„Draudžiama judėti ir būti draudžiamoje zonoje be operatoriaus leidimo“, – nurodoma Suomijos VRM pranešime spaudai.

Pažymima, jog šios priemonės tikslas – terminalo saugumo užtikrinimas.

„Yle“ primena, kad Suomija kartu su Estija plūduriuojantį terminalo išdujinimo laivą išsinuomojo dešimčiai metų. Inkoo uostas jam parinktas pernai vasarą, o terminalas pradėjo veikti šių metų pradžioje.

Beveik prieš du mėnesius buvo mechaniškai pažeista ir priverstiniam remontui sustabdyta Suomijos–Estijos dujų jungtis „Balticconnector“. Įtarimai dėl žalos dujotiekiui padarymo krenta vienam Kinijos laivui, kuriam veikiausiai priklausęs inkaras buvo rastas incidento vietoje.

Praėjusiais metais, paaštrėjus įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl karo Ukrainoje, trys iš keturių per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ gijų buvo apgadintos per povandeninius sprogimus. Šio sabotažo priežastis vis dar nežinoma.

Praėjusią žiemą dėl Rusijos smūgių raketomis ir dronais Ukrainos energetikos infrastruktūrai milijonai žmonių liko šaltyje bei tamsoje.

„Energijos vartojimas toliau auga, o energetikos sistemos gamyba yra nepakankama“, – ketvirtadienį per socialinę žiniasklaidą paskelbė „Ukrenergo“.

Įmonė pranešė, kad trečiadienį kreipėsi į operatores Rumunijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje su prašymu suteikti „neatidėliotiną pagalbą“ apsirūpinimui energija.

Ukraina prašo Vakarų šalių sustiprinti jos oro gynybos sistemas, jei Rusija vėl pradėtų sistemingai atakuoti energetikos objektus, kaip tai darė praėjusią žiemą.

„Padėtis išlieka sudėtinga – vyksta kelių šiluminių elektrinių blokų remontas, elektros energijos sistemoje trūksta“, – įspėjo „Ukrenergo“.

Ji taip pat teigė, kad pastaruoju metu dėl krintančios temperatūros išaugo energijos suvartojimas, o tai papildomai apkrauna gamybos įrenginius, kuriuos reikia prižiūrėti ir remontuoti.

Anot „Ukrenergo“, 409 šalies gyvenvietės neturi elektros dėl Rusijos invazijos ir „kitų priežasčių“, o tiekimo sutrikimai – Dnipro, Donecko, Charkivo ir Chersono regionuose.

Šio mėnesio pradžioje pradėta blokada trijuose pagrindiniuose sienos su Ukraina perėjimo punktuose dabar išsiplėtė iki pietų Lenkijoje esančios Medykos perėjos, nes Varšuvos ir Kijevo derybose nepavyksta pasiekti kompromiso.

Medykos perėjoje prie protestuojančių sunkvežimių vairuotojų prisijungė vietos ūkininkai, kurie teigia, kad dėl importo iš Ukrainos krito grūdų kainos.

„Šiandien esame čia, Medykoje, ir pradedame tris dienas truksiantį įspėjamąjį protestą prieš padėtį žemės ūkyje ir transporto sektoriuje“, – sakė vietos ūkininkų protesto lyderis Romanas Kondrowas (Romanas Kondrovas).

Ūkininkai pareikalavo subsidijų ir lengvatinių paskolų savo verslui paremti bei įspėjo, kad blokuos Medykos pasienio punktą po kelias valandas per dieną, o nuo pirmadienio paskelbs visišką blokadą.

„Mes palaikome savo nacionalinį transporto sektorių ir remiame vieni kitus – jie remia mus, mes remiame juos“, – pridūrė R. Kondrowas.

Protestuotojai per pasienio kontrolės punktą praleidžia keleivinį transportą, taip pat humanitarinius ir karinės paskirties krovinius.

Lenkijos ir Ukrainos infrastruktūros ministerijos, dalyvaujant Europos Komisijos atstovams, derėjosi dėl krizės sprendimo, tačiau kol kas susitarti nepavyksta.

Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad maždaug tūkstantis sunkvežimių ketvirtadienį išrikiuota prie Korčovos kontrolės punkto, apie 750 sunkvežimių stovi eilėje Dorohuske ir apytikriai 620 – prie Hrebenės perėjos.

„Padėtis iš tikrųjų yra kritinė, ir šiandien galime tvirtinti, kad jau turime teisinę paramą Lenkijoje“, – pirmadienį sakė Volodymyras Balinas.

Anot jo, teisininkų laukia dvi neatidėliotinos užduotys – kuo greitesnis sienos atblokavimas ir „išsiaiškinimas, kas kaltas ir kas atlygins nuostolius“.

V. Balinas išreiškė įsitikinimą, kad šie ieškiniai netrukus bus pateikti.

„[Ukrainos] vežėjai jau ruošia ieškinius. Yra lenkų teisininkų, kurie yra pasirengę pateikti ieškinius streikuojantiems Lenkijoje“, – sakė jis.

Lapkričio 6 dieną dešimtys Lenkijos vežėjų pradėjo blokuoti tris sienos kirtimo punktus su Ukraina, reikalaudami atkurti leidimų Ukrainos vežėjams Europos Sąjungoje galiojimą. Šią leidimų sistemą Briuselis laikinai atšaukė netrukus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį. Iš pradžių ši lengvata galiojo vienerius metus, o po to buvo pratęsta iki 2024-ųjų birželio.

Protestuotojų delegacija lapkričio 13-ąją susitiko su Ukrainos ir Lenkijos vyriausybių atstovais, tačiau derybos nebuvo sėkmingos.

„Visas Rusijos valstybės turtas Čekijoje įšaldytas, o bet kokia šios įmonės komercinė veikla Čekijoje, įskaitant nekilnojamojo turto nuomą, tampa neteisėta“, – paaiškino šalies Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis.

Anot jo, daugiausia rusams priklausančio nekilnojamojo turto Čekijoje yra Prahoje ir Karlovuose Varuose.

J. Lipavskis patikslino, kad šį turtą nuomojantys žmonės ir įmonės galės ir toliau juo naudotis, tačiau nuomos mokesčiai bus pervedami į Rusijos valdžiai neprieinamą sąskaitą.

„Tai užbaigia komercinę veiklą, per kurią Maskva finansuoja ukrainiečių žudynes“, – sakė Čekijos diplomatijos vadovas, pabrėždamas, jog Čekija tapo pirmąja šalimi, įšaldžiusi visą Rusijos valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir pareikšdamas, jog Čekija sieks, kad jos pavyzdžiu būtų pasekta visoje Europos Sąjungoje.

Jis pridūrė, kad šis Čekijos vyriausybės sprendimas netaikomas Rusijos ambasados ​​nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas diplomatinei veiklai.

Kijevas pasveikino tokį Prahos žingsnį.

Ji įspėjo, kad spartus pastaruoju metu infliacijos euro zonoje lėtėjimas neturėtų būti laikomas savaime suprantamu reiškiniu, o jos atsigavimas neatmestinas.

Ch. Lagarde pabrėžė, jog metų infliacija euro zonoje smuks iki 2 proc. tikslo tik tuo atveju, jei griežta pinigų politika bus taikoma pakankamai ilgai.

„Tai nereiškia, kad per ateinančius porą ketvirčių kas nors pasikeis“, – paaiškino Ch. Lagarde.

„Pakankamai ilgai“ reiškia „pakankamai ilgai“, – pridūrė ji.

ECB pernai liepą pradėjo precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją, per ją priėmė 10 sprendimų dėl skolinimosi išlaidų didinimo. Tačiau infliacijai mažėjant, o euro zonos ekonomikai stringant, per pastarąjį posėdį praėjusį mėnesį nuspręsta skelbti pinigų politikos griežtinimo pertrauką.

Mėnesio infliacija Lietuvoje spalį sudarė 0,3 proc., o mėnesio defliacija Latvijoje ir Estijoje – 0,4 procento.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija išliko Latvijoje, didžiausia – Estijoje.

Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo vidutiniškai 2,8 proc. didesnės nei pernai spalį.

Latvijoje vartojimas per metus pabrango 2,1 proc., Estijoje – 4,9 procento.

Pasak „Elisa Estonia“ vadovo Andruso Hiiuepuu, bendrovė buvo užsibrėžusi tikslą avarijos padarinius pašalinti kuo greičiau, bet darbams trukdė prastos oro sąlygos.

„Jūroje siaučiant audrai, kabelio remontuoti neįmanoma, tačiau šią savaitę jau buvo galima tai padaryti“, – sakė jis.

A. Hiiuepuu pabrėžė, kad bendrovė yra atsakinga savo klientams už paslaugų funkcionavimo užtikrinimą, ir jie sutrikimo nepajuto.

„Esame pasiruošę avarijoms, nors ir retoms. Siekdami sušvelninti avarijų padarinius bei užtikrinti paslaugų teikimą, iš anksto esame parengę atsarginius variantus. „Elisa“ gali užtikrinti ryšį skirtingais kabeliais“, – paaiškino jis.

Šis duomenų perdavimo kabelis, kaip ir Estijos-Suomijos dujų jungtis „Balticconnector“, buvo pažeisti spalio 8-ąją.

Tai, kad maistui per mėnesį skiria mažiau nei 200 eurų, tvirtino 32 proc. respondentų Lietuvoje, 39 proc. Latvijoje, 26 proc. Estijoje.

26 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 28 proc. Latvijoje ir 24 proc. Estijoje teigė, jog jų išlaidos maistui per mėnesį sudaro nuo 200 iki 299 eurų.

Savo ruožtu 42 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos, 34 proc. Latvijos ir 50 proc. Estijos gyventojų pripažino, kad maistas per mėnesį jiems atsieina mažiausiai 300 eurų.

Sociologinė apklausa buvo organizuota rugsėjo 11-21 dienomis, dalyvaujant 1001 respondentui.

Be to, naujosiomis priemonėmis reglamentuojama nauja baudų taisykles pažeidusiems laivams nustatymo tvarka – jos nuo šiol priklausys nuo laimikio vertės.

Atnaujintus žvejybos kontrolės teisės aktus turi galutinai patvirtinti Europos Sąjungos valstybės narės, tada jie bus paskelbti ES administraciniame leidinyje ir įsigaliotų po 20 dienų.

Mažos apimties žvejybos laivynai privalės per ketverius metus pradėti laikytis reikalavimų, o tam tikriems mažiems žvejybos laivams gali būti taikomas lengvatinis laikotarpis iki 2030-ųjų.