmonė gali sutartį nutraukti įspėjusi kitą šalį per 12 mėnesių – protingą  terminą persiorientuoti tiek vienai pusei, tiek kitai, dėl didelių apimčių.

„Suprantame, kad politiškai yra įvairūs sankcijų režimai, teisiškai jie nėra tiesiogiai pritaikomi ir tada atsiduriame tokioje situacijoje, kad techniškai toliau turime vykdyti operacijas. Jeigu valstybė turi kitus tikslus, tai matyt čia svarbu teisiškas preciziškas sprendimas, kuris mums leistų pagal sutartį sustabdyti operacijas ir iš to neturėti neturėti pasekmių“, – komitete kalbėjo bendrovės vadovas.

Daugiausia pagalbos reikėjo trijų apskričių gyventojams

Tiek gelbėjimo darbų atlikta nuo trečiadienio 6 val. ryto iki penktadienio 6 val. ryto, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

„Nuvirtusių medžių buvo ir daugiau, bet ne visada ugniagesiai vykdavo. Nustačius, kad nekelia pavojaus, medžius šalins kitos tarnybos. Gelbėtojai reagavo į pavojingai pakibusius, nuvirtusius medžius“, – BNS sakė E. Zdanevičienė.

Daugiausia pagalbos reikėjo teikti Kauno, Alytaus ir Panevėžio apskričių gyventojams.

Medžiai virto ant važiuojamosios kelio dalies, automobilių, pastatų. Žmonės, pirminiais duomenimis, nenukentėjo.

Užregistruota 11 atvejų, kuomet medžiai ar medžių šakos suniokojo automobilius.

Taip pat tris kartus gelbėtojai vyko šalinti ant pastatų užvirtusių medžių ar jų šakų. Visi šie atvejai registruoti Prienų rajone.

Penktadienio paryčiais, apie 4.23 val. Prienų rajone, Jiezno seniūnijoje, Beržynų kaime, žaibo iškrova nulaužė medį. Buvo pranešta, kad žaibas trenkė į elektros skydinę, buvo kilęs gaisras, bet galbūt užgeso savaime.

Atvykę ugniagesiai gaisro požymių nerado, ant namo buvo užvirtęs didžiulis medis, jis pašalintas.

Dar vienas medis Prienų rajone nuvirto ketvirtadienio vakarą, po 19 val., Veiverių seniūnijoje, Juodbūdžio kaime. Didžiulė medžio šaka lūžo, nutraukė elektros laidus, virto ant pastato dalies. Į įvykio vietą vyko elektros tinklų specialistai, nes kibirkščiavo laidai.

Toje pačioje seniūnijoje, Veiverių miestelyje, ketvirtadienį, 11.15 val., nulūžusi ąžuolo šaka pavojingai kabėjo ant namo ir pavėsinės. Gelbėtojai ją supjaustė.

Prienų rajone ketvirtadienį Birutės gatvėje, ant važiuojamosios kelio dalies ir ant automobilio „Mazda 626“ buvo nuvirtęs medis. Atvykus gelbėtojams paaiškėjo, kad ant važiuojamosios kelio dalies ir ant automobilio stogo buvo užvirtę keli medžiai. Medžiai supjaustyti ir patraukti. Apgadintas automobilio stogas.

Tą pačią dieną, 9.58 val. Kauno ugniagesiai gavo pranešimą, kad Tilžės gatvėje nuvirto medis. Paaiškėjo, kad buvo nulūžę du medžiai, vienas iš jų atsirėmęs ant gatvių apšvietimo elektros tinklų.

Įvykio vieta aptverta STOP juosta, informuota Kauno miesto gatvių apšvietimo tarnyba. Grįždami į komandą, ugniagesiai pastebėjo Baltijos gatvės sankryžoje dar vieną nulūžusį medį. Jis taip pat buvo supjaustytas ir saugiai patrauktas į šalikelę.

Taip pat Kaune, Savanorių prospekte, ketvirtadienio pavakarę praūžusi audra, nulaužė šaką, ji pakibo ant šviesoforo. Gelbėtojai nustatė, kad buvo pažeistas šviesoforo korpusas. Apie įvykį informuota atsakinga Kauno miesto gatvių apšvietimo tarnyba.

Lietuvoje pastarosiomis dienomis siautė škvalas, stiprūs vėjo gūsiai buvo jaučiami daugelyje šalies vietovių.

Elektros dar neturi apie 3 tūkst. vartotojų

Dėl pastarąją parą per Lietuvą praūžusios audros apie 3 tūkst. šalies namų ūkių dar neturi elektros.

„Ryte buvo dar 3 tūkst., naktį neturinčių elektros žmonių buvo šiek tiek padaugėję“, – BNS sakė Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.

Pasak jo, daugiausia žmonių kol kas be elektros yra Utenos regione, Alytaus ir Kauno apylinkėse. 

Iš viso elektros dėl audros neturėjo apie 10 tūkst. vartotojų.

Lietuvoje pastarosiomis dienomis siautė škvalas, stiprūs vėjo gūsiai buvo jaučiami daugelyje šalies vietovių.

Kaip Eltai patvirtino ilgametis jo politinis bendražygis Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas, K. Glaveckas mirė po komplikacijų, kilusių atlikus širdies operaciją.

Penktadienį mirusiam Seimo nariui K. Glaveckui būtų sukakę 72 metai.

Ketvirtadienį parlamentaro kolegos portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad K. Glaveckas atsidūrė ligoninėje, o jo sveikatos būklė – sunki.

1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.

1998–2000 metais K. Glaveckas buvo Lietuvos centro sąjungos (LCS) pirmininko pavaduotojas, nuo 2000 metų – pirmininkas. Politikas buvo aktyvus LCS vienijimosi su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga iniciatorius, 2003 metais išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

Skilus Liberalo ir centro sąjungai, K. Glaveckas buvo Liberalų sąjūdžio nariu, tačiau po paskutinių Seimo rinkimų su šia politine jėga išrinktas į parlamentą vėliau paliko liberalų parlamentinę frakciją.

1949 metų balandžio 30 dieną gimęs K. Glaveckas yra baigęs Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą (dabartinę Vytauto Didžiojo gimnaziją), 1967–1972 metais studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete.

1972–2000 metais dėstė VU Ekonomikos fakultete, 1976 metais apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį, o 1987 metais Talino universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam buvo suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.

1988 metais tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete, 1989 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1989–1990 metais tobulinosi Niujorko universitete, 1992–1993 metais – Budapešto ekonomikos universitete.

1992–1996 metais politikas konsultavo Lietuvos ir užsienio kompanijas, kartu su kitais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.

2003 m. – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2003 m. gegužės 31 d. išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys.

K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje; knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.

Valstybės vadovai reiškia užuojautas

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl ilgamečio Seimo nario, Nepriklausomybės Akto signataro, ekonomisto prof. K. Glavecko netekties.

Pasak prezidento, K. Glaveckas buvo žymus valstybės kūrėjas, įnešęs svarbų indėlį į Lietuvos politinį gyvenimą.

„Man, kaip ir daugeliui mano kartos ekonomikos studentų, prof. K. Glavecko paskaitos buvo šviežio oro gūsis 1985-1986 m. dar nelaisvos Lietuvos ekonomikos mokslo padangėje. Jo paskaitų mes nekantraudami laukėme. Vėliau, rengiant disertaciją, teko su gerb. Kęstučiu daug bendrauti M. Mažvydo bibliotekos mokslinėje skaitykloje. Jis buvo ekonomistas iš didžiosios raidės, kartu su Kazimieru Antanavičiumi ir Eduardu Vilku nutiesęs kelią Lietuvai iš planinės į rinkos ekonomiką“, – rašoma valstybės vadovo užuojautoje.

Šią sunkią valandą šalies vadovas linki stiprybės visiems K. Glavecko artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė taip pat reiškia užuojautą dėl Kovo 11-osios Akto signataro, ilgamečio Seimo nario K. Glavecko mirties.

„Netekome politiko, kuris aktyviai prisidėjo kuriant šalyje laisvos rinkos pagrindus, nuolat buvo gerai matomas ir girdimas viešų ekonominių diskusijų metų. Jo iniciatyva buvo įsteigtas Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pradėjo veikti Vilniaus vertybinių popierių birža ir tai suteikė ryškų postūmį visai ekonominės minties raidai. Dėl Kęstučio Glavecko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, partijos bičiuliams ir visiems, kuriems teko laimė bendrauti su šia ryškia asmenybe“, – sakoma premjerės užuojautoje.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad K. Glaveckas paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje, politikoje ir ekonomikoje.

„Netekome išskirtinės Lietuvos asmenybės, talentingo politiko, kuris paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje, politikoje ir ekonomikoje. Jaučiuosi dėkinga už jo prasmingą veiklą Seime, kartu reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems“, – sakė parlamento vadovė užuojautoje dėl K. Glavecko mirties.