Laukia išvadų

Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) beveik keturias valandas posėdžiavo Valstybės saugumo departamente (VSD), kur toliau buvo aiškinamasi, kiek tikra Seimo nario, buvusio NSGK pirmininko Vytauto Bako paviešinta informacija apie galimai neteisėtą politikų bei jos aplinkos sekimą vykstant prezidento rinkimams. Komiteto nariai teigia išvadas pateiksiantys artimiausiu laiku, tačiau šiandienos informacija neduoda pagrindo teigti, kad VSD prasilenkė su įstatymais.

Praėjusią savaitę naujienų agentūra BNS paskelbė, kad per praėjusius prezidento rinkimus VSD galimai tikrino kandidato Gitano Nausėdos komandą. Visgi internetinio portalo Delfi paviešintas slaptas VSD darbuotojo, vienos iš valdybų viršininko, įgavusio pranešėjo statusą, rašytos ataskaitos Seimo NSGK kopija leidžia daryti prielaidą, kad joje eina kalba ne tik apie G.Nausėdos rinkimų komandos narių tikrinimą.

Pranešėjo rašte įdomi ir dar viena aplinkybė: VSD surinkta informacija turėjo perduota "Jam". Ar tai galėjo būti pats S.Skvernelis? Ir kodėl V.Bakas kreipėsi į STT, o ne į komiteto narius?

O ir pats VSD direktorius Darius Jauniškis atviravo, kad netikrinta tik vieno kandidato į prezidentus aplinka.

Neatitinka tikrovės

Pranešėjas raštą V.Bakui įteikė praėjusiųjų metų balandžio 25 dieną. Tuo metu politikas buvo kandidato į prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovas. Taigi jis gavo informaciją, kad buvo domimasi priešininko štabo nariais. Pranešėjo rašte įdomi ir dar viena aplinkybė: VSD surinkta informacija turėjo perduota "Jam". Ar tai galėjo būti pats S.Skvernelis? Ir kodėl V.Bakas kreipėsi į STT, o ne į komiteto narius?

"Į šį klausimą gali atsakyti tik pats V.Bakas. Įstatymas jį, kaip tuometinį NSGK pirmininką įpareigoją su gautais dokumentais supažindinti komiteto narius. Jis dokumentą nuslėpė. Ar S.Skvernelio naudai? Kieno naudai, tai jau kiti gali interpretuoti. Faktas lieka faktu – komitetas realiu laiku apie šį pranešimą nežinojo, nors kaip parlamentinės kontrolės institucija turėjome sužinoti", – pastebėjo NSGK komiteto narys Arvydas Anušauskas.

Pašnekovo teigimu, keistai atrodo ir kita situacija. Komitetui, o prieš tai Seimo valdybai nusprendus, kad nėra pagrindo sudaryti specialią komisiją pranešėjo informacijai tirti, ar VSD nepažeidė savo įgaliojimų, pranešėjo rašto kopija buvo paviešinta. Šio rašto iki tol nebuvo regėję ne tik NSGK, bet ir Seimo valdybos nariai.

"Dokumentas komitete buvo įregistruotas, kai viešumoje pasirodė publikacija, išsamiai atpasakojanti slapto rašto turinį. Kai kuriems komiteto nariams žurnalistai skambino dar iki publikacijos pasirodymo. Taigi slapto dokumento paviešinimo istorijoje yra tik viena galimybė – raštą žurnalistams perdavė V.Bakas. Pagal įrašus galima konstatuoti, kad Seimo nariai neskubėjo susipažinti su dokumentu, galimai nujausdami, kad klostosi neaiški situacija. Galimai bijojo būti apkaltinti informaciją nutekinus spaudai", – teigė A.Anušauskas.

A.Anušauskui kyla pagrįstų įtarimų, kad slaptą dokumentą galėjo paviešinti pats V.Bakas.

Pranešėjo rašte – tikra faktinių aplinkybių painiava. Minimos datos visiškai nesutampa su įvykiais. Jei 2018 metų liepos viduryje, kaip teigiama, VSD pavaduotojas pranešėjui liepė surinkti informaciją apie vieno iš kandidatų į prezidentus artimą aplinką, tuo metu nė vienas asmuo nebuvo viešai pasiskelbęs dalyvausiantis rinkimuose.

"Datų ir įvykių nesutapimą galbūt galima paaiškinti, kad pranešėjas disponuoja tik savo darbo fragmentu, galbūt tai susiję su faktu, jog nuo įvykių praėjo nemažai laiko. Panašu, kad pranešėjas surašė, kaip jam atrodė, o mes bandome surasti galus. Galų galime ir nesurasti. Dabar mes galime tik spėlioti. Taigi kodėl taip yra, klausimus reikėtų skirti pranešėjui. Pasikartosiu, jis disponavo tik fragmentu informacijos, o nori pateikti, kad tai VSD veiksmų visuma", – sakė A.Anušauskas.

"Kauno dienos" kalbintas NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas taip pat užsiminė, kad raštas jam kelia abejonių – ar būtent pranešėjas jį rašė: "Raštas surašytas "negramatnai". Yra tam tikra raštvedybos tvarka, ją puikiai žino žvalgybininkai – rašoma argumentuotai, mintys dėstomos pakankamai sklandžiai, nurodomi tyrimų objektai, jau nekalbant apie tyrimo priemones. Tuo tarpu šiame rašte viso to pasigendama".

Visgi komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje VSD iš pranešėjo išgirdo, kad jis prisiima slapto rašto autorystę.

Nusitaikė į VSD vadą?

"Mano nuomone, net nėra abejonių, kad pažyma paviešinta specialiai baigiantis VSD vadovo kadencijai. Kai mes svarstėme šį klausimą uždarame komiteto posėdyje, visuomenė apie tai dar nieko nežinojo. Prokuratūra ir STT pristatė tikrinimo eigą, kaip tikrino, buvo aiškiai įrodyta, kad VSD vadovų duotos užduotys pavaldiniams tikrinti kandidatų aplinką nebuvo politizuotos. Jau tada tapo aišku, kad V.Bakas nesutinka su tokiomis tarnybų išvadomis ir imsis politizuoti įvykius. Taip ir atsitiko. Ir atsitiko likus tik mėnesiui iki D.Jauniškio kadencijos pabaigos", – pasakojo A.Anušauskas.

Jo teigimu, eiliniai žmonės ir pareigūnai apie tą patį atvejį kalba skirtingai, nes skirtingai jį supranta. Paprasti žmonės sąvoką "sekimas" supranta kaip įvykių sekas nuo telefoninių pokalbių pasiklausymo iki fizinio sekimo: "Sekimas pradedamas turint tik ypatingai svarbius pagrindus, o ne turint pavardes. Tuo tarpu sąrašuose pateiktos kultūros darbuotojų pavardės gali sukelti tik šypseną. Kitaip sakant, reikia naudotis profesionalų žodynu, priešingu atveju galima daryti absurdiškas išvadas".

"VSD kaip institucija ir sukurta, kad rinkimų metu stebėtų aplinką, tirtų, ar nėra grėsmių šalies saugumui. Tai ypač aktualu prieš rinkimus. Jei būtų gauta informacija, kad informaciją rinko STT, kurios funkcija yra kovoti su korupciją, tada būtų skandalas. Šiai dienai man kyla daug klausimų: kodėl informacija paviešinta dabar, prieš rinkimus, prieš VSD vadovo skyrimo kadenciją, kodėl beveik metus laukta, kodėl V.Bakui, kandidato į prezidentus štabo vadovui, pranešėjas pateikia informaciją prieš pat prezidentinius rinkimus? Galbūt buvo planuota, kad informacija bus paviešinta būtent tada?", – svarstė D.Gaižauskas.

Ne pirmas kartas

Paklaustas, kaip būtų galima vertinti aplinkybę, jog V.Bakas pareiškėjo rašto nepateikė nei Seimo valdybai, nei NSGK, kaip to reikalauja įstatymas, D.Gaižiūnas prisipažino, jog ši aplinkybė jam kelia kai kurių panašumų su kita, Seimo narės Irinos Rozovos istorija. Seimo sudaryta komisija tiria, ar politikė nėra bendradarbiavusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

"Manau, kartojasi situacija su Seimo nare I.Rozova. Tada apie šią politikę V.Bakas informacijos, gautos iš VSD, nepateikė nei komitetui, nei Seimo pirmininkui. Kai informacija buvo pralaikyta pusantrų metų iš faktai iškilo į viešumą, paaiškėja, kad V.Bakas kreipėsi į Seimo pirmininką ir priimamas sprendimas niekam nieko nesakyti. Šiuo atveju analogiška situacija – beveik metus tyli, ir tik tada prabyla. Taigi reikia aiškintis, ar pareiškėjo pateikta informacija nuo komiteto slėpta tyčia, ar netyčia", – teigė D.Gaižauskas.

NSGK pirmininkas D.Gaižauskas neslėpė, kad kyla daug įtarimų, kodėl dabar bandyta sukelti VSD skandalą.

Pašnekovas akcentavo ir dar vieną problemą: pranešėjo teikta informacija paviešinta pažeidžiant įstatymus: "Jei bus nustatyta, kad dėl informacijos paviešinimo kaltas V.Bakas, tai turėtų vertinti teisėsaugos institucijos. Manau, taip pat turėtų būti aiškinamasis, kodėl V.Bakas pasidarė pranešėjo rašto kopiją, kuri vėliau nukeliavo žiniasklaidai".

Prezidentas pasitiki

"Kauno dienai" paprašius išsakyti Prezidentūros nuomonės, ar pareiškėjo rašte minimas asmuo "Jis" kartais negali būti būsimasis kandidatas į prezidentus premjeras S.Skvernelis, atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis atsiuntė diplomatišką atsakymą: "Prezidentas pasitiki visomis svarbiausiomis valstybės institucijomis. Prezidentas neturi informacijos, kuri leistų suabejoti jų patikimumu. Šios tarnybos yra itin svarbios identifikuojant Lietuvai nedraugiškų valstybių veiklą ir apsisaugant nuo jų įtakos šalies gyvenimui. Prezidento nuomone, įrodymais nepagrįstos informacijos skleidimas turėtų būti traktuojamas kaip bandymas diskredituoti svarbiausias institucijas. O siekis mažinti visuomenės pasitikėjimą jomis kelia pavojų šalies valstybingumui".

Skandalą sukėlęs politikas buvo kandidato į prezidentus S.Skvernelio rinkimų štabo vadovas.

Prezidentas G.Nausėda yra viešai pareiškęs, jog pasitiki pirmą kadenciją baigiančiu D.Jauniškiu ir turi du kandidatus, kuriuos siūlys į VSD direktoriaus pareigas.

Redakcijai paprašius pakomentuoti pareiškėjo rašte nurodytą faktą, kad kandidato į prezidentus G.Nausėdos komandos nariai VSD tikrinti dar prieš mėnesį, nei buvo viešai įvardyti, A.Bubnelis atsakė taip pat diplomatiškai: "STT bei Generalinė prokuratūra buvo informavusi Prezidentą apie vykdytą tyrimą bei pristatė jo rezultatus. Jų vertinimu, tyrimo metu nustatyta, jog nusikaltimo sudėties nėra. Visų svarbiausių šalies žvalgybos bei specialiųjų tarnybų veikla yra griežtai reglamentuota įstatymais bei kitais teisės aktais. Tačiau tikrai verta diskutuoti apie papildomus tokių institucijų veiklos reglamentavimo saugiklius, pavyzdžiui, Ombudsmeno institucijos įkūrimą, kurie tuo pačiu leistų dar labiau padidinti visuomenės pasitikėjimą jomis".

Pats V.Bakas tyli

"Kauno diena" bandė susisiekti su tariamą sekimo skandalą sukėlusiu parlamentaru V.Baku. Politikas tarnybinio telefono nekėlė. Susisiekus su jo padėjėja, buvo pasakyta, kad politikas labai užsiėmęs ir paprašyta klausimus pateikti raštu – į juos būtinai bus atsakyta. Deja, atsakymų redakcija taip ir negavo.

Pateikiame klausimus, į kuriuos V.Bakas vengė atsakyti.

Į Jus VSD pranešėjas raštu kreipėsi 2019 04 25. Tuo metu buvote S.Skvernelio rinkimų štabo vadovas. Ar nekilo minčių, kad rašte įvardytas asmuo "Jis" gali būti S.Skvernelis?

Kaip galite paaiškinti faktą, jog duomenys apie neįvardyto kandidato į prezidentus rinkimų komandą pradėti rinkti 2018 07 13., kai kandidatai tokiais pradėjo oficialiai skelbtis tik rugsėjį? Ar tai negalėtų reikšti, kad "valstiečiai" kandidatus į rinkimų štabą rinko žymiai anksčiau, nei buvo paskelbtas kandidatas?

Pranešėjas raštu kreipėsi balandžio 25 d. Gegužės pabaigoje, vykstant antram rinkimų turui, jūs pareiškėte balsavęs už I.Šimonytę, o liepos 9 d. palikote "žaliųjų" frakciją. Ar tokie jūsų apsisprendimai negali būti sietini su minėtu raštu?

Būsimasis prezidentas G.Nausėda pareiškė kandidatuosiantis 2018 09 16, o komandą pristatė 2019 02 05. Tuo tarpu rašte teigiama, jog pranešėjas faktą, kad buvo tikrinami komandos nariai, sužinojo 2019 01 22. – tikėtina, jog prieš mėnesį iki komandos pristatymo. Kuo – telefoniniais pasiklausymais, įfiltravimu – būtų galima paaiškinti šį faktą?

Pranešime minima, jog ieškant kompromituojančios V.Ušacką informacijos, viešuosiuose informacijos šaltiniuose reikia ieškoti raktiniais žodžiais "Ušackas, Žiemelis, penkiasdešimtmetis". Pagal šiuos raktinius žodžius jokios informacijos nėra – kaip tai galite paaiškinti?

Pranešime teigiama, jog rinkti kompromituojančią medžiagą buvo pavesta 2018 09 25. Tuo tarpu Ž.Pavilionis rugsėjo 17 d. viešai paskelbė nedalyvausiantis rinkimuose. Ar logiškas toks pavedimas?

Pranešėjo raštą NSGK jūs užregistravote kovo 4 d. Kaip galite paaiškinti faktą, jog BNS minimą raštą gana plačiai, paminint 39 pavardes, kurias žurnalistai turėjo patikslinti, paviešino 9.03 val.?

Ar šie keisti datų bei veiksmų sutapimai/nesutapimai negali suponuoti minties, jog kai kurie pranešime minimi faktai neatitinka tikrovės?

Komentaras

Dovilė Šakalienė

Seimo NSGK narė

Komitete jau išsiaiškinome, kad VSD neperžengė įstatymo ribų, elgėsi teisėtai, surinkta informacija apie kandidatų į prezidentus aplinką nebuvo pateikta pateikta galimam užsakovui, nors pareiškėjo rašte ir tvirtinama, kad bus pateikta paslaptingam "Jam".

Man keista, jog V.Bakas apie pranešėjo raštą neinformavo komiteto, juo labiau, kad raštas adresuotas ne NSGK pirmininkui V.Bakui, o komitetui. Tačiau svarbesnis klausimas – kaip nutiko, kad informacija perduota asmeniui, kuris tuo metu buvo vienas iš aktyviai veikiantis vieno iš pagrindinių kandidatų į prezidentus S.Skvernelio štabo vadovui. Ar čia nėra interesų konfliktas? Mano manymu, interesų konfliktas yra. Ar komiteto pirmininkas neturėjo nusišalinti nuo tokios informacijos nagrinėjimo ir informaciją perduoti kitiems komiteto kolegoms? Manau, STT turėtų įvertinti situaciją, kodėl VSD atstovas informaciją perduoda aktyviai veikiančiam rinkimų štabo vadovui.

Valstybės gynimo tarnyba yra patvirtinusi žvalgybos informacijos poreikius, tarp kurių – ir rinkimų, politinių procesų, politikų aplinkos, kuriai įtaką gali daryti vidaus ir išorės veiksniai, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, stebėjimas. Tai yra oficialūs įpareigojimai, kuriuos VSD privalo vykdyti. Būtent taip jis elgėsi ir šįkart.

Dabar egzistuojanti tvarka nenumato galimybės perduoti duomenų politikui. Sakykime, politikas pareikš turintis duomenų, kad kito politiko aplinkoje yra asmenų, galinčių kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Įstatymas nenumato, kad atlikus tyrimą informacija būtų pateikta pareiškėjui – ar buvo imtasi veiksmų, kokie rezultatai nustatyti.

Įdomus sutapimas: slaptas pranešimas paviešinamas baigiantis ne tik VSD vadovo kadencijai, bet ir netrukus prasidėsiančiam Žvalgybos įstatymo pataisų svarstymui. Pataisomis norima suteikti daugiau galių žvalgybai, nes kitų Europos Sąjungos valstybių analogiškos institucijos turi daugiau galių, negu mūsų VSD. Kaip parodė nušalintojo prezidento Rolando Pakso pavyzdys, jei prevenciškai nebūna nustatyti asmenys, kurie gali kelti grėsmę, pasekmės valstybei gali būti labai liūdnos. Klausimas, ar tariamu sekimo skandalu norėta pašalinti gerai dirbančios žvalgybos institucijos vadovą, diskriminuoti pačią instituciją, ar norima paveikti Žvalgybos įstatymo pataisų svarstymą?

Koks bus poveikis aplinkinių gyventojų sveikatai jėgainėje deginant atliekas, tirta prieš šešerius septynerius metus, tačiau Aplinkos apsaugos agentūrai šios senos informacijos pakako praėjusių metų pabaigoje išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą.

Netoli Ramučių esanti KKJ jau netrukus turėtų pradėti deginti atliekas. Praėjusių metų spalį vienas šio miestelio gyventojų kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su pastabomis dėl TIPK leidimo. Jam buvo atsakyta, kad jau per vėlu reikšti pastabas. Vis dėlto paaiškėjo, kad interesantas buvo mažų mažiausiai apgautas – agentūra tik po beveik dviejų mėnesių, gruodžio pradžioje išrašė leidimą. O gyventojai apie tai sužinojo tik šių metų sausio pradžioje, kai žinią paviešino Kauno rajono savivaldybė. Taigi šalia jėgainės įsikūrusių gyventojų bendruomenė apie leidimo derinimo procedūras nebuvo informuota.

Nepaisant gyventojų protestų, Kauno kogeneracinė jėgainė jau netrukus pradės deginti atliekas, nors kyla pagrįstų abejonių, ar bus laikomasi visų aplinkosaugos reikalavimų.

Praėjusių metų pradžioje įsigaliojo Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, aiškiai ir nedviprasmiškai numatantys, kad "sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo Vyriausybė priima atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus".

Svarstant įstatymo pakeitimus, Vyriausybės teisės grupė yra akcentavusi, kad projekto rengėjas, šiuo atveju KKJ, turėtų pateikti papildomos informacijos ne tik planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu, bet ir nurodyti, kad objektai atitinka (neprieštarauja) visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams. Kitaip sakant, ar taršą skleisiantis objektas atitinka visuomenės sveikatos interesus.

Nors naujos redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigojo Vyriausybę parengti nutarimą, kaip bus įgyvendinamos naujos įstatymo nuostatos, to iki šiol nepadaryta. Panašu, kad išduodant TIPK leidimą Seimo priimtas įstatymas buvo apeitas, neatsižvelgus į visuomenės sveikatos interesus. Dar daugiau, nesant Vyriausybės nutarimo, kuriuo būtų leidžiama toliau plėtoti KKJ projektą, jis turėtų būti užšaldytas.

Nuodų dozė

Nors papildomi jėgainės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV) neatliktas, Sveikatos apsaugos ministerija siūlė pritarti tolesniam projekto įgyvendinimui. Motyvas – 2013–2014 m. atliktas PAV.

Švedijos kapitalo tarptautinei konsultacinių įmonių grupei "Sweco AB" priklausanti "Sweko Lietuva" bendrovės "Fortum Heat Lietuva" prašymu atliko KKJ ūkinės veiklos PAV. Ataskaitoje teigiama, kad projektinis ardyninės pakuros pajėgumas – 320 tūkst. tonų (100 MW) ir 272 tūkst. tonų (85 MW) kuro per metus. Čia planuojama per metus sudeginti iki 200 tūkst. tonų komunalinių ir kitokių atliekų. Teigiama, kad dėl to kauniečiams turėtų atpigti šiluma, kasmet esą sutaupant maždaug iki 3 mln. eurų.

Kitaip sakant, bus galima nusipirkti teisę teršti konkrečiomis žmogaus sveikatai pavojingomis medžiagomis – furanais, dioksinais, gyvsidabriu, kitais sunkiaisiais metalais.

PAV ataskaitoje pažymima, kad už tariamai pigesnę šilumą kauniečiai gaus ir savotišką priedą – elektrinė per metus į aplinką išmes apie 611 tonų teršalų, arba maždaug po 2 tonas kasdien. "Vertinant foninę taršą, nustatyta didžiausia azoto dioksido metų koncentracija sudarė 97 proc., 1 val. – 88 proc. ribinės vertės. Kietųjų dalelių (KD10) metų koncentracija sudarė 73 proc., 24 val. – 84 proc. ribinės vertės", – PAV ataskaitoje konstatuojama, kad azoto dioksido ir kietųjų dalelių tarša balansuos ties leistina riba.

Toliau PAV ataskaitoje dar gražiau: "Pagrindiniai kūrenamų biokuru ir išrūšiuotomis komunalinėmis atliekomis kogeneracinių jėgainių visuomenės sveikatos rizikos veiksniai yra aplinkos oro tarša gamybiniais ir autotransporto teršalais: metanu, anglies dvideginiu, anglies viendeginiu, angliavandeniliais, druskos ir fluoro rūgštimis, amoniaku, azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, sieros oksidais, dioksinais ir furanais, sunkiaisiais metalais; dulkių ir kvapų emisijos; gamybinis ir autotransporto triukšmas bei psichoemocinis poveikis."

Tiesa, dėl jėgainės "psichoemocinio poveikio" ekspertai aplinkinius ramina, kad maksimali taršos ir nepatogumų zona per 35 KKJ veiklos metus bus tik "iki 450 m".

Ką degins?

Europos Komisija (EK) yra konstatavusi, kad trijų – Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune kogeneracinių jėgainių Lietuvai per daug, nes nepakaks žaliavos. Komisija atmetė Lietuvos prašymą Kauno elektrinės statybai skirti ES milijonus.

KKJ planuoja per metus sudeginti iki 200 tūkst. tonų komunalinių ir kitokių atliekų. Praėjusių metų pabaigoje jėgainė su Kauno ir Marijampolės apskričių regioniniais atliekų tvarkymo centrais (RATC) sudarė deginimo paslaugų sutartis. Kauno RATC už šią paslaugą per trejus metus sumokės beveik 9,8 mln. eurų, Marijampolės RATC – 1,8 mln. eurų. Šie milijonai – tai sumos, kodėl šiose apskrityse didėja buitinių atliekų surinkimo mokestis.

Vis dėlto įdomesni kitokie duomenys. KKJ su abiem centrais sutarė, kad jie už toną degintinų atliekų jėgainei mokės po 42,35 euro. Iš abiejų centrų per vienus metus ketinama išvežti deginti maždaug 90 tūkst. tonų atliekų. Žinant, kad pagal PVA išvadas jėgainėje planuojama per metus sudeginti iki 200 tūkst. tonų atliekų, kyla klausimas, koks kuras ar atliekos galėtų būti deginami?

Remiantis žiedinės ekonomikos veiksmų planu, šiais metais Lietuvoje turi būti sukompostuota 0,48 mln. tonų atliekų, tačiau 0,2 mln. tonų iš jų liks deginti. Iš perdirbtinų 0,3 mln. tonų atliekų deginti liks apie 80 tūkst. tonų, dar apie 0,3 mln. tonų bus atliekos, kurios išrūšiuotos tinka tik deginti. Tokius skaičius pateikia Aplinkos ministerija ir teigia, kad "po 2020 m. galėtų būti sudeginama apie 560 tūkst. tonų atliekų per metus".

Taigi žinant, kad jau šiemet šalyje veiks trys kogeneracinės jėgainės, klausimas, koks kuras jose bus deginamas, lieka aktualus. Importuosime atliekas, nors įstatymas to daryti bent šiandien neleidžia? Kogeneracinėje jėgainėje "Fortum Klaipėda" tai jau buvo daryta – sudeginta 2,9 tūkst. tonų atliekų iš Airijos. Ir tik gamtosaugininkų pastangomis į Klaipėdą nebuvo atplukdytas antras laivas, kuris Airijoje buvo pradėtas krauti.

Nepaisant, kad tai draudžia įstatymai, Klaipėdoje jau buvo sudegintos iš Airijos atgabentos atliekos.

Beje, prieš kelerius metus Aplinkos ministerija buvo gavusi "Fortum Heat Lietuva" generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos pasirašytus raštus, kuriais siūlyta leisti atliekas įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių.

"Kai bus įgyvendinta žiedinė ekonomika, tai yra bus perdirbama iki 65 proc. komunalinių atliekų, kogeneracinėms jėgainėms atliekų trūks. Kuo bus galima atliekas pakeisti? Kauno jėgainėje, pavyzdžiui, yra numatyta deginti vandenvalos įrenginiuose susikaupusį dumblą, galima naudoti biokurą – medieną, šiaudus", – dienraščiui yra sakęs buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

PAV ataskaitoje rašoma, kad Kauno jėgainėje per metus būtų galima deginti ne tik komunalines ir pramonines atliekas, bet ir nuotekų dumblą (išdžiovintų fekalijų). Taigi ne veltui ataskaitoje užsimenama apie dulkių ir kvapų emisiją. Tačiau tai ne vienintelė bėda, su kuria susidurs aplinkiniai gyventojai. Sudeginus 100 tonų nuotekų dumblo, liks apie 50 tonų pelenų, kuriuose bus nemaža dalis įvairių metalų, dalis kurių – pavojingi žmogui. Taigi išsprendus vieną problemą, bus susidurta su kita – kur dėti sudegintų nuotekų pelenus?

Bedė į spragas

Paradoksas, kad, Kauno jėgainei išduodant TIPK leidimą, nebuvo vertinama, kiek situacija pasikeitė per šiuos šešerius metus – kiek teritorijoje atsirado naujų taršos šaltinių, kiek ir ar plėtėsi šalia esančių gyvenamųjų namų ir rajonų teritorijos.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga "Verslo žinioms" yra sakęs, kad "leidimai tęsti projektus yra parengti vadovaujantis projektiniais veikimo modeliais", o jų poveikį aplinkai ir sveikatai bus galima papildomai vertinti, kai objektai veiks.

Tačiau priešingos nuomonės laikosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Po "Grigeo Klaipėda" skandalo ji atkreipė dėmesį į taršos leidimų išdavimo spragas. STT pažymėjo nustačiusi, kad "neužtikrinamas paraiškų derinimas su atsakingomis institucijomis, terminas, per kurį turi būti susipažinta su paraiškos dokumentais, yra per trumpas, o prieš taršos leidimo išdavimą ne visada atliekami patikrinimai".

Reikalausime, kad degimo temperatūra ir išmetamų medžiagų kiekiai būtų transliuojami gyventojams realiu laiku, o jų kritinius dydžius kontroliuotų nuo jėgainės nepriklausomos institucijos.

Dienraštis paprašė STT įvertinti faktą, kai Kauno kogeneracinei atliekų deginimo jėgainei gruodį buvo išduotas taršos leidimas, nepaisant, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesiėmė jokių naujų papildomų poveikio sveikatai tyrimų ir vadovaujasi dar 2013 m. atliktais vertinimais, gyventojų bendruomenė nebuvo informuota apie leidimo derinimo ar išdavimo procedūras.

"Konkrečios situacijos ir konkrečių atsakingų institucijų sprendimų nevertiname – vertinome reglamentavimą, kuris sudaro prielaidas neskaidriems ir galimai neteisėtiems sprendimams. STT korupcijos prevencijos specialistai atkreipė dėmesį į galiojančio teisinio reglamentavimo trūkumus, kurie neužtikrina pakankamai skaidraus ir kontroliuojamo taršos leidimų ir TIPK leidimų išdavimo proceso, tarp jų – ir nepakankamas savivaldybės bei suinteresuotos visuomenės informavimas apie numatomą ūkinę veiklą, kuriai siekiama gauti taršos ar TIPK leidimą", – dienraščiui atsakė STT atstovė Ramunė Paukštienė.

STT atkreipė dėmesį į taršos leidimų išdavimo spragas.

Kovos ir politikas

"Mano siūlymas Seime buvo įstatymo pataisa visiškai uždrausti leisti į aplinką žmogui ir gamtai pavojingas medžiagas. Deja, visos Seimo frakcijos pasipriešino tokiai nuostatai. Argumentas "prieš" buvo verslo naudai. Esą, nukentės gamyba, o gyventojai bus apsaugoti vien ribojant teršalų kiekius. Tačiau ribojimas vyks ne nustatant, kad tam tikras teršalų kiekis jau yra pažeidimas, bet uždedant taršos mokestį. Kitaip sakant, bus galima nusipirkti teisę teršti konkrečiomis žmogaus sveikatai pavojingomis medžiagomis – furanais, dioksinais, gyvsidabriu, kitais sunkiaisiais metalais", – dienraščiui teigė vienas iš Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų iniciatorių Naglis Puteikis.

N.Puteikio teigimu, Aplinkos ministerijos Kauno kogeneracinei jėgainei išduotas taršos leidimas pažeidžia gyventojų interesus.

Tačiau politikas apgailestauja, kad toks taršos mokesčio mechanizmas neveiks vien dėl to, kad Lietuva neturi nei įrangos, nei laboratorijų, nei specialistų tokiai taršai matuoti: "Kauno kogeneracinė jėgainė dioksinams matuoti pati kviesis laboratoriją iš užsienio, ir tik du kartus per metus. Mėginiai bus imami kamino viduje, o ne išmetimo angoje. Be to, jėgainės valdytojas turi galimybę kenksmingų medžiagų matavimo metu padidinti reagentų, pavyzdžiui, aktyviosios anglies, kiekį ir laikinai sumažinti taršą."

Vis dėlto politikas žada nenuleisti rankų: "Ramučių gyventojų susitikimo su šios jėgainės vadovais metu paaiškėjo, kad nefiksuojama tarša sunkiaisiais metalais. Taigi Aplinkos ministerijos Kauno kogeneracinei elektrinei išduotas taršos leidimas pažeidžia gyventojų interesus ir aš bursiu Seimo narius ir visuomenę tam, kad šis leidimas būtų pakeistas, visiškai apsaugant gyventojus, jų sveikatą ir gamtą. Taip pat reikalausime, kad degimo temperatūra ir išmetamų medžiagų kiekiai būtų transliuojami gyventojams realiu laiku, o jų kritinius dydžius kontroliuotų nuo jėgainės nepriklausomos institucijos."

"Fortum" parduos verslą Lietuvoje?

"Fortum" nusprendė įvertinti savo strateginius pasirinkimus, įskaitant galimą verslo pardavimą, dėl centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo verslo Lenkijoje, Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Jarvenpaa mieste Suomijoje.

Pirminių vertinimų rezultatai rodo, kad minėtas centralizuoto šilumos ir vėsinimo tiekimo verslas yra ta ūkinė veikla, kurios spartesnį augimą ir vertės potencialo realizavimą būtų galima užtikrinti esant kitokiai nuosavybės struktūrai, skelbia bendrovė.

Pernai minėta ūkinės veiklos sritis pardavė 5,1 TWh šiluminės ir 1,3 TWH elektros energijos, o bendrasis EBIDTA siekė maždaug 120 mln. eurų.

Lenkijoje centralizuotą šilumą "Fortum" tiekia penkiuose miestuose.

Baltijos šalyse centralizuotą šilumą "Fortum" tiekia penkiuose miestuose (Tartu ir Parnu Estijoje, Daugpilis ir Jelgava Latvijoje bei Klaipėda Lietuvoje). Be to, "Fortum" valdo nuosavas kogeneracines jegaines (CHP) ir turi 49 proc. naujos Kaune baigtos statyti jegainės akcijų.

2019 m. Baltijos šalyse "Fortum" pardavė 1,5 TWh šiluminės ir 0,6 TWh elektros energijos. Įskaitant subsidijas iš biokuro gaminamai energijai, EBIDTA siekė 66 mln. eurų.

Minėtose ūkinės veiklos srityse dirba apie 530 darbuotojų, iš kurių pusė yra Lenkijoje, o kiti – Baltijos šalyse.

Kol kas nėra aišku, ar vertinimas baigsis sprendimu atlikti kokius nors sandorius.

Šaltinis: ELTA

Statusą prarado tūkstančiai

Jau daugiau nei metus Labdaros ir paramos įstatymas numato, kad organizacija, laiku nepateikusi finansinių ataskaitų, gali netekti paramos gavėjo statuso. RC duomenimis, praėjusiųjų metų pabaigoje paramos ir labdaros gavėjo statusą turėjo maždaug net 15 tūkst. juridinių asmenų, o per pastaruosius dvejus metus šis statusas buvo panaikintas maždaug 2,7 tūkst. jo turėtojų.

Tačiau RC tarp tebeturinčių tokį statusą senokai ataskaitų neteikia ir  Greitojo čiuožimo, Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos bei skandalingai su buvusiu Ūkio banko savininku Vladimiru Romanovu susijusiais asmenimis pagarsėjusios Laipiojimo sporto ir Karatė federacijos.

Ataskaitų Registrų centrui senokai neteikia ir skandalingai su buvusiu Ūkio banko savininku V.Romanovu susijusiais asmenimis pagarsėjusios Laipiojimo sporto ir Karatė federacijos.

RC jau šiuos juridinius asmenis įvardija kaip piktybiškus – daugiau nei trejus metus ataskaitų neteikiančius. Tačiau visos jos tebeturi paramos gavėjo statusą. Pagal įstatymą, jos gali būti remiamos piniginėmis lėšomis, fiziniai asmenys gali joms pervesti 1,2 proc. metinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM), gali būti remiamos bet kokiu turtu arba paslaugomis, gauti verslo paramą ar jos siekti, prašant padėti paremti tam tikrus renginius ar kitas veiklas.

Paramos gavėjo statuso panaikinimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva tvarka reglamentuota Labdaros ir paramos įstatyme, Civiliniame kodekse, Asociacijų įstatyme, taip pat Vyriausybės patvirtintuose Juridinių asmenų registro nuostatuose. Laikantis šių teisės aktų nuostatų ir yra vykdomas paramos gavėjo statuso panaikinimas", – dienraščiui aiškino RC atstovas Mindaugas Samkus.

Jo teigimu, panaikinti statusą nėra taip paprasta. Teisės aktai reikalauja, kad pirmiausia reikia siųsti juridinio asmens vadovui įspėjimą: "Neretais atvejais registruotu laišku siųstas įspėjimas grįžta, taigi laikoma, kad įspėjimas buvo neįteiktas. Esant tokiai situacijai, teisės aktai neleidžia tokiam juridiniam asmeniui panaikinti paramos gavėjo statuso."

Redakcijos žiniomis, ne viena paramos statusą turinti organizacija yra sunkiai pasiekiama nurodytais adresais, o su jų vadovais susisiekti išties problemiška.

Pasak M.Samkaus, RC pirmiausia siekia edukuoti, skatinti ir padėti verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms laiku pateikti finansines ataskaitas, o sankcijos, tokios kaip paramos gavėjo statuso naikinimas, baudų skyrimas ar išregistravimas, taikomos tik kraštutiniais atvejais, kai verslas ar organizacijos piktybiškai neteikia ataskaitų ir nėra linkę bendradarbiauti. Patikslinus, kad visi paminėti keturi juridiniai asmenys ir yra piktybiškai neteikiantys finansinių ataskaitų, M.Samkus svarstė, kad greičiausiai bus atvejis, kai vadovai nėra gavę oficialaus įspėjimo.

Migloti išvedžiojimai

"Tik prieš kelias savaites sužinojau, kad federacija Registrų centrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų. Anksčiau ne visu etatu dirbo keli žmonės, galvojau – jie turėjo pasirūpinti", – Laipiojimo sporto federacijos prezidentė Margarita Smirnovienė įvardijo užmaršumo priežastį.

Išgirdusi, kad dėl užmaršties RC gali federaciją išbraukti iš paramos gavėjų sąrašo, iš pradžių pašnekovė teigė, jog centras taip pasielgti neturi teisės. Tik priminus, kad tai padaryti RC įpareigoja įstatymai, M.Smirnovienė pateikė jau kiek kitokią versiją: "Prieš porą metų su viena finansine įmone sudarėme sutartį dėl finansinio audito, tačiau jis liko neatliktas. Dabar iš naujo reikės samdyti."

Nors federacija finansinių ataskaitų RC nėra pateikusi, tačiau paramos yra gavusi. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2014 m. federaciją yra parėmę du, 2018 m. – keturiolika fizinių asmenų, paaukojusių beveik 900 eurų. Beje, vien Lietuvos tautinis olimpinis komitetas šiai federacijai, kaip savo narei, per pastaruosius trejus metus buvo įpareigotas skirti apie 50 tūkst. eurų.

M.Smirnovienės teigimu, federacija daugiau paramos nėra gavusi.

Ne visus penkerius metus veikiančios Lietuvos karatė federacijos prezidentas Romas Vitkauskas redakcijai taip pat teigė neseniai sužinojęs, kad jo vadovaujama organizacija piktybiškai neteikia RC finansinių ataskaitų.

"Tiesą pasakius, gėda dėl to. Pasitaisysime. Per dieną ataskaitas surašysime ir pateiksime. Už lėšas, gaunamas iš Olimpinio komiteto, jam ir atsiskaitome", – sakė R.Vitkauskas.

Redakcijos žiniomis, R.Vitkauskas yra laikomas vienu pirmųjų šalies išvykstamojo turizmo verslo pradininkų, glaudžiai susijęs su bendrovės "Novaturas" sėkme, su kuriuo siejama kita bendrovė skandalingai nuskambėjo dėl ankstesnių olimpinių žaidynių nelegalios bilietų prekybos.

Ši federacija nėra gavusi galimos paramos iš GPM mokėtojų. R.Vitkausko teigimu, federacija, kurios nariai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose, išsilaiko iš nario mokesčio ir iš LTOK dotacijos, kurią gauna visos olimpinių sporto šakų federacijos.

Tiesa, R.Vitkauskas neslėpė, kad yra paaukojęs pats kaip fizinis asmuo.

LTOK ataskaitų duomenimis, Karatė federacija dotaciją iš komiteto yra gavusi tik pastaruosius trejus metus – po 25 tūkst. eurų kasmet.

"Mes kiekvienais metais varžyboms išleidžiame ne daugiau kaip 30 tūkst. eurų, panašiai toks yra ir kasmetinis biudžetas. Federacijoje dirbama visuomeniniais pagrindais, nė vienas asmuo atlyginimo negauna", – tikino R.Vitkauskas.

Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija, kaip ir Karatė federacija, paramos nėra gavusi, tačiau RC taip pat piktybiškai neteikia finansinių ataskaitų, o aiškina atsiskaitanti LTOK, bet ne įstatymų numatyta tvarka.

"Ataskaitas mes teikiame Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Asociacija veiklą vysto visuomeniniais pagrindais ir atskiras finansavimas jai nereikalingas. Jei įstatymas reikalauja teikti finansines ataskaitas Registrų centrui, pateiksime", – žadėjo šios asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas.

LTOK ataskaitų duomenimis, ši asociacija iš komiteto per praėjusius šešerius metus yra gavusi 100 tūkst. eurų dotaciją.

Pykosi su Temide

Šias tris paramos gavėjas būtų galima įvardyti aukomis dėl jų vadovų aplaidumo ar įstatymų neišmanymo, o Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija nuo jų skiriasi kaip diena nuo nakties. RC duomenimis, šioje asociacijoje dirba trys asmenys ir, manytina, kiekvienas jų naudojasi automobiliais – jų asociacija deklaruoja įsigijusi tris. Asociacijos prezidentas – beveik prieš 23 metus ją įkūręs greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkas Lietuvoje, per 70 metų perkopęs treneris Antanas Vilčinskas.

VMI duomenimis, ši asociacija nuo 2012 iki 2018 m. kasmet yra gavusi paramos iš GPM mokėtojų. Tiesa, jos būta nedidelės – nuo kelių iki keliasdešimties eurų, aukodavo paprastai vienas ar du asmenys. Tik 2012 m. paramą suteikė keturi asmenys. Tačiau ši asociacija, lyginant su kitomis minėtomis labdaros gavėjomis, gauna bene riebiausią kąsnį iš LTOK – per pastaruosius šešerius metus beveik 260 tūkst. eurų.

Bandant A.Vilčinsko pasiteirauti apie asociacijos veiklą, pasmalsauti, kaip sekasi ugdyti naujus sportininkus, nurodytu kontaktiniu telefonu atsiliepęs vyras teigė tokio nepažįstantis, o telefono numeris priklauso "Žalgirio" draugijai.

RC duomenys rodė kitus galimus kontaktus, galimus asociacijos dalininkus. 2013 m. rugsėjo mėnesio asociacijos ataskaitinės-rinkiminės konferencijos delegatų registracijos dokumentas, pateiktas RC, rodė, kad susirinkime dalyvavo net du Vilniaus mieste registruoto sporto klubo "Edelveisas" atstovai. To paties RC duomenimis, klubo vadovė – Virginija Vilčinskaitė.

"Ne, ne Vilčinskaitė, o Ogulevičienė", – telefonu atsiliepusi moteris teigė, kad ji dar 2013 m., kai vyko minėta konferencija, buvo ištekėjusi. Paprašius tėvo koordinačių, iš pradžių ji teigė, kad jos yra viešai skelbiamos, tačiau vėliau sutiko jo paklausti – jei sutiks, pasakysianti. Vis dėlto po sutarto laiko moteris skambutį ne vieną kartą atmetė.

Prezidentui yra ko bijoti?

Minėtoje konferencijoje akį traukia keli, jau be sporto klubo "Edelveisas", joje registruoti delegatai – Vilniuje veikiantys vaikų darželiai "Rytas" ir "Žilvinėlis". RC esančiame dokumente teigiama, kad pastarajam konferencijoje atstovavo Marytė Vilčinskienė, tuo metu buvusi darželio auklėtoja.

Praėjus metams po minėtos konferencijos, 2014 m. spalį viešumoje pasirodė informacija, kad asociacija pradėjo pasiruošimą 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, rengiami du atstovai – Agnė Sereikaitė ir Salvijus Ramanauskas. Asociacijos vykdomasis komitetas čiuožėjų treneriais paskyrė A.Vilčinską ir V.Ogulevičienę. Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) patvirtino jaunimo treniruočių stovyklas ir trenerių seminarus, kurių tikslas – ruošti čiuožėjus ISU pasaulio jaunimo čempionatams ir 2018 m. žiemos olimpinėms žaidynėms. Šioje ISU programoje mūsų šaliai atstovavo Vilniaus sporto klubo "Edelveisas" trenerės M.Vilčinskienės auklėtiniai S.Ramanauskas ir Danielius Čechas.

Šeimyninė ranga asociacijoje? Dirstelėkime į praėjusiųjų metų birželį, kai vykęs teismo procesas galbūt ir galėtų paaiškinti, kodėl A.Vilčinskas nenori visuomenei pateikti asociacijos veiklos.

Dveji metai kalėjimo bausmės, vykdymą atidedant, – tokio nuosprendžio pirmosios instancijos teisme susilaukė A.Vilčinskas, taip pat įpareigotas atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei 18 tūkst. eurų dydžio turtinę žalą. Istorijos ištakos siekia 2012 m., kai iki tol šalyje beveik nežinoma žiemos sporto šaka ėmė lįsti į dienos šviesą. A.Sereikaitė tapo pirmąja šios sporto šakos olimpiete, 2014 m. Sočio žaidynėse užėmusi šešioliktą vietą 1 500 m rungtyje. Tačiau didesnių rezultatų ji nepasiekė ir su aktyvuoju sportu atsisveikino.

Prokurorai A.Vilčinsko veikla susidomėjo gavę tuomečio Kūno kultūros ir sporto departamento pranešimą dėl galimai neteisėtos jo veikos. Asociacijos prezidentą įklampino Lietuvos čempionatas 2012 m. kovą, vykęs tik popieriuje. A.Sereikaitė tuomet savo bendraamžę Laurą Kurilaitę aplenkė greičiausiai tik A.Vilčinsko sapnuose. Vyras teisme prisipažino suklastojęs pirmenybių protokolą: sostinės "Akropolyje" čiuožė darželinukai, dalyvavę "Žalgirio" taurės varžybose. Nei L.Kurilaitė, nei šalies čempionu tarp vyrų paskelbtas Paulius Glušinas ant ledo nepasirodė, o A.Sereikaitė viso labo nučiuožė kelis ratus, pademonstravusi vaikams, kaip tai daro profesionalai.

Teismas konstatavo, kad dokumentus A.Vilčinskas suklastojo siekdamas asmeninės naudos ir pasinaudojo jais apgaule gaudamas algą iš savivaldybės įmonės.

Pirmos instancijos teismo nuosprendį patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas. Kadangi A.Vilčinskas nuteistas dėl veikos, kuri prilyginama sunkiam nusikaltimui, įsigaliojęs teistumas gramzdina visą sporto šaką. Pagal naujus teisės aktus asociacija nebegalės ateityje pretenduoti nei į valstybės finansavimą, skiriamą didelio meistriškumo programoms, nei į Sporto rėmimo fondo lėšas. Beje, 2018 m. asociacijos biudžetas sudarė net 130 tūkst. eurų. A.Vilčinskas yra viešai teigęs, kad "dirbo be pinigų".

LTOK netoleruoja

Olimpiniam sportui paramą skiriantis LTOK teigia dedantis visas pastangas, siekdamas užtikrinti finansavimo skaidrumą ir atsiskaitymą už gautas lėšas, tačiau kartais be valstybės pagalbos ar institucijų įsikišimo negali daryti įtakos federacijų veiklai. LTOK generalinio sekretoriaus Valentino Paketūro duomenimis, atvejų, kai abejojama LTOK narių veiklos skaidrumu, mažėja, tačiau kai kurios federacijos ar nariai vis dėlto nesupranta skaidrumo sporte svarbos.

"Tautinio olimpinio komiteto nariai turi teisę gauti paramą savo veiklai pagal numatytą tvarką, galiojančią ir vienodą visiems. Tačiau jie privalo iki metų pabaigos pateikti ataskaitą, kaip panaudojo jiems skirtas lėšas. Tenka pripažinti, kad būta atvejų, kai kai kurie, gavę lėšų, nepateikė finansinių ataskaitų. Lietuvos karatė federacija neseniai tapo komiteto nare, tačiau ataskaitų, mūsų duomenimis, dar nėra pateikusi. Nepaisant visko, mes privalome ją finansuoti, nes ji pateko į olimpinių dalyvių sąrašą, o tai mus įpareigoja tarptautinė olimpinė šeima", – situaciją su LTOK narių finansavimo subtilybėmis apibūdino V.Paketūras.

Pašnekovas patvirtino, kad Greitojo čiuožimo asociacija yra bene problemiškiausia iš visų komiteto narių: "Vyksta teismai, labai daug turėjome skundų dėl asociacijos vadovų veiklos. Tačiau mes kištis į asociacijos ar federacijos veiklą neturime teisinio pagrindo – tai yra tik valstybės ir teisėsaugos institucijų prerogatyva. Olimpinė chartija ir komiteto įstatai diktuoja, kad mes privalome savo narius paremti, finansuoti jų plėtros programas."

Ar Greitojo čiuožimo asociacijos veikoje negalima įžvelgti piktnaudžiavimo?

Greitojo čiuožimo federacija per šešerius metus yra gavusi beveik 260 tūkst. eurų paramą, nors jos vadovas jau dviejų teismų pripažintas padaręs sunkų kriminalinį nusikaltimą.

"Dėl jų mes buvome priversti kreiptis į tuometį buvusį Kūno kultūros ir sporto departamentą. Abejonių jų veikla išties būta daug. Tikrai keistai atrodo, kai generalinė sekretorė, prezidentas ir vyriausioji buhalterė yra tos pačios šeimos nariai. Deja, bet jie yra mūsų nariai, atstovaujantys olimpinei sporto šakai", – LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras patvirtino, kad už gautas lėšas nariai privalo atsiskaityti LTOK.

Konflikto ištakos

Įsiplieskęs konfliktas tarp legendinio VP dešimtuko narių nusikėlė į Maltą, kurios teismai buvo priversti nagrinėti "Akropolių" perleidimo aplinkybes.

Smulkusis VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, maždaug prieš penkerius metus negavęs informacijos apie tikrąjį "Akropolių" pirkėją, sandorio naudą ir kitas aplinkybes, paprašė Maltos teismo išreikalauti šios informacijos.

Vienos mažiausių ES šalių teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias net ir panaikinus vėliau, "Akropolių" perleidimo sandoris nebuvo sudarytas beveik metus.

Maltos teismo procesas pasibaigė taikiu šalių susitarimu, M.Marcinkevičiui buvo suteikta didžioji dalis prašytos informacijos, o vėliau "Akropolių" valdymas už 400 mln. eurų buvo perleistas kitai VP grupės bendrovei, kurios akcininku yra ir pats M.Marcinkevičius.

Tačiau maždaug prieš trejus su puse metų Vilniaus apygardos teismą pasiekė "Akropolių" valdymą perėmusios "Vilniaus prekybos" ieškinys smulkiajam VP grupės akcininkui, kuriuo siekiama jį įpareigoti atlyginti žalą, susidariusią dėl neva išaugusios "Akropolių" vertės, jų valdymą perkeliant į su tais pačiais akcininkais susijusias įmones.

Vingiuoti teismo sprendimai

Lietuvoje pratęstoje turčių bylinėjimosi epopėjoje Vilniaus apygardos teismas "Vilniaus prekybos" ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, praėjusiųjų metų viduryje nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Abudu teismai nutarė, kad M.Marcinkevičius neturi mokėti 81 mln. eurų, neva atsiradusių dėl išaugusios "Akropolių" kainos, perleidžiant juos iš vienos grupės bendrovės į kitą, valdomą tų pačių akcininkų.

Tačiau įvykiai netikėtai kita linkme pasisuko prieš pat 2019-ųjų Kalėdas, LAT išnagrinėjus N.Numavičiaus atstovų skundą apie ankstesnius šalies teismų sprendimus.

Pastarasis praėjusiųjų metų gruodį nutarė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, suformuodamas naują taisyklę šalies teismų istorijoje – taikos sutartimi, patenkinus ieškovo reikalavimus, pastarasis vis tiek gali sulaukti nuostolių ieškinių atlyginimo, kilusių už laikinąsias apsaugos priemones taikytas, iki taikos sutarties pasirašymo tarp šalių.

"Iš naujo nagrinėjant bylą turės būti nustatomas žalos faktas ir dydis, tiriamas priežastinis ryšys tarp atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimo. Sprendžiant nuostolių dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimą, taikomas toks pats priežastinis ryšys kaip ir kitais deliktų atvejais", – rezoliucinėje nutarties dalyje konstatavo Lietuvos aukščiausiasis teismas, pabrėžęs, kad teismai nesivargino nagrinėti galimos žalos fakto ir dydžio.

Verslininkai nuo šiol ne tik turės kur kas atsargiau vertinti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą tarpusavio ginčuose.

Kyla grėsmės

Remiantis milijonierių ginče priimta LAT nutartimi, verslininkai nuo šiol ne tik turės kur kas atsargiau vertinti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą tarpusavio ginčuose, nes patiems gali tekti atlyginti nuostolius, šalims nesutarus ginčą stabdyti taikos sutartimi, detaliai tai aprašius jose. Maža to, besibylinėjančios šalis nuo šiol turės ieškoti būdų, kaip užtikrinti taikos susitarimų institutą.

Tarp populiariausių laikinųjų apsaugos priemonių – milijoninių sutarčių su valstybe, tiksliau, su perkančiąja organizacija stabdymas.

Būtent jų stabdymas ir yra vienas dažnesnių prašymų, pasitaikančių viešųjų pirkimų srityje. Tarp garsiausių – bendrovės "MT Group" prašymas stabdyti "Alvora" ir valstybinės "Amber Grid" bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, siekiančios daugiau nei 80 mln. eurų dujotiekio tiesimą, kurio bendra su Lenkija vertė – daugiau nei keli šimtai milijonų eurų.

Tuo tarpu pats taikos susitarimas turėtų saugoti nuo bet kokio tolesnio bylinėjimosi.

Advokatų profesinės bendrijos "Elegant Solution" advokatės Karolinos Baronaitės-Birmontės teigimu, remiantis minėta nutartimi, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, jei prašymas jas taikyti buvo pripažintas nepagrįstu, yra pagrindas nuostolių atlyginimui nepriklausomai nuo bylos baigties.

K.Baronaitės-Birmontės teigimu, remiantis minėta nutartimi, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, jei prašymas jas taikyti buvo pripažintas nepagrįstu, yra pagrindas nuostolių atlyginimui nepriklausomai nuo bylos baigties.

Beje, dar 2013 m. pabaigoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, kurioje ginčas buvo kilęs dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, suformulavo nuostolių atlyginimo sąlygas. Tačiau teismas netenkino kasatoriaus prašymo panaikinti pirmos ir antros instancijų sprendimus jo skundus atmesti nepriteisiant veik 3 mln. eurų patirtos žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nutartyje konstatuojama, kad viena iš pagrindinių sąlygų – ieškovas privalo įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

Komentaras

Dainius Kenstavičius

Advokatas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo bylose. Yra pripažinta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones vienam iš proceso dalyvių, jis gali patirti nuostolių. Nors bylinėjimosi praktika siekiant prisiteisti nuostolius dar nėra plačiai paplitusi, tačiau kasacinė praktika rodo, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys vis aktyviau stengiasi apginti savo teises.

Nemažai ginčų šiandien kyla vykdant viešuosius pirkimus, kai vienas iš tiekėjų kreipiasi į teismą, o teismas tenkina ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Žinodamos, kad galima prisiteisti patirtus nuostolius, šalys turės gerokai geriau pasvarstyti prieš prašydamos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pavyzdžiui, prašant stabdyti sutartį su pirkimo nugalėtoju, kyla didelė tikimybė, kad atsakovai gali imtis atsakomųjų veiksmų, net ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, siekdami iš to kylančios žalos atlyginimo.

Verta atkreipti dėmesį, kad viešųjų pirkimų ginčuose tiekėjai gali teikti ieškinius dėl nuostolių atlyginimo kitiems tiekėjams tais atvejais, kai teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, bet galutiniu sprendimu ieškinį atmeta. Mes kaip tik šiuo metu atstovaujame tokioje byloje, tačiau mūsų konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nuostolių negalima priteisti. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir ieškinio atmetimas toli gražu dar nereiškia, kad nuostoliai bus priteisti – egzistuoja daugybė kitų esminių kriterijų, kuriuos teismas privalo įvertini.

Kita vertus, tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos, bylų dėl nuostolių atlyginimo taip pat negalima išvengti. Pavyzdžiui, jeigu tokiu atveju teismas ieškinį patenkintų ir pripažintų perkančiosios organizacijos sprendimus neteisėtais, ieškovas galėtų kelti naują bylą ir paduoti perkančiąją organizaciją į teismą prašydamas atlyginti nuostolius, kadangi ieškovas prarado teisėtą galimybę sudaryti ir įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

Tikėtina, kad galimybė prisiteisti žalą turėtų pakoreguoti ir valstybės institucijų praktiką, prašant ar taikant tam tikras laikinąsias apsaugos priemones prieš verslo ar kitus subjektus. Tai reiškia, kad institucijos turės gerokai apsvarstyti rizikas prieš imantis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, ginčo metu užšaldant verslo subjektų pinigines lėšas. Maža to, iš suformuotos teismų praktikos kyla savotiška pareiga, išnykus ginčo objektui ir nesant priimto galutinio teismo sprendimo, būtinai sutarimus formalizuoti taikos sutartimi, numatančią bet kokių pretenzijų eliminavimą. To nepadarius, verslas ar bet kuris kitas atsakovas turės visas teises siekti nuostolių atlyginimo, jei tokie kiltų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Ima aiškėti, kad pastarosios akcininkai sietini su Rusijos politikais, artimais prezidentui Vladimirui Putinui.

Žinojo nugalėtoją?

Kaip jau skelbta, AB "Amber Grid" beveik 100 mln. eurų vertės konkurse dalyvavo Kauno bendrovė KRS kartu su Baltarusijos "Beltruboprovodstroj", pasiūliusi mažiausią kainą – apie 91 mln. eurų, "HSC Baltic", "Alvora" su partneriais "Šiaulių dujotiekių statyba", "MT group", Ispanijos "Elecnor" ir Graikijos "J&P-Avax". Vyriausybė nutarė, kad Baltarusijos bendrovė neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų ir kartu su kauniečiais pašalino iš konkurso. Iškrito ir "HSC Baltic". Taigi nugalėtoju buvo paskelbta Vilniuje registruota, trijų fizinių asmenų – Česlovo Gliebaus, Vladimiro Pavliukovičiaus ir Nikolajaus Kolesniko valdoma bendrovė "Alvora".

Tiesa, dar neaišku, ar "Alvora" ir jos numatomos subrangovės – bendrovės "Vekada", "Įžvalga", "Dzūkijos statyba", "Šakių hidrotechnika" ir "Žemetra" iš tikrųjų džiaugsis pergalės vaisiais. Mat konkurse antrąją vietą užėmusi "MT Group" su ieškiniu kreipėsi į teismą ginčydama konkurso rezultatus. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra sustabdžius konkurso procedūras, sutartis tarp "Alvoros" ir "Amber Grid" dar nepasirašyta. VPT yra įpareigojusi "Amber Grid" atlikti pakartotinį siūlymų vertinimą. Šis įpareigojimas dar neįvykdytas.

"Beltruboprovodstroj" iš konkurso pašalinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo interesų, nes įmonė turi keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su Rusijos valstybės institucijomis ar jų fiziniais ir juridiniais asmenimis. Jei būtų su ja pasirašyta sutartis, jai būtų suteikta prieiga prie strateginės infrastruktūros – vamzdyno, čiaupų, Jauniūnų dujų kompresorių stoties ir tarpvalstybinės Santakos dujų apskaitos stoties įrangos, taip pat prie magistralinių dujotiekių nuotolinio valdymo informacinės sistemos ("Skada"). Baltarusiai Vyriausybei yra pateikę 10 mln. eurų vertės pretenziją – tokia suma įmonė įvertina sąnaudas ir prarastą naudą.

Klausimas lieka atviras: kodėl avims ganyti pasirinktas vilkas, o ne piemuo.

Konkursą vainikavo iš pažiūros atrodanti smulkmena: dujotiekio saugumo planą "Amber Grid" Vyriausybei pateikė tik konkurso metu. Ar tai galėtų reikšti, kad įmonė rengė naują planą atsiradus abejonėms, kad "Alvora" gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui? Mat bendrovė turi antrinę bendrovę ne tik Baltarusijoje, bet ir Kaliningrade. Baltarusijoje veikianti "Alvora Bel" yra tiesusi naftotiekį Novopolockas–Fanipolis (Minsko priemiestis), Breste dengusi karinio komisariato stogą. Ji turi leidimą tiesti ne tik naftotiekius, bet ir dujotiekius.

Įdirbis Kaliningrade

"Alvora" Kaliningrado srityje yra įsteigusi dvi statybos darbais užsiimančias bendroves "Alvora-Balt" ir "Specmontažstroj". Pirmosios bendrovės vykdantysis atstovas – Kaliningrade gyvenantis Genrikas Tomaševskis.

Kaip teigia portalas lrt.lt, daugkartiniai "Alvoros" klientai buvo Rusijos valdžios atstovai Kaliningrade. Bendrovė prisidėjo prie septynių prekybos centrų, priklausiusių "Vester grupei", statybų. Šis prekybos tinklas iki 2017 m. priklausė Kaliningrado srities Dūmos nariui, V.Putino partijos "Vieningoji Rusija" nariui Olegui Bolyčevui.

Kitas "Vester grupės" steigėjas – Aleksandras Rolbinovas, Kaliningrado srities vicepremjeras. Šie abu verslininkai "Vester grupę" įsteigė dar 1990 m., jai priklausė per tris dešimtis parduotuvių Kaliningrade. A.Rolbinovas yra apdovanotas ordino "Už nuopelnus Tėvynei" II laipsnio medaliu, ordinu "Už nuopelnus" Kaliningrado sričiai. V.Putinas A.Rolbinovą šiemet apdovanojo ordino "Už nuopelnus Tėvynei" I laipsnio medaliu.

Ryšių neneigia

Pagrindinis "Alvoros" akcininkas N.Kolesnikas tikina, kad su Kaliningrado sritimi bendrovė ryšių nepalaiko paskutinius trejus metus. Tačiau pats srityje lankęsis gruodžio pradžioje: "Rusijoje buvau žuvies. Ten labai gera žuvis", – portalui lrt.lt atviravo jis.

N.Kolesnikas neslepia, kad yra kontaktavęs ir su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Aleksandru Udalcovu, kartu žaidė biliardą. Jis taip pat neneigia palaikantis draugiškus santykius ir su Baltarusijos ambasada, su buvusiu ambasadoriumi Lietuvoje Aleksandru Karolu susitikęs ne viename renginyje. 2014 m. jis kartu su A.Karolu dalyvavo Šiauliuose vykusiame tradiciniame "Baltarusių dainos festivalyje", o 2017 m. su Baltarusijos ambasados darbuotojais dalyvavo Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos rugsėjo 1-osios šventėje. Beje, 2017 m. vasarą Baltarusijoje, kalnų slidinėjimo kurorte, "Alvoros" atstovai laiką leido su Baltarusijos ambasados Lietuvoje, taip pat Baltarusijos valstybinės įmonės "Minskstroj" bei dar kelių Baltarusijos įmonių atstovais.

Perpirko valdininkus?

Šalyje esančių dujotiekių remonto, renovacijos, naujų vamzdynų statybos darbų pagrindiniais tiekėjais būdavo dvi bendrovės – "Šiaulių dujotiekio statyba" ir "Kauno dujotiekio statyba". Su šiauliečiais tuometinė AB "Lietuvos dujos", VPT duomenimis, nuo 2005 m. buvo pasirašiusi net 62 sutartis, su kauniečiais – vos 8.

Situacija pasikeitė, kai pagal ES reikalavimus buvo restruktūrizuota AB "Lietuvos dujos", kurią 2013 m. birželio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įkūrė AB "Amber Grid", taip atskiriant gamtinių dujų perdavimo veiklą. Bendrovės valdomą perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų apskaitos ir skirstymo stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos.

"Amber Grid" skelbiamus darbų konkursus šiauliečiai yra laimėję aštuonis kartus, kauniečiai – tik tris. O štai "Alvora" viena arba drauge su kitomis bendrovėmis pagavo aukso paukštę – "Amber Grid" su vilniečiais yra pasirašiusi net aštuoniolika sutarčių.

VPT duomenimis, 2013–2018 metais su "Alvora" ir jos partneriais, subrangovais "Amber Grid" yra pasirašiusi sutarčių už maždaug 58,4 mln. eurų. Didžiausiųjų tiekėjų sąraše "Alvora" rikiuojasi ketvirta – su ja tiesiogiai pasirašyta tiekimo sutarčių už maždaug 12,4 mln. eurų. Beje pati "Amber Grid" nuo įkūrimo pradžios iki 2019 m. yra pasirašiusi paslaugų pirkimo sutarčių maždaug už 209 mln. eurų.

2015 m. sausio pabaigoje, kai "Alvora" turėjo tik dvi sutartis su "Amber Grid", iš AB "Lietuvos dujos" Dujų tinklo tarnybos direktoriaus ir valdybos nario pareigų atsistatydino Tomas Šidlauskas, ėjęs ir generalinio direktoriaus pavaduotojo-technikos direktorius pareigas. Buvęs valdininkas įsidarbina ne bet kur, o "Alvoroje". Čia jis užima departamento direktoriaus kėdę, o šių metų rugsėjo pradžioje tampa "Alvoros" generaliniu direktoriumi – savo kėdę jam užleidžia vienas iš trijų bendrovės akcininkų N.Kolesnikas. 2016 m. gruodį atsistatydina tuometinis Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius. Ir klesteli ne kur kitur, kaip į "Alvorą", paskiriamas vadovauti bendrovės plėtrai.

T.Karpavičius gali būti vertinamas kaip plačius ryšius turinti asmenybė. Jam dirbant kancleriu, dabartinis Vyriausybės vicekancleris A.Masiulis, vadovavęs "Alvorą" palaiminusiai komisijai, buvo T.Karpavičiaus pavaldinys, Susisiekimo ministerijai pavaldžios Transporto investicijų direkcijos vadovas.

Piemuo ar vilkas?

Kilus abejonių dėl konkurso skaidrumo, atsistatydino "Amber Grid" generalinis direktorius Saulius Bilys, buvo atleistas konkurso komisijos pirmininkas Tomas Suslavičius. Buvusiems ir esamiems "Amber Grid" vadovams tenka aiškintis dėl sąsajų su kai kuriais konkursus laiminčiais tiekėjais. Juos sieja ne tik profesiniai reikalai, bet ir laisvalaikis, pavyzdžiui, žvejyba. Nuotraukoje užfiksuota kaip "Amber Grid" Eksploatavimo departamento direktorius Viktoras Ravdo Norvegijoje žuvį gaudo su ne vieną "Amber Grid" konkursą laimėjusios bendrovės savininku.

"Amber Grid" vadovus su bendrovės konkursus laiminčiais verslininkais sieja ne tik profesiniai ryšiai.

"Alvoros" sėkme susidomėjo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Uždarame posėdyje turėjo aiškintis Vyriausybės vicekancleris A.Mačiulis, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

"Kiekvienu atveju, ar tai būtų elektros energetikos, sinchronizacijos projektai, ar dujų projektai, yra visų rizikų valdymo planai, visų lygių, jie yra aktyvuojami pasirašius sutartis ir jie yra įgyvendinami. Mes kalbame apie technines rizikas, sutarčių valdymo rizikas ir visus kitus dalykus. Yra išvada viena, kad visos rizikos yra puikiai suvaldomos ir net jeigu kiltų tam tikra grėsmė, joms laiku būtų užkertamas kelias", – po posėdžio žurnalistams dėstė energetikos ministras, pridurdamas, kad "Alvora" kątik baigė panašų projektą Estijoje.

Tiesa, ministras nutylėjo, kad 55 km ilgio dujotiekio Estijos ir Suomijos jungties antžeminę dalį Estijoje už 43,4 mln. eurų statė antrinė Estijos energetikos bendrovės "Eesti Gaas" įmonė, į pagalbą pasitelkusi estišką, didelę patirtį tokiuose darbuose turinčią "Scanweld" ir "Alvorą".

"Klausimas lieka atviras: kodėl avims ganyti pasirinktas vilkas, o ne piemuo? Situacijos aš nedramatizuoju, tačiau noriu matyti faktus, o jų bent man pasirodė maža", – dienraščiui vaizdžiai kalbėjo NSGK narė Dovilė Šakalienė.

"Taip ir negavome atsakymų, koks gi konkrečiai yra rizikų valdymo planas šio sandorio įgyvendinimo atveju, kokios konkrečiai priemonės bus taikomos. Nėra aiškių atsakymų apie rizikų valdymo kaštus – ir galimą žalą arba kaštų išaugimą, jei rizikos realizuosis. Situacija su Rusijos kapitalo įmone "Nukem" ir Ignalinos AE mums kainavo gana brangiai, kad pamirštume tokias pamokas", – D.Šakalienė neigė energetikos ministro kalbas apie neva turimą rizikų valdymo planą. Jos teigimu, svarbu "nepraryti aštraus kabliuko" ir gauti tikslius atsakymus, matyti realų vaizdą.

D.Šakalienės teigimu, komiteto nariams prieš posėdį buvo pateikta VSD pažyma. Tačiau nei ši politikė, nei dienraščio kalbintas kitas komiteto narys Laurynas Kasčiūnas nebuvo linkę atskleisti, ar pažymoje užsimenama apie "Alvoros" akcininkų ryšius su buvusiais ir esamais Baltarusijos bei Kaliningrado srities aukšto rango politikais.

A.Mačiulio vadovaujamai komisijai vertinant "Alvorą" dėl galimų grėsmių šalies nacionaliniam saugumui, įžvelgiama keista situacija: vicekancleris vertino savo buvusio darbdavio T.Karpavičiaus bendrovę. Ar A.Mačiulis neturėjo nusišalinti? Dienraštis norėjo to paklausti paties komisijos pirmininko, tačiau jis neatsiliepė.

Įtartinas seniūnaičių balsavimas

Ruklos seniūno kėdė atsilaisvino, kai į Jonavos rajono tarybą pateko buvęs seniūnas Gintas Jasiulionis, Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jonavos skyriaus lyderis. Konkurse seniūno pareigoms užimti dalyvavo trys pretendentai: G.Jasiulionio bendražygė, Ruklos seniūnijos vyriausioji specialistė Dovilė Survilaitė, Valeras Mikalauskas ir Vilma Karoblienė.

Kaip nustato Vietos savivaldos įstatymas, komisiją, kuriai vadovavo Valstybės tarnybos departamento atstovė Lina Daujotaitė-Prūsaitienė, sudarė septyni asmenys. Trys atstovavo departamentui, vienas – Jonavos rajono savivaldybei ir trys Ruklos seniūnijos seniūnaičiai: Virginija Noreikienė, Donatas Liepis ir Virginijus Kudrickas. Pasibaigus konkursui paaiškėjo, kad visi trys seniūnaičiai D.Survilaitei skyrė pačius aukščiausius balus, o kitus du dalyvius įvertino žemiausiais galimais balais – skyrė jiems po vieną balą už pateiktus atsakymus.

Nė vienas iš trijų pretendentų nesurinko teisės aktuose reikalaujamo minimalaus šešių balų skaičiaus, todėl konkursas laikomas neįvykusiu ir bus skelbiamas iš naujo. Tai reiškia, kad D.Survilaitė dar bent keturis mėnesius toliau laikinai eis seniūno pareigas kaip vienintelė įstaigoje likusi valstybės tarnautoja.

"Sumuojant rezultatus pastebėjome keistą sutampančią tendenciją. Visi trys seniūnaičiai D.Survilaitei skyrė po 10 balų, kitų dviejų pretendentų žinios buvo įvertintos vienetu, – dienraščiui pasakojo vienas iš komisijos narių, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Justas Budriūnas. – Departamento atstovai situaciją pavadino cirku ir sakė, kad su tokia susidūrę pirmąkart."

STT nusikaltimo neįžvelgė

Neįvykus konkursui ir įtarus seniūnaičius tendencingumu, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas kreipėsi į STT Kauno valdybą, prašydamas ištirti, ar seniūnaičių veiksmai konkurso metu neprasilenkia su įstatymu.

"Vykstant konkursui paaiškėjo, kad deleguoti seniūnaičiai tendencingai nusiteikę dviejų iš trijų konkurso dalyvių atžvilgiu. Nekreipdami dėmesio į tai, kad konkurso dalyviai teisingai atsakė tiek į jų, tiek į kitų komisijos narių klausimus, seniūnaičiai juos įvertino žemiausiu galimu balu ir skyrė jiems vieną balą už pateiktus atsakymus. (…) Surašę žemiausius balus dviem konkurso dalyviams, seniūnaičiai skyrė aukščiausius balus Ruklos seniūnijos vyr. specialistei D.Survilaitei, kuri organizuoja seniūnaičių sueigas bei artimai bendrauja su minimais seniūnaičiais. (…) Galimai korupciniais, tyčiniais veiksmais valstybės tarnybai padaryta didelė žala", – kreipimesi į STT Kauno valdybą rašoma V.Majausko pasirašytame rašte akcentuojant, kad galimai tyčiniai seniūnaičių veiksmai sužlugdžius konkursą užkirto kelią savivaldybės administracijai paskirti Ruklos seniūną.

"STT Kauno valdyba tyrimą nutraukė neradusi nusikaltimo sudėties. Mes šį nutarimą apskundėme aukštesniajam prokurorui. Tačiau šioje istorijoje įdomiausia tai, jog pareigūnai iš trijų seniūnaičių apklausė tik vieną", – dienraščiui sakė J.Budriūnas.

Paklaustas, ar kartais seniūnaičiai savo klausimų negalėjo derinti su D.Survilaite, o gal ir buvusiu seniūnu G.Jasiulioniu, J.Budriūnas sakė neatmetantis tokios galimybės.

Seniūnaičiai meluoja?

Dienraščio kalbintas seniūnaitis V.Kudrickas buvo nekalbus. Pasiteiravus, kodėl vienai pretendentei parašė dešimt balų, o kitų dviejų žinias įvertino kuolu, ir ar tokio įvertinimo jie tikrai nusipelnė, pašnekovas teištarė "Nu, galbūt".

Perklausus, kodėl departamento atstovai dviejų pretendentų žinias vertino geriau, V.Kudrickas siūlė to klausti valdininkų, o į klausimą, gal jis pats neturi kompetencijos vertinti pretendentų žinias, teatsakė: "Galbūt." Vyrui pokalbis greičiausiai nepatiko, nes paklausus, ar kartais savo klausimų pretendentams nėra su kuo nors derinęs, pokalbį nutraukė.

Prieš kiekvieną komisijos posėdį akcentuojame komisijos nariams, kad vertinimas turi būti sąžiningas. Tačiau gyvenimas yra kitoks.

Kiek kalbesnė buvo seniūnaitė V.Noreikienė: "O kas ten atsitiko? Nesurinko tai nesurinko, vadinasi, kandidatai nebuvo verti, kad surinktų."

Paklausta, ar kartais iš anksto paruoštų klausimų kam nors neparodžiusi, moteris gynėsi tai dariusi: "Neparodžiau, baikite. Ko jūs dar norite? Kas ten, pasaulinis įvykis? Baikite jūs čia nesąmones – derinote, nederinote. Persekiojimas tiesiog vyksta. Kokie čia derinimai. Seniūnas – pareigos? Priklauso nuo ko? Nuo merų, nuo visko. Ką jūs čia dabar darot? Derinom, nederinom. Nusibodo, aš jau STT daviau parodymus. Aš neturiu kada kalbėti. Rinkit, ką jūs norit."

Visgi situaciją kitaip V.Noreikienė dėstė apklausiama STT pareigūno, kuriam ji sakė, kad visi trys seniūnaičiai savo paruoštus klausimus pretendentams derino su buvusiu Ruklos seniūnu, TS-LKD Jonavos skyriaus pirmininku G.Jasiulioniu.

"Tą pačią dieną, prieš važiuodami į komisijos posėdį, trys seniūnaičiai susirinko Ruklos seniūnijos patalpose ir pasižiūrėjo, kokius klausimus kiekvienas iš seniūnaičių buvo atsispausdinę kompiuteriu. Jų klausimai buvo skirtingi. Asmeniškai savo klausimus parengiau ir atsispausdinau pati, niekas nepadėjo jų parengti. Parengtus klausimus parodėme tuo metu Ruklos seniūnijoje buvusiam Gintui Jasiulioniui. Jam klausimus parodėme todėl, kad jis yra buvęs Ruklos seniūnijos seniūnas, norėjome įsitikinti, ar kiekvieno seniūnaičio parengti klausimai yra pakankamai logiški, ar jie tinkami užduoti pretendentams konkurso metu. G.Jasiulionis pasakė, kad parengti klausimai tinkami, kad jie yra nesudėtingi, logiški, kad tokie ir turi būti" – taip per apklausą STT teigė V.Noreikienė, nors dienraščiui pasakojo atvirkščiai.

"Nereikėtų atmesti versijos, jog klausimai buvo parodyti ne tik G.Jasiulioniui, bet ir konkurse dalyvavusiai ir seniūnaičių aukščiausiais balais įvertintai D.Survilaitei. Tokią versiją stiprina faktas, jog į jai užduotus klausimus moteris atsakinėjo iškart tartum eilėraštį deklamuodama", – dienraščiui kalbėjo J.Budriūnas.

"Kodėl jūs teigiate, kad jie man parodė? Prisigaudote gandų ir jais remiatės, kad man parodė klausimus", – iš pradžių į puolimą perėjo Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys G.Jasiulionis.

Paklausus, ar STT apklausoje fiksuotas faktas, jog jis visgi buvo susitikęs su trimis seniūnaičiais ir jie jam rodė klausimus, G.Jasiulionis teigė nematęs STT apklausos, tačiau jau nebesigynė su seniūnaičiais bendravęs: "Mes matėmės. Aš su jais beveik kiekvieną dieną matausi, dabar dažnai būnu Rukloje. Na, taip, mačiausi, ir kas iš to? Man regis, klausimų man nerodė, kažko klausė apie konkursą. Bet aš dabar negaliu prisiminti, apie ką kalbėjome."

Gediminas Miškinis

Valstybės tarnybos departamento direktorius

Departamentui šis faktas yra žinomas. Kalbėjome su Jonavos rajono savivaldybės, Savivaldybių asociacijos vadovais. Išties matome problemą. Vykstant konkursams seniūnų pareigoms užimti vadovaujamasi Vietos savivaldos įstatymu. Jame teigiama, kad renkant seniūnus turi būti septyni komisijos nariai, iš kurių ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip keturi turi būti seniūnaičiai. Tradiciškai komisijoje vienas atstovas būna iš savivaldybės, trys – seniūnaičiai ir trys lieka Valstybės tarnybos departamentui. Manome, kad tokia nuostata turi būti taisytina, tačiau šiandien įstatymas yra toks. Taigi, reikia diskutuoti, ar tokia proporcija teisinga.

Prieš kiekvieną komisijos posėdį akcentuojame komisijos nariams, kad vertinimas turi būti sąžiningas. Tačiau gyvenimas yra kitoks. Kaip sąžiningumą nustatyti? Kiekvienas komisijos narys yra nepriklausomas.

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 32 punkte nustatyta, kad komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą. Šiam konkursui kiekvienas komisijos narys parengė savo klausimus, kuriuos uždavė konkurso metu.

Jau įvyko 72 konkursai seniūnų pareigoms užimti. Jie, ypač Ruklos atvejis, parodė, kad kai kas yra taisytina. Departamentas teiks Vidaus reikalų ministerijai tam tikrus pasiūlymus dėl tvarkos tobulinimo tikslinant teisės aktus.

Rezultatas – apgailėtinas

Programos tikslas kilnus – socializuoti ir į darbo rinką integruoti socialinėje atskirtyje atsidūrusius bedarbius. Tačiau projekto rezultatais nesigiria nei socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, nei Užimtumo tarnybos (UT) vadovė Ligita Valalytė. UT teigia, kad programos efektyvumą vertinti dar anksti, tai bus daroma metų pabaigoje, tačiau jau dabar aišku, kad projektas taps pinigų taškymo sinonimu.

Specialios programos rezultatais nesigiria nei L.Kukuraitis, nei L.Valalytė.

Bene pagrindinis efektyvumo rodiklis – projekte dalyvavusių bedarbių dalis, kuri susirado darbą ir išdirbo bent šešis mėnesius per metus. Programa vykdyta šešiose savivaldybėse (Alytaus ir Panevėžio miestų, Akmenės, Šilutės rajonų bei Pagėgių ir Druskininkų), gali būti, kad šiuo metu tebedirba vos pora dešimčių projekte dalyvavusių žmonių.

Akivaizdų pinigų taškymą pamačiusios sąžiningos savivaldybės net nepanaudojo visų skirtų lėšų – jas grąžino. Nepaisant to, L.Kukuraitis praėjusį mėnesį pranešė, kad kitąmet programa apims dar daugiau savivaldybių, jai bus skirta dvigubai daugiau lėšų – 2 mln. eurų.

"Pagal šią programą buvo skirta net po 2 tūkst. eurų vienam bedarbiui, kurių turėjome penkiasdešimt. Tai žvėriškai didelė suma. Nors pirkome ir psichologo, ir kitų specialistų paslaugas, bet pinigų nešvaistėme. Išleidome apie 24 tūkst. eurų, kitus grąžinome. Bet, kiek žinau, kitiems metams vienam žmogui numatyta skirti 3 tūkst. eurų, o gal ir daugiau", – ministerijos dosnumu stebėjosi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Grigorienė.

Į programas dėmesį atkreipė net ir Valstybės kontrolė. Ji konstatavo, kad specialias programas baigė ir darbą susirado vos 17 proc. dalyvavusių bedarbių, o po 6 mėnesių darbo rinkoje liko vos 6 proc.

Paruošti "prekę"

Projektu siekiama į visuomenę grąžinti ilgą laiką nedirbusius, vyresnius nei 30 metų ilgalaikius bedarbius, kurie gauna piniginę socialinę paramą, patiria socialinę riziką ir turi daugybę problemų, dėl kurių patiria socialinę atskirtį ir turi mažiau galimybių integruotis į darbo rinką.

"Nuprausti, aprengti, suteikti prekinę išvaizdą, kad darbdavys galėtų prekę pirkti, – taip sarkastiškai apie projektą atsiliepė V.Grigorienė.

Druskininkų savivaldybės buvo reikalaujama iš 50 dalyvių parengti 18 darbo rinkai. Parengti ne mažiau trečdalio darbo rinkai buvo siūloma ir kitoms programoje dalyvavusioms savivaldybėms. "Pas mus iškart įsidarbino penki, bet neaišku, kiek šiuo metu dirba. Jei žmogus nedirbo dešimt ar penkiolika metų, per pusę metų jo darbui teoriniais kursais neparengsi", – svarstė V.Grigorienė.

Bedarbiai buvo įtraukiami į mokymus, jų poreikiams samdyti psichologai, teisininkai, kiti specialistai, pirktos įvairios priemonės, kai kur net užrašų knygelės ir skaičiuotuvai, tačiau visose savivaldybėse rezultatai panašūs – įsidarbino ir tebedirba vienetai programos dalyvių.

Manoma, kad nesėkmė ištiko, nes programoje galėjo dalyvauti tik tie asmenys, kurie atitiko sudėtingus kriterijus.

"Kandidatas turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne mažiau nei metus. Antras kriterijus – turi būti socialinės paramos gavėjas. Šis kriterijus abejotinas, nes reiškia, jog atsiremia į valstybės remiamas pajamas. Jei žmogus vienišius, tai gerai. Bet jei turi dirbančią žmoną, projektui netinka. Sunkiausias yra ketvirtas kriterijus, susidedantis iš grupės – arba grįžęs iš įkalinimo įstaigos, arba iš priklausomybių centro, arba nėščia, arba socialinės rizikos asmuo", – V.Grigorienė teigia, kad projekto aprašas nevykęs. Pagal kitų metų planus, Druskininkų savivaldybei numatyta, jog projekte turėtų dalyvauti jau 75 asmenys. Tačiau, pasak V.Grigorienės, asmenų, atitinkančių aprašo reikalavimus, savivaldybėje atsirado tik du.

Pašnekovė kaip pagrindinę idėjos žlugimo priežastį nurodė faktą, kad darbdaviai nebuvo skatinami dalyvauti programoje.

"Partneriais turėjo būti ir darbdaviai. Tačiau jie negalėjo jais būti, nes jų niekas neskatino", – V.Grigorienės.

Pašnekovės teigimu, savivaldybė pati pasisiūlė dalyvauti projekte, turėjo savo viziją, tačiau viskam vadovavo valdininkai iš Vilniaus.

Akivaizdų pinigų taškymą pamačiusios sąžiningos savivaldybės net nepanaudojo visų skirtų lėšų – jas grąžino.

Dirbs iš Naisių

Jei šiemet savivaldybės pačios galėjo disponuoti lėšomis, kurių nemažai sutaupė, kitiems metams ministerija nutarė milijonus skirti viešosioms įstaigoms. Teigiama, kad konkurso būdu atrinktos septynios nevyriausybinės organizacijos – viešosios įstaigos: Socialinių inovacijų centras, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras, Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras, Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius, Šiaurės Lietuvos kolegija, Projektų valdymo ir mokymo centras, koordinacinis centras "Gilė".

Net trijų įmonių šaknys yra Šiauliuose. VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija ir VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras įsikūrusios Šiauliuose, o Ritos Brijūnaitės vadovaujama VšĮ Socialinių inovacijų centras – Naisiuose. Anksčiau įstaiga buvo registruota Šiauliuose, Ežero gatvėje, tame pačiame pastate, kur šiandien registruota ir VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras.

Nuo 2012 m. vasario VšĮ Socialinių inovacijų centras vykdė mažos vertės mokymo projektą "Veiksmingi socialinės ir darbinės (re)integracijos sprendimai: esu, galiu ir noriu dirbti". Lygiai po metų Europos socialinio fondo agentūrai kilo įtarimų, jog įstaiga paslaugas pirko iš VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras, kurio dalininkė – ta pati R.Brijūnaitė. Buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą.

"Tarnyba nustatė, kad Rita Brijūnaitė 2012 04 25 pasirašė dalininko teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu perleido 100 proc. nuosavybės teise turimo VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras dalininko kapitalo dalį, suteikiančia 100 proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, kito asmens nuosavybei", – 2013 m. sausį Europos socialinio fondo agentūra informavo tuometis VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas, teigdamas, kad R.Brijūnaitė paslaugas pirko jau ne iš jai priklausančios įstaigos.

Komentaras

Vitalijus Mitrofanovas

Akmenės rajono meras

Mes projektą pradėjome kovo mėnesį. Turėjome nupirkti paslaugas, kurias vadinu "būrimo" paslaugomis. Užbursi ar neužbursi žmogų, kad jam reikia dirbti, įtikinsi, kad nedirbant blogai. Ir už "būrimą" kažkas gauna pinigus. Bet rezultato negali pamatuoti. Mūsų rajone buvo "buriami" 84 asmenys, iš jų pavyko "užburti" 17, kurie buvo įdarbinti, šiuo metu dirba tik penki.

Jei būtų savivaldybės valia, projektas vyktų ne kelis mėnesius, kaip šiemet, bet ne mažiau kaip trejus metus. Ir finansavimą reikia skirti ne ministerijos pasirinktoms nevyriausybinėms organizacijoms, bet savivaldybėms, kurios lėšas leistų racionaliai. Ministerijos pasirinktas modelis įtraukiant į projektą viešąsias įstaigas – tai pinigų išmetimas į balą. Nenoriu kritikuoti, bet mūsų apskrityje įdomūs subjektai atrinkti. Ir svarbiausia – savivaldybei nežinant, su mumis nepasikonsultavus. Gaila, nesugebėjome įtikinti darbdavių, nes jie nebuvo motyvuoti.

Šis projektas finansuojamas europinėmis lėšomis. Laikas bėga, jis baigiasi, o pinigų dar yra. Tad sugalvojo priemonę pinigams išleisti, pavadino pilotiniu projektu. Aš tikėjausi, kad dalis funkcijų, kurios dabar tenka Užimtumo tarnybai, teks savivaldybei. Taip neatsitiko.

Nenori prisiminti

"Garbingai tarnauk, garbingai pasitrauk", – sako Tomas Ulpis, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotojas, Marijampolės apskrities policijos komisariato vadovas.

Jis buvo priverstas atsistatydinti iš pareigų ir išeiti į pensiją kilus vadinamajam Policijos departamento pareigūnų kriminalinių veikų skandalui. Dabar jis sako nenorintis prisiminti praeities.

Visvaldas Račkauskas, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kartu su T.Ulpiu ir dar trimis tuomečiais Policijos departamento pareigūnais beveik penkerius metus trynęs teismų slenkstį, kad išgirstų išteisinamąjį nuosprendi, šiek tiek kalbesnis.

"Kai parvežė N.Venckienę, paskambino žurnalistė ir pakvietė į televizijos laidą. Atsisakiau. Pastarosiomis dienomis į nepažįstamus skambučius neatsiliepiu. Žmona man yra priekaištavusi, kodėl aš po pertraukos grįžau į Policijos departamentą – penkerius metus ne tik mano šeimai, bet ir giminėms teko kęsti šmeižtą, pažeminimą", – dienraščiui sakė V.Račkauskas.

Kad įvykiams dirigavo politikai ir nematoma ranka, prasitarė ir V.Račkauskas.

"Violetinė banga" nuplovė ir ilgametį Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį. Nors jis ir laimėjo konkursą užimti aukštas pareigas Generalinėje prokuratūroje, tuometis institucijos vadovas Darius Valys konkurso rezultatus ignoravo. Dabar advokato praktika užsiimantis K.Betingis dienraščiui sakė, kad kvalifikuoti pareigūnai buvo nušalinti nuo įvykių tyrimo, o rankos buvo atrištos nuolankiems politikams, kurie dirigavo ir "violetinei bangai".

"Ieškokite politikų", – mįslingai dienraščiui sakė ir V.Račkauskas, pridūręs, kad kai kurių įvykių datų sutapimas atrodo taip pat mįslingai.

Apkaltino neveiklumu

2010 m. pavasarį Kauno apygardos prokuratūrą užgriuvo Generalinės prokuratūros komisija, pasišovusi ištirti K.Betingio veiklą. Buvo ieškoma galimų pažeidimų tiriant galimą mažametės mergaitės tvirkinimą, teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės tyčinius nužudymus, Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių tyrimą. Komisija jokių pažeidimų nenustatė, o ir pats K.Betingis šių bylų netyrė. Nors buvo verčiamas atsistatydinti, iš pareigų jis pasitraukė tik 2013 m., baigiantis pirmai kadencijai ir sulaukęs žinios, kad antrai kadencijai nebus skiriamas.

K.Betingis sakė, kad jam skaudu, jog kai kurie įvykiai, pratęsę žmogžudystes Kaune, buvo ne tik neištirti, bet ir netirti neva neradus nusikalstamos veikos požymių. Neištirtas ir jo paties pareiškimas dėl galimo šmeižto, trukdymo vykdyti pareigas.

Įsikišo politikai, tyrimai ėmė vingiuoti, pareigūnams nebuvo leidžiama daryti tai, ką jie privalėjo.

"Šiandien nenorėčiau komentuoti praeities, nes yra nukentėjusiųjų, kurie, grąžinus N.Venckienę, bandys ieškoti teisybės. Galbūt aš, kaip liudytojas, galėsiu jiems padėti. Kalbu apie fiziškai nukentėjusius asmenis, kurie jau kelia klausimą dėl naujų veikų, dėl kurių kaltinimai nepareikšti N.Venckienei, kvalifikavimo", – dienraščiui sakė K.Betingis.

Pašnekovo teigimu, jei ne politikai, aklai pritarę N.Venckienės mintims, "violetinė banga" nebūtų įgijusi tokio pagreičio, atplukdžiusio ją net iki Seimo: "Įsikišo politikai, tyrimai ėmė vingiuoti, pareigūnams nebuvo leidžiama daryti to, ką jie privalėjo. Keisčiausia, kad politikai rinkosi jiems parankius pareigūnus. Antai Seime buvo sudaryta Stasio Šedbaro vadovaujama komisija Garliavos įvykiams nagrinėti. Politikai manęs į ją nepakvietė, nors ilgą laiką vadovavau Kauno apygardos prokuratūrai. Tai buvo labai keista. Juo labiau, kad turėjau nemažai informacijos, kuri galėjo būti paviešinta tikintis, kad kai kurie įvykiai bus ištirti ir nenuslėpti."

K.Betingio manymu, blogiausia, kad niekas iki šios dienos nesiryžo padaryti sisteminio visų įvykių tyrimo, juos sujungti į vieną ir pažiūrėti, kodėl "iki to prieita, kodėl visi atsidūrė kvailio vietoje, kai paaiškėjo tikrosios aplinkybės".

"Tikiuosi, kad atsiras sveikos nuovokos ir bus inicijuotas toks tyrimas. Manau, kad atsiskleistų vaizdas, kodėl nuo paprasto įvykio – šeimos problemų sprendimo aiškinantis, kad turėtų tekti vaiko globa – motinai ar tėvui, pereita prie politinių klausimų ir vos ne iki revoliucinių metodų, kai valstybinių institucijų pareigūnams buvo apribojama jų veikla, jie šalinami iš pareigų", – kalbėjo K.Betingis.

Pašnekovo teigimu, valstybė ne viską padarė, todėl kriminaliniai įvykiai virto politine kampanija, buvo sukiršyti žmonės. "Buvo masinės eitynės prie Kauno apygardos prokuratūros, buvo deginamos žvakės, dedami vainikai. Policija ramiai stebėjo. Pareigūnai nė karto nepasiteiravo, ar akcijoms vykdyti turimas leidimas. Maža to, buvo išsityčiota iš valstybės himno. Kai reikėjo šiuos įvykius aiškintis, nė vienas pareigūnas nedavė parodymų – vieni neprisiminė, kiti nieko nematė. Tad apie kokį procesą kalbėti, kai tokiems įvykiams atveriama erdvė?" – stebėjosi K.Betingis.

Jo manymu, jei ir toliau bus kurstoma nepaklusti įstatymams, valstybinės institucijos greičiausia kaip ir anksčiau laikysis nuošalyje.

K.Betingio manymu, blogiausia, kad niekas iki šios dienos nesiryžo padaryti sisteminio visų "violetinės bangos" įvykių tyrimo.

Keisti sutapimai

Kad įvykiams dirigavo politikai ir nematoma ranka, prasitarė ir V.Račkauskas, pataręs žvilgtelėti į kai kurių įvykių ir datų keistą sutapimą.

Teisėjas J.Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė buvo nušauti 2009 m. spalio 5 d. Spalio 2 d. švenčiama Angelų sargų diena – Lietuvos policijos profesinė šventė.

2011 m. lapkričio 8 d. laidos "Abipus sienos" metu paskelbta, kad tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas T.Ulpis žinojo, kad D.Kedys imsis žudyti, tačiau tam kelio neužkirto. Žurnalistas Virginijus Gaivenis laidą pradėjo rengti likus kelioms dienoms iki spalio 27-osios, kai švenčiama Lietuvos kriminalinės policijos šventė.

Dėl šių ir dar trijų Policijos departamento pareigūnų galimai nusikalstamos veikos Departamento Imuniteto tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jiems pareikšti įtarimai. Tačiau Generalinės prokuratūros rinktuose įrodymuose teismai nerado nė vieno fakto, įrodančio pareigūnų kaltę. O praėjusiųjų metų pabaigoje teismas privertė LNK paskelbti paneigimą, kad V.Račkauskas ir T.Ulpis žinojo apie D.Kedžio rengiamas žmogžudystes. Jiems bendrovė už garbės ir orumo pažeidimą solidariai sumokėjo po 5 tūkst. eurų patirtos neturtinės žalos.

Drąsius Kedys

Mistika kvepia ir mažosios mergaitės grąžinimo jos motinai istorija ir datos.

2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas paskelbė, kad D.Kedžio mažametė dukra turi gyventi su motina. Nors buvo sakoma, kad sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant, N.Venckienė ir jos šalininkai tokiam sprendimui nepakluso.

"Kiek žinau, Neringa Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti dukrą, tai yra atiduoti mergaitę, jei mergaitė su tuo sutinka ir pati nori eiti pas mamą", – viename iš pokalbių žurnalistams sakė tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kaip suprasti D.Grybauskaitės pasakymą, kad N.Venckienė "vykdo teismo sprendimą" neatiduodama dukterėčios motinai? Į šį klausimą greičiausia atsakymo reikėtų ieškoti kadenciją baigusios prezidentės buvusi vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės knygoje "Nustokim krūpčiot", kurioje teigiama, jog Garliavos istorija Prezidentūroje buvo lūžio taškas: "Po Garliavos įvykių daugiau niekada – net kai mums atrodydavo, kad stojo pasaulio pabaiga, ir jau būdavom pasirengę prisiimti atsakomybę – Prezidentė neprarado savitvardos ir emocijos viršaus nepaėmė (...) Dėl vaikų Prezidentė būdavo pasirengusi padaryti viską, tačiau šioje istorijoje rankos sviro visiems. Iš Garliavos kasdien tiesiogiai transliuojamos naujienos tik kurstė visuomenės isteriją, ir mums nepavyko į tai pažiūrėti iš šono ir objektyviai."

Taigi buvusi politikė atvira – Prezidentūrai nepavyko į įvykius pažiūrėti iš šono. Ar tai reiškia, kad buvo kišamasi? Klausimas pagrįstas, nes D.Grybauskaitė neatleido teisėjos N.Venckienės net tada, kai tai padaryti rekomendavo Teisėjų garbės teismas.

Neringa Venckienė

Dar keisti sutapimai. 2012 m. gegužės 17 d. mergaitė jėga paimama iš Venckų namų Garliavoje – tos dienos prezidentės dienotvarkė buvo tuščia, o netrukus ji išskrido į Čikagą, kur vyko NATO šalių vadovų susitikimas. 2018 m. vasario 13 d. N.Venckienė pati pasiduoda Amerikos teisėsaugai ir yra įkalinama. D.Grybauskaitė prieš dvi dienas buvo išvykusi vizito į Pietų Korėją.

Mistika kvepia ir generalinio prokuroro teiginiai. Jis 2016 m. vasarį paskelbė, kad JAV priėmė Lietuvos prašymą dėl N.Venckienės ekstradicijos. Tuo metu JAV apeliacinio teismo sprendime dėstomos visai kitokios aplinkybės: "2013 m. balandžio 8 d. N.Venckienė atskrido iš Vokietijos į JAV. Ji iškart pasiprašė prieglobsčio ir pradėjo dirbti bei gyventi Ilinojaus valstijoje. Praėjus maždaug penkeriems metams nuo tada, kai N.Venckienė pabėgo į JAV, Lietuva formaliai paprašė jos ekstradicijos pagal sutartį."

Taigi, anot JAV teismo, Lietuva oficialiai dėl ekstradicijos kreipėsi tik 2018 m. ir N.Venckienė vos ne iškart buvo suimta.

Jau rašyta, kad geriausią kainą "Amber Grid" skelbtame konkurse pateikė Kauno bendrovė KRS kartu su Baltarusijos "Beltruboprovodst roj" – apie 91 mln. eurų. Tačiau šis duetas buvo eliminuotas, paskelbus, kad sutartis su juo negalima dėl nacionalinio saugumo interesų.

Eliminavus geriausią kainą siūliusius rangovus, "Amber Grid" jau ruošė sutartį dažnai bendrovės skelbiamus konkursus laiminčiai "Alvorai" ir jos partnerei "Šiaulių dujotiekio statybai".

Tačiau įsikišo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), įpareigojusi "Amber Grid" atlikti pakartotinį siūlymų vertinimą. Konkursu susidomėjo ir teismas, kuriam skundą dėl galimai neskaidraus konkurso pateikė kitas konkurso dalyvis – "MT Group".

VPT ir teismo sprendimo dar teks palaukti, tačiau ir be jų verdiktų "Amber Grid" ir "Alvoros" sąsajos yra akivaizdžios.

Rinkoje – pokyčiai

Šalyje esančių dujotiekių remonto, renovacijos, naujų vamzdynų statybos darbų pagrindiniais tiekėjais būdavo dvi bendrovės "Šiaulių dujotiekio statyba" ir "Kauno dujotiekio statyba". Su šiauliečiais tuometė AB "Lietuvos dujos", VPT duomenimis, nuo 2005 m. buvo pasirašiusi net 62 sutartis, su kauniečiais – vos 8.

Kur "Alvorai" pavyko pagauti paukštę, nešančią auksinius kiaušinius?

Situacija pasikeitė, kai pagal ES reikalavimus buvo restruktūrizuota AB "Lietuvos dujos". Pastaroji 2013 m. birželio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įkūrė AB "Amber Grid", taip atskiriant gamtinių dujų perdavimo veiklą. Bendrovės valdomą perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų apskaitos ir skirstymo stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos.

"Amber Grid" skelbiamus darbų konkursus šiauliečiai yra laimėję aštuonis kartus, kauniečiai – tik tris. O štai "Alvora" viena arba drauge su kitomis bendrovėmis pagavo aukso paukštę – "Amber Grid" su vilniečiais yra pasirašiusi net aštuoniolika sutarčių.

"Amber Grid", įsigydama paslaugas ir prekes, visais atvejais organizuoja pirkimų konkursus ir griežtai laikosi juos apibrėžiančių įstatymų. Sutartys su jūsų minima rangos įmone "Alvora" taip pat buvo pasirašytos tik tada, kai įmonė laimėjo "Amber Grid" skelbtus pirkimus. Nuo 2015 m. pradžios su "Alvora" buvome sudarę sutarčių už maždaug 11,7 mln. eurų. Šiuo metu įmonė su "Alvora" yra sudariusi vieną sutartį dėl magistralinių dujotiekių galimų nedidelės apimties remonto ir avarinių darbų, kurios maksimali vertė yra 1,8 mln. eurų", – redakcijai teigė "Amber Grid" atstovė Laura Šebekienė.

Vis dėlto L.Šebekienės atsakymas netikslus. Dar 2014 m. "Alvora" su kitomis dviem bendrovėmis triūsė ties Klaipėdos magistraliniu dujotiekiu – bendra darbų vertė buvo 1,7 mln. eurų. Tais pačiais metais, tik keliais mėnesiais vėliau, "Alvora" kartu su "Kauno dujotiekio tiesimu" ir "Šiaulių dujotiekio tiesimu" laimi 45,5 mln. vertės konkursą darbams magistraliniame dujotiekyje Klaipėda–Kuršėnai. Bendrovė yra tiesusi dujotiekius Tauragė–Klaipėda, Pabradė–Visaginas, Panevėžys–Klaipėda, Šakiai–Jurbarkas, Kaunas–Šakiai, Šakiai–Kaliningradas, taip pat dalyvavo tiesiant dujotiekį į Klaipėdos SGD terminalą.

VPT duomenimis, 2013–2018 m. su "Alvora" ir jos partneriais, subrangovais "Amber Grid" yra pasirašiusi sutarčių už maždaug 58,4 mln. eurų. Tai yra didelė dalis visų "Amber Grid" skelbtų konkursų. "Alvoros" grupės (kartu su antrinėmis bendrovėmis Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje) konsoliduotos pajamos pernai augo 32,5 proc., iki 46,3 mln. eurų, grynasis pelnas – 2,1 karto, iki 1,291 mln. eurų. Vien pagrindinės įmonės "Alvora" pajamos padidėjo 18,9 proc., iki 35,445 mln. eurų, grynasis pelnas sumenko 12,6 proc. iki 660,5 tūkst. eurų. Planuojama, kad bendra grupės apyvarta šiemet sieks 36,41 mln. eurų, ikimokestinis pelnas – 2,81 mln. eurų.

Korupcijos neįžvelgia

Tad kur "Alvorai" pavyko pagauti paukštę, nešančią auksinius kiaušinius? Dienraščiui pavyko atsekti gana keistų sutapimų.

2015 m. sausio pabaigoje, kai "Alvora" jau turėjo dvi sutartis su "Amber Grid", iš AB "Lietuvos dujos" Dujų tinklo tarnybos direktoriaus ir valdybos nario pareigų atsistatydino Tomas Šidlauskas.

"Beveik 20 metų bendrovėje dirbęs p. Šidlauskas reikšmingai prisidėjo prie daugelio valstybei svarbių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo, dujų skirstymo sistemos išplėtojimo. Tiek bendrovės vadovai, tiek darbuotojai p. Šidlauskui dėkoja už puikų bendradarbiavimą, profesionalų ir rezultatyvų darbą kuriant kuo didesnę vertę klientams bei visai šalies ekonomikai", – oficialiame pranešime tada teigė Liudas Liutkevičius, "Lietuvos dujų" tuometis valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

2015 m. sausį atsistatydinęs T.Šidlauskas naują darbą suranda ne kokioje nors valstybės institucijoje, o "Alvoroje". Čia jis užima departamento direktoriaus kėdę, o šių metų rugsėjo pradžioje tampa "Alvoros" generaliniu direktoriumi – savo kėdę jam užleidžia vienas iš trijų bendrovės akcininkų Nikolajus Kolesnikas.

Dienraštis ketino T.Šidlausko paklausti, kur slypį paslaptis "Alvorai" laimint "Amber Grid" skelbiamus konkursus. Susisiekus su bendrove telefonu, jos sekretorė pranešė, kad T.Šidlauskas su žurnalistu kalbėti nenori.

Dienraščio redakcija raštu kreipėsi ir į "Amber Grid", prašydama pakomentuoti situaciją, kai T.Šidlauskui pradėjus dirbti "Alvoroje", jai ėmė sektis viešųjų pirkimų konkursuose. L.Šebekienė į tai nieko neatsakė. Į analogišką paklausimą neatsakė ir Energetikos ministerija, ir Vyriausybė.

Atrodo, kad problemos nemato ir STT agentai. Užklausus, ar dienraščio pateiktoje schemoje nebūtų galima įžvelgti galimos korupcijos požymių, Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė teigė, kad jos vadovaujamas skyrius neteikia konkrečios situacijos vertinimo.

Įsikišo Vyriausybė

T.Šidlauskas – ne vienintelis aukštas pareigas valstybės tarnyboje ėjęs asmuo, nutūpęs į "Alvoros" lizdą. Bendrovės plėtrai vadovauja ne ką mažiau spalvinga asmenybė – Tomas Karpavičius, ilgametis Susisiekimo ministerijos kancleris. Iš šių pareigų jis atsistatydino 2016 m. gruodį. Beje, T.Karpavičiaus žmona ilgus metus buvo dešinioji skandalingojo bankininko, šiuo metu Rusijoje besislapstančio nuo Temidės Vladimiro Romanovo artima ranka Ūkio banke, o pats tuometis Susisiekimo ministerijos valdininkas buvo esminė figūra, kurios sprendimas nulemdavo šalies kelių infrastruktūros likimus.

T.Karpavičiui buvo pavaldus ir dabartinis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis, vadovavęs ministerijai pavaldžiai Transporto investicijų direkcijai.

Vyriausybės vicekanclerio A.Mačiulio vadovaujama komisija priėmė palankų sprendimą "Alvorai", kurioje vadovaujamąsias pareigas užima T.Karpavičius.

Būtent A.Mačiulio vadovaujama komisija nusprendė, kad iš šio "Amber Grid" konkurso reikia eliminuoti geriausią kainą pasiūliusią "Beltruboprovodstroj". Baltarusiai iš konkurso pašalinti kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, nes įmonė turi keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su Rusijos valstybės institucijomis ar jų fiziniais ir juridiniais asmenimis. Jeigu būtų su ja pasirašyta sutartis, jai būtų suteikta prieiga prie strateginės infrastruktūros – vamzdyno, čiaupų, Jauniūnų dujų kompresorių stoties ir tarpvalstybinės Santakos dujų apskaitos stoties įrangos, taip pat prie magistralinių dujotiekių nuotolinio valdymo informacinės sistemos ("Skada"). Baltarusiai Vyriausybei yra pateikę 10 mln. eurų vertės pretenziją – tokia suma įmonė įvertina sąnaudas ir prarastą naudą.

A.Mačiulio vadovaujamai komisijai "Alvora" neužkliuvo, nors turi antrinę bendrovę ne tik Baltarusijoje, bet ir Kaliningrade. Baltarusijoje veikianti "Alvora Bel" yra tiesusi naftotiekį Novopolockas–Fanipolis (Minsko priemiestis), ji turi leidimą tiesti ne tik naftotiekius, bet ir dujotekius. Įgyvendino ne vieną Baltarusijai ir Rusijai svarbų projektą.

Nepatvirtintais duomenimis, "Amber Grid" glaudžių sąsajų turi ir su kitomis jos konkursus laiminčiomis bendrovėmis. Juos sieja ne tik profesiniai reikalai, bet ir laisvalaikis, pavyzdžiui, žvejyba.

Šią savaitę, nesulaukęs kadencijos pabaigos, "Amber Grid" generalinio direktoriaus postą netikėtai paliko Saulius Bilys, bendrovei vadovavęs nuo 2013 m. iki. Iki tol jis vadovavo "Lietuvos dujų" Strateginio vystymo skyriui. "Esu dėkingas visiems kolegoms, su kuriais kartu dirbome, tačiau atėjo pokyčių metas tiek man, tiek ir bendrovei", – bendrovės pranešime cituojamas S.Bilys. Jis teigia, kad tokį sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių, o konkrečius sprendimus dėl ateities planų ketina priimti vėliau.

VPT meluoja?

Patraukliausią pasiūlymą konkurse pateikė Kauno bendrovė KRS kartu su Baltarusijos "Beltruboprovodstroj", tačiau vasarą nuspręsta, kad sutartis su šiuo duetu prasilenkia su nacionaliniu saugumu.

Todėl "Amber Grid" dar rugsėjį ėmė ruoštis sandoriui su kitą ekonomiškai naudingiausią, beveik 100 mln. eurų vertės pasiūlymą pateikusia Vilniuje registruota bendrove "Alvora" ir jos partnere "Šiaulių dujotiekio statyba".

Turimi duomenys leidžia spręsti, kad "Amber Grid" labai skubėjo pasirašyti rangos sutartį, tačiau tam prieštaravo trečiasis konkurso dalyvis – "MT Group". Jos pasiūlymas buvo pigesnis, tačiau "Amber Grid" vertinimu, ne toks ekonomiškai naudingas kaip "Alvoros" ir jos partnerės. "MT Group" kreipėsi į teismą.

Konkurso ėmėsi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Po daugiau kaip mėnesį trukusių pažeidimų paieškų, spalio 14 d., ji viešai pranešė, kad nustatyti pažeidimai neturi įtakos konkurso rezultatui, todėl tarnyba naikina įpareigojimą stabdyti sutarties pasirašymą su "Alvora" ir "Šiaulių dujotiekio statyba". Tuometė VPT vadovė Diana Vilytė teigė, kad tarnyba konkursą vertino siauroje apimtyje, todėl nustatyti pažeidimai leido priimti tik tokį sprendimą. VPT taip pat pastebėjo, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį dalyvį turės nustatyti teismai, išnagrinėję "MT Group" ieškinius.

Spalio 16 d. Prezidentas Gitanas Nausėda dekretu D.Vilytę atleido iš VPT direktoriaus pareigų, pavesdamas VPT direktoriaus pavaduotojai Jovitai Petkuvienei atlikti tarnybos direktoriaus funkcijas. Po poros dienų dienraščio redakcija kreipėsi į J.Petkuvienę, paminėdama, kad tarnyba leido "Amber Grid" pasirašyti sutartį su "Alvora". Redakcijos nuostabai, valdininkė informavo, jog išties taip nėra: "Atlikus vertinimą, perkančioji organizacija (AB "Amber Grid") įpareigota atlikti pakartotinį vertinimą, įpareigojimas dar neįvykdytas, tad pasirašyti sutarties šiuo metu negali."

Paprašius patikslinti, kodėl per dvi dienas situacija pasikeitė – iš pradžių leido pasirašyti sutartį, paskui "Amber Grid" įpareigojo atlikti pakartotiną vertinimą, J.Petkuvienė atskleidė, jog spalio 14 d. vieša informacija buvo klaidinga, nes nebuvo paminėtos visos tarnybos išvadose paminėtos aplinkybės.

Valdininkė pastebėjo, kad ekonomiškai naudingiausio pirkimo pasiūlymo nustatymas priklauso nuo teismo sprendimų išnagrinėjus ieškovo ieškinius iš esmės.

"Tai reiškia, kad vien mūsų nustatytų pažeidimų pagrindu negalime įpareigoti nutraukti pirkimo, bet įpareigojame papildomai vertinti", – J.Petkuvienės teigimu, "Amber Grid" dar neįvykdė VPT įpareigojimo, tad kalbėti kad tarnyba leido pasirašyti sutartį su "Alvora" yra per anksti.

Vienus baltarusius išmetė

Projekto, finansuojamo iš ES lėšų, stebi ir Centrinė projektų valdymo agentūra. Jei paaiškėtų, kad konkursas vyko neskaidriai ir būtų inicijuotas pažeidimo tyrimas, "Amber Grid" galėtų netekti iki ketvirtadalio dujotiekiui skirto ES finansavimo.

Visam projektui, įgyvendinamam ir Lenkijoje, skirta iki 295,4 mln. eurų ES paramos, iš jų Lietuvai – iki 58 mln. eurų. Investicijos Lietuvoje sieks iki 136 mln. eurų. Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 m. pabaigoje.

KRS kartu su Baltarusijos "Beltruboprovodstroj" pasiūlė mažiausią kainą – 91 mln. eurų.

Vyriausybė dar vasaros viduryje nutarė, kad sandoris neatitiktų nacionalinio saugumo interesų, nes Baltarusijos įmonė turi keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su Rusijos valstybės institucijomis ar jų fiziniais ir juridiniais asmenimis. Tokia išvada padaryta remiantis strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos, vadovaujamos vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio, išvada. Joje rašoma, kad pagrindiniai "Beltruboprovodstroj" užsakovai yra Rusijos ir Baltarusijos įmonės, įskaitant koncerno "Gazprom" įmones, iš jų ji gauna daugiausia pajamų. Vyriausybė pažymėjo, kad dujotiekį tiesiančioms įmonėms būtų suteikta prieiga prie strateginės infrastruktūros – vamzdyno, čiaupų, Jauniūnų dujų kompresorių stoties ir tarpvalstybinės Santakos dujų apskaitos stoties įrangos, taip pat prie magistralinių dujotiekių nuotolinio valdymo informacinės sistemos ("Skada").

Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad "Beltruboprovodstroj" verslo ryšiais susijusi su "Gazprom", "Strojtransgaz", "Rosneftegazstroj", jos veiklą yra akreditavusios ne tik "Gazprom", bet ir "Transneft" bei "Rosneft", ji dalyvauja įgyvendinant strateginius Rusijos energetikos projektus, pavyzdžiui, Jamalo-Europos dujotiekį. Pasak saugumiečių, tai didina riziką, kad gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas projekto įgyvendinimas Lietuvoje, Baltarusijos įmonės atstovybės Lietuvoje vadovas palaiko ryšius su asmenimis, kurie gali padaryti žalos projekto įgyvendinimui.

Iš konkurso pašalinta "Beltruboprovodstroj" Vyriausybei pateikė 10 mln. eurų vertės pretenziją – tokia suma įmonė įvertina sąnaudas ir prarastą naudą. Baltarusių teigimu, jei vyriausybė per 6 mėnesius nepasiūlys sutarimo, dėl galimų investuotojo teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, su ieškiniu bus kreiptasi į tarptautinį arbitražą.

Mano nuomone, prieš kai kurias kilsiančias potencialias rizikas yra užmerkiamos akys.

Kiti baltarusiai tiko

"Alvoros" akcininkai yra Česlovas Gliebus ir Vladimiras Pavliukovič, turintys po 33 proc. akcijų, bei Nikolaj Kolesnik, turintis 34 proc. akcijų. Fizinių asmenų valdoma "Alvora" dirba Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, kur stato įvairios paskirties pastatus. Šiose šalyse ji turi antrines įmones "Alvora–Bel","Alvora–Balt" ir "Specmontažstroj". Tiesa, "Alvora" yra dalyvavusi tiesiant magistralinius dujotiekius Klaipėda–Kuršėnai, Tauragė–Klaipėda, Pabradė–Visaginas, Panevėžys–Klaipėda, Šakiai–Jurbarkas, Kaunas–Šakiai, Šakiai–Kaliningradas, taip pat dalyvavo tiesiant dujotiekį į Klaipėdos SGD terminalą.

Jei tikėti oficialia "Alvoros" antrinių bendrovių užsienyje informacija, Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje jos stato tik antžeminius civilinius statinius.

Tačiau štai Baltijos šalims rusišką propagandą kišantis ir Pabaltijo įvykius iškraipantis informacinis portalas "Sputnik" yra pranešęs, kad Breste registruota "Alvora Bel" yra tiesusi strateginės paskirties statinį – naftotiekį Novopolockas-Fanipolis (Minsko priemiestis). Šio fakto bendrovės oficialiame tinklalapyje nėra. Bendrovė turi Baltarusijos valdžios leidimą tiesti ne tik naftotiekius, bet ir dujotekius. Ji yra prisidėjusiu prie kitų nacionaliniu mastu Baltarusijoje svarbių objektų statybos.

Kaliningrado įmonių rejestro duomenimis, "Specmontažstroj" įregistruota 1998 m. pabaigoje, šiandienis jos direktorius Genrikas Tomaševskis anksčiau yra vadovavęs vienai likviduotai bendrovei ir buvo steigėju dar dvejų likviduotų bendrovių. 2018 m. įsteigtai "Alvora Balt" vadovauja Sergejus Sardarovas, kuris yra ir Kaliningrade veikiančios statybų bendrovės "Vesna" steigėjas.

Patikimumu patikėjo ne visi

Taigi trijų fizinių asmenų valdoma bendrovė turi antrines bendroves Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Ar tai nėra priežastis teigti, kad ši bendrovė nėra patikima nacionalinio saugumo atžvilgiu? Tokį klausimą dienraščio redakcija uždavė valstybės pareigūnams ir politikams.

Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas, į jam asmeniškai adresuotą klausimą neatsakė. Anonimiškai atsakė tik vyriausybės Ryšių su visuomene skyrius: "Sandorio su UAB "Alvora" atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas buvo atliktas laikantis visų teisės aktų reikalavimų bei išsamiai įvertinus sandorio patikrą atlikusių institucijų išvadas."

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, ignoruodamas Visuomenės įstatymo reikalavimus, apskritai nesiteikė redakcijai atsakyti. Politikas telefonu teigė kasdien gaunantis šimtus elektroninių laiškų ir neturi laiko į visus atsakyti.

O štai šio komiteto narys Arvydas Anušauskas žodžių į vatą nevyniojo: "Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas opozicijos prašymu spalio 16 d. uždarame posėdyje išklausė informaciją apie Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos priimtus sprendimus dėl "Alvoros". Kadangi posėdis buvo uždaras, tai galiu pasakyti, kad buvo išklausyta informacija, kaip bus suvaldytos jūsų minimos rizikos. Mane asmeniškai ne visi atsakymai tenkino ir manau, kad šiam klausimui turėtų būti skirtas didesnis dėmesys, ypač koordinuojant valstybės institucijų veiksmus ir siekiant pritraukti į šiuos projektus įmones, kurios mažiau susijusios su Baltarusija. Mano nuomone, prieš kai kurias kilsiančias potencialias rizikas yra užmerkiamos akys".

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kuriam pavaldi "Amber Grid", nuo komentarų taip pat susilaikė. Jo patarėja Aurelija Vernickaitė redakcijai tepranešė, jog "Atiktį nacionalinam saugumui vertino Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Tai yra jos kompetencija". Tą patį žodis žodin atkartojo ir "Amber Grid" atstovė Laura Šebekienė.

"Amber Grid" generalinis direktorius S.Bilys šią savaitę atsistatydino.

Šios savaitės pradžioje iš "Amber Grid" generalinio direktoriaus pareigų netikėtai atsistatydino nuo bendrovės pradžios, 2013-ųjų, jai vadovavęs Saulius Bilys. Iki tol jis vadovavo "Lietuvos dujų" Strateginio vystymo skyriui. "Esu dėkingas visiems kolegoms, su kuriais kartu dirbome, tačiau atėjo metas pokyčiui tiek man, tiek ir bendrovei", – bendrovės pranešime cituojamas S.Bilys. Jis teigia, kad tokį sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių, o konkrečius sprendimus dėl ateities planų ketina priimti vėliau.