Kam galima skolintis?

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, dažniausiai šalies gyventojai skolinasi vartojimo reikmėms, tai yra, prireikus pinigų didesnės vertės pirkiniui įsigyti arba atsiradus nenumatytoms išlaidoms, kurioms neužtenka mėnesio pajamų. 2 iš 3 „Swedbank“ suteiktų vartojimo kreditų yra skirti būtent tokiems poreikiams, o vidutinė vienos tokios paskirties paskolos suma sudaro apie 2,1 tūkst. eurų.

Kiti atvejai, kai klientams prireikia vartojimo finansavimo – tai automobilio įsigijimas arba būsto remontas. Pirmuoju atveju „Swedbank“ klientai vidutiniškai skolinasi apie 5,8 tūkst. eurų, antruoju atveju – daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Skolindamiesi būsto remonto reikmėms, gyventojai dažniausiai apmoka remonto darbų išlaidas, įsigyja naujos buitinės technikos ar baldų.

Paskolos grąžinimo trukmė paprastai priklauso nuo skolinimosi paskirties. Paskolas vartojimo reikmėms gyventojai paprastai grąžina greičiau, vidutiniškai per pusketvirtų metų. Kai skolinamasi būsto remontui, paskolos grąžinimo laikotarpis gali siekti 7 metus ar ilgiau. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, didesnioji dalis šalies gyventojų be sunkumų kas mėnesį paskolos įmokoms gali skirti nuo 50 iki 100 eurų.

Kokie kriterijai svarbiausi?

Paskolą norintis gauti žmogus turi atitikti tris pagrindinius kriterijus. Pirmas kriterijus – tai nuolatinės pajamos, kurios per mėnesį atskaičius mokesčius turi sudaryti 350 eurų ar daugiau. Jei dėl paskolos kreipiamasi su sutuoktiniu, bendros šeimos pajamos turėtų sudaryti ne mažiau kaip 700 eurų.

Antras svarbus kriterijus – tai pajamų reguliarumas. Atlyginimą paskolos gavėjas turi nepertraukiamai gauti ne trumpiau negu 6 mėnesius, o jei dirbama naujoje darbo vietoje, turi būti pasibaigęs bandomasis laikotarpis. Trečia, visi finansiniai įsipareigojimai per mėnesį negali viršyti 40 proc. gyventojo arba, jei jis skolinasi kartu su sutuoktiniu, bendrų šeimos pajamų.

Tai pagrindiniai, tačiau ne vieninteliai dalykai, pagal kuriuos bankas ar kita finansų institucija vertina galimybes gauti ir grąžinti vartojimo paskolą. Kredito davėjas taip pat atsižvelgia į asmens kredito istoriją bei tai, kaip žmogus vykdė kitus savo finansinius įsipareigojimus anksčiau.

Kur skolintis?

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes gyventojų poreikiai ir situacijos paprastai būna skirtingi. Pavyzdžiui, jei jums prireikė įsigyti santykinai nebrangų buities prietaisą, kainuojantį kelis šimtus eurų, tokiu atveju patogiausias pasirinkimas gali būti pirkimas išsimokėtinai sudarant sutartį prekybos vietoje.

Tuo metu, kai reikia įsigyti kelis brangesnius pirkinius, tai padaryti greičiausiai bus patogiau gavus vartojimo paskolą. Už sąskaitoje esančius paskolos pinigus bus galima laisvai apsipirkti bet kurioje prekybos vietoje, tam nereikės sudaryti atskirų sutarčių kiekvienai prekei.

Be to, galvojantiems, kad norint pasiskolinti iš banko teks sugaišti nemažai laiko, reikia pasakyti, kad tai nėra tiesa. Paraišką dėl vartojimo paskolos galima užpildyti naudojantis interneto banku ar išmaniąja programėle, o banko specialistų atsakymas ateina per kelias valandas. Paskolos sutartį taip pat galima pasirašyti nuotoliniu būdu, ir pinigai gyventojo sąskaitą pasiekia dar tą pačią dieną, o tam tikrais atvejais netgi per kelias minutes.

Pasiskolinus iš banko, įmokos kas mėnesį bus automatiškai nuskaičiuojamos nuo asmeninės sąskaitos, todėl nereikia rūpintis, kaip nepamiršti jų sumokėti. Interneto banke ar programėlėje galima matyti paskolos likutį, ir bet kada be papildomų mokesčių grąžinti dalį ar visą likusią paskolos sumą.

Kaip įvertinti paskolos kainą?

Dar vienas svarbus aspektas, galintis pakreipti vartotojo pasirinkimą į vieną ar kitą pusę – tai paskolos kaina. Neretai gyventojai daro klaidą paskolos pasiūlymą vertindami tik pagal paskolos palūkanas − tai nėra vienintelis mokestis, kurį taiko kredito davėjai. Gavus vartojimo paskolą dažniausiai reikia sumokėti vienkartinį sutarties sudarymo mokestį, taip pat mokėti mėnesinį sąskaitos administravimo mokestį.

Įvairūs rinkoje veikiantys kreditavimo teikėjai gali taikyti ir daugiau mokesčių, dėl kurių galutinė vartojimo kredito kaina išauga. Todėl prieš priimant sprendimą dėl vartojimo paskolos, visada reikėtų vertinti visus mokesčius, o ne tik palūkanų dydį.

Paprasčiausia tai padaryti atsižvelgus į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Ji sutrumpintai vadinama BVKKMN, ir ją privalo nurodyti kiekvienas kredito teikėjas. Kuo šios metinės normos skaičius mažesnis, tuo pasirinktas kreditavimo būdas jums kainuos mažiau.

Tyrimų kompanijos „Nielsen“ bei automobilių gamintojo „Nissan“ atlikti tyrimai rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai tūkstantmečio kartos (gimusieji tarp 1985 ir 2000 m.) atstovų Vakarų šalyse elektrinius ir hibridinius automobilius rinktųsi vardan aplinkosaugos.

Palyginimui, Lietuvoje 18–25 m. amžiaus grupėje aplinkai draugiškus automobilius dėl mažesnės taršos rinktųsi 15 proc. gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Latvijoje šios amžiaus grupės gyventojai norėdami mažinti taršą apie ekologiškesnius automobilius galvoja dar rečiau – tokių yra tik 12 procentų. Estijoje, tyrimo duomenimis, tokių gyventojų dalis siekia 29 proc.

Visgi ta gyventojų amžiaus grupė, kuri yra priskiriama tūkstantmečio kartai, Lietuvoje ekologiškesnio transporto aspektui skiria daugiau dėmesio nei kitos. Kitose amžiaus grupėse svarstančiųjų apie elektromobilius ar hibridinius automobilius, siekiant mažinti aplinkos taršą, dalis vidutiniškai sudaro tik 9 procentus.

Tiesa, norinčiųjų važinėti ekologiškesniais automobiliais Lietuvoje yra kur kas daugiau – šiandien įsigyti aplinkai draugišką automobilį norėtų trečdalis šalies gyventojų.

Kaip šiuo metu tai atsispindi lengvųjų automobilių parko situacijoje Lietuvoje? Paskutiniais „Regitros“ duomenimis, Lietuvos keliais važinėja apie 1,2 tūkst. elektromobilių. Tai sudaro mažiau nei 0,1 visų lengvųjų šalyje registruotų mašinų. Skaičiuojant kartu su hibridiniais automobiliais, aplinkai draugiški automobiliai sudaro maždaug 1,3 proc. visų Lietuvos keliuose riedančių automobilių.

Vis dėlto tai nereiškia, kad lietuviai smarkiai atsilieka nuo bendros situacijos pasaulyje. Nors remiantis „Bloomberg NEF“ duomenimis, elektromobilių pardavimas pasaulyje auga didžiuliais šuoliais, šiemet elektromobilių dalis pasaulio keliuose sudarys apie 0,5 proc. (apie 8 mln.) visų lengvųjų transporto priemonių.

Tiesa, situacija geresnė tose šalyse, kuriose elektromobilių parko plėtra laikoma prioritetu. Pavyzdžiui, Norvegijoje praėjusiais metais beveik kas antras parduotas lengvasis automobilis buvo elektrinis, o bendras elektromobilių skaičius šios šalies keliuose sudarė 7 proc. visų lengvųjų transporto priemonių. Norvegija kryptingas ir ilgalaikes priemones, skatinančias pirkti ir naudoti elektromobilius, taiko jau daugiau kaip dešimtmetį.

Kyla klausimas, kokie veiksniai paskatintų lietuvius rinktis aplinkai draugišką automobilį. Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, didžiajai gyventojų daliai Lietuvoje automobilio kaina yra svarbiausias aspektas – kone du iš trijų respondentų (62 proc.) ekologiškesnius automobilius rinktųsi dėl mažesnės jų kainos.

Tyrimo duomenimis, antras pagal svarbumą veiksnys būtų mokestinės lengvatos (36 proc.), kiti patrauklūs gyventojų nurodomi faktoriai − palankesnės finansavimo sąlygos (29 proc.) ir mažesnės eksploatacijos sąlygos (23 proc.).

Iki šiol buvo įprasta manyti, kad ekologiško transporto plėtra – tai valstybės rūpestis. Bet šios žmonių nuostatos parodo, kad prie spartesnės ekologiško transporto plėtros yra galimybių prisidėti ne vien valstybei, bet ir atsakingam verslui. Tą padaryti yra įvairių būdų.

Pavyzdžiui, energijos tiekimo bendrovės galėtų pasiūlyti specialius elektros planus namų ūkiams ir įmonėms, kurios naudoja elektromobilius, draudimo bendrovės – geresnes draudimo sąlygas, o prekybininkai prie savo parduotuvių įėjimo galėtų įrengti po kelias įkrovos stoteles.

Prie vairuotojų lūkesčio vairuoti aplinkai draugišką automobilį siekia prisidėti ir finansų institucijos. Pavyzdžiui, „Swedbank“ šį pavasarį pristatė žaliąją iniciatyvą, kuria gali pasinaudoti ir verslo, ir privatūs klientai. Išsirinkę elektrinį, hibridinį ar itin mažos taršos benzininį automobilį, jie gali gauti palankias lizingo sąlygas ir kitų naudų.

Naujos transporto priemonės įsigijimas daugeliui šalies gyventojų yra itin reikšmingas sprendimas, kurį nulemia bent keli veiksniai. Tačiau rinktis ekologišką automobilį vien dėl įsitikinimų šiandien tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ryžtasi tik nedaugelis. Tokiam pasirinkimui reikia daugiau motyvuojančių argumentų, prie kurių gali prisidėti ir valstybė, ir verslas.

„Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad didelė dalis pirkėjų ieško patraukliausių paskolos palūkanų ir pagal tai rinktųsi, kur skolintis. Vis dėlto neretai realybė yra tokia, kad po itin mažomis ar net nulinėmis palūkanomis slepiasi įvairūs sutarties sudarymo, administravimo, mėnesiniai aptarnavimo mokesčiai, dėl kurių galutinė paskolos kaina gali gerokai išaugti. Todėl skolindamiesi gyventojai turėtų įsivertinti, kiek jiems kainuos grąžinti paskolą su visais mokesčiais“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Remiantis tyrimo duomenimis, labiausiai klaidingą sprendimą rizikuoja priimti 26-35 m. amžiaus šalies gyventojai – daugiau kaip 60 proc. jų skolintoją rinktųsi tik pagal palankiausią palūkanų normą. Pasak T. Puliko, šiai amžiaus grupei priklausantys šalies gyventojai dažnai yra linkę skolintis vartojimo reikmėms, todėl jiems itin aktualu įsigilinti į vartojimo kredito išdavimo sąlygas.

Kaip įvertinti paskolos kainą?

Pasak „Swedbank“ atstovo, vienas būdas objektyviai įvertinti visą paskolos kainą – tai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN), kurią privalo nurodyti visi skolintojai. Kuo nurodytas rodiklis mažesnis, tuo už vartojimo paskolą teks mokėti mažiau.

Dar vienas lengvas būdas paskaičiuoti paskolos kainą − tai būsimą mėnesio įmoką už vartojimo paskolą ar pirkinį padauginti iš bendro mokėjimų skaičiaus, ir iš gautos sumos atimti paskolos ar pirkinio vertę. Prie gautos sumos pridėjus su paskolos suteikimu susijusius vienkartinius mokesčius gautume tą kainą, kurią teks sumokėti papildomai už pasiskolintus pinigus.

Pavyzdžiui, gyventojui prireikia pasiskolinti 500 eurų, už kuriuos jis nori įsigyti didesnės vertės pirkinį. Viena bendrovė jam pasiūlo paskolą 2 metų laikotarpiui suteikti už 17 proc. metines palūkanas, ji taip pat taiko vienkartinį 45 eurų sutarties administravimo mokestį. Tuo metu kita bendrovė šią sumą analogiškam laikotarpiui siūlo pasiskolinti už 15 proc. metines palūkanas, taiko vienkartinį 10 proc. sutarties sudarymo mokestį ir 0,3 proc. mėnesinį administravimo mokestį. 

„Jei vertintume tik palūkanas, antrosios bendrovės pasiūlymas atrodo geresnis – juk palūkanos mažesnės. Tačiau sudėjus visus mokesčius, už pasiskolintus 500 eurų per dvejų metų laikotarpį teks papildomai sumokėti 168 eurus. Už pirmosios bendrovės suteiktą paskolą, nepaisant didesnių palūkanų, papildomai tektų sumokėti mažiau, 138 eurus“, – sako T. Pulikas.

Tiesa, palūkanos ir bendra paskolos kaina – ne vieninteliai kriterijai, kurie gali būti svarbūs renkantis, iš ko pasiskolinti vartojimo reikmėms.

Naudinga atsižvelgti ir į kitus kriterijus

Kaip atskleidė „Swedbank“ tyrimas, pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai skolinasi vartojimui – tai noras įsigyti brangesnį pirkinį, kuriam nepakanka mėnesio pajamų. Šią priežastį apklausoje nurodė 23 proc. apklaustų gyventojų. Antroji pagal populiarumą priežastis skolintis, kurią įvardijo 21 proc. respondentų – tai poreikis padengti nenumatytas išlaidas, o trečioje vietoje namų remontas, jam linkę skolintis 16 proc. respondentų.

„Dėl vartojimo paskolos žmonės į banką dažniausiai kreipiasi, kai jiems prireikia įsigyti vieną ar kelis brangesnius pirkinius, remontuoti būstą ar jį apstatyti naujais baldais. Vidutinė paskolos vartojimo reikmėms suma siekia apie 2,2 tūkst. eurų, o kai skolinamasi būsto remonto reikmėms paskola išauga iki 10 tūkst. eurų ar daugiau“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Pasak jo, šalies gyventojai didesnes sumas brangesniems pirkiniams yra linkę skolintis iš vienos kredito įstaigos, nes tai paprastesnis ir greitesnis variantas.

„Nusprendus atnaujinti savo būstą ir norint įsigyti visas jo remontui ir apstatymui reikalingas prekes, greičiausiai teks apsilankyti bent keliose parduotuvėse. Tokiu atveju norint įsigyti daiktus išsimokėtinai, kiekvienoje iš jų reikės pildyti paraišką, kas nebus itin patogu – kiekvienu atveju teks įsigilinti į paskolos mokesčius ir sąlygas, vėliau reikės nepamiršti mokėti kelių įmokų“, – komentuoja T. Pulikas.

Tuo metu skolinantis didesnę sumą iš vienos kredito įstaigos užtenka užpildyti vieną paraišką visai reikalingai sumai, ir ją dažniausiai galima užpildyti nuotoliniu būdu – naudojantis interneto banku ar išmaniąja programėle telefone.

„Sulaukus teigiamo atsakymo, prašoma pinigų suma iš karto pervedama į nurodytą kliento sąskaitą, gautus pinigus jis gali naudoti laisvai savo nuožiūra. Paskolos grąžinimo laikotarpiu tereikia rūpintis vienos paskolos grąžinimu, ir panorėjus galima paskolą sugrąžinti anksčiau numatyto termino be jokių papildomų mokesčių. Tokiu būdu išlaidos paskolos aptarnavimui dar sumažėja“, − sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius T. Pulikas.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Internetu visoje šalyje apklausti 1 007 gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

Kokie jūsų poreikiai ir galimybės?

Atostogų kelionių, kaip ir būstų didžiuosiuose šalies miestuose, pasiūlos šiandien netrūksta. Be to, jei nepavyksta rasti tinkančios kelionės, visada galima ieškoti pigių skrydžių ir pasitelkus interneto galimybes kelionę suorganizuoti pačiam. Panašiai ir su būstu – jei tinkamo varianto rasti nepavyksta, galbūt jūsų svajonių būstas dar planuojamas ar tik pradėtas statyti ir jūs to dar nežinote, tad verta neskubėti.

Ir kelionę, ir būstą išsirinkti gerokai paprasčiau, jei nuo pat pradžių įvertinsite savo ir atsižvelgsite į kitų šeimos narių poreikius. Atostogos su šeima kone visada yra kompromisas. Pavyzdžiui, jūs norite savaitę praleisti ramiame paplūdimyje, jūsų partneriui labiau rūpi aplankyti įdomesnes svečios šalies vietas, o vaikams – aplankyti atrakcionų parkus. Kad atostogos patiktų visiems šeimos nariams, kiekvienas jų metu turėtų nuveikti tai, kas atitiktų jo poreikius.

Būsto įsigijimas – taip pat kompromisas. Tiesa, čia tenka pabandyti derinti ne tik skirtingus šeimos narių poreikius, bet ir atsižvelgti į objektyvias aplinkybes. Tai turimas pradinis įnašas, pageidaujamas paskolos mėnesio įmokos dydis, būsto vieta mieste, patogiam gyvenimui reikalinga infrastruktūra ir panašiai. Iš anksto išsiaiškinę savo šeimos poreikius ir galimybes, gerokai susiaurinsite būsto paieškų ratą ir tiksliai žinosite, kokio būsto jums reikia ieškoti.

Kiek laiko skirti būsto paieškai?

Visada galima rasti paskutinės minutės atostogų pasiūlymų. Bet tokiu atveju greičiausiai reikės būti pasirengus 180 laipsnių pokyčiui. Galbūt norėsite savaitę praleisti nedideliame viešbutyje Ispanijos pietuose prie Viduržemio jūros, tačiau teks pasirinkti poilsį dideliame Egipto viešbučių komplekse. Arba iš pradžių būsite nusitaikę keliauti į Šiaurės Ameriką, bet geriausi pasiūlymai bus tik Azijos kryptimi.

Jei paskutinę minutę suplanuotos atostogos gali tapti smagiu kelių savaičių nuotykiu, tai ekspromtu įsigytas būstas ilgainiui gali virsti problemų šaltiniu, kuris kels nuolatinį nepasitenkinimą.

Jei paskutinę minutę suplanuotos atostogos gali tapti smagiu kelių savaičių nuotykiu, tai ekspromtu įsigytas būstas ilgainiui gali virsti problemų šaltiniu, kuris kels nuolatinį nepasitenkinimą. Dėl to tikrai nereikėtų rinktis pačio pirmo būsto varianto, net jei tuo metu atrodo, kad šis būstas atitinka jūsų svajonę.

Būsto pirkėjams rekomenduojame apžiūrėti bent 3–5 skirtingus būsto variantus, o visam įsigijimo procesui numatyti bent 3 mėnesius laiko. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, kas trečias būsto pirkėjas, esant galimybei pakartoti įsigijimo procesą, skirtų daugiau laiko vertindamas skirtingus būsto variantus.

Bus papildomų išlaidų – pasiruoškite

Jeigu bent kartą esate keliavę į užsienio šalį, greičiausiai jums teko patirti išlaidų, apie kurias prieš kelionę nepagalvojote. Galbūt teko papildomai mokėti už ekskursiją į lankytiną objektą, spontaniškai įsigyti neįprastą suvenyrą ar nuspręsti pavakarieniauti ne viešbutyje, o vietos gyventojų rekomenduotame restorane. Numatyti visas galimas išlaidas retai kada pavyksta, todėl norint išvengti nepatogumų, reikėtų pasiruošti ir palikti šiek tiek lėšų atsargai.

Tos pačios taisyklės reikėtų laikytis ir nusprendus įsigyti būstą. „Swedbank“ duomenimis, net 65 proc. apie būsto įsigijimą galvojančių žmonių nuo konkrečių būsto įsigijimo žingsnių stabdo lėšų trūkumas. Jei sukaupėte užtektinai pinigų pradiniam įnašui, to greičiausiai nepakaks norint turėti visavertę gyvenimo kokybę. Didesnioji dalis naujos statybos būstų Lietuvoje parduodami su daline apdaila, todėl į galutinę būsto kainą reikia įtraukti ir jų įrengimo sąnaudas. Kaip rodo naujakurių patirtis, dažnai būsto įrengimas pareikalauja daugiau pinigų negu planuota pradžioje.

Jei nenorite, kad būsto įrengimas virstų varginančiu kelių metų trukmės procesu, nuo pat pradžių turėtumėte sudaryti tikslią įrengimo darbų sąmatą. Be to, rekomenduojama numatyti ir papildomą biudžetą, kuris sudarytų 10–15 proc. visos sąmatos dydžio. Jį galėtumėte panaudoti neplanuotoms išlaidoms ir būstą įsirengti greičiau. O jei viskas klostysis pagal pirminį planą ir papildomų lėšų neprireiks, už jas galėsite įsigyti poilsinę kelionę, kuri tikrai pravers po visų įsikėlimo į naują būstą rūpesčių.

Pasinaudokite interneto įrankiais

Tiek leisdamiesi į kelionę, tiek planuodami būsto įsigijimą išnaudokite interneto suteikiamas galimybes. Abiem atvejais sutaupysite laiko. Pavyzdžiui, prieš vykdami į užsienio šalį iš anksto galite pasidomėti lankytinomis vietomis, kitų turistų rekomendacijomis, kokybiškais vietos restoranais ar siūlomomis atrakcijomis. Nuvykę į kelionės tikslą, iš karto žinosite, ką norite nuveikti ir kur galite praleisti laiką taip, kaip jums labiausiai patiktų.

Pasinaudoję internetu, galite atlikti pirminę būsto paiešką ir įvertinti bendrą situaciją rinkoje. Kai jau būsite galutinai apsisprendę įsigyti būstą, bankų interneto svetainėse rasite pagrindines būsto paskolos išdavimo sąlygas ir pagrindinius proceso etapus. Būsto paskolos skaičiuoklė leis greitai sužinoti, kokio dydžio paskolos galite tikėtis ar apytiksliai kokio dydžio mėnesio įmokas reiktų mokėti. Prisijungę prie savo interneto banko paskyros, galėsite užpildyti paraišką būsto paskolai. Ir jei banko finansavimo pasiūlymas jums tiks, likusius būsto paskolos formalumus galėsite atlikti naudodamiesi interneto banku, įskaitant būsto paskolos sutarties pasirašymą.

Pirmasis patarimas – į būsto įsigijimą pažvelgti plačiau. Nemaža dalis būsimųjų pirkėjų, ieškodami savo svajonių būsto, skuba pasinerti į nekilnojamo turto skelbimų portalus arba naujų būsto projektų tinklalapius. Toks metodas padės užčiuopti pulsą rinkoje, tačiau gana dažnai taip rizikuojama „susižavėti“ vienu konkrečiu objektu ir pamiršti apie kitus veiksnius, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nesusiję.

Naujo būsto paieškas geriausia pradėti nuo individualių ir šeimos poreikių įvardijimo bei įvertinimo, kaip jie galėtų pasikeisti ilgesnėje, pavyzdžiui, 10 metų perspektyvoje. Jei artimiausiu metu planuojate šeimos pagausėjimą, galbūt iš karto verta rinktis didesnio ploto būstą ramesniame rajone. Arba jei pagrindinį dėmesį artimiausiais metais ketinate sutelkti į savo karjerą, jums greičiausiai bus patogesnis mažesnis būstas, esantis arčiau centro. Jei šiuo metu gyvenate vienas ir jus toks pasirinkimas tenkina, galbūt jums šiuo metu geriausias sprendimas yra būsto nuoma, o būsto įsigijimas dar palauks.

Siekiant susidaryti išsamų vaizdą, reikėtų atsižvelgti ir į situaciją NT rinkoje. Tai nereiškia, kad turite laukti rinkos nuosmukio, bet veikiau vertinti bendrą būstų pasiūlą ir įsitikinti, kad rinktis yra iš ko. Kai rinkoje yra platus būsto pasirinkimas, bus lengviau rasti jums tinkantį variantą, be to, galėsite drąsiau pasiderėti dėl galutinės kainos.

Jeigu tinkančio varianto neaptikote, nepulkite pirkti jūsų esminių reikalavimų neatitinkančio varianto. Tyrimai rodo, kad lietuviai būstą yra linkę keisti itin retai. Tad tikėtina, kad jame gyvensite ne vienerius metus − tai ilgalaikis pirkinys. Atsiribokite nuo aplinkos spaudimo, nepraraskite iniciatyvos ir toliau domėkitės jums įdomių NT vystytojų ateities projektais ar jums patinkančių miesto vietų plėtra – galbūt jūsų svajonių būstas iškils per artimiausius metus.

Kitas patarimas, kurį įsigijusieji būstą duotų būsimiems pirkėjams – tai visapusiškas jo kainos įvertinimas. Kadangi būstas daugeliui žmonių yra brangi ir ilgalaikė investicija, žvelgiant tik į galutinę jo kainą ne visada lengva suprasti, kokią įtaką sprendimas įsigyti būstą gali turėti kasdieniams finansams.

Kai būstas perkamas pasitelkus banko finansavimą, pirmas svarbus dalykas yra pradinis įnašas, turintis sudaryti bent 15 proc. įsigyjamo turto vertės. Kitas svarbus dalykas yra jūsų pajamų ir visų finansinių įsipareigojimų santykis. Būsto paskolos įmokos kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais, jeigu tokių yra, negali viršyti 40 proc. mėnesio pajamų. Jei įsigyjamas mažiau likvidus būstas, pradinis įnašas gali būti ir didesnis nei 15 proc., o paskolų įmokos turėtų neviršytų 30 proc. jūsų pajamų.

Šalia būsto kainos, kurią turite sumokėti pardavėjui, taip pat įtraukite ir su turto vertinimu, sutarties ir notaro mokesčiais susijusias išlaidas. Jei būstui įsigyti lėšų skolinatės iš banko, nereikia pamiršti ir palūkanų. Be to, jei perkate neįrengtą būstą ar tokį, kuriam reikalingas remontas, tam taip pat turite numatyti lėšų iš anksto. Ne vienas esame girdėję istorijų, kaip planai įsirengti svajonių namus taip ir liko svajonėmis dėl nepamatuoto finansinio optimizmo. Todėl visomis būsimomis su būsto įsigijimu susijusiomis išlaidomis reikėtų pasidomėti iš anksto ir sudaryti finansinį planą. Kiek ir kam reikės išleisti, kiek galėsite pasiskolinti, o kiek – per tam tikrą laiką susitaupyti patys.

Trečias patarimas – geriau pasidomėti pačiu įsigijimo procesu, kuris susideda iš įvairių etapų ir gali tęstis vieną mėnesį ar ilgiau. Priklausomai nuo pasirinkto būsto, procesas šiek tiek skiriasi, todėl išsamiausią informaciją gausite paskambinę į banką ar užsiregistravę gyvam susitikimui su banko specialistu. Verta atsiminti, kad įsigyjant būstą su paskola, jums greičiausiai reikės atlikti turto vertinimą, pateikti paraišką bankui dėl paskolos, o sulaukus teigiamo atsakymo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, įregistruoti turto nuosavybę ir įkeisti turtą. Turintiems nepilnamečių vaikų dar teks pasirūpinti teismo leidimu dėl būsto įkeitimo.

Paskutinysis patarimas, galiojantis visais atvejais, kuomet reikia priimti reikšmingus sprendimus –neskubėkite. Kuo daugiau laiko skirsite savo poreikiams ir galimybėms įvertinti, kuo išsamiau išanalizuosite situaciją rinkoje ir įvairius būsto variantus, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų sprendimas bus gerai pasvertas, ir išsirinktas būstas ir tiks, ir patiks.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Z kartos atstovai yra pernelyg toli nuo su būstu susijusių sprendimų priėmimo – jie dar lanko mokyklą. Tačiau iš tiesų Z karta jau netrukus lips ant kulnų vadinamajai tūkstantmečio (Y) kartai.

Būtent Y kartos atstovai šiuo metu sudaro reikšmingą NT pirkėjų dalį. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinis būstą įsigyjančių klientų amžius jau ne pirmus metus nesikeičia ir yra 35 metai, o 2016 m. didžiausią dalį besikreipusiųjų į banką sudarė 29-30 m. amžiaus klientai. Žvelgdami į šią sritį ir analizuodami banko duomenis taip pat galime pastebėti kartas apibrėžiančius pokyčius.

Šie pokyčiai yra laipsniški, todėl ir NT rinka prie pirkėjų poreikių taikosi atsižvelgdama į vis labiau ryškėjančias tendencijas. Jau dabar aiškiai pastebimi skirtingų kartų prioritetai renkantis būstą. Pavyzdžiui, jaunimas dažniau perka butą miesto centre nenorėdamas prarasti aktyvaus socialinio gyvenimo. „Swedbank“ būsto paskolų statistika rodo, kad 62 proc. Y kartos klientų perka butus, penktadalis namus ir tik 5 proc. ryžtasi nuosavo namo statyboms. Be to, jaunesnės kartos atstovai yra dažniau linkę keisti būstą.

Būtų klaidinga manyti, kad Z karta savo žodį NT rinkoje tars tik tada, kai šios kartos atstovai įsitvirtins darbo rinkoje. „Euromonitor international“ neseniai atkreipė dėmesį į vieną svarbią tendenciją – naujo būsto besidairančios jaunos šeimos vis labiau linkusios atsižvelgti į savo atžalų nuomonę. Tikėtina, kad šios nuomonės, norai ir polinkiai įgaus kur kas didesnę įtaką tėvų sprendimams, nei, pavyzdžiui, mažieji „X-ai“ turėjo savo „Kūdikių bumo“ kartos tėvams.

Taigi, Z karta dar tik bręsta NT rinkai, tačiau jos vertybės ir informacijos vartojimo būdai yra kitokie, todėl NT rinkos dalyviai vis rimčiau vertina iššūkius, kuriuos atsineša naujoji karta. Ryškiausias iš jų – tai išmanizacijos iššūkis. Augantį jaunosios kartos imlumą technologijoms fiksuojame ir „Swedbank“. Finansinių reikalų tvarkymas sparčiai kraustosi į internetą, ir kuo jaunesnė auditorija, tuo ši tendencija ryškesnė. Spartėjant gyvenimo tempui poreikis naudotis laiką taupančiais sprendimais ateityje tik didės.

Būtinybė turėti nuosavą būstą giliai įsišaknijusi ir Lietuvos gyventojų DNR. Tyrimai rodo, kad lietuviai kur kas labiau negu kitų Europos šalių gyventojai yra prisirišę prie nuosavo būsto.

Tiesa, dabartinis jaunimas (tiek tūkstantmečio, tiek Z karta), priešingai nei jų tėvai ir seneliai, yra linkę prioritetą suteikti potyriams ir mainais už juos atsisako kai kurių brangių fizinių pirkinių. Dalijimosi ekonomika auga ir „uberizacija“ apima vis daugiau sričių. Tačiau ar yra simptomų, leidžiančių spėti, kad jaunoji karta vis rečiau rinksis įsigyti nuosavą nekilnojamą turtą?

2014 m. JAV buvo atliktas tyrimas („Better Homes and Gardens Real Estate“), kuriuo buvo aiškinamasi Z kartos bruožai ir prognozuojama šios kartos įtaka verslui. Tyrimas atskleidė, kad 97 proc. Z kartos paauglių tikisi ateityje turėti nuosavą būstą. Keturi iš penkių paauglių teigė, kad vadinamoji  „amerikietiška svajonė“ be nuosavų namų jiems išvis neįsivaizduojama.

Būtinybė turėti nuosavą būstą giliai įsišaknijusi ir Lietuvos gyventojų DNR. Tyrimai rodo, kad lietuviai kur kas labiau negu kitų Europos šalių gyventojai yra prisirišę prie nuosavo būsto. 2015 m. „Eurostat“ duomenimis, nuosavame būste gyvena apie 90 proc. mūsų šalies gyventojų.

Logiška, kad NT rinkos dalyviai stengiasi užčiuopti Z kartos pulsą ir jau dabar pasitelkia į jaunąją kartą nutaikytus sprendimus: įvairias programėles, virtualios realybės akinius ir kitas išmanias priemones. Labai realu, kad netrukus būstą išsirinkti padės skraidyklės ir kitos technologinės inovacijos. Žinoma, šis rinkos dalyvių noras būti arčiau klientų yra gera žinia visiems, svarstantiems apie būsto įsigijimą. Tačiau jis taip pat aiškiai signalizuoja, jog rinka nesiruošia nuvertinti Z kartos poreikių.

Turbūt nieko keisto, kad būsto keitimas nė karto to nedariusiam žmogui atrodo per daug sudėtingas procesas. Kaip rodo jau minėtos apklausos rezultatai, su baimės jausmu, kad būsto keitimas bus pernelyg varginantis ir daug streso keliantis procesas, yra susidūręs kas ketvirtas būstą keisti pageidaujantis Lietuvos gyventojas. Dalis jų taip pat baiminasi būsto keitimo metu galintys patirti nuostolių.

Keisti turimą būstą Lietuvos gyventojai dažniausiai nori siekdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas – įsikelti į naujesnės statybos, didesnio ploto butą arba iš buto persikraustyti į individualų namą. Būsto išlaikymo, o ypač būsto šildymo kaštai, vis dar aktuali tema Lietuvos gyventojams, kurių didžioji dauguma tebegyvena senos statybos būstuose. Todėl auga poreikis kraustytis į naujesnius ir, atitinkamai, taupesnius būstus.

Kita dažniausiai paminėta priežastis, kodėl gyventojai atideda būsto keitimo norus ir planus, – finansų trūkumas. Maždaug net du trečdaliai reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių gyventojų lėšų trūkumą įvardijo kaip pagrindinę priežastį, trukdančią persikelti į kokybiškesnius namus. Kai trūksta dalies reikalingų lėšų, o kartu ir ryžto apskritai imtis pokyčių, ar apskritai įmanoma galvoti apie naują ekonomišką butą ar nuosavą namą?

Visgi, siekiant palengvinti būsto keitimo procesą, galima kreiptis profesionalios konsultacijos į specialistus ‒ taip mano virš 40 proc. respondentų.  Dar 37 proc.  mano, kad jiems padėtų draugų ir artimųjų, kurie jau patys keitė būstą, patirtis. 30 proc. būstą keisti norinčių gyventojų sako, kad sklandų būsto keitimo procesą jiems užtikrintų galimybė tenkinančiomis sąlygomis pasiskolinti trūkstamą pinigų sumą.

Dažnai sulaukiame klausimo, ar dabar yra palankus metas skolintis būstui? Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Taip, šiandien palūkanos yra rekordinėse žemumose, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jos tikrai augs. Siūlyčiau vadovautis nuostata, kad pirmiausia reikia gerai apsvarstyti savo galimybes ilgalaikiam finansiniam įsipareigojimui ir gerai apgalvoti, koks būstas atitiktų jūsų ir jūsų norus, ir galimybes. 

Tad nuo ko pradėti, pasiryžus keisti būstą? Visų pirma pradėkite domėtis būsto rinkos tendencijomis ir kainomis, įsivardinkite svarbiausius prioritetus, kokio būsto norite, išsiaiškinkite jus sudominusio būsto kokybę ir jo išlaikymo kaštus, įsivertinkite kitas galimas išlaidas, pavyzdžiui, būsto įrengimo ar remonto, jei manote, kad jo prireiks. O apsisprendus skolintis – venkite nepamatuoto optimizmo ir skolinkitės tik tiek, kiek leidžia jūsų nuolatinės pajamos. Mūsų klientų patirtis rodo, kad tinkamai atlikti namų darbai turės didelės įtakos jūsų gyvenimo kokybei ateityje.